Estija

Turinys

Turinys………………..1

Geografija………………..2

Gamta………………….3

Istorinė praeitis……………..4

Didžiausi miestai……………5

Turizmas………………..6

Kalba…………………6

Valstybė…………………7

Piniginis vienetas…………….7

Švietimas……………….7

Religija…………………8

Gyventojai………………..8

Socialinė padėtis…………….9

Ūkis………………….9Turinys

Turinys………………..1

Geografija………………..2

Gamta………………….3

Istorinė praeitis……………..4

Didžiausi miestai……………5

Turizmas………………..6

Kalba…………………6

Valstybė…………………7

Piniginis vienetas…………….7

Švietimas……………….7

Religija…………………8

Gyventojai………………..8

Socialinė padėtis…………….9

Ūkis………………….9

Gyventojų ūkinė veikla………….10

Ryšiai su Lietuva…………….10

Ekonomikos apžvalga………….13

Užsienio prekyba…………….16

Transportas………………19

Valstybinės šventės 2003 metais……..22

Literatūra……………….24

Oficialus pavadinimas: Estijos Respublika

Sutrumpintas pavadinimas: Estija

Nacionalinė šventė: Nepriklausomybės diena – vasario 24. Šią dieną 1918 metais Estija paskelbė savo nepriklausomybę.Geografija

Plotas: 45 227 kv. km.

Estija yra žalia šalis, miškai dengia maždaug pusę jos teritorijos (20 155 kv.km)

Sienos: Bendras ilgis – 1445.4 km, iš jų jūros siena 768.6 km ir sausumos siena 676.8 km.

Sostinė: Talinas (482 000 gyv.)

Kiti mmiestai: Tartu, Pernu

Piniginis vienetas: Estijos krona

Gyventojai: 1,6 mln (35 žm/km2)

Valdymo forma: Prezidentinė respublika

Kalba: Estų

Tikyba: Evengelikų liuteronų

Atstumai nuo Talino iki:

• Helsinkio 85 km;

• Rygos 307 km;

• Sankt Peterburgo 395 km;

• Stokholmo 405 km.

Klimatas: vidutinis drėgnas

Salų skaičius: 1 521. Didžiausios salos yra Saaremaa, Hiiumaa ir Muhu.

Estija tūkstančio ežerų šalis, didžiausi ežerai yra Peipsi ir Võrtsjärv

Aukščiausia vieta: Suur Munamägi (Didysis Kiaušinio kalnas), 318 m

Temperatūrų svyravimai (vidutinė paros temperatūra): -1.4°C sausį 2001 metais; +20.5°C liepą 2001 metais.

Tik apie 160 kkm Latvijos teritorijos skiria mus nuo šiaurinės Baltijos kaimynės – Estijos. Rytuose ji ribojasi su Rusija, pietuose – su Latvija, vakaruose jos krantus skalauja Baltijosjūros Rygos jlanka, o šiaurėje – Suomijos įlanka. Daugiau kaip pusė sienų eina vandenimis.Ežerai, ledynų suformuotos ppailgos, miškais apaugusios kalvos – ozai, nuostabūs lygumų upių kriokliai ir vešlios pievos, daugiau kaip 1500 didelių ir mažų salų jūroje – tai Estija.GAMTA

Lėkšto vakarinio kranto linija labai vingiuota, jame gausu mažų ir kiek didesnių (Talino, Pernu) įlankų. Ne tokį vingiuotą šiaurinį krantą puošia keliolika uolėtų skardžių – glintų, iškilusių virš vandens kelias dešimtis metrų. Saloms tenka daugiau kaip 9% krašto ploto. Didžiausios iš jų yra Vakarų Estijos salyne – Sarema (2671 km2), Hyjuma, Muhu. Priekrantė yra sekli, vienur kitur nusėta vidutinių ir didelių riedulių.Estija yra Rytų Europos lygumos šiaurės vakaruose. Vidutinis krašto aukštis apie 50 m virš jūros lygio ir tik 1/10 ploto plyti didesniame nei 100 m aukštyje. Didžiąją krašto dalį sudaro moreninė lyguma, suformuota ledynų, o pietryčiuose iiškilusios trys nedidelės aukštumos: Sakala, Otepė, Hanija. Šioje trečiojoje yra aukščiausias Estijos taškas – 318 m Sūr Munamegio kalnas. Siaurėje esanti Pandiverės aukštuma (iki 166 m aukščio) laipsniškai pereina į Šiaurės Estijos pajūrio žemumą. Vakaruose pyti Pemu žemuma, ją kerta Pernu upės slėnis. Žemuma baigiasi prie to paties pavadinimo įlankos. Rytuose Papeipės žemuma juosia Peipaus ežerą.Krašto šiaurėje daugiausia paplitę moliai ir smiltainiai, o toliau į pietus – dolomitai ir klintys. Vidurinėje dalyje irgi yra smiltainių. Pagrindines uolienas dengia nuosėdinių ledyninių nnuogulų sluoksnis. Šiaurėjejis 1-5 m, pietuose – iki 100 m storio.Svarbiausias Estijos gamtos turtas yra degieji skalūnai, kurių milžiniški klodai slūgso šiaurės rytuose prie Kohtla Jervės. Degiaisiais skalūnais kūrenamos šiluminės elektrinės, juos naudoja chemijos pramonė. Kita labai svarbi žaliava – fosforitai, gaunami Mardu, netoli Talino. Eksploatuojama ir durpių (pietvakariuose), dolomitų (Saremos ir Muhu salose) ir klinčių (prie Tamsalu miesto) telkiniai.Estijoje vyrauja velėniniai jauriniai ir velėniniai karbonatiniai dirvožemiai. Pelkės užima apie 20% krašto ploto ir yra ryškus kraštovaizdžio elementas.Estijoje vyrauja orų pernašos iš Atlanto vandenyno, todėl jai būdingas pereinamasis iš jūrinio į žemyninį klimatas. Per metus iškrinta 600-700 mm kritulių, bet dėl menko garavimo ir negausaus paviršinio nuotėkio kraštas smarkiai pelkėja. Kritulių maksimumas būna vasaros pabaigoje. Žiemos nėra šaltos: vidutinė vasario temperatūra – apie -6°, o prie jūros tik -3°. Sniegas išsilaiko 70-130 dienų; ilgiausiai – pietryčiuose. Vasaros vėsios. Vidutinė liepos temperatūra yra 17°.Tankus upių tinklas, betjos nėra ilgos. Dauguma jų įteka į Baltijos jūrą. Tai Pemu (ilgiausia, 144 km), Narva, Pirita. Dalis upių rytuoseįteka į Peipaus ežerą. Viena jų – Emajegis. Ledas upes dengia 4-5 mėnesius.Ežerai yra ledyninės kilmės, didžiuma -nedideli. Jie užima apie 5% krašto ploto. Dauguma ežerų telkšo aukštumose. Tik trijų ežerų plotas didesnis kaip 10 km2: Peipaus ((3560 km2), Vertsjervo ir Sūrlahto (Saremos saloje).Estija yra mišriųjų miškų pazonyje. Miškai užima 38% krašto ploto. Didžioji jų dalis plačia juosta kerta Estiją iš pietvakarių į šiaurės rytus. Labiausiai paplitę pušynai, bet auga ir beržų, eglių; kitų medžių mažiau. Įdomu, kad salose ir krašto šiaurėje apie 2% bendro ploto sudaro kadagių ir lazdynų krūmynai. Nemažos teritorijos saugomos: tai rezervatai ir draustiniai. Žinomiausia – Muraho pelkė, Matsalu draustinis, saugantis paukščius, pirmas (1971 m.) Baltijos kraštuose įsteigtas Lahemos įlankų ir salų nacionalinis parkas Suomijos įlankos pakrantėje.Kraštui būdingi mišriųjų miškų gyvūnai. Labai daug (apie 300) rūšių paukščių, iš kurių minėtini kirai, kurtiniai, tetervinai, jerubės, antys. Pasitaiko ir retųjų – pilkosios žąsys, juodieji gandrai, ereliai, gagos. Iš žinduolių gausu kiškių, stirnų, briedžių, šernų. Yra lokių, mangustų, ūdrų. Jūroje, upėse ir ežeruose daugiau kaip 70 rūšių žuvų. Žuvingiausios yra Pernu įlanka ir Saremos salos pakrantės. Peipaus ežeras garsėja vėgėlėmis ir sykais.

ISTORINĖ PRAEITIS

Estijos ir Lietuvos istorija, bent jau paskutinį šimtmetį, daug kuo susijusi: buvusios Rusijos gubernijos maždaug vienu metu išsikovojo nepriklausomybę. 1940 m. savarankiškas valstybes vėl oku.pavo sovietų kariuomenė, paskui kuriam laikui fašistai vokiečiai. Vėliau abi tautos siekė laisvės ir atkūrė nepriklausomybę.Jau prieš 5 000 metu Estijos žemėse gyveno finougrų gentys. XII-XIII a. formavosi estų ttautybė, bet įsiveržę Kalavijuočiu ordino riteriai iki XVI a. trikdė laisvą estų gyvenimą. Šiaurinė Estijos dalis buvo užkariauta Danijos. 1558-1583 m. Livonijos kare Ordinas pasidavė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui, o Estiją dalijosi ir vėl persidalijo Švedija ir Danija. Estai ne kartą sukildavo, bet išsivaduotijiems nepasisekė. XVIII a. pradžioje Estija pateko į Rusijos imperiją. XIX a. antrojoje pusėje suaktyvėjo estų tautinis judėjimas. To amžiaus pabaigoje Estijoje gyveno apie 91% estų, 4% rusų ir 3,5% vokiečių. Labai permainingai klostėsi įvykiai 1917-1918 m., kol pagaliau 1919 m. vasario 24 d. buvo paskelbta Estijos Respublikos nepriklausomybė.Didžiausi miestai

Estijos sostinė yra Talinas (400 tūkstančių gyventojų, kas sudaro 29% visų Estijos gyventojų).

Estijos Respublikos sostinė Talinas yra Šiaurės Europoje ant Baltijos jūros šiaurės vakarų kranto. Taline yra Estijos Respublikos Parlamentas, dauguma valstybinių įstaigų ir tarptautinių organizacijų bei užsienio šalių atstovybių bei ambasadų.

Įspūdinga Estijos sostinės Talino panorama atsiveria nuo jūros. Į dangų kyla nepakartojami jo senų bokštų siluetai. XIII-XIV a. statytos Olevistės bažnyčios 124 m aukščio bokštas anuo metu buvo vienas aukščiausių Europoje, atstodavo laivams švyturį. Kitas senamiesčio akcentas – rotušės bokštas su miestosargybinio Senojo Tomo siluetu smaigalyje. Sunku įsivaizduoti Taliną be Kadriorgo parko, Talitorno boksto Aukštutiniame mieste, seno-sios architektūros paminklo – Piritos vienuolyno – ir daugybės kitų statinių.Pasak legendos, kasmet vidurnaktį iš Ilemistės ežero, esančio Lasnamegio aukštumoje, netoli Talino, išnyra nykstukas JJervevana. Jis skuba prie miesto vartų sargo ir klausia jo tik vieno dalyko: ar vis dar statomas miestas. Ir gal jau tūkstantį metų girdi tą patį atsakymą – vis dar statomas, statomas. Grįžta nykstukas atgal nieko nepesęs -vis dar negali paleisti ežero vandens miestui užtvindyti.

