Kazlų Rūda
Silvijaus Kačinsko
Projektinis darbas
2005-04-20
Kazlų Rūdos teritorija
Kazlų Rūdos savivaldybės teritorija yra pietinėje Lietuvos dalyje. Kazlų Rūdos mieste ir keturiose seniūnijose – Antanavo, Jankų, Kazlų Rūdos ir Plutiškių – gyvena apie 15 tūkst. žmonių. Savivaldybės teritorija – 554 km2, apie 60 proc. ploto užima miškai. Per teritoriją teka nedidelės upės: Pilvė, Jūrė, Vabalkšnė, Judrė, Nova, Višakis.
Trumpa Kazlų Rūdos istorijos apžvalga
Savivaldybės centras Kazlų Rūda – savitas, gilias tradicijas turintis miestas. Kazlų Rūdos istorijos ištakos – 1744-ieji. Tais metais tokiu pavadinimu mminimas kaimas, priklausęs Pilviškių parapijai. Kazlų Rūda – sudėtinis vietovardis, kurio pirmojo komponento kilmė grindžiama Kazlos pavarde. Daugelyje istorinių straipsnių aiškinama, jog vietovardžiui pradžią davęs XVI–XVII amžiuje iš Mozūrijos miško atsikėlęs verslininkas bajoras Kazla. Teigiama, jog 1737 m. Pilviškių inventoriuje yra įrašas apie Kazlos degutinę, laikomą našlės Kazlienės. Didėjant medienos, reikalingos pastatų ir laivų statybai, įvairių medžio produktų (dervos, deguto, pelenų, anglies) gamybai, ant dešiniojo Jūrės upelio kranto buvo įkurta degutinė. Maždaug tuo laikotarpiu šiose apylinkėse telkšančių raistų daugybėje buvo ppastebėta esant geležies rūdos. Taip greta miško verslo pradėta lydyti ir kalti geležį. Natūraliai plėtojosi geležies dirbtuvės, vadinamosios rudnios.
Istoriniuose aprašymuose kalbama, jog gausioje Kazlų giminės šeimoje augę penki ar šeši broliai. Ilgainiui jie pasklido po netolimas apylinkes, kur steigę ssavo rudnias.Apylinkėje buvo įtaisyta 12 dirbtuvių- rūdnių. Iš rūdos geležis būdavo gaminama tokiu būdu. Pastatydavo krosnį (panašią kaip kalkėms degti), supildavo į ją apie pusantro pūdo anglių ir apie tiek pat geležies rūdos. Medžio angles degdavo iš apačios. Po valandos ar dviejų iš krosnies apačios pro spragą tekėdavo į žemėje paruoštą duobelę skysta geležis. Iš tos duobelės replėmis paimdavo dar karštą geležies gabalą ir plakdavo ant priekalo dideliais kūjais. Kalimo būdu pašalindvę iš geležies priemaišas – šlaką. I š pusantro pūdo rūdos gaudavę apie pusę pūdo geležies. Norėdmi pagaminti geresnę geležį, kaitindavo ir kaldavo 2-3 kartus. Kadangi rankomis kilnoti didžiulį kūjį būdavo sunku, jį sujungdavo su vandens sukmu ratu. Kazlų Rūdos kaimas ir geležies dirbiniais. Dar apie 1920 m., netoli KKazlų šeimos namų, prie upės kranto, buvo užsilikusios rudnios kalvės žymės, o namuose buvo didelis plieno kūjis, apie 38 cm ilgio su 20 cm pentimi, iš viso apie 4 pūdus svorio. Buvo ir dumtuvės, dingusios I pasaulinio karo metu. Taip šalia Kazlų Rūdos pradėjo gyvuoti Višakio Rūda, Sena Rūda, Karčrūdė, Judrūdė ir kt. Suprantama, antrasis vietovardžio komponentas byloja vietovės pagrindinio amato vardą. Beje, buvusius garsiuosius Kazlų brolius simbolizuoja 1996 m. patvirtintame Kazlų Rūdos miesto herbe spindinčios žvaigždelės – žiežirbos. 1883 mm., čia dar buvo geležies kalykla, varoma dviejų vandens ratų. Iškaltoji geležis būdavo perdirbama į kirvius, žagrėmis noragus, akėtvirbalius ir kitus namų apyvokos daiktus. Kazlų Rūdos geležiai mirštamą smūgį sudavė 1862-1865 m. geležinkelio pravedimas, kai buvo pradėta įvžti pigi ir gera užsienininė geležis.
Bėgant metams, apylinkių gyventojai rūdkasius ir angliadegius ėmę vadinti tiesiog kazlais. XIX a. viduryje įrengta Kazlų Rūdos rudnia turėjo du vandens ratus, mat buvo įrengta ant upelio kranto. Per metus čia buvo išlydoma apie 10 tonų geležies, kuri buvo perdirbama į kirvius, žagrių noragus, akėtvirbalius ir kitokius padargus. Geležies liejininkystės verslas nuolat plėtojosi, pvz., 1883 m. A.Naumavičiaus kalykloje per metus buvo pagaminama iki 20 tonų geležies dirbinių. Plečiantis geležies verslui, Kazlų Rūdos kaimo gyventojų skaičius nuolat augo, geležies išlydymo kiekis buvęs didžiausias iš visų aplinkinių vietovių. Tačiau 1861–1862 m. nutiesus Peterburgo–Varšuvos geležinkelio atšaką nuo Lentvario per Kauną į Virbalį, Prūsijos sienos link, Kazlų dirbinius nukonkuravo geležis iš Rusijos ir Vokietijos. Greta naujai nutiesto geležinkelio, iškirtus mišką netoli Kazlų kaimo, pastatyta viena iš devynių minėtoje atšakoje numatytų statyti stočių. Ji pavadinta Kazlova Ruda. Ši stotis tebestovi ir dabar, ir tai yra pats seniausias Kazlų Rūdos pastatas.
Geležinkelio stoties pavadinimas aiškiai siejasi su už 2 km esančiu dabartiniu Kazlų kaimu. ČČionykščiai gyventojai rusiškąjį stoties pavadinimą į lietuvių kalbą vertę ne „Kazlienės Rūda“, o „Kazlų Rūda“ ir taip įtvirtino dabartinį pavadinimą.
Didžiulės Kazlų Rūdos girios buvo tapusios 1863 m. sukilėlių prieglobsčiu.
