Kaunas. Kauno apskritys

Kaunas. Kauno apskritys.

Kaunas

Bendras miesto plotas – 15,7 tūkst.ha , iš jų: 8,9 tūkst. ha užima statiniai, 1,0 tūkst. ha – keliai, 2,0 tūkst. ha – žemės ūkio plotai, 2,2 tūkst. ha – žalieji plotai, 1,3 tūkst. ha – vandens telkiniai, 0,3 tūkst. ha – kitos paskirties žemė.

2005 m. liepos 1 d. Kauno mieste gyveno 361930 gyventojų. Gyventojų tankumas 1 km2 – 2305.

KAUNO MIESTO ISTORIJA

Dabartinėje Kauno senamiesčio vietoje, Nemuno ir Neries santakoje, žmonių gyventa dar žiloje senovėje. GGyvenvietė, iš kurios išaugo Kauno miestas, metraštininkų pirmą kartą paminėta 1361 m. Kryžiuočių antpuoliams atremti XIII a. pabaigoje buvo pastatyta mūro pilis, tapusi svarbia miesto gynybos sistemos dalimi. Daug mūšių mena jos apgriuvusios sienos. 1408 m. Vytautas suteikė Kauno miestui Magdeburgo teises. Nuo tada Kaunas pradėjo sparčiai augti, didėjo jo kaip prekybos su Vakarų Europa centro bei uosto svarba. 1441 m. pasirašius Hanzos sutartį, Hanzos miestų pirkliai atidarė kontorą, veikusią iki 1532 m. Jau XVI a. pastatyta pirmoji mokykla, viešoji lligoninė, vaistinė ir amžiaus pabaigoje Kaunas tapo vienas iš geriausiai suformuotų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų.

XVII-XVIII amžiai miestui buvo labai nepalankūs. Tai pasireiškė įvairiomis negandomis: 1665 m. rusų kariuomenės antpuoliai, 1701 m. švedų žygis į Rusiją, kurio metu buvo siaubiama LLietuvos žemė, 1657 m. ir 1708 m. maro epidemijos, 1731m. ir 1732m. gaisrai.

XVIII a. pabaigoje Kauno ekonomika kiek pagyvėjo, tačiau greitai užklupo 1812 m. karas, kurio metu Napoleono armija ties Kaunu kėlėsi per Nemuną.Karo metu miestas buvo nuniokotas net du kartus. XVIII a. pabaigoje iškastas Nemuną su Dnepru jungęs Oginskio kanalas, 1862 m. nutiestas geležinkelis, siejęs Rusijos imperiją su Vokietija, 1898 m. pradėjo veikti pirmoji elektrinė – visa tai padėjo vystytis miesto pramonei ir prekybai. Tačiau buvo vienas miesto augimą ribojęs faktorius – Kauno tvirtovės fortų statyba, trukusi nuo 1882 iki 1915 metų. Tolesnę Kauno plėtrą sustabdė Pirmasis pasaulinis karas. Iki 1919 metų Kaune šeimininkavo įvairių tautų ir valdžių (Lietuvos komunistų, pilsudskinės Lenkijos, Vokietijos) atstovai.

1919 m. rusams užėmus Vilnių, Kaune įįsikūrė Valstybės taryba ir Ministrų kabinetas, kitos įstaigos. 1920 m. Vilnių okupavus klastingai, Suvalkų sutartį sulaužiusiai Lenkijai, Kaunas tapo laikinąja sostine ir svarbiausiu Lietuvos miestu. 1920 metais Kaune susirinko Steigiamasis seimas, padėjęs atkurtos valstybės teisinius pagrindus. Nepriklausomybės metais Kaunas stipriai išsiplėtė, padaugėjo gyventojų, suklestėjo pramonė, buvo vystoma daugelis svarbiausių Lietuvos pramonės šakų. Klestėjo statyba, daugelis pastatų buvo pertvarkyta, pastatyta visai naujų labai reikšmingų architektūros paminklų, Aleksotą ir Vilijampolę su Centru jungė tiltai per Nemuną bei Nerį. 1924 m. pradėjo kursuoti aautobusai, 1928 m. įrengtas miesto vandentiekis. Tačiau šį miesto klestėjimo laikotarpį nutraukė daugiausia žalos padariusi sovietinė okupacija.

Po karo Vilniui grąžinus sostinės vardą, Kaunas tapo antruoju pagal dydį ir gyventojų skaičių Lietuvos miestu. Sparčiai imtasi atstatinėti karo nuniokotą miestą, bet dar sparčiau sovietiniai okupantai ėmėsi griauti ir naikinti viską, kas priminė nepriklausomos Lietuvos gyvenimą. Įvairiomis priemonėmis buvo kovojama su kitaminčiais. Vienas garsiau nuskambėjusių viešų protestų prieš sovietinę valdžią buvo R.Kalantos susideginimas 1972 m. Kauno miesto sodelyje priešais Muzikinį teatrą.

1988 m. kilus didžiuliam išsilaisvinimo sąjūdžiui, buvo imtasi gaivinti daugelį vertybių: sugrąžinti gatvių, aikščių, muziejų pavadinimai, atstatyta daugelis nepriklausomybės laikų paminklų. 1991 m. sovietų kariuomenei pasikėsinus į jaunos Lietuvos valstybės nepriklausomybę, Kaune prie Sitkūnų radijo ir televizijos siųstuvų budėjo žmonės, pasiryžę paaukoti už ją savo gyvybes. Vėliau, išvedus sovietinę kariuomenę iš Lietuvos, Kaunui atsivėrė visokeriopos plėtros ir bendradarbiavimo su užsienio valstybių miestais galimybės. Kauniečiai niekada nepamirš popiežiaus vizito Kaune. Šiuo metu Kaunas – antras pagal dydį Lietuvos miestas, apskrities centras.

KAUNO MIESTO HERBAS

Kaunas – vienintelis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestas, kurio heraldikos ištakos siekia XV a. pradžią, Vytauto valdymo laikus. Seniausieji miesto antspaudai – vieninteliai ikonografijos šaltiniai, leidžiantys spręsti apie herbą.

Pirmasis antspaudas, simbolizuojantis ir Kauno miesto savivaldos atsiradimą, buvo sukurtas apie 1400 mmetus.

