GEOGRAFIJA

Patvirtinta Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2002 m.

rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1465

išsilavinimo standartai. XI – XII klasės. Vilnius: Švietimo plėtotės

centras, 2002.

Geografija

DALYKO TIKSLAI IR UžDAVINIAI

GEOGRAFIJA AIšKINA PASAULIO TERITORIJų įVAIROVę, GYVENTOJų, įVYKIų IR

REIšKINIų PROCESUS ŽEMėS GELMėSE IR PAVIRšIUJE. JI SIEJAMA SU žMOGAUS IR

APLINKOS RYšIAIS, Jų IšSIDėSTYMU TAM TIKROJE TERITORIJOJE.

Pasirinkę mokytis geografiją XI–XII klasėse, mokiniai gilina šio

dalyko žinias ir supratimą, plėtoja gebėjimų ir vertybių nuostatas.

Užtikrinant nuoseklų ugdymo perimamumą, išskiriami ttrys geografinio ugdymo

koncentrai:

Pradinėje mokykloje ugdoma elementari samprata apie žmogų, gamtą,

gimtąjį kraštą, savo tautą ir visuomenę. Ugdymas grindžiamas integruotu

mokymu.

Pagrindinėje mokykloje gilėja dalyko išmanymas, kurio pagrindas –

analitinis pasaulio regionų pažinimas.

Vidurinėje mokykloje (gimnazijose) yra apibendrinamos geografijos

žinios ir gebėjimai, teikiant bendruosius dalyko pagrindus, siekiant

ugdyti moksleivių sociokultūrinę kompetenciją.

Vykstant globalizacijos procesui, neabejotina geografijos reikšmė

moksleivių geokultūrinei savimonei ir geoinformacijos raštingumui ugdyti.

Šių tikslų siekiama sudarant galimybę moksleiviams iš socialinių mokslų

grupės rinktis geografijos, istorijos arba integruotą socialinių mokslų

dalyką. Geografijos mokymas(is) XI–XII klasėse diferencijuojamas pagal

kursus. Paskutinėje ((gimnazijos) pakopoje moksleiviai gali rinktis bendrąjį

arba išplėstinį kursą (projektas).

Bendrasis geografijos kursas padeda gilintis į geografijos dalyko

turinį ir praktinių gebėjimų plėtojimą. Šiame kurse visos temos

nagrinėjamos bendrais bruožais, daugiau dėmesio skiriama specifiniams

geografiniams gebėjimams ugdyti.

Išplėstinis kursas (projektas) – tai išplėtotas bendrasis kursas.

Šiame kurse pagilėja geografijos studijos ir keliami aukštesni reikalavimai

pasiekimų rezultatams.

Bendrieji geografijos ugdymo tikslai:

• pagilinti, susisteminti ir įtvirtinti įgytas žemesnėse klasėse

žinias ir gebėjimus;

• ugdyti geografinį ir kartografinį raštingumą, gebėti taikyti

esmines dalyko sąvokas bei sampratas;

• padėti suvokti pasaulio vientisumą ir parodyti jų sferų įvairovę

(gamtos, žmogaus, civilizacijų, kultūrų, ūkio, teritorijų

požiūriais);

• supažindinti su pasaulio plėtotės tendencijomis, globalinėmis

žmonijos problemomis jų sprendimo būdais, ugdyti atsakomybės už

planetos likimą ir ateitį jausmą.

Taigi geografijos mokytojas turi įkvėpti viltį ir pasitikėjimą dirbti

dėl geresnio gyvenimo savo aplinkoje, šalyje ir pasaulyje.

Vertybinės nuostatos ir gebėjimai.

Įgyvendinant užsibrėžtus tikslus ir uždavinius, geografinis moksleivių

ugdymas grindžiamas šiomis vertybinėmis nuostatomis;

• pagarbus, tausojantis santykis su gamta ir socialine aplinka,

gyvybe, jos įvairove bei nusiteikimas koreguoti gyvenimo būdą,

įpročius, ūkinę veiklą, įvertinus jų poveikį aplinkai;

• nusiteikimas vertinti ir daryti sprendimus, remiantis išsamia ir

visapuse informacija, kritišku požiūriu į visuomenės informavimo

priemonių veiklą;

• tolerantiškas požiūris į žmonių fizines, etnines, religines,

socialines ir kultūrines skirtybes;

• pozityvus požiūris į subalansuotą šalies plėtrą, į laisvosios

rinkos principais grindžiamą ūkį, sąžiningą, etikos normų,

ekologinės kultūros nepažeidžiantį verslą;

• atsakingas požiūris į globalines problemas, asmeniškai prisidedant

prie jų sprendimo;

• meile ir pagarba savo krašto gamtai bei žmonėms.

