Ispanija

Įvadas

Pasirinkau kelionės oraganizavimą į Ispaniją, nes mane visda žavėjo ši šalis ir todėl kad Ispanija yra labai savitas ir įdomus kraštas.

Ispanija – koridos ir ugningo flamenko šalis – tikras rojus, norintiems pailsėti švariuose pajūrio paplūdimiuose ir pasigrožėti unikaliais gamtos, istorijos, gamtos ir kultūros paminklais.

Į Ispaniją Lietuvos turistus traukia kaitri saulė, šilta jūra, įdomūs miestai, draugiški žmonės, daugybė pramogų ir liaudies švenčių, turtingi muziejai, puikūs kurortai. Šiame darbe apžvelgsiu pagrindines žinias apie Ispaniją, taip pat apgyvendinimą, maitinimą, lankytinas vietas.

1. Trumpa iinformacija apie Ispaniją

Oficialus pavadinimas Ispanijos karalystė

Plotas 504 750 kv. km

Sostinė ir didžiausias miestas Madridas (2,9 milijono gyventojų)

Aukštis pagal jūros lygį aukščiausia vieta: Mulaseno kalnas

(3478 m), žemiausios vietos – viduržemio jūros lygis pagal pakarantę

Gyventojai

Bendras skaičius (1999) 39 167 744

Tankumas 77,6 žmonės kv. km

Pasiskirstymas (1990) 78,4 gyvena mieste;

21,6 – kaime

Metinis prieaugis (1996) 0,3

Valstybinė kalba Kastilijos ispanų (ir katalonų, galisų bei baskų atitinkamuose rajonuose

Ekonomika

Bendrasis vidaus produktas (1998) 646 milijardai JAV dol. 16 500 JAV dol. vienam gyventojui

Užsienio prekyba (1998) importas – 132,3 milijardai JAV dol.

eksportas –111,1 milijardai JAV dol.

Pagrindiniai prekybos partneriai Europos Sąjunga 70 , JJAV 5

Piniginis vienetas peseta

Valiutos kursas (1/99) 143,39 pesetos = 1 JAV dol.

Vaikų mirtingumas (1999) iš 1000 gimusių 6,41 mirė

2. Pagrindinės žinios

2.1. Geografinė padėtis

Ispanija – antra pagal dydį Europos valstybė po Prancūzijos. Šalis užima didžiąją dalį Pirėnų pusiasalio. Jos krantus skalauja Atlanto vandenynas ir VViduržemio jūros kranto linija vingiuoja 3144 kilometrus. Į šalies teritoriją įeina Balearų salos Viduržemio jūroje, Kanarų salos Atlanto vandenyne, Seutos ir Melijos miestai Šiaurės Maroke.

Ispanija – antra pagal kalnuotumąEuropos valstybė po Šveicarijos. Didžiumą žemyninės Ispanijos teritorijos sudaro Centrinis Mesetos plokščiakalnis; jį kerta ir juosia kalnų virtinės, kurių žymiausia – šiaurėje stūksantys didingi, sniegu padengti Pirėnų kalnai, atskiriantys Pirėnų pusiasalį nuo Prancūzijos ir likusios Europos.

Kadangi tarp ispanų protėvių buvo finikiečių, graikų, kartaginiečių, romėnų, keltų, maurų ir žydų, ispanai tapo viena iš labiausiai įvairialypių Europos tautų. Daugelis šalies sričių turi savitus papročius, tradicijas ir kalbą. Kelios sritys išsaugojo stiprų neptiklausomybės troškimą. Daugelis baskų ir ypač katalonų nelaiko savęs ispanais. Tad oficialiai Ispanijoje yra 17 autonominių sričių, tai: Andalūzija, Aragonas, Astūrija, Balearų salos, BBaskija, Ekstremadūra, Galisija, Kanarų salos, Katalonija, Leonas, Madrido apskritis, Mursija, Naujoji Kastilija, Navara, Riocha, Senoji Kastilija, Valensija.

2.2. Klimatas ir temperatūra

Ispanija turi tris skirtigas klimato zonas. Šiaurės pajūrio srities klimatas vidutinis: švelnios žiemos ir vėsios vasaros. Dangus ištisus metus debesuotas, ypač Galisijoje. Drėgname Galisijos mieste Kompostelos Santjage užregistruotas didžiausias Ispanijos kritulių kiekis per metus – 1637 milimetrų (triskart didesnis kaip Londone).

Katalonijos ir Valensijos Viduržemio jūros pakrantei, Andalūzija žemumomis ir Balearų saloms būdingas Viduržemio jūros klimatas. Žiemos čia švelnios, retkarčiais palyja, o vvasaros saulėtos ir sausos.

Vidurinė Ispanijos dalis patiria didžiausius temperatūros svyravimus su atšiauriomis žiemomis ir ypač karštomis ir sausomis vasaromis. Lietūs užeina pavasarį ir rudenį, tačiau nepakankamai gausūs, kad nuramintų sausringo krašto troškulį. Kartą ar dukart per metus „Saharos lietūs“ (atnešantys Saharos smiltelių) viską rusvai nuspalvina.

Kanarų salos, nuo žiemos bėgančių europiečių dažniausiai lankoma vieta, pasižymi pastoviausiu klimatu. Temperatūra čia visus metus labai nenutolsta nuo 20 C. Labai nedidelis skirtumas tarp nakties ir dienos ar vasarosir žiemos orų..

Geriausias laikas poilsiauti Kosta del Solio. Pakrantėje yra nuo balandžio iki birželio ir rugsėjo, spalio mėnesiais, kai nėra didelių karščių. Vidutinė oro temeperatūra: 23 C balandį, 25 C gegužę, 28 C birželį ir rugsėjį ,27 C spalį. Vidutinė vandens temperatūra: 19 C balandį ir gegužę, 21 C, birželį, rugsėjį ir spalį.

2.3. Sezoniškumas

Ispanijos kalendoriuje gausu festivalių, kultūros renginių, sporto varžybų. Net mažuose miesteliuose būna bent viena tradicinė fiesta, trunkanti savaitę ar ilgiau. Tuo metu darbą keičia paradai, bulių kovos, fejerverkai. Daugelis kaimų ir pakarančių miestų švenčia derliaus šventes su kulinarijos patiekalų mugėmis, kur galima paragauti vietinės produkcijos. Didžiuosiuose miestuose visus metus vyksta muzikos, šokių, teatrų, kino filmų festivaliai. Rengiami populiariausių Ispanijos sporto šakų – futbolo, krepšinio, dviračių sporto, buriavimo, golfo ir teniso – šalies bei ttarptautiniai čempionatai. Svarbiausių renginių datas verta pasitikslinti vietos turizmo centre, nes jos kasmet keičiasi.

Pavasaris. Atėjus pavasariui Ispanijos gyvenimas persikelia į lauką, gatvių kavines užplūsta lankytojai. Ypač gražiai atrodo užmiestis, kai dar neprasidėjus vasaros karščiams žydi gėlės, kanalais teka vanduo pasėliams drėkinti. Velykos – iškilmingų procesijų metas.

