Gimstamumo skirtumai pasaulyje

GIMSTAMUMO SKIRTUMAI PASAULYJE

TURINYS

Įvadas

Gimstamumas Europoje

Gimstamumas Amerikoje

Gimstamumo pasaulyje statistiniai duomenys

Gimstamumas Azijoje ir Afrikoje

Išvados

Šaltiniai ir naudota literatūra

ĮVADAS

Nors dabar kasmet žmonija išauga „vos“ 90 milijonų, nors mus kankina

epidemijos, civilizacijos ligos ir stichinės nelaimės, nors trūksta maisto

ir vandens, mūsų vis daugėja. Naujausioje JTO demografinėje ataskaitoje yra

prognozuojama, kad iki 2050 mūsų bus trečdaliu daugiau; prie kiekvienos

dabar gyvenančios žmonių poros prisidės dar vienas žmogus (dažniausiai

spalvotasis). Demografinio sprogimo apimtį padidina ir komunikacijos,

bendravimas tarp žmonių ir skirtingų kultūrų. Pasaulis bus ttankiau

gyvenamas, vargingesnis, skirtumai pagilės, o masinės migracijos ieškant

geresnio gyvenimo taps kasdieniniu reiškiniu.

Antrojoje XX a. pusėje besivystančiose šalyse vyko tikras demografinis

sprogimas, susijęs su gyvenimo trukmės ilgėjimu dėl medicinos ir higienos

išsivystymo (skiepų ir pigių vaistų atsiradimo) bei santykiniu gyvenimo

lygio pagerėjimu.

Vaikų kiekį šeimose sąlygoja tradicijos ir ekonominiai poreikiai (darbo

rankos kaimuose), o ne maisto kiekis.

Kinta visas etninis klimatas, nes didėja migracijos sparta. Žmonių,

migravusių į aukštos ekonomikos šalis po antrojo pasaulinio karo skaičius

išaugo iki 100 milijonų.

XX a. pradžioje planetoje buvo 1,5 milijardo žmonių, 2000 m. yyra daugiau

nei 6 mlrd. žmonų. Prognozuojama, kad ateityje pasaulio gyventojų augimas

dramatiškai susikoncentruos šiuo metu mažiau išsivysčiusiuose rajonuose.

2004 metais išsiplėtusioje Europos Sąjungoje gyveno 455mln. žmonių,

Jungtinėse Valsijose – 295mln. Tačiau pasak mokslininkų jau 2050 metais

Amerikoje gyvens 420mln., Europoje – 430mln. žmonių.

Pagrindinė to ppriežastis yra visuomenės senėjimas, kuris vyksta tuomet,

kada žmonės gyvena ilgiau ir turi mažiau vaikų. Štai Vokietijoje viena

moteris vidutiniškai pagimdo vos 1,3 vaiko, o visos ES vidurkis tėra 1,5.

Europos Sąjungos šalių vietinių gyventojų gimstamumas dabar yra gerokai

žemesnis negu natūralios gyventojų kaitos lygis, kurį sudaro 2.1 vaiko

vienai moteriai. Jeigu ne imigracija, ES populiacija iki 2075-ųjų galėtų

sumažėti 100 milijonų.

Gimstamumas Europoje dabar yra toks mažas, kad tikėtina, jog per

ateinančius 50 metų gyventojų pastebimai sumažės. Jungtinių Tautų

duomenimis, kurių paskutinės prognozės buvo gana tikslios, per būsimus 50

metų bendrai pasaulio gyventojų skaičius teišaugs nuo 2000 metais buvusių 6

milijardų iki 8–9 milijardų 2050 metais. Per tą patį laikotarpį

27 šalių, kurios jau 2007 metais turėtų būti ES narės, gyventojų skaičius

nukris 6 proc., t.y. nuo 482 milijonų iki 454 milijonų. EEuropos šalyse, kur

gimstamumas ir dabar yra mažas, sumažėjimas bus akivaizdesnis. 2050 metais

italų skaičius nuo 57,5 milijonų 2000 metais sumažės iki 45 milijonų,

ispanų – nuo 40 iki 37 milijonų. Šiuo metu Vokietijoje gyvena apie 80 mln.