Seniausiąjį miesto anspaudą pakeitė herbinis anspaudas. Šio anspaudo centrinę vietą užima vėlyvosios gotikos herbinis skydas suapvalinta apačia. Jame vaizduojamas išilgai skydo į dešinę pusę žeme einantis tauras. Tai ne klaida ir ne koks nors atsitiktinumas. XV a. mažuose antspauduose toks herbo komponavimas pasitaiko dažnai, nes taip lengviau buvo pavaizduoti gulsčias figūras, kad jos užimtų kiek įmanoma didesnį skydo lauko plotą ir būtų aiškesnės. Miesto herbą prie antspaudo krašto juosia gotikinėmis mažosiomis raidėmis įrašyta lotyniška legenda „Senojo Kauno miesto anspaudas“. Ji įdomi tuo, kad joje pirmą ir vienintelį kartą miesto sfragistikoje buvo užfiksuotas Senojo Kauno vietovardis. Juo norėta atskirti Senąjį Kauną nuo Naujojo Kauno. Šiuo vardu buvo pavadinta Nemuno ir Nevėžio santakoje dar XIV a. antroje pusėje Trakų kunigaikščio Kęstučio pastatyta pilis, kurią 1368 m. Vokiečių ordinas sugriovė ir jos vietoje pastatė naują Gotesverderio pilį.

Miestų raštinės keisdavo spaudą tada, kai senasis susidėvėdavo arba dingdavo karo, gaisro metu, kai keisdavosi miesto herbas, kartais tai buvo daroma pažymint savivaldos teisių patvirtinimą arba naujų privilegijų gavimą. 1492 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras patvirtino 1463 m. Kazimiero Kauno miestui suteiktą privilegiją ir dar suteikė naujų privilegijų bei laisvių. Ir nors privilegijoje, kaip tada buvo įprasta, apie miesto herbą ar anspaudą nnėra pasakyta nei žodžio, greičiausiai buvo gautas bent žodinis valdovo pritarimas dėl senosios simbolikos papildymo lygių galų kryžiumi (dar vadinamas riteriškuoju).

Po ilgų Kauno magistrato ginčų su miesto vaitu 1540 m. liepos 17 d. Žygimantas Senasis privilegijos forma išdavė sprendimą dėl tolimesnio miesto valdymo. XVI a. Kauno istorijoje – tai bene svarbiausias Lietuvos valdovo patvirtintas juridinis aktas, kuriuo buvo reglamentuota teismų tvarka, aptarti administravimo ir kiti miesto reikalai. Kadangi tuoj po šio sprendimo atsirado šis anspaudas, netenka abejoti, kad jo idėjiniai motyvai buvo aptarti ir sankcionuoti aukščiausios valdžios. Kai Kauno tauras karalienės Bonos iniciatyva buvo sukilnintas lotynišku šv. Huberto kryžiumi, jis pasidarė ypač retas, o galbūt net vienintelis tokio pobūdžio simbolis europietiškoje miestų heraldikoje.

1655 m. prasidėjusi Rusijos invazija į Lietuvą užsitęsė iki 1661 m. Politinę krašto suirutę lydėjo maras ir badas. Kaune buvo apgriauta rotušė, apiplėštos bažnyčios ir vienuolynai, jų turtas išvežtas į Rusiją. Kadangi senojo anspaudo neišliko, tai jis buvo kuriamas naujai, naudojantis mažaisiais anspaudai

1777 m. magistratas nusprendė, kad bus pagamintas naujas spaudas, daug didesnis ir daug puošnesnis. Pradėtas naudoti 1779 m. Jame įkomponuotas apvalus herbinis skydas, aprėmintas rokokiniu kartušu, o tauro pakelta priekinė koja rodo, kad vėl buvo sugrįžta prie gotikos laikais suformuoto judesio.

1801

m. magistrato ir dūmos anspauduose atsirado naujas, iki tol Kauno miesto sfragistikai nežinomas elementas – Rusijos Imperijos dvigalvis erelis. Jis anspauduose užėmė svarbiausią viršutinę vietą, nustumdamas į apačią kelis šimtus metų naudotą miesto herbą. Pakeitimų motyvai aiškūs. Dvigalvis erelis turėjo rodyti, kad Kaunas priklauso Rusijos valstybei.

1843 metais Kauno herbe vienvaldiškai ėmė dominuoti rusiška atributika. Šis herbas buvo suteiktas ne Kauno miestui, bet gubernijai. Miestas galėjo jį tik naudoti. Nuo tada Kauno heraldikoje galutinai įsigalėjo rusiškoji herbo samprata, kuri žemės iir miesto herbų neskyrė. Tai vienas iš specifinių Rusijos heraldikos ypatumų, būdingas tik šiai valstybei. Šio herbo prototipu buvo tikras paminklas, 1843 metais Peterburge iš špižiaus nulietas, svėręs 20 tūkstančių pūdų ir pastatytas Kauno rotušės aikštėje.

1935 m. gegužės 2 d. Kauno miesto taryba priėmė naują, dailininko J.Burbos sukurtą, herbo etaloną. Tai stačiakampis, suapvalinta apačia herbinis skydas, kurio viršutiniame purpuriniame lauke vaizduojamas stovintis baltas tauras su auksiniu kryžiumi tarp ragų. Apatinis laukas arba skydo papėdė auksinė, tokie pat tauro ragai iir nagai. Šis herbas buvo plačiai naudojamas įvairiose Savivaldybės ir miesto gyvenimo srityse.

1969 m. buvo patvirtintas dailininko V.Banio sukurtas herbas. Trikampiame ankstyvosios gotikos herbiniame skyde, kurio didesnis viršutinis laukas nuspalvintas raudona spalva, vaizduojamas ant baltos juostelės stovintis ir į žžiūrovą atsigrežęs baltas stumbras. Kauniečiai palankiai sutiko istorinio herbo atkūrimą. Juo buvo papuošti miesto riboženkliai, transportas, pradėti gaminti herbiniai ženkleliai, miesto herbu imta žymėti Kaune pagamintą produkciją, informacinius ir turistinius leidinius. Taigi, herbas labai greitai prigijo ir tapo svarbia didmiesčio kultūrinio gyvenimo dalimi.

