estija

Oficialus pavdinimas – Estijos Respublika (Esti Vabriik); “Eesti” kilęs iš “Aisti” ( Vardas, kurį geermanai davė gentims, gyvenančioms į šiaurės rytus nuo vyslos), senovės skandinavai žemes į pietus nuo Suomijos įlankos vadino “Eistland“. Sostinė – Talinas (Tallinn).

Bendrosios žinios Estijos dalis pasaulyje procentais pagal: eksportą – 0,015; bendrąjį produktą – 0,02; gyventojų skaičių – 0,027; teritorijos dydį – 0,03.

Geografinė padėtis – Baltijos jūros rytinėje pakrantėje; kranto linijos ilgis su salomis 3794 kilometrai, be salų 774 kilometrai; šalies ilgis iiš vakarų į rytus 360 kilometrų, plotis iš šiaurės į pietus 255 kilometrai; dažniausiai priskiriama Šiaurės arba rytų Europai.

Plotas – 45227 kvadratiniai kilometrai, iki Antrojo pasaulinio karo buvo 47549 kvadratiniai kilometrai,70 procentų teritorijos žemumos – Šiaurės Estijos (ir klintinis glintas pakrantėje), Vakarų Estijos, Vertsjervo ir Papeipės; vidutinis šalies aukštis 50 metrų virš jūros lygio. Aukštumos išsidėsčiusios šaliese viduryje ir pietuose – Pandiverės, Sekalos, Otepės ir Hanijos. Estijos teritorijoje rya 1520 salų, salelių ir šcherų, visas salų plotas rya 4133 kkvadratiniai kilometrai, tai rya 9 procentai visos šalies teritorijos. Dižiausia sala Sarema (Saaremaa) jos plotaas 2705 kvadratiniai kilometrai. Kitos salos mažesnės: Hijuma (hiiumaa) 1023 kvadratiniai kilometrai, Muhu 206 kvadratiniai kilometrai, Vormsis 93 kvadratiniai kilometrai.

Miškai Estijoje užima apie 44 procentus vvisos šalies teritorijos, dirbama žemė užima 25 procentus, pelkės ir durpynai 12 procentų, pievos ir ganyklos 9, ežerai 5 procentus teritorijos. Lehemos nacionalinis parkas buvo ikurtas 1671 metais, jo plotas 649 kvadratiniai kilometrai.

Naudingosios iškasenos. Pagal degiųjų skalūnų gavybą Estija užima pirmąją vietą paasaulyje, jos ira kasamos Alutaguzės baseine, kuris randasi šalies šiaurės rytuose. 1985 meteis buvo iškasta 26 milijonai tonų, 1990 metais 22 milijonai tonų, 1992 – 19 milijonų tonų, 1993 – 17milijonų tonų. Taip pat rya kasamos durpės, fosforitai (Mardu nuo 1992 metu nekasami).

Klimatas Estijoje rya pereinantis iš jūrino į žemyninį. Vidutinė oro temperatūra sausį Taline -5 laipsiai celcijaus, liepa +16,5 laipsniai celcijaus, kritulių kiekis per metus milimetrais – 560. Saremoje atitinkamai -3 ir +16, kritulių kiekis 6600 mm. Tartuose -6,5 ir +17, kritulių kiekis 590 mm. Ledas Estijos pakrantės įlankose ir sąsiauriuose laikosi iki trijų mėnesių per metus.

Geografiniai ekstremumai. Ilgiausios estijos upės : Emajegis 218 kilometrų, Pernų 218 kliometrų. Vendeningiausia upė Narva. Didžiausi ežerai kvadratiniais kilometrais : Peipsis – 3555, Vertsjer-vas – 266, Narvos tvenkinys -190. Aukščiausia kalva Estijoje Sur Munamegis, jos aukštis 318 metrų.