žmonių, o XXI a. pabaigoje jų gali likti vos 25 mln. Vokietijos banko

duomenimis, net jei priskaičiuotume nerealiai aukštą imigrantų skaičių –

apie 250 tūkst. kasmet, Vokietijos gyventojų iki 2100 metų vis tiek

sumažėtų penkiasdešimčia milijonų. Tad skaičiai išties verčia

susimąstyti.

Beje, jeigu, kalbėdami apie taip sparčiai mažėjantį gimstamumą,

prisiminsime dar ir ttai, kad europiečių gyvenimo trukmė ilgėja, pamatysime

iškylančias išties rimtas ekonomines bei politines problemas. Dabar

Europoje 100 dirbančiųjų tenka 35 pensinio amžiaus žmonės. Prognozuojama,

kad 2050 metais 100 dirbančiųjų teks 75 pensininkai. Tuo tarpu Italijoje ir

Ispanijoje dirbančiųjų santykis su pensininkais greičiausiai bus vienas

lygus vienam. Vokietijos banko duomenimis, šiandien kiekvienas dirbantis

vokietis vidutiniškai moka 29 proc. darbo užmokesčio į pensijų fondus, o

italai atiduoda net trečdalį savo uždarbio – 33 proc. Todėl įtikinti

europiečius turėti daugiau vaikų būtų viena geriausių išeičių. Be abejo,

palengvintas ir pigesnis šeimos gyvenimas taip pat padėtų išlaikyti

pakankamą populiacijos lygį. Prancūzija, kurioje yra labiausiai Europoje

išvystyta valstybinė vaikų rūpybos sistema, išlaiko ir aukščiausią

gimstamumo lygį. Švedija, padidindama išmokas moterims, auginančioms

vaikus, dar 1990 metais paskatino savo piliečius turėti daugiau vaikų.

Tačiau netrukus tokios socialinės politikos sukeltas teigiamas efektas

sumažėjo. Iš tiesų sukurti universalią, gimstamumą skatinančią socialinę

programą gana sudėtinga, nes ilgalaikiai rezultatai yra sunkiai nuspėjami.

Pavyzdžiui, Estijos ir Olandijos plotas panašus – 45 ir 41 tūkstantis

kvadratinių kilometrų. Tačiau Estijoje gyvena 1,3 mln. žmonių, o Olandijoje

– 16 milijonų. Dėl mažo gimstamumo iki 2050 metų abi šalys gali prarasti po

25 proc. gyventojų, tačiau dėl mažo gausumo Estijoje demografinė padėtis

bus nepalyginamai sunkesnė. Pokomunistinėse Rytų Europos šalyse jaunimo kol

kas yra daugiau nei Vakarų Europoje, kur žmonių gimstamumo krizė jau

tęsiasi du tris dešimtmečius. Dėl to kai kkuriuose miestuose, pavyzdžiui,

Austrijos sostinėje Vienoje, pensininkai jau sudaro didesnę pusę gyventojų.

Tačiau dabar sumažėjęs gimstamumas Rytų Europoje dramatiškai atsilieps ir

šio regiono gyventojų skaičiaus smukimui: prognozuojama, kad iki XXI a.

vidurio Rumunija neteks 27 proc. gyventojų, o Bulgarija – net 38 proc.

Suminis gimstamumo rodiklis – vidutinis vaikų skaičius, kuriuos gyvus

pagimdys moteris per savo gyvenimą, jei išsilaikys tokios pat gimstamumo

tendencijos pagal amžių.

2000 m. suminis gimstamumo rodiklis Europos Sąjungoje išaugo nuo 1,45

(1999) iki 1,53. Gimstamumas išaugo devyniose šalyse, daugiausiai

Prancūzijoje: nuo 1,77 (1999) iki 1,89. Gimstamumas sumažėjo Jungtinėje

Karalystėje ir Vokietijoje.

