Islandija
ISLANDIJA
Islandija
Islandija – tai labiausiai nutolusi ir antra pagal plotą Europos sala. Ji yra Atlanto vandenyno šiaurėje. Plotas 103 tūks. km2, 300 tūkst.gyventojų. Islandijos sala apie 1,5 karto didesnė už Lietuvą. Nuo Europos žemyno nutolusi apie 1000 km., nuo Amerikos – apie 1800 km. Sostinė – Reikjavikas. Parlamentinė respublika. Islandija – tai unikalios gamtos, atšiauraus klimato ir retai gyvenamas kraštas. Turi daugiausia pasaulyje ugnikalnių (30 veikiančių – didžiausias Fukla) ir geizerių – karštųjų versmių. Jomis apšildomi dauguma miestų ir ššiltnamių. Islandija pirmoji pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomybę.
Islandija
Vėleva Herbas
Plotas, km2, 10300
Gyventojų skaičius, 2725500
Gyventojų skaičius, žm./km, 2,6
Sostinė, (gyv. skaičius), Reikjavikas, (104276)
Piniginis vienetas, Islandijos krona
Kalba Islandų
Gamta
Kranto linijos ilgis ~6000 km. P. krantas lėkštas, akumuliacinis; rytinis, šiaurinis ir vakarinis – fiordiniai. Didžiausi įlankos: Fachsafloujo, Breidafiordūro (vakaruose), Hunafloujo (šiaurėje).
RELJAFAS. Didelę įtaką paviršiui turėjo vulkanų veikla. Jis sudarytas iš terciaro ir kvartiaro bulkaninių uolienų (bazaltų, bazaltinių tufų). Didžiąją salos dalį užima plynaukštė (iki 400-800 m. aukščio); joje yra kalnagūbrių (iki 1000-1500 m.). ~200 vvulkanų; iš jų Hvanadalshnukuras (aukščiausias kalnas 2119 m.), Hekla, Aksija. Paliai vulkanus daug karštūjų versmių – geizerių.Didysis geizeris yra salos pietvakariuose. ~ 1/8 pavišiaus dengia ledynai. Didžiausi ledynai: Vatnajokudis (8400 km2) Hofsjokudis (995 km2)
Žemumos (~7 % paviršiaus ploto) tęsiasi ssiaura juosta išilgai pakrantės.
KLIMATAS subarktinis jūrinis. Didelę įtaką turi P. ir V. Krantams šiltoji Š. Atlanto srovė, Š. ir R. Krantams – šaltoji Grenlandijos srovė. Sausio vid. t-ra šiaurėje -5oC, pietuose ~0oC, liepos – šiaurėje 9oC, pietuose 12oC. Gausu kritulių, ypač pietuose (>2000mm); šiaurėje <500 mm. per metus. Dažnos audros (vyrauja stiptūs vakarų vėjai), rūkai.
VISAUS VANDENYS. Upės trumpos, vandeningos, slenkstėtos. Patvinsta pavasarį ir vasarą. Didžiausia upė Tioursau (237 km). Hidroenergijos ištekliai 2,5 mln. kW. Ežerai užima ~3 %teritorijos. Jie daugiausia tektoninės, vulkaninės ir ledyninės kilmės. Didžiausias ežeras – Tingvadlavantas (83 km2).
DIRVOŽEMIAI, AUGALIJA IR GYBŪNIJA. Pakrančių žemumose ir plynaukštėse vyrauja delingi vulkaniniai durpiniai velėniniai dirvo-emiai. Kalnuotose rajonuose dirvožemiai yra kalnų arktiniai: ledynų pakraščiuose jie dažnai būna supelkėją. Augalija skurdi. 2/3 paviršiaus pploto užima tundra. 6 % teritorijos miškatundrė (neaukšti beržynai). Vakaruose ir pietvakariuose yra durpinių pelkių ir drėgnų varpinių pievų. Yra š. lapių, š.elnių, pelinių graužikų, pakrančių vandenyse – vėplių ir ruonių, ~450 rūšių žuvų (silkių, menkių). Pakrantėse daug paukščių (gagų, narūnėlių, žuvėdrų). ~50 km. Į š. r. Nuo Reikjaviko yra Tingvedlyro nac. Parkas (3000 ha).
ŪKIS
Vidutiniškai išsivyščiusi kapit. šalis. Nac. paėmos 1 gyventojui per metus 5461 dol. (7974). Svarbiausia ūkio šaka – žvejyba ir žuvų apdirbimas. Žvejynai tenka 25-30 % vvisuminio nac. produkto (1970). Pagal sugautų žuvų kiekį 1 gyventojui (~4,5 t 1976) užima pirmą vietą pasaulyje. 1976 sužvejota 975000 t žuvų. Svarb. produkcija (tūkst. T, 1970): šaldytos žuvys (227), suūdytos silkės ir džiovintos žuvys (137), žuvų taukai (13), žuvų milatai (67). Medžiojami banginiai. Didžiausi žuvų apdorojimo cnetrai: Reikjavikas, Siglufiordūras, Akureiris, Vestmanaejaras. Laivų statyba ir remontas (Reikjavike, Akureiryje), mėsos ir pieno perdirbimo, tekstilės, odos ir avalynės, medžio apdirbimo, chemijos (azoto trašų gamyba) pramonė. Cemento gamykla Akranese (120000 t, 1972), aliuminio gamyba prie Reikjaviko (80000 t, 1974). 7973 pagaminta 2292 mln. kWh elektros energijos (~95 % duoda HE) karštas geizetių vanduo vaudojamas komunalineme ir šiltnamių ūkyje.
Žemes ūkis smulkieprekis. Žemės ūkiui tinkamos žemės sudaro 23 % teritorijos. Dirbamos žemės ~1000 ha. Auginamos pašarinės žolės, bulvės, šiltanmiuose – pomidorai, agurkai. Pievos ir ganyklos užima ~2,3 mln. ha. Svarbiausia žemės ūkio šaka – gyvulininkystė. Gyvuliai auginami mėsai, pienui ir vinoms. Gyvulių skaičius (tūkst. 1975) galvijų 68, arklių 44, avių 864. 1973 primelžta 129 mln. l pieno, pagaminta 15000 t avienos, 2000 t jautienos ir veršienos, 1409 t avių vilnos. Automobilių kelių ilgis 11200 km (1972). 1973 vuco 61400 automobilių. Geležinkėlių nėra. 1976 pr. Buvo 956 laivai (167000 brt talpos), iš jų 898 žvejybos laivai. TTarpt. Aerouostas – Keblavikas. 78,7 % eksporto vertės (1975) sudarė žuvys ir žuvų produktai, 17 % pramonės gminiai (daugiausia aliuminis), 2,9 % – žemės ūkio produkti. Svarb. ek.. partneriai : JAV, D.Britanija, Danija. 1973 aplankė 74000 turistų. Piniginis vienetas Islandijos krona.