Nutiesus geležinkelį pradėjo augti naujoji gyvenvietė, greta stoties pastatytas garvežių depas, suręsti trobesiai geležinkelininkams. Netoliese iškilo namas su ūkiniais pastatais eiguliui ir miškų kultūros prievaizdui. Taip pradėjo kurtis Kazlų Rūda, tuomet priklausiusi Antanavo valsčiui ir Višakio parapijai.
Pagyvėjo ir būsimo miestelio gyvenimas – vyko nemaži turgūs, įsikūrė dvi smulkių prekių krautuvės, priklausiusios žydams. Šie atsikėlė iš Kauno ir kitų Suvalkijos miestų bei miestelių. 1911m. Kazlų Rūdoje atidaryta valdiška dviklasė pradžios mokykla, skirta tik geležinkelininkų vaikams. Pamokos mokykloje vykdavusios rusų kalba, o vadovėlius išduodavę nemokamai. Tačiau mokykla naudodavęsi ne tik geležinkelio tarnautojai, bet ir jų giminės.
Iki pirmojo pasaulinio karo Kazlų Rūdoje tebuvo 10 sodybų, iš kurių 7 priklausė žydams. Šiuo laikotarpiu įsteigta pašto įstaiga, valstybinė taupomoji skolinamoji kasa, smuklė (traktierius) su užvažiuojamuoju kiemu. Tačiau Rusijos carų valdymo metais didelei Kazlų Rūdos plėtrai vilties nebuvo, nes Kaunas tapo pirmaeile, fortais apjuosta tvirtove, piečiau nuo jos plytinčios plačios Užnemunės girios įėjo į šios tvirtovės apsaugos zoną. Tad rusų valdžia strateginiais sumetimais tausojo Kazlų Rūdą juosiančias girias ir apie vienokią ar kitokią miško ppramonės plėtrą nebuvo nė kalbos.
1911 m. Kazlų Rūdoje pastatyta valdiška pradžios mokykla, į kurią buvo priimami
1915 m. Vokietijai okuopavus Lietuvą, Kazlų Rūdoje, prie geležinkelio stoties, įsteigta karo belaisvių stovykla. Apjuostuose spygliuotos vielos tvora barakuose apgyvendinta apie 3000 belaisvių. Greta įkurdinti ir sargybiniai. Sargybiniai vadovavo lentpjūvės ir siaurojo geležinkelio po aplinkinius miškus statybai, kad galėtų lengviau išgabenti medžius į Vokietiją. Pasitraukus vokiečiams ir kuriantis Lietuvos valstybei, lentpjūvė atiteko broliams Varšavskiams, siaurasis geležinkelis – Susisiekimo ministerijai, o karo belaisvių stovykla – Krašto apsaugos ministerijai.
1920–1921 m. vykstant Lietuvos nepriklausomybės gynimo kovoms, šioje stovykloje buvo apgyvendinti kiti belaisviai – bolševikai, lenkai želigovskininkai. 1919 m. miškams tvarkyti įkurta Kazlų Rūdos miškų urėdija, kurios būstinė iš pradžių buvo Šalniškės kaime, o 1937 m. perkelta į naują pastatą Kazlų Rūdos pietinėje dalyje. Plečiantis medienos apdirbimo darbams, ėmė trūkti darbininkų. Todėl jų gretas papildė atvykėliai iš Kauno, Marijampolės, Virbalio ir kitų Suvalkijos miestelių.
1922 m. prie geležinkelio stoties iškirtus miško likučius, suplanuota kelios dešimtys sklypų naujoms statyboms. Tais pačiais metais Seinų vyskupija įsteigė Kazlų Rūdos parapiją. 1925 m. po daugiau kaip metus trukusių darbų Kazlų Rūda pasipuošė dvibokšte bažnyčia, kuri tebestovi ir dabar.
1922–1923 metais nutiesus Kazlų Rūdos–Marijampolės–Šeštokų geležinkelio atšaką, Kazlų Rūda tapo geležinkelio mazgu. 1923
m. įsteigta lietuviška trijų komplektų pradžios mokykla, po dešimtmečio peraugusi į penkių komplektų mokyklą.
1925–1926 m. Žemės reformos valdyba suprojektavo Kazlų Rūdai dar 250 naujų sklypų, užimančių per 190 ha, ir išdalijo pageidaujantiems statytis gyvenamuosius namus. Todėl 1930 metais Kazlų Rūdoje jau gyveno daugiau kaip 1400 gyventojų.
1930 metais buvo sudarytas Kazlų Rūdos valsčius, kurio centras nuo 1931 m. sausio 1 d. perkeltas į Kazlų Rūdą. Naujo valsčiaus sudėtin įėjo 63 kaimai, kurie sudarė 14 seniūnijų. Kazlų Rūda tapo tikru pprekybos ir verslo centru. Čia veikė 25 parduotuvės, 7 mėsinės, 5 kepyklos, viena valstybinė degtinės parduotuvė (monopolis), dvi smuklės ir bufetas. Gyventojų patogumui veikė 3 kirpyklos, 4 mezgyklos, laikrodžių taisykla, fotografijos salonas, pašto įstaiga, kino teatras, pirtis, turgus, pavieniui dirbo 15 drabužių siuvėjų, 10 batsiuvių. Pramonę sudarė 3 garinės lentpjūvės, mechaninė mašinų remonto ir šaltkalvių dirbtuvė, cementinių vamzdžių dirbtuvė, 3 baldų dirbtuvės. Miesteliui elektrą teikė V.Petrikauskio lentpjūvė. Sveikatos priežiūra rūpinosi medicinos gydytojai, dvi dantų gydytojos, dvi akušerės ir felčerė. Veikė vvaistinė. Viešąja tvarka rūpinosi policijos nuovada, o teisėtvarkai atstovavo apylinkės teismo antstolis ir du privatūs gynėjai. 1934 m. Kazlų Rūdoje gyveno 1500 gyventojų, kurių 75 proc. sudarė lietuviai. Likusią didesnę dalį sudarė žydai, susibūrę į atskirą bendruomenę, išlaikiusią sinagogą. Be tto, miestelyje gyveno vokiečių, lenkų, rusų.
Prasidėjus sovietų okupacijai (1944–1953 m.), plačios Kazlų Rūdos girios priglaudė Lietuvos kovotojų sąjungos partizanus, priklausiusius Tauro apygardos Žalgirio rinktinei. Šiuose miškuose tarp tūkstančių Lietuvos partizanų, besipriešinančių ginklu sovietų okupacijai, kovojo ir legenda tapęs J.Lukša-Daumantas.