Demografijos žinios. Gyventojų skaičius Estijoje 1989 metais buvo 1,57 milijono, 1991 metais -1,56 milijono, 1993 metų pradžioje buvo 1 milijonas 5526 tūkstančiai gyventojų. 1994 metų pradžioje giventojų sumažėjo iki 1 milijono 506 tūkstančių. Vidutinis gyventojų tankumas Estijoje rya 33 žmonės viename kvadratiniame kilometre. Vidutinis metinis giventojų prieaugis nuo 1979 iki 1989metų buvo +0,6 procento. O nuo 1990 iki 1993 -0,9 procento. 1989 metais 1000 givetojų gimstamumas buvo – 14,1, o mirtingumas – 12,3. 1991 metais gimstamumas buvo – 12,2, o mirtingumas buvo – 12,5, 1992 metais gimstamumas – 11,7, mirtingumas – 12,9, 1993 gimstamumas Estijoje sumažejo iki 10,0 tūkstančiui giventojų, o mirtingumas išaugo iki 14,0. Natūralus giventojų priaugis šioje valstybėje 1989 metais +1,8, 1991 m. -0,3. 1992m. -1,2. 1993 metais natūralus gyventojų prieaugis išaugo net iki – 4,0 vienam tūkstančiui giventojų. Estijoje 1989 metais buvo užregistruota 7,5 vedybų ir 3,7 skirybų vienam tūkstančiui giventojų. Atitinkamai 1991 metais – 6,6 ir -3,7, 1992 metais – 5,7 vedybų ir 4,3 skirybų (tais metais skirybų Europoje daugiau buvo užregistruota tik Latvijoje). 1993 metais Estijoje užregistruota 5,1 santuokų ir 3,8 skirybų 1000 giventojų. Kūdikų mirtingumas tūkstančiui gimusių 1980 buvo 17, 1990 metais sumažėjo iki 12, 1991 mirtingumas padidėjo iki 13,5, o 1992 iš tūkstančio gimusių kūdikių mirdavo 16. Legalų abortų skaičius 100 gimusiųjų : 1980 – 160, 1992 – 157, 1993 – 198. Vidutinė ggyvenimo trukmė Estijoje 1980 metais vyrų 64 metai, moterų 74 metai, 1990 metais vyrų 65,5 moterų -75, 1992 vyrų 64 metai, moterų 75 metai. Estijoje gyvena 46,7 procentai vyrų ir 53,3 procentai moterų. Procentinė giventojų sudėtis pagal amžių šioje šalyje rya tokia : iki 15 metų – 23 %, nuo 15 iki 59 metų giventojų rya 59 %, tarp 60 ir 74 metų – 13 %, žmonių kuriems būtų per 75 metus Estijoje givena – 5 %. Dėl trėmimų (1940 – 1941), karo (1941 – 1945) ir masinės emigracijos giventojų skaičius nuo 1,14 milijono 1939 metais sumažėjo iki 850 tūkstančių giventojų 1945 metais. Dėl represijų neteko daug etninių mažumų :1939 – 1941 vokiečių ir 1943 – 1944 švedų. 1945 – 1950 metais iš Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos į Estija atvyko apie 0,24 milijono slavų. Migracijos balansas nuo 1990 kai Estija atsiskyrė nuo sovietų sajungos tapo neigiamas. 1990 metais tūkstančiui gyventojų jis buvo – 4, 1991 -8, 1992 metais migracijos balansas išaugo net iki -33, 1992 ijs buvo lygus -14. Iš šalies daugiausia migravo rusai.

Etninė ir reiliginė sudėtis. 1934 metais estai sudarė 88 procentus visų šalies gyventojų, rusų buvo 8 procentai, vokiečių 1,5 procento ir viena procentą sudarė švedai. 1989 mmetais estų sumažėjo iki 91,5 procento, rusų padaugėjo net iki 30,5 procentų, ukrainiečiai sudarė 3 procentus, baltarusiai 2, suomių buvo tik vienas procentas. 1992 metais Estijoje gyveno 63 procentai estų, rusų 29,5 procentai, ukrainieciai sudarė 3 procentus ir 2 procentai visų giventojų rya baltarusiai. Net 96 procentus vieno iš didžiausių Estijos miestų Narvos giventojų sudaro kitų tautybių giventojai. Priešingai nei miestuose kaime 87 procentus visų giventojų sudaro estai. Estijoje nėra persekiojama nė viena religija, 1940 labiausiai paplitusi religija buvo liuteronizmas, jo atstovai sudarė net 75 procentus visu tikinčiųjų. 1990 labiausiai paplitusios religijos buvo liuteronų, stačiatikių ir baptistų. Miestuose 1989 metais gyveno 71,5 procentai visų šalies giventojų, 1992 šalies urbanizacija nežymiai sumažėjo, miestuose gyveno 70 procentų Estijos gyventojų. 1994 metų duomenimis Estijos sostinėje giveno 443 tūksančiai giventojų (1990 metais buvo 484 tūkstančiai). Tartu mieste gyvena 109 tūkstančiai, Narvoje 80 tūkstančių, Kohtla Jarvė turi 73 tūkstančius gyventojų, Pernu 52 tūkstančius.