Talinas gali pasiūlyti kiekvienam svečiui įvairiausias poilsio galimybes. Čia malonius įspūdžius patirs ir dailės mylėtojai, ir naktinių nuotykių ieškotojai, smaližiai, sporto mėgėjai ir daugybės kitokių poilsio būdų gerbėjai.

Ne mažiau estams reikšmingas Tartu(101 000 gyv.) miestas su uuniversitetu, įkurtu 1632 m., Rotušės aikste, Šv. Jono bažnyčia. Tai studentų miestas.XIX a. pradžioje į Estiją, daugiausia į Tartu, atsikėlė tremtinių iš Lietuvos. Maždaug nuo to laiko nemažai lietuvių mokėsi Tartu universitete. Jie būrėsi į draugijas. Sovietiniais metais lietuviai Estijos aaukštosiose mokyklose studijavo specifinius, Lietuvoje nedėstomus mokslus.

Kiti dideli miestai ir jų gyventojų skaičius:

• Narva – 69 000

• Kohtla-Järve – 48 000

• Pärnu – 46 000Turizmas

Mums 4 dienų kelionė į Estiją aplankant Taliną ir Saaremos salas kainuoja apie 230 lt. Į kelionės kainą įskaičiuota: kelionė autobusu, kelionės vadovo paslaugos, viena nakvynė viešbutyje su pusryčiais, keltų bilietai į Saaremaa salą, kelionės dokumentų tvarkymas. Tačiau už įėjimo biletus į mokamus objektus turistai moka patys (apie 10 EUR)

ESTIJOS VIEŠBUČIŲ KAINOS LITAIS.

Kainos nurodytos litais su PVM už kambarį parai su pusryčiais.

Taikomos nuolaidos.

TALINAS

Viešbutis Data Dvivietis Vienvietis Liuksas

Olümpia

visus metus 530 450 760/880

Viru

visus metus 440 360

Palace

visus metus 650 510 900/1270

Park Hotel&Casino

visus metus 400 330 790

Domina City

visus metus 400 350 630

St. Barbara

visus metus 360 320 410

Central

visus metus 300 260 420

Express

visus metus 220 220

Susi

visus metus 190 140

Metropol

visus metus 330 280 510/650Kalba

Estijos oficiali kalba yra estų, kuri ppriklauso ugrų-finų kalbų šeimai ir yra labai gimininga suomių kalbai. Taip pat plačiai kalbama suomių, anglų, rusų ir vokiečių kalbomis. Pirmoji išlikusi knyga išleista 1535 m. Plačiai žinomas estų literatūros klasikas A. H. Tamsarė. Į lietuvių kalbą išversta apie 50 estų rašytojų kūrinių. Maždaug tiek pat lietuvių rašytojų kūrinių skaito estai gimtaja kalba.Valstybė

Valdymo forma: parlamentinė demokratija

Valstybės vadovas yra Prezidentas, kuris renkamas parlamento arba rinkikų susirinkimo. Kadencija: 5 metai. Dabartinis Prezidentas: ponas Arnold Rüütel, išrinktas rinkikų susirinkimas 2001 metų rrugsėjo 21 dieną. Kiti rinkimai: 2006 metų rugsėjo mėnesį.

Įstatymų leidėjas: Riigikogu, vienerių rūmų parlamentas, kurį sudaro 101 narys. Kadencija: 4 metai.Paskutiniai rinkimai į dešimtąjį Riigikogu buvo surengti 2003 metų kovo 2 dieną.

Vyriausųbės vadovas: Ministras Pirmininkas, dabartiniu metu ponas Juhan Parts (Res Publica).

Aukščiausia teisminė valdžia: Aukščiausiasis Teismas

Administracinis suskirstymas: 15 apskričių, 205 kaimo savivaldybės ir 42 miestai. Paskutiniai rinkimai į vietines tarybas buvo surengti 2002 metų spalio 20 dieną.

Rinkimų sistemos: proporcinio atstovavimo. Rinkimų teisę turi visi Estijos piliečiai nuo 18 metų.

Vietinės valdžios rinkimai: Kadencija: 3 metai. Visi nuolatiniai gyventojai nuo 18 metų gali balsuoti vietinės valdžios rinkimuose, nepaisant jų pilietybės.Piniginis vienetas

Estijos krona – kroon (EEK), 1 Krona = 100 sentų

1 EUR = 15.65 EEKŠvietimas

Estijoje yra 654 vidurinės mokyklos, iš kurių 542 yra dėstoma estų kalba, 93 – rusų kalba, o 19 – ir estų, ir rusų.

Estijoje yra 16 universitetų, iš jų 10 privatūs.Religija

Liuteronų bažnyčia vaidino labai svarbų vaidmenį nuo Reformacijos judėjimo Estijoje pradžios 16 amžiuje. Kitos didesnės konfesinės bendruomenės yra: Graikų ortodoksų, pravoslavų, baptistų, metodistų ir Romos katalikų.Gyventojai

Paskutinis oficialus gyventojų surašymas buvo 2000 metais.

Bendras gyventojų skaičius: 1.4 milijono

Gyventojų tankumas: 30.2 gyventojų viename kvadratiniame kilometre

Miesto gyventojų: 67.4%

Kaimo gyventojų: 32.6% <

2000 metais gimstamumas buvo 9.56 tūkstančiui gyventojų, o mirtingumas pasiekė 13.46 tūkstančiui gyventojų

Didžiausios etninės grupės:

• Estai – 68%,

• Rusai – 26%,

• Ukrainiečiai – 2%,

• Baltarusiai – 1%

• Suomiai – 1%

Tautiniai drabužiai iš dalies panašūs į lietuvių ir latvių, taip pat į suomių ir švedų. Moterys dėvi marškinius, liemenę, dryžuotą sijoną ir berankovį apsiaustą. Vyrų tautinius drabužius sudaro marškiniai ir ilga juoda liemenė, kelnės žemiau kelių ir kojinės iki kelių. Dabar tautiniai drabužiai vilkimi per šventes.Senoviniai estų muzikos instrumentai yra kanelė, švilpynė, dūdelė. Paplitusios epinės dainos – runos. Labai senas tradicijas turi chorinis dainavimas. Estijoje dainų šventės rengiamos nuo 1869 m. Pastaraisiais dešimtmečiais garsėjo Estijos vyrų choras, vadovaujamas G. Ernesakso. Minėtini operos dainininkai A. Tamas, G. Otsas.Estų tautiniam atgimimui labai svarbus XIX amžius. Tais laikais E R. Kroicvaldas atgaivino liaudies epą „Kalevo sūnus“.Socialinė padėtis

1 lentelė. Migracija Estijoje

1996 1997 1998 1999

Estija

Imigracija 1552 1585 1414 1418

Emigracija 7235 4081 2545 2034

Saldo -5683 -2496 -1131 -616

Lietuvoje jau keleri metaižmonių gimsta mažiau nei miršta, bet kaimynų situacija yra gerokai blogesnė. Jie miršta greičiau ir tai rodo trumpesnis kaimynų vidutinis gyvenimas, o gimstamumas Latvijoje ir Estijoje gerokaižemesnis nei Lietuvoje.

2 lentelė.Tūkstančiui gyventojų tenka gimusių

1990 1992 1994 1996 1998

Estija 14.2 11.66 9.46 9.05 8.46

Latvija 14.2 12.0 9.52 7.94 7.52

Lietuva 15.33 14.33 11.51 10.56 10.0ŪKIS

Svarbiausios ūkio šakos yra degiųjų skalūnų gavyba ir perdirbimas, energetika ir mašinų gamyba, chemijos ir tekstilės pramonė, be to, žvejyba.Skalūnų gavyba ir perdirbimas sutelktas krašto šiaurės rytuose, prie Kohtla JJervės. Ten pat pastatytos labai galingos skalūnais kūrenamos elektrinės. Mašinų gamybos svarbiausia produkcija – elektros ir radijo aparatūra, ekskavatoriai, kabeliai, naftos gavybos įrenginiai. Plačiai žinomi estų buitinės chemijos gaminiai, mineralinės trąšos, baldai. Gerą paklausą turi trikotažo gaminiai ir siuviniai, šviežia žuvis ir jos konservai, konditerijos gaminiai. Pastaruoju metu pertvarkant Estijos ūkį labai aktyviai privatizuojamos įmonės, kuriamos bendrovės su kitų šalių pramonininkais ir verslininkais, ypač su suomiais ir švedais.Lietuva turi gerus pramonės produkcijos mainų ryšius su Estija. Iš Estijos mes gauname ekskavatorius, kabelius, chemijos ir elektros produkciją, žuvų konservus ir lengvosios pramonės gaminius. Į Estiją Lietuva siunčia televizorius, saldytuvus, skalbimo mašinas, dulkių siurblius, grąžtus, stakles.Estijos pramonė sutelkta Taline, Tartu, Pernu. Tik energetika ir chemijos pramonė labiau plėtojama Kohtla Jervėje. Svarbūs yra Talino, Pernu uostai.Du trečdalius ŽEMĖS ŪKIO naudmenų sudaro ariamoji žemė, o 1/3 – pievos ir ganyklos. Buvę kolūkiai ir valstybiniai ūkiai privatizuojami. Auginami rugiai, kviečiai, miežiai, pietiniuose rajonuose – linai. Pusė pasėlių ploto skiriama pašariniams augalams, mat gyvulininkystė duoda apie 2/3 žemės ūkio produkcijos. Beveik 80% naudmenų numelioruota. Ūkininkams didelę paramą teikia Suomija ir Švedija.

GYVENTOJŲ ŪKINĖ VEIKLA

Žemės ūkis 12%

Pramonė 68%

Aptarnavimo sfera 20%

Ryšiai su Lietuva

Lietuvos Respublikos Statistikos departamento 2001 metais atlikto gyventojų surašymo duomenimis Lietuvoje gyvena 58

Estijos Respublikos piliečiai, 2 asmenys turintys ir Lietuvos, ir Estijos pilietybę bei 419 estų tautybės žmonės.

Estai į Lietuvą pateko skirtingais keliais, dauguma jų čia apsigyveno po santuokos su Lietuvos gyventojais. Keletas vyresnės kartos estų į Lietuvą atvyko gyventi tuomet, kai, pasibaigus tremčiai Sibire, jiems buvo uždrausta grįžti į Estiją. Yra ir tokių, kurie, baigę aukštuosius mokslus Estijoje, gavo paskyrimą dirbti Lietuvoje. Paskutiniu metu Lietuvoje gyvena ir verslininkai iš Estijos, kurie įkuria savo firmas arba atstovauja Estijos firmas, tačiau jų bbuvimas Lietuvoje yra laikino pobūdžio ir estų bendruomenės veikloje jie aktyviai nedalyvauja.

Lietuvoje gyvenantys estai tarpusavyje bendrauja jau daugelį metų, nors Lietuvos Estų Draugija Lietuvos Kultūros ministerijoje pirmą kartą buvo užregistruota 1987 metais, o 1989 metais ji buvo užregistruota Lietuvos Teisingumo ministerijoje.

