Gimstamumo skirtumai Europoje

GIMSTAMUMO SKIRTUMAI EUROPOJE

TURINYS

Įvadas

Europa ankstesniais laikais

Dabartinė Europa

Gimstamumo Europoje statistiniai duomenys

Išvados

Šaltiniai ir naudota literatūra

ĮVADAS

Demografija – tai sąvoka apimanti beveik visą mūsų gyvenimą. Tai šeima,

švietimas, ekonominis gyvenimas, tai jaunystė ir senėjimas, migracija.

Mano tema ir yra susijusi su vienu iš šių aspektų – šeima. Tiksliau šeimos

sudėtine dalimi, gimstamumu, be kurio nebūtų nei šeimos, nei viso pasaulio

žmonijos. Tai vienas iš svarbiausių veiksnių, kodėl šiame pasaulyje esame

mes.

Remdamasi įvairia literatūra ir šaltiniais aš panagrinėsiu vieno iš

pasaulio žemynų, tai yra EEuropos, gimstamumo lygį.

Europa – tai vienas seniausiai apgyvendintų žemynų. Jau mūsų eros pradžioje

joje gyveno apie 35mln. žmonių ( daugiausia pietinėje dalyje, Viduržemio

jūros regione). Pirmajame mūsų eros tūkstantmetyje Europos gyventojų

skaičius didėjo labai lėtai, 1500 metais joje gyveno 43mln. žmonių.

Vėlesniais šimtmečiais gyventojų skaičius pradėjo didėti spartesniais

tempais, nes Europoje anksčiau negu kituose žemynuose ėmė plėtotis

ekonomika, mokslas, kultūra, sveikatos apsauga. Tačiau kai kuriose šalyse

net iki 19a. dėl epidemijų, ligų, varginančių karų gyventojų skaičius

didėjo pamažu, o atskirais laikotarpiais netgi mažėjo.

Po didžiųjų geografinių atradimų ( 15-16a.) eeuropiečiai pradėjo emigruoti į

naujai atrastas šalis. Tai turėjo neigiamos įtakos Europos gyventojų

skaičiaus didėjimui. Pavyzdžiui

16-18a. iš Europos išvyko daugiau kaip 2mln. žmonių. Intensyviausiai

imigracija prasidėjo 19a. ir 20a. pirmojoje pusėje. 19a. iš Europos išvyko

30mln. žmonių, tai yra daugiau kaip vienas šeštadalis jos ggyventojų.

20a. daugelyje Europos šalių gimimų skaičius ir natūralusis gyventojų

prieaugis ėmė mažėti. Pirmiausia šis procesas prasidėjo ir intensyviausiai

vyko Vakarų , vėliau Šiaurės ir Rytų Europoje. Tai lėmė intensyvi

urbanizacija, didesnis išsimokslinimas, vėlesnės vedybos, moterų įtraukima

į gamybą ir visuomeninę veiklą. Ypač neigiamai gimimų skaičių veikė

ketvirtojo ir aštuntojo dešimtmečių krizės. Jų metu kai kuriose Europos

šalyse gyventojų prieaugis buvo nulinis. Didelius gyventojų nuostolius

Europa patyrė pasaulinių karų metu.

Pokario metais natūralusis gyventojų prieaugis Europoje buvo padidėjęs, bet

greitai vėl sumažėjo. Šį procesą gana aiškiai rodo natūraliojo gyventojų

prieaugio koeficiento mažėjimas 1951-1975 metais. Per šį 25 metų laikotarpį

jis sumažėjo nuo 8,9 iki 5,7 promilės. Šiek tiek didesnis natūralusis

gyventojų prieaugis buvo Pietų, o mažiausias

– Vakarų bei Šiaurės Europoje. Per 20 amžiaus 75 metus Europos gyventojų

skaičius palyginti su kitais regionais, padidėjo mažiausiai, ttodėl Europa

nedaug prisidėjo prie bendro pasaulio gyventojų skaičiaus didėjimo.

Prieš metus, 2002-ųjų kovo viduryje, Niujorke į konferenciją susirinkę

Jungtinių Tautų Organizacijos demografijos ekspertai pirmą kartą paskelbė,

kaip tuomet atrodė, sensacingas išvadas: „demografinis sprogimas“

pasibaigė, beveik visose pasaulio šalyse gimstamumas artėja (arba jau

pasiekė) tą ribą – du vaikai šeimai – kada gyventojų skaičius tampa

stabilus arba artimoje ateityje pradės netgi mažėti.