Siekiama ugdyti moksleivių gebėjimą:

• atrinkti geografinę informaciją, susijusią su nagrinėjama tema,

tinkamai ją taikyti sprendžiant geografines užduotis;

• suprasti esmines geografijos sąvokas ir tiksliai jomis naudotis;

• jungti į bendrą visumą gamtos ir sociokultūrinius reiškinius;

• sieti savo gyvenimo patirtį su geografinės aplinkos pažinimu.

Dalyko struktūra ir ryšys su kitais mokslais

Geografijos dalyko struktūra atspindi esminių pasaulio geografinio

pažinimo ir siekimo idėjų bei vertybių kaitą: nuo geografinių pradmenų

pateikimo, pasaulio regionų vaizdo suvokimo link. Jos rodo ugdymo turinio

kaitą: nuo geografinių pradmenų pateikimo, pasaulio regionų vaizdo suvokimo

einama Lietuvos ir pasaulio gamtinės bei sociokultūrinės sanklodos

supratimo. Struktūrinant geografijos ugdymo turinį išskiriamos specifinės

pažinimo sritys. Tokiu būdu pabrėžiama geografijos kaip vieningos

disciplinos idėja. Akcentuojamas jos santykis su aplinka, pasaulio, savo

kultūros šaknimis.

Bendrąjį ir išplėstinį geografijos kursą sudaro šio sritys:

1. Geografinis pažinimas.

2. Gamtinė geografija.

3. Visuomeninė geografija.

4. Šiuolaikinis pasaulis.

Geografijos mokymas glaudžiai siejasi su visais kitais mokomaisiais

dalykais: istorija, politologija, ekonomika, matematika, gamtos,

humanitariniais ir technologijos mokslais. Be to, ji pati savo turinyje

integruoja įvairių mokslų žinias.

Metodinės nuorodos

Plėtojant geografinę savimonę siūloma laikytis šių mokymo(si)

principų:

Parenkant ugdymo metodus ir tikslus sudaryti moksleiviams galimybę suprasti

pasaulio įvairovę, pajusti jos žavesį, padėti ugdyti savarankiško darbo

gebėjimą su geografijos informacijos šaltiniais (tekstais, paveikslais,

lentelėmis, diagramomis, žemėlapiais, video juostomis, internetu),

žiniasklaida, mokslinio turinio žurnalais.

Remdamasis Lietuvos geografija mokytojas turėtų atskleisti geografijos

taikomąją reikšmę ir kurso turinį glaudžiai sieti su Lietuvos ir viso

pasaulio gamtos ir visuomenės reiškiniais bei dėsningumais. Pasaulio

regionų politinius, demografinius, ekonominius savitumus sieti su Lietuvos

rodikliais.

Geografijos ugdymo metu moksleiviai turėtų remtis kartografine ir

statistine medžiaga, mokėti ją apibendrinti.

Analizuojant geografinius reiškinius ir procesus sudaryti galimybes

moksleiviams diskusijoms, samprotavimams, įvairių geografinių problemų

svarstymui ir lyginimui.

Siekti moksleivių gebėjimo parodyti geografinį išprusimą pamokose,

įvairiuose ugdymo renginiuose, konferencijose, viktorinose, konkursuose bei

mokėti nagrinėti geografinio pobūdžio problemas, dirbti individualiai ir

grupėmis, dalyvauti projektuose.