Draugija savo veikla stengiasi išsaugoti estų tradicijas, pristatyti Estijos kultūrą, kartu švęsti su Estija susijusias šventes (Nepriklausomybės dieną, Jonines, Kalėdas). Daug dėmesio yra kreipiama ir į estų kalbos puoselėjimą bei ryšių su tėvyne išsaugojimą. Veikia sekmadieninė mokyklėlė, kur eestų kalbos ir kultūros pagrindų mokosi 10-14 vaikų. Ne visi čia gyvenantys antros ar trečios kartos estai moka estų kalbą, dėl to labai svarbu vasarą vaikus siųsti į estų kalbos stovyklas, organizuojamas Estijoje.

Baltijos ir Šiaurės šalys aktyviai bendradarbiauja politikos, ekonomikos, kkarinėje, aplinkos apsaugos, kultūros ir kitose srityse. Bendradarbiavimas plečiasi visose srityse, tuo skatindamas regiono vystymąsi.

1990m. gegužės 12d. įkurta Baltijos šalių taryba, kurią sudarė Valstybių vadovai bei Vyriausybių vadovai. Šios tarybos veikla vėliau buvo transformuota į reguliarius trijų šalių Prezidentų susitikimus.

1990m. Vilniuje buvo surengtas pirmasis bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentų posėdis. 1991m. Taline įkurta Baltijos asamblėja, kurią sudaro 60 Baltijos šalių parlamentarų.

1994m. įkurta Baltijos ministrų taryba (BMT). Šiame formate Baltijos šalių Ministrai pirmininkai susitinka bent du kartus per metus. BMT-oj.e veikia 17 VPK, kurie savo kompetencijos srityse koordinuoja šalių bendradarbiavimą.

Pagrindinė BMT veikla ir Lietuvos prioritetai:

* Prekyba

Vienas svarbiausių BMT tikslų yra užtikrinti sklandų ir efektyvų laisvosios prekybos sutarčių tarp Baltijos šalių įgyvendinimą. Latvija yra didžiausia LLietuvos eksporto partnerė. Per 2000m. 9 mėnesius į Estiją buvo eksportuota 2% viso Lietuvos eksporto.

* Energetika

Lygiagretus Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros energijos sistemų darbas palaikomas per Rygoje veikiantį dispečerinį centrą “Baltija”. Šiuo metu svarstoma galimybė sukurti bendrą Baltijos šalių elektros energijos rinką.

* Transporto infrastruktūros projektai

Lietuva ypač daug dėmesio skiria bendriems projektams “Via Baltica” ir “Rail Baltica”.

* Gynyba

Lietuva siekia stiprinti bendradrabiavimą gynybos srityje vykdant bendrus projektus: BALTBAT – Bendras Baltijos batalionas, dalyvaujantis tarptautinėse taikos palaikymo ooperacijose.

BALTRON – Baltijos jūrų eskadra, kurią sudaro Lietuvos, Latvijos ir Estijos laivai. Veikloje vadovaujamasi metiniais veiklos planais, kuriuose numatyti personalo apmokymai, dalyvavimas tarptautinėse pratybose, išminavimo operacijos.

BALTNET – Baltijos oro erdvės stebėjimo sistema, kurią sudaro nacionaliniai oro erdvės stebėjimo centrai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bei regioninis oro erdvės stebėjimo centras, įsteigtas Karmėlavoje, prie Kauno. Ši sistema suteikia galimybę Baltijos šalims koordinuoti veiksmus ir efektyviai stebėti jų oro erdves, bei užtikrinti oro susisiekimo saugumą.

BALTDEFCOL – Baltijos gynybos koledžas, kurio užduotis yra rengti Baltijos valstybių štabų karininkus, tarnausiančius savo gynybos ministerijose, savo kariuomenių ir tarptautiniuose bataliono/brigados ir aukštesnio lygio štabuose, gynybos atašė pareigose, arba dėstysiančius karo mokslus nacionalinėse karo akademijose.

* Bendros švietimo erdvės sukūrimas

Lietuva, Latvija ir Estija yra pasirašiusios sutartis dėl bendros švietimo erdvės Baltijos šalyse sukūrimo viduriniojo bendrojo lavinimo paskutinės pakopos ir profesinio mokymo lygiu ir dėl bendros aukštojo mokslo erdvės sukūrimo Baltijos šalyse. Ruošiamasi sutartis pilnai įgyvendinti nuo 2002m.

* Teisė ir vidaus reikalai

Svarbiausi pastarojo laikotarpio susitarimai:

1999 02 05 Vilniuje pasirašytas trišalis susitarimas dėl konsulinės pagalbos ir bendradarbiavimo, kuris yra itin svarbus siekiant pagerinti konsulinės pagalbos teikimą užsienio šalyse Lietuvos, Latvijos ir Estijos piliečiams.

Sėkmingai įgyvendinama 2000.03.17 pasirašyta sutartis dėl nusikaltimų aukų ir lliudininkų apsaugos.

Pasirašytos sutartys tarp Lietuvos ir Estijos:

1. Lietuvos Respublikos ir Estijos Respublikos sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo

Talinas, 1993.09.13

Įsigaliojo 1994.01.01

„V.Ž.“ – 1994 Nr.14

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Estijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl oro susisiekimo

Palanga, 1995.07.07

Įsigaliojo 1995.09.05

„V.Ž.“ – 1995 Nr.81

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Estijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos

Talinas, 1995.09.07

Įsigaliojo 1996.06.20

„V.Ž.“ – 1996 Nr.69

4. Lietuvos Respublikos ir Estijos Respublikos sutartis dėl socialinio aprūpinimo

Vilnius, 1996.05.28

Įsigaliojo 1997.02.10

„V.Ž.“ – 1997 Nr.14

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Estijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl abipusės įslaptintos informacijos apsaugos

Tartu, 2000.05.26

Įsigaliojo 2000.11.15

„V.Ž.“ – 2000 Nr.96

EKONOMIKOS APŽVALGA

Nedarbas Estijoje 2002 metais buvo 7,1%.

Estijos BVP pirmą kartą nuo ekonomikos reformų pradžios didėti pradėjo 1995 m. – ekonomikos augimas buvo 2,9%. 1998 m BVP augimas pasiekė 4%. 1999 m. pradžia Estijai buvo gana sunki: sumažėjo eksportas ir vidaus paklausa, kas sąlygojo BVP mažėjimą. 1999 m. Estijos BVP buvo 0,5%, o per 2000 m. – ekonomistai prog.nozuoja – 3,5% augimą.

Gamybos plėtrą per pastarąjį dešimtmetįįvertinti yra sudėtinga, nes pirmaisiais nepriklausomybės mmetaisšalys neturėjo vieningos ir patikimos nacionalinės sąskaitybos. Duomenys už 1996- 1999 metus yra pateikti 3 lentelėje.

3 lentelė. BVP dinamika palyginus su ankstesniaisiais metais (nuošimčiais)

1996 1997 1998 1999 1999/1995

Estija 3,9 10,6 4,7 -1,1 19,0

Tiesioginės užsienio investicijos atspindėtos lentelėje rodo Estijos pirmavimą tarp Baltijos šalių

4 lentelė. Tiesioginės metinės užsienio investicijos (milijonai JAV dolerių) / investicijos vienam gyventojui (JAV dolerių)

1996 1997 1998 1996-1998 vienam gyventojui

Estija 111/76,0 130/89,7 575/396 561,7

5 lentelė. BVP vienam gyventojui veikusiu valiutų keitimo kursu (JAV dolerių)

1996 1997 1998 1999 BVP 1999 metais (Lietuva prilyginta 100)

Estija 2961 3178 3591 3555 123,5

Infliacija, kuri laikoma vienu iš labiausiai integruotųūkio stabilumo rodiklių iš trijų Baltijos šalių yra sparčiausia Estijoje. Visose valstybėse infliacija sparčiai lėtėja.

6 lentelė. Vartotojų kainų indekso dinamika palyginus su ankstesniaisiais metais (nuošimčiais)

1996 1997 1998 1999 1999/1995

Estija 23,1 11,2 8,2 3,3 52,9

Einamosios sąskaitos (iš esmės užsienio prekybos) balansavimas Vakarų ekspertų vertinimais yra vienas problematiškiausių Baltijos valstybių ekonominio stabilumo užtikrinimo elementų.

7 lentelė. Einamosios sąskaitos deficito ir BVP santykis (nuošimčiais)

1996 1997 1998 1999 1996-1999 (vidurkis)

Estija* -9,1 -12,1 -9,2 -10,1* -10,1

8 lentelė. Tarptautinės atsargos (milijonai JAV dolerių) /1 gyventojui (JAV dolerių)

1996 1997 1998

Estija 637/437 758/523 811/559

Latvija 654/262 704/282 728/303

Lietuva 772/208 1010/273 1409/380

Kitas reikšmingas rodiklis, kuris netiesiogiai atspindėtas Europos pinigų sąjungos dokumentuose yra valstybės skola užsieniui.

9 lentelė. Šalies skolos užsieniui santykis su BVP (nuošimčiais) / užsienio skola 1 gyventojui (JAV doleriais)

1996 1997 1998

Estija 34.4/1027 55.3/1768 55.8/2000

Latvija 39.8/818 49.2/1110 47.6/1268

Lietuva 29.6/631 33.3/863 34.8/1007

Vidutinis mėnesio užmokėstis Estijoje per 1999 metų pirmąjį ketvirtį(JAV dolerių) buvo – 284,2.

BVP struktūroje 70% sudaro paslaugos (prekyba, viešbučiai, restoranai – 16%, transportavimas, sandėliavimas, ryšiai – 10%, finansinis tarpininkavimas, bankininkystė, draudimas, nekilnojamas turtas – 14%), 17% –

pramonė, 6% – žemės ūkis, miškininkystė, medžioklė ir žvejyba.

Geriausiai išvystytos Estijos pramonės šakos – maisto, medienos apdirbimo, tekstilės, chemijos, baldų pramonės.

Estijoje yra didžiausi pasaulyje skalūnų telkiniai. Šalyje taip pat yra dideli durpių klodai, randama fosforitų ir superfosfatų.

UŽSIENIO PREKYBA

1999 m. Estijos importas sudarė 4142 mln. USD. Lyginant su 1996 m. importas į Estiją išaugo 28.5%. Eksportas 1999 m. sudarė 2961 mln. USD. Lyginant su 1996 m. Estijos eksportas padidėjo 42.6%.

Užsienio prekyba pagal šalis 1999 m.

Europos Sąjunga iir kaimyninės valstybės yra pagrindinės Estijos prekybinės partnerės. 1999 m. eksportas į ES sudarė 55% viso Estijos eksporto, importas iš ES – 65% viso importo. Svarbiausia užsienio prekybos partnere išlieka Suomija, į kurią išvežta 18.8% visų eksportuotų prekių ir importuota 23% visų prekių. Toliau seka Švedija, kuriai teko 19.3% Estijos eksporto ir 10% importo. Pagal eksportą trečioje vietoje buvo Rusija – 8.8%, toliau – Latvija (8.8%), Vokietija (7.3%), Lietuva (3.9%), JAV (2.5%). Tarp svarbiausių importo partnerių antrą vietą užima Rusija ((3.2% viso importo), toliau seka Švedija (10%), Vokietija (9.1%), JAV (4.7%) ir Lietuva (1.6%).