Istorijos žiniios. 1154 metais arabų mokslininkas Idris pažymi estiją savo žemėlapyje. 1227 – 1558 metais Estija buvo padalyta tarp Livonijos ordino (kalavijuočių), Danijos, taru ir Saremos – Lianės vyskupų, o vėliau ir Teutonų ordino. 1523 metais šioje šalyje buvo įvykdyta reformacija, 1525 m. Išleista pirmoji estų kalba parašyta knyga. 1558 1645

m. Vyko Livonijos karas po kurio Estija buvo padalyta į smulkias valstybėles, nuo 1629 iki 1710 metų Estija buvo švedijos karalystės dalis. 1710 -1918 metai Estija buvo nukariauta Rusijos, tuo laikotarpiu buvo ikurtas Tartu universitetas, šalyje vyko rusifikacija. 1918 metais vasario 24 diena Estija pasiskelbė nepriklausoma respublika, (Nepriklausomybės diena -nacionalinė šventė). 1919 06 23 -Venu mūšis (pergalės diena taip pat nacionalilnė šventė). Nuo 1920 iki 1940 metų Estija buvo nepriklausoma respublika, 1938 m. Prezidentu buvo išrinktas Konstantinas Petsas.

1940 – 11941m. Estiją okupavo sovietai ir ji tapo šešioliktąją SSRS respublika, 1941 – 1944m. ją buvo okupavę vokiečiai. Nuo 1944 -1991m. ji vėl buvo okupuota sovietų sajungos, Estija netenka 5 procentų savo teritorijos (Pasterima, rusų Pečiorai), per tą laikotarpį šalyje įvykdyta kolektyvizacija, išvystytas socializmas, buvo vykdomi trėmimai ir represijos. 1991 metų kovą beveik 78 procentai šalies gyventojų visaliaudiniame referendume pasakė “taip” nepriklausomai Estijai, rugpjūčio 20 diena Aukščiausioji taryba pasisakė už visišką nepriklausomybę, rugpjūčio 24 dieną Estija nepriklausoma respublika pripažino ir pati rrusija. 1994 08 31 iš šalies išvestas paskutinis Rusijos armijos kareivis.

Administracinis suskirstymas: Estijoja yra suskirstyta į penkiolika rajonų (maakond) ir šešis miestus (vabariiklikud). Valstybinė kalba nuo 1989 metų – estų, šia kalba kalba apie du trečdalius visų pilečių, rusų kkalba naudojasi trečdalis šalies gyventojų.

Pinigins vienetas nuo 1992 metų birželio mėnesio – Estijos krona, ją sudaro šimtas centų. Oficialus pradinis kursas susietas su Vokietijos marke, viena markė prilyginama aštuonioms Estijos kronoms. Vienas JAV doleris lygus 12,9 Estijos kronoms. 1994 metų viduryje vienas JAV doleris jau lygus 13,8 Estijo kronoms. Ušsienio valiutos atsargos 1992 metais duvo 100 milijonų JAV dolerių, 1993 metų viduryje įskaitant ir Švedijos viriausybės grąžintą auksą šios atsargos jau sudarė 0,33 milijardo JAV dolerių. Infliacijos augimo tempai procentais: 1991 metais infliacija buvo 155 procentai, 1992 m. infliacija siekė net 1076 procentus, 1993 m. jisumažėjo iki 30 procentų, 1994 metais ji buvo lygi 42 procentams.