Daugumoje išsivysčiusių Vakarų šalių ši tendencija jau buvo seniai žinoma:

pavyzdžiui, Vokietijoje jau beveik tris dešimtmečius žmonių kasmet gimsta

mažiau nei miršta. Tačiau, kaip teigiama ekspertų išvadose, ppastaraisiais

dešimtmečiais ir besivystančiose, vadinamojo trečiojo pasaulio šalyse

(Indijoje, Indonezijoje, Brazilijoje, Meksikoje, Filipinuose) gimstamumas

krito dramatiškai.

Demografinės tendencijos, globalizacija, informacijos ir komunikacijų

transformacija, kaip ir žinių ekonomikos pasiekimai yra lemiami naujųjų

Europos iššūkių faktoriai. Tik plečiant galimybes juos geriau pasitikti ir

valdyti – tiek šalių ekonomika, tiek ir pati visuomenė galės deramai į juos

atsakyti.

Kaip žinia, 2004 metais išsiplėtusioje Europos Sąjungoje gyveno 455mln.

žmonių, Jungtinėse Valsijose – 295mln. Tačiau pasak mokslininkų jau 2050

metais Amerikoje turėtų gyventi 420mln.,o Europoje – 430mln. žmonių.

Pagrindinė to priežastis yra visuomenės senėjimas, kuris vyksta tuomet,

kada žmonės gyvena ilgiau ir turi mažiau vaikų. Štai Vokietijoje viena

moteris vidutiniškai pagimdo vos 1,3 vaiko, o visos ES vidurkis tėra 1,5.

Europos Sąjungos šalių vietinių gyventojų gimstamumas dabar yra gerokai

žemesnis negu natūralios gyventojų kaitos lygis, kurį sudaro 2.1 vaiko

vienai moteriai. Jeigu ne imigracija, ES populiacija iki 2075-ųjų galėtų

sumažėti 100 milijonų.

Gimstamumas Europoje dabar yra toks mažas, kad tikėtina, jog per

ateinančius 50 metų gyventojų pastebimai sumažės. Jungtinių Tautų

duomenimis, kurių paskutinės prognozės buvo gana tikslios, per būsimus 50

metų bendrai pasaulio gyventojų skaičius teišaugs nuo 2000 metais buvusių 6

milijardų iki 8–9 milijardų 2050 metais. Per tą patį laikotarpį

27 šalių, kurios jau 2007 metais turėtų būti ES narės, gyventojų skaičius

nukris 6 proc., t.y. nuo 482 milijonų iki 454 milijonų. Europos šalyse, kur

gimstamumas ir dabar yra mažas, ssumažėjimas bus akivaizdesnis. 2050 metais

italų skaičius nuo 57,5 milijonų 2000 metais sumažės iki 45 milijonų,

ispanų – nuo 40 iki 37 milijonų. Šiuo metu Vokietijoje gyvena apie 80 mln.

žmonių, o XXI a. pabaigoje jų gali likti vos 25 mln. Vokietijos banko

duomenimis, net jei priskaičiuotume nerealiai aukštą imigrantų skaičių –

apie 250 tūkst. kasmet, Vokietijos gyventojų iki 2100 metų vis tiek

sumažėtų penkiasdešimčia milijonų. Tad skaičiai išties verčia

susimąstyti.