Pagrindiniai prekybiniai partneriai 1999 m.:

Šalis Importas, % Eksportas, %

Suomija 23 18.8

Švedija 10 19.3

Rusija 13.2 8.8

Vokietija 9.1 7.3

Latvija 2.0 8.8

JAV 4.7 2.5

Lietuva 1.6 3.9

Pagrindinės eksportuojamos prekės. Estijos eksporto struktūroje vyrauja mašinos ir įrengimai (19% viso eksporto), medienos gaminiai (1.5%) , tekstilės dirbiniai ((13%), maisto produktai ir gėrimai (12%), metalo pramonės produkcija (10%), chemijos pramonės produkcija (8%).

Pagrindinės įvežamos prekės. Estija daugiausia importuoja mašinų ir įrengimų (26% viso importo), maisto produktų ir gėrimų (15%), chemijos pramonės produkcijos (10%), metalo pramonės produkcijos (9%), tekstilės dirbinių (8%).

Prekyba su Lietuva

Estija – viena pagrindinių Lietuvos prekybinių partnerių. 1999 m. užsienio prekybos apyvarta su šia šalimi sudarė 143.5 mln. USD. Lietuvos eksportas į Estiją 1999 m. sudarė 70.6 mln. USD (2.4% viso Lietuvos eksporto). Lietuvos eksporto į Estiją apimtys mažėja. 1999 m., palyginus su 1996 m., eksportas sumažėjo 13.5 mln. USD (16.1%). Lietuvos importas iš Estijos 1999 m. sudarė 72.9 mln. USD (1.5% viso Lietuvos importo). Per 1996-1999 metų laikotarpį importas iš Estijos padidėjo 13.2 mln. UUSD (22.1%). Estijos ir Lietuvos prekybos balansas yra neigiamas. 1999 m. jis sudarė 2.3 mln. USD.

Lietuva 1999 m. į Estiją daugiausia eksportavo paruoštų maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių – 15.7 mln. USD (22.2% viso Lietuvos eksporto į Estiją). Antrą vietą pagal eksporto apimtis užima mineraliniai produktai (11.1 mln. USD, 15.7% viso Lietuvos eksporto į Estiją). Lietuva taip pat eksportavo į Estiją chemijos pramonės produktus (8.5 mln. USD, 12% viso eksporto į Estiją); tekstilę ir tekstilės dirbinius (6.3 mln. UUSD, 8.9%); mašinas ir įrengimus (5.2 mln. USD, 7.4%); plastiko gaminius (5.1 mln. USD, 7.2%) bei kitus produktus.

Daugiausia Lietuva importuoja iš Estijos popieriaus, kartono ir spaudinių, kurių importas 1999 m. sudarė 13.9 mln. USD (18.9% viso importo iš Estijos). Lietuva taip pat importuoja iš Estijos paruoštus maisto produktus, gėrimus ir tabako gaminius (11.4 mln. USD, 15.6% viso importo iš Estijos 1999 m.); dirbinius iš akmens, gipso, cemento, asbesto, keramikos ir stiklo dirbinius (7.4 mln. USD, 10%); chemijos pramonės produkciją (6.2 mln. USD, 8.5%); gyvus gyvūnus bei gyvūnų produktus (5.5 mln. USD, 7.5%); tekstilės dirbinius (5.0 mln. USD, 6.9%); mašinas ir įrengimus (4.6 mln. USD, 6,3%); mineralinius produktus (3.9 mln. USD, 5.3%); kitą produkciją.

PREKYBOS SĄLYGOS

1993 m. rugsėjo mėnesį buvo pasirašyta Laisvosios prekybos sutartis tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos, kuri įsigaliojo 1994 m. balandžio 1 dieną.

Muitai, mokesčiai, licencijos, kvotos

Muitai. Pagal Laisvosios prekybos sutartį lietuviškos kilmės prekėms nėra taikomas muito mokestis, išskyrus kai kurias žemės ūkio prekes (žr. sutartį).

Pridėtinės vertės mokestis. Taikomas 18% pridėtinės vertės mokestis visoms importuojamoms prekėms. Importuotojui šie mokesčiai bus kompensuoti tuomet, kai prekės bus parduotos Estijoje arba reeksportuotos.

Akcizai. Akcizo mokestis taikomas importuojant alkoholinius gėrimus, tabako gaminius, kailius, automobilius, dviračius bei jachtas.

Licenzijos <

• Veiklos licencija dėl alkoholio ir tabako produktų importo. Ją išduoda Ekonomikos ministerija. Prieš kreipiantis dėl šios licencijos įmonė pirmiausiai turi kreiptis į Muitinę, tam kad gauti patvirtinimą, jog visos jos prekės yra deklaruotos.

• Licencija įvežti nuodingas ir pavojingas medžiagas.

• Licencija farmacijos prekių importui.

• Licencija ginklų importui.

Kitoms prekėms kiekybinių apribojimų importuojant jas į Estiją nėra taikoma.

Standartai

Produkcijos sertifikavimas. Importuojant į Estiją reikalingi tokie sertifikatai:

• Prekių judėjimo sertifikatas EUR.1 (prekių kilmės sertifikatas) – užtikrinantis importuojamoms prekėms laisvosios prekybos sutarties sąlygų taikymą.

• Fitosanitarinis sertifikatas augalinės kilmės produktams.

• Veterinarinis sertifikatas gyvulinės kilmės produktams.

Žymėjimas. Tabako ir alkoholio produktai turi turėti banderoles.

Reikalavimai etiketėms:

• Etiketėse privaloma estų kalba, kitų kalbų vartojimas neribojamas.

• Privaloma nurodyti turinio, kokybės ir kt. papildomą informaciją, perspėjančią informaciją techniškai sudėting.oms ir potencialiai pavojingoms ar žalingoms prekėms.

• Privaloma nurodyti visų laikino vartojimo prekių galiojimo terminą.

• Maisto ir tekstilės gaminių etiketėse privaloma nurodyti gamintojo pavadinimą, o maisto etiketėse – dar ir gamintojo adresą bei kilmės šalį; trumpalaikio vartojimo prekėms galioja specialios etiketės.

TRANSPORTAS

Infrastruktūra

Estijos transporto infrastruktūra sąlyginai gerai išvystyta. Šiuo metu Estijos pakrantėje yra daugiau nei 100 jūrų uostų, per 31 vyksta komerciniai prekių pervežimai.

Visos pagrindinės automagistralės ir geležinkeliai eina per Taliną.

Geležinkelių sistema tiesiogiai susijusi su Rusijos geležinkeliais. <

Iš pagrindinių transporto magistralių gali būti paminėtos šios:

• Talinas – Tartu – Voru

• Talinas – Narva

• Talinas – Pernu – Ikla

• Johvi – Tartu – Valga

Estija yra visų svarbesnių transporto organizacijų narė ir yra ratifikavusi 32 tarptautines transporto konvencijas bei sutartis.

Oro uostai. Pagrindiniai oro uostai yra Taline.

Jūrų uostai. Valstybinė įmonė Tallinn Ports buvo įkurta 1992 m. ir yra atsakinga už pagrindinių Estijos uostų administraciją. Šiuo metu ji atsakinga už tris pagrindinius uostus sostinėje bei šešis uostus kitose Estijos vietose. Tallinn Ports taip pat atsakinga už mažesniųjų uostų plėtrą, kurie daugiausiai naudojami vietinės reikšmės pervežimams bei turistiniais tikslais.

Muuga uostas – vienas iš didžiausių, šiuolaikiškai įrengtų Baltijos jūros uostų. Šis uostas yra už 25 km į šiaurę nuo Talino ir veikia ištisus metus.

Pernu uostas – vakarinėje pakrantėje, garsėja senomis prekybos tradicijomis. Tai nepriklausomas uostas, jis nėra pavaldus Tallinn Ports.

Pervežimo apribojimai

Alkoholio ir tabako produktų importas į Estijos muitų teritoriją laisvam vartojimui, laikinam sandėliavimui, muitinės sandėliavimui ir muitinės tranzitui bei eksportui iš Estijos muitų teritorijos leidžiamas:

• Kelyje ties Narva tiltu, Ikla ir Koidula pasienio muitų kontrolės postuose;

• Narva, Valga ir Orava (Tartu) geležinkelio muitų kontrolės postuose;

• Talino, Muuga ir Kopli jūrų muitų kontrolės postuose;

• Talino oro

uosto muitų kontrolės poste.

Šių produktų importas ir eksportas leidžiamas tik turint:

• Visas reikalingas garantijas;

• TIR-carnet, įvežant natūralius vynus, alų ir žaliavinį tabaką.

ĮVEŽIMO SĄLYGOS. MUITINĖ

Importuojant, prekių pakuotės sąrašas nėra būtinas, tačiau jį turint bus paprastesnės muitinės procedūros.

Laikinai įvežti ar išvežti iš šalies galima šiais atvejais:

• Prekes, skirtas demonstracijai parodų ir mugių metu, konferencijų, ar panašių renginių metu;

• Medžiagas ar įrangą, kuri būtina rengiant parodas, muges, konferencijas, švietimo, kultūros ir mokslo bei panašius renginius;

• Profesionalią įrangą, skirtą darbinių uužduočių atlikimui;

• Konteinerius, paletes ar kitokios rūšies transportavimo priemones, reikalingas prekių pervežimui;

• Instrumentus ir medžiagas, reikalingas gamybos procesui;

• Priemones ir medžiagas, reikalingas sportinių varžybų organizavimui;

• Medicininius, chirurginius ir laboratorinius įrengimus;

• Specialiai sukonstruotas arba perdarytas konkretiems tikslams transporto priemones;

• Transporto priemones, kurias naudoja fizinis asmuo asmeninėms reikmėms;

• Prekes, kurios yra išnuomotos (pagal panaudos sutartis).

Prekės gali būti laikinai įvežtos arba išvežtos iki vienerių metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo tada, kai prekės kerta sieną. Muitinė, atsižvelgdama į deklaranto pateiktus prašymus, gali pratęsti laikinojo iimporto ar eksporto laikotarpį dar papildomai iki 6 mėnesių. Dėl pratęstos gamybos ar nuomos sutarties leidimas gali būti pratęsiamas dar papildomai iki vienerių metų, kuomet laikinojo prekių įvežimo laikotarpis neturi viršyti produkcijos gamybos ar nuomos trukmės.

Nustatytas laikinojo prekių įvežimo llaikotarpis yra parodų, mugių, konferencijų ar panašių renginių oficiali trukmė, ir, jei yra būtina, jis papildomai gali būti pratęstas iki v.ieno mėnesio prieš renginį ir vienam mėnesiui po renginio.

Laikotarpis laikinam konteinerių, palečių ar kitokių rūšių transportavimo priemonių įvežimui nustatomas:

• 3 mėnesiai tuo atveju, jei konteineriai ir paletės ar kitokių rūšių transportavimo priemonės importuojamos tuščios (be prekių)

• 6 mėnesiai tuo atveju, jei konteineriai ir paletės, ar kitokių rūšių transportavimo priemonės yra importuojamos pakrautos (su prekėmis).

Muitinės sandėliai

Laikinasis prekių sandėliavimas muitinės terminaluose ir muitinis sandėliavimas muitinės sandėliuose suteikia galimybę atidėti importo mokesčių mokėjimą iki tol, kol prekės bus pradėtos naudoti.

Estijoje yra dviejų tipų muitiniai sandėliai:

• Atvirieji muitinės sandėliai;

• Privatūs muitinės sandėliai.

