JAPONIJA

“Paslaptingas” kraštas

Turbūt ne apie viena kita valstybę nėra prirašyta tiek knygų ir straipsnių, sukurta tiek patraukliu ir paslaptingu, tikrų ir isgalvotų pasakojimų bei legendų, kiek jų yra apie “tekančios saulės”, “žydinčios sakuros”, “paslaptingųjų salų” šalis – Japonija. Kai kas japonu salas vadina dar ir “nepaskandinamų lektuvnesiu”. Dar ir siandien europieciai i japonus ziuri nevienodai. Vieniems jie jautrus ir subtilus meno vertintojai ir gamtos garbintojai, kitiems karingi ir paklusnus samuraju palikuonys, isugde Antrojo pasaulinio karo mirtininkus – kamikadzes (“dievu vejas”), tretiems ddarbo fanatikai, savos firmos patriotai, nezinantys kas tai yra ekonominis streikas.. Dar kiti nuosirdziai tvirtins, kad japonai – patys protingiausi (beje, dar ne taip seniai Japonijos uzsienio reikalu ministras uz toki posaki Vakaru zurnalistams vos neatsisveikino su postu), kurie sukurs visiskai nauja technologizuota pasauli, nes sugeba zaibiskai isisavinti naujausius pasaulio mokslo ir technikos laimejimus ir viska pagaminti kur kas geriau..

Tokia situacija sukure keletas aplinkybiu, nuo kuriu dar ir siandien daug kuo priklauso Japonijos ekonomika ir politika, paciu japonu psichologija, gyvenimo bbudas. Pirmiausia, salose issidesciusi Japonija simtmecius kure savita gyvenima, kuriam didele reiksme turejo gamtines ir geografines salygos. Ji ilgiau nei kitos valstybes buvo izoliuota nuo viso pasaulio, netgi nuo savo vakariniu kaimynu – kinu, korejieciu, Sibiro tautu. Be to, japonu ssiogunai ir nenorejo tu kaimynu matyti. Gal ir neitiketina, bet akivaizdu – Vakaru salys i Japonija duris atidare, tiksliau sakant taranavo, tiktai XIX a. viduryje, kai amerikietis Metju K.Peris (Matthew C.Perry), vadovaudamas beveik ketvirtadaliui JAV laivyno, 1853 m. pagrasino uzblokuoti ilanka ir sugriauti sostine Eda (Tokija). Antra, daugybe tradiciju, paprociu, salies valdymo sistema sukure ir itvirtino stipria savisaugos sistema, kuri saugojo nuo viso to, kas buvo ne japoniska. Netgi is kinu perimti hieroglifai (552 m. Korejos imperatorius atsiunte dovana – budistu sutras) tariami kitaip. Ir siandien japonu kalbos ir rasto sudetingumas daugeliui zmoniu uzdaro duris i turtinga ir savita japonu kulturos lobyna.

Pasaulis keiciasi, o Japonijoje jis keiciasi ypac sparciai. Ta gali pamatyti lankydamasis Japonijos didmiesciuose ar nuosaliuose kaimuose. Vakarais prasmatniame bbanku, klubu, parduotuviu, verslo bustiniu Ginzos rajone Tokijyje gali pamatyti is naujausio automobilio modelio islipanti frakuota solidu turtuoli ir jo zmona, apsirengusia spalvingu kimono, kurio kaina prilygsta tam automobiliui. Japonas su visa savo seima sviesia menesienos nakti gali issedeti miesto skvere ir geretis zydincios japoniskos vysnios – sakuros – ziedais. Sename tradiciniame kaime gali isvysti naujausius technikos ir technologijos laimejimus, velgi harmoningai derancius su valstietiskomis tradicijomis.

Japonija – tai pirmiausia japonai

Japonijos fenomenas, regis, iki siol yra sunkiai suvokiamas pasauliui, bet nuo tto demesys ir domejimasis tik dideja. Tas demesys pirmiausia krypsta i zmones. Ne veltui sakoma, kad norint tureti Japonijos ekonomika pirmiausia reikia buti japonu. Salyje siandien gyvena 127 mln. zmoniu. Be to, apie 1 mln. japonu gyvena uzsienyje, daugiausia JAV. Japonai tarp kitu tautu issiskiria keletu ypatybiu. Pirmiausia – nacionaline sudetimi. Japonai sudaro net 99 proc. visu salies gyventoju. Daznai jie save vadina dar ir Jamato zmonemis, apeliuodami i Jamato lygumu, besitesianciu aplink senaja sostine Kiota, regiona, kuriame suklestejo japonu kalba, rastija, visa kultura. Veliau japonai asimiliavo okinavus, kalbancius savitu dialektu. Zemiausia pakopa tarp salies gyventoju uzima burakuminai, kurie keleta simtmeciu buvo diskriminuojami. Kaip patys burakuminai, taip ir daugelis kitu zmoniu iesko darnesniu santykiu tarp ivairiu zmoniu grupiu. Gyvena siek tiek korejieciu, kinu, taju, filipinieciu, kurie dirba maziau apmokamus darbus.