Turinys

Bendrasis kursas

Uždaviniai

Geografijos pamokos moksleiviui turėtų padėti:

ugdyti gebėjimą vertinti pasaulio ir Lietuvos visuomenės gyvenimo, gamtos

reiškinius, dėsningumus, sparčius ekonominius ir politinius įvykius bei

pokyčius;

ugdyti gebėjimą suvokti geografinio pobūdžio problemas, kylančias

skirtinguose pasaulio regionuose ir motyvuotai reikšti savo nuomonę

aiškinant jas;

suprasti ir nagrinėti globalinių problemų atsiradimo priežastis, raidą bei

sprendimo būdus.

plėtoti kompleksines geografijos žinias apie savo šalį; ugdyti praktinio ir

kūrybinio darbo gebėjimus.

|Sritys |Tematika |

|1. Geografinis |Geografijos mokslo vieta mokslų sistemoje. |

|pažinimas |Geografijos tyrimų objektas ir tyrimų metodai.|

| |Geografijos tyrimų klasifikacija. Geografijos |

| |taikomasis pobūdis. |

| |Svarbiausi geografijos mokslo raidos etapai |

| |plėtojant geografinį akiratį. Naujausi |

| |geografiniai atradimai sausumoje ir vandenyne.|

| |Žymiausi pasaulio ir Lietuvos keliautojai bei |

| |geografai. |

| |Kartografijos samprata. Geografinių žemėlapių |

| |sudarymo principai ir klasifikacija. Lietuvos |

| |kartografinis vaizdas. |

| |Geografinė informacija internete, jos paieška |

| |ir aanalizė. Geografinės informacijos kaupimo |

| |ir tvarkymo būdai. |

|2. Gamtinė geografija |Visatos sudėtis ir evoliucija. Saulės sistemos|

|Žemės vidus |modelis. Kosminių ryšių įtaka Žemei. |

| |Žemės kilmės hipotezės. Žemės forma ir dydis. |

| |Žemės sukimasis apie savo ašį ir judėjimas |

| |aplink Saulę. Žemės apvalumo ir Žemės ašies |

| |pakrypimo įtaka bendriesiems geografiniams |

| |dėsningumams. |

| |Žemės vidinė sandara. Branduolys. Magnetinis |

| |laukas, magnetiniai poliai. Mantija, mantijos |

| |riba. Mocho paviršius. Žemės plutos uolienos |

|Litosfera |ir mineralai. Žemės gelmių tyrimų reikšmė. |

| |Litosfera. Litosferos plokščių teorija. |

| |Geologinė Žemės raida. Kalnodaros ir kalnų |

| |susidarymas. Senųjų ir jaunųjų platformų |

| |atspindys dabartiniame paviršiuje. |

| |Žemės paviršių keičiantys procesai: vidiniai |

| |(tektoniniai judesiai, žemės drebėjimai ir |

| |vulkanizmas) ir išoriniai (dūlėjimas, vėjo |

| |darbas, tekančio vandens, ledynų darbas), |

| |stichinės nelaimės, jų svarbiausi regionai ir |

|Atmosfera |galimi numatymo būdai. |

| |Žemės paviršius (sausumos ir vandenyno dugno).|

| |Paviršiaus formos. |

| |Lietuvos paviršius. |

| |Atmosferos sandara. Atmosferos reiškiniai. |

| |Šiluminis atmosferos rėžimas (Saulės radiacija|

| |ir atmosferos įšilimas). Šilumos juostos. |

| |Oro slėgis ir vėjas. Vėjo susidarymo |

| |priežastys. Pasatai, vakarų vėjai, musonai, |

| |vietiniai vėjai (brizai, fenai, bora). |

| |Oro drėgmė ir krituliai. Kritulių |

| |pasiskirstymas Žemės rutulyje. |

| |Orų ir klimato sampratos gilinimasis.