Žemiausias gimstamumas Europos Sąjungoje

Valstybė 2000 metai

Ispanija 1,22

Italija 1,25

Graikija 1,30

Gimstamumas Šiaurės šalyse

Valstybė 2000 metai

Islandija 2,08

Norvegija 1,85

Danija 1,76

Suomija 1,73

Švedija 1,54

Išanalizavus šiuos statistinius duomenis galima teigti, jog 2000m

mažiausias gimstamumas vyravo Pietų EEuropoje, o praščiausia padėtis buvo

Ispanijoje (1,22). Kiek geresnė padėtis buvo šiaurinėse Europos šalyse,

didžiausias gimstamumas buvo Islandijoje (2,08), toliau gimstamumo rodiklis

pasiskirsto taip: Norvegija (1,85), Danija (1,76), Suomija (1,73), Švedija

(1,54).

Tačiau Azijoje situacija visiškai kitokia, pavyzdžiui per mėnesį Indijoje

gyventojų padaugėja tiek kiek Europos Sąjungos šalyse per visus metus.

Galime nesibaiminti, kad Europa ištuštės. Prognozuojama, kad 2300 metais,

kai visoje Vokietijoje gyvens tiek žmonių, kiek šiandien Berlyne, jų vietą

užims migrantai iš trečiųjų šalių, kuriose jau dabar pernelyg ankšta.

Amerikoje praėjusiais metais gimstamumo rodiklis nukrito iki rekordiškai

žemo, nes tiek paaugliai, tiek moterys pirmaisiais savo vaisingumo metais

turėjo mažiau kūdikių. Tačiau neišnešiotų ir mažo svorio naujagimių

procentas išaugo, lyginant su prieš tai buvusiais metais. Sveikatos

departamento duomenimis, 2002 m. gimstamumo rodiklis buvo 13,9 tūkstančiui

gyventojų. 2001 m. jis siekė 14,1. Aukščiausias jis buvo 1990m. ir siekė

16,7.

Anot Nacionalinio Sveikatos statistikos centro demografo Brady Hamilton,

paskutiniai skaičiai yra žemiausi XX amžiuje.

Sveikatos departamento sekretorius T. Thompson teigia, kad pagrindinis

veiksnys, nulėmęs gimstamumo kritimą – pastarųjų metų paauglių gimdymų

skaičiaus sumažėjimas. Jis reiškinį pavadino ženkliu pasiekimu.

Kiti faktoriai taip pat turėjo reikšmės, įskaitant gyventojų amžiaus

kitimą. Moterys ankstyvame vaisingumo laikotarpyje pasirinko turėti mažiau

vaikų, ir, kadangi gyventojai sensta, yra mažiau dvidešimtmečių ir

trisdešimtmečių moterų.

2002 m. JAV užregistruota 4 019 280 gimdymų, mažiau nei prieš tai, kai buvo

4 025 933.

12 % pereitų metų gimdymų buvo

priešlaikiniai, lyginant su 11,9 % 2001 m.

Be to 7,8% gimdymų užregistruoti, kai gimė mažo svorio naujagimiai, tai

aukščiausias rodiklis per 30 metų. Praeitais metais tokių gimdymų buvo 7,7

Toks padidėjimas įvyko, nepaisant geresnio nėštumo priežiūros prieinamumo.

Centro duomenimis praeitais metais 83,8 % moterų buvo prižiūrimos pirmajame

nėštumo trimestre, lyginant su 83,4 % 2001 m. ir 75,8 % 1990 m.

Gimstamumo rodiklis nesusituokusioms moterims praeitais metais sumažėjo iki

43,6 tūkstančiui, tačiau šios grupės gimdymai sudaro daugiau, nei trečdalį

visų gimdymų.

Gimstamumo rodikliai Afrikos šalyse lieka didžiausi, bet ir ten jjie mažėja,

nors neatrodo, kad dėl to visuomenė taptų turtingesnė. Greičiau

atvirkščiai: per pastarąjį dešimtmetį gimstamumo lygis Afrikoje sumažėjo

vidutiniškai nuo 6,65 vaiko vienai moteriai iki 4,91 vaiko, tuo tarpu

skurdas per tą patį laikotarpį žemyne išaugo 43 proc.

56% pasaulio gyventoju sudaro azijos gyventojai. Indijoje gyvena 800 mln.

gyventojų. Kinijoje gyvena apie 1300 mln. gyventojų. Tai yra labai didelis

gyventoju skaičius, todėl labai griežtai ir žiauriai vykdoma garsioji vieno

vaiko politika ir yra užfiksuotas vienas didžiausių abortų skaičių

pasaulyje ( Kinija ).