Vasara. Rugpjūtis – atostogų mėnuo Ispanijoje. Miestai ištuštėja, gyventojai traukia į pajūrį arba į savo namelius kalnuose, be to plūsteli milijonai užsienio turistų, todėl paplūdimiai ir vasarvietės perpildyti. Ispanijos centre ir pietuose labai karšta, todėl pasilinksminimai dažnai vyksta vakarais, kaitrai atslūgus. Vasaros pabaigoje prasideda gastronominės derliaus nuėmimo ir valgymo šventės, pradedant žuvies švente Šiaurinėje pakrantėje ir baigiant Balearų salų dešrelių valgymu.

Ruduo. Po vasaros karščių rudenį paprastai prasideda lietūs. Pasibaigus turizmo sezonui, daugelis kurortų uždaromi. Tačiau vyksta derliaus šventės ir svarbiausios jų skirtos vynuogėms. Pirmieji spaudimai šventinami, kai kur vynas dalijamas už dyką. Miškų zonose vietos restoranų valgiaraščiuose įrašomi šviežių grybų patiekalai. Spalio viduryje prasideda medžioklės sezonas, trunkantis iki vasario. Ruduo taip pat naujų teatro ir muzikos pradžia didžiuose Ispanijos miestuose.

Žiema. Atskiruose rajonuose žiema nevienoda. Kai kalnų šlaituose iškritęs sniegas sukviečia slidininkus, žemumose skinamos alyvuogės ir apelsinai. Aukštesnėse Ispanijos vietose būna labai šalta. Andalūzijoje, rytinėje pakarantėje ir Balearų salose – šaltos naktys, bet saulėtos dienos. Šilta žžiema vilioja turistus į Kanarų salas.

2.4. Istorija

197 m. Pr. Kr. Romėnai padalijo Iberijos pusiasalį į dvi provincijas – Tolimoji Ispanija ir Artimoji Ispanija. Romėnai įvedė vieningą valdymą, tiesė kelius, kūrė miestus. Vietos gyventojai perėmė romėnų religiją, papročius. Taip pradėjo formuotis ispanų tauta. V a. Ispaniją užvaldė vestgotai, kurie perėmė vietos gyventojų kalbą ir religiją.

750 m. Dalį Ispanijos užkariavo arabai ir įkūrė nuo Bagdado kalifato nepriklausomą Kordobos emyratą, kuris 1031 m. Suskilo į daugybę emyratų. Tuomet Ispanija buvo viena turtingiausių Europos valstybių, kurioje klestėjo menas, prekyba bei amatai.

VIII a. prasidėjo rekonkista – išsivadavimo judėjimas – arabų nenukariautoje Pirėnų pusiasalio šiaurėje. Iki XIII a. vid. buvo atkariautas visas Pirėnų pusiasalis. Išvaduotoje teritorijoje susikūrė kelios nepriklausomos krikščioniškos karalystės.

Ispanijos istorijoje dažnai išskiriami 1492 m., kai valdovų katalikų kariomenė užėmė Granadą ir paskutinis maurų valdovas visiems laikams paliko Alhambros rūmus. Tais pačiais metais trys ispano Kristupo Kolumbo karavelės atrado Amerikos žemyną. Be to, Romos popiežiumi pirmą kartą tapo skandalingas ispanas. Klestėjo ekonomika ir kultūra.

Maždaug XVIII a. Ispanija prarado dalį savo valdžios, o XIX a. Ispanija tapo ekonomiškai atsilikusia šalimi. Į XX a. Ispanija įžengė kaip socialinių, kultūros kontrastų kraštas, laikėsi neutralumo, tačiau pokaryje politika ir ekonomika buvo nestabili, gausėjo streikų, politinių grupuočių, susidūrimų, maištų.

Trečiame – ketvirtame dešimtmetyje kilo antimonarchinis judėjimas; susidūrus kairioms ir dešinioms politinėms jėgoms, buvo sugriauta miestų ir kaimų, žuvo ir emigravo daugiau nei milijonas ispanų.

Po 1953 metų sutarties su JAV atgijo pramonė. Nuo 1960 – 1970 m. Sparčiai augo miestai, vystėsi turizmas, keitėsi turizmas, keitėsi struktūra. Po diktatoriaus Franko mirties Ispanija tapo monarchine valstybe – JTO bei Europos Sąjungos nare.

2.5. Gyventojai, kalba, tradicijos

Pažintį su Ispanija Lietuvos turistai dažniausiai pradeda nuo Katalonijos. Atvykę čia dažnokai nustemba, kad Ispanijoje šnekama ne tik iispaniškai. Atgimsta Franko laikais drausta katalonų kalba. Ji vartojama įstaigose, mokyklose, šeimose. Suprantama, visi moka ir valstybinę ispanų kalbą, kuri kilo iš Kastilijos tarmės.

Šalia Portugalijos esančioje Galisijoje vartojama gimininga portugalų kalbai galisų kalba. Šios trys kalbos (ispanų, katalonų, galisų) panašios ir priklauso tai pačiai grupei romanų kalbų, kilusių iš lotynų kalbos. Baskijoje vartojama baskų kalba net nepriskiriama indoeuropiečių kalboms. Manoma, kad baskų protėviai prieš kelis tūkstančius metų atvyko iš Kaukazo. Šiuo metu Baskijoje vietinę baskų kalbą (euskarą) supranta tik 15 –– 20 gyventojų. Kraštutiniai baskų nacionalistai remia teroristinę organizaciją ETA, siekiančią Baskijos nepriklausomybės.

Ispanijos gyventojų skaičius artėja prie 40 milijonų. Tai penkti pagal gyventojų skaičių ir antroji pagal plotą Vakarų Europos valstybė. Vidutinis gyventojų tankumas 72 žm./km, pajūrio rajonuose – 128 žžm./km. Religija – katalikybė. Didžiausi miestai: Madridas, Barselona, Valensija, Sevilija, Bilbao, Malaga.

Ispaniškai pasaulyje kalba apie 300 milijonų žmonių. Tai viena oficialiųjų JTO ir kitų tarptautinių organizacijų kalbų. Ji – ne tik Ispanijos, bet ir daugumos Pietų bei Centrinės Amerikos bei Brazilijos) valstybinė kalba.

Vargu, ar kurioje nors kitoje Europos šalyje pamatysime tiek liaudies švenčių, fejerijų, festivalių. Bet kuriame Ispanijos mieste spalvingos šventės vyksta bent po keletą kartų per metus. Vasarą kas sekmadienį rengiamos bulių kautynės (corrida), į kurias susirenka tūkstančiai šventiškai pasipuošusių ispanų ir užsienio turistų.

Korida – tai ir menas, ir sportas, nepaprastas renginys, kurio tradicijos tęsiamos daugelį šimtmečių. Kasmet, stebint 30 milijonams žiūrovų nužudoma 25 tūkst. bulių.

Koridos žiūrovai – tai aktyvūs reginio dalyviai. Pritarimą ir susižavėjimą publika išreiškia šauksmu „olė“, mmosuodami baltomis nosinaitėmis. Gražiausiomis kovos akimirkomis orkestras groja ispanų liadies šokį pasadoblį (paso doble). Sėkmingai kovojęs matadoras apdovanojimas nukauto bulio ausimis ir uodega.

Bet kurioje koridoje trys matadorai, arba toreadorai, kaunasi su šešiais buliais.

Korida pradedama paradu, kuriame pasirodo išsipuošę būsimosios kovos dalyviai. Po eisenos į areną išleidžiamas maždaug pusę tonos sveriantis jautis. Kai plačiaragis milžinas krauju pasruvusiomis akimis įsisiautėja aikštėje, į areną išbėga trys toreadorai. Jie mosuoja palei buliaus nosį raudonomis skraistėmis, erzina jį ir stebi jo elgseną, kol vienas toreadorų sstoja į kovą.