Orai ir |

| |jų savybės. Oro masės ir atmosferos frontai. |

| |Ciklonai ir anticiklonai. Orų permainos ir jų |

|Hidrosfera |prognozės. |

| |Klimatą formuojantys veiksniai. Klimato |

| |juostos. Klimato tipai. |

| |Lietuvos klimatas. |

| |Ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, jų |

| |pasireiškimo regionai ir galimi sprendimo |

| |būdai. |

| |Hidrosfera, jos sudėtis. Vandens apytaka. |

| |Pasaulio vandenynas ir jo dalys. Druskingumas.|

| |Vandens judėjimas Pasaulio vandenyne (bangos, |

| |cunamiai, potvyniai ir atoslūgiai, šiltosios |

|Biosfera |ir šaltosios srovės), gamtinė ir praktinė |

| |reikšmė. |

| |Sausumos vvandenys (požeminiai vandenys, upės, |

| |kanalai, ežerai, tvenkiniai, pelkės, ledynai).|

| |Paplitimas, panaudojimas ir apsauga. |

| |Lietuvos sausumos vandenys. Baltijos jūra. |

| |Kuršių marios. |

| |Dirvožemis. Dirvodaros procesai. Dirvodarinė |

| |uoliena. Dirvožemių tipai ir geografinis |

| |paplitimas. Dirvožemio gerinimo būdai. |

| |Lietuvos dirvožemiai. |

| |Biosfera. Organizmų prisitaikymas prie |

| |geografinės aplinkos. Sausumos ir vandenynų |

| |geografinės zonos. Vertikalus zoniškumas. |

| |Azoniškumas. |

| |Gamtonaudos samprata. Ūkinės veiklos poveikis |

| |gamtinei aplinkai (klimatui, sausumos |

| |vandenims, dirvožemiui, augalijai, gyvūnijai).|

| |Ūkinės veiklos padariniai. |

|3. VVisuomeninė |Žmogaus kilmės vieta. Rasės. Gyventojų |

|geografija |skaičius, keitimosi tendencijos. Natūralus |

|Gyventojai ir |gyventojų judėjimas. Demografinė politika. |

|gyvenvietės |Migracijos, jų rūšys. Gyventojų amžiaus |

| |struktūra, darbo ištekliai, socialinė ir |

| |profesinė sudėtis. |

| |Gyvenvietės, jų tipai. Gyvenviečių |

| |formavimosi ir aatsiradimo priežastys. |

| |Gyvenviečių funkcijos. |

| |Urbanizacija. Urbanizacijos procesai, jų |

|Kultūros ir religijos |pasekmės. Miestų didėjimo problemos, galimi jų|

| |sprendimo būdai.Urbanizacijos eiga Lietuvoje. |

| |Kultūros sampratos plėtotė. Civilizacija ir |

| |kultūra.. Aplinkos įtaka kultūrų plėtrai. |

| |Religija ir tikėjimas. Pasaulinės ir etninės |

| |religijos, jų geografinis paplitimas. |

| |Religijų įtaka tautų kultūrai, gyvenimo būdui.|

| |Šiuolaikinės kultūros degradavimo pavojus. Jo |

| |reiškimosi formos. |

|Politinė geografija |Lietuvos kultūra Europos kultūros erdvėje. |

| |Etnokultūra. |

| |Gyvenimo būdas. Gamtinių, socialinių ir |

| |ekonominių veiksnių įtaka gyvenimo būdui. |

| |Regioniniai gyvenimo būdo skirtumai. |

| |Politinės geografijos ir geopolitikos |

| |samprata. Valstybių geopolitinė padėtis. |

| |Lietuvos geopolitinė sudėtis. |

| |Valstybė. Valstybės svarbiausi elementai. |

|Pasaulio ūkis |Valstybės teritorijos samprata. Valstybių |

| |sienos, jų rūšys. Sostinės ir jų įįvairovė. |

| |Valstybių klasifikacija ir tipologija. |

| |Pasaulio politinio žemėlapio sudėtis. |

| |Pasaulio politinis žemėlapio pokyčiai XX am. |

| |pabaigoje. Svarbiausi konfliktų židiniai ir |

| |priežastys. Terorizmas, jo atsiradimo |

| |priežastys, išplitimas. |

| |Pasaulio ūkio sampratos plėtotė. Pasaulio ūkio|

| |sudėtis, struktūra, sektoriai. Ūkio šakos. |