Iš Kazlų Rūdos geležinkelio stoties gyvuliniais vagonais į Sibirą buvo išvežta tūkstančiai Suvalkijos ūkininkų ir inteligentų.
1950 m. smulkinant Lietuvos administracinį padalinimą, įkurtas Kazlų Rūdos rajonas, kuriam priskirta 12 apylinkių ir vienas miestelis. Daugiau kaip dešimtmetį (iki 1962 m.) Kazlų Rūda, būdama rajono centru ir gavusi miesto vardą, ūgtelėjo ir išgražėjo. Šiuo laikotarpiu nutiestas plentas iki Ąžuolų Būdos, pastatyta vidurinė mokykla, „partkomo rūmai“, pirtis, įkurta remonto technikos stotis (RTS). Greta pastarosios ir prie miškų urėdijos išaugo naujos darbininkų gyvenvietės. 1962 mm. Kazlų Rūda su didesne buvusios rajono teritorijos dalimi prijungta prie tuometinio Kapsuko rajono.
Septintajame dešimtmetyje RTS reorganizuota į į Remonto mechaninę gamyklą, kuri atgimimo metais pasidalijo į dvi akcines bendroves „Kazlų Rūdos metalas“ ir „Kalavijas“. Kitas impulsas miestui augti buvo 8-ame dešimtmetyje senųjų lentpjūvių vietoje besikuriantis Medienos dirbinių kombinatas, gaminęs didelę paklausą turėjusią medžio drožlių plokštę. Tuo pačiu laikotarpiu miesto šiaurės vakarinėje dalyje išaugo daugiabučių gyvenamųjų namų mikrorajonas, iškilo nauja moderni ligoninė ir poliklinika, pašto ir telegrafo namai, miesto iir apylinkės administracinis pastatas. Gyventojų skaičius nuolat augo.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Kazlų Rūdoje suklestėjo smulkioji verslininkystė – išsiplėtė prekybos, paslaugų sferos. Pagyvėjo ir atjaunėjo senasis miesto centras, sutvarkyta dauguma miesto gatvių.
Netoli Kazlų Rūdos vingiuoja Rūdupio, Pilvės, Višakio, Jūrės, Novos, Judrės upeliai.
Kazlų Rūdos garbės piliečio regalijos – medalis ir liudijimas – sukurti pagal dailininko Vyto Apučio eskizus
Įžymūs žmonės
Kazys Grinius buvo vienas iš Valstiečių liaudininkų sąjungos bei Varpininkų organizacijos vadovų, platino lietuvišką spaudą. 1894–1905 m. dirbo gydytoju Marijampolėje ir kitose Lietuvos vietose. 1905 m. prisidėjo prie „Šviesos“ draugijos Marijampolėje kūrimo. Nuo 1926 m. birželio 7 d. iki 1926 m. gruodžio 17 d. buvo Lietuvos Respublikos Prezidentas. Nušalintas iš šio posto per karinį perversmą. 1944 m. pasitraukė į Vakarus.
Pranas Dovydaitis – Nepriklausomybės Akto signataras. 1917 m. Vilniuje dalyvavo Lietuvių konferencijoje, kurioje buvo aptartas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas. 1918 m. vasario 16 d. pasirašė istorinį Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Vėliau iš politinio gyvenimo pasitraukė. 1940 m. suimtas ir įkalintas Ukrainoje, Šiaurės Uralo koncentracijos stovyklose, buvo apkaltintas kontrrevoliucine veikla ir 1942 m. Sverdlovsko kalėjime sušaudytas.
Juozas Andziulaitis-Kalnėnas (g. 1864-12-12 Gaisrių k., Marijampolės apskr.) – rašytojas, bendradarbiavo „Aušroje“, rinko tautosaką, etnokultūros medžiagą. Mirė JAV 1916-02-12.
Antanas Andziulaitis (g. 1985-11-17 Gaisrių k., Marijampolės apskr.) – Lietuvos visuomenės ir politikos veikėjas. Baigė kkaro mokyklą, buvo ministro adjutantas, Žemės fondo departamento direktorius, Žemės reformos valdybos narys, XI, XII Ministrų kabinetuose vidaus reikalų ministras, II Seimo narys. 1941 m. suimtas ir ištremtas prie Uralo. 1942-12-10 sušaudytas Sverdlovske.
Juozas Kriščiūnas (g. 1896 m. Gaisrių k., Marijampolės apskr.) – karininkas, Smetonos adjutantas.
Antanas Vyšniauskas (g. 1884 m.) – pirmasis Gaisrių k. mokyklos mokytojas. Mokėjo 4 kalbas: rusų, lenkų, vokiečių, lietuvių. Mirė 1976 m.
Vytautas Aleksa (g. 1930-12-20 Gaisrių k.) – Kauno technologijos universiteto daktaras docentas.
Vytautas Zambacevičius (g. 1933-02-10 Antanavo k.) – asociacijos „Lietuvos keliai“ valdybos pirmininkas, 2000 m. suteiktas Garbės kelininko vardas, UAB „Alkesta“ generalinis direktorius.
Elena Zambacevičiūtė (g. 1935-05-10 Gaisrių k., Marijampolės apskr.) – germanistė, vertėja, dirba „Minties“ leidykloje redaktore.
Juozas Vaišnys (g. 1892-03-09 Plioplių k.) – lietuviškos spaudos platintojas. 1908 m. tėviškėje įsteigė pradžios mokyklą.
Motiejus Endziulaitis (g. 1865-12-01 Gaisrių k.) – mokytojas. Bendradarbiavo su J.Balčikoniu redaguojant Lietuvių kalbos žodyną. Mirė 1934-06-30 Kaune.
Juozas Grigaitis (g. 1903-06-21 Gaisrių k.) – daktaras, kunigas. 1929–1934 m. studijavo Romoje. Nuo 1934 m. Šv. Gertrūdos (buv. Šaričių) bažnyčios rektorius. Nuo 1937 m. Marijonų gimnazijos direktorius Marijampolėje. Nuo 1941 m. iki 1952 m. Kauno kunigų seminarijoje dėstė dogminę teologiją. Mirė 1974-07-24.
Stasys Grigaitis (g. 1914 m. Gaisrių k.) – Tauro apygardos Stirnos rinktinės kuopos „Aras“ vadas. Žuvo 11945 m. Degučių k. (Jankų seniūnija).
