Indonezija

Šalies žemėlapis

[pic]

Šalies vėliava

[pic]

Įvadas

Indonezija stulbina visais dydžiais.Tai didžiausias pasaulyje salynas

susidedantis veik iš 14.000 salų, iš jų 1500 tūkstančių gyvenamos.Ji

nusitęsusi iš vakarų į rytus

5100km., o iš pietų į šiaurę- beveik 2000km.Tam, kad turistas aplankytų

visas įdomiausias Indonezijos vietoves reikėtų ten vykti 5 kartus ir

praleisti ten ne mažiau po mėnesį.Tuo ši šalis ir sudomino mane, nežinomi

kalnai, galingos ir nesuvaldomos upės.

Šalį galima suskirstyti į tokius regionus:Sumatra, , Kilimantaną, Java,

Bali, ir Malukų salyno.Darbe kai kariuos juos ir aprašiau, pateikdamas,

lankytinas vietas, ppramogas teikiamas šalyje.

Geografinė padėtis

|Oficialus šalies | Indonezija |

|pavadinimas | |

| Šalies sostinė | Džakarta |

| Piniginis vienetas | Rupija |

| Tikėjimas | Musulmonu 87%, krikščioniu 9%, kitu |

| |4% |

| Valstybės galva | |

| Vyriausybei vadovauja | |

| Šalies plotas |1 904 570 km2 |

| Ilgiausia upė | Kapusas 1142km. |

|Aukščiausias kalnas | Džajos kalnas(5030m.) |

|Gyventojų skaičius: | |

| Visoje Indonezijoje | 179 247 783 |

| Džakartoje | 7 mil. |

|Vidutinis gyvenimo ilgis:| |

| Vyrai | 62.4 metų |

| Moterys | 63.8 metų |

Valstybinė kalba

Oficiali valstybinė kalba – indoneziečių (Bahasa Indonesia – malajų kalbos

tarmė); javiečių, sundų, minankabau kalbomis leidžiami kai kurie

laikraščiai ir knygos; javiečių, sundų, minankabau, baliečių, batakų ir

kitomis transliuojamos radijo laidos; antroji kalba mokyklose – anglų ir

olandų; dvi kkalbas moka 70 mln. žmonių; 583 vietinės tarmės.

Klimatas

Ekvatoriaus ir subekvatoriaus musoninis; iš dalies sausas birželio-rugsėjo

ir drėgnas spalio-balandžio sezonai šiaurinėse salose; beveik nekintanti

oro temperatūra visus metus (dieną +29 °C, naktį +23 °C) Javos saloje; vid.

oro temperatūra sausį ir liepą °C (kritulių kiekis mm): Padangas Sumatroje

+26,5 ir +26,5 (4430), Džakarta +26 ir +26,5 (1780) bei Surabaja +27 ir

+25,5 (1285) Javoje, Kupangas Timore +27 ir +25 (1460).

Miškai

Vakarų Iriane ir Kalimantane neliesti amžinai žaliuojantys miškai,

Sumatroje daug pelkinių (Pietryčių Sumatroje yra antroji pagal dydį Azijos

pelkė), Javoje daug mišrių ir antrinių, visų salų pakrantėse mangrovės;

vertingiausi medžiai: tikmedžiai Javoje, kamparmedžiai ir pušys Sumatroje,

Borneo agačiai, juodieji Sulavesio medžiai, Timoro kajuputai, matojos

Vakarų Iriane, geležiniai medžiai, raudonmedžiai; kokosinės, saginės,

aliejinės irareko palmių plantacijos, kaučiukmedžiai, tungamedžiai ir

seibos; dėl miškų kirtimo KKalimantano sala neteko apie 20 proc. medžių

rūšių; mažėja miškų plotai, miškai užima šalies dalį proc.: 1976 = 64, 1981

= 61, 1991 = 57.

Indijos-Malajų ir Australijos zoogeografinės sritys; daug retų gyvūnų

orangutangai Sumatroje ir Kalimantane, gibonai, ilganosės beždžionės,

juodieji pavianai, leopardai, Sumatros ir Javos raganosiai, azijinės katės,

bantengai, anoa, babirusos, karūnuotieji, dryžuotieji ir fazaniniai

karveliai, kakadu, Rotšildo mainos, rojaus palapinukai, varlės skraiduolės,

Komodo varanai, didieji scinkai, sterblinė:; žiurkės, kuskusai. 30 tūkst.

augalų rūšių (10 proc. pasaulio), 540 žinduolių rūšių (12 proc. pasaulio),

1,3 tūkst. varliagyvių ir roplių rūšių ((16 proc. pasaulio), 1,5 tūkst.

paukščių rūšių (3 vieta pasaulyje; 17 proc. pasaulio), 8 tūkst. žuvų rūšių

(daugiausia pasaulyje; 35 proc. pasaulio).

Geografiniai ekstremumai

Ilgiausios upės km: Kalimantane-Kapuasas 1040, Baritas (Barito) 880, Vakarų

Iriane – Mamberamas (Mamberamo) 700, Sumatroje – Džambis arba Haris 600;

didžiausias ežeras Toba 1264 kv.km; aukščiausia viršukalnė Punčak Džaja

(NggaPulu arba Karstinė Piramidė) 5029 m. Didžiausi nacionaliniai parkai

kv.km: Kerinčis-Seblatas (Kerinci-Seblat) 14845 – didžiausias Azijoje,

Leusero ugnikalnis (Gumung Leu-ser) 4165.

Demografijos žinios

Gyventojų skaičius mln.: 147,49 (1980 S), 179,32 (1990 S), 188,30 (1993 – 3

vieta Azijoje, 4 vieta pasaulyje). Vid. gyventojų tankumas 98 žm./1 kv.km.

Vid. metinis gyventojų prieaugis (proc.): 1981-1985 (+2,25), 1986-1991

(+1,80). 1000 gyventojų 1980, 1990 ir 1992: G 34,5, 27,5 ir 27; M 13, 9 ir

9; NGP 21,5, 18,5 ir 18; kūdikių mirtingumas 1000 gimusiųjų 108, 65 ir 66.

Vid. būsimojo gyvenimo trukmė 1980 ir 1990: vyrų 52 ir 60, moterų 55 ir

63,5. Sudėtis pagal lytį proc.: vyrų 49,9, moterų 50,1. Sudėtis pagal amžių

proc.: iki 15 m. -39, 15-59 m. -55, 60-74 m. -5, per 75 m. – 1.