Netrukus į areną ant stora oda apdengtų ir metalo šarvais išdabintų žirgų išjoja du pikadorai. Jų uždavinys – įsmeigti į buliaus nugarą ietį. Sužeistas bulius įnirtęs puola žirgą ir raitelį. Raitelio kojas dengia apsauginės metalo plokštės. Jeigu žirgas parverčiamas, išbėgę toreadorai mosuodami skraistėmis nukreipia buliaus dėmesį.

Pasirodo banderiljerai. Jie seka paskui bulių ir, nutaikę akimirką, įsmeigia į gyvulio nugarą keletą trumpų iečių – kurios linguodamos aitrina žaizdas.

Kovos kulminacija laikoma vieno toreadorų mirtina kova su buliumi. Matadoras kurį laiką dar paerzinęs bulių mulete – prie trumpos kartelės pritvitintu raudonu audeklu, – galiausiai šį nuduria. Kritusį bulių iš arenos išvelka matadoras, publikai audringai sveikinant apeina garbės ratą.

Dar vienas ispanų kultūros fenomenas yra flamenkas – temperametingas šokis, kuris gimė Andalūzijoje sujungus ispanų, čigonų ir maurų šokių elementus. Šokamas pritariant gitarai, paryškinant ritmą kastanjetėmis. Ugningas flamenkas – tai savotiškas Ispanijos simbolis. Jis šokamas gatvėse ir aikštėse, naktiniuose baruose ir restoranuose.

Ispanijos miestuose ir kurortuose rengiamos tetralizuotos šventės ir procesijos, kuriose „dalyvauja“ didžiulės lėlės, vaizduojančios šventuosius ar istorines asmenybes. Įspūdingos fejerijos vyksta Velykų savaitę (Semana Santa). Ypač garsus Sevilijos velykinis festivalis, sutraukiantis tūkstantčius užsienio turistų.

Gegužės viduryje Madridas švenčia miesto globėjo – šv. Izidoriaus – šventę (Fiestas de San Isidro). Jos metu vyksta spalvingas karnavalas, parkuose sskamba ispanų kalba.

Makarena dabar šokama ir Lietuvoje. Bet turbūt ne visi žino, kad ši dainelė ir šokis gimė tolimoje Sevilijoje. Dabar ji užkariavo visą pasaulį. Pernai viename Barselonos stadione makareną šoko pusė milijono žmonių. Ar ne Gineso rekordas?

2.6. Pramonė ir žemės ūkis

Daugiausia pramonės sutelkta pajūryje – šiaurėje ir rytuose: Astūrijojoje, Baskijoje, Katalonijoje. Pastaraisiais metais sparčiai auga Madrido ir Voljadolido pramonės rajonai. Senas tradicijas turinti metalalurgijos pramonė daugiausia plėtojama šiaurėje – geležies rūdos ir akmens anglių gavybos vietose. Ispanija gamina sau aliuminį, cinką, varį, šviną. Išplėtotą laivų statybą ir automobilių gamybą. Europoje vertinama ispanų tekstilė, trikotažas, ypač avalynė. Iš maisto pramonės šakų kraštui reikšminga vyno, alyvmedžių aliejaus gamyba, vaisių perdidrbimas. Labai svarbi ir pelninga ūkio šaka yra turizmas. Nemažai vakliutos palieka 50 mln. Turistų, kasmet atvykstančių į Ispaniją.

3.Kaip nuvykti į Ispaniją

3.1. Patarimai vykstantiems autobusu ir automobiliu

Vasarą visi keliai veda į Ispaniją. Trumpiausias kelias nuo Lietuvos – Lenkijos iki Ispanijos – Prancūzijos pasienio (La Junquera) – 2550 km. Važiuojama per Varšuvą, Vroclavą, Prahą arba Drezdeną, Niurnbergą – Strasbūrą – Lioną – Montelpjė. Nuo Prancūzijos – Ispanijos sienos iki Barselonos – 160 km, iki Madrido – 780 km.

Norint aplankyti Paryžių, reikia nukakti dar 300 km. Iš Paryžiaus galima važiuoti Liono link minėtuoju keliu, aarba per Bordo Atlanto link. Tuomet pažintis su Ispanija prasideda nuo San Sebastijano kurorto. Nuo čia iki Madrido – 469 km.

Kelionė Ispanijos greitkeliais mokama, nacionaliniais ir vietos keliais nemokama. Leistinas greitis nustatomas pagal kelio kokybę ir transporto priemones.

Automobilių nuomos punktų yra ir didmiesčiuose, ir kurortuose. Tereikia vairuotojo pažymėjimo ir paso. Nuomojant kelioms dienoms, mokestis už vieną dieną mažesnis negu nuomojant tik vienai dienai.

Autobusų vairuotojai privalo laikytis tokių pat taisyklių kaip ir Prancūzijoje. Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4 su puse valandos, po to sustoti poilsio ne trumpiau kaip 45 min. Poilsio laiką galima dalyti: stovėti 2 ar net 3 kartus. Po to tiek pat vairuoja (ne ilgiau 4,5 val.) ir tiek pat ilsisi (ne trumpiau 45 min.) antrasis vairuotojas. Po to dar kartą pirmasis ir dar kartą antrasis. Šios keturios kelio atkarpos turi būti važiuojamos ne ilgiau 18 val. (4 4,5). Sustojimai gali trukti ir ilgiau negu 45 min., tačiau visas važiavimo ir stovėjimo laikas privalo neviršyti 22 valandų. Po to būtinas 8 val. poilsis.

3.2. Kelionė traukiniu

Vykstant į Ispaniją kamondiruotėn, stažuotis ar pas draugas, galima važiuoti traukiniu – kelionė iš Lietuvos iki Madrido ar Barselonos trunka apie 3 paras. Reikia persėsti Varšuvoje, Paryžiuje ir Prancūzijos – Ispanijos pasienyje, nes

Ispanijos geležinkeliai kitokie nei Vakarų Europoje. Iš Vilniaus į Varšuvą galima važiuoti traukiniu arba autobusu; iš Kauno autobusu arba traukiniu Talinas – Varšuva. Varšuvoje bilietą reikia pirkti iki Ispanijos – taip pigiau. Iš Varšuvos traukiniai atvyksta į Paryžiaus Rytų (Est) geležinkelio stotį, į Ispaniją išvyksta iš Austerlico stpties. Iš vienos stoties į kitą galima nuvykti metro. Traukiniai iš Paryžiaus į Barseloną ir Madridą išvyksta vakare apie 22.00 – 23.00 val. Pro Lioną ir Viduržemio jūros pakrantę važiuojantis traukinys į Barselonos ccentrinę stotį Sants atvyksta kitą dieną apie 13:00 val. Į Madridą traukiniai važiuoja geležinkeliu, nutiestu arčiau Atlanto, Ispanijos sostinės Atočos geležinkelio stotį jie pasiekia kitą dieną apie 15:00 val. Kelionė traukiniu gana brangi – apie 1000 Lt į vieną pusę. Daug lengvatų suteikiama studentams ir jaunuoliams iki 26 metų. Jaunuoliams išsirengusiems pakeliauti po Europos kraštus, vertėtų pirkti Inter Rail bilietą 15 – ai arba 30 – iai dienų, suteikiantį teisę keliauti po 26 Europos šalis ir Maroką.