Kęstutis Vaitukaitis (g. 1958-10-29 Antanavo k.) – 1996–2000 m. LR Seimo narys, nuo 2000 m. Elektrėnų meras, LCS tarybos narys, Elektrėnų skyriaus pirmininkas. Dalyvavo išleidžiant R.Lopatos knygą „Nepriklausomybės Akto signataras Donatas Malinauskas“ 1997 m.
Antanas Mockaitis (slapyvardis Senis Ubagas) – lietuvybės žadintojas, knygnešys. Gimė 1845 m. Jankuose. Mirė 1928 m.
Antanas Šilingas – kunigas, religinių knygų autorius. Gimė 1900 m. Vinkšnupių kaime. Mirė 1968 m.
Viktoras Ašmenskas – lakūnas, 1969 m. Aukštojo pilotažo federacijos, o 1973 m. – parašiutų, sporto federacijos pirmininkas. Knygos „Generolas Vėtra“ autorius. Gimė 1912 m. Viliūšių kaime. Gyvena Vilniuje.
Bronius Paukštys – gimė 1897 m. Kurynės kaime – kunigas, salezietis, vienas pirmųjų Jankų (Dambavos) mokyklų mokytojas. Mirė 1966 m.
Juozas Paukštys – gimė 1904 m. Kurynėje. Pedagogas, filosofas, už žydų gelbėjimą apdovanotas Pasaulio teisuolio medaliu.
Valentinas Gustainis – žurnalistas, politikas, memuarų autorius. Gimė 1896 m. Vinkšnupiuose. Mirė 1971 m.
Viktoras Valaitis – poetas. Gimė 1916 m. Laukiniškės kaime. Išleisti du kūrybos rinkiniai; „Žygyje“ (1953 m.) ir „Atakon žengiu“ (1978 m.). Mirė 1943 m.
Vaclovas Trepėnaitis – miškininkas, žurnalo „Mūsų girios“ vyriausiasis redaktorius. Gimė 1951 m. Augo ir mokėsi Jankuose. Gyvena Vilniuje.
Birutė Lenktytė-Masiliauskienė – poetė, pedagogė, žurnalistė. Gimė 1971 m. Pašilupių kaime. Išleisti poezijos rinkiniai: „Akimirkos“ (1999 m.),
„Švarūs dantys-sveiki dantys“ (1992 m.), „Mano mažosios dienelės“ (1997 m.). Nuo 1997 m. leidžia žurnalą „Pipiras“. Gyvena Kaune.
Arvydas Malonaitis – istorikas, pedagogas, archeologas. Gimė 1958 m. Jankuose. Gyvena Vilniuje.
Albertas Zdanevičius – VĮ Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos urėdas, nusipelnęs miškininkas, visuomenininkas. Gimė 1940 m. Pasvalio rajone.
Vincas Žemaitis – Kazlų Rūdos miškų urėdas revizorius, žurnalo „Girios aidas“, dienraščio „Laisvė“ redaktorius. Gimė 1896 m. Vilkaviškio apsk. Įsteigė meteriologijos stotį, vykdė ilgalaikius medžių ir dirvožemio tyrimo darbus, įsteigė dekoratyvinių medžių ir krūmų medelyną. LLabai suintensyvino miškų ūkio plėtrą. Pastatė naujus urėdijos pastatus, bokštus gaisrams stebėti, visas girinkijas aprūpino telefonais. Savo iniciatyva pradėjo ugdyti jaunuolynus. Subūrė Lietuvos miškininkus, plėtojo jų spaudos leidybą. Įsteigus Lietuvos miškininkų sąjungą, išrinktas jos pirmininku. Išeivijoje padėjo rengti Amerikos „Lietuvių enciklopediją“. 1931 m. apdovanotas Gedimino III laipsnio ordinu.Mirė 1983 m. Čikagoje.
Juozapas Zigmantas Paltanavičius – nusipelnęs miškininkas, visuomenininkas. Gimė 1928 m. Kazlų Rūdos bandomojo miškų ūkio gamybinio susivienijimo direktorius, miškų urėdas. Suprojektavęs miškininkų gyvenvietę, organizavo darbus. Jam vadovaujant pastatyti Kazlų Rūdos mmedelyno ir girininkijos administraciniai pastatai. Restauravo ir įrengė Miško muziejų. Mirė 1995 m.
Seniūnijos
Kazlų Rūdos savivaldybę sudaro 4 seniūnijos: Kazlų Rūdos, Antanavo, Jankų ir Plutiškių.
Didžiausia iš jų – Kazlų Rūdos seniūnija, užimanti 36 tūkst. ha. Seniūnijoje gyvena apie 12500 gyventojų. <
Antanavo seniūnijos plotas – 1898 ha. Seniūnijai priklauso 14 kaimų. Seniūnijos centre – Antanavo kaime – gyvena apie 700 žmonių.
Jankų seniūnijos teritorija užima 16 949,48 ha plotą. Į seniūnijos teritoriją įeina 46 kaimai, kuriuose gyvena beveik 1500 žmonių.
Plutiškių seniūnijos plotas – 3025,8 ha, iš jų beveik 97 proc. teritorijos yra žemės ūkio naudmenos. Seniūnijai priklauso 23 kaimai ir vienkiemiai.
Plutiškių seniūnija
Kazlų Rūdos savivaldybė
Mokyklos g. 5, LT-69466 Plutiškių kaimas
Tel./faks (8~343) 9 92 03
Mob. tel. (8~686) 2 19 59
Seniūnas – Arūnas Arlauskas
Seniūnijos plotas – 3025,8 ha, iš jų 96,62 proc. užima žemės ūkio naudmenos.
Seniūnijos teritorijoje yra 23 kaimai ir vienkiemiai. Gyvena apie 830 žmonių. Didesni kaimai: Plutiškių k. – 115 ūkių (380 žmonių), Tabariškių k. – 28 ūkiai ir 69 gyventojai, Subačiškių kk. – 58 ūkiai su 170 gyventojų.
Vietinių kelių ilgis yra 25,6 km, iš jų viešųjų kelių – 15,8 km. Seniūnijos teritoriją kerta 2 regioniniai keliai ir automagistralė Via Baltica.