VALSTYBĖ IR VISUOMENĖ
SANTVARKA. Respublika. Tvarkosi pagal 1944 konstituciją. Aktyviąją ir pasyviąją rinkimo teisę turi piliečiai sulaukę 20 metų. Valstybės valdovas yra prezidentas, renkamas gyventojų 4 metems. Įstatymus leid-ia parlamentas – Altingas (60 narių gyventojų renkamų 4 metams; 1/3 Aukštuoius rūmus). Vykd. Valdžiąturi prezidentas ir vyriausybė, atsakinga prezidentui ir parlamentui.Vietos vald-ios organai yra vietos skiriami apygardų valdininkai ir gyventojų renkamos munivipalinės tarybos.teismų sistemą sudaro Aukšč. Teismas (aukščiausiojo apiliacinė instancija), miestų ir žemieji teismai. Svarbiausios politinės partijos ir visuomenės organizatcijos: Nepriklausomybės partija (įk. 1929, gina stambiūjų prekybininkų ir pramoninkų interesus), Pažangioji partija (įk. 1916. gina fermerių ir miestiečių interesus), Liaudies s-ga (įk. 1968; jai prilauso kairiejo socialdemokratai ir socialistai), Islandijo s-d. Partija (įk. 1916), Islandijos profs-gų susivienijimas (įk. 1916).
SVEIKATOS APSAUGA. 1970 metais buvo 68 ligoninės (jose gydymas nemokamas) su 2923 lovomis (68 gyv. teko 1 lova). 1971 dirbo 321 gydytojas (654 gyv. teko 1 gydytojas), 106 dantų gydytojai, 87 farmacinikai ir ~850 žm. Med. Pesonalo. Dažmas gastritas ir virškinimo ttrakto piktybiniai navikai. 1975 gimstamumas 1000 gyv. 20,6, mirtingumas 6,9, kūdikių mirtingumas 11,1, natūralus prieaugis 13,8; 1971-75 vidutinė gyvenimo trukmė; moterų 77,5 m., vyrų 71,6 m.
ŠVIETIMAS IR MOKSLO ĮSTAIGOS. Pirmosios mokylos (vienuolynų) atsirado XI – XII a. Pasaulietinės pr. m-lod pradėta sreigti XIX a. I pusė. 1907, 1926, 1936 priimti privslomojo mokslo įstatymai.1946 įvestas privalomas nemokamas mokslas nuo 7 iki 15 m. M-kloms vadovauja švietimo m-ja. Priešmokyklinių yststaigų yra tik didesniuose miestuose. Kadangi Islandijoje =mon4s gyvena daug kur toli vienas nuo kito toli, buvo paplitusios kilnojamosios mokyklos, dabar jos keičiamos internatinėmis. Pradinė mokykla – septynmetė. Išlaikiusieji egzaminus priėmami į vudurinę mokyklą.Vudirinė mokykla trijų tipų: 2 metų kaimuose, 3 metų didesnėse gyvenvietėse, 4 metų realinė miestuose. Baigus trimetę vidurinę mokyklą arba tris realinės mokyklos klases, galima stoti į kalbų ar matematokos profilio 4 metų gimnazijąarba specialę vidurinę mokyklą. Baugusieji gimnaziją priimami į universitetą. 1974 pradinėse mokyklose mokėsi ~27000, visurinėse mokyklose >18000, gimnazijose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose 25000 mokinių. Reikjavike yra universitetas (įk. 1911); 1974 jame buvo ~2700 studentų. Mokslo įstaigoms vadovauja Nacionalinė tyrimų taryba. Svarbiausia mokslo įstaiga – Tyrimų in-to un-tp (įk. 1937) us žuvininkystės, žemdirbystės, prma. Tyrimų ir kontolės moksl. Centrais. Reikjavike yra Nacionaline biblioteka
(įk. 1923; 300000 t.), miesto biblioteka (įk. 1923, 225000 t.), Nacionalinis muziejus (įk. 1863), Gamtos istorijos muziejus (įk. 1889).
SPAUDA, RADIJAS, TELEVIZIJA
Knygos pradėta spausdinti 1530. 1773 išėjo pirmas žurnalas, XIX a.vid. – laikraštis.1974 išleista 609 knygosėjo ~100 period. Leidinių (bendras dienraščių tiržas 95 000 egz.). Svarb. laikraštis: „Morgunblöiö“ (nuo 1913), Pažangiosios partijos organas „Timinn“ (nuo 1917). Radijas veikia nuo 1930, televizija – nuo 1966.
GYVENTOJAI
99 % gyventojų yra islandai. Be jų dar gyvena danų, vokiečių, norbegų. Tikinčiūjų dauguma – literonai. Gyventojų vvid. tankumas 2 žm./km2. Miestų gyvantojų >70 %. Didžiausi miestai matyti iš lenteles. 36,4 % dirbančiūjų
dirba pramonęje, ir statyboje, 13 %
Islandijo didž. miestai
(1973)
Reikjavikas 8400
Koupavogūnas 11600
Akureiris 11400
Habnarfiordūras 10900
Keblavikas 5900
Vestmanaejaras 4900
Žemės ūkyje, 5,8 % žvejyboje (1970
ISTORIJA
Į Islandiją pirmieji įsikėlė norvegai bei keltai IX amžiaus pabaigoje bei X amžiuje. 930 metais įkurtas ilgiausiai pasaulyje veikiantis parlamentas – Alþingi.
300 metų Islandija buvo nepriklausoma, o vėliau pateko Norvegų bei Danų įtakon. Formaliai sala buvo Norvegijos kolonija iki 1814 metų, o vvėliau – Danijos priklausoma teritorija.
1918 metais Islandija įgyjo suverenitetą ir tik 1944 metais – pilną nepriklausomybę.