Beje, jeigu, kalbėdami apie taip sparčiai mažėjantį gimstamumą,

prisiminsime dar ir tai, kad europiečių gyvenimo trukmė ilgėja, pamatysime

iškylančias išties rimtas ekonomines bei politines problemas. Dabar

Europoje 100 dirbančiųjų tenka 35 pensinio amžiaus žmonės. Prognozuojama,

kad 2050 metais 100 dirbančiųjų teks 75 pensininkai. Tuo tarpu Italijoje ir

Ispanijoje dirbančiųjų santykis su pensininkais greičiausiai bus vienas

lygus vienam. Vokietijos banko duomenimis, šiandien kiekvienas dirbantis

vokietis vidutiniškai moka 29 proc. darbo užmokesčio į pensijų fondus, o

italai atiduoda net trečdalį savo uždarbio – 33 proc. Todėl įtikinti

europiečius turėti daugiau vaikų būtų viena geriausių išeičių. Be abejo,

palengvintas ir pigesnis šeimos gyvenimas taip pat padėtų išlaikyti

pakankamą populiacijos lygį. Prancūzija, kurioje yra labiausiai Europoje

išvystyta valstybinė vaikų rūpybos sistema, išlaiko ir aukščiausią

gimstamumo lygį. Švedija, padidindama išmokas moterims, auginančioms

vaikus, dar 1990 metais paskatino savo piliečius turėti daugiau vaikų.

Tačiau netrukus tokios socialinės politikos sukeltas teigiamas efektas

sumažėjo. Iš tiesų sukurti universalią, gimstamumą skatinančią socialinę

programą ggana sudėtinga, nes ilgalaikiai rezultatai yra sunkiai nuspėjami.

Pavyzdžiui, Estijos ir Olandijos plotas panašus – 45 ir 41 tūkstantis

kvadratinių kilometrų. Tačiau Estijoje gyvena 1,3 mln. žmonių, o Olandijoje

– 16 milijonų. Dėl mažo gimstamumo iki 2050 metų abi šalys gali prarasti po

25 proc. gyventojų, tačiau dėl mažo gausumo Estijoje demografinė padėtis

bus nepalyginamai sunkesnė. Pokomunistinėse Rytų Europos šalyse jaunimo kol

kas yra daugiau nei Vakarų Europoje, kur žmonių gimstamumo krizė jau

tęsiasi du tris dešimtmečius. Dėl to kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui,

Austrijos sostinėje Vienoje, pensininkai jau sudaro didesnę pusę gyventojų.

Tačiau dabar sumažėjęs gimstamumas Rytų Europoje dramatiškai atsilieps ir

šio regiono gyventojų skaičiaus smukimui: prognozuojama, kad iki XXI a.

vidurio Rumunija neteks 27 proc. gyventojų, o Bulgarija – net 38 proc.

2000 m. suminis gimstamumo rodiklis Europos Sąjungoje išaugo nuo 1,45

(1999) iki 1,53. Gimstamumas išaugo devyniose šalyse, daugiausiai

Prancūzijoje: nuo 1,77 (1999) iki 1,89. Gimstamumas sumažėjo Jungtinėje

Karalystėje ir Vokietijoje.

Žemiausias gimstamumas Europos Sąjungoje

|valstybė |2000metai |

|Ispanija |1,22 |

|Italija |1,25 |

|Graikija |1,3 |

Gimstamumas Šiaurės šalyse

|valstybė |2000metai |

|Islandija |2,08 |

|Norvegija |1,85 |

|Danija |1,76 |

|Suomija |1,73 |

|Švedija |1,53 |

Išanalizavus šiuos statistinius duomenis galima teigti, jog 2000m

mažiausias gimstamumas vyravo Pietų Europoje, o prasčiausia padėtis buvo

Ispanijoje (1,22). Kiek geresnė padėtis buvo šiaurinėse Europos šalyse,

didžiausias gimstamumas buvo Islandijoje (2,08), toliau gimstamumo rodiklis

pasiskirsto tokia tvarka: Norvegija (1,85), Danija (1,76), Suomija

(1,73),

Švedija (1,54).

Todėl matydami tokius duomenis neturėtumėme nustebdi, jog po kurio laiko

Europa ištuštės. Prognozuojama, kad 2300 metais, kai visoje Vokietijoje

gyvens tiek žmonių, kiek šiandien Berlyne, jų vietą užims migrantai iš

trečiųjų šalių, kuriose jau dabar pernelyg ankšta.

Nors Europoje gimstamumas jau nekrinta žemiau tautos gyvybingumo lygmens,

vis dėlto, jis dar aiškiai per mažas. Ir kas blogiausia, jog nėra jokių

požymių, kad jis artimiausioje ateityje nors kiek pakiltų.