1993 m. birželio 30 d. specialiu Prezidento dekretu istorinis Kauno miesto herbas buvo patvirtintas kaip etalonas: raudoname skyde baltas tauras su auksiniu kryžiumi tarp ragų. Jis buvo ilgo Lietuvos heraldikos komisijos darbo rezultatas, kurį galutiniame razultate realizavo dailininkas R.Miknevičius. Taip senasis Kauno miesto simbolis tauras, sukilnintas lotynišku kryžiumi, atgijo naujam gyvenimui.

Apie senąsias Kauno miesto vėliavas žinoma labai mažai. Truputį daugiau duomenų išliko iš XX a. pirmosios pusės, t.y. iš to laikotarpio, kai Kaunas buvo laikinoji Lietuvos RRespublikos sostinė. Laimingo atsitiktinumo ir muziejininkų pasišventimo dėka Kauno M.K.Čiurlionio dailės muziejuje buvo išsaugota 1930 m. miesto vėliava.

Tai raudono šilko 175 cm ilgio ir 148 cm pločio audeklas, kurio trys kraštai apsiūti tautine juostele, o vėliavos dešinysis laisvasis galas papuoštas šilkinių siūlų pozumentu. Pagrindinėje vėliavos pusėje, į dešinę nuo koto, išsiuvinėtas Kauno miesto herbas. Herbiniame skyde iš šonų papuoštame geltonais lelijų žiedais vaizduojamas ant žalios vejos stovintis baltas tauras su geltonu kryžiumi tarp ragų. Virš herbo įrašyta: „Kauno mmiesto savivaldybė“, o po herbu: „Valio nepriklausomoji ir nedalomoji Lietuva !“

Kitoje vėliavos pusėje tokiame pat skyde išsiuvinėtas Lietuvos Respublikos herbas: šarvuotas raitelis ant balto žirgo, laikantis virš galvos iškeltą kalaviją. Raitelio geltoname skyde raudonas dvigubas kryžius. Žirgo gūnia, kamanos ir kiti diržai geltoni. Virš herbo įrašyta: „Laisvas būdamas laisvės neišsižadėsi“, po herbu: „Kauno miesto savivaldybė“.

1993 m. gruodžio 23 d. Kauno miesto taryba patvirtino Kauno miesto savivaldybės vėliavos, naudotos iki 1940 m. tęstinumą. 1999 m. balandžio 19 d. buvo patvirtinta dailininko A.Lapienio sukurta naujoji Kauno miesto vėliava.

Kauno miesto vėliava yra puošnioji (reprezentacinė) saugoma Kauno miesto mero kabinete ir paprastoji (lauko), kuri naudojama švenčių, iškilmių metu, iškeliama virš Savivaldybės, miesto Rotušės, prie gyvenamųjų namų ir t.t.

Puošnioji vėliava.

Ją sudaro 120 x 144 cm raudonas audeklas, kurio viršutinėje ir apatinėje dalyse, išilgai vėliavos, yra auksinės juostos. Vėliavos centre – sidabro siūlais siuvinėtas Kauno simbolis – Tauras. Kitoje pusėje – vėliavos centre siuvinėti sidabro siūlais miesto globėjo Švento Mikalojaus simboliai – vyskupo mitra, raidė „M“ ir apačioje – trys rutuliai. Iš vienos ir kitos simbolių pusės žodžiai siuvinėti auksu – : Mylėkime teisumą. Vėliava aprėminta aukso ir raudonais siūlais pinta virvele. Vėliavos koto viršūnė – bronzinė. Joje ppavaizduota Tauro galva su kryžiumi. Prie viršūnės pritvirtintos dvi aukso ir raudonais siūlais pintos virvelės.

Paprastoji vėliava

Ją sudaro 102 x 155 cm raudonas audeklas, kurio viršutinėje ir apatinėje dalyse geltonos juostos. Abiejose vėliavos pusėse – Kauno simbolis Tauras.

Vėliavos naudojimo tvarka nėra griežtai reglamentuota. Jos tikslas populiarinti miestą bei jo simbolius visų kauniečių ir miesto svečių tarpe

Kauno šv. Petro ir Povilo arkikatedra bazilika

Kauno arkikatedra bazilika yra savotiška arkivyskupijos širdis: čia yra arkivyskupo sostas, čia pradedami svarbiausi arkivyskupijos religiniai ir neretai tautiniai renginiai, čia kiekvieną sekmadienį ir per šventes arkivyskupas aukoja šv. Mišias už savo ganomuosius. Kauno arkikatedra yra didžiausia bažnyčia Kaune ir viena didžiausių šventovių Lietuvoje. Jos ilgis – 84 metrai, plotis – 34 metrai, aukštis – 28 metrai. Tai vienintelė bazilikinio tūrio gotiška bažnyčia mūsų šalyje. Dabartinis bazilikos stilius yra pereinamasis iš gotikos į renesansą.

Manoma, kad Kauno parapinė bažnyčia pastatyta 1408-1413 metais. 1660 m. pristatyta didžioji trinavė dalis. Bažnyčia dažnai nukentėdavo nuo karų ir gaisrų. Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Stanislovui Augustui suteikus dotaciją, 1771 m. ji užbaigta statyti. 1775 m. buvo pastatytas iki mūsų dienų išlikęs didysis altorius. 1800 m. po gaisro restauruota bažnyčia beveik nebepakito iki šiandien. 1808-1864 m. ją administravo vienuoliai augustijonai. 11864 metais iš Varnių į Kauną perkėlus Žemaičių vyskupijos centrą, bažnyčia tapo Žemaičių vyskupijos katedra. Katedros titulą jai 1895 m. suteikė popiežius Leonas XIII. 1899-1902 m. pristatyta šv. Jono Krikštytojo koplyčia, atlikta nedidelių pakeitimų. 1921 m. Žemaičių vyskupijos įkūrimo 500 metų jubiliejaus proga popiežius Pijus XI suteikė katedrai bazilikos titulą. 1926 m. įsteigus Lietuvos bažnytinę provinciją, bazilika tapo arkikatedra su arkivyskupo metropolito sostu. Pokario metais Kauno arkikatedra bazilika buvo įtraukta į Lietuvos architektūros paminklų sąrašą, tikintiesiems remiant restauruota.