Seniūnijos teritorijoje yra 295 ūkiai, iš jų 219-oje auginami gyvuliai. Dauguma ūkininkų augina kviečius, miežius ir kvietrugius, savo reikmėms augina pašarinius bei cukrinius runkelius, bulves, vienas ūkininkas verčiasi gėlininkyste, 1 – augina arklius. Iš minėtų ūkių tik 2 stambesni, kurių savininkai turi po 200–300 ha žemės ir laiko 100–150 karvių. Kiti ūkiai tturi po 3–23 ha. Seniūnijoje registruotos 2 individualios veterinarijos paslaugų įmonės, 2 miško ruošos, 1 taksi paslaugų ir 1 prekybos įmonė.
Yra paštas, vidurinė mokykla (pradinė mokykla įkurta 1920 m.), kaimo biblioteka, atidaryta 1907 m., bažnyčia, kultūros namai. Yra veikiančios kapinės Plutiškių kaime, 2 neveikiančios: Pentupių k. ir Šimėkų k., Rėkaviškio senkapis ir vokiečių kapinės Subačiškių kaime.
Plutiškių kaimas istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVIII a. antros pusės kaip Prienų seniūnijos dalis. 1793 m. pastatyta medinė bažnyčia, kurios fundatorius – P.Sapiega. Dabartinį pavidalą Plutiškių šv. Juozapo bažnyčia įgavo 1893 m.
1812 m. netoli Plutiškių traukdamasi pražygiavo Napoleono armija. Iš bado mirę prancūzai buvo laidojami kalnelyje prie Klevakalnio, dabar vadinamo Prancūzkalniu.
1863–1864 m. sukilimo metu aplink Plutiškes esančiuose miškuose vyko mūšiai.
Sovietmečiu Plutiškės ir aplinkiniai kaimai priklausė Prienų, vėliau Kazlų Rūdos rajonams. Nuo 1962 m. Plutiškės priskirtos Kapsuko rajono Guobų, vėliau Ąžuolų Būdos, apylinkėms. Nuo 1988 m. Plutiškės priklausė Kazlų Rūdos apylinkei, vėliau seniūnijai. 2000 m. balandžio 26 d. Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos sprendimu įkurta Plutiškių seniūnija.
Žymūs žmonės:
Pedagogas Antanas Kasakaitis (1886–1983, gimė Subačiškių k.) dirbo Lietuvos Respublikos švietimo ministerijoje, jo dėka 1938 m. įkurta Pentupių pradinė mokykla.
Pradinių klasių vadovėlių autorė Elena Mieldažytė-Marcelionienė (gimė 1950 m. Žaliosios k.).
Didelį indėlį Plutiškių bendruomenės kultūriniam gyvenimui turėjo kunigas Mykolas Ilgūnas ((1871-10-29–1951-08-09). Kunigavo Plutiškių parapijoje 1918–1951 m., palaidotas Plutiškių bažnyčios šventoriuje.
Plutiškių administratorius po 1863 m. sukilimo kunigas Motiejus Brundza (1824-01-24–1869-03-10). Kunigavo 1867–1869 m. Knygos „Lamintorius lietuviszkas diet mažu vajku“ (1859) autorius.
1918–1922 metų Lietuvos nepriklausomybės kovose dalyvavo 4 ulonai: J.Baranauskas iš Tabariškių k., P.Makauskas iš Gabavos k., V.Mieldažys iš Juozapinkos k., A.Žagarauskas iš Pinkaviškio k.
Apie kunigą Antaną Mieldažį (1907-04-07–1990-07-21), kaip aktyvų pasipriešinimo kovų dalyvį, tremtinį rašė A.Garmutė „Išėjo broliai“ (1990, Kaunas). Kunigas A.Mieldažys Plutiškėse kunigavo 1939–1945 metais, palaidotas Kalvarijos bažnyčios šventoriuje.
Apie „Žiburio“ draugijos skyriaus (1906) ir bibliotekos (1907) steigėją Plutiškėse kunigą Juozą Šmulkštį rašė Misius K., Šinkūnas R. („Lietuvos katalikų bažnyčios“, 1993, Vilnius). Kunigas J.Šmulkštys kunigavo Plutiškių parapijoje 1909–1916 m. J.Šmulkštys 1898 m. už lietuviškos spaudos platinimą ir skaitymą Marijampolėje įkliuvo rusų žandarams ir 1899 m. dvejiems metams buvo ištremtas į Odesą.
Leonas Stačiokas, 1944 metais pasitraukęs iš Lietuvos ir dabar gyvenantis JAV (dirbo IBM firmoje kompiuterių inžinieriumi), prisidėjo prie Plutiškių vidurinės mokyklos kompiuterizavimo ir bažnyčios renovavimo (1997–1998 m.).
Antanavo seniūnija
Kazlų Rūdos savivaldybė
Sūduvos g. 1, LT-69367 Antanavo kaimas
Tel./faks. (8~343) 9 04 13
Mob. tel. (8~686) 1 39 62
Seniūnas – Arūnas Aleksa
Seniūnijos centras – Antanavo kaimas (688 gyventojai). Iš viso yra 14 kaimų: Gaisrių k., Užuoganų k., Daug legendų ir pasakojimų gaubia Višakio Rūdoje esantį sstebuklingąjį šaltinėlį, kuris turi gydomųjų galių. Žmonių pasakojimai byloja, jog čia pasirodžiusi Švč. Mergelė Marija, todėl prie šaltinėlio yra pastatyta koplyčia. Medinė Višakio Rūdos bažnyčia, pastatyta 1883 m., yra vienas iš gražiausių medinių Šiaurės Suvalkijos sakralinių statinių.
Netoli Runkių kaimo – Dovydaitynė. Čia gimė ir augo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Pranas Dovydaitis.
Kazlų Rūdos savivaldybę garsina talentingi tautodailininkai. Mieste ir jo apylinkėse gausu puikių medinių koplytstulpių ir medžio skulptūrų, skirtų įžymiems krašto ir Lietuvos veikėjams. Kazlų Rūdos skverą puošia drožiniai, kuriuos pastatė pleneruose dalyvavę menininkai. Skvero centre stovi didžiausia skulptūra, kurią sudaro trys deivės – teisingumo, meno ir kultūros bei miesto globėja. Ši skulptūra pastatyta Kazlų Rūdos savivaldybės įkūrimo proga. Skverą taip pat puošia išdrožinėti vaikiškų pasakų personažai. Prie Kazlų Rūdos geležinkelio stoties stovi paminklas tremtiniams.
Susipažinti su miško augmenija ir gyvūnija kviečia Kazlų Rūdos miško muziejus, atidarytas 1983 m. Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos iniciatyva.