| |Ūkio specializacija. Šiuolaikinio pasaulio |

| |ūkio ištekliai. Pasaulio vandenyno turtai. |

| |Gamybiniai, informaciniai, mokslo ir technikos|

| |ryšiai. Pasaulio rinka. Vidaus rinka. |

| |Laisvosios prekybos zonos. Tarptautinė |

| |prekyba. Tarptautinės ekonominės |

| |organizacijos. Valstybių grupavimas pagal |

| |duotus ekonominius rodiklius. |

| |Infrastruktūros plėtotė ir funkcijos. |

| |Infrastruktūros sudėtis. Transportavimo erdvė.|

| |Transporto rūšys (sausumos, vandens, oro, |

| |kosmoso) ir palyginamoji charakteristika. |

| |Pasaulinė transporto sistema. Naujosios |

| |komunikacijos. Globalinis komunikacijų |

| |tinklas. |

| |Lietuvos ūkis ir jo plėtros kryptys. |

|4. Šiuolaikinis |Geografinio regiono ir subregiono samprata. |

|pasaulis. |Regionų skirstymo esmė ir reikšmė. |

|Pasaulio regionų |Vakarų civilizacijos reikšmė pasaulio raidai. |

|geografija |Nacionalinių santykių problemos. Europos |

| |regionai, jų išskirtinumai. Valstybių |

| |integraciniai procesai. Europos Sąjunga. NATO.|

| |NVS erdvė. Lietuvos integracija į tarptautines|

| |organizacijas. |

| |Azija ir jos subregionų individualumas. |

| |Pagrindinių religijų įtaka šalių gyvenimui. |

| |Pietvakarių Azijos strateginių išteklių, |

| |tautinių ir religinių konfliktų sritis. |

| |Indijos, Kinijos, Japonijos gyventojai bei |

| |kultūrų savitumai. Ūkio išskirtinumai. |

| |Pietryčių Azijos šalių spartūs ekonominiai |

| |pokyčiai. |

| |Šiaurės Amerika. Amerikietiška gyvensena. |

| |Urbanizacijos procesai ir pasekmės. |

| |Transnacionalinės kompanijos. Transporto ir |

| |ryšio sistemos. |

| |Tobulėjantis Lotynų Amerikos ūkis. Regiono |

| |ekonominio išvystymo lygis. Bioprodukcinis |

| |ūkis. Plantacinis ūkis. Karibų regionas. |

| |Besikeičianti Afrika. Etnokultūrinė įvairovė. |

|Globalistika |Gamtos ištekliai. Afrikos ūkis. Monokultūrinio|

| |ūkio ypatumai. |

| |Australijos ir Okeanijos geografinė specifika.|

| |Įsisavinimo raida. Gyventojų pasiskirstymas. |

| |Ūkio struktūra ir savitumai. |

| |Arkties ir Antarkties pažinimo istorija. |

| |Gamtinės sąlygos. |

| |Globalistikos esmė, tikslai ir uždaviniai. |

| |Svarbiausi globalinių problemų požymiai, |

| |ryšys su geografine aplinka. Globalinės |

| |problemos, aktualios Lietuvai ir jos |

| |gyventojams. |

| |Gamtos transformacijos. Ūkio transformacijos. |

| |Žemės ir žmonijos ateities raidos scenarijai, |

| |jų įvairovė. |

išplėstinis kursas

Uždaviniai

Geografijos pamokos moksleiviui turėtų padėti:

lyginti pasaulio valstybes ir regionus, rasti gamtinius ir socialinius jų

panašumus bei skirtumus;

suprasti sparčiai besikeičiančius pasaulio politinius, socialinius,

ekonominius procesus;

ugdyti gebėjimą suvokti ir savarankiškai spręsti geografinio pobūdžio

problemas, kylančias skirtinguose pasaulio regionuose;

ugdyti gebėjimą vertinti ir lyginti pasaulio bei Lietuvos socialinio,

kultūrinio, ekonominio ir politinio gyvenimo įvykius bei pokyčius;

suprasti ir nagrinėti globalinių problemų atsiradimo priežastis, raidą bei

pateikti galimus sprendimo būdus;

ugdyti gebėjimus diskutuoti geografinėmis temomis, teisingai vartoti

geografijos sąvokas, kelti geografinę mąstymo kultūrą.