Sopulingosios Dievo Motinos paveikslas

Sopulingosios Dievo Motinos atvaizdas – tai pats seniausias Kauno arkikatedros bazilikos paveikslas. Jis yra to paties pavadinimo altoriuje. Abipus paveikslo sukabinti votai liudija, kad čia nuo seno patiriama malonių. XVII a. antrosios pusės ir vėlesniuose bažnyčios vizitacijos aktuose bei inventorių aprašuose šis paveikslas vadinamas stebuklingu ir senu. Paveikslas ir altorius daug metų garsėjo išklausytomis maldomis. Tarpukariu per šventes prie paveikslo melsdavosi minios tikinčiųjų. Pokario metais aplink altorių keliais eidavo partizanų, Sibiro kalinių artimieji.

Kauno miesto šventė

Kauno mieto šventė – gegužės 20-oji pasirinkta todėl, kad 1463 metais Kazimieras Jogailaitis atnaujino ir praplėtė miesto teises. Seniausios išlikusios Kauno privilegijos originalas – Sankt Peterburgo archyvuose, o kopija – Kauno Rotušėje.

Pagrindiniai šventės renginiai vyksta senamiesčio gatvėse ir aikštėse gegužės 18, 19 ir

20 dienomis.

Miesto dienai kasmet sukuriama tai, kas turi istorinę išliekamąją vertę: eilėraščių apie Kauną antologija, šventės simbolis Kaunutis, Tauro moneta.

Kiekvienais metais miestas pavasariškai atgyja, miestelėnai ir svečiai suguža į tautodailininkų muges, koncertus, kurie atskleidžia tiek profesionalių, tiek masinių mėgėjiško meno atstovų pasiekimus ir reprezentuoja Kauno meninį gyvenimą.

Kauno apskritys.

Lietuvos administracinis teritorinis suskirstymas ir apskritys turi savo gana įdomią ir permainingą istoriją. Po 1030-ųjų legendinių Kauno miesto įkūrimo metų Kauno miestą ir Kauno pilį rašytiniuose šaltiniuose minėjo 1154 m. arabų kkeliautojas Al Idrisas, 1361 m. – kryžiuočių kronikininkas Vygandas Marburgietis. Kauno krašto žemės XIV amžiuje priklausė Trakų kunigaikštystei. XIV-XVI amžiais Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, naikinant dalines ir sritines kunigaikštystes, sudarant vaivadijas, stiprėjant bajorų galiai, ėmė kurtis apskritys, tuomet vadinamos seniūnijomis, vėliau – pavietais.

Lietuvos valstybės teritorinis administracinis vienetas su centru Kaune atsirado XIV a. pabaigoje. 1398 metais dokumentuose minimas Kauno seniūnas Jonas Sungaila. Seniūnija tuo metu buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio skiriamo pareigūno-seniūno (kartais jie buvo vadinami vietininkais) administruojama valstybės dalis. TTodėl, istorikų nuomone, 1398-uosius metus galima būtų laikyti Kauno apskrities įkūrimo data. Taigi, po trejų metų galėsime pažymėti Kauno apskrities įkūrimo 610-ąsias metines.

Kauno seniūnas rezidavo Kauno pilyje. Nuo 1408 m., kai Kaunui buvo suteiktos Magdeburgo teisės, savivaldus Kauno miestas jam nnebuvo pavaldus, išskyrus kai kuriuos nustatytus klausimus.

Toliau Lietuvos metrikoje yra įrašas, kad 1486 metais atstačius Kauno pilį, ji buvo pavieto centras, o valdovo paskirtas vietininkas buvo vyriausiasis pilies pareigūnas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio atstovas, kuris valdė aplinkines teritorijas.

Kauno seniūnija, kaip Trakų vaivadijos dalis, iki 1564-66 metų valstybės sandaros reformų buvo vienas iš daugelio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorinių administracinių vienetų, valdomų didžiojo kunigaikščio skiriamų pareigūnų. Lietuvos Metrikos įrašai byloja, kad po 1564-66 m. administracinės ir teismų reformos Lietuva, išskyrus Žemaitiją, buvo pagal Lenkijos pavyzdį suskirstyta į pavietus. Iki tol buvęs nepastovus teritorinis vienetas, Kauno pavietas įgavo aiškiai apibrėžtas ribas. Visą Kauno pavieto teritoriją Lietuvos Metrika aprašo taip: ,,To pavieto siena: iš vienos pusės Nevėžio upe iki Upytės sienos; iš kitos pusės iiki Vilkmergės sienos, prijungiant Kulvą ir Žeimius; iš trečios pusės prijungiant Vaiguvą ir po kairę Uogintus, palei Žiežmarių sieną; iš ketvirtos pusės į viršų Nemunu, prijungiant Barboriškes, iki jo karališkosios didenybės girios, iki Žemaitijos sienos“.

Kauno miestas nepriklausė pavietui – bajorų savivaldos apygardai ir tik griežtai reglamentuotais atvejais (valstybės mokesčių rinkimas, kai kurių nusikaltimų nagrinėjimas, kiti smulkūs dalykai) turėjo paklusti Kauno seniūnui.

Tokios dvilypės prigimties (bajorų savivalda ir valdovo vietininko administruojama apygarda) Kauno pavietas, kaip ir kiti pavietai, išliko praktiškai iki jjungtinės Lenkijos ir Lietuvos valstybės gyvavimo pabaigos.

1795 m. Austrijos, Prūsijos ir Rusijos valdovų susitarimu Lietuvos-Lenkijos valstybė buvo galutinai padalinta ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės žemės atiteko Rusijai Caro Nikalojaus I įsakymu 1842 m. buvo įkurta Kauno gubernija, kuri egzistavo iki I pasaulinio karo. Kairiakrantė Kauno dalis – Aleksotas buvo priskirta Suvalkų gubernijai.

Po I pasaulinio karo, gubernija padalinta į 7 apskritis. Buvo įkurta ir Kauno apskritis.