GEIZERIAI
Geizeriai susidaro ten, kur negiliai Žemėjė yra neatvėsusių magmos židinių. Įkaitęs vanduo kanalu kyla aukštyn, užverda. Dėl susikaupusių garų padidėja spaudimas. Susidariusi įtampa atpalaiduojama, kkai išmetamas vandens fontanas. Geizerių yra Islandijoje, Naujojojė Zelandijoje, Amerikoje, Japonijoje, Rusijos Tolimuose Rytuose.
LEDYNAI
Islandijos klimat` veikia šiltosios Šiaurės Atlanto sroves atšaka, todėl salos pakrantėje vyrauja švelnus jūtinis klimatas.Žiemos čia šiltesnes nei Lietuvoje. Tačiau toliau nuoo krantų – šalta. Ten dayg ledynų kurie dažnau užima didelius plotus. Daugelis ledynų, visai ne taip, kaip žemyninės Europos kalnuose, plyti nedideliame aukštyje. Did-iausias – 8400 km2
yra Vatna ledynas. Kai kur jo storis siekia net 1 kilometrą.Tokių didelių ledynų daugiau Europoje nėra. Vatna ledynas leidžiasi iki pat jūros, todle šiose pakrantėse gausu ledkalnių. Plaukian laivu atrodo kaip pri Antarktidos.
Turistė Ina Kaminskaitė pasakoja apie kelionę po Islandiją tranzuojant.
Islandija šalis labai savotiška 😉 Pagrindinė ‘magistralė’ einanti aplink visą salą (apie 1400km) yra po vieną eismo juostą aabiem kryptim, o tiltai skirti tik vienai mašinai – kas pirmas, tas ir laimi. ‘Magistralė’ vietomis yra tik žvyrkelis: kai kur pietuose (važiuojant nuo Skaftafel), nemažai rytuose (už Hofn ir kalnuose) ir šiaures rytuose kur kelias eina per kalnus. Žvyrkelių nebėra nuo šiaurės ‘sostinės’ Akureyri iki Reykjaviko ir nuo jo iki Hvolsvollur. Ant kelių pastoviai maišosi baraškos, o kartais ir pabėgę arkliai.
Tranzuojasi ten visai gerai, svarbu, kad mašinų būtų 😉 Tačiau poroje vietų buvo ne kas: prie Hvolsvollur ir uuž Hofn. Pirmuoju atveju pūtė labai bjaurus vėjas nuo ledynų, nors saulė ir švietė, bet buvo labai šalta ir tame kaime visi važinėjo savo reikalais. Teko ten ir nakvoti, kai pasiėmė kažkokie fermeriai su mėšlinu Volvu. Antruoju atveju stipriai lijo ir dar pūtė toks pat vėjas, teko eiti, kad nesušaltume ir labai nekaip atrodė pravažiuojančios mašinos su laimingais išsiviepusiais snukiais mosikuojančiais mums rankutėmis.
Kadangi jau ir taip palapinė nebuvo labai sausa, nusprendėm tą naktį eiti ir bandyti ištranzuoti iš lietaus. Ta naktis baisiausia ir buvo. Lietus Islandijoje yra labai smulkiais lašeliais, kiek panasus į rūką, bet derinyje su vėju (8-13, kartais iki 15 m/s) gaunasi itin šlykštu. Priėjome tada kalną į kurį aukštyn ėjo kelias apie 1 km. Įkalnė 16% (ne promilių!), žvyras, rūkas užpakaly, rūkas prieky, rūkas apačioj, matomumas 10m, žemės seniai nematyti, o mes vis lipam. Išgirdę mašiną ar pamatę šviesas iš priekio ar iš galo, stojam,
traukiamės, jungiam mirksiuką jau ne tiek dėl stabdymo, kiek dėl to, kad mus matytų ir nenumuštų nuo kalno. Tai ir buvo vienintelis momentas, kai naudojom mirksiuką, nes liepos mėnesį Islandijoje visiskai nesutemsta ir užtenka turėti geltonas striukes, kad tave matytų. Laimei, įpusėjus kalną, sustojo Opel Frontera ir ‘kapitonas’ (rimtas dėdė su ccigaru) nuvežė pas save į vasarnamį, kur radom dar dvi jaunas šeimas su krūva vaikučių ir buvom pamaitinti kava ir sumuštiniais 😉 paskui nuvežė vėl netoli pagrindinio kelio, kur neblogos vietos statyti palapinę.
Kitą rytą tebelijo, bet greitai sustojo bičas, kuris išvežė iš lietaus bet nuvežė į vėją. Išlipant kepurė nuskrido į Atlantą, o paskui vietomis tekdavo stovėti įsikibus vienam kito ir įsisprendus į žemę, kad pačių vėjas
nenupūstų 😉
Taigi, visais kitais atvejais tranzavosi gerai, tekdavo laukti max pusvalandį daugeliu atvejų. 2 kartus važiavom po 300 km, o ten tai labai daug. Ima daugiausia vietiniai, teko važiuoti su italais (nuostabūs žmonės tie pietiečiai), vokiečiais, austrais, portugalu, jugoslavo ir suomės pora su užpjautu ‘penktuku’, islandas ir japonė.
Buvo išmėgintas citystop’as. Reykjaviko centre 3 kartus kėlėm užrašą 5km ir visais atvejais iš miesto išsigaudavom labai greitai. Laukdavom 5-15 minučių. Šiaip islandams HH ne naujiena (paklausę turinfo biure pagyvenusių moteriškių kaip pigiausiai nusigauti iki kokio tai miesto, gavom atsakyma: „tranzuoti, nes busai labai brangūs“), bet citystop’o dar nematė ;))
Oras: temperatūra dieną 10-15 laipsnių, max 21, min 9. Naktį gali nukristi iki 6. Tą pačią dieną gali spėti išsirengti iki maikės ir atraitoti kelnes kaip šortus bei susirengti vėlgi viską, ką turi 😉 Dažniausiai viską knisa vėjas ((5-8-13 m/s), nuo kurio darosi šalta. Lyja taip pat beveik kasdien, tik ne lietuviškos liūtys, o pastovi dargana su vėju. Nors pernai vasara buvo labai gera, o šymet birželio mėn. šiaurėje nušalo žolė.