3.3. Kelionė lėktuvu

Taupantys laiką įį Ispaniją skrenda lėktuvais. Vasarą čarteriniai reisai iš Lietuvos organizuojami į Maljorkos Palmą ir Katalonijos Cheroną. Į Barseloną ir Malagą čarterinius reisus organizuoja lenkų agentūros. Jų paslaugomis naudojasi ir Lietuvos turistai.

Lenkų oro linijų LOT lėktuvai nuolatos skraido į Madridą. Bilietų ggalima įsigyti ir informaciją gauti LOT atstovybėje Vilniuje (viešbuti „Sparnai“, šalia Vilniau oro uosto).

Madrido oro uostas Barajas įsikūręs už 16 km nuo Madrido centro. Pigiausia kelionė į miesto centrą (375 pesetos) priemiestiniais mikroautobusais Shuttle, kurie per 20 – 40 minučių pasiekia Kolumbo aikštę Madrido centre. Jie veža nuo 5 valandos ryto iki 1 valandos nakties. Taksi iki Kolumbo aikštės mokama daugiau kaip 2000 pesetų. Oro uoste dirba kelios automobilių nuomos kompanijos.

Į Barseloną pigiausiai galima nuskristi Kaune įsikūrusios aviakompanijos „Lietuva“ lėktuvais (tel.: (8-27) 229706 ) – 3 kartus per savaitę skrenda į Prahą. Iš ten kelionę į Barseloną tęsiama čekų avialinijų ČSA lėktuvu. Kelionė Kaunas – Praha – Barselona kainuos apie 1600 Lt.

Barselonos oro uostas El Prat yra už 1č km nnuo miesto centro. Pigiausia iki centrinės geležinkelio stoties Sants nusigauti elektriniu traukiniu (300 pesetų). Jis važinėja kas pusvalandį nuo 6.00 iki 23.00 valandos. Traukinys stoja ir prie Ispanijos ir Katalonijos aikščių. Patogūs autobusai Aerobus nuo oro uosto pagrindinio įėjimo iki miesto centro važinėja kas 15 minučių (6.00 – 23.00; 500 pesetų). Vykstant į oro uostą, patogiausia įlipti į Aerobus Katalonijos aikštėje, šalia didelės parduotuvės El Corte Ingles. Kelionė iš oro uosto į miestą taksi kainuoja 2000 – 2500 pesetų.

3.4. Ispanijos ttransportas

Pigiausias Ispanijos transporto priemonė – autobusai. Už 100 km kelią reikia mokėti apie 600 pesetų. Autobusai šiuolaikiniai, su kondicionieriais. Įvairių firmų autobusai išvažiuoja iš įvairių miesto vietų. Turizmo biure galima gauti autobusų tvarkaraščius, išvykimo vietų adresus. Sekmadieniais ir per šventes autobusų bilietai gerokai pigesni. Tačiau keliaujančių daug daugiau.

Ispanijoje yra kelių rūšių traukinių. Intercity ir Talgo ekspresai patogūs ir greiti, bet brangūs.

4. Ar saugu Ispanijoje

Ispanijoje gana saugu. Negirdėta, kad koks Lietuvos turistas būtų užpultas ar primuštas. Tačiau apvogtas buvo ne vienas. Ypač apmaudu, jei pavagia pasą. Jei pameta pasą, teks važiuoti į Lietuvos ambasadą Madride (Fortuny g., 19, telefonas (341)3102075, kuri per porą dienų išduos grįžimo į Lietuvą laikiną dokumentą.

Ispanijos viešbučių kambariuose yra seifai. Jie mokami. Pinigai ir dokumentai bus saugomi saugioje vietoje.

Patartina vežtis ne vien grynų pinigų, bet ir kelionės čekių arba kredito kortelę, pagal kurią galima atsiskaityti parduotuvėse, restoranuose.

Nepalikti vertingų daiktų autobuse ar automobiliuose, nesineškit jų į paplūdimį. Žmonės dažnai apvagiami traukinyje. Jei keliaujate ne vienas, geriau miegoti paeiliui. Pasidarius svarbių dokumentų kopijas bus lengviau juos atgauti. Jei apvogė, kreiptis į Ispanijos policiją (Guardia Civil) – parašyti pareiškimą. Vagys pinigus iš rankinės pasiima, o pasą dažniausiai išmeta gatvėje. Kartais policija jį suranda.

5. Viešbučiai, kempingai

Ispanijoje yra keliasdešimt tūkstančių nakvynės vvietų užsienio turistams. Jas kontraliuoja Turizmo ministerija.

Viešbučiai yra 5 kategorijų. Prie įėjimo yra lentelė su užrašu „Hotel“ arba raidė „H“, joje esančios žvaigždutės (nuo 1 iki 5) nurodo viešbučio kategoriją. Vienos ir dviejų žvaigždučių viešbučiuose nėra oro kondicionierių. Kurortuose viešbučių kambariai erdvūs, beveik visi su balkonais. Viešbučio kiemeliuose arba ant stogo įrengiami nemokami baseinai. Kambariuose yra seifai, raktas, sumokėjus už jį, įteikiamas priimamajame. Vonios ir tualetai tvarkingi, bet juose nėra muilo, nei šampūno. Reikia atsivežti savo. Kuklesni ir pigesni Hostales tipo viešbučiai. Jie yra trijų kategorijų (žvaigždučių). Tai maži, vienai šeimai priklausantys viešbutėliai, dažnas jų įsikūrės vienoje namo laiptinėje. Viešbučiai – apartamentai ir rezidencijos yra 1 – 5 žvaigždučių. Jie žymimi HA ir HR ir nuomojami šeimoms ilgesniam laikui, kartais viai vasarai. Paradores – tai brangūs viešbučiai, įrengti pilyse, vienuolynuose ir kituose isoriniuose pastatuose.

Pigiausias pernakvoti nakvynės namuose – Fonda (F) ir Casa de de Huespedes (CH). Kalnuose randasi Refugios (R) – nebrangių nakvynės namelių. Jaunimui skirti Albergues Juveniles, kuriose apsistoja moksleivių ir studentų grupės.

Kai kurių privačių namų languose matosi užrašas „Camas“ (lovos). Tai reiškia, kad siūloma nakvynė.

Viešbučių kainas lemia metų laikas, viešbučio kategorija ir kt. Dvivietį kuklų galima išsinuomoti už 35 000 pesetų (100 Lt), kambarys aukštos klasės viešbutyje – 3350 000 pesetų (1000 Lt).

Kaip minėta, viešbučius kurortuose visai vasarai išsinuomoja Ispanijos turizmo agentūros, po to siūlo vietas užsienio partneriams. Važiuojant į Ispaniją automobiliu, viešbutį gali užsakyti kuri nors Lietuvos turizmo agentūra.

Jeigu atvykstama į Ispaniją neužsisakius viešbučio ir nepavyksta surasti nakvynės, tada padeda turizmo informacijos centrai „Turismo“. Ispanijoje yra apie 400 gerai įrengtų kempingų. Jų sąrašą su adresais ir telefonais taip pat galima gauti Turizmo centruose arba užsisakyti paštu būstinėse, kurių adresai pateikti skyrelyje „Turistinė informacija“.