Japonai – ilgaamziai gyventojai. Vyrai gyvena vidutiniskai 77, moterys – 84 metus. Tai ne riba. Mokslininku projektuose jau numatyta sukurti pasaulyje sveikiausia ir ilgiausiai gyvenancia nacija. I tai jau ir einama. Kudikiu mirtingumas (3,5 mirtys 1000 gimusiuju) yra maziausias pasaulyje, nes kudikiai, jei jie serga, daznai isgydomi dar motinos isciose. Japonu seimos yra stiprios, skyrybos retos (1-2 skyrybos 1000 gyventoju). Taciau nei aukstas medicinos lygis, nei didele materialine parama seimoms, turincioms vvaiku, neissprendzia vienos problemos – gimstamumo. 1950 m. 1000 gyventoju dar gimdavo per 28 vaikus. Dabar sis skaicius tesiekia 9-10. To priezastis – per “baby boom” (pokario metu didelio gimstamumo) laikotarpi buvusi agitacija uz nedideles seimas. Tokia pacia politika siandien propaguoja Kinija, taciau jai to padaryti nepavyksta, o japonu seimos siandien isties turi po 1, reciau 2 ar daugiau vaiku. Kai kuriu demografu nuomone prie to prisideda ir velyvos vedybos: moterys pirma karta isteka vidutiniskai 27 metu, vyrai veda sulauke 29, kai jau yra uzsitikrine tam tikra materialine ir socialine padeti. Del mazejancio gimstamumo mazeja ir bendras gyventoju skaicius. Po 50 metu Japonijoje gyvens tik 100 mln. zmoniu. Galima manyti, kad tankiai gyvenamoje salyje, kokia yra Japonija, zmoniu skaiciaus naturalus sumazejimas nera jau toks blogas reiskinys, bet iskyla kitos rimtos problemos. Tarp ju – gyventoju senejimas: sumazes dirbanciuju, o pensininku (po 65 metu) dalis bus per 32 proc. (dabar 17 proc.). Del to japonai kryptingai ir ramiai iesko iseities – kas atliks daugybe darbu, kuriuos siandien dirba busimieji pensininkai? Viena is iseiciu – robotu kurimas ir darbu, ypac sunkiu ir sveikatai kenksmingu, robotizacija.

Apie dirbanti japona ar japone pasaulyje sklinda juos slovinancios legendos. Tuo teko isitikinti lankantis ivairiose istaigose ir gamyklose. KKai japonas dirba, jis dirba is tikruju ir jam aplinkinis pasaulis nustoja egzistaves. Darbas ir darbo aplinka apgalvoti iki smulkmenu. Kai vienos ekskursijos metu paklausiau jauna gide, kodel ji turi toki paprasta, kuo nors nepagrazinta laikrodi, ji nustebusi atsake: misteri, as gi darbe ir laikrodis turi rodyti tikslu laika, o ne savo puosmenomis atitraukti demesi. Ta pati galima pasakyti ir apie apsirengima: jis paprastas, funkcionalus, kartais del savo vienodumo net primenantis uniformas.

Japonijos ukio fenomenas

Japonijos ekonomikos spartus augimas pokario metais ir jos sugebejimas ne tik prisitaikyti prie pasaulio rinku, bet ir tikslus poreikiu prognozavimas traukia ne tik politiku ir ekonomistu demesi, bet ir vercia kitas valstybes neatsilikti nuo to tempo, kuri siulo Tekancios saules salis. Pastaraisiais desimtmeciais suklestejo ne tik ikikarines Matsushita, Canon, Sharp, YKK (didziausia pasaulyje uztrauktuku gamintoja) kompanijos, bet ir tapo zinomos jau po karo isaugusios Honda, Sony, Sanyo. Siandienine Japonija pagal ekonomini issivystyma uzima antraja vieta pasaulyje po JAV. Japonija turi 16 proc. bendrojo pasaulinio produkto, o pagal jo dydi, tenkanti vienam gyventojui, aplenkia JAV. Nuo 9-ojo desimtmecio vidurio salis tapo ir vienu didziausiu pasaulio kreditoriu. Japonijai tenka 12 proc. pasaulio pramonines gamybos. Zydinciu sakuru salis pasaulyje pirmauja pagal pramoniniu robotu (per 48 mln., arba per 50 proc.