Ekonomikos rodikliai. Bendras vidaus produktas 1989 metais buvo 10 milijardų JAV dolerių. 1991 mmetais jis sumažėjo iki 6,1 milijardo, 1992 metais pasaulio banko duomenimis lygus 4,3 milijardams, 1993 metais bendras vidaus produktas 4,7 milijonai JAV dolerių. Nacionalinis produktas vienam gyventojui 1989 metai lygus 6200 dolerių, 1991 metais 3800 JAV dolerių, 1992 metais buvo 2750 JAV dolerių, Nacionalinis produktas vienam gyventojui 1993 metais Estijoje buvo didžiausias tarp buvusių sovietų sąjungos respublikų, jis buvo lygus trims tūkstančiams Jungtinų Amerikos valtijų doleriams. Realus kasmetinis bendro vidaus produkto prieaugis 1990 metais -8 procentai, 1991 metais -10 procentų, 11992 metais nuosmukis buvo didžiausias net 26 procentai, 1993 metais jis buvo toks pats kaip ir devyniasdešimtaisiais metais -8 procentai, 1994 bendras vidaus produktas nustojo mažėti ir ir pradejo didėti, jo prieaugis buvo 4 procentai. Estija buvo pereinamosios ekonomikos šalis, ji bguvo labiausiai ekonomiškai išvystita buvusios SSRS sąjunginė respublika, 1989 metais šalies gyventojai sudarė 0,5 procento visų sovietų sajungos gyventojų, tačiau Estijos bendras vidaus produktas sudarė 0,7 procento viso sąjungos produkto. Po nepriklausomybės paskelbimo nutrūkus seniesiems ekonomikos ryšiams Estija suartėja su skandinavijos šalimis, o ypatingai su Suomija.

Investicijos, bankai ir mokesčiai. Ušsienio investicijos 1992 metais Estijoje buvo 58 mln JAV dolerių, 1993 ušsienis į šalį investavo 218 milijonus JAV dolerių, vidutiniškai 1992 – 1993 metais vienam gyventojui apie 90 JAV dolerių. Per tą patį laikotarpį investicijos vienam gyventojui Latvijoje buvo 24 JAV doleriai, o Lietuvoje tik 8 JAV doleriai. Švedijos investicijos sudarė 35 procentus, Suomija invetavo 25 procentus. Nepriklausomų valsybių sandrauga investavo apie 10 procentų kapitalo, Vokietija ir JAV po 5 procentus. Bendrų su ušsienio šalių kapitalu įmonių skaičius Estijoje 1991 metais buvo užregistruota 1100, 1992 metais 2600 imonių, 1993 metų viduryje užregistruota 4000 bendrų įmonių. Estijoje buvo užregistruota apie 60 bankų,tačiau vėliau prasidėjo pirmieji bankrotai. Didžiausi estijos bankai: Estijos bbankas (“Eesti Pank”), Hanzos bankas ( “Hansapank”), Estijos jungtinis bankas (“Esti Unispank”), Estijos taupomasis bankas (“Eesti Hoiupank”), Šiaurės Estijos bankas (“Pohja-Eesti pank”). Nuo 1994 01 01 ivestas vieningas pajamų mokestis jis buvo lygus 26 procentams. Asmenys kurių pajamos neviršyja 300 kronų per mėnesi rya neapmokestinami. Visi išgyvenę Estijoje 182 dienas rya rezistentai.

Pramonė 1990 metais davė 47 procentus viso šalies bendro vidaus produkto, 1991 metais 44 procentus, 1992 metais 49 procentus. Pramonės sferoi dirba 36 procentai visų dirbančiųjų Estijos piliečių. Daugiau negu pusę pramonės vertės davė maisto (27 procentus) ir lengvoji ( 26 procentus) pramonė. 1985 metais buvo pagaminta 286 tūkstančiai elektros variklių, 2115 vienetai ekskavatorių, 173 tūkstančiai tonų mėsos, 32 tūkstančiai tonų sviesto, 22 milijonai vienetų trikotažo gaminių, 48 tūkstančiai tonų konditerijos gaminių. 1990 metais buvo pagaminta 205 tūkstančiai elektros variklių, 1690 vienetai ekskavatorių, 160 tūkstančiai tonų mėsos, 29 tūkstančiai tonų sviesto, 23 milijonai vienetų trikotažo gaminių, 52 tūkstančiai tonų konditerijos gaminių. 1992 metais buvo pagaminta 66 tūkstančiai elektros variklių, 103 vienetai ekskavatorių, 81 tūkstančiai tonų mėsos, 26 tūkstančiai tonų sviesto, 16 milijonai vienetų trikotažo gaminių, 14 tūkstančiai tonų konditerijos gaminių. 1993 metais buvo pagaminta 20 tūkstančiai elektros variklių, kiek buvo pagaminta ekskavatorių duomenų nėra, 46 tūkstančiai tonų mėsos, 223 tūkstančiai tonų sviesto, 4 milijonai vienetų trikotažo gaminių, 14 tūkstančiai tonų konditerijos gaminių.