|Lietuviškai- | | |km | |

| | | | | |

| | |1980 |1990 | | |

|Java ir MMadura |132187 |9127 |107,53 |815 | |

|Džakarta-Jakarta Raya |590 |6,50 |8,22 |13932 |Džakarta-Jakarta |

|Vakarų Java-Jawa Barat|46300 |27,45 |35,38 |764 |Bandungas-Bandung |

|Rytu Java-Jawa Timur |47922 |29,19 |32,49 |678 |Surabaįa-Surabaya |

|Vidurio Java-Jawa |34206 |25,37 |28,52 |834 |Semarangas-Semaran|

|Tengah | | | | |g |

|Jokjakarta-Yogyakarta |3169 |2,75 |2,91 |918 |Jokjakarta-Yogyaka|

| | | | | |rta |

|Sumatra |473606 |28,02 |36.44 |77 | |

|Šiaurės |70787 |8,36 |10,25 |145 |Medanas-Medan |

|Pietų Sumatra-Sumatera|103638 |4,63 |6,28 |61 |Palembangas-Palemb|

|Selatan | | | | |ang |

|Lampungas-lampung |33307 |4,63 |6,01 |180 |Tandžunkarangas-Ta|

|• | | | | |njung Karang |

|Vakarų |49778 |3,41 |4,00 |80 |Padangas-Padang |

|Ačechas-Acech |55392 |2,61 |3,42 |62 |Banda |

|Riau-Riau |94562 |2,17 |3,28 |35 |Pakanbaru-Pakanbar|

| | | | | |u |

|Džambis-Jambi |44924 |1,45 |2,02 |45 |Džambis-Jambi |

|Benkulu-Bengkulu |21168 |0,77 |1,18 |56 |Benkulu-Bengkulu |

|Sulavesis |189216 |10,41 |1Z52 |66 | |

|Pietų |72781 |6,06 |6,98 |96 |Udžungpandangas-Uj|

|Šiaurės |. 19023|2,11 |2,48 |130 |Manadas-Manado |

|Vidurio |69726 |1,29 |1,71 |24 |Palu-Palu |

|Pietryčių |27686 |0,94 |1,35 |49 |Kendans-Kendan |

|Mažojo Zondo salos |73614 |7,93 |9.42 |128 | |

|Vakarų Nusa |20177 |2,72 |3,37 |167 |Mataramas-Mataram |

|Rytų Nusa Tengara-Nusa|47876 |2,74 |3,27 |68 |Kupangas-Kupang |

|Bahs-Bali |5561 |2,47 |2,78 |500 |Denpasaras-Denpasa|

| | | | | |r |

|Kalimantanas |539460 |6,72 |9.11 |17 | |

|Vakarų |146760 |2,48 |3,24 |22 |Pontianakas-Pontia|

|Kalimantanas-Kalimanta| | | | |nak |

|Pietų |37660 |2,07 |2,60 |69 |Bandžarmasmas-Banj|

|Rytų |202440 |1,22 |1,88 |9 |Samarinda-Samarind|

|Kalimantanas-Kalimanta| | | | |a |

|Vidurio |152600 |0,95 |1,40 |9 |Palanka |

|Metukai |74505 |1,41 |1.85 |25 | |

|Molukai-Maluku |74505 |1,41 |1,85 |25 |Ambonas-Ambon |

|Irian Džaja |421981 |1.17 |1*3 |4 | |

|Inan Džaja-lrian Jaya |421981 |1,17 |1,63 |4 |Džajapura-Jajapura|

|Rytų Timoras-Loro Sae |14874 |0,55 |0.75 |50 |Dilis-Dili |

|INDONEZIJA-INOONESIA |2027087|147,49 |179,32 |88 |DŽAKARTA-JAKARTA |

| |* |

| | | |

ADMINISTRACINIS SUSKIRSTYMAS: 27 provincijos, trys iš jų (Džakarta,

Jokjakarta ir Ačechas) turi ypatingos teritorijos statusą.

Istorijos žinios

I-VI a. – induistų valstybės Javoje ir Sumatroje; VII-XIV a. – galinga

Šrividžajos valstybė Sumatroje; 1293-1520 – paskutinė induistų valstybė

Madžapahitas Javoje; XIII-XV a. – islamas beveik visoje Indonezijoje; XVI

a. pradžia – portugalų pirkliai ieško prieskonių Molukų ir Mažojo Zondo

salose; 1610 – Nyderlandų Rytų Indijos kompanija, faktiška Indonezijos

kolonizavimo pradžia, pirmoji olandų gyvenvietė Batavija (dabar Džakarta);

1816-1922 – Nyderlandų kolonija; 1922-1941 – integruota Nyderlandų

Karalystės ddalis; 1942-1945 – Japonijos okupuota.

1945 08 17 – nepriklausomybė (nacionalinė šventė), prezidentas Achmedas

Sukamas ir viceprezidentas Hata; 1945-1949 -Didžiosios Britanijos ir

Nyderlandų intervencija; 1949 12 27 – Indonezijos Jungtinių Valstijų

Respublika, nepriklausomybę pripažino Nyderlandai; 1963 – Nyderlandų

Naujoji Gvinėja atiteko Indonezijai, nuo 1973 vadinasi Irian Džaja; 1965-

1967 – generolo Sukarto ginkluotas perversmas, nušalintas pirmas

prezidentas Sukamas; po bandymo įvykdyti perversmą komunistų partija

uždrausta, 0,3 mln. komunistų sunaikinimas (kitais duomenimis 0,08 mln.),

generolas Suhartas paskirtas prezidentu; 1986 -transmigracinė programa: iš

tankiai gyvenamos Javos j tolimesnes salas; 1993 – šeštam penkerių metų

laikotarpiui prezidentu išrenkamas Suhartas.

Politinės žinios

Narystė tarptautinėse organizacijose: JTO 1950 (buvo išstojusi 1965-1966),

OPEC 1962, ASEAN 1967; padengia 0,16 proc. JTO biudžeto išlaidų.

Unitarinė prezidentinė (dažnai vadinama autoritarine nacionalistine)

respublika; veikia 1945 Konstitucija (vėl įsigaliojusi 1959 prezidento

dekretu); valstybės ir vyriausybės vadovas – prezidentas, renkamas

penkeriems metams Konsultaciniame liaudies kongrese (nuo 1968, perrinktas

1973, 1978, 1983, 1988 ir 1993 Suhartas – Suharto, vadinamas „plėtros

tėvu“).Konsultacinis liaudies kongresas (Majelis Permusyawaratan Rakyat),

turintis aukščiausią valdžią, 1000 narių (500 parlamentarų ir 500 skiriamų

narių, iš jų 253 nuo politinių organizacijų „funkcinių grupių“, 147 nuo

regionų, 100 skiria prezidentas), renkamų penkeriems metams; vienerių rūmų

parlamentas: Liaudies atstovų taryba (Dewan Penvakilan Rakyat), 500

deputatų (400 renkamų, 100 skiriamų kariškių -Abri), renkamų penkeriems

metams, visi Konsultacinio liaudies kongreso nariai.

3 veikiančios politinės partijos (vietų skaičius Liaudies atstovų

taryboje, 1992 06 rinkimai): GOLKAR partija (282) – „Funkcinės grupės“ arba

valdininkų koalicija, Jungtinė plėtros partija (62) – musulmoniška,

Indonezijos demokratų partija (56) – nacionalistinė krikščionių.

Ekonominės šalies

BVP mlrd.JAV dol.; 1980 = 78, 1990 = 101, 1991 =111, 1992 = 123, 1993 =

137; nacionalinis produktas vienam gyventojui JAV dol.: 1971 = 90, 1991 =

610, 1992 = 670, 1993 = 730; realus kas metinis BVP prieaugis (proc.): 1980-

1989 ( + 6,2), 1990 (46,7), 1991 ( + 6,6), 1992 ( + 5,7), 1993 ( + 6,1),

1994 ( + 6,8).

Antrojo ešelono naujoji pramonės šalis („jauniausias tigras“).

Ekonominė politika. Penkmečio planai (1990-1994 Repelina V); mažėja

priklausomybės nuo naftos ir dujų; užsienio kapitalo investicijos mlrd.JAV

dol. (ne j naftos sektorių): 1987 = 1,5, 1992 = 10,3; kapitalas iš kur

proc.: JJaponijos 35, Honkongo 12, JAV 10, Kanados ir Olandijos po 5; didelė

valdančiosios šeimos jtaka – du prezidento sūnūs stambūs verslininkai;

laisvoji Batamo salos prekybos zona netoli Singapūro.