5.1. La Huerta 1

Viešbutis: Tosa De Maro kurorte, 800 m, apie 85 km iki Barselonos oro uosto, 550 m iki paplūdimio viešbutyje yra standartiniai kambariai. Atsiskaityti galima šiomis kortelėmis: „Visa“, „Master Card“, „American Express“. Apgyvendinimas su gyvūnais: neįmanomas.

Kaina: 1145 Lt

Kambariuose: vonia arba dušas

balkonas

telefonas

patalynė keičiama per savaitę

rankšluoščiai – kiekvieną dieną

Viešbučio teritorijoje: restoranas

baras

baras – kavinė

liftas

seifas registratūroje (už papildomą mokestį)

5.2.Athene 2

Viešbutis:Loret de Maro kurorto centre,75 km.iki Barselonos oro uosto.10 km.iki paplūdimio .Viešbutyje yra 70 standartinių kambarių,šeimyniniai kambariai.Viešbutis pastatytas 2000m.

Kaina:1100 Lt

5.3.Neptuno 4

Viešbutis:100 m.iki Tosa de Maro kurorto centre,85 km.iki Barselonos oro uosto.300 m.iki paplūdimio.Viešbutyje yra 117 kambarių.

Kaina:1145 Lt

5.4.Caprici verd 5

Viešbutis:2 km.iki Santa Suzanos kurorto centro,apie 60 km.iki Barselonos oro uosto.Viešbutis įsikūręs jūros pakrantėje.Viešbutyje-238 kambariai.

Kaina:1355 Lt

5.5.Rigat park 5

Viešbutis:1,5 km.iki Loret de

Maro kurorto centro,75 km.iki Barselonos oro uosto.Ant jūros kranto,prie Fenals paplūdimio.Viešbutyje-98 kambariai,14 suite.

Kaina:2940 Lt

6. Gastronomija, barai, restoranai

Ispanai tęsia Viduržemio jūros tradicijas. Į daugelį valgių pilamas alyvuogių aliejus, dedamas česnakas. Šiaip jau karštą sriubą retai valgantys mėgsta česnako sriubą

Kiekvienas Ispanijos rajonas turi mėgstamus valgius. Kai kurie valgiai tapo tautiniais, paplito pasaulyje. Štai Valensijos paeljas galima paragauti bet kuriame Ispanijos mieste. Paelja gaminama iš žuvies, ryžių, vištienos, mėsos, vėžiagyvių. Dedama morkų, česnako, aliejaus, paprikos, pipirų, petražolių, morkų, svogūnų, kroko, kuris rryžius nudažo gelsvai. Ant stalo dedama paelja didelėje keptuvėje, kurioje buvo gaminama.

Ispanų kiašinienė (tortilla) kitokia nei mūsų – 6 kiaušiniai, 250 g bulvių, prieskoniai.

Visoje Ispanijoje mėgstami mėsos kepsniai cocido, patiekiami su pupomis ir kitomis daržovėmis.

Ispanų virtuvė neįsivaizduojama be jūros gėrybių. Tai įvairiausių rūšių žuvis, moliuskai, sraigės, vėžiagyviai. Valgoma daug vaisių ir daržovių. Restoranuose ant kiekvieno stalo stovi du grafinai – su alyvuogių aliejumi ir vynuogių actu, kurie pilami į daržovių salotas. Per pietus geriamas vynas, alus, sultys, vanduo.

Lietuvos turistai, poilsiaujantys kkurortuose, paprastai valgo 3 kartus. Maistas puikus, niekas nesiskundžia. Kartais turistai nustemba, kad per pietus ir vakarienę už gėrimus reikia mokėti. Nieko keista – taip yra daugelyje pasaulio šalių.

Viešbučių restoranuose siūlomi ne vien ispaniški patiekalai. Miestuose galima rasti daugybę įvairiausių mmaitinimo įstaigų. Jeigu norisi pavalgyti pigiau, reikia paieškoti „comedores“. Jis primena valgyklą. Baruose brangiau, bet maistas čia įvairesnis – tapos, karšti patiekalai, gėrimai.

Ispanų restoranai skirstomi į 5 kategorijas, jas nurodo atitinkamas sukryžiuotų šakučių skaičius. Daugybė kavinių, kafeterijų, tavernų. Dienos metu dalis maitinimo įstaigų siūlo menu del dia (dienos meniu). Tai primena mūsų kompleksinius pietus.

Pajūrio kurortuose daug naktinių barų, kur siūlomi ne tik pikantiški valgiai, bet ir pramogos. Atostogaujant Kosta Bravos kurortuose galima aplankyti Torderoje esančią Viduržemių pilį (Castillo medieval). Pilies lankytojai – jos „valdovų“ svečiai. Kol vyksta riterių turnyras, žirgų paradas, svečiai vaišinami ispaniškais valgiais, vynu. Po to visi persikelia į kunigaikščių menę, kur vyksta šokiai. Vėliau – šokama flamenko.

Ispanijos sostinė – Madridas – vienintelė Europos sostinė, kur apie 4 vval. ryto galima patekti į transporto kamštį – tuomet žmonės grįžta iš barų, diskotekų, aludžių.

7. Lankytinos vietos

7.1. Madridas

Madridas – aukščiausia Europoje įsikūrusi sostinė (650 m virš jūros ilgio). Madrido senamiestis, jo siauros vingiuotos gatvelės, miniatiūrinės aikštės, romantiški vidaus kiemeliai užima palyginti nedidelį plotą tarp karaliaus sūnų ir saulės vartų aikštės.

Didžioji Aikštė – tai žymioji senamieeesčio dalis. XVII a. Ši, Didžioji aikštė, buvo užstatoma vienodais, Karaliaus Pilypo III architekto Gomeso de la Moros, projektuotais barokiniais pastatais.

Dra viena turistų lankoma vieta, tai aaikštė, kurioje pastatytas, raito Karaliaus paminklas. Aikštę juosiančiuose pastatuose yra 437 balkonai. Juose gali tilpti apie 50 000 žmonių. Anksčiau šioje aikštėje vykdavo bulių kautynės, teatrų spektakliai, skelbiami šventieji bei vykdavo inkvizijos teismai.

Verta aplankyti ir Kaimelio aikštę. Čia išlikę seniausi Madrido pastatai. Seniausias aikštės statinys – Luchaneso bokštas. Pasakojama, kad jame 1525 m. Buvo įkalintas Pavijos mūšį laimėjęs Prancūzijos karalius Pranciškus I.

Madrido senamiestyje yra kelios bažnyčios ir vienuolynai. Meniniu požiūriu pats turtingiausias yra Descalzas Reales aikštėje esantis basųjų Karmeličių vienuolynas, kurį įkūrė Pilypo II sesuo.

Šv. Pranciškaus bazilika pastatyta XVII a., o XVIII a. Perstatyta į negotikinę (architektas F. Sabatini). Dėmesį patraukia 33 m aukščio kupolas, koplyčios, kuriose palaidota daug, to meto, garsių žmonių.

Šv. Izidoriaus katedra, ji pastatyta XVII a. Pradžioje pagal architektų jėzuitų projektą. Šioje katedroje ilsisi Madrido globėjo Šv. Izidoriaus ir jo žmonos palaikai.