Muitinės terminale prekės gali būti laikomos iki 15 ddienų (muitinės terminaluose, esančiuose uostų teritorijose – iki 60 dienų), gavus Muitinės leidimą šis laikotarpis gali būti pratęsiamas dar 30 dienų.

Atviruose ir privačiuose muitinės sandėliuose prekės gali būti sandėliuojamos neribotą laiko tarpą.

Licencijas privačių muitinės sandėlių savininkams – juridiniams asmenims, įregistruotiems nustatyta tvarka, išduoda Muitinė (ilgiausiai vienerių metų laikotarpiui).

Jei prekės bus naudojamos tolimesniam perdirbimui ar komerciniams tikslams, yra ypatingai brangios arba įtrauktos į prekių sąrašą, saugomų valstybiniuose rezervuose, reikalingos specialios saugojimo sąlygos, kurių nėra esamuose atviruose muitinės sandėliuose. <

Privataus muitinės sandėlio savininkas turi mokėti Muitinei 24 000 EEK metinį mokestį.

Muitinė gali pratęsti licencijos galiojimo laikotarpį terminalų, atvirųjų ir privačių muitinės sandėlių savininkams, jei Muitinė neturi jokių pretenzijų muitinės sandėlių savininkams licencijos galiojimo metu.

Laisvosios ekonominės zonos

Estijoje laisvoji ekonominė zona įkurta Muuga Port teritorijoje, priklausančioje AS Tallinna Sadam. Šios zonos sąlygos taikomos muitinės sandėliams, esantiems šioje teritorijoje.

Valstybinės šventės 2003 metais

Sausio 1 – Naujieji Metai

Vasario 24 – Nepriklausomybės diena (1918), 85-osios Estijos Respublikos įkūrimo Deklaracijos metinės. Po šios deklaracijos Estija buvo priversta kovoti dėl nepriklausomybės su Sovietų Rusija rytuose ir su Baltijos–Vokiečių pajėgomis pietuose. Šio karo metu Estija užsitikrino savo sienas ir 1920 metų vasario 2 dieną sudarė Tartu taikos sutartį su Sovietų Rusija.

Balandžio 18 – Didysis Penktadienis

Balandžio 20 – Velykos

Gegužės 1 – Pavasario šventė

Birželio 8 – Sekminės

Birželio 23 – Pergalės diena (Võidupüha) pažymi Estijos karinių pajėgų pergalę prieš Baltijos-vokiečių kariuomenę (vadovaujamą Landeswehr) Võnnu (Cesis) mūšyje šiaurės Latvijoje 1919 metais. Per šį mūšį Estijos kariuomenė sustabdė mėginimus atkurti Baltijos-vokiečių kontrolę regione. Ši diena pažymima svarbiomis oficialiomis ceremonijomis.

Birželio 24 – Joninės arba Vidurvasario šventė (Jaanipäev) yra tradicinė šventė, švenčiama naktį iš birželio 23 į 24 dieną. Ši diena pažymi ilgiausią mmetų dieną, kuomet saulėlydis beveik susilieja su saulėtekiu. 23 dienos vakare ilgai, iki pat 24 dienos ryto, yra deginami laužai, šiai progai ruošiamas ir tradicinis šventiškas meniu.

Rugpjūčio 20 – Nepriklausomybės atstatymo diena. Dramatiški įvykiai Sovietų Sąjungoje 1991 metų rugpjūtį baigėsi tuo, kad trys Baltijos šalys pagaliau atgavo nepriklausomybę. 1991 metų rugpjūčio 20 dieną Estija paskelbė nutarimą atkurti savo nepriklausomybę valstybingumo istorinio tęstinumo pagrindu.

Gruodžio 25 – Šv. Kalėdos

Gruodžio 26 – Šv. Kalėdos

Literatūra

1. Mažas pasaulio atlasa – šalys ir skaičiai.

2. www.estemb.lt

3. www.finansai.tripod.com

4. www.krantas.lt

5. www.ldb.lt

6. www.nkkm.lt

7. www.ollesummer.ee

8. www.sec.sec.lt

9. www.urm.lt

Turinys

Turinys………………..1

Geografija………………..2

Gamta………………….3

Istorinė praeitis………………4

Didžiausi miestai……………5

Turizmas………………..6

Kalba…………………6

Valstybė…………………7

Piniginis vienetas…………….7

Švietimas……………….7

Religija…………………8

Gyventojai………………..8

Socialinė padėtis…………….9

Ūkis………………….9

Gyventojų ūkinė veikla………….10

Ryšiai su Lietuva…………….10

Ekonomikos apžvalga………….13

Užsienio prekyba…………….16

Transportas………………19

Valstybinės šventės 2003 metais……..22

Literatūra……………….24

Oficialus pavadinimas: Estijos Respublika

Sutrumpintas pavadinimas: Estija

Nacionalinė šventė: Nepriklausomybės diena – vasario 24. Šią dieną 1918 metais Estija paskelbė savo nepriklausomybę.

Geografija

Plotas: 45 227 kv. km.

Estija yra žalia šalis, miškai dengia maždaug pusę jos teritorijos (20 155 kv.km)

Sienos: Bendras ilgis – 1445.4 km, iš jų jūros siena 768.6 km ir sausumos siena 676.8 km.

Sostinė: Talinas (482 000 gyv.)

Kiti miestai: Tartu, Pernu

Piniginis vienetas: Estijos krona

Gyventojai: 1,6 mln (35 žm/km2)

Valdymo forma: Prezidentinė respublika

Kalba: Estų

Tikyba: Evengelikų liuteronų

Atstumai nuo Talino iki:

• Helsinkio 85 km;

• Rygos 307 km;

• Sankt Peterburgo 395 km;

• Stokholmo 405 km.

Klimatas: vidutinis drėgnas

Salų skaičius: 1 521. Didžiausios salos yra Saaremaa, HHiiumaa ir Muhu.

Estija tūkstančio ežerų šalis, didžiausi ežerai yra Peipsi ir Võrtsjärv

Aukščiausia vieta: Suur Munamägi (Didysis Kiaušinio kalnas), 318 m

Temperatūrų svyravimai (vidutinė paros temperatūra): -1.4°C sausį 2001 metais; +20.5°C liepą 2001 metais.

Tik apie 160 km Latvijos teritorijos skiria mus nuo šiaurinės Baltijos kaimynės – Estijos. Rytuose ji ribojasi su Rusija, pietuose – su Latvija, vakaruose jos krantus skalauja Baltijosjūros Rygos jlanka, o šiaurėje – Suomijos įlanka. Daugiau kaip pusė sienų eina vandenimis.Ežerai, ledynų suformuotos pailgos, miškais apaugusios kalvos – ozai, nuostabūs lygumų upių kriokliai ir vešlios pievos, daugiau kaip 1500 didelių ir mažų salų jūroje – tai Estija.

GAMTA

nedidelės aukštumos: Sakala, Otepė, Hanija. Šioje trečiojoje yra aukščiausias Estijos taškas – 318 m Sūr Munamegio kalnas. Siaurėje esanti Pandiverės aukštuma (iki 166 m aukščio) laipsniškai pereina į Šiaurės Estijos pajūrio žemumą. Vakaruose pyti Pemu žemuma, ją kerta Pernu upės slėnis. Žemuma baigiasi prie to paties pavadinimo įlankos. Rytuose Papeipės žemuma juosia Peipaus ežerą.Krašto šiaurėje daugiausia paplitę moliai ir smiltainiai, o toliau į pietus – dolomitai ir klintys. Vidurinėje dalyje irgi yra smiltainių. Pagrindines uolienas dengia nuosėdinių ledyninių nuogulų sluoksnis. ŠŠiaurėjejis 1-5 m, pietuose – iki 100 m storio.Svarbiausias Estijos gamtos turtas yra degieji skalūnai, kurių milžiniški klodai slūgso šiaurės rytuose prie Kohtla Jervės. Degiaisiais skalūnais kūrenamos šiluminės elektrinės, juos naudoja chemijos pramonė. Kita labai svarbi žaliava – fosforitai, gaunami Mardu, netoli Talino. Eksploatuojama ir durpių (pietvakariuose), dolomitų (Saremos ir Muhu salose) ir klinčių (prie Tamsalu miesto) telkiniai.Estijoje vyrauja velėniniai jauriniai ir velėniniai karbonatiniai dirvožemiai. Pelkės užima apie 20% krašto ploto. ir yra ryškus kraštovaizdžio elementas.Estijoje vyrauja orų pernašos iš AAtlanto vandenyno, todėl jai būdingas pereinamasis iš jūrinio į žemyninį klimatas. Per metus iškrinta 600-700 mm kritulių, bet dėl menko garavimo ir negausaus paviršinio nuotėkio kraštas smarkiai pelkėja. Kritulių maksimumas būna vasaros pabaigoje. Žiemos nėra šaltos: vidutinė vasario temperatūra – aapie -6°, o prie jūros tik -3°. Sniegas išsilaiko 70-130 dienų; ilgiausiai – pietryčiuose. Vasaros vėsios. Vidutinė liepos temperatūra yra 17°.Tankus upių tinklas, betjos nėra ilgos. Dauguma jų įteka į Baltijos jūrą. Tai Pemu (ilgiausia, 144 km), Narva, Pirita. Dalis upių rytuoseįteka į Peipaus ežerą. Viena jų – Emajegis. Ledas upes dengia 4-5 mėnesius.Ežerai yra ledyninės kilmės, didžiuma -nedideli. Jie užima apie 5% krašto ploto. Dauguma ežerų telkšo aukštumose. Tik trijų ežerų plotas didesnis kaip 10 km2: Peipaus (3560 km2), Vertsjervo ir Sūrlahto (Saremos saloje).Estija yra mišriųjų miškų pazonyje. Miškai užima 38% krašto ploto. Didžioji jų dalis plačia juosta kerta Estiją iš pietvakarių į šiaurės rytus. Labiausiai paplitę pušynai, bet auga ir beržų, eglių; kitų medžių mažiau. Įdomu, kad salose iir krašto šiaurėje apie 2% bendro ploto sudaro kadagių ir lazdynų krūmynai. Nemažos teritorijos saugomos: tai rezervatai ir draustiniai. Žinomiausia – Muraho pelkė, Matsalu draustinis, saugantis paukščius, pirmas (1971 m.) Baltijos kraštuose įsteigtas Lahemos įlankų ir salų nacionalinis parkas Suomijos įlankos pakrantėje.Kraštui būdingi mišriųjų miškų gyvūnai. Labai daug (apie 300) rūšių paukščių, iš kurių minėtini kirai, kurtiniai, tetervinai, jerubės, antys. Pasitaiko ir retųjų – pilkosios žąsys, juodieji gandrai, ereliai, gagos. Iš žinduolių gausu kiškių, stirnų, briedžių, šernų. Yra lokių, mangustų, ūūdrų. Jūroje, upėse ir ežeruose daugiau kaip 70 rūšių žuvų. Žuvingiausios yra Pernu įlanka ir Saremos salos pakrantės. Peipaus ežeras garsėja vėgėlėmis ir sykais.