Nafta, dujos ir anglys

Naftos gavyba mln.t: 1960 = 21, 1970 = 41, 1980 = 78, 1990 = 70, 1991 = 72,

1993 = 66 (2,2 . proc. pasaulio) ir eksportas mln.t: 1990 = 35, 1993 = 39

(2,5 proc. pasaulio); naftos eksportas j kur proc.: Japoniją 60, JAV 15,

Pietų Korėją 7, Taivaną 6, Kiniją 5; išžvalgytos atsargos 780 mln.t, esant

dabartiniam gavybos lygiui naftos užtektų 12 metų; 75 proc. naftos

siurbiama šelfe, kita Kalimantano, Sumatros ir Javos salose.

Gamtinių dujų gavyba mlrd.kub.m: 1980 = 18,5, 1990 = 61, 1992 = 73, 1993 =

75 (5 vieta pasaulyje); suskystintų dujų eksportas (6 vieta pasaulyje; 9

proc. pasaulio); dujų eksportas j kur: Japoniją 80, Pietų Korėją 10,

Taivaną 5; beveik visos dujos gaunamos šelfe, didžiausi telkiniai – Natuna

(pusė išžvalgytų atsargų, vienas didžiausių pasaulyje), Arūnas, Duris.

Naftos ir dujų eksporto dalis visame eksporte proc.: 1981 = 80, 1986 = 56,

1991 = 39 – „Pertamina“, „Perum Gas Negara“, „Bimantara Group“ (vadovauja

vidurinysis Suharto sūnus), „Kumpus Group“ (vadovauja jaunesnysis Suharto

sūnus).

Akmens anglių gavyba mln.t: 1986 = 2, 1992 = 25 ir eksportas mln. t: 1992 =

15.

Dar – alavo rūdos gavyba ((2 vieta pasaulyje), alavo lydymas ir eksportas (3

vieta pasaulyje); nikelio rūdos gavyba (5 vieta pasaulyje) ir eksportas (2

vieta pasaulyje); vario rūdos gavyba tūkst.t: 1980 = 60, 1990 = 160, 1993 =

380 (1 vieta Azijoje, 7 vieta pasaulyje) ir eksportas (pirmoji vieta

pasaulyje); aukso gavyba t: 1990 = 10, 1993 = 42.

Perdirbimo pramonė

Dalis BVP proc.: 1975 = 9, 1990 = 22, dirba 9 proc. šalies dirbančiųjų;

perdirbamosios pramonės indeksas (1980 = 100): 1987 = 160, 1991 = 260;

miško pramonė – ypač Kalimantane, Irian Džajoje, Sumatroje; pirmoji vieta

pasaulyje pagal faneros ir panelių eksportą (55 proc. pasaulio faneros ir

30 proc. pasaulio panelių eksporto); popieriaus ir celiuliozės gamyba –

„Sinar Mas Group“; senosios šakos: tekstilė, siuvimas, tabakas, laivų

statyba ir avalynė (1989-1991 tekstilės eksporto vertė išaugo 4 kartus) ir

naujosios šakos: elektronika ir elektrotechnika (televizoriai ir buitinė

eleK(rotechnika), stiklo ir cemento gamyba – „Texmaco Group“ (tekstilė),

„Sampoerna“ (cigaretės), „Kedaung“ (stiklas), „Maspion“ (buitinė

elektrotechnika).

Žemės ūkis

Tropikų prekinis; žemės ūkio produkcijos gamybos indeksas (1980 = 100):

1988 = 1′ 5, 1992 = 168; dirba šalies dirbančiųjų proc.: 1975 = 62, 1990 =

49, 1992 = 47, pagamina 19 proc. BVP vertės.

Maisto produktai mln.t – grūdų derlius: 1980 = 33, 1990 = 53, 1992 = 56 (3

vieta Azijoje, 6 vieta pasaulyje); 85 proc. grūdų derliaus tenka ryžiams,

ryžių derlius: 1980 = 29, 1990 = 45, 1992 = 48 (3 vieta pasaulyje), tačiau

ryžių importas: 1980 = 2, 1990 = 0,05, 1992 = 0,6; dar maistui – maniokas

arba kasava: 1980 = 13,5, 1992 = 16 (5 vieta pasaulyje pagal derlių) ir

eksportas (2 vieta pasaulyje); batatas arba saldžiosios bulvės (2 vieta

pasaulyje pagal derlių), sojos pupelės (6 vieta pasaulyje pagal derlių).

Tropikų kultūros

Prieskoniai daugiausia Molukų salose (vadinamos „Prieskonių salomis“) ir

Sumatroje; pirmoji vieta pasaulyje pagal gvazdikėlių derlių ir muskato

riešuto gamybą bei eksportą (Bandos ir Ambono salos bei gretimos salelės);

pirmoji vieta pasaulyje pagal prieskonių eksportą, 15 proc. pasaulio

eksporto vertės.

Natūralus kaučiukas, gaunamas iš kaučiukmedžio hevėjos koaguliuojant sultis

lateksą; gamyba mln.t: 1980 = 0,99, 1992 = 1,34 (2 vieta pasaulyje; 25

proc. pasaulio) ir eksportas (2 vieta pasaulyje; 29 proc. pasaulio); palmių

aliejaus gamyba ir eksportas (2 vieta pasaulyje; 15 proc. pasaulio

eksporto); kavos derlius ir eksportas (1 vieta Azijoje, 3 vieta pasaulyje;

7 proc. pasaulio eksporto); kopros gamyba (2 vieta pasaulyje); kakavos

derlius tūkst.t: 1980 = 15, 1992 = 175 (5 vieta pasaulyje) ir eksportas

tūkst.t: 1990 = 105, 1992 = 155 (3 vieta pasaulyje); arbatos derlius (3

vieta Azijoje, 5 vieta pasaulyje) ir eksportas (3 vieta pasaulyje).

Paukštininkystė-vištų

skaičius mln.: 1980 = 160, 1992 = 600 (3 vieta

pasaulyje); ančių skaičius mln.: 1980 = 20, 1992 = 33 (2 vieta pasaulyje);

paukštienos gamyba tūkst.t: 1980 = 150, 1992 = 500.

Turizmas

Užsienio turistų skaičius mln.: 1980 = 0,56, 1991 = 2,1,1992 = 3,1;

daugiausia iš Japonijos, Australijos ir Singapūro; pajamos iš turizmo

mlrd.JAV dol.: 1980 = 0,25, 1991 = 1,9; 420 viešbučių su „žvaigždutėmis“ ir

440 0bejų; labiausiai lankoma vieta budistų šventykla Borobudūras Javos

saloje; 1991 buvo Indonezijos lankymo metai; Bintano salos turizmo

kompleksas nnetoli Malaizijos. 2002m

lankomiausios salos vaidmenį paėmė Balio sala, kurioje kas met apsilanko

iki 1 mlj. turistų.

Socialinės žinios

1000 žmonių tenka: radijo imtuvų 147, televizorių 60, laikraščių 28,

automobilių 14, telefonų 10; žemiau skurdo ribos gyvena mln. žmonių: 1970 =

70, 1990 = 27; neraštingų 16 proc. (10 proc. vyrų ir 25 proc. moterų), 84

proc. vaikų lanko pradinę mokyklą; bedarbių (nuo darbo jėgos proc.): 1980 =

1,7, 1985 = 2,1, 1992 = 2,7; 1994 = 40 (nedirbantys, neoficialus

įvertinimas).