Pavojai: blūdijančios baraškos (avys, avinai) ;))), siauri tiltai (vienai mašinai), uraganinis vejas (islandai jau žino kai kurias vietas, kur gali nupūsti automobilius žiemą nuo kelio), lietus kartais gali lyti 2-3 paras, smėlio audros (!). Į smėlio audras laimei nepatekom, sėdejom šiltam Merse, bet vargšus dviratininkus matėm. 
O smėlis Islandijoj juodos spalvos. Baisūs plotai nuo Vik iki Skaftafel nacionalinio parko. Ten audros ir siaučia. Kartais apibraižo mašinų dažus.
Palapinės: statyti galima visur, išskyrus nacionalinius parkus. Juose reikia ieškoti kempingų, kurie kainuoja 400-500 ISK žmogui. Už palapinę atskirai mokėti nereikia. Dažniausiai ten buna net šiltas vanduo. Grindavik’e (23 km nuo Keflaviko tarpt. aerouosto) kempingas nemokamas. Mes mokėjom tik už pirmą naktį, vėliau ieškojom šiaip vietos, o Skaftafely miegojom ant kalno (kas tikrai draudžiama, nes ten nacionalinis parkas), nes užkniso lietus. Šiaip su nac. parkais geriau nerizikuoti, nes gali turėti didelių nemalonumų.
Dviratininkams: mintis apvažiuoti dviračiais Islandiją yra daugiau, nei beprotiška. Užtenka pagalvoti apie smėlio audras, žvyrkelius dešimčias km, viražus kalnuose, kuriuose irgi dažnai buna žvyrkeliai. Tačiau
yra vietų, kur dviračiais gera pavažinėti, pvz. pusiasalis, kuriame yra Keflavikas su Grindaviku ir burbuliuojančiom duobėm bei lavos laukais.
Kalba: islandų, bet kiekvienas islandas šneka angliškai, išimtys labai retos (senukai ir fermeriai kai kurie). Vokiečių irgi praverčia, nes jų ir austrų ten nemažai turistauja išsinuomavę mašinas.
Muitinė: draudžiama įvežti pieno produktus, mėsą. Bet porelė vien tik su kuprinėmis niekam įtarimo nekėlė ir passport control tepaklausė kiek laiko būsim.
Viza: nereikia. Gali įvažiuoti 3 mėnesiams turizmo tikslais.
Pinigai: Islandijos kronos (ISK arba IKR) 100ISK=~5,5Lt.
Visa Electron: aatsiskaitymas bet kuriam susmirdusiam kaime ir net bažnyčioje (Reykjavike kilom į bokštą liftu už 2x200ISK). Per 18d. (07.04-07.21) grynais mokejom tik du kartus. Bankomatai ant kiekvieno kampo.
Maistas: viskas ten be galo brangu, bet galima pirkti pieno produktus: 1l pieno (Nymjolk, Lettmjolk) kainuoja ~4Lt. Rekomenduotinas skyr’as (tarpas tarp varškės ir jogurto pagal skonį), kefyras (Surmjolk). Radom olandišką obuolių košę 750ml – 5Lt, kartais pasitaiko nebrangių bandelių. Šiaip vežėmės tirpias sriubas, buljonus, labai pasiteisino Nordic bulvių košė bei kindziukai iš ‘Cestos’ (geriau, nnei dešra), džiovintos duonos kubeliai, džiovinti sūreliai, šokoladas, sezamas, kakava ir sojinio pieno milteliai. Visam šiltam maistui reikėjo vandenį tik užvirinti.
Dujos: balionėliai parduodami degalinėse, kai kur turinfo biuruose. Yra ir užsukamų, ir įspaudžiamu. Mūsų degiklis buvo užsisukantis. Užteko 2 propano-butano bbalionėliu po 220g už 2×335 ISK. Likutį palikom, nes į lėktuvą tokių dalykų nešti negalima.
Patarimai: beveik visur yra turistų informacijos biurai. Ten reikia pasiimti nemokamai gidą ‘Around Iceland’ (ten žemėlapiukų ir miestų miesteliukų planų yra daug), šiaip visokių žemėlapėlių, bukletėlių. Būtinai paprašykite atspausdinti orų prognozę (galit rasti www.vedur.is english=>weather services=> land forecast), kad neatvažiuotumėte į uraganus. 😉
Internetas: beveik kiekviename miestuke galima rasti biblioteką, kur yra bent vienas kompas su inetu. Gauni 1 val. nemokamai. Kartais reikia iš anksto užsirasyti. Kartais bibliotekose reikia nusiauti batus 😉 Kai kur e-mail nuo ineto atskirtas: gali arba browsinti, arba naudotis Hotmail’u. Visokius mail.yahoo.com etc. blokuoja SurfWatch. Bet www.mailstart.com neblokuoja 😉 Tik reikia, kad nematytų darbuotojai, jog užsirašęs inetui, rašai meilą 😉 buvo tokis incidentas RReykjavike ;))) bet kitur su tuo susidurti neteko.
Apranga: mumi labai pasiteisino iš sunkiai peršlampančio audinio siūtos ‘darbinės’ kelnės, kurias siuvom Basanavičiaus 15 už 69Lt per 2 dienas. Dizainas kaip dabar Europoj paplitusių kelniu su kišenėm ant klešnių. Džiūsta momentaliai, užtenka vėjelio. Sušlapusios nelimpa prie kūno kaip džinsai kokie. Sulaiko vėją. Vilnonės kojinės būtinos, kaip ir geri neperšlampantys batai (kalnų). Striukės užteko ‘boloninės’, nors kartą ir ji lietaus neatlaikė. Svarbu geras impregnavimas. Megztinius turėjom po 2: 1 šiltą medvilnini, kitą – vvilnoni, bet ne itin storą. Pliko kaklo vėjui geriau nekaišioti, reikia skarelės. Dažnai norisi ir pirštiniu nuo vėjo. Užteko ilgų rankovių 😉 Būtinai paimkite maudymosi aprangą, nes kiekvienam kaime yra atviri baseinai su muilu, dušais, karštais ‘puodais’, plaukimo baseinu, masažuojančiomis srovėmis, fenais. Dar gali būti čiuožyklos, garų vonios. Iėjimas 200ISK (~10Lt). Būk kiek nori.
(Tekstas netaisytas)
Norintiems gyventi ir dirbti Islandijoje.