ISTORINĖ PRAEITIS

Estijos ir Lietuvos istorija, bent jau paskutinį šimtmetį, daug kuo susijusi: buvusios Rusijos gubernijos maždaug vienu metu išsikovojo nepriklausomybę. 1940 m. savarankiškas valstybes vėl okupavo sovietų kariuomenė, paskui kuriam laikui fašistai vokiečiai. Vėliau abi tautos siekė laisvės ir atkūrė nepriklausomybę.Jau prieš 5 000 metu Estijos žemėse gyveno finougrų gentys. XII-XIII a. formavosi estų tautybė, bet įsiveržę Kalavijuočiu ordino riteriai iki XVI a. trikdė laisvą estų gyvenimą. Šiaurinė Estijos dalis buvo užkariauta Danijos. 1558-1583 m. Livonijos kare Ordinas pasidavė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui, o Estiją dalijosi ir vėl persidalijo Švedija ir Danija. Estai ne kartą sukildavo, bet išsivaduotijiems nepasisekė. XVIII a. pradžioje Estija pateko į Rusijos imperiją. XIX a. antrojoje pusėje suaktyvėjo estų tautinis judėjimas. To amžiaus pabaigoje Estijoje gyveno apie 91% estų, 4% rusų ir 3,5% vokiečių. Labai permainingai klostėsi įvykiai 1917-1918 m., kol pagaliau 1919 m. vasario 24 d. buvo paskelbta Estijos Respublikos nepriklausomybė.

Didžiausi miestai

Estijos sostinė yra Talinas (400 tūkstančių gyventojų, kas sudaro 29% visų Estijos gyventojų).

Estijos Respublikos sostinė Talinas yra Šiaurės Europoje ant Baltijos jūros šiaurės vakarų kranto. Taline yra EEstijos Respublikos Parlamentas, dauguma valstybinių įstaigų ir tarptautinių organizacijų bei užsienio šalių atstovybių bei ambasadų.

Istoriškai Talinas tapo rytų ir vakarų krypčių kelių sankryža. Nuo 1285 įeinantis į Hanzos miestų sąjungą, Talinas kartu su Liubeku, Visbiu ir Ryga buvo vienas iš svarbiausių prekybos miestų, dažnai vadinamas Europos kryžkele. Viduramžiais Talinas buvo vienas iš stambiausių ir galingiausių Šiaurės Europos miestų. Dabar galima pasakyti, kad Talino senamiestis – vienas iš geriausiai išsilaikiusių viduramžiškų centrų, kuriame išsaugota istorinė aplinka ir struktūrinis vientisumas. Įspūdinga Estijos sostinės Talino panorama atsiveria nuo jūros. Į dangų kyla nepaka.rtojami jo senų bokštų siluetai. XIII-XIV a. statytos Olevistės bažnyčios 124 m aukščio bokštas anuo metu buvo vienas aukščiausių Europoje, atstodavo laivams švyturį. Kitas senamiesčio akcentas – rotušės bokštas su miestosargybinio Senojo Tomo siluetu smaigalyje. Sunku įsivaizduoti Taliną be Kadriorgo parko, Talitorno boksto Aukštutiniame mieste, seno-sios architektūros paminklo – Piritos vienuolyno – ir daugybės kitų statinių.Pasak legendos, kasmet vidurnaktį iš Ilemistės ežero, esančio Lasnamegio aukštumoje, netoli Talino, išnyra nykstukas Jervevana. Jis skuba prie miesto vartų sargo ir klausia jo tik vieno dalyko: ar vis dar statomas miestas. Ir gal jau tūkstantį metų girdi tą patį atsakymą – vis dar statomas, statomas. Grįžta nykstukas atgal nieko nepesęs -vis dar negali paleisti ežero vvandens miestui užtvindyti.

Ne mažiau estams reikšmingas Tartu(101 000 gyv.) miestas su universitetu, įkurtu 1632 m., Rotušės aikste, Šv. Jono bažnyčia. Tai studentų miestas.XIX a. pradžioje į Estiją, daugiausia į Tartu, atsikėlė tremtinių iš Lietuvos. Maždaug nuo to laiko nemažai lietuvių mokėsi Tartu universitete. Jie būrėsi į draugijas. Sovietiniais metais lietuviai Estijos aukštosiose mokyklose studijavo specifinius, Lietuvoje nedėstomus mokslus.

Kiti dideli miestai ir jų gyventojų skaičius:

• Narva – 69 000

• Kohtla-Järve – 48 000

• Pärnu – 46 000

Turizmas

ESTIJOS VIEŠBUČIŲ KAINOS LITAIS.

Kainos nurodytos litais su PVM už kambarį parai su pusryčiais.

Taikomos nuolaidos.

TALINAS

Viešbutis Data Dvivietis Vienvietis Liuksas

Olümpia

visus metus 530 450 760/880

Viru

visus metus 440 360

Palace

visus metus 650 510 900/1270

Park Hotel&Casino

visus metus 400 330 790

Domina City

visus metus 400 350 630

St. Barbara

visus metus 360 320 410

Central

visus metus 300 260 420

Express

visus metus 220 220

Susi

visus metus 190 140

Metropol

visus metus 330 280 510/650

Kalba

Estijos oficiali kalba yra estų, kuri priklauso

ugrų-finų kalbų šeimai ir yra labai gimininga suomių kalbai. Taip pat plačiai kalbama suomių, anglų, rusų ir vokiečių kalbomis. Pirmoji išlikusi knyga išleista 1535 m. Plačiai žinomas estų literatūros klasikas A. H. Tamsarė. Į lietuvių kalbą išversta apie 50 estų rašytojų kūrinių. Maždaug tiek pat lietuvių rašytojų kūrinių skaito estai gimtaja kalba.

Valstybė

Valdymo forma: parlamentinė demokratija

Valstybės vadovas yra Prezidentas, kuris renkamas parlamento arba rinkikų susirinkimo. Kadencija: 5 metai. Dabartinis Prezidentas: ponas Arnold Rüütel, išrinktas rinkikų susirinkimas 2001 metų rugsėjo 221 dieną. Kiti rinkimai: 2006 metų rugsėjo mėnesį.

Įstatymų leidėjas: Riigikogu, vienerių rūmų parlamentas, kurį sudaro 101 narys. Kadencija: 4 metai.Paskutiniai rinkimai į dešimtąjį Riigikogu buvo surengti 2003 metų kovo 2 dieną.

Vyriausųbės vadovas: Ministras Pirmininkas, dabartiniu metu ponas Juhan Parts (Res Publica).

Aukščiausia teisminė valdžia: Aukščiausiasis Teismas

Administracinis suskirstymas: 15 apskričių, 205 kaimo savivaldybės ir 42 miestai. Paskutiniai rinkimai į vietines tarybas buvo surengti 2002 metų spalio 20 dieną.

Rinkimų sistemos: proporcinio atstovavimo. Rinkimų teisę turi visi Estijos piliečiai nuo 118 metų.

Vietinės valdžios rinkimai: Kadencija: 3 metai. Visi nuolatiniai gyventojai nuo 18 metų gali balsuoti vietinės valdžios rinkimuose, nepaisant jų pili.etybės.

Piniginis vienetas

Estijos krona – kroon (EEK), 1 Krona = 100 sentų

1 EUR = 15.65 EEK

Švietimas <

Estijoje yra 654 vidurinės mokyklos, iš kurių 542 yra dėstoma estų kalba, 93 – rusų kalba, o 19 – ir estų, ir rusų.

Estijoje yra 16 universitetų, iš jų 10 privatūs.

Religija

Gyventojai

Paskutinis oficialus gyventojų surašymas buvo 2000 metais.

Bendras gyventojų skaičius: 1.4 milijono

Gyventojų tankumas: 30.2 gyventojų viename kvadratiniame kilometre

Miesto gyventojų: 67.4%

Kaimo gyventojų: 32.6%

2000 metais gimstamumas buvo 9.56 tūkstančiui gyventojų, o mirtingumas pasiekė 13.46 tūkstančiui gyventojų

Didžiausios etninės grupės:

• Estai – 68%,

• Rusai – 26%,

• Ukrainiečiai – 2%,

• Baltarusiai – 1%

• Suomiai – 1%

Tautiniai drabužiai iš dalies panašūs į lietuvių ir llatvių, taip pat į suomių ir švedų. Moterys dėvi marškinius, liemenę, dryžuotą sijoną ir berankovį apsiaustą. Vyrų tautinius drabužius sudaro marškiniai ir ilga juoda liemenė, kelnės žemiau kelių ir kojinės iki kelių. Dabar tautiniai drabužiai vilkimi per šventes.Senoviniai estų muzikos instrumentai yra kanelė, švilpynė, dūdelė. Paplitusios epinės dainos – runos. Labai senas tradicijas turi chorinis dainavimas. Estijoje dainų šventės rengiamos nuo 1869 m. Pastaraisiais dešimtmečiais garsėjo Estijos vyrų choras, vadovaujamas G. Ernesakso. Minėtini operos dainininkai A. Tamas, G. Otsas.Estų tautiniam aatgimimui labai svarbus XIX amžius. Tais laikais E R. Kroicvaldas atgaivino liaudies epą „Kalevo sūnus“.

Socialinė padėtis

1 lentelė. Migracija Estijoje

1996 1997 1998 1999

Estija

Imigracija 1552 1585 1414 1418

Emigracija 7235 4081 2545 2034

Saldo -5683 -2496 -1131 -616

2 lentelė.Tūkstančiui gyventojų tenka gimusių

1990 1992 1994 1996 1998

Estija 14.2 11.66 9.46 9.05 8.46

Latvija 14.2 12.0 9.52 7.94 7.52

Lietuva 15.33 14.33 11.51 10.56 10.0

ŪKIS

Svarbiausios ūkio šakos yra degiųjų skalūnų gavyba ir perdirbimas, energetika ir mašinų gamyba, chemijos ir tekstilės pramonė, be to, žvejyba.Skalūnų gavyba ir perdirbimas sutelktas krašto šiaurės rytuose, prie Kohtla Jervės. Ten pat pastatytos labai galingos skalūnais kūrenamos elektrinės. Mašinų gamybos svarbiausia produkcija – elektros ir radijo aparatūra, ekskavatoriai, kabeliai, naftos gavybos įrenginiai. Plačiai žinomi estų buitinės chemijos gaminiai, mineralinės trąšos, baldai. Gerą paklausą turi trikotažo gaminiai ir siuviniai, šviežia žuvis ir jos konservai, konditerijos gaminiai. Pastaruoju metu pertvarkant Estijos ūkį labai aktyviai privatizuojamos įmonės, kuriamos bendrovės su kitų šalių pramonininkais ir verslininkais, ypač su suomiais ir švedais.Lietuva turi gerus pramonės produkcijos mainų ryšius su Estija. Iš Estijos mes gauname ekskavatorius, kabelius, chemijos ir elektros produkciją, žuvų konservus ir lengvosios pramonės gaminius. Į Estiją Lietuva siunčia televizorius, saldytuvus, skalbimo mašinas, dulkių siurblius, grąžtus, stakles.Estijos pramonė sutelkta Taline, Tartu, Pernu. Tik energetika ir chemijos pramonė labiau plėtojama KKohtla Jervėje. Svarbūs yra Talino, Pernu uostai.Du trečdalius ŽEMĖS ŪKIO naudmenų sudaro ariamoji žemė, o 1/3 – pievos ir ganyklos. Buvę kolūkiai ir valstybiniai ūkiai privatizuojami. Auginami rugiai, kviečiai, miežiai, pietiniuose rajonuose – linai. Pusė pasėlių ploto skiriama pašariniams augalams, mat gyvulininkystė duoda apie 2/3 žemės ūkio produkcijos. Beveik 80% naudmenų numelioruota. Ūkininkams didelę paramą teikia Suomija ir Šve.dija.