|Sritys |Tematika |

|1. Geografinis |Geografijos mokslo vieta mokslų sistemoje. |

|pažinimas |Geografijos tyrimų objektas ir tyrimų metodai. |

| |Geografijos tyrimų klasifikacija. Geografijos |

| |taikomasis pobūdis. |

| |Svarbiausi geografijos mokslo raidos etapai |

| |plėtojant geografinį akiratį. Naujausi geografiniai|

| |atradimai sausumoje ir vandenyne. Žymiausi pasaulio|

| |ir Lietuvos keliautojai bei geografai. |

| |Kartografijos samprata. Geografinių žemėlapių |

| |sudarymo principai ir klasifikacija. Kartografinės |

| |projekcijos, jų įvairovės reikšmė. Šiuolaikiniai |

| |kartografiniai vaizdai. Lietuvos kartografinis |

| |vaizdas. |

| |Geografinė informacija internete, jos paieška ir |

| |analizė. Geografinės informacijos sistemos (GIS). |

| |Šiuolaikinė skaitmeninė kartografija. |

| |Geografinės informacijos kaupimo ir tvarkymo būdai.|

|2. Gamtinė |Visatos sudėtis ir evoliucija. Saulės sistemos |

|geografija |modelis. Kosminių ryšių įtaka Žemei. |

|Žemės vidus |Žemės kilmės hipotezės. Žemės forma ir dydis. Žemės|

| |sukimasis apie savo ašį ir judėjimas aplink Saulę. |

| |Žemės apvalumo ir Žemės ašies pakrypimo įtaka |

| |bendriesiems geografiniams dėsningumams. |

| |Žemės vidinė sandara. Branduolys. Magnetinis |

| |laukas, magnetiniai poliai. Mantija, mantijos riba.|

| |Mocho paviršius. Žemės plutos uolienos ir |

|Litosfera |mineralai. Žemės gelmių tyrimų reikšmė. |

| |Litosfera. Litosferos plokščių teorija. Plokščių |

| |judėjimo kryptys. Geologinė Žemės raida. Geologinis|

| |laiko skaičiavimas. Kalnodaros ir kalnų |

| |susidarymas. Senųjų ir jaunųjų platformų atspindys |

| |dabartiniame paviršiuje. |

| |Žemės paviršių keičiantys procesai: vidiniai |

| |(tektoniniai judesiai, žemės drebėjimai ir |

| |vulkanizmas) ir išoriniai (dūlėjimas, vėjo darbas, |

| |tekančio vandens, ledynų darbas), stichinės |

| |nelaimės, jų svarbiausi regionai ir galimi numatymo|

|Atmosfera |būdai. Antropogeninis poveikis. |

| |Žemės paviršius (sausumos ir vandenyno dugno). |

| |Paviršiaus formos. Lietuvos paviršius. |

| |Atmosferos sandara. Atmosferos reiškiniai. |

| |Šiluminis atmosferos rėžimas (Saulės radiacija ir |

| |atmosferos įšilimas). Šilumos juostos. |

| |Oro slėgis ir vėjas. Vėjo susidarymo priežastys. |

| |Pasatai, vakarų vėjai, musonai, vietiniai vėjai |

| |(brizai, fenai, bora). |

| |Oro drėgmė ir krituliai. Kritulių pasiskirstymas |

| |Žemės rutulyje. |

| |Orų ir

klimato samprata. Orai ir jų savybės. Oro |

| |masės ir atmosferos frontai. Ciklonai ir |

|Hidrosfera |anticiklonai. Orų permainos ir jų prognozės. |

| |Klimatą formuojantys veiksniai. Klimato juostos. |

| |Klimato tipai. Lietuvos klimatas, jo kaita per |

| |pastarąjį šimtmetį. |

| |Ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, jų |

| |pasireiškimo regionai ir galimi sprendimo būdai. |

| |Galimi klimato pokyčiai ir pasekmės. Kalnų |

| |klimatas. |

| |Hidrosfera, jos sudėtis. Vandens apytaka. Pasaulio |

| |vandenynas ir jo dalys. Druskingumas. Vandens |

| |judėjimas Pasaulio vandenyne (bangos, cunamiai, |

|Biosfera |potvyniai ir atoslūgiai, šiltosios ir šaltosios |

| |srovės), gamtinė ir praktinė reikšmė. |