Valstybės bbiudžeto išlaidos 1980 ir 1990 proc.: švietimui 8 ir 8,5,

sveikatos apsaugai 2,5 ir 2, gynybai 13 ir 8; BVP dalis proc.: gynybai 1960

= 6, 1992 = 2, sveikatos apsaugai = 2.

Salos

13677 salos, iš jų 6044 gyvenamos; apima Malajų salyną (Didžiojo ir

Mažojo Zondo arba Sundos, Molukų, Selator-Timūro ir kiti salynai) bei

Naujosios Gvinėjos salos vakarinę dalį.

Didžiausios salos kv.km ir mln. žmonių 1990: Kalimantano arba Borneo

pietinė dalis 539460 ir 9,11 – dar dviejų valstybių Malaizijos ir Brunėjaus

teritorija, visas Kalimantano plotas 746546 (didžiausia Azijoje, 3 vieta

pasaulyje), Sumatra (Su-matera) 424979 ir 36,44, Irian Džaja (Man Jaya)

arba Naujosios Gvinėjos vakarinė dalis 421981 ir 1,63 – dar Papua ir

Naujosios Gvinėjos teritorija, visas Naujosios Gvinėjos salos plotas 820033

(2 vieta pasaulyje), Sulavesis arba Celebesas 189034 ir 12,50, Java 126884

ir 105,0 (daugiausia pasaulyje gyventojų turinti sala), Timoras 33615 ir

1,95 -rytinė dalis Indonezijos aneksuota, Seramas 18625 irO,11, Halmahera

17800 ir 0,12, Sumbava (Sumbavva) 15758 ir 0,96, Floras (Floras) 14273 ir

0,65), Banką (Bangka) 11942 ir 0,45, Sumba 11153, Riau salos 10842, .

Balis 5561 ir 2,78, Ma-dura 4564 ir 2,50, Lombokas 4419 ir 2,45.

Džakarta

Gyventojai: 9 milijonai

Plotas: 661 kvad. Km.

Laiko zona: GMT/UTC +7 valandos

Telefono kodas: +62 21

Kada vykti?

Džakartos vidutinė temperatūra yra +38C0 ,(86F0 ). Sausasis sezonas trunka

nuo

gegužės iki rugsėjo mėnesio.Tačiau kai kuriuose rajonuose galimas lietus ir

sausojo sezono metu.Didžiausia nacionalinė šventė-nepriklausomybės

diena.Švenčiama Rugpjūčio 17d. vyksta paradas, šventinis karnavalas Merduko

aikštėje.

Jakarta – Indonezijos sostinė ir didžiausias pietryčių Azijos miestas.

Miesto istorija susijusi su Sunda Kelapą uostu. Tai buvo Pajajarau

dinastijos uostas, o šis – paskutinis HHindų karalius iki portugalų atvykimo

1527-1619 m. Džajekerta reiškia „šlovinga tvirtovė“. 1619 m. tvirtovę

olandai sugriovė, o Džakartą padarė Ost-lndips imperijos sostine ir

pervadino miestą Batavija (1619-1948 m.) bei perstatė, kad būtų panašus į

Amsterdamą, – su namais palei kanalus. ( Batavija dabar yra „senamiestis“,

prekybos centras Kotą). XVII a. anglų ir olandų pirkliai prekiavo

Jakartoje. Prie jūros ir dabar yra senovinių laivų, niekur daugiau tokių

nerasi. Miestas nutįsęs 25 km nuo dokų į pietus. Teritorija – 661 kv. km,

10 mln. gyventojų. Verta apžiūrėti nacionalinį muziejų, nacionalinį

monumentą, Sunctą Kelapą ir Kotą bei parką-Indonezija miniatiūroje. Tai

parkas, primenantis Rumšiškių buities muziejų, tik dar yra reljefinis

Indonezijos žemėlapis, įspūdinga šalia parko esanti Suhartų šeimos mečetė

ir dovanų sugykla- muziejus.

Džakartos istorijos muziejus

Šis vienas iš įspūdingiausių Indonezijos muziejų pastatytas senojoje

Batavijoje, ir yra vienas iš pagrindinių istorijos vadovėlių vis dar

primenantis apie skaudų Olandų karaliavimą Indonezijoje.Didysis ir

galingiausias muziejaus bokštas buvo pastatytas dar 1627m. ir tarnavo

miesto administracijai, bei teisėsaugai, nes vėliau jis buvo paverstas

kalėjimu.Taip pat nuostabi kolekcija vaizduojanti Olandu “liūdnuosius

generolus”, bei paveikslai su senosios Batavijos vaizdais.

Indonezija “miniatiūroje”

Džakartos šiaurės rytuose, 18 km nuo Merduka aikštės, kuri buvo pradėta

statyt 1961m. ir baigta tik po keturiolikos metų, randasi labiausiai

lankomas objektas

Džakartoje-“Indonezija miniatiūroje”.Ši parką dar 1971m sugalvojo Mme

Tien Soeharto ir 1975m. jį atidarė.Parke vaizduojami 27 namai, teatrai bei

originalūs sodai atspindintys ttikrąjį 29 Indonezijos provincijų kultūros

vaizdą.Parkas užima net 100 hektarų ir yra ne veltui lankočiausias turistų

objektas Džakartoje.

Balio sala

Plotas: 5620 kvad. Km.

Gyventojai: 3 million

Kalba: Bahasa Bali, Bahasa Indoneziečių, plius Anglų turistinėse zonose

Religion: 95% Balinese Hindu, plius Musulmonai ir Krikščionių mažuma

Kada vykti?

Vėsusis, sausasis sezonas trunka nuo balandžio iki spalio mėnesio.Tai pats

tinkamiausias laikas aplankyti Bali.Likusią metų dalį yra drėgna, debesuota

ir galimos dažnos lietaus audros.Liepa, rugpjūtis ir spalio pabaiga yra

labiausiai turistų lankomas laikotarpis, todėl šiuo metu viešbučių kainos

yra ganėtinai aukštos.

Vienos didžiausių pasaulio valstybių-Indonezijos (179 mln. gyv.) –

žemėlapyje Balio sala tik nedidelis lopinėlis. Tačiau iš visų 13

tūkstančių. salų archipelago (didžiausio pasaulyje), nusidriekusio 5500 km

per patį ekvatorių nuo Azijos iki Australijos, tarp Indijos ir Ramiojo

vandenynų, Balis kone geriausiai pažįstamas užsienio keliautojams.

Indoneziečiai sako, jog net 9 iš 10-ies jų šalyje apsilankiusių turistų

keliauja tiesiai į Balį, aplenkdami net sostinę Džakartą. Kasmet jų čia

būna daugiau nei milijonas. Apie kitas Indonezijos salas daugelis čionai

atvykstančių turistų teturi gan miglotą supratimą. Dažniausiai jos vilioja

„laukinio“ turizmo gerbėjus, nuotykių ieškotojus.

Balis. 140 km ilgio ir 80 km pločio, salą kasmet aplanko per 1 mln.