Į rytus nuo senamiesčio, senosios maurų tvirtovės vietoje, Baileno gatvėje stovi karaliaus rūmai. Per 1737 m. Kalėdas senieji rūmai sudegė. Jie buvo atstatomi pagal ispanų ir italų architektų Dž. B. Sasečio, F. Sabatinio, V. Rodrigeso ir kitų, projektą. Dideliuose neoklasicizmo rūmuose, kurių fasado ilgis 140 m yra daugiau negu 2000 kambarių. Baldus ir interjerą sukūrė Gasparinis, paveikslus nutapė Tiepolas Goja, Vato, Van der Veidenas, Velaskesas, Karavadžas. RRūmų pagrindinis fasadas išeina į Rytų aikštę, kurios centre kyla karaliaus Pilypo IV paminklas, sukurtas pagal Velaskeso piešinį. Aikštės gilumoje – Karališkasis operos teatras. Pietuose Karaliaus rūmus siekia nedidelė Arsenalo aikštė, kurioje stovi naujoji Almudenos Dievo Motinos katedra.

7.2. Barselona

Katalonijos sostinė, antras pagal dydį miestas Ispanijoje, vienas judriausių ir gyviausių miestų visoje Viduržemio jūros pakrantėje. Tai miestas, kuriame susipynusi praeitis ir dabartis: romėnų architektūros paminklai, viduramžių laikų gatvelės ir namų kvartalai, įspūdingi modernizmo epochos pastatai bei įdomūs avangardinio stiliaus kūriniai. Barselona kiekvienam čia apsilankiusiam palieka neišdildomą įspūdį ir norą aplankyti dar kartą.

Dabar Barselona – tai didmiestis, didžiausias Ispanijos uostas, pramonės ir komercijos centras. Tai vienas didžiausių Europos kultūros centrų, kuriame įsikūrę daug muziejų, gausu teatrų, kencerto salių, aukštųjų mokyklų, mugių ir parodų.

Barselonos miesto simbolis – ekstravagantiška Šv. Šeimynos bažnyčia (La Sangrada Familia), architekto A. Gaudi (1852 – 1926) žymiausias kūrinys. Tai iš tiesų viena iš originaliausių bažnyčių pasaulyje, kerinti mistiniu grožiu ir įtaiga. Galima pratęsti pasivaikščiojus po spalvingąjį Guelio parką, kuris žavi stiklo ir keramikos mozaikų grožiu, originaliu Šimto kolonų kambariu, ilgiausiu pasaulyje suolu. Iš čia atsiveria graži miesto panorama.

Barselona taip pat garsėja nuostabiais dainuojančiais fontanais, kuriuos 1929 m. Pasaulinei parodai sukūrė katalonų inžinierius Karlosas Buigas. 1992 m., rengiantis olimpinėms žaidynėms, ffontanai buvo atnaujinti. Tai fantastiškas vandens, spalvų ir muzikos šou, susiliejantis į pasakišką dermę. Daugiau nei 7 mlrd. Įvairiausių formų ir spalvų kombinacijų, skambant populiariai klasikinei muzikai, suteikia labai daug emocijų.

Tikroji Barselonos širdis – Gotikos kvaralas (Barri Gotic), kurio centre Gotikinė katedra – didingas XIV a. Pastatas. Navą supa 28 šoninės koplyčios su nuostabiais barokiniais altorių paveikslais. Nuo praėjusių amžių yra likusi tradicija šoninėse navose laikyti baltas žąsis. Tarp meno lobių katedroje yra viduramžių Katalonijos paveikslų. Šalia – karaliaus rūmai. Šiame kvartale Generaliteto rūmuose (Palau de la Generalit) yra įsikūrusi Katalonijos autonomijos vyriausybė. Rūmai buvo pastatyti XIV a. Ir iki šių dienų yra išlikę gotikos elementų, pvz., koplyčia ir akmeniniai laiptai, kylantys į atvirą arkadinę galeriją.

Žymioji Montjuic kalva – puiki vieta apžvelgti visą miestą iš viršaus. Dėl muziejų, meno galerijų, pramogų mugės ir naktinių klubų ši vieta labai mėgstama ir dieną, ir naktį. Čia esantis ispaniškas kaimelis (Pueblo Espanol) iliustruoja įvairių Ispanijos regionų architektūrą. Ši kaimelis buvo sukurtas 1929 m. Parodai, tačiau išliko populiarus iki šiol.

La Ramblas – žymiausia Barselonos gatvė. Šio ilgo bulvaro pavadinimas kilęs iš arabiško žodžio „rambla“, reiškiančio kasmet išdžiūvusios upės dugna. Sakoma, jei pereisi ją visą iki pat jūros su jos rūmais, parduotuvėmis, kavinėmis, gatvės prekiautojais

ir gyvomis skulptūromis, susidarysi puikų Barselonos gyvenimo vaizdą.

7.3. Katalonija

Katalonija – viena iš 17 Ispanijos autonominių sričių Viduržemio jūros pakrantėje, užimanti rytinę ir šiaurinę Pirėno pusiasalio dalį. Šiaurėje ši sritis ribojasi su Prancūzija ir Andora, pietuose – su Valensija, o vakaruose su Aragonu. Katalonija driekiasi 580 km palei Viduržemio jūrą, jos plotas du kart mažesnis už Lietuvos – 32 tūkst. km, o gyventojų 6 mln.

Centrinei Katalonijos daliai būdingas kontinentinis, o pakrantėms – Viduržemio jūros klimatas. Žiemos čia švelnios, retkarčiais palyja, o vvasaros saulėtos ir sausos.

Katalonija – puiki vieta atostogoms. Nepaprasto grožio gamta, geri viešbučiai, saulėti paplūdimiai pritraukia tūkstančius turistų kiekvienais metais.

Tradicinės Katalonijos šventės, gardūs nacionaliniai pateikalai, nepaprastai skanus vynas ir verdantis naktinis gyvenimas kurortuose bei sostinėje paliks nepamirštamų įspūdžių.

7.4. Kosta Brava

Kosta Brava – tai Viduržemio jūros pakrantė į šiaurę nuo Barselonos, prasidedanti Ispanijos ir Prancūzijos pasienyje ir besitėsianti iki kurortinio miestelio Blaneso. Pats pavadinimas Kosta Brava išvertus iš ispanų kalbos reiškia laukinį, uolėtą krantą. Tai vienas iš įspūdingiausių Viduržemio jūros krantų, žžavintis uolomis, žemomis pušelėmis apaugusiais skardžiais, mažytėmis įlankėlimis, jaukiais užutekiais. Tai pakrantė, kurioje labiausiai išplėtota turizmo industrija Katalonijoje.

Kai kurie miestai ir kaimeliai šioje pakrantėje sulaukia įpatingo turistų dėmesio. Tai – Girona, Kosta Bravos sostinė, vienas iš seniausių ir gražiausių miestų, ggarsi buvusiu žydų kvartalu El Kol ir įspūdinga katedra. Figeras – S. Dali miestas. Čia garsusis menininkas senojo teatro patalpose įkūrė muziejų, kuriame eksponuojama didelė dalis jo kūrinių. Tai vienas lankomiausių muziejų Ispanijoje. Tosa de Maras – buvęs žvejų kaimelis, džiuginantis čia kiekvieną apsilankiusį. Graži įlankėlė, XIII a. Gynybinės sienos liekanos, jaukus senamiestis, siauros gatvelės ilgam išlieka atminty.