GYVENTOJŲ ŪKINĖ VEIKLA

Žemės ūkis 12%

Pramonė 68%

Aptarnavimo sfera 20%

Ryšiai su Lietuva

Lietuvos Respublikos Statistikos departamento 2001 metais atlikto gyventojų surašymo duomenimis Lietuvoje gyvena 58 Estijos Respublikos piliečiai, 2 asmenys turintys ir Lietuvos, ir Estijos pilietybę bei 419 estų tautybės žmonės.

Estai į Lietuvą pateko skirtingais keliais, dauguma jų čia apsigyveno po santuokos su Lietuvos gyventojais. Keletas vyresnės kartos estų į Lietuvą atvyko gyventi tuomet, kai, pasibaigus tremčiai Sibire, jiems buvo uždrausta grįžti į Estiją. Yra ir tokių, kurie, baigę aukštuosius mokslus Estijoje, gavo paskyrimą dirbti Lietuvoje. Paskutiniu metu Lietuvoje gyvena ir verslininkai iš Estijos, kurie įkuria savo firmas arba atstovauja Estijos firmas, tačiau jų buvimas Lietuvoje yra laikino pobūdžio ir estų bendruomenės veikloje jie aktyviai nedalyvauja.

Draugija savo veikla stengiasi išsaugoti estų tradicijas, pristatyti Estijos kultūrą, kartu švęsti su Estija susijusias šventes (Nepriklausomybės dieną, Jonines, Kalėdas). Daug dėmesio yra kreipiama ir į estų kalbos puoselėjimą bei ryšių su tėvyne išsaugojimą. Veikia sekmadieninė mokyklėlė, kur estų kalbos ir kultūros pagrindų mokosi 10-14 vaikų. Ne visi čia gyvenantys antros ar trečios kartos estai moka estų kalbą, dėl to labai svarbu vasarą vaikus siųsti į estų kalbos stovyklas, organizuojamas Estijoje.

Baltijos ir Šiaurės šalys aktyviai bendradarbiauja politikos, ekonomikos, karinėje, aplinkos apsaugos, kultūros ir kitose srityse. Bendradarbiavimas plečiasi visose srityse, tuo skatindamas regiono vystymąsi.

1990m. Vilniuje buvo surengtas pirmasis bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentų posėdis. 1991m. Taline įkurta Baltijos asamblėja, kurią sudaro 60 Baltijos šalių parlamentarų.

1994m. įkurta Baltijos ministrų taryba (BMT). Šiame formate Baltijos šalių Ministrai pirmininkai susitinka bent du kartus per metus. BMT-oje veikia 17 VPK, kurie savo kompetencijos srityse koordinuoja šalių bendradarbiavimą.

Pagrindinė BMT veikla ir Lietuvos prioritetai:

* Prekyba

Vienas svarbiausių BMT tikslų yra užtikrinti sklandų ir efektyvų laisvosios prekybos sutarčių tarp Baltijos šalių

įgyvendinimą. Latvija yra didžiausia Lietuvos eksporto partnerė. Per 2000m. 9 mėnesius į Estiją buvo eksportuota 2% viso Lietuvos eksporto.

* Energetika

* Transporto infrastruktūros projektai

Lietuva ypač daug dėmesio skiria bendriems projektams “Via Baltica” ir “Rail Baltica”.

* Gynyba

Lietuva siekia stiprinti bendradrabiavimą gynybos srityje vykdant bendrus projektus: BALTBAT – Bendras Baltijos batalionas, ddalyvaujantis tarptautinėse taikos palaikymo operacijose.

BALTDEFCOL – BBaltijos gynybos koledža.s, kurio užduotis yra rengti Baltijos valstybių štabų karininkus, tarnausiančius savo gynybos ministerijose, savo kariuomenių ir tarptautiniuose bataliono/brigados ir aukštesnio lygio štabuose, gynybos atašė pareigose, arba dėstysiančius karo mokslus nacionalinėse karo akademijose.

* Bendros švietimo erdvės sukūrimas

Lietuva, LLatvija ir Estija yra pasirašiusios sutartis dėl bendros švietimo erdvės Baltijos šalyse sukūrimo viduriniojo bendrojo lavinimo paskutinės pakopos ir profesinio mokymo lygiu ir dėl bendros aukštojo mokslo erdvės sukūrimo Baltijos šalyse. Ruošiamasi sutartis pilnai įgyvendinti nuo 2002m.

* Teisė ir vidaus reikalai

Svarbiausi pastarojo laikotarpio susitarimai:

Sėkmingai įgyvendinama 2000.03.17 pasirašyta sutartis dėl nusikaltimų aukų ir liudininkų apsaugos.

Pasirašytos sutartys tarp Lietuvos ir Estijos:

1. Lietuvos Respublikos ir Estijos Respublikos sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo

Talinas, 1993.09.13

Įsigaliojo 1994.01.01

„V.Ž.“ – 1994 Nr.14

2. LLietuvos Respublikos Vyriausybės ir Estijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl oro susisiekimo

Palanga, 1995.07.07

Įsigaliojo 1995.09.05

„V.Ž.“ – 1995 Nr.81

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Estijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos

Talinas, 1995.09.07

Įsigaliojo 1996.06.20

„V.Ž.“ – 1996 Nr.69

4. Lietuvos Respublikos ir Estijos Respublikos sutartis dėl socialinio aprūpinimo

Vilnius, 1996.05.28

Įsigaliojo 1997.02.10

„V.Ž.“ – 1997 Nr.14

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Estijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl abipusės įslaptintos iinformacijos apsaugos

Tartu, 2000.05.26

Įsigaliojo 2000.11.15

„V.Ž.“ – 2000 Nr.96

EKONOMIKOS APŽVALGA

Nedarbas Estijoje 2002 metais buvo 7,1%.

Gamybos plėtrą per pastarąjį dešimtmetįįvertinti yra sudėtinga, nes pirmaisiais nepriklausomybės metaisšalys neturėjo vieningos ir patikimos nacionalinės sąskaitybos. Duomenys už 1996- 1999 metus yra pateikti 3 lentelėje.

3 lentelė. BVP dinamika palyginus su ankstesniaisiais metais (nuošimčiais)

1996 1997 1998 1999 1999/1995

Estija 3,9 10,6 4,7 -1,1 19,0

Tiesioginės užsienio investicijos atspindėtos lentelėje rodo Estijos pirmavimą tarp Baltijos šalių

4 lentelė. Tiesioginės metinės užsienio investicijos (milijonai JAV dolerių) / investicijos vienam gyventojui (JAV dolerių)

1996 1997 1998 1996-1998 vienam gyventojui

Estija 111/76,0 130/89,7 575/396 561,7

5 lentelė. BVP vienam gyventojui veikusiu valiutų keitimo kursu (JAV dolerių)

1996 1997 1998 1999 BVP 1999 metais (Lietuva prilyginta 100)

Estija 2961 3178 3591 3555 123,5

Infliacija, kuri laikoma vienu iš labiausiai integruotųūkio stabilumo rodiklių iš trijų Baltijos šalių yra sparčiausia Estijoje. Visose valstybėse infliacija sparčiai lėtėja.

6 lentelė. Vartotojų kainų indekso dinamika palyginus su ankstesniaisiais metais (nuošimčiais)

1996 1997 1998 1999 1999/1995

Estija 23,1 11,2 8,2 3,3 52,9

Einamosios sąskaitos (iš esmės užsienio prekybos) balansavimas Vakarų ekspertų vertinimais yra vienas problematiškiausių Baltijos valstybių ekonominio stabilumo užtikrinimo elementų.

7 lentelė. Einamosios ssąskaitos deficito ir BVP santykis (nuošimčiais)

1996 1997 1998 1999 1996-1999 (vidurkis)

Estija* -9,1 -12,1 -9,2 -10,1* -10,1

8 lentelė. Tarptautinės atsargos (milijonai JAV dolerių). /1 gyventojui (JAV dolerių)

1996 1997 1998

Estija 637/437 758/523 811/559

Latvija 654/262 704/282 728/303

Lietuva 772/208 1010/273 1409/380

Kitas reikšmingas rodiklis, kuris netiesiogiai atspindėtas Europos pinigų sąjungos dokumentuose yra valstybės skola užsieniui.

9 lentelė. Šalies skolos užsieniui santykis su BVP (nuošimčiais) / užsienio skola 1 gyventojui (JAV doleriais)

1996 1997 1998

Estija 34.4/1027 55.3/1768 55.8/2000

Latvija 39.8/818 49.2/1110 47.6/1268

Lietuva 29.6/631 33.3/863 34.8/1007

Vidutinis mėnesio užmokėstis Estijoje per 1999 metų pirmąjį ketvirtį(JAV dolerių) buvo – 284,2.

Geriausiai išvystytos Estijos pramonės šakos – maisto, medienos apdirbimo, tekstilės, chemijos, baldų pramonės.

Estijoje yra didžiausi pasaulyje skalūnų telkiniai. Šalyje taip pat yra dideli durpių klodai, randama fosforitų ir superfosfatų.

UŽSIENIO PREKYBA

1999 m. Estijos importas sudarė 4142 mln. USD. Lyginant su 1996 m. importas į Estiją išaugo 28.5%. Eksportas 1999 m. sudarė 2961 mln. USD. Lyginant su 1996 m. Estijos eksportas padidėjo 42.6%.

Užsienio prekyba pagal šalis 1999 m.

Europos Sąjunga ir kaimyninės valstybės yra pagrindinės Estijos prekybinės partnerės. 1999 m. eksportas į ES sudarė 55% viso Estijos eksporto, importas iš ES – 65% viso importo. Svarbiausia užsienio prekybos partnere išlieka Suomija, į kurią išvežta 18.8% visų eksportuotų prekių iir importuota 23% visų prekių. Toliau seka Švedija, kuriai teko 19.3% Estijos eksporto ir 10% importo. Pagal eksportą trečioje vietoje buvo Rusija – 8.8%, toliau – Latvija (8.8%), Vokietija (7.3%), Lietuva (3.9%), JAV (2.5%). Tarp svarbiausių importo partnerių antrą vietą užima Rusija (3.2% viso importo), toliau seka Švedija (10%), Vokietija (9.1%), JAV (4.7%) ir Lietuva (1.6%).

Pagrindiniai prekybiniai partneriai 1999 m.:

Šalis Importas, % Eksportas, %

Suomija 23 18.8

Švedija 10 19.3

Rusija 13.2 8.8

Vokietija 9.1 7.3

Latvija 2.0 8.8

JAV 4.7 2.5

Lietuva 1.6 3.9

Pagrindinės eksportuojamos prekės. Estijos eksporto struktūroje vyrauja mašinos ir įrengimai (19% viso eksporto), medienos gaminiai (15%) , tekstilės dirbiniai (13%), maisto produktai ir gėrimai (12%), metalo pramonės produkcija (10%), chemijos pramonės produkcija (8%).