Turistų. Žalias atogrąžų augalijos kilimas ir smėlėti paplūdimiai-dėl jų

Balis yra viena iš gražiausių pasaulio vietų. Gamta ir vietinių šokėjų bei

muzikantų trupės, atliekančius senovinius šokius, sutraukia baisybę

turistų. Dauguma baliečių-induistai, todėl kasdien galima pamatyti ttokią

eiseną: moterys neša šventyklos aukas.Balio sala yra tik nedidelis

lopinėlis vienos didžiausių pasaulio valstybių – Indonezijos – žemėlapyje,

tačiau tai labiausiai lankoma turistų Indonezijos sala. Dažniausiai ji

pritraukia “laukinio” turizmo gerbėjus, nuotykių ieškotojus. Balis

vadinamas įvairiausiais vardais – tūkstančio dievų, tūkstančio šventyklų,

meilės sala arba tiesiog rojumi. Kiekvienas atvykėlis iš karto suvokia, jog

pakliuvo į “kitokio” pasaulio erdvę: ypatingos kitokios gamtos, kultūros,

gyvenimo būdo. Gali visa tai tyrinėti, stebėtis, grožėtis ir ilsėtis.

Tai vienintelė salelė didžiausioje musulmoniškoje valstybėje, kur

susimaišė induizmo ir budizmo kultūros. Jos tarsi nepalietė nei nuo XVI a.

ją supanti islamiškoji kultūra, nei tris šimtmečius trukęs olandų

viešpatavimas, nei pagaliau turizmo bumas, prasidėjęs čia septintajame

dešimtmetyje. Viskas čia paklūsta senosioms tradicijoms: baliečių būstai,

primenantys šventyklas, kuriuose ne tik gyvenama, bet ir meldžiamasi,

aukojama dievams, bei saugomos urnos su artimųjų palaikais. Jų apranga –

tradiciniai sijonai sargonai. Viskas yra puošnu: šventės, laidojimo

apeigos, verslai ir gyvenimo būdas. Baliečiai neslepia nuo pašaliečių

savo papročių ir ritualų.

Balio sala primena didelę menininkų dirbtuvę. Pravažiuojant kai kuriuos

kaimus ir miestelius atrodo, jog gera pusė salos gyventojų raižo medį,

gamina originalius baldus, tapo pina ir audžia, margina įmantriausiais

batikos raštais ar kuria akmens skulptūras. Balio kaukės ir stabai garsėja

visame pasaulyje. Viskas daroma kokybiškai su išmone.

Pietinėje Balio salos dalyje išsiskiria trys kurortinės vietovės: Kuta,

Sanuras ir Nusa Dua. Visos jos skirtingos, tačiau kiekviena

įspūdinga

savaip. Seniausias ir demokratiškiausias kurortas – Kuta. Įspūdingos

vandenyno bangos sutraukia nemažai banglenčių sporto aistruolių. Per 10 km

palei vandenyną nusidriekusiame kurorte daugybė viešbučių, suvenyrų

parduotuvių, kavinių. Vakarais čia verda intensyvus gyvenimas

Nusa Dua kurortas skirtas turtingiems turistams, mėgstantiems ypatingą

prabangą ir komfortą. Čia galima mėgautis viskuo nekeliant kojos iš

viešbučio.

Samuras – ramus kurortas su puikiais šviesaus smėlio paplūdimiais,

ramesne vandenyno pakrante (ją sudaro įlankėlė). Samure įsikūrę dauguma

turtingų Balio salos gyventojų.

Salos istorija

Pirmieji imigrantai Balio saloje pasirodė prieš 3 tūkst. metų. Jie

atplaukė iš šiaurės iir su savimi atsivežė bronzinius dievus bei „sausąjį“

ryžių auginimo būdą. Sala tapo Dong Son kultūros centru. Ji išgarsėjo

didžiuliais bronziniais būgnais, skirtais ritualiniams šokiams Mėnulio

deivei šokti. Iki šiol tokie būgnai kabo daugumoje viešbučių prie Įėjimo,

kad atvykęs svečias galėtų, sudavęs į jį, pranešti apie atvykimą.

Antroji Balio imigrantų banga atvyko iš Malaizijos. Jie atsivežė „drėgnąjį“

ryžių auginimo būdą. Ryžiai tapo baliečių gyvenimo pagrindu ir jo gerovės

matuokliu. Keliaudamas po salą gali grožėtis ne tik įspūdingomis

smaragdinio žalumo ryžių terasomis, bei ir stebėtis tiesiog pragariškos

kantrybės ir sunkumo rreikalaujančiu ryžių augintojų darbu. Žiūrėdamas, kaip

tūlas valstietis maknoja iki kelių po purviną pliurzę paskui pakinkytą

galviją ar sodina j ją po vieną daigelį, kepinant saulei, – suvoki tik tai,

kad mūsų žemdirbiai ne patys didžiausi varguoliai žemėje, bet ir mažyčio

ryžių grūdelio vertę. SSaloje ypač garbinama ryžių deivė Dėvi Šri. Įdomu

tai, kad vienoje salos dalyje matai, kaip ruošiami laukai ryžių sėjai,

kitur matai, kaip jie sodinami, dar kitur – kaip juos pjauna pjautuvais ir

čia pat ant lauko pasitiesę marškas daužo prinokusias jų šluoteles –

„kulia“.

Pirmame mūsų eros šimtmetyje žyniai – brahmanai i Balį atvežė induizmą, o

dar po poros šimtmečių saloje paplito ir budizmas. Kiekvienas kaimelis buvo

tarsi karalystė, turėjo savo dievus ir savo kultą. Laikui bėgant dievai

susimaišė, „susidraugavo“ ir iki šiol taikiai gyvena Balio šventyklose.

Viduramžiais Balio karalystė įėjo į Madžapachito Javos imperijos sudėtį.

Kai XVI a. Java pakliuvo į islamo įtaką, daugelis jos poetų, menininkų,

teisėjų ir valdininkų persikėlė j Balio salą – turbūt jau tada atrodė, jog

laikas nepalies šio išsaugoto kampelio. Čia iki šiol gyvena karališkosios

Madžapachito iimperijos šeimos palikuonys, o beveik kiekvienas Balio salos

gyventojas moka puikiai piešti ir kurti dainas.

Pramogos ir laisvalaikis saloje

Balis-menininkų sala

Balio sala priminė didelę menininkų dirbtuve. Pravažiuojant kai kuriuos

kaimus ir miestelius atrodo, jog gera pusė salos gyventojų raižo medį,

gamina originalius baldus, tapo, pina ir audžia, margina įmantriausiais

batikos raštais ar kuria akmens skulptūras. Balio kaukės ir stabai, baldai

ir juvelyriniai dirbiniai garsėja visame pasaulyje. Viskas daroma

kokybiškai su išmone. Tokiame menininkų kaimelyje gali praleisti visą

dieną, vaikščioti iš vienos dirbtuvės į kitą, rinktis, grožėtis, derėtis.

Tą ddaro daugelis į salą atvykusių turistų.

Tropikų sodai visus metus

Jau pirmą viešnagės saloje akimirką, vos išlipęs iš lainerio suvoki, ką

reiškia apibūdinimas „pusiaujo atogrąžų“ klimatas. Ore tvyro alsus karštis,

beveik ne atslūgstantis ir sutemus. Viešbučius Indijos vandenyno

pakrantėje, supa tikras tropikų sodas – viskas aplink veši, žydi, lapoja

neįtikėtina augalijos įvairove. Šalia vandens baseinėliai su auksinėmis

žuvytėmis, nedideli kaskadomis krintantys kriokliai.

Čia begalė įvairių dievukų, Budos statulėliu, kurie tarsi byloja seną

budizmo išmintį – „Tiesus kelias ne visada arčiausias. Galingas vandenyno

alsavimas mažai gelbėjo nuo vidudienio karščio. Saloje galima tiesiog

lindėti baseine ir mėgautis šaltu alumi arba šviežiomis sultimis su ledo

gabalėliais.