pasaulyje gaminamu robotu), puslaidininkiu (40 proc. pasaulines gamybos), lengvuju automobiliu (60-70 mln. kasmet), plieno (apie 100 mln. t kasmet, nors visas zaliavas importuoja) gamyba, laivu statyba (52 proc. pasaulyje pastatomu laivu). Tarp pirmaujanciu saliu yra ir pagal spalvotuju televizoriu (per 6 mln.), kopijavimo masinu (per 2 mln.), vaizdo kameru (beveik 10 mln.), laikrodziu (550 mln.), sintetiniu audiniu (1,7 mlrd. kv. m) ir kt. pramones produkcijos gamyba. Kalbant apie Japonijos pramone, nereiketu pamirsti, kad salis beveik neturi jokiu kuro ir rudiniu iistekliu. Isimti sudaro nedideles cinko rudu ir akmens angliu atsargos. Energetinius isteklius is dalies kompensuoja geotermines, vandens ir 48 atomines elektrines. Visas kitas kuras ir zaliavos yra ivezama.

Unikalus yra zemes ukis. Dirbama zeme (5,3 mln. ha) uzima tik 14,3 proc. salies ploto. Vyrauja nedideli individualus valstieciu ukiai. Priskaiciuojama iki 2497 tukst. ukiu, is kuriu 59 proc. yra mazesni nei 1 ha. Vyksta spartus ukiu skaiciaus mazejimas (1985 m. ju buvo 4267), o kartu ir stambejimas. Apie puse visu dirbanciuju zemes uukyje yra 65 metu ir vyresni. 67 proc. ukiu didesnes pajamas gauna ne is savo zemes, o is papildomu uzsiemimu (turizmo, verslu, darbo transporte, pramoneje ir pan.). Zemes ukis patenkina apie 70 proc. maisto poreikiu. Zemes ukyje, salia tradiciniu produktu, ddideja jautienos, avienos, arklienos, paukstienos, ozkienos, pieno produkcijos gamyba. Ryziai tradiciskai islieka svarbiausia kultura; 1 hektare isauginama 51 cnt ryziu grudu. Japonijos zemes ukis pasizymi dideliu produktyvumu.

Maisto produktus japonai gauna ne tik is zemes ukio, bet ir is vandenynu, juru. Juose zvejoja ir juros augalus renka 215 tukst. zmoniu. Daugiausia (12,6 mln. t) zuvu zvejai sugavo 1986 metais. Veliau laimikiu mazejo. Siuo metu kasmet sugaunama 7,4 mln. t zuvu, austriu, krabu, perluociu. Apie 67 tukst. t zuvu (daugiausia unguriu, upetakiu ir karpiu) isauginama vidaus vandenyse. Per metus kiekvienas japonas suvalgo 69,6 kg zuvu ir kitu juros produktu (geldeliu, juros kopustu, laminariju ir pan.).

Zmones, mokslas ir politika – valstybes stiprejimui

Japonijos ukio spartu augima leme ir tebelemia palankiai susiklosciusiu visa aplinkybiu ir vveiksniu sistema. Is ju svarbiausiais reiketu laikyti ukio struktura ir valdyma, valstybes politika, zmoniu darbstuma ir poziuri.

Pirmiausia, matyt, reiketu kalbeti apie Japonijos biudzeto sandara. Demesi atkreipia islaidos gynybai. Japonija, Antrajame pasauliniame kare kariavusi fasistines Vokietijos puseje, kara skaudziai pralaimejo. 1945 m. pasauli sukrete Hirosimos ir Nagasakio tragedija, kai ant siu miestu buvo amerikieciu numestos pirmosios atomines bombos, nors tokios butinybes nebebuvo – jau aisku buvo, kad kapituliacija neisvengiama. Sajungininku (amerikieciu) kariuomene issilaipino Tekancios saules salyje ir ja okupavo. Okupacija truko iiki 1952 m. – tada buvo pasirasyta taikos sutartis. Taikos sutartis iki siol nepasirasyta su Rusija. Tam trukdo Rusijos sudetyje esancios “siaurines zemes” – Etoforu, Kunasiro, Sikotano ir Habomajaus salos, i kurias Japonija reiskia pretenzijas. 1947 m. Japonija prieme nauja Konstitucija, pagal kuria neturi teises tureti kariuomenes, nors siandien turima gynybos armija is esmes gali atlikti reguliarios kariuomenes funkcijas. Is biudzeto jai skiriama tik 1 proc. BVP, t.y. nepalyginti maziau nei daugelyje kitu valstybiu. Minimalios islaidos salies gynybai leido padidinti islaidas ekonomikai ir mokslui ugdyti. Budama demilitarizuota valstybe, Japonija neatsisake kai kuriu JAV uzsakymu jos karo Korejoje (1950 m.) metu, is to gerai pasipelnydama.