7.5. Loret de Maras

Loret de Maras – vienas iš žymiausių kurortų Ispanijoje, pritraukiantis turbūt daugiausia turistų. Čia du smėlio paplūdimiai ir daugybė restoranų, barų, diskotekų, dirbančių visą parą. Kurorte naktinis gyvenimas tiesiog verda, o restoranai siūlo paragauti įvairių jūros gėrybių patiekalų ir skanių nacionalinių ispaniškų valgių. Loret de Mare kiekvienas poilsiautojas, nepriklausomai nuo amžiaus, puikiai praleis atostogas.

7.6. Tosa de Maras

Vienas spalvingiausių Kosta Bravos rregiono kurortų, apdainuotas poetų ir esantis ne vieno dailininko įkvėpimo šaltiniu. Platus smėlėtas miesto paplūdimys iš vienos atsiremia į pušynais apaugusias uolas, kuriose daugybė olų, paslaptingų įlankėlių privilioja svajotojus, romantikus ir povandeninio pasaulio mėgėjus. Iš kitos pusės – vienas garsiausių Kosta Bravos paminklų – viduramžių pilis Vila Vella, pastatyta XII a.

7.7. Salou

Salou – senovės graikų laikais įkurtas miestas, turintis Viduržemio jūros civilizacijų ir kultūros pėdsakų. Čia 1229 m. Karalius Chaimė I išplaukė užkarieti Maljorkos, čia XIV a. buvo pastatytas Senasis bbokštas, išlikęs iki šių dienų. Dabar Salou – vienas populiariausių kurortų Viduržemio jūros pakrantėje. Tai daugybė daugiaaukščių viešbučių, pensionų, restoranų, palmėmis apsodintų krantinių ir gatvių. Chaimė I alėja – 1 km ilgio gražių palmių kolonada – miesto vizitinė kortelė. Puikūs smėlio paplūdimiai, nuotaikingas naktinis gyvenimas pritraukia turistus iš visos Europos. Vakarais daug poilsiautojų susirenka prie šviesos ir muzikos fontanų, kurie laikomi Salou simboliu.

7.8. Granada

Vienas gražiausių Ispanijos miestų. Aplankoma paskutinė maurų tvirtovė Andalūzijoje – Alhambra, Karlo V pilį, įspūdingi Generalifės sodai, kitus istoriniai paminklai.

7.9. Ronda

Ronda – nedidelis kalnų miestelis. 800 metrų aukštyje jūros lygio, išlaikęs praėjusių amžių dvasią. Rondoje galima pamatyti vieną seniausių bulių kovų areną, katedrą, 18 a. statytą tiltą, nuo kurio atsiveria puikus vaizdas į Tajo tarpeklį.

7.10 Sevilija

Vaizdingais kalnų keliais, pro nedidelius kaimelius atvykstama į šį miestą apžiūrėti gotikinės katedros, Marijos Luizos parko Plaza Espana aikštėje, senamiesčio Santa Cruz.

7.11 Kordoba

Kordobos mieste galima aplankyti romėnų tiltą, žymiąją maurų mečetę La Mezquita, žydų kvartalą ir sinagogą.

7.12 S. Dali muziejus

Lankomiausias muziejus Ispanijoje po Prado, žaisminga vieta, užimanti senąjį miesto teatrą. Muziejus buvo kuriamas pagal Savadoro Dali sumanymą, jam pačiam vadovaujant. 24 muziejaus salėse S. Dali grafika, skulptūros, knygų iliustracijos, plakatai ir svarbiausia – paveikslai. Tobulai nutapytų daiktų košmariški deriniai, religinė ekstazė, Galos pportretai, pilietinio karo aliuzijos, šiurpios alegorijos, keistai sujauktos žmogaus dalys, vienus žavi, kitus stebina. Muziejaus vidaus kiemelyje, skambant muzikai, lankytojus pasitinka keistos skulptūros languose ir juodas Dali šeimos kadilakas, kuriame galima pamatyti lietaus merkiamų keleivių siluetus. Čia taip pat galima apsilankyti neįprastame kambaryje, kurio baldai primena aktorės Majos Vest veidą, pamatyti trimatės erdvės paveikslus. Šio muziejaus įkūrėjas S, Dali čia praleido paskutines gyvenimo dienas ir yra palaidotas kriptoje po stikliniu teatro – muziejaus kupolu.

7.13. Montserato vienuolynas

Tai seniausias benediktinų vienuolynas Ispanijoje, įsikūręs ant neįprasto, dantytojo montserato kalno, kurio aukščiausia viršūnė siekia 1236 m. Montserato kalnas susidarė prieš 25 mln.metų. Slenkant amžiams kalnas įgavo fantastiškiausias formas. Dabar – tai švečiausia Katalonijos vieta . Čia meldžiamasi Montserato Dievo Motinai – Juodąjai Madonai. Šiuo metu vienuolyno ansamblį sudaro renesancinė bazilika, gotikinis kiemelis, vienuolyno pastatai, įrengta taip pat viešbučiai turistams, suvenyrų parduotuvės. Šiandien čia gyvena apie 80 benediktinų vienuolių. Nuo XIII a. prie vienuolyno veikė berniukų choras, kurio auklėtiniai kasdien, išskyrus liepą ir rugpjūtį gieda 13 val. mišiose. Montserato vienuolyno biblioteką sudaro apie ketvirtis milijono senų spaudinių ir rankraščių. Montserato muziejus – turtingas bažnytinio meno kūrinių, archeologijos radinių. Čia taip pat pakilti funikulieriumi į aukščiausią kalno viršūnę ir pasigrožėti nepakartojama apylinkių panorama. Monserato vienuolynas ppritraukia tūkstančius žmonių kiekvienais metais norinčių pabūti šioje stebuklingoje vietoje.

7.14. Medos salos

Tai mažas archipelagas, susidedantis iš septynių nedidelių salų ir keleto rifų. Tai unikali vieta, žavinti lankytojus nepakartojimo grožio povandeninio pasaulio augmenija ir gyvūnija. Čia aptinkama daugiau nei tūkstantis įvairiausių rūšių jūros gyvūnų. Nelygus reljefas, smėlėtas ir vietomis uolėtas dugnas, karstinė įdūbų bei tunelių kilmė lėmė šių salų gamtos įvairovę. Šiuos gamtos turtus jau XVIII a. aptiko žvejai ir koralų medžiotojai, kurie praeitame amžiuje kėlė grėsmę gražiesiems Medos salų koralams. Čia vieninteliai gyventojai – žuvėdros, kurių kartais net būna apie 20 tūkst. Įspūdingas povandeninis pasaulis sudomins kiekvieną čia apsilankiusį.

7.15. Port Aventura

Tai milžiniškas atrakcionų ir pramogų parkas, savo dydžiu tik nusileidžiantis garsiajam Paryžiaus Disneilendui. 115 ha parko teritorija – 5 teminiai parkai, siūlantys didelę įvairovę pasirodymų, spektaklių ir atrakcionų tiek vaikams, tiek suaugusiams. Tai – Viduržemio jūros Polinezijos, Kinijos, Meksikos ir Laukinių Vakarų regionai.

7.16. Tivoli World

Tai atrakcionų parkas su įvairiomis karuselėmis, amerikietiškais kalneliais ir vandens atrakcionais.