Islandija yra Europos ekonominės erdvės narė. Islandijos piečiai gali ieškoti darbo, įsidarbinti ir dirbti bet kurioje Europos ekonominės erdvės šalyje, kaip ir savo ruožtu Europos ekonominės erdvės piliečiai gali ieškoti darbo, įsidarbinti ir dirbti Islandijoje be leidimo dirbti.
Islandijos sostinė yra Reikjavikas. Pagrindiniai didžiausi miestai yra Kopavogur, Hafnarffjordur ir Akureyri. Islandijoje gyvena apie 290 000 gyventojų.
Kalba
Gimtoji kalba yra islandų, kuri priklauso Germanų kalbų šiaurės grupei. Dauguma islandų supranta ir kalba angliškai bei supranta Skandinavų kalbas.
Valiuta yra Islandijos krona (ISK).
Laikas. Visus metu vietinis laikas yra Grinvičo juostos (GMT). Viena valanda vėliau nei Centrinėje Europoje žiemą, bet dviem valandom vėliau vasarą. Kada Briuselyje 12 valanda, Islandijoje 10 valanda vasarą, bet 11 valanda žiemą. Kada Jungtinėje Karalystėje 12 valanda, Islandijoje 11 valanda vasarą.
Tarptautinis kodas Į Islandiją: +354 ir numeris
Pagalbos paslaugos Bendras pagalbos telefonas Islandijoje yra 112. Policijos telefono numeris – 112.
DARBO PPAIEŠKA
Europos ekonominės erdvės piliečiai taip pat kaip ir Europos Sąjungos piliečiai turi teisę gyventi ir dirbti Islandijoje be leidimo dirbti. Tokiu būdu, Europos ekonominės erdvės ir Europos Sąjungos piliečiai turi tokias pačias teises kaip ir Islandijos piliečiai darbo užmokesčio, darbo sąlygų, galimybės įsigyti gyvenamąjį plotą, profesinio mokymo, socialinės apsaugos ir narystės profesinėje sąjungoje atžvilgiu. Šeimos ir artimiausi išlaikytiniai turi teisę kartu prisijungti ir turi panašias teises.
Jūs galite pradėti dirbti atvykę į Islandiją be leidimo dirbti. Jeigu jūs pasiliekate ilgesniam laikui nei 3 mėnesiai, turite gauti leidimą gyventi. (Specialios taisyklės yra taikomos Šiaurės Europos šalims, kurioms niekada nereikia gauti leidimo gyventi.)
Kol jūs ieškote darbo Islandijoje, šalies socialinės gerovės sistema negali prisiimti atsakomybės už jūs ar jūsų šeimos pajamas.
Užimtumo tarnybos
Valstybė yra sukūrusi valstybines užimtumo tarnybas Islandijoje, tačiau taip pat čia veikia ir privačios įdarbinimo agentūros. Kiekviename regione yra užimtumo tarnyba. Didžiausia užimtumo tarnyba yra Reikjavike. EURES patarėjai yra įsikūrę Hafnarfjordur mieste šalia Reikjaviko (8 km nuo centro).
EURES
VMH
Fjardargata 13-15
IS-220 Hanafjordur
Tel.: +354-554 7600
Faks.: +354-554 7601
e-mail: eure@svm.is
Kaip Europos Sąjungos pilietis jūs turite teisę nemokamai naudotis užimtumo tarnybos paslaugomis. Vinnumidlun Islandijoje atitinka Darbo centrą. Adresus galima surasti Darbo direktorato (Vinnumalastofnun) internetiniame puslapyje www.vinnumalastofnun.is. Šis puslapis yra ir anglų kalboje. Geriausias pasirinkimas yra pradėti nuo wwww.eures-jobs.com (pasirinkti vietovę Islandija) puslapio ir pasižiūrėti kas yra siūloma islandiškai nekalbantiems piliečiams.
Privačios įdarbinimo agentūros
Privačiomis įdarbinimo agentūrų paslaugomis daugiau naudojasi įmonės, ypač sostinės regione, kur veikia apie 10 tokių agentūrų. Kompanijos turi ieškančiųjų darbo registrą ir tik dalis darbų, kuriuos įdarbinimo agentūros gauna iš kompanijų, yra reklamuojamos. Paprastai tai yra vadovų ar ekspertų darbo vietos, kur yra reikalinga islandų kalba. Informacinių technologijų (IT) srityje kartais islandų kalba nėra reikalinga.
Jūs privačių įdarbinimo agentūrų adresus rasite Darbo direktorato internetiniame puslapyje: www.vinnumalastofnun.is . Dauguma jų turi anglų kalbos versijas.
Savarankiškas užimtumas
Jeigu jūs planuojate pradėti savo verslą, informaciją galite gauti Pramonės ir prekybos ministerijoje www.stjr.is ir Valstybinių mokesčių direktorate www.rsk.lt.
Sezoniniai darbai
Sezoninius darbus surasite EURES duomenų bazėje, daugiausia tai darbai ūkiuose. Sezoniniai darbai ūkiuose yra dažnai siūlomi EURES tinkle. www.eures-jobs.com (vietovė: Islandija).
ĮVAŽIAVIMAS IR REGISTRACIJOS DOKUMENTAI
Norėdami dirbti Islandijoje privalote turėti Europos ekonominės erdvės pasą. Europos ekonominės erdvės piliečiams yra laisvai leidžiama įvažiuoti į Islandiją iki trijų mėnesių ir ieškoti darbo arba pradėti savo verslą.
Leidimas gyventi
Jeigu jūs ketinate pasilikti Islandijoje ilgiau nei tris mėnesius, turite kreiptis į Imigracijos tarnybą ir įsigyti leidimą gyventi. (Danijos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos piliečiai turi atkreipti dėmesį į specialias taisykles dėl Šiaurės Europos šalių bendradarbiavimo.)
Imigracijos tarnybos adresas:
Utlendingaeftirlitid,
Skogarhlid 6
IS-105 Reykjavik
www.utl.is
Automatiškai leidimas gyventi išduodamas Europos ekonominės erdvės šalių piliečiams, kurie įsidarbino arba kada jie pradeda praktinę veiklą pagal profesiją, arba pradėjo verslą Islandijoje. Šis dokumentas paprasčiausiai suteikia teisę gyventi kaip darbuotojui iš Europos ekonominės erdvės šalies. Leidimas gyventi, kuris išduodamas pirmą kartą, gali būti apribotas iki 2 metų, jeigu pareiškėjas negali užtikrinti, kad įvykdys sąlygas leidimui (5 metams gyventi). Leidimai gyventi suteikia teisę pasilikti ir dirbti Islandijoje, išskyrus, kur nurodomi apribojimai. Leidimas gyventi, suteiktas Europos ekonominės eerdvės piliečiui, suteikia teisę grįžti į Islandiją be apribojimų , kol leidimas gyventi galioja.