Antra, Japonija skiria ypac daug demesio moksliniams tyrimams, be kuriu jokia salis siandien negali isivaizduoti ekonomines pazangos ir isvis ateities. Svietimui skiriama 18 proc. viso biudzeto. Salyje yra 649 universitetai (444 is ju privatus) ir 572 kolegijos, studijuoja 2,8 mln. studentu. Siuolaikine technika ir technologijos reikalauja vis aukstesnio dirbanciuju issimokslinimo. Pamazu nyksta tradiciniai darbininkai, modernias technologines linijas aptarnauja kvalifikuoti universitetu ir kolegiju aukletiniai. Kasmet moksliniams tyrimams is biudzeto skiriama apie 8 proc. nuo BVP. Didele dali lesu siam tikslui skiria patys universitetai ir privacios kompanijos. Be to, Japonijos mokslininkai gauna daug pelningu uzsakymu is uzsienio. Tuo pat mmetu Japonija is uzsienio perka nemazai licenciju ir patentu. Ypac daug demesio skiriama tokiems fundamentaliems tyrimams, kaip atomines energijos panaudojimas, kosmines erdves ivaldymas, informaciniu sistemu kurimas. Taciau nereiketu manyti, kad visi japonai tik ir sedi prie kompiuteriu ir studijuoja tik techninius mokslus. Daug demesio skiriama humanitariniams ir socialiniams mokslams, menui.

Trecia, spartu ekonomikos augima leme ir darbo santykiai bei japonu poziuris i darba. Ilga laika buvo propaguojama darbo sutartys visam gyvenimui. Daznas, pradejes dirbti vienoje kompanijoje, isdirbdavo visa gyvenima, nes kompanija ne tik mokejo atlyginimus, bet daznai teikdavo paskolas busto ar automobilio isigijimui, vaiku issimokslinimui ir pan. Ir dabar darbo santykiai yra grindziami principu “firma – musu bendri namai”. Darbo jegos panaudojimas remiasi “zmogiskuoju potencialu”, kai ne zmogus derinamas prie gamybos, o pastaroji prie zmogaus. Gal del to japonu dirbantieji nepriestarauja ir ilgesnei nei Vakaru salyse darbo savaitei. Del to ir darbo uzmokescio sistema paremta trimis dalimis: pagrindiniu (minimaliu), virsvalandziu apmokejimu ir premijomis. Tokia darbo filosofija neleidzia net pagalvoti apie ekonominius streikus, piketus ar demonstracijas. Beje, ir bedarbyste yra maziausia (iki 2 proc.) tarp isvystytu valstybiu.

Dar kita priezastis – tai sugebejimas planuoti ir prognozuoti gamyba ir rinkos poreiki keletui metu i prieki, numatyti busima vartotojo modeli ir jo poreikius. Japonijos kompanijos ppagrindines gamybos priemones keicia vidutiniskai kas 5-6 metai (JAV – kas 9), naujus gamybos modelius sukuria kur kas greiciau nei JAV. Japonijos planavimas remiasi patikimomis prognozemis apie vartojimo poreikius, atsizvelgiama i geografines ir socialines rinku ypatybes, vartotoju issimokslinima, skoni ir pan. Tam padeda ir didziules lesos, skiriamos is pirmo zvilgsnio kartais tarsi nereiksmingiems tyrimams. Valstybe, susipazinusi su ekonomine situacija salyje ir pasaulyje, gali paremti net visiskai nauja ir dar mazai zinoma firma.

Be abejo, Japonijos pramones ir verslu konkurencinguma pasaulio rinkose uztikrina ir zemesne gaminiu savikaina, kuria lemia mazesni darbo uzmokesciai, robotu taikymas gamyboje ir kt.

Tos ir kitos priezastys, aplinkybes ir veiksniai uztikrina spartu Japonijos ekonomini kilima. Ziurint is salies krinta i akis ir tai, kad salyje skiriama ne tik daug demesio, bet ir lesu tradicijoms islaikyti, kulturai visapusiskai puoseleti. Salyje veikia 17 819 visuomenes klubu, 2396 bibliotekos, 985 muziejai. Nepaisant to, kad televizoriu skaiciumi 1000 gyventoju Japonija nusileidzia tik JAV, kasmet 1 zmogui salyje spausdinama 13 knygu, 17 savaitrasciu ir 24 menesiniai zurnalai. Pagal laikrasciu tirazus Japonija taip pat pirmauja pasaulyje. Tarp isleidziamu knygu vyrauja grozine, istorine ir socialine literatura, knygos apie mena. Japonijos mokslininkai ir politikai vis labiau isisamonina, kad civilizacija be humanitarines kulturos gali buti net pavojinga. Del

to vyksta spartus techniniu ir tiksliuju bei gamtos mokslu humanizavimas. Todel galima tiketis, kad ir naujausi isradimai bei gaminiai atsiras ziurint i svelnu sakuros zieda. Ir kad jie visi tarnaus zmonijos pazangai ir taikai.