Kauno apskrities žemės nuo seno laikomos svarbiausiomis Lietuvoje. Ir ne todėl, kad čia geriausios žemės, išradingiausi žemdirbiai, sumaniausi pramonininkai, gabiausi prekybininkai. Visa tai rasi bet kuriame Lietuvos krašte. Tačiau tik kauniečiai ir žemaičiai gali didžiuotis, kad nė vienas okupantas čia nerado sau ramybės per visus karus bei okupacijas. Laisvės troškimas, sugebėjimas ja naudotis, orumas, nacionalinių interesų saugojimas, noras bendrauti ir bendradarbiauti su draugiškai mūsų valstybės atžvilgiu nusiteikusiais kitų tautų atstovais – štai būdingiausi mūsų apskrities žmonių bruožai.

Išplėtota mašinų ir prietaisų gamyba, metalo apdirbimo, chemijos, statybinių medžiagų, tekstilės ir trikotažo, poligrafijos, baldų, stiklo ir maisto pramonė. Yra daug gamtos bei kultūros vertybių, dominančių pažintinio turizmo mėgėjus. Sparčiai plėtojama jų aptarnavimo infrastruktūra. Aktyvus kultūrinis gyvenimas. Vieni iš reikšmingiausių renginių – Pažaislio muzikos, tarptautiniai jaunųjų muzikų ir džiazo festivaliai.

Patogus susisiekimas su kaimyninėmis valstybėmis automobilių plentais, geležinkeliais, lėktuvais.

Kauno rajonas

Kauno rrajonas įsikūręs labai gražiame Lietuvos žemės lopinėlyje. Čia susilieja Aukštaitija, Žemaitija ir Suvalkija. Nuostabus kraštovaizdis atsiveria ten, kur teka Nemunas, Neris, Nevėžis, Jiesia, žaliuoja miško parkais tapę Kulautuvos, Kačerginės, Romainių, Kleboniškio šilai. Daugiausia gamtos ir kultūros vertybių saugoma Kauno marių regioniniame parke, Jiesios, Liekės, Nevėžio kraštovaizdžio, Pyplių istorijos, Lapių geomorfologijos, Karklės ichtiologijos, Kamšos botanikos ir zoologijos draustiniuose.

Kauno rajonas prigludęs prie didžiojo Lietuvos miesto – Kauno. Rajono plotas – 149,5 tūkst. ha, iš jų 4,2 % užima miestai ir gyvenvietės, 2,3 % – pramonės įmonės ir keliai, 54,9 % – žemės ūkio naudmenos, 31 % – miškai, 5,2 % – vandenys, 2,4 % – kitos paskirties plotai. Rajone gyvena apie 81,7 tūkst. žmonių, iš jų 95 % – lietuvių, 3 % – rusų, 0,9 % – lenkų, 1,1 % – kitų tautybių gyventojų.

Rajoną kerta automobilių magistralės VIA BALTICA ir Klaipėda – Vilnius – Minskas – Maskva (Kijevas), tarptautiniai geležinkeliai IX B ir IX D. Karmėlavoje yra valstybei reikšmingas oro uostas, netoli jo kuriama laisvoji ekonominė zona.

Veikia 686 uždarosios akcinės, 35 akcinės bendrovės, 20 valstybinių įmonių, apie 100 žemės ūkio bendrovių, 1500 individualių įmonių, 35 visuomeninės organizacijos. Rajone pasiekta gerų žemdirbystės ir gyvulininkystės rezultatų, plėtojama pramonė, ypač smėlio ir mmolio gavyba, pieno ir kitų maisto produktų perdirbimas, konservų gamyba, trikotažo gamyba, drabužių siuvimas, žemės ūkio mašinų ir traktorių gamyba.

Yra 24 vaikų darželiai, 3 darželiai-mokyklos, privati pradinė mokykla, 16 pradinių, 13 pagrindinių, 16 vidurinių (iš jų – 2 gimnazijos) mokyklų. Jose mokosi apie 11500 vaikų.

Rajone sukauptas didžiulis intelekto potencialas – šimtai pedagogų, mokslo darbuotojų, turinčių docento, profesoriaus vardus, daktaro, habilituoto daktaro laipsnius, dirba Lietuvos žemės ūkio universitete Akademijos miestelyje, vieninteliame Baltijos šalyse Sodininkystės ir daržininkystės institute Babtuose, Lietuvos miškų institute ir Miško selekcinės sėklininkystės centre Girionyse bei Lietuvos žemės ūkio inžinerijos institute Raudondvaryje. Šiuose studijų ir mokslo centruose rengiami teoriniai seminarai, parodos, teikiamos konsultacijos. LŽŪU Inovacijų centras kiekvienų metų pavasarį ir rudenį organizuoja žemės ūkio parodas „Ką pasėsi.“ ir „Ruduo“.

Rajono gyventojai laisvalaikį gali leisti 28 kultūros centruose, veikia 13 bibliotekų bei Kauno rajono savivaldybės biblioteka Garliavoje. Įkurtas Babtų kraštotyros muziejus bei Vilkijos A. ir J.Juškų etninės kultūros muziejus. Salių kaime ( Domeikavos seniūnijoje), Andziulių šeimai priklausančiame name, išlikusi pogrindinė spaustuvė „ab“, dabar ji – Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus filialas. Sovietmečiu šioje spaustuvėje Vytautas Andziulis apie 10 metų spausdino įvairią religinę ir antisovietinę literatūrą. Tai vienintelė pogrindinė spaustuvė Lietuvoje, kurios neaptiko KGB.

Rajone yra 462 kultūros paveldo

objektai.

Savivaldybės teritorijoje yra 23 seniūnijos.

GYVENTOJŲ UŽIMTUMAS IR NEDARBAS

Užimtų gyventojų skaičius per 2000-2003 metus Kauno mieste išaugo 3 proc. 2005 metų I-ojo pusmečio pabaigoje Kauno miesto įmonėse dirbo 173141 žmogus, tai sudarė ~ 75 proc. visų Kauno miesto darbingo amžiaus gyventojų. Beveik trečdalis užimtų Kauno gyventojų dirbo pramonėje ir statybose. Daugiau nei pusė užimtųjų gyventojų dirbo paslaugų sferoje, kas būdinga ir Vilniui bei Klaipėdai.