Žymiausios bendrovės. “Liviko RE” – verčiasi alkoholinių gėrimų gamyba, “Tallinna lihatoostus” – mėsos produktų gamyba, “Norma RaE” – saugos diržų ir žaislų gamyba, “Kalev RAS” ušsiima konditerijos gaminių gamyba, “Piima tootmiskoondis” specializuojasi pieno ir mėsos produktų gamybos sferoje, “Polva Piim AS” pieno produktų gamyba, “Tamsalu TERKO” miltų ir pašarų gamybos lyderė, “Eesti Tubakas AS” – cigarečiu gamyba, “Balti Laevaremonditehas” lverčiasi laivų remontu, “Saku Olletehas UE” -alaus gamyba.

Žemės ūkis – Estijoe intensyvi pieno ir mėsos gyvulininkystė, Vidutinis šalies fermerio ūkio dydis apie 25 hektarus. Žemės ūkis duoda 10 procentų bendro vidaus produkto vertės. Žemės ūkio sferoje dirba 9 procentai visų šalies dirbančiųjų, net trečdalis šios šakos eksporto nukreipta į Rusiją. 1992 metais Estijos ūkyje mažėja kiaulių ir paukščių, bet daugėja melžamųjų karvių, 1985 metais jų buvo 300 000 tūkstančių, 1992 metais jų skaičius išaugo iki 360 000 tūkstančių. Sviesto gamyba vienam gyventojui 1992 buvo 17 kilogramų, (rečia vieta pasaulyje).

Turizmas. Ušsienio turistų skaičius tūkstančiais: 1992 = 347, 1993 = 478; vienai atvyko 78 procentai turistų, į Taliną atvyko 90 procentų visų turistų; iš kur atvyksta procentais: Suomijos 80, Švedijos 10, Vokietijos 4; iš viso 1993 Estijoje

pabuvojo per 1 milijoną užsieniečių, 70 procentų iš jų atvyko per Talino uostą.

Socialinės žinios. 1000 žmonių tenka: radijo imtuvų 625, televizorių 370, telefonų (1990 = 230, 1993 = 270), automobilių (1980 = 83, 1992 = 184), motociklų ir motorolerių 65, mobiliojo ryšio telefonų 6.

Šeima – vidutinis šeimos dydis 3,1 žmogus; vidutinė šeimos išlaidų struktūra procentais 1992, 1993 ir 1994 metų vidurį: maistas 34, 33 ir 36, gėrimai ir tabakas 4, 3 ir 3, mokesčiai 12, 16 ir 18, butas, kuras iir energija 10, 13 ir 14, drabužiai ir avalynė 8, 6 ir 5, transportas ir ryšiai 8, 7 ir 5, investisijos 5, 4 ir 5; šeimos gerovė 1985 ir 1990 (100 šeimų tenka): radijo imtuvų 154 ir 164, televizorių 94 ir 109, šaldytuvų 106 ir 106; skalbimo mašinų 64 ir 91, dulkių siurblių 54 ir 71, automobilių 29 ir 40.

Darbo užmokestis – vidutinis darbo užmokestis JAV doleriais: 1993 pradžia = 59, 1994 vidurys = 105, 1994 pabaiga = 137; vidutinė ssenatvės pensija JAV doleriais: 1993 pradžia = 20, 1994 vidurys = 26, 1994 pabaiga = 36.

Bedarbių (nuo darbo jėgos procento): 1991 (1,7), 1992 (2,2), 1994 pradžia (2,6).

Užsienio prekybos partneriai procentais – eksporto 1992, 1993 ir 1994: Rusija 21, 22,5 ir 221, Suomija 21, 21 ir 21, Švedija 8, 9,5 ir 10, Latvija 10,5, 8,5 ir 9, Lietuva 1,5, 4, 6, Vokietija 4, 8 ir 6; importo 1992, 1993 ir 1994: Suomija 22,5, 28 ir 41, Rusija 28,5, 17 ir 13, Vokietija 8, 11 ir 9, Švedija 6, 9 ir 8, Lietuva 3,5, 3 ir 3,5.