Remiantis Jungtinių Tautų duomenimis galime pavaizduoti tokią, ggimstamumo

pasaulyje, statistinę lentelę.

| | |2002-2005m. |

| |Gimstamumas mln. | |

|Regionai | | |

| | |nis |s |

| | |jimo |mo |

| | |s | |

|1950 |1960 |1970 |1980 |1990 |2000 |2002 | | | |Bendrai (visame

pasaulyje)

Afrika

Rytų Afrika

Centrinė Afrika

Šiaurės Afrika

Pietų Afrika

Vakarų Afrika

Pietų Amerika ir Karibai

Karibai

Centrinė Amerika

Pietinė Amerika

Šiaurės Amerika

Azija

Rytų Azija

Pietų Centrinė Azija

Pietų Rytinė Azija

Vakarų Azija

Europe

Rytų Europa

Šiaurės Europa

Pietų Europa

Vakarų Europa

Australija ir Naujoji Zelandija |2519

221

167

112

1398

671

499

178

547

220

109

141

10,1 |3021

277

218

148

1701

792

620

223

604

253

118

152

12,6 |3692

357

108

285

192

2143

987

783

286

656

276

127

166

15,4 |4435

470

144

111

128

361

242

2632

1178

981

358

115

692

295

138

170

22,8 |5264

622

195

143

172

442

111

296

3168

1350

1225

440

153

721

311

143

176

20,2 |6071

796

253

174

226

520

135

347

3680

1481

1486

520

192

728

305

146

184

31,0 |6225

832

264

180

238

535

140

355

3776

1502

1538

536

201

727

302

146

184

31,8 |1,2

2,2

2,7

1,9

0,6

2,6

1,4

0,9

1,7

1,4

1,0

1,3

0,7

1,7

1,4

2,1

-0,1

-0,5

0,2

0,1

0,2

1,2 |21

1,2 | |

Per antrąją XX a. pusę pasaulio gyventojų skaičius didėjo labai sparčiai.

Jis buvo vadinamas netgi ,,demografiniu sprogimu“, ,,demografine

revoliucija”. 1950–2000 m. pasaulio gyventojų skaičius išaugo nuo 2519 iki

6225 mln., t.y. padidėjo 142,0 procentais. Atskiruose žemynuose tie tempai

buvo skirtingi. Dinamiškoje Afrikoje gyventojų padaugėjo 256,4 proc.,

Lotynų Amerikoje – 225,6 proc., Azijoje – 160,4 proc., Europoje – 33,8

procento. Afrikoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje gyventojų gausėjo

daugiausia dėl natūraliojo prieaugio, o Europoje ir dėl žmonių atvykimo iš

kitų žemynų.

Dar sparčiau gyventojų 1950–2000 m. gausėjo atskirose valstybėse, o

skirtumas tarp jų buvo dar ddidesnis. Vengrijoje gyventojų antrąją XX a.

pusę padaugėjo tik 8,6 proc., Švedijoje – 27,1 proc., o Brazilijoje – 120,0

proc., Kinijoje – 126,0 proc., Indijoje – 187,5 proc., Kenijoje – net 405,0

procentais.

Praeitame amžiuje buvo manyta, kad pasaulyje žmonių skaičius

nekontroliuojamai augs. Tai buvo visiškai klaidinga nuomonė.

Dabar tyrimai rodo, kad 2050 metais pasaulyje gyvens apie 9 milijardus

žmonių, t.y., visu milijardu mažiau, nei buvo prognozuojama 2002 metais.

Netgi didžiosiose trečiojo pasaulio šalyse gimstamumas pradėjo mažėti.

Modernios kultūros atėjimas į Aziją, Afriką, Lotynų Ameriką daro įtaką

gimstamumui. Kuo labiau žžmogus išsilavinęs, tuo labiau jis galvoja apie

vaiko ateitį, auga tėvų atsakomybė.

Žmonių skaičiaus mažėjimui turi įtakos ir AIDS plitimas. Prognozuojama, kad

iki 2050 metų nuo šios ligos mirs 278 milijonai žmonių, dėl kurių mirties

negims 178 milijonai vaikų.