2005 m. I-ajame pusmetyje didžiausia dalis Kauno miesto gyventojų buvo užimta apdirbamojoje pramonėje (24,3 pproc.), didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, transporto priemonių remonto ir asmeninių, buitinių daiktų taisymo srityje (19,7 proc.) bei švietime (12,8 proc.). Nekilnojamojo turto, nuomos ir komercinės veiklos sektoriuje dirbo 7,6 proc., statyboje – 7,1 proc., transporto, sandėliavimo ir nuotolinio ryšio įmonėse – 5,8 proc. visų dirbančiųjų. Mažiausiai užimtų gyventojų dirbo kasyboje ir karjerų eksploatavime (0,1 proc.), žemės ūkio, medžioklės, miškininkystės, žuvininkystės srityse (0,3 proc.).

Pagal įmonių dydį didžiausią įtaką darbo jėgos paklausoje Kaune turi smulkios ir vidutinės įmonės. Jų darbo jėgos ppaklausa sudaro iki 70 proc. visos darbo jėgos paklausos Kauno mieste. Privačiame sektoriuje sukuriama 95 proc. darbo vietų.

Nedarbo lygis Kaune, kaip ir visoje Lietuvoje, pastaraisiais metais mažėja. Didžiausias bedarbių skaičius Kauno mieste buvo užregistruotas 2000 m. – daugiau kaip 119 tūkst. 2003 m. Kauno darbo rinkoje vidutinis įregistruotų bedarbių skaičius – 13,4 tūkst., vidutinis nedarbo lygis – 7,8 proc. Per 2004 ir 2005 metus bedarbių skaičius palaipsniui sumažėjo nuo 12 tūkst. (2004 m. sausio mėn.) iki 6,4 tūkst. (2005 m. rugsėjo mėn.).

Remiantis darbo biržos ir kitų įdarbinimo agentūrų duomenimis, apie 30 proc. ieškančiųjų darbo turi aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą, likusieji 70 proc. – vidurinį (bendrą arba profesinį) arba žemesnį išsilavinimą. Atsižvelgiant į ieškančiųjų darbo Kauno gyventojų išsilavinimo lygį, galima teigti, kad Kauno darbo rinkai, lyginant su kitais miestais ir bendra situacija Lietuvoje, būdingas didelis kvalifikuotos darbo jėgos pasiekiamumo laipsnis. Tačiau Kauno darbo rinkoje nėra pusiausvyros, nes darbo jėgos pasiūla Kaune neatitinka paklausos kokybiniu požiūriu.

2003 m. Kauno darbo rinkoje nnekvalifikuotos darbo jėgos pasiūla viršijo paklausą, profesinį išsilavinimą turinčios darbo jėgos pasiūla nesiekė paklausos. Be to, dažnai daugiau kaip pusė kvalifikuotų darbininkų paklausos negali būti patenkinta, nes nėra atitinkančių darbdavių reikalavimus darbininkų, tik ketvirtadalio kvalifikuotų darbininkų specialybių atžvilgiu darbo jėgos pasiūla ir paklausa sutampa.

Specialistų, turinčių aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą pasiūla ir paklausa pagal atskiras specialybes subalansuota daugiau. Tačiau trūksta atskirų sričių specialistų, atitinkančių darbdavių poreikius, arba darbdavių siūlomos sąlygos netenkina minėtų sričių specialistų, todėl jų paklausa nėra patenkinama.

PRAMONĖ

Kaunas visais llaikais buvo ir stengiasi išlikti pramonės centru, materialinės ir tiesioginės užsienio investicijos į pramonę – vienos iš didžiausių investicijų struktūrose. Mieste yra didelis kūrybinis potencialas, gera techninė bazė, darbo rinkoje yra pakankama pasiūla pigios ir kvalifikuotos darbo jėgos. Daugelio įmonių gaminiai sertifikuoti pagal ISO standartus. Integracija į Europos Sąjungą paskatino įmones siekti geresnės produkcijos kokybės ir atitikimo tarptautiniams standartams, todėl auga miesto pramonės įmonių produkcijos konkurentabilumas Rytų ir Vakarų rinkose.

Kauno pramonės įmonių parduotos produkcijos dalis bendroje šalies parduotos produkcijos apimtyje 1998-2003 laikotarpyje kito tarp 11,3 % ir 12.3 %. Pagal pramonės parduotos produkcijos apimtį 1-am gyventojui 1997-2003 metų laikotarpyje Kauno mieste 1-am gyventojui pagaminama daugiau nei vidutiniškai šalyje, Kauno apskrityje, Vilniuje. Šiuo rodikliu Kauną pralenkia Klaipėda, tačiau pastaraisiais metais skirtumas mažėja.

Kauno miesto pramonės įmonių parduota produkcija 1995-2003 metų laikotarpyje išaugo 88 %, tačiau metiniai augimo tempai gana netolygūs.

2005 05 01 Kauno mieste veikė 1286 apdirbamosios pramonės įmonės, jose dirbo 38766 darbuotojai ir tai sudarė 22,4 % miesto ekonominėse veiklose užimtųjų gyventojų. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis pramonėms darbuotojams 1997-2003 metų laikotarpyje išaugo nuo 816 Lt iki 1024 Lt.

Vyraujančios mieste pramonės veiklos: tekstilės bei lengvosios pramonės gaminių gamyba (audinių ir avalynės gamyba; drabužių siuvimas; kailių apdaila ir dažymas), kurios realizuota pprodukcija 2003 metais sudarė 32,5 % ir maisto produktų bei gėrimų gamyba, jos realizacija – 25,3 % bendroje parduotos produkcijos struktūroje. Šioms veikloms tenka didžioji dalis materialinių investicijų bendroje investicijų į pramonę struktūroje.

Kauno pramonės įmonių gaminiai: metalo dirbiniai, medikamentai, popieriaus gaminiai, įvairaus pluošto verpalai ir audiniai, tekstilės gaminiai, konditerijos gaminiai, vaisvandeniai ir alkoholiniai gėrimai užimdavo žymią vietą Respublikos rinkoje.

Apie pusę savo produkcijos pramonės įmonės realizuoja vidaus rinkoje, o kitą pusę eksportuoja. Daugiausia eksportuojami tekstilės gaminiai, metalai, elektros mašinos ir aparatūra, mediena bei medienos gaminiai, baldai, pagrindinės eksporto rinkos – Europos Sąjungos, Skandinavijos šalys, Rusija.