| |Sausumos vandenys (požeminiai vandenys, upės, |

| |kanalai, ežerai, tvenkiniai, pelkės, ledynai). |

| |Paplitimas, panaudojimas ir apsauga. Žmonių |

| |aprūpinimo gėlu vandeniu problema. |

| |Lietuvos sausumos vandenys. Baltijos jūra. Kuršių |

| |marios. |

| |Dirvožemis. Dirvodaros procesai. Dirvodarinė |

| |uoliena. Dirvožemių tipai ir geografinis |

| |paplitimas. Dirvožemio gerinimo būdai. Lietuvos |

| |dirvožemiai. |

| |Biosfera. Organizmų prisitaikymas prie geografinės |

| |aplinkos. Sausumos ir vandenynų geografinės zonos.|

| |Vertikalus zoniškumas. Azoniškumas. |

| |Gamtonaudos samprata. Lietuvos kraštovaizdžio tipų |

| |įvairovė. Gamtinis ir visuomeninis karkasas. |

| |Ūkinės veiklos poveikis gamtinei aplinkai |

| |(klimatui, sausumos vandenims, dirvožemiui, |

| |augalijai, gyvūnijai). Ūkinės veiklos padariniai. |

|3. Visuomeninė |Žmogaus kilmės vieta. Rasės. Geografinės aplinkos |

|geografija |įtaka žmonijos raidai. ŽŽmogaus ir aplinkos santykių|

|Gyventojai ir |įvairovė (destrukcija ir harmonija). |

|gyvenvietės |Gyventojų skaičius, keitimosi tendencijos. |

| |Natūralus gyventojų judėjimas. Demografinė |

| |politika. Migracijos, jų rūšys. Gyventojų amžiaus |

| |struktūra, darbo ištekliai, socialinė ir profesinė |

| |sudėtis. |

| |Gyvenvietės, jų tipai. Gyvenviečių formavimosi ir |

| |atsiradimo priežastys. Gyvenviečių funkcijos. |

| |Urbanizacija. Urbanizacijos procesai, jų pasekmės. |

|Kultūros ir |Miestų didėjimo problemos, galimi jų sprendimo |

|religijos |būdai. Urbanizacijos eiga Lietuvoje. |

| |Kultūros sampratos plėtotė. Civilizacija ir |

| |kultūra.. Aplinkos įtaka kultūrų plėtrai. Religija |

| |ir tikėjimas. Pasaulinės ir etninės religijos, jų |

| |geografinis paplitimas. Religijų įtaka tautų |

| |kultūrai, gyvenimo būdui. Šiuolaikinės kultūros |

| |degradavimo pavojus. Jo reiškimosi formos. Elgesio |

| |geografija. Gamtinių ir socialinių veiksnių įtaka |

|Politinė |žmonių elgsenai. Lietuvos tradicinės religijos. |

|geografija |Lietuvos kultūra Europos kultūros erdvėje. |

| |Etnokultūra. |

| |Gyvenimo būdas. Gamtinių, socialinių ir ekonominių |

| |veiksnių įtaka gyvenimo būdui. Regioniniai gyvenimo|

| |būdo skirtumai. |

| |Politinės geografijos ir geopolitikos samprata. |

| |Pasaulio geopolitinė sąranga. Valstybių geopolitinė|

| |padėtis. Valstybių geopolitiniai veiksniai. |

| |Lietuvos geopolitinė padėtis. |

|Pasaulio ūkis |Valstybė. Valstybės svarbiausi elementai. Valstybės|

| |teritorijos samprata. Valstybių sienos, jų rūšys. |

| |Sostinės ir jų įvairovė. Valstybių klasifikacija ir|

| |tipologija. Pasaulio politinio žemėlapio sudėtis. |

| |Pasaulio politinis žemėlapio pokyčiai XX am. |

| |pabaigoje. Svarbiausi konfliktų žžidiniai ir |

| |priežastys. Terorizmas, jo atsiradimo priežastys, |

| |išplitimas. |

| |Pasaulio ūkio samprata. Pasaulio ūkio sudėtis, |

| |struktūra, sektoriai. Ūkio šakos. Ūkio |

| |specializacija. Šiuolaikinio pasaulio ūkio |

| |ištekliai. Pasaulio vandenyno turtai. Gamybiniai, |

| |informaciniai, mokslo ir technikos ryšiai. Pasaulio|

| |rinka. Vidaus rinka. Laisvosios prekybos zonos. |

| |Tarptautinė prekyba. Tarptautinės ekonominės |

| |organizacijos. Valstybių grupavimas pagal duotus |