Suvalkijos dviračių žiedas – tai turistinis maršrutas, pristatantis Suvalkijos regiono gamtą, kultūrą ir istoriją.
Žygio maršrutas
Lietuvoje: apie 350 km; Marijampolė–Kalvarija–Vištytis–Vilkaviškis–Sudargas–Šakiai–Kazlų Rūda–Igliauka–Marijampolė.
Lenkijoje: apie 350 km; Kalvarija–Sangrūda–Budzisko–Smolniki–Wyzajny–Stanczyki–Bakalarzowo–Str.Folwark–Sejny–Punsk–Marijampolė.
Žygio partneriai:
Lietuvos dviratininkų bendrija
Nemuno euroregiono Marijampolės biuras
Lenkijos kraštotyrinio turizmo draugijos Suvalkų skyrius
Marijampolės savivaldybė
Kazlų Rūdos savivaldybė
Kalvarijos savivaldybė
Vilkaviškio r. savivaldybė
Šakių r. savivaldybė
Organizatorius: Lietuvos dviratininkų bendrija www.atgaja.lt
Kazlų Rūdos savivaldybėje yra daug žymių ir Lietuvos
istorijai reikšmingų vietų. Mondžgirėje, kur palaidotas Prezidentas dr. K.Grinius, stovi iš balto granito iškaltas K.Griniaus paminklas.
Kazlų Rūdos kraštas garsus savo tradicinėmis šventėmis. Pavasarinės šventės: Kapelų šventė „Muzikantų seklytėlė“, Miesto dienos šventė, vaikų ir suaugusiųjų dramos kolektyvų šventė, vokalinių ansamblių šventė, klubo „Girių versmė“ poezijos „Pirmojo žiedo šventė“. Rudenį gyventojus suburia „Pavienių muzikantų, dainorių ir pasakorių šventė“, „Rugsėjo fiesta“. Kitos tradicinės šventės: Joninių gegužinė, pučiamųjų orkestro šventė „Suvalkijos dūdos“, Advento vakarai ir velykinės parodos kartu su rankdarbių klubu „Kraitenė“, koncertas „„Vaikai šoka ir dainuoja vaikams“, skirtas neįgaliems vaikams ir kt.
Kazlų Rūdos savivaldybėje veikia 30 įvairių visuomeninių organizacijų, draugijų, profesinių sąjungų, bendrijų, klubų. Iš jų net 7 medžiotojų klubai, vokalinio ansamblio „Sidabrinė gija“ klubas, jaunimo užimtumo sporto klubas „Era“, Kazlų Rūdos krašto sambūris, futbolo klubas „Šilas“, literatų klubas „Girių versmė“, Lietuvos ūkininkų sąjungos skyrius,bronchinės astmos klubas „Lengvumas“, jaunųjų ūkininkų ratelis, Lietuvos vaikų teisių gynimo organizacijos „Gelbėkit vaikus“ skyrius, Kazlų Rūdos verslininkų klubas, M.Valančiaus Vilkaviškio vyskupijos blaivybės sąjūdžio skyrius, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ddraugijos Kazlų Rūdos komitetas, Vilkaviškio vyskupijos Kazlų Rūdos „Caritas“, LKJ blaivybės sąjūdžio „Žingsnis“ skyrius, ūkininkų draugija ir kt.
Kazlų Rūdos sporto centras apima visą savivaldybės sportinio darbo organizavimą. Centre veikia futbolo, romėnų – graikų imtynių, krepšinio, lengvosios atletikos, turizmo, aerobikos grupės. FFutbolo komanda „Šilas“ žaidžia Lietuvos futbolo federacijos II lygoje. Savivaldybėje yra 4 futbolo aikštelės, 12 krepšinio aikštelių. Sporto centrui priklauso 40 x 22 m sporto salė.
Seniūnijos centras – Jankai. Į seniūnijos teritoriją įeina 46 kaimai, kuriuose gyvena 1 424 gyventojai. Iš viso seniūnijos plotas užima 16 949,48 ha. Didžiausi gyventojų skaičiumi yra Jankų ir Būdos kaimai. Jankuose gyvena 386, Būdoje – 233 žmonės.
Į seniūnijos teritoriją įeina Novos, Višakio Rūdos, Klevinių girininkijų miškai. Miškų plotas – apie 6400 ha. Per seniūniją teka Novos, Šilupės, Noreikupio upeliai.
Seniūniją kerta rajoninės reikšmės keliai: Kudirkos Naumiestis–Zapyškis, Kazlų Rūda–Bliuviškiai, Karčrūdė–Jankai–Baltrušiai ir apie 47 km vietinės reikšmės kelių.
Seniūnijoje veikia 2 mokyklos. Jankų pagrindinėje mokykloje mokosi 125 mokiniai, dirba 20 mokytojų, Būdos pradinėje – 32 mokiniai ir 33 mokytojai. Nemirų kaime yra Šv. Dvasios bažnyčia ir kapinės. Būdoje veikia vieninteliai seniūnijoje kultūros namai. Ir Būdoje, ir Jankuose yra medicinos punktai, bibliotekos, parduotuvės (dvi privačios ir viena valstybinė). Jankuose yra paštas, priešgaisrinė tarnyba. Seniūnijoje veikia 4 lentpjūvės. Daugelis gyventojų verčiasi žemės ūkiu, dirba miško ruošos darbus, augina žilvičius, ruošia jų žaliavą.
Pasak kraštotyrininko J.Gūžio, pirmieji Jankų krašto kaimai minimi 1701–1702 m. Vilkijos girios inventoriuose, deja, neišlikusiuose iki šių dienų. Pagal juos buvo sudaryti 1715–1716 m. Vilkijos girios inventoriai, kuriuose mminimi Jankų krašto kaimai: Slabotka (Jankai), Karčrūdė, Pilypai, Sarapinai ir kiti.
Pirmosios gyvenvietės buvo pavadintos naujienomis. Taip buvo vadinami po bado ir maro metų atsigavę arba pirmą kartą įsikūrę kaimai.
1715–1728 m. Jankų giriose buvo 11 naujienų, jos gyvavo iki 1755 m., o po to virto kaimais. Girininkų kaimų kūrimasis susijęs su būdomis (pirminis giriose dirbusių žmonių būstas): Būda, Būdelė, Būdvietis, Dambrava (Dembova, Buda), Meškučiai (Meškabūdis), Maliejiškė (Vaitkabūdis), Plačkojai (Silvinska Buda), Tamošbūdis.