Salos kurortai

Pietinėje Balio salos dalyje išsiskiria trys kurortinės vietovės: Kutą,

Sanuras ir Nusa Dua. Visos jos skirtingos, tačiau kiekviena įspūdinga

savaip. Seniausias ir demokratiškiausias kurortas – Kutą. Ši vieta tapo

populiariausia nuo septintojo dešimtmečio, kai ją atrado hipiai ir

banglentininkai. įspūdingos vandenyno bangos sutraukia nemažai banglenčių

sporto aistruolių. Per 10 km palei vandenyną nusidriekusiame kurorte

daugybė viešbučių, suvenyrų krautuvėlių, kavinių. Vakarais čia verda

intensyvus gyvenimas. Šioje pakrantėje smėlis tamsokas, o maudytis

vandenyne nerekomenduojama. Vienas įspūdingiausių ir naujausių viešbučių

„Hard Rock“ laikomas geriausiu šio tipo viešbučiu Azijoje. Jo gyventojams,

kad nereikėtų bėgli prie vandenyno, įrengtas didžiulis baseinas su tikro

smėlio dugnu ir tokia pat sala.

Nusa Dua kurortas skirtas turtingiems turistams, mėgstantiems ypatingą

prabangą ir komfortą, čia galima mmėgautis viskuo, nekeliant kojos iš

viešbučio. Baliečiai mėgsta priminti, jog kadaise čia ilsėjosi N.ir

R.Reiganų pora.

Samuras – ramus kurortas su puikiais vandenyno pakrante (ją sudaro

Įlankėlė). Samure įsikūrę dauguma turtingų Balio salos gyventojų.Balio

saloje kone visi viešbučiai žavi ypatinga menine išmone dekoruotomis

svečiu salėmis, kambarių interjerais, natūralaus medžio ranku darbo

drožinėtais baldais,batika. Kiekvieno viešbučio būtina detalė yra masažo

nameliai, o geri masažuotojai -viešbučio garbės reikalas. Masažas – senas

tradicinis rytiečių gydymo metodas, kuriuo čia užsiima tiek vyrai, tiek

moterys. Už gana nedidelę (5-8 dolerių) kainą siūlomi keli masažų tipai

(brangesni, jei naudojamas kokoso aliejus), padedantys pajusti palaimingą

atsipalaidavimą.

Kaip keliauti po salą

Kad ir koks puikus būtų poilsis tropikų sode skendinčiame viešbutyje,

neverta jame praleisti viso laiko. Keliaudami po salą turistai gali patirti

įvairiausių įspūdžių ir nuotykių.

Kiekviename viešbutyje turistai ras įvairiausių lankstinukų, kuriuose

reklamuojamos pramogos bei pažintiniai salos maršrutai. Patogiausia čia

keliauti išsinuomotais automobiliais, tačiau vairuoti patiems nepatartina.

Pirma, todėl, kad čia neįprastas ir gan intensyvus kairės pusės eismas,

antra, sunkiai susigaudysite gatvių ir kelių labirinte, nes kelio ženklų ir

rodyklių labai mažai. O jei pradėsite klausinėti kelio vietos gyventojų,

gali tekti bendrauti gestų kalba. Patogiausia išsinuomoti mašina; su

vairuotoju, kuris sutiks pabūti ir gidu. Baliečiai bendrauja labai maloniai

ir visuomet, rodos, tik ir laukia, kad juos kalbintume ir klausinėtumei.

Balio stebuklas-saulėlydžiai

Dažnai Balio sala vadinama šventyklų šalimi. Saloje, kur ggyvena 3 mln.

gyventojų, yra per 20 tūkstančių, šventyklų. Jas turi kiekvienas kaimas ir

beveik kiekvienas kaimas ir beveik kiekviena šeima.Turistai stengiasi

aplankyti pačias svarbiausias. Viena jų-Tanach Lote – stovi ant nedidelės

stačios uolos pačiame vandenyne, netoli kranto.Į ją įkopti galima tik per

atoslūgius, tuomet čia rengiamos ritualinės šventės. Turistus iš visos

salos atveža čia pasigrožėti nuostabiais saulėlydžiais, kurie trunka viso

labo tik apie 10 min., tačiau yra vieni puikiausių salos reginių.

Kruizas į Lembongano salą

Ilsintis Balio saloje tikriausiai verta vieną dieną paskirti kruizui

katamaranu į nedidelę Lembongano salelę vandenyne. Pusantros valandos

kelionė neprailgsta. Viename denyje gali užkandžiauti, žiūrėti

vaizdajuostes apie Indonezijos salas arba šokti, kitame – mėgautis saule,

jūros vėju ir dairytis po žydrus vandenyno tolius.

Į šią salą plaukia ir mėgėjai panardyti su akvalangu, todėl čia pat

denyje gali išklausyti instruktoriaus pamokymų. Lembongano salelė ypatinga

tuo, jog čia gyvenantys augina jūros dumblius. Išlipusiems į krantą

turistams surengiama ekskursija. Į salos gilumą važiuojame senu

lendroveriu. Nedideliame kaimelyje žmonės gyvena ir dirba kaip viena

bendruomenė. Salos įlankoje sklypeliais išskirstytos povandeninės dumblių

plantacijos. Jie auga tik per potvynius. Per atoslūgius renkami, plukdomi į

salą, džiovinami. Tai nesibaigiantis alinančių darbų alinančiame karštyje

ratas. Iš dumblių gaminama viena pagrindinių kosmetikos, farmacijos,

konditerijos pramonės žaliavų.

Pramogos kalnų upėje

Viena įspūdingiausių pramogų Balio saloje – leidimasis slenkstėta kalnų

upe pripučiamomis valtimis. Šią pramogą sugalvojo vienas

australas, vedęs

balietę, pro kurios gimtąjį kaimą tekėjo srauni Ajungo upė. Baliečiai

neužmiršta pasigirti, jog šiuo maršrutu atostogaudama plaukė ir garsioji

manekenė Klaudija Šifer. Nustebino šios pramogos organizavimas. Į kaimelį

vienu metu suvažiuoja keliasdešimt autobusų su turistais. Visi aprengiami

gelbėjimosi liemenėmis, jiems uždedami šalmai, įduodami irklai. Kaimo

takeliu patraukiame link upės, kuri putodama šniokščia giliame tarpeklyje,

apaugusiame laukine tropikų augmenija. Uoloje išskaptuotais laipteliais

leidžiamės žemyn. Prie upės stovi paruoštos valtys.Kiekvienas ekipažas

gauna po instruktorių. Trumpas instruktažas ir valtys leidžiasi upe. Gale

sėdintis instruktorius visada koordinuoja plaukikų judesius, tačiau smarki

srovė trukdo ttai daryti ir tvirtos japoniškos SOBEK valtys stringa tarp

akmenų, sukasi, trankosi į tarpeklio šonus, tačiau nevirsta. Nusprūdusieji

į vandenį neišsigąsta – plūduriuoja šiltame vandenyje, kol sugavę draugai

įtraukia į valtį. Įspūdį sustiprina tiesiai virš galvos krintantys

kriokliai. Tiesiog fantastiškas 15 km žygis valtimis, per kurį įveikiama

daugiau nei 20 slenksčių. Maršruto pabaigoje visų laukia pietūs ant

kranto ir. nuotraukos arba vaizdajuostės su žygio akimirkomis.