| |ekonominius rodiklius. Pasaulio ūkio kaitos |

| |tendencijos. |

| |Infrastruktūros plėtotė ir funkcijos. |

| |Infrastruktūros sudėtis. Transportavimo erdvė. |

| |Transporto rūšys (sausumos, vandens, oro, kosmoso) |

| |ir palyginamoji charakteristika. Pasaulinė |

| |transporto sistema. Regioninės ir tarp regioninės |

| |transporto sistemos. Naujosios komunikacijos. |

| |Globalinis komunikacijų tinklas. |

| |Lietuvos ūkis ir jo plėtros kryptys. |

|4. Šiuolaikinis |Geografinio regiono ir subregiono samprata. Regionų|

|pasaulis. |skirstymo esmė ir reikšmė. Regionų ir teritorijų |

|Pasaulio regionų |skirstymas pagal įvairius požymius (gamtinius, |

|geografija |kultūrinius, socialinius, ekonominius). |

| |Vakarų civilizacijos reikšmė pasaulio raidai. |

| |Nacionalinių santykių problemos. Europos regionai, |

| |jų išskirtinumai. Valstybių integraciniai procesai.|

| |Lietuvos integracija į tarptautines organizacijas. |

| |Europos Sąjunga. NATO. JTO. NVS erdvė. Baltijos |

| |šalių sociokultūriniai aspektai. Baltijos šalių |

| |vaidmuo Europos ir pasaulio ekonominėje erdvėje. |

| |Azija ir jos subregionų individualumas. Pagrindinių|

| |religijų įtaka šalių gyvenimui. Pietvakarių Azija |

| |- strateginių išteklių, tautinių ir rreligijų |

| |konfliktų sritis. Šiaurės Azija – gamtos ir |

| |išteklių įvairovė, jų įsisavinimo problemos. |

| |Indijos, Kinijos, Japonijos gyventojai bei kultūrų |

| |savitumai. Ūkio išskirtinumai. Kinijos laisvosios |

| |ekonominės zonos. Pietryčių Azijos šalių spartūs |

| |ekonominiai pokyčiai. |

| |Šiaurės Amerika. Amerikietiška gyvensena. |

| |Urbanizacijos procesai ir pasekmės. JAV ir Kanados |

| |ūkio sistemos ypatumai. Transnacionalinės |

| |kompanijos. Karinė pramonė. Kosmoso įsisavinimas |

| |ir NASA. Transporto ir ryšio sistemos. |

| |Tobulėjantis Lotynų Amerikos ūkis. Regiono |

| |ekonominio išvystymo lygis. Bioprodukcinis ūkis. |

| |Plantacinis ūkis. Karibų regionas. |

| |Besikeičianti Afrika. Dabartinis Afrikos žemėlapis.|

|Globalistika |Etnokultūrinė įvairovė. Gamtos ištekliai. Afrikos |

| |ūkis. Sahelis. Monokultūrinio ūkio ypatumai. |

| |Australijos ir Okeanijos geografinė specifika. |

| |Įsisavinimo raida. Gyventojų pasiskirstymas. Ūkio |

| |struktūra ir savitumai. |

| |Arkties ir Antarkties pažinimo istorija. Gamtinės |

| |sąlygos. Arkties ir Antarkties tarptautinis |

| |statusas. |

| |Globalistikos esmė, tikslai ir uždaviniai. |

| |Svarbiausi globalinių problemų požymiai, ryšys su |

| |geografine aplinka. Regionų ir valstybių vaidmuo |

| |sprendžiant įvairias globalines problemas. |

| |Globalinės problemos, aktualios Lietuvai ir jos |

| |gyventojams. |

| |Gamtos transformacijos. Ūkio transformacijos. Žemės|

| |ir žmonijos ateities raidos scenarijai, jų |

| |įvairovė. Geografinė futurologija ir realybė. |

Išsilavinimo standartai

|Sritys |Esminiai |Pasiekimai |

|Tematika |gebėjimai | |

| | |Bendrojo kurso |Išplėstinio kurso ||

| | | | |

| | |toliau

tobulinti | |

| | | | |

| | | | |

| | | | |

| | | | |

| | | | |

| |

|išteklių paplitimo ir|aiškinti |

| | | | |

| | | | |

| | | | |

| | |4.9. Paaiškinti ryšį |. |

| | | | |

| | | | |