Giriose buvo ypač paplitusios smalinyčios, degutinės ir rūdos. Smalinyčiose smalininkai virė smalą, degutininkai degino medžio anglis, o rūdininkai rūdniose iš balų rūdos gamino geležį. Iš čia yra kilę Degučių ir Karčrūdės kaimų pavadinimai.
Manoma, kad Ardzijauskų, Baganskų, Dovydų, Endziulių ir kitų kaimų pavadinimai kilę nuo juose gyvenusių žmonių asmenvardžių.
XIX a. pradžioje Jankų vietovės priklausė Lesnistvos dvarui, o apie 1870 m. – Tamošbūdžio gminai (valsčiui), kurio kanceliarija buvo Karčrūdės dvare. 1873 m. Tamošbūdžio gminoje gyveno 5875 gyventojai, ir apie 1890 m. ji buvo didžiausia visoje Vladislavo (Naumiesčio) apskrityje.
Jankų (Slabotkos) kaimas pirmą kartą paminėtas 1701 m. Slaboda – kaimo tipo gyvenvietė, kurioje jiems teikiamomis lengvatomis suvilioti žemdirbiai, laisvi valstiečiai, jiems nereikėjo mokėti kai kurių prievolių. 1715 m. Slabotkos (Jankų) naujienoje gyveno du ūkininkai: Juozapas Srasionis ir Jonas Mockaitis.
Vietoj Slabodos vardo apie 1830 m. atsirado JJanki, kuris vėliau virto Jankais. Pavadinimo kilmė neaiški.
1900–1904 m. Jankuose buvo pastatytas administracinis valsčiaus pastatas. Nuo tada Tamošbūdžio valsčiaus raštinė buvo ne Karčrūdėje, o Jankuose. Oficialiai Jankų valsčius pripažintas 1918 m. lapkričio 25 d.
1932 m. Jankuose buvo įkurtas Šaulių būrys.
Gimė įžymūs žmonės:
Juozas Andziulaitis-Kalnėnas (g. 1864-12-12 Gaisrių k., Marijampolės apskr.) – rašytojas, bendradarbiavo „Aušroje“, rinko tautosaką, etnokultūros medžiagą. Mirė JAV 1916 m. vasario 12 d.
Antanas Andziulaitis (g. 1985-11-17 Gaisrių k., Marijampolės apskr.) – Lietuvos visuomenės ir politikos veikėjas. Baigė karo mokyklą, buvo ministro adjutantas, Žemės fondo departamento direktorius, Žemės reformos valdybos narys, XI, XII Ministrų kabinetuose vidaus reikalų ministras, II Seimo narys. 1941 m. suimtas ir ištremtas prie Uralo. 1942 m. gruodžio 10 d. sušaudytas Sverdlovske.
Juozas Kriščiūnas (g. 1896 m. Gaisrių k., Marijampolės apskr.) – karininkas, Smetonos adjutantas.
Antanas Vyšniauskas (g. 1884 m.) – pirmasis Gaisrių k. mokyklos mokytojas. Mokėjo 4 kalbas: rusų, lenkų, vokiečių, lietuvių. Mirė 1976 m.
Vytautas Aleksa (g. 1930-12-20 Gaisrių k.) – Kauno technologijos universiteto daktaras docentas.
Vytautas Zambacevičius (g. 1933-02-10 Antanavo k.) – asociacijos „Lietuvos keliai“ valdybos pirmininkas, 2000 m. suteiktas Garbės kelininko vardas, UAB „Alkesta“ generalinis direktorius.
Elena Zambacevičiūtė (g. 1935-05-10 Gaisrių k., Marijampolės apskr.) – germanistė, vertėja, dirba „Minties“ leidykloje redaktore.
Juozas Vaišnys (g. 1892-03-09 Plioplių k.) – lietuviškos sspaudos platintojas. 1908 m. tėviškėje įsteigė pradžios mokyklą.
Motiejus Endziulaitis (g. 1865-12-01 Gaisrių k.) – mokytojas. Bendradarbiavo su J.Balčikoniu redaguojant Lietuvių kalbos žodyną. Mirė 1934 m. birželio 30 Kaune.
Juozas Grigaitis (g. 1903-06-21 Gaisrių k.) – daktaras, kunigas. 1929–1934 m. studijavo Romoje. Nuo 1934 m. Šv. Gertrūdos (buv. Šaričių) bažnyčios rektorius. Nuo 1937 m. Marijonų gimnazijos direktorius Marijampolėje. Nuo 1941 m. iki 1952 m. Kauno kunigų seminarijoje dėstė dogminę teologiją. Mirė 1974 m. liepos 24 d.
Stasys Grigaitis (g. 1914 m. Gaisrių k.) – Tauro apygardos Stirnos rinktinės kuopos „Aras“ vadas. Žuvo 1945 m. Degučių k. (Jankų seniūnija).
Kęstutis Vaitukaitis (g. 1958-10-29 Antanavo k.) – 1996–2000 m. LR Seimo narys, nuo 2000 m. Elektrėnų meras, LCS tarybos narys, Elektrėnų skyriaus pirmininkas. Dalyvavo išleidžiant R.Lopatos knygą „Nepriklausomybės Akto signataras Donatas Malinauskas“ 1997 m.
Seniūnijos centras – Antanavo kaimas (688 gyventojai). Iš viso yra 14 kaimų: Gaisrių k., Užuoganų k.,
Timinciškės k., Plioplių k., Linksmakalnio k., Šiaudiniškės k., Kirsnokiškės k., Skučiškės k., Eglupio k., Vitkiškės k., Antanavo k., Aukštiškės k., Užpilvių k., (Višakiškės k. 3- uose kaimuose: Aukštiškės k., Užpilvių k. ir Višakiškės k. gyventojų nėra). Antanavo seniūnijoje gyvena 912 žmonių.
Teritorijos plotas – 1 898 ha, iš jų 1 560 ha užima žemės ūkio naudmenys. Teka
Šešupės ir Pilvės upės.
Verslo įmonės: AB „Stumbras“ Antanavo gamykla, A.Zuzevičiaus gamybos ir komercijos IĮ (elektros prietaisai), L.Mozūrienės veterinarijos paslaugų įmonė, A.Žemaičio prekybos įmonė, V.Matusevičiaus miško ruošos įmonė, D.Janušaitienės prekybos įmonė, R.Bepirščio IĮ (prekyba), A.Bučionio prekybos firma.