STATYBA

Kauno miesto statybos įmonės darbus vykdo šalies teritorijoje ir tik nedidelę dalį atlieka už jos ribų. Pagal darbuotojų skaičių Kauno statybos įmonės ir bendrovės yra smulkios ir vidutinės.

Kauno statybos įmonių atlikti darbai bendroje šalies statybos darbų apimtyje 2000-2001 m. sudarė 15,3 – 16,3 proc., 2002 m. ir 2003 m. po 9,4 proc., 2004 m. – 10,2 proc.

Miesto statybos įmonių ir bendrovių metinė atliktų darbų apimtis, lyginant su praėjusiais metais, iki 1998 m. turėjo tendenciją augti, 1999 – 2000 m. darbų apimtys mažėjo, 2001 m. išaugo 12,7 proc., bet nesiekė 1999-ųjų metų lygio, 2002 – aisiais sumažėjo net 30,1 proc., 2003 m. ūgtelėjo 28,5 pproc., o 2004 m. – 20,8 proc.

Nepakankama paklausa statyboms, didelė konkurencija statybų sektoriuje ir dideli kapitalo kaštai yra pagrindiniai veiksniai, ribojantys statybos įmonių veiklą.

Dirbančiųjų statyboje ir įmonių, užsiimančių statybos veikla, skaičius per 1998-2004 metų laikotarpį kito įvairiai, pokyčių rezultate – įmonių skaičius išaugo 17,5 proc., dirbančiųjų skaičius 19,1 proc. sumažėjo. 2004 m., palyginus su 2003 m., žymūs teigiami pokyčiai: įmonių skaičius išaugo 13,8 proc., darbuotojų skaičius – 15,3 proc. 2005 05 01 statybos – remonto darbus vykdė 552 įmonės, jose dirbo 12248 darbuotojai.

Vykstant privatizacijai, keičiantis savininkams ir keičiant įmonių veiklos specializaciją, statybos darbų struktūroje pastaraisiais metais žymesnę dalį (~ 60 proc.) sudarė remonto, restauravimo, rekonstravimo darbai; naujos statybos ~ 40 proc.

Iš bendro užbaigtų ir atiduotų naudoti pastatų ploto 1995-1997 m. ir 1999 m. apie 60 proc. sudarė gyvenamieji namai, 1998 m. ir 2000-2003 m. daugiau buvo pastatyta negyvenamųjų pastatų ploto.

Nuo 2001 m. naujai statomų gyvenamųjų namų (butų) Kauno mieste skaičius kiekvienais metais mažėjo, tačiau pastatytų ir atiduotų naudoti gyvenamųjų namų vidutinis naudingas plotas, tenkantis vienam butui, kasmet didėjo.

Jau keletą metų jaučiamas gyvenamųjų namų statybos pagyvėjimas, nes bankai sumažino paskolų būstui statyti ar rekonstruoti palūkanų normą. Vyriausybė išjudino paskolų būstui įsigyti rinką, kompensuodama paskolų palūkanas

5 proc. ribose dešimties metų laikotarpyje asmenims, pareiškusiems norą, pateikusiems reikiamus dokumentus.

2004 m. pradėta statyti daugiau naujų daugiabučių namų, kurių butai išperkami dar nepradėjus jų statyti. Naujus individualius namus stato arba rekonstruoja didesnes už vidutines pajamas gaunantys miestiečiai.

Pastatytų negyvenamųjų pastatų tarpe 1996-1998 m. vyravo pramoniniai objektai; 1998 ir 1999 m. buvo vykdoma transporto ir ryšių įmonių pastatų statyba. 2000 – 2003 m. sparčiai buvo statomi didžiųjų prekybos tinklų (VP Market, IKI, RIMI) prekybos centrai.

Vien tik per 2003 mm. Kauno mieste buvo pastatyta apie 40000 m2 naujų prekybinių patalpų. Dauguma jų pastatyta Savanorių prospekte. Čia pastatytas naujas buitinės technikos salonas (2000 m2), prekybos centras (19000 m2). Buvusio Žalgirio stadiono vietoje pastatytas naujas prekybos centras (21000 m2). Laisvės alėjoje ir jo prieigose pastatytas naujas prekybos pasažas (1200 m2), Hansa banko filialas ir prekybos ir pramogų centras.

2002-2003 m. iš dešimties didžiausių Lietuvos statybos akcinių ir uždarų akcinių bendrovių dvi buvo Kauno įmonės (AB YIT „Kausta“ ir UAB „Kauno tiltai“). KKiekvienos jų atliktų darbų vertė viršijo 100 mln. Lt.

VIDAUS PREKYBA

Lietuvoje bendras prekybos įmonių skaičius mažėja, tačiau įmonės stambėja, didėja jų pardavimo apimtys, prekybos plotas, darbuotojų skaičius. Tarp prekybos įmonių dominuoja mažmeninės prekybos įmonės, didmeninės prekybos įmonės Lietuvoje užima nnedidelę dalį.

Kauno mieste veikiančių įmonių tarpe 2000 metų pabaigoje prekybos įmonės sudarė net 46,7 proc., o 2005 m. I – ajame pusmetyje – 31,8 proc. Didmeninės prekybos įmonių skaičius mieste neviršija dešimties, dauguma jų prekiauja medikamentais. Įkūrus logistikos centrą Kaune, didmeninės prekybos apimtys turėtų padidėti. Didžiausia didmeninės prekybos įmonė Kaune yra UAB Sanitex, kurios pardavimai ir paslaugos kiekvienais metais didėja. Pagal šį rodiklį UAB Sanitex kasmet patenka Į Lietuvos verslo lyderių I-ąjį dešimtuką.

Mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvarta, įskaitant prekybą turgavietėse, 1995-2004 metų laikotarpyje, nepaisant veiksnių, ribojančių prekybinę veiklą, t.y. konkurencijos, nepakankamos paklausos, palyginus su praėjusiais metais, kasmet augo, išskyrus 1999 metus, kuomet mažmeninė prekių apyvarta, palyginus su 1998-ųjų metų apyvarta, sumažėjo 15 proc.