Prekyba su Lietuva

Estijos padidėjo 13.2 mln. USD (22.1%). Estijos ir Lietuvos prekybos balansas yra neigiamas. 1999 m. jis sudarė 2.3 mln. USD.

Lietuva 1999 m. į Estiją daugiausia eksportavo paruoštų maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių – 15.7 mln. USD (22.2% viso Lietuvos eksporto į Estiją). Antrą vietą pagal eksporto apimtis užima mineraliniai produktai (11.1 mln. USD, 15.7% viso Lietuvos eksporto į Estiją). Lietuva taip pat eksportavo į Estiją chemijos pramonės produktus (8.5 mln. USD, 12% viso eksporto į Estiją); tekstilę ir ttekstilės dirbinius (6.3 mln. USD, 8.9%); mašinas ir įrengimus (5.2 mln. USD, 7.4%); plastiko gaminius (5.1 mln. USD, 7.2%) bei kitus produktus.

Daugiausia Lietuva importuoja iš Estijos popieriaus, kartono ir spaudinių, kurių. importas 1999 m. sudarė 13.9 mln. USD (18.9% viso importo iš Estijos). Lietuva taip pat importuoja iš Estijos paruoštus maisto produktus, gėrimus ir tabako gaminius (11.4 mln. USD, 15.6% viso importo iš Estijos 1999 m.); dirbinius iš akmens, gipso, cemento, asbesto, keramikos ir stiklo dirbinius (7.4 mln. USD, 110%); chemijos pramonės produkciją (6.2 mln. USD, 8.5%); gyvus gyvūnus bei gyvūnų produktus (5.5 mln. USD, 7.5%); tekstilės dirbinius (5.0 mln. USD, 6.9%); mašinas ir įrengimus (4.6 mln. USD, 6,3%); mineralinius produktus (3.9 mln. USD, 5.3%); kitą produkciją.

PREKYBOS SĄLYGOS <

1993 m. rugsėjo mėnesį buvo pasirašyta Laisvosios prekybos sutartis tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos, kuri įsigaliojo 1994 m. balandžio 1 dieną.

Muitai, mokesčiai, licencijos, kvotos

Muitai. Pagal Laisvosios prekybos sutartį lietuviškos kilmės prekėms nėra taikomas muito mokestis, išskyrus kai kurias žemės ūkio prekes (žr. sutartį).

Akcizai. Akcizo mokestis taikomas importuojant alkoholinius gėrimus, tabako gaminius, kailius, automobilius, dviračius bei jachtas.

Licenzijos

• Licencija įvežti nuodingas iir pavojingas medžiagas.

• Licencija farmacijos prekių importui.

• Licencija ginklų importui.

Kitoms prekėms kiekybinių apribojimų importuojant jas į Estiją nėra taikoma.

Standartai

Produkcijos sertifikavimas. Importuojant į Estiją reikalingi tokie sertifikatai:

• Prekių judėjimo sertifikatas EUR.1 (prekių kilmės sertifikatas) – užtikrinantis importuojamoms prekėms laisvosios prekybos sutarties sąlygų taikymą.

• Fitosanitarinis sertifikatas augalinės kilmės produktams.

• Veterinarinis sertifikatas gyvulinės kilmės produktams.

Žymėjimas. Tabako ir alkoholio produktai turi turėti banderoles.

Reikalavimai etiketėms:

• Etiketėse privaloma estų kalba, kitų kalbų vartojimas neribojamas.

• Privaloma nurodyti turinio, kokybės ir kt. papildomą iinformaciją, perspėjančią informaciją techniškai sudėtingoms ir potencialiai pavojingoms ar žalingoms prekėms.

• Privaloma nurodyti visų laikino vartojimo prekių galiojimo terminą.

TRANSPORTAS

Infrastruktūra

Estijos transporto infrastruktūra sąlyginai gerai išvystyta. Šiuo metu Estijos pakrantėje yra daugiau nei 100 jūrų uostų, per 31 vyksta komerciniai prekių pervežimai.

Visos pagrindinės automagistralės ir geležinkeliai eina per Taliną.

Geležinkelių sistema tiesiogiai susijusi su Rusijos geležinkeliais.

Iš pagrindinių transporto magistralių gali būti paminėtos šios:

• Talinas – Tartu – Voru

• Talinas – Narva

• Talinas – Pernu – Ikla

• Johvi – Tartu – Valga

Estija yra visų svarbesnių transporto organizacijų narė ir yra ratifikavusi 32 tarptautines transporto konvencijas bei sutartis.

Oro uostai. Pagrindiniai oro uostai yra Taline.

Muuga uostas – vienas iš didžiausių, šiuolaikiškai įrengtų Baltijos jūros uostų. Šis uostas yra už 25 kkm į šiaurę nuo Talino ir veikia ištisus metus.

Pernu uostas – vakarinėje pakrantėje, garsėja senomis pr.ekybos tradicijomis. Tai nepriklausomas uostas, jis nėra pavaldus Tallinn Ports.

Pervežimo apribojimai

• Kelyje ties Narva tiltu, Ikla ir Koidula pasienio muitų kontrolės postuose;

• Narva, Valga ir Orava (Tartu) geležinkelio muitų kontrolės postuose;

• Talino, Muuga ir Kopli jūrų muitų kontrolės postuose;

• Talino oro uosto muitų kontrolės poste.

Šių produktų importas ir eksportas leidžiamas tik turint:

• Visas reikalingas garantijas;

• TIR-carnet, įvežant natūralius vynus, alų ir žaliavinį tabaką.

ĮVEŽIMO SĄLYGOS. MUITINĖ

Importuojant, prekių pakuotės sąrašas nėra būtinas, tačiau jį turint bus paprastesnės muitinės procedūros.

Laikinai įvežti ar išvežti iš šalies galima šiais atvejais:

• Prekes, skirtas demonstracijai parodų ir mugių metu, konferencijų, ar panašių renginių metu;

• Medžiagas ar įrangą, kuri būtina rengiant parodas, muges, konferencijas, švietimo, kultūros ir mokslo bei panašius renginius;

• Profesionalią įrangą, skirtą darbinių užduočių atlikimui;

• Konteinerius, paletes ar kitokios rūšies transportavimo priemones, reikalingas prekių pervežimui;

• Instrumentus ir medžiagas, reikalingas gamybos procesui;

• Priemones ir medžiagas, reikalingas sportinių varžybų organizavimui;

• Medicininius, chirurginius ir laboratorinius įrengimus;

• Specialiai sukonstruotas arba perdarytas konkretiems tikslams transporto ppriemones;

• Transporto priemones, kurias naudoja fizinis asmuo asmeninėms reikmėms;

• Prekes, kurios yra išnuomotos (pagal panaudos sutartis).

Prekės gali būti laikinai įvežtos arba išvežtos iki vienerių metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo tada, kai prekės kerta sieną. Muitinė, atsižvelgdama į deklaranto pateiktus prašymus, gali pratęsti laikinojo importo ar eksporto laikotarpį dar papildomai iki 6 mėnesių. Dėl pratęstos gamybos ar nuomos sutarties leidimas gali būti pratęsiamas dar papildomai iki vienerių metų, kuomet laikinojo prekių įvežimo laikotarpis neturi viršyti produkcijos gamybos ar nuomos trukmės.

Nustatytas laikinojo prekių įvežimo laikotarpis yra parodų, mugių, konferencijų ar panašių renginių oficiali trukmė, ir, jei yra būtina, jis papildomai gali būti pratęstas iki vieno mėnesio prieš renginį ir vienam mėnesiui po renginio.

Laikotarpis laikinam konteinerių, palečių ar kitokių rūšių transportavimo priemonių įvežimui nustatomas:

• 3 mėnesiai tuo atveju, jei konteineriai ir paletės ar kitokių rūšių transportavimo priemonės importuojamos tuščios (be prekių)

• 6 mėnesiai tuo atveju, jei konteineriai ir paletės, ar kitokių rūšių transportavimo priemonės yra importuojamos pakrautos (su prekėmis).

Muitinės sandėliai

Estijoje yra dviejų tipų muitiniai sandėliai:

• Atvirieji muitinės sandėliai;

• Privatūs muitinės sandėliai.

Muitinės terminale prekės gali

būti laikomos iki 15 dienų (muitinės terminaluose, esančiuose uostų teritorijose – iki 60 dienų), gavus Muitinės leidimą šis laikotarpis gali būti pratęsiamas dar 30 dienų.

Atviruose ir privačiuose muitinės sandėliuose prekės gali būti sandėliuojamos neribotą laiko tarpą.

Licencijas privačių muitinės sandėlių savininkams – juridiniams asmenims, įregistruotiems nustatyta tvarka, išduoda Muitinė (ilgiausiai vienerių metų laikotarpiui).

Privataus muitinės sandėlio savininkas turi mokėti Muitinei 24 000 EEK metinį mokestį.

Muitinė. gali pratęsti licencijos galiojimo laikotarpį terminalų, atvirųjų ir privačių muitinės sandėlių savininkams, jei Muitinė neturi jokių pretenzijų muitinės sandėlių savininkams licencijos galiojimo metu.

Laisvosios ekonominės zonos

Estijoje laisvoji ekonominė zona įkurta Muuga Port teritorijoje, priklausančioje AS Tallinna Sadam. Šios zonos sąlygos taikomos muitinės sandėliams, esantiems šioje teritorijoje.

Valstybinės šventės 2003 metais

Sausio 1 – Naujieji Metai

Vasario 24 – Nepriklausomybės diena (1918), 85-osios EEstijos Respublikos įkūrimo Deklaracijos metinės. Po šios deklaracijos Estija buvo priversta kovoti dėl nepriklausomybės su Sovietų Rusija rytuose ir su Baltijos–Vokiečių pajėgomis pietuose. Šio karo metu Estija užsitikrino savo sienas ir 1920 metų vasario 2 dieną sudarė Tartu taikos sutartį ssu Sovietų Rusija.

Balandžio 18 – Didysis Penktadienis

Balandžio 20 – Velykos

Gegužės 1 – Pavasario šventė

Birželio 8 – Sekminės

Birželio 24 – Joninės arba Vidurvasario šventė (Jaanipäev) yra tradicinė šventė, švenčiama naktį iš birželio 23 į 24 dieną. Ši diena pažymi ilgiausią metų dieną, kuomet saulėlydis beveik susilieja su saulėtekiu. 23 dienos vakare ilgai, iki pat 24 dienos ryto, yra deginami laužai, šiai progai ruošiamas ir tradicinis šventiškas meniu.

Rugpjūčio 20 – Nepriklausomybės atstatymo diena. Dramatiški įvykiai Sovietų SSąjungoje 1991 metų rugpjūtį baigėsi tuo, kad trys Baltijos šalys pagaliau atgavo nepriklausomybę. 1991 metų rugpjūčio 20 dieną Estija paskelbė nutarimą atkurti savo nepriklausomybę valstybingumo istorinio tęstinumo pagrindu.

Gruodžio 25 – Šv. Kalėdos

Gruodžio 26 – Šv. Kalėdos

Literatūra

1. Mažas pasaulio atlasa – šalys ir skaičiai.

2. www.estemb.lt

3. www.finansai.tripod.com

4. www.krantas.lt

5. www.ldb.lt

6. www.nkkm.lt

7. www.ollesummer.ee

8. www.sec.sec.lt

9. www.urm.lt.