Šventė kiekvieną dieną

Kiekviena diena praleista Balyje tarsi šventė. Šventės su šokiais ir

šventyklų ceremonijos čia vyksta kiekvieną dieną. To nepastebėti neįmanoma.

Ritualiniai BBalio šokiai, kurių pažiūrėti turistai atvežami į specialų

lauko teatrą, – ištisas spektaklis, kuriame kartais būna daugiau nei šimtas

dalyvių. Pagrindinių herojų – keletas. Pats simpatiškiausias yra geroji

miško dvasia -Barongas – su raudona kauke. Jis visuomet kovoja su Raugda –

piktu ir šlykščių mmonstru. Ritualinius spektaklius ir šokius visada lydi

vyrų orkestro – gamelano – muzika – specifinis ritmiškas būgnų bumbsėjimas,

sumišęs su metalofoną primenančiais garsais, išgaunamas įvairių plaktukų

pagalba. Ši baliečių muzika keliautojus lydi visos kelionės metu – ataidi

iš šventyklėlių, kaimų, viešbučių.

Java

Java yra pietų Indonezijos sala, jos ilgis didesnis už 1000 km, o

didžiausias plotis apie 200 km. Javoje yra daug vulkanų, kai kurie jų

retkarčiais išsiveržia. Pirmųjų žmonių gyvenimo Javos saloje liekanų amžius

– apie 1 mlj. metų (Pithecanthropus erectus ). Java įžymi savo budistinėmis

skulptūromis.

Lankomos vietos

Borobadūras

Indonezijos simbolio- Borobodūras. Javos centre stovi vienas iš pasaulinių

architektūros stebuklų. Borobudūro budistū šventykla-javiečių kalba šis

vardas reiškia ,,vienuolynas ant kalno“-buvo pastatyta 778-856 m. Ją sudaro

10 aukštų, simbolizuojančių budisto dvasinės kelionės etapus: iš nežinojimo

per nušvitimą į nirvaną, dangišką palaimą.Borobodūras („vienuolynas ant

kalno“) „„tai pats pasaulis, iškaltas akmenyje“ (Janas Poortenaaras, 1928).

Tai didžiausias pasaulyje budistinis statinys (123 m pločio ir 31,5 m

aukščio, pastatytas 780 m. po Kr). Statant buvo manoma, kad jis bus

piligrimu centras, tarsi budistų Meka. Kelias į šventyklos viršūne buvo

įrengtas pagal budistinę tradiciją. Jis papuoštas 1460 akmens raižinių,

besitęsiančių net 5 km. Tai kelias į nirvaną, su Įvykiais iš Budos

gyvenimo. Piligrimui kylant aukštyn, kiekvienas nueitas lygis reiškia ir

aukštesnį patirties lygi. Papėdėje išdėstyti bareljefai susiję su

žemiškuoju pasauliu. Keturios terasos virš žemės lygio vaizduoja dangiškąjį

pasaulį. TTrys apskritos terasos viršūnėje simbolizuoja beformiškumo, anapus

dangaus egzistuojantį pasaulį, kuriame ištirpsta individualios formos ir

tapatybės. Visos 72 čia esančios budos sėdi sukryžiuotomis kojomis

medituodamos. Užbaigus statyti Borobodūras buvo naudotas tik kelis

dešimtmečius, o paskui apleistas. Daugiau kaip 800 metų šventove buvo

užmiršta. Atsiskyrusi tolimoje plynaukštėje. nugrimzdo tarp džiunglių ir

tiesiog dingo iš akių. Borobodūras vėl atrastas 1815 m. Tačiau, kad vėl

pradėtų didžiuotis ankstesne šlove jam teko laukti 1973 m„ kai UNESCO skyrė

25 mln. JAV dolerių restauravimui. Darbai truko dešimt metų. Šventykla buvo

išardyta ir vėl atstatyta. Dabartinius lankytojus pirmiausia stebina šios

vietos tyla ir ramybė. Čia beveik nėra maldininkų. Dabar beveik visi

vietiniai gyventojai yra musulmonai ir Čia nėra jokių relikvijų, kurios

trauktų piligrimus iš užsienio. Beveik įmanoma patikėti, kad Borobodūras

bus ir pats pasiekęs nirvaną, šiam pasauliui nepriklausantis.Čia pasakojama

legenda apie “lucky-Buda”, prie kurios prisilietus, sėkmė garantuota.Vyrai

turi paliesti rankos pirštą, o moterys

Kulną.Tai padaryti tikrai nėra lengva, kadangi Buda apgaubtas akmeninio

varpo formos gaubte, su mažomis skylutėmis.Dar vienas prietaras- septyni

ratai pagal laikrodžio rodyklę, jeigu geidi didelio noro ir trys jeigu

svajoji apie mažesnį.

Pranbananas

Ore sklando islamo melodijos. Diego plato nuo aštunto amžiaus buvo induistų

„dievų vieta“ su 400 šventyklomis. Dabar jas pakeitė baltos mečetės.

Įdomiausias čia geizerių slėnis su verdančiais ir spalvotais ežerais,

įkrisi į tokį, ir draugas rankos neišties. Beprasmiška. Visur tvyro stiprus

sieros kvapas. Plato yyra 2 km aukštyje, todėl čia neauga palmės, bet auga

bulvės ir paparčiai – tokie dideli, kaip iš dinozaurų laikų.

Laivu po įdomiausias Indonezijos salas

Trys ne aprastos salos

Netoli Lomboko yra 3 mažos koralinės salos – Gili Air, Gili Meno ir Gili

Trawangan. Visos salos garsėja balto smėlio pliažais, švaria mėlyna jūra,

puikiais saulėtekiais ir saulėlydžiais, koraliniais rifais, ryškių spalvų

žuvimis, geriausiu nardymu. Jokių automobilių.

Gili Trawangann-nuvykti į šią salą galima laivu, turinčiu stiklinį dugną.

Matomumas po vandeniu šiose jūrose – 30 m, todėl iš laivo dugno atsiveria

nuostabus povandeninis pasaulis: spalvoti koralai, žuvys, jūros žvaigždės,

vėžliai. Povandeninis pasaulis ir pakeitė šių miniatiūrinių salų likimus.

Dar prieš 20 metų salų paplūdimiuose šildėsi ne poilsiautojai, bet

poilsiaujantys kojos storumo pitonai. Ne pati maloniausia kaimynystė.

Pajutę naujus vėjus vietos gyventojai pitonus išgaudė ir pardavė kinų

restoranams. Bet netrukus nauji vėjai vos nenupūtė ir pačių vietinių

gyventoju iš šių salų. Užsieniečiai pasiūlė vietinei valdžiai pastatyti

pakrantėje prabangius viešbučius. Tačiau čiabuviai nenorėjo perleisti savo

žemių. Jie pradėjo galąsti dalgius“ ir kovą laimėjo. Nardymo įranga galima

išsinuomoti už 1 USD.Panėręs gali pamatyti lyg tropinius miškus

banguojančius spalvotus koralus , tarp kurių plaukiojo įvairiausių

riaušių formų ir spalvų žuvys. Pasijunti lyg nardytum akvariume, atrodo,

viskas pasiekiama ranka. Kadangi saloje nėra transporto priemonių, į

viešbutį teks grįžti miniatiūrinių arkliuku. Keliaujant po šią salą, nors

ji tik 3km ilgio iir 2km pločio joje nėra gėlo vandens.Visos šios trys salos

panašios tik Gili Trawangan turi savo geografinį akcentą.Tai 72 m. aukščio

kalva nuo kurios galima stebėti saulėlydžius, bei gretimas salas.