Nacionalinis registras
Kiekvienas Europos ekonominės erdvės pilieti atvykęs į Islandiją turi informuoti apie atvykimą, jeigu pasilieka ilgiau nei trims mėnesiams. Visais atvejais, kada pradedate dirbti, turite gauti CPR arba identifikacijos numerį (Kennitala), tai paprastai užtrunka mažiau nei valandą. Kennitala yra reikalinga įsigyjant mokesčių kortelė, taip pat reikalinga atidarant sąskaitą banke. Mokesčių kortelę gausite mokesčių įstaigoje pagal teritoriją, kurioje dirbsite, Reikjavike rasite Rikisskattstjori, www.rsk.is: čia rasite paraiškos formą mokesčių kkortelei gauti, ją galite išsiųsti faksu arba paštu. Kennitala gausite:
Nacionalinis registras
(Hagstofa islands)
Skuggasundi 3
IS-101 Reykjavik
Tel.: +354-560 9800
Faks.: +354-562 3312
www.hagstofa.is formą galite atsispausdinti ir išsiųsti faksu arba paštu Nacionaliniame registrui.
Kad užregistruotų registre, jūs privalote nusiųsti paso kopiją į Nacionalinį registrą. Už sostinės tteritorijos ribų jūs turite susisiekti su Syslumadur.
Motorinių transporto priemonių importavimas
Yra tam tikros laiko ribos savo automobilio naudojimui Islandijoje nemokant importo mokesčio. Daugiau informacijos:
Rikistollstjoraembattid
Muitų direktoratas
Tryggvagotu 19
IS-150 Reykjavik
Tel.: +354-5600500
SVEIKATOS APSAUGA
Jeigu esate bedarbis ir ieškote darbo Islandijoje, turite pasiimti E-111 arba E-119 formą. Formą E-111 galite gauti iš savo šalies Socialinės apsaugos administracijos. Tai suteikia galimybę gauti skubų medicininį gydymą nemokamai, jeigu prireiktų.
Sveikatos priežiūros paslaugos
Bendrai, pacientas turi pradėti nuo konsultacijos su bendrosios praktikos gydytoju. Šie gydytoja įdarbinti sveikatos priežiūros centruose. Pacientai ieškodami pagalbos gali kreiptis į artimiausią sveikatos priežiūros centrą, bet Reikjaviko sostinės teritorijoje ir Akureyri, gyventojai sveikatos priežiūros centruose yra priskirti konkrečiam gydytojui. Pacientai moka 900 ISK kronų už konsultacijas dienos metu darbo valandomis arba už sveikatos centro priežiūros paslaugas. Gydytojai iir bendrosios praktikos gydytojai sveikatos priežiūros cente nukreipia pacientus pas specialistus, jeigu jie mano, kad tai reikalinga. Pacientas turi teisę konsultuotis su specialistu, neidamas pas bendrosios praktikos gydytoją ar gydytoją sveikatos priežiūros centre. Pacientai moka fiksuotą mokestį už kiekvieną konsultaciją. Specialistų paslaugos yra teikiamos ligoninėse, ambulatorinio gydymo klinikose ir specialistų konsultavimo kabinetuose.
Ligoninė
Pacientai yra guldomi į ligoninę, kai juos nukreipia gydytojas. Kritiškais atvejais pacientai tuoj pat guldomi į ligoninę ir jiems tuomet suteikia greitąją medicininę pagalbą. Jeigu tyrimas ar gydymas nnėra skubus, gydytojas gali nukelti toliau prašymą į ligoninę. Reikjavike nelaimingų atsitikimų, gyvybei pavojingais ir labai sunkių ligų atvejais pacientai gali būti nukreipiami į Savivaldybės ligoninės Greitosios medicinos pagalbos palatą. Greitosios medicinos pagalbos paslaugas taip pat teikia bendrosios praktikos gydytojai po įprastinių darbo valandų Visuomenės sveikatos centre Reikjavike. Daugiau informacijos ieškokite
Valstybinis socialinės apsaugos institutas
www.tr.is
Tryggingastofnun Rikisins
Laugavegi 114,
IS-105 Reykjavik
Tel.: +354-560 4400
Faks.:+354-562 4535
SOCIALINĖ APSAUGA
Jūsų socialinės apsaugos teisės Islandijoje pagal Europos ekonominės erdvės sutartį yra tokios pačios kaip Europos Sąjungoje. Kada jūs pradedate dirbti Islandijoje, jūs mokate įmokas Islandijos socialinės apsaugos sistemai ir tokiu būdu įgyjate teisę į pašalpas. Draudimą nuo nedarbo moka darbdavys. Jeigu darbdavys mokėjo tam tikrą minimalų laikotarpį, esate draudžiami be tolimesnių formalumų. Atkreipkite dėmesį, kad savo teises galite perkelti iš kitų Europos ekonominės erdvės šalių. Galite persiųsti gaunamą bedarbio pašalpą, kurią gaunate Islandijoje, į savo šalį pasiimdami E-301 formą prieš išvykdami. Jūsų darbdavys užpildo formą ir Darbo direktoratas duoda E-301 formą ir išsiunčia jūsų adresu.
Nedarbas
Jeigu Islandijoje netekote darbo, galite registruotis vietinėje užimtumo tarnyboje (vinnumidlun), kuri jums padės. Minimalus laikotarpis bedarbio pašalpai gauti yra10 savaičių apmokamo darbo ir suteikia teisę gauti dalinę pašalpą. Atkreipiame dėmesį, jeigu jūs turite su savimi E-301 formą ir dirbote 10 savaičių Islandijoje, galite gauti pilną ppašalpą.