Gimstamumas kitose Europos šalyse 2000m.

|ES (bendras Europos Sąjungos |1,53 |

|rodiklis) | |

|Vokietija |1,36 |

|Prancūzija |1,89 |

|Airija |1,89 |

|Lietuva |1,27 |

| | |

Na ir aiškiai matome, kad ir kaip bebūtų gaila, tačiau Lietuvos padėtis yra

turbūt viena iš prasčiausių, nes gimstamumo rodiklis yra vienas iš

blogiausių.

Be abejo dėl tokių rodiklių Europoje įsivyrauja ir senėjimo procesas, nes

EUROSTAT duomenimis 2000m. Europos Sąjungoje gyveno 61mln. žmonių vyresnių

nei 65 metai, 1960 metais – tik 34mln. šiuo metu vyresni žmonės Europoje

sudaro 24 proc. darbingo amžiaus ( o tai yra 15 – 64m.) žmonių. 2010m. šis

santykis pašoks iki 27 proc. Manoma, kad „ Labai senų“ ( per 80 mmetų )

žmonių skaičius po 15 metų padidės net 50 proc.

Po šimtmečius trukusio nepaliaujamo gyventojų daugėjimo Europos gyventojų

skaičiaus didėjimas, atrodo, baigiasi. Daugumoje Europos regionų gyventojų

skaičius nesikeičia ar net mažėja. Tačiau šio proceso eiga atskiruose

regionuose gerokai skiriasi.

Pavaizduosiu Europos gyventojų kiekį 2002m. ir kkokios yra tendencijos iki

2050m. /mln/.

| |2002m. |2050m. |

|ES (15 valstybių) |379,4 |364,4 |

|Vokietija |82,4 |76,0 |

|Prancūzija |59,3 |62,1 |

|Danija |5,4 |5,5 |

|Švedija |8,9 |9,2 |

|Airija |3,8 |4,7 |

|Suomija |5,2 |4,9 |

|Lietuva |3,4755 |3,381 |

Tačiau reiktų atkreipti dėmesį, jog Lietuvos gyventojų prognozė remiasi dar

iki surašymo teikiamais ( 3,7 mln.) duomenimis.

Dabar norėčiau pateikti atskirų Euopos regionų 1950 – 2002m. duomenis.

Gimstamumas mln.

| |1950 |1960 |1970 |1980 |1990 |2000 |2002 |

|Europa |547 |604 |656 |692 |721 |728 |727 |

|Rytų |220 |253 |276 |295 |311 |305 |302 |

|Šiaurės|77 |81 |87 |89 |92 |94 |95 |

|Pietų |109 |118 |127 |138 |143 |146 |146 |

|Vakarų |141 |152 |166 |170 |176 |184 |184 |

Mano manymu taip pat labai svarbu yra prodyti koks yra kasmetinis

padaugėjimo rodiklis Europoje per pastaruosius kelerius metus ( 2002 –

2005m.).

|Europa |-0,1 |

|Rytų Europa |-0,5 |

|Šiaurės Europa |0,2 |

|Pietų Europa |0,1 |

|Vakarų Europa |0,2 |

Turbūt kritiškiausią situaciją užimančioje Europoje šis kasmetinis

padaugėjimo rodiklis yra (-0,1), Rytų Europoje yra praščiausia situacija,

net (-0,5). Tai reiškia, jog Europoje vyrauja ne populiacijos didėjimas, o

mažėjimas. Taigi matome, jog 2002-2005m llaikotarpyje, situacija pasaulyje

yra tikrai nevienoda.

IŠVADOS

Gimstamumas mažės, daugės vyresnio amžiaus žmonių. Tad atsiras dvi didelės

problemos: senų žmonių socialinio aprūpinimo ir sveikatos apsaugos.

Numatoma, kad dėl didelės šių sričių apkrovos suprastės medicinos

paslaugos, o dėl to dar labiau sumažės gimstamumas.

ŠALTINIAI IR NAUDOTA LITERATŪRA

Šiaulių naujienos 2003m rugsėjo 15d.

S.Vaitiekūnas „ Karta keičia kartą“

A.Stanaitis „Pasaulio gyventojai“

http://www.lygus.lt/gm/article.php?id=73 (EUROSTAT statistiniai duomenys)

http://www.un.org/esa/population/publications/completingfertility/completin

gfertility.htm (JTO statistiniai duomenys).

Demografijos metraštis 2003m. 42psl