Gili Air- sala po kokoso palmėmis.Ji tėra 1,5km ilgio ir tiek pat pločio.

Čia galima pasigrožėti laukine gamta ir begale vėžlių, kurie čia suplaukia

perėtis iš viso pasaulio.Saloje gyvena apie 1000 gyventojų.

Gili Meno-tai puiki sala žaisti Robinzoną Kruzą.Ji pati mažiausia 2,5km

ilgio ir 700m pločio, saloje gyvena 500žmoniu, apie 60 šeimų.Visą sala

galima apeiti per 90 min. Salos viduryje yra ežeras, iš kurio sausuoju

laikotarpiu išgaunama druska.Pakrantėje yra didelė mėlynųjų koralų

kolonija.

Karčiojo pipiro sala

Prieskonių salos. Nuo amžių Molukų salos rytų Indonezijoje Europai buvo

svarbiausias gvazdikėlių, muskato riešutu, cinamono ir kitų prieskonių

tiekėjas. Indonezijai esant Nyderlandų kolonijai, Ost Indijos pirkliai

turėjo visiška šios prekybos monopolį ir susikrovė pasakiškus turtus.

Dar ir dabar kai kurios salos garsėja prieskonių įvairove. Lomboko salos

pavadinimas vietine kalba reiškia raudonąjį čili pipirą. Čili plačiai

naudojamas indoneziečių virtuvėje. Šie pipirai auginami daugelyje salų.

Lombokas nėra išimtis. Bet 40 bananų rūšių turbūt retai kur rasime.

Šviežias kokoso pienas – tikras skanumėlis. Blizgučių mėgėjams Lombokas –

tikras Eldoradas. Čia jūroje auginami perlai. Jų vėrinį gali įsigyti už

kelis dolerius. Kitur už tokį pat mokėsi dešimt kartų daugiau.

Saloje galima paragauti, mums Lietuviams neįprastų patiekalų, iš baltos

ryklio mėsos, kurios

skonis primena žuvį ir vištieną.

Komodo sala

Čia beveik niekas nepasikeitė per kelis šimtus metų.Tokie patys mediniai

laivai-bugiai, tokia pat sūri, pilna rifų ir pavojingų srovių

jūra.Žaismingi delfinai ir amžinai alkani rykliai palydi kiekvieną

praplaukiantį. Sala iš tolo atrodo taip, lyg joje turėtų gyventi kažkas

keistas. Šios salos valdovai- Komodo drakonai.Tai didžiausi pasaulyje

driežai, užaugantys iki 3,5 m ilgio ir 150 kg svorio, saloje, kurios ilgis

35 km, o plotis 15 km, jų apie 1500.Varanai maitinami gyvais ožiukais,

todėl galima nufotografuoti kruvinų scenų, net nesinaudojai teleobjektyvu.

Norint pamatyti drakono „„šypseną“, nesaugu eiti per daug arti po šia

„šypsena“ slepiasi keliolika rūšių mirtinų bakterijų. Po vienintelio

įkandimo per valandą nudvesia ir didžiausias buivolas, nekalbant apie

elnius, šernus ar žmogų. Priešnuodžiai dar neišrasti. Būdami salos karaliai

ir tuo pačiu kanibalai, savo populiaciją varanai reguliuoja patys. Pirmus

penkerius metus maži drakoniukai praleidžia medžiuose, kad netaptų lengvu

giminaičių grobiu. Yra žinomas ne vienas žmogaus užpuolimo atvejis. Tačiau

paprastai tai būna neatsargūs vienintelio šios salos kaimo gyventojai.

Turistams pamėgusiems Komodo varanus, galima nuvykti į gretimai esančią

sala

Riči, kurioje šie milžinai vaikšto visiškai laisvai, nniekieno

neprižiūrimi.Nenustebkite jei naktį toks galiūnas įlįs į jūsų palapine ar

nuomojama nameli ant pastolių.Todėl ši sala rekomenduojama tik aštrių

pojūčių mėgėjams.

Dievai gyvena kalnuose, demonai–vandenyne

Kad Indonezija – vulkanų šalis, daugelis pamena iš mokyklinės geografijos

kurso, įdomu tai, kad galingi vulkanu išsiveržimai neatvėsino ššių kraštų

gyventojų meilės ir pagarbos ugnikalniams. Vienas jų – didžiausias Balio

saloje “Agung”(3142m.)- dunkso šiaurinėje dalyje. Baliečiai tiki, jog

dievai gyvena kalnuose, o demonai – vandenyne, todėl nesimaudo vandenyne ir

pataria to nedaryti kitiems.Anot jų, vulkanai saugo nuo ligų, todėl salos

gyventojai miega galva į didjjį Agungą, o jų šventyklų altoriai žiūri

vulkano pusėn. Agungo šlaite stovi didžiausia ir pagrindinė balio šventykla

Basaki.Ji primena nedidelį miestelį.Čia daugiau kaip 60 įvairiausių dievų

ir dvasių šventyklų, kuriems nusilenkti suvažiuoja visi Balio

gyventojai.Agunas- iki šiol veikiantis vulkanas.Iš jo šlaite esančio

kraterio galima pamatyti kylantį dūmelį, kuris nepalieka abejonių, kad jis

dar gali parodyti savo galią.Paskutinį kartą jis buvo išsiveržęs 1963m.

Dar vienas Indonezijos siaubūnas, Krakatau ugnikalnis yra tarp Sumatros

ir Javos salų Pietryčių Azijoje. Jo išsiveržimas 1883m. skiriamas prie

didžiausių gamtos katastrofų žmonijos istorijoje. 40m aaukščio cunamio banga

80km spinduliu sunaikino 295 pakrančių kaimus, žuvo 36 tūkst. žmonių.

Sprogimo banga buvo tokia didelė, kad į orą išlėkė didžiulė ugnikalnio

dalis. Garso banga net 7 kartus apskriejo Žemės rutulį.

Po ugnikalnio išsiveržimo liko kelios nedidelės salelės. 1952m. čia iškilo

nauja sala, pavadinta „Anak Krakatau“ (Krakatau sūnumi)..

Ne ką mažiau įspūdingesni yra Rindžanis – antras pagal aukštį

Indonezijoje vulkanas (3726m).Kalnas, vešliai apaugęs palmėmis ir kitais

medžiais bei krūmais, tarp kurių

Krinta nuostabaus grožio krioklys.

Sumbavos saloje esančio Timboros ugnikalnio išsiveržimas prilygo dviejų

vandenilio bombų sprogimui.Vulkanas išmetė ddaugiau kaip 100 kubinių km.

pelenų. Sala nugrimzdo 1250m, žuvo 62 tūkstančiai žmonių.I dulkes sutrinkta

uoliena buvo išmesta į 50 km. aukštį ir pakibo virš žemės nepraleisdamas

saulės spindulių, dėl to krito temperatūra.Metai po šios nelaimės buvo

vadinami “tūkstantis aštuoni šimtai mirtinai sušalusių”.

Naudota literatūra

1 “Kelionių magyia” 2002 Nr.(23)

2 “Kelionių magyia” 2002 Nr (12)

3 www.indonesia.com

4 www.euro.lt

5 Tarybinė enciklopedija

6 www.loneleyplanet.com