Bedarbio pašalpos persiuntimas
Tie, kurie savo šalyje turėjo teisę į bedarbio pašalpą ir gavo ją mažiausiai keturias savaites, gali toliau j gauti iki trijų mėnesių ieškodami darbo Islandijoje. Kaip ieškantis darbo, kuris gauna bedarbio pašalpą, privalote kiekvieną savaitę pats asmeniškai atvykti į užimtumo tarnybą, kaip aktyviai ieškantis darbo. Jūs savo šalyje turi informuoti atitinkamą įstaigą apie ketinimą ieškoti darbo Islandijoje gerokai iš anksto prieš išvykstant. Jūsų bedarbio pašalpų mokėjimo įstaiga nustatys ar tenkinamos sąlygos ir išsiųs jums formą prieš išvykstant, kurią pateiksite užimtumo tarnybai Islandijoje, kaip galima greičiau kai atvyksite. Ši forma (E-303) užtikrina jūsų bedarbio pašalpos mokėjimą Islandijoje.
Pensijos
Jeigu jūs dirbote dviejose ar daugiau Europos Sąjungos/Europos ekonominės erdvės šalių, galite sumuoti valstybinės pensijos įmokas sumokėtas kiekvienoje šalyje gaudami paskaičiuotą valstybinę pensiją. Norėdami gauti daugiau informacijos, kreipkitės į jūsų šalies socialinės apsaugos administraciją. Be to, yra privaloma, kad kiekvienas darbuotojas nuo atlyginimo moka 4 proc. į pensijų fondą, o darbdavys moka 6 proc. kada tapsite pensininku, jūsų šalies socialinės apsaugos administracija patikrins jūsų teises Europos ekonominės erdvės šalyse ir persiųs jums. Daugiau informacijos apie pašalpas, kai esate Islandijoje, rasite:
Tryggingastofnun Rikisins
Lauguvegi 114
IS-150 Reykjavik
Tel.: +354-560 4400
www.tr.is
MOKESČIAI
Asmenys, gyvenantys Islandijoje yra subjektai, turintys neribotą įsipareigojimą mokėti mokesčius nuo visų pajamų, bet kur uždirbtų. Bendras pprincipas, kad bet kuris asmuo, pasiliekantis Islandijoje 6 mėnesiams ar ilgiau yra legaliai gyvenantys Islandijoje.
Pajamų mokestis
Pajamų mokestis atskaičiuojamas nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio Islandijoje, o tai reiškia, kad darbdavys sulaiko mokestį ir persiunčia vyriausybei darbuotojo, už kurį moka, vardu. Yra nustatytas pajamų mokesčio dydis, kuri 2002 m. buvo 38,54 proc. (30,28 proc. nacionalinis pajamų mokestis ir 8,31 proc. savivaldybės pajamų mokestis). Suma, nuo kurios neskaičiuojamas pajamų mokestis yra 26 002 ISK kronų mėnesiui, o tai reiškia, kad nuo 67 000 ISK kronų neskaičiuojamas pajamų mokestis, o nuo likusios sumos skaičiuojamas 38,54 proc. dydžio mokestis. Mokesčių institucijos išleidžia mokesčių korteles, kurios yra būtina sąlyga gauti atleidimą nuo mokesčio (žr. žemiau „Lankytojų apmokestinimas“). 4 proc. mokami į pensijos fondą nėra apmokestinami, taigi bendrai 68 000ISK kronų mėnesiui yra neapmokestinami pajamų mokesčių.
Lankytojų apmokestinimas, kurie pasilieka mažiau kaip 6 mėnesiams Islandijoje
Jeigu pasiliekate Islandijoje maksimaliai 6 mėnesius, mokate mokesčius nuo gautų pajamų Islandijoje. Jūs turite nusiųsti pranešimą apie pajamas mokesčių institucijai savaitė prieš išvykimą, kad suskaičiuotų galutinę mokesčio sumą, kai kuriais atvejais gali būti dalinis grąžinimas.
Lankytojų apmokestinimas, kurie pasilieka ilgiau kaip 6 mėnesiams Islandijoje
Jeigu pasiliekate Islandijoje ilgiau kaip 6 mėnesiams, mokesčiai skaičiuojami, kaip Islandijos piliečio. Daugiau informacijos gausite mokesčių įstaigoje:
Valstybinis mokesčių
direktoratas
Laugavegi 166
IS-150 Reykjavik
www.rsk.is: medžiagą rasite anglų ir danų kalbomis.
DARBO SĄLYGOS
Atsiminkite, kad jūsų nacionaliniai darbo apsaugos įstatymai neišsiplečia už jūsų šalies ribų. Yra tam tikros taisyklės, kurios yra bendros Europos ekonominės erdvės šalims, be to, terminai ir sąlygos yra susitarimo dalykas tarp darbdavio ir jūsų.
Sutartys
Darbo sutartys turi būti sudaromos raštu, bet daugelyje sričių žodinės sutartys yra įprastos. Pagal įstatymą jūs turite teisę sudaryti sutartį raštu. Kai gaunate darbą, jūs turite įsigyti leidimą gyventi iš Imigracijos tarnybos, jei pasiliekate ilgesniam laikotarpiui nnei trims mėnesiai bei darbo trukmė yra ilgiau kaip trys mėnesiai. Prieš pasirašydami darbo sutartį, atidžiai perskaitykite darbo sąlygas ir terminus , įsitikinkite, kad viską teisingai supratote, kas yra parašyta sutartyje. Patikrinkite, apmokėjimo dažnumą ir būdą. Gali būti, kad atlyginimą mokės tiesiai į banką ir jums bus reikalinga atsiskaitomoji sąskaita. Teisė į kasmetines atostogas įgyjama po vienerių darbo metų. Minimalus atostogų laikotarpis yra 24 dienos, plius 15 dienų valstybinių švenčių. Darbuotojai turi teisę į atostoginius proporcingai dirbtam laikui.
Profesinės organizacijos
Islandijoje dauguma ddarbdavių priklauso sąjungoms ar profesinėms organizacijoms. Prisijungti, susisiekti su atstovais pagal vietovę www.asi.is.
Darbo užmokestis
Yra minimalus darbo užmokestis. Sutartys sudaromos kolektyviai. Darbo savaitė yra 40 valandų, per 5 dienas (40 valandų yra apmokama, bet aktyvus darbo laikas yra 37 valandos iir 5 minutės). Kartais tenka dirbti ir viršvalandžius, kas įprasta bendroje darbo rinkoje.