Numatoma, kad tuo metu didžiausias gimstamumas bus Indijoje, o Kinija

neteks šio titulo. Kinijos programos, siekiant pagerinti žmonių pragyvenimo

lygį ribojant šeimos dydį, efektyvios jau dabar.

Daugiausia žmonių gyvens vargingiausiose pasaulio vietose: Afrikoje ir

Azijoje. Azijos gyventojų bus apie 5,2 milijardus ir tuo pačiu afrikiečiai

pagarsės kaip sparčiausiai besidauginanti tauta.

Gimstamumas mažės, daugės vyresnio amžiaus žmonių. Jau dabar Europoje kas

penktas gyventojas yra vyresnis, nei 65 metų. Numatoma, kad 2050 metais šis

skaičius išaugs 35 procentais arba proporcija – vienas kūdikis: du

pensininkai.

Tad atsiras dvi didelės problemos: senų žmonių socialinio aprūpinimo ir

sveikatos apsaugos. Numatoma, kad dėl didelės šių sričių apkrovos suprastės

medicinos paslaugos, o dėl to dar labiau sumažės gimstamumas. 2050 metais

europiečių liks apie 632 milijonus (Šiuo metu yra 728 milijonai).

Tarptautiniai specialistai numato, kad geresnė padėtis bus JAV. Visų pirma,

pastaruoju metu gimstamumas čia ne tik stabilizavosi, bet ir išaugo. Tai

sudaro 2,1 vaiko vienai moteriai. Tačiau JAV susidurs su imigracijos

problema – užplūs imigrantai iš Kinijos, Meksikos, Indijos, Rytų Azijos

šalių. Jie išspręs darbo (ypač nekvalifikuoto) problemą, tačiau kils

religinių, etinių, prisitaikymo problemų.

IŠVADOS

Taigi remianitis EUROSTAT statistiniais duomenimis, galima daryti išvadas,

jog nnuo 1950m iki 2002m vyravo gyventoju daugėjimo tendencija. Tačiau

negalima teigti, jog gyventojų daugėjimas visame pasaulyje buvo vienodas.

Ištiesų, tai kasmetinis padaugėjimo rodiklis atskiruose pasaulio regionuose

buvo gan skirtingas, nors ir yra apskaičiuotas bendras, viso pasaulio

kasmetinio padaugėjimo rodiklis (1,2).

Atskiruose pasaulio regionuose, kasmetiniai padaugėjimo rodikliai 2002m

buvo tokie: be abejo didžiausio rodiklio savininkė yra Afrika, šiame

regione kasmetinis padaugėjimo rodiklis siekia net (2,2) , o pačiame

regione didžiausias rodiklis nurodomas Centrinėje Afrikoje. Pietų Amerikoje

(1,4), Šiaurės Amerikoje (1,0), Azijoje (1,3), Australijoje ir Naujojoje

Zelandijoje (1,2) ir turbūt kritiškiausią situaciją užimančioje Europoje

šis kasmetinis padaugėjimo rodiklis yra (-0,1), Rytų Europoje yra

praščiausia situacija, net (-0,5). Tai reiškia, jog Europoje vyrauja ne

populiacijos didėjimas, o mažėjimas. Taigi matome, jog 2002-2005m

laikotarpyje, situacija pasaulyje yra tikrai nevienoda. Ir jeigu nebus

imtasi jokių priemonių gimstamumui didinti, paprasčiausiai įsivyraus

europiečių nykimo tendencija.

ŠALTINIAI IR NAUDOTA LITERATŪRA:

Kauno diena, 2003,lapkričio 25

http://www.lygus.lt/gm/article.php?id=73 (EUROSTAT)

PlanetWire; Associated Press Online, 25 June, 2003. ( Amerikos dienraštis)

http://www.un.org/esa/population/publications/completingfertility/completin

gfertility.htm (JTO demografinė statistika).

Demografijos metraštis 2003m. 42psl

http://www.lygus.lt/gm/article.php?id=73

Šiaulių naujienos 2003m. rugsėjo 15d.

S.Vaitiekūnas “ Karta keičia kartą”

A.Stanaitis “Pasaulio gyventojai”