7.17. „Selwo“ safari parkas

„Selwo“ – tai didžiausias Europoje safari parkas, kuriame susipažįstama liūčių miškų ir savanų augalija ir gyvūnija. Galima tiesiog pasivaikščioti po vaizdingą vietovę, gėrėtis kriokliais ir ežerais arba pasirinkti vieną iš trijų maršrutų specialiu autobusu pro gyvūnų voljerus. Norintys gali pajodinėti arkliais ir pašaudyti

ar iš lanko.

8. Naudinga informacija vykstantiems į Ispaniją

8.1. Paštas, telefonas

Paštas Ispanijoje dirba 8.00 – 14.00 ir 17.00 – 19.30, šeštadieniais tik iki pietų; sekmadieniai visos pašto įstaigos uždarytos. Pašte galima nusipirkti pašto ženklų, išsiųsti faksą. Atvirukų galima nusipirkti viešbučiuose ir spaudos kioskuose. Tačiau spaudos kioskuose neieškokite pašto ženklų, jų galima tabako parduotuvėse. Skambinti į Lietuvą galima iš viešbučio, bet tai kur kas brangiau, negu gatvėje esančiu telefonu. Į automatą galima mesti 5, 25, 100 pesetų monetas. Daug telefonų automatų veikia ttik įdėjus telefonų korteles, kurios perkamos arba tabako parduotuvėse. Po 22.00 val., šeštadieniais ir sekmadieniais skambutis į užsienį 25 proc. pigesnis. Ispanijos kurortų pajūrio bulvaruose vasaros pavilijonai. Čia įrengtos kabinos – pasikalbėję turite sumokėti kasininkui.

8.2. Pinigai, bankai, keityklos

Ispanijos piniginis vienetas – peseta. Vienas USD buvo galima gauti 140 – 150 pesetų. Peseta neskaidoma į mažesnius piniginius vienetus. Ispanijoje susidursite su 1000, 2000, 5000,10000 pesetų banknotais bei 1,5, 10,25, 50,100,200,500 monetomis. Ispanijos bankai klientus aptarnauja tik iki pietų, nuo 9.00 – 113.00 arba 14.00. Šeštadieniais dirba ne visi bankai. Sekmadieniais nedirba nei vienas. Bankuose keičiant pinigus, reikalaujama paso. Kurortuose randama ne mažai pinigų keityklų. Keityklos dirba iki vėlaus vakaro, nereikalaujama asmens dokumentų. Sekmadieniais dirba tik viena kita keitykla. Keitimo kursas sekmadieniais mmažesnis.

8.3. Įstaigų darbo laikas

Ispanijos įstaigų darbo laikas skiriasi nuo kitų Europos šalių. Ispanijoje pietų pertrauka trunka 2 – 3 val., tad parėjus namo galima ne tik papietauti, bet ir nusnūsti. Tai vadinamoji siesta, ypač populiari Pietų Ispanijoje, kur vasarą – vidurdienis pats karščiausias metas. Darbą daugumą įstaigų pradeda 9.00 arba 10.00 val., 13.00 val. ar 13.30 val. prasideda pietų pertrauka po siestos grįžtama 16.30 ir dirbama iki 19.30 ar 20.00 val. Sekmadieniais bankai, įstaigos ir parduotuvės nedirba, muziejai – tik iki pietų. Pirmadieniais dauguma Ispanijos muziejų nedirba.

8.4. Kiti patarimai

• Maistas, autostradų poilsio aikštelėse, tiek Prancūzijos, tiek Ispanijos – brangus. Bet universaliose parduotuvėse kainos kaip Lietuvoje, o vaisiai ir vynas pigesni. Nerekomenduojama gerti vandens iš čiaupo, vandens buteliuose ir gėrimų galite išsigyti bbet kurioje parduotuvėje ar viešbutyje. Alkoholinius gėrimus pirkti ir vartoti leidžiama asmenims nuo 18 m.

• Atvykę į Ispaniją visi skuba į paplūdimį pasimėgauti saule ir šilta jūra. Saulė Ispanijoje daug kaitresnė negu Lietuvoje. Pirmosiomis dienomis ne ilgiau kaip valandą ar pusantros. Ispanijos kurortuose siūlima daugybė kremų, apsaugančių nuo saulės poveikio, karštuose kraštuose reikia dau gerti daug skysčių. Paplūdimiuose gaultai ir skėčiai prie viešbučių nemokami, paplūdimyje nuomos kaina 3 – 4 eurai dienai. Visi paplūdimiai smėlio. Jei iškelta raudona vėliav adraudžiama maudytis jjūroje.

• Miestuose daugybė suvenyrų parduotuvių.Tolede ir Andalūzijoje daug metalo kalinėtojų kūrinių.Kai kuriuose miestuose galima apsilankyti dirbtuvėse ir čia pat įsigyti originalių dirbinių.Rasite rankomis išdailintų vėduoklių,kastanječių,sombrero,koridos,iečių ir plakatų,odinių vynmaišių.Ispanų odos gaminiai garsėja gera kokybe.Odinės striukės, skrybėlės, rankinės, diržai, piniginės-viskas gražu,bet brangu.

IŠVADOS

Rašydama darbą susipažinau su šia įdomia šalimi, sužinojau daug įdomių faktų.Apie Ispaniją galima daug kalbėti,bet geriausia tai pamatyti. Rengtis kelionei į Ispaniją patariama ankstyvą pavasarį ar vėlyvą rudenį, kol neprasidėję karščiai, siūlomos kelionės po Ispanijos miestus. Kelionė dažniausiai pradedama nuo Atlanto pakrantės, Sansebastijano. Pabūvoję Tolede ir Madride, turistai vyksta į puikiuosius į Andalūzijos mistus – Seviliją, Granadą, Kordobą, pajūrio kurortus. Iš čia – į Barseloną ir Katalonijos kurortus. Vasarą rengiamos poilsinės kelionės. Populiariausi šie maršrutai. Pirmasis – nakvynės ir ekskursijos po Prahą ir Paryžių; savaitės poilsis Ispanijos kurorte – Loret de Mare. Aplankoma Montserato vienuolynas, Savadoro Dali muziejus Botanikos sodas, vandens pramogų parkas Barselonoje. Vakarais – flamenko konceratai, riterių turnyrai. Kitas maršrutas – 14 d. Kelionė per Prahą, Zalsburgą arba Vieną; pusdienis Monake ir Nicoje – Ispanijoje – savaitės poilsis. Kai kurių kelionių metu aplankoma ir Portugalija. Vykstant Ispanijon į komandieruotę, jei pasibaigus galima pakeliauti traukiniais ir autobusais. Kiekviename mieste ar kurorte rasite turizmo informacijos biurą, kur pataria ir padeda užsisakyti viešbučius. <

Literatūra

1. Novas, H. „Prieš jus Ispanija“. 2000 m., Kaunas

2. Kelionių organizatoriaus „Horizont Travel“ žurnalas. 2003 m, Vilnius

3. Tarptautinio kelionių organizatoriaus „ Tez Tour“ žurnalas „Ispanija“.2004 m., Vilnius

4. Vadminas, A. „Ispanija. Kelionių vadovas“., 1999 m., Vilnius

5. Keliuotytė, E. „Atostogos Loret de Maro kurorte“. „Kelionių magija“ nr. 4 2004 m. 28 – 29 psl.