APGYVENDINIMAS
Islandijoje privačių namų rinkos dalis yra didelė ir užima 75-85 proc. gyvenamųjų namų rinkos. Tai reiškia, kad gana silpna yra nuomojamo gyvenamojo ploto rinka. Nuomojamas gyvenamasis plotas dažniausiai yra be baldų. Nuoma paprastai mokama kas mėnesį, mėnesiu į priekį. Reikjavike maži viešbučiai ir svečių namai gali būti pats geriausias pasirinkimas. (pasižiūrėkite gali pridėtoje informacijoje). Apgyvendinimo situacija skiriasi priklausomai nuo regiono.
ŠVIETIMAS
Islandijos mokyklų švietimo sistema susideda iš pradinių mokyklų, vidurinių mokyklų ir aukštųjų mokyklų. Ieškodami informacijos apie valstybinį ir privatų švietimą susisiekite su:
Kultūros ir švietimo ministerija
Solvholsgotu 4
IS-101 Reykjavik
Tel.: +354-560 9500
Faks.: +354-562 3068
www.stjr.is
Pradinė mokykla
Vaikai nuo 6 iki 16 metų privalo lankyti mokyklą. Mokykla yra nemokama. Mokslo metai prasideda paskutinė rrugpjūčio savaitę ir tęsiasi devynis mėnesius, arba iki gegužės 31 d. Mokiniai yra suskirstomi į klases pagal amžių.
Vidurinė mokykla
Vidurinėje mokykloje siūlomos programos, kurios trunka nuo vienerių iki ketverių metų. Kursas gali būti teorinis arba profesinis, priklausomai nuo tikslų. Vidurinės klasikinės mokyklos (menntaskolar), kurios siūlo tik akademinę programą, baigiasi stojamųjų egzaminų laikymu į aukštąją mokyklą (Vokietijoje – abitūros egzaminai, Anglijoje – A-lygis). Šiose institucijos mokslai trunka ketverius metus ir tie, kurie gerai baigia studijas, gali teikti dokumentus stojimui į universitetą.
Pramonės pprofesinės mokyklos, kurios išimtinai siūlo tik profesines programas, ruošia studentus kvalifikuotam darbui. Valstybinės bendrojo lavinimo mokyklos siūlo akademines programas panašiai kaip vidurinėse klasikinėse mokyklose, praktinis mokymas panašus kaip ir profesinėse mokyklose ir siūlo papildomas specializuotas praktinio mokymo programas. Specializuotos praktinio mokymo mokyklos siūlo tam tikras programas, pagal kurias ruošiama specializuotam užimtumui.
Universitetai
Aukštąjį universitetinį išsilavinimą suteikia universitetai. Yra keletas institucijų, kurios pagal įstatymą nėra apibrėžiamos kaip universitetai ar koledžai, bet siūlo universitetinio arba aukštojo mokslo lygio programas ir apibrėžiamos kaip aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo mokyklos. Valstybės išlaikomose aukštojo mokslo institucijose nėra mokesčio už mokslą, neskaičiuojant registracijos mokesčio stojant į aukštąsias mokyklas. Kai kuriose institucijose ar fakultetuose reikalaujamas profesinis mokymas arba darbo patirtis. Kultūros ir švietimo ministerija yra atsakinga už įstatymų įgyvendinimą visais lygiais nuo ikimokyklinio ir pradinio mokymo iki vidurinio ir aukštojo mokslo, be to ir suaugusiųjų mokymą. Ministerija atsakinga už švietimo planavimo gerinimą leidžia reglamentus ir neša galutinę atsakomybę už oficialų plėtros ir eksperimentinį darbą mokyklose. (www.hi.is, www.unak.is).
Parama studijoms
Jeigu Europos ekonominės erdvės pilietis dirba Europos ekonominės erdvės teritorijoje ir gyvena Islandijoje vienerius metus, turi teisę gauti paramą profesinėms studijoms Islandijoje.
KVALIFIKACIJŲ PRIPAŽINIMAS
Pagal Europos ekonominės erdvės sutartį, aukštųjų studijų laipsniai, kuriuos įgyti reikia studijuoti mažiausiai trejus metus, ir profesinės studijos su vviduriniu išsilavinimu, yra pripažįstami kitose Europos ekonominės erdvės šalyse. Prieš išvykdami į Islandiją sužinokite ar kvalifikacijos yra lyginamos. Islandijoje galite susisiekti su Kultūros ir švietimo ministerija, kuri ir paaiškins jūsų kvalifikacijos palyginimą su Islandijos akademine ir profesine kvalifikacija.
Koordinatorius Islandijoje:
Kultūros ir švietimo ministerija
Solvholsgotu 4,
IS-150 Reykjavik
Tel.: +354-560 9500
www.stjr.is
Profesinės kvalifikacijos
Apie profesinių kvalifikacijų palyginimą informaciją gausite Kultūros ir švietimo ministerijoje.
Akademinės kvalifikacijos
Detalesnę informacija apie Islandijos ir jūsų akademinės kvalifikacijos lygiavertės, gausite Kultūros ir švietimo ministerijoje.
Solvholsgotu 4,
IS-150 Reykjavik
Tel.: +354-560 9500
Kultūra
Jūs turite žinoti, kad gyvenimo būdas, papročiai, auklėjimo metodai ir standartai gali skirtis nuo jūsų šalies.
Daugiau informacijos rasite www.icenews.is.
Teisiniai klausimai
Būdamas Islandijoje būsite šios šalies teisės subjektu. Atsiradus teisinėms problemoms kreipkitės į ambasadą.
Informacija pasiskaitymui
Daugiau informacijos rasite www.europa.eu.int/comm/dg05/elm/eures. Taip pat galite susisiekti su EURES biuru Islandijoje.
Adresų sąrašas
Prieš įsidarbindami Islandijoje įsitikinkite, kad:
Jūs turite EEE/ES pasą,
Jūs visiškai supratote sutartį, kurioje aiškiai išdėstyti įdarbinimo terminai ir sąlygos,
Žinote atlyginimo mokėjimo metodą ir dažnumą,
Žinote, kaip organizuoti kelionė ir ar darbdavys už ją sumokės,
Turite gyvenamąjį plotą vietovėje, į kurią važiuojate,
Turite E-111 formą dėl medicininio gydymo arba privatų draudimą,
Turite pakankamai lėšų pragyventi, kol gausite atlyginimą arba grįžti į namus, jeigu
Šaltiniai
www.ldb.lt
www.ipc.lt
http://gallery.azuolas.org
http://www.autostop.lt
Lietuboškoji tarybiė enciklopedija 1978