2005 05 01 mieste veikė 33105 prekybos įmonės, prekybos sektoriuje dirbo 34093 darbuotojai, t.y. 19,7 proc. užimtųjų miesto įmonėse gyventojų. Tačiau reikia pripažinti, kad prekyba užsiimančių gyventojų skaičius didesnis, nes jį papildo turgaus prekeiviai.

Parduotuvių ir restoranų bei kitų maitinimo įmonių skaičius ir prekybos plotas, augęs iki 1999 metų, 2000-2002 metais sumažėjo. Įkūrus didžiuosius prekybos centrus, prekybos patalpų plotas padidėjo: 2003 m. – 10,4 tūkst. m², 2004 m. – 37 tūkst. m². 2004 m. maitinimo įmonėje vidutinis vietų skaičius – 51, vidutinis 1-os parduotuvės plotas &– 135 m2.

Pastaraisiais metais maisto prekių parduotuvių skaičius mažėjo, o ne maisto prekių – augo. Maisto prekių parduotuvių skaičiaus mažėjimas susijęs su prekybos centrų augimu, o ne maisto prekių parduotuvių skaičiaus augimas grindžiamas prekių specializacija: drabužių, avalynės, kosmetikos ir kt.

Žymiai sumažėjo kioskų skaičius. Neprilyginama konkurencija su prekybos centrais, dideli mokesčiai, dešimtys struktūrų, kontroliuojančių jų veiklą, tai priežastys, privertusios kioskus, turinčius mažą apyvartą ir mažas pajamas, bankrutuoti..

Kauno mieste apie pusę rinkos maisto prekių sektoriuje užima prekybos tinklus turinčios įmonės: UAB „VP Market“ (prekybos centrai – PC: Minima, Media, Maxima, Hyper Maxima, T-Market, Saulutė), UAB „Palink“ (PC – Iki), UAB „Rimi Lietuva“ (PC – Rimi), UAB „Norfos mažmena“ (PC – Norfa). Mieste maisto prekių sektoriuje veikia ir kiti, mažesni prekybos tinklai: „Šilas“, priklausantis UAB „Eiginta“, UAB „Vargelis“, UAB „Korilė“, UAB „Lisnėja“ ir „Samsonas“, priklausantis UAB „Samsonas

Ne maisto prekių sektoriuje dominuoja statybos ir buities prekėmis prekiaujanti įmonė AB „Senukai“, kuri užima apie 25 proc. šios srities prekių rinkos. Bendrovė Kaune turi 5 parduotuves, užimančias apie 40 tūkst. m2 prekybos ploto.

Pastaraisiais metais Kauno mieste padaugėjo buitine technika, baldais ir lengvaisiais automobiliais prekiaujančių parduotuvių, turinčių didelius prekybos plotus. Analizuojant stambių tiek maisto, tiek ne maisto prekių parduotuvių aglomeraciją miesto teritorijoje nnustatyta, kad didžiausia jų koncentracija Dainavos, Pramonės, Eigulių-Kalniečių, Šilainių mikrorajonuose ir Savanorių prospekte.

Nemaža dalis kauniečių, turinčių nedideles pajamas, stengiasi maisto ir kitas kasdieninio vartojimo prekes bei drabužius ir avalynę nusipirkti turgavietėse, kuriose prekės 10-20 % pigesnės nei parduotuvėse. Ypač stengiamasi turguje apsirūpinti maisto produktais. Kauno mieste yra apie 12 turgaviečių. „Šilainių“ ir „Žaliakalnio“ turgavietėse pagal veterinarinės tarnybos reikalavimus atskirta prekyba mėsos, žuvies bei pieno produktais ir įrengta šaldymo įranga. Maisto prekėmis prekiaujama ir „Stoties“ turguje, tačiau pastarasis beveik neturi prekybos įrangos, per mažas užimamas plotas, todėl parengtas projektas ir pradėti statybos darbai kitoje vietoje (taip pat stočių rajone), skirtoje šio turgaus perkėlimui. Pramoninėmis prekėmis prekiaujama turgavietėje, esančiose Kovo 11-osios g., taip pat „Stoties“ turguje. Sendaikčiais, namudininkų dirbiniais ir gyvūnais savaitgaliais prekiaujama Aleksoto turguje.

TURIZMAS

Išskirtinė paslaugų rūšis – turizmas. Ekonominiu požiūriu – kaip verslas, išsilaikantis iš prekių ir paslaugų turistams teikimo, ir kaip turizmo industrija, apimanti transporto, prekybos, apgyvendinimo, maitinimo, pramogų ir kitas įmones ir organizacijas, susijusias su turizmu.

Antrojo šalies miesto statusas, Senamiesčio architektūrinė vertė, nemažas skaičius įvairių muziejų, teatrų, apgyvendinimo įmonių infrastruktūra, kultūriniai renginiai, turizmo informacijos centrai ir turizmo paslaugas teikiančios įmonės atkreipia šalies ir užsienio turistų dėmesį.

Gera Kauno geografinė padėtis sąlygoja gerus komunikacinius ryšius. Kaunas turi galimybes, be ppoilsio turizmo, vystyti parodų/mugių, sportinį, kultūrinį ir komercinį turizmą.

1996–2004 metais atvykstamojo ir išvykstamojo turizmo veiklos rodiklių santykis (atvykusių – išvykusių skaičiumi, pajamų už turizmo paslaugas apimtimi) rodo, kad Kaune labiau išvystytas išvykstamasis turizmas. 2002 m. išvykstamasis turizmas net 7,7 karto viršijo atvykstamąjį (per turizmo įmones). 2000-2002 metais atvykstamojo organizuoto turizmo srautai mažėjo, tam turėjo įtakos kasmet mažėjantis turistinių įmonių skaičius. Tačiau nuo 2003 metų atvykusių turistų skaičius augo. 2003 m. Kauno miestą aplankė 40 proc. daugiau užsienio turistų nei 2002 m., 2004 m. – 39 proc. daugiau nei 2003 m. Atvykstamojo turizmo srautų padidėjimą įtakojo gerėjanti ekonominė padėtis šalyje, patrauklus kainų ir paslaugų kokybės santykis, narystė ES. Pajamos iš atvykstamojo turizmo Lietuvoje sudaro apie 10 proc. viso Lietuvos eksporto pajamų ir tai yra viena stabiliausiai augančių eksporto šakų.