Seniūnijoje yra paštas, geležinkelio stotis, pagrindinė mokykla, biblioteka, kultūros namai, 4 parduotuvės, medicinos punktas, koplyčia (architektūros paminklas), Plioplių kapinėse koplytėlė (paminklas), atminimo kryžius 1863 m. nukankintiems sukilėliams atminti, dvarininko Stasio Šabunevičiaus buv. dvaras, maldos namai, Gaisrių k. kapinės, Plioplių k. kapinės.
Gimė įžymūs žmonės:
Juozas Andziulaitis-Kalnėnas (g. 11864-12-12 Gaisrių k., Marijampolės apskr.) – rašytojas, bendradarbiavo „Aušroje“, rinko tautosaką, etnokultūros medžiagą. Mirė JAV 1916 m. vasario 12 d.
Antanas Andziulaitis (g. 1985-11-17 Gaisrių k., Marijampolės apskr.) – Lietuvos visuomenės ir politikos veikėjas. Baigė karo mokyklą, buvo ministro adjutantas, Žemės fondo departamento direktorius, Žemės reformos valdybos narys, XI, XII Ministrų kabinetuose vidaus reikalų ministras, II Seimo narys. 1941 m. suimtas ir ištremtas prie Uralo. 1942 m. gruodžio 10 d. sušaudytas Sverdlovske.
Juozas Kriščiūnas (g. 1896 m. Gaisrių k., Marijampolės apskr.) – kkarininkas, Smetonos adjutantas.
Antanas Vyšniauskas (g. 1884 m.) – pirmasis Gaisrių k. mokyklos mokytojas. Mokėjo 4 kalbas: rusų, lenkų, vokiečių, lietuvių. Mirė 1976 m.
Vytautas Aleksa (g. 1930-12-20 Gaisrių k.) – Kauno technologijos universiteto daktaras docentas.
Vytautas Zambacevičius (g. 1933-02-10 Antanavo k.) – aasociacijos „Lietuvos keliai“ valdybos pirmininkas, 2000 m. suteiktas Garbės kelininko vardas, UAB „Alkesta“ generalinis direktorius.
Elena Zambacevičiūtė (g. 1935-05-10 Gaisrių k., Marijampolės apskr.) – germanistė, vertėja, dirba „Minties“ leidykloje redaktore.
Juozas Vaišnys (g. 1892-03-09 Plioplių k.) – lietuviškos spaudos platintojas. 1908 m. tėviškėje įsteigė pradžios mokyklą.
Motiejus Endziulaitis (g. 1865-12-01 Gaisrių k.) – mokytojas. Bendradarbiavo su J.Balčikoniu redaguojant Lietuvių kalbos žodyną. Mirė 1934 m. birželio 30 Kaune.
Juozas Grigaitis (g. 1903-06-21 Gaisrių k.) – daktaras, kunigas. 1929–1934 m. studijavo Romoje. Nuo 1934 m. Šv. Gertrūdos (buv. Šaričių) bažnyčios rektorius. Nuo 1937 m. Marijonų gimnazijos direktorius Marijampolėje. Nuo 1941 m. iki 1952 m. Kauno kunigų seminarijoje dėstė dogminę teologiją. Mirė 1974 m. liepos 24 d.
Stasys Grigaitis (g. 1914 m. Gaisrių k.) – Tauro apygardos Stirnos rrinktinės kuopos „Aras“ vadas. Žuvo 1945 m. Degučių k. (Jankų seniūnija).
Kęstutis Vaitukaitis (g. 1958-10-29 Antanavo k.) – 1996–2000 m. LR Seimo narys, nuo 2000 m. Elektrėnų meras, LCS tarybos narys, Elektrėnų skyriaus pirmininkas. Dalyvavo išleidžiant R.Lopatos knygą „Nepriklausomybės Akto signataras Donatas Malinauskas“ 1997 m.
Jankų seniūnija
Jankų kaimas, LT-71253 Kazlų Rūdos savivaldybė
Tel. (8~345) 4 16 28, mob. tel. (8~686) 2 09 53
Seniūnas – Laimas Čibirka
Seniūnijos centras – Jankai. Į seniūnijos teritoriją įeina 46 kaimai, kuriuose gyvena 1 424 gyventojai. Iš vviso seniūnijos plotas užima 16 949,48 ha. Didžiausi gyventojų skaičiumi yra Jankų ir Būdos kaimai. Jankuose gyvena 386, Būdoje – 233 žmonės.
Į seniūnijos teritoriją įeina Novos, Višakio Rūdos, Klevinių girininkijų miškai. Miškų plotas – apie 6400 ha. Per seniūniją teka Novos, Šilupės, Noreikupio upeliai.
Seniūniją kerta rajoninės reikšmės keliai: Kudirkos Naumiestis–Zapyškis, Kazlų Rūda–Bliuviškiai, Karčrūdė–Jankai–Baltrušiai ir apie 47 km vietinės reikšmės kelių.
Seniūnijoje veikia 2 mokyklos. Jankų pagrindinėje mokykloje mokosi 125 mokiniai, dirba 20 mokytojų, Būdos pradinėje – 32 mokiniai ir 3 mokytojai. Nemirų kaime yra Šv. Dvasios bažnyčia ir kapinės. Būdoje veikia vieninteliai seniūnijoje kultūros namai. Ir Būdoje, ir Jankuose yra medicinos punktai, bibliotekos, parduotuvės (dvi privačios ir viena valstybinė). Jankuose yra paštas, priešgaisrinė tarnyba. Seniūnijoje veikia 4 lentpjūvės. Daugelis gyventojų verčiasi žemės ūkiu, dirba miško ruošos darbus, augina žilvičius, ruošia jų žaliavą.
Pasak kraštotyrininko J.Gūžio, pirmieji Jankų krašto kaimai minimi 1701–1702 m. Vilkijos girios inventoriuose, deja, neišlikusiuose iki šių dienų. Pagal juos buvo sudaryti 1715–1716 m. Vilkijos girios inventoriai, kuriuose minimi Jankų krašto kaimai: Slabotka (Jankai), Karčrūdė, Pilypai, Sarapinai ir kiti.
Pirmosios gyvenvietės buvo pavadintos naujienomis. Taip buvo vadinami po bado ir maro metų atsigavę arba pirmą kartą įsikūrę kaimai.
1715–1728 m. Jankų giriose buvo 11 naujienų, jos gyvavo iki 1755 m., o ppo to virto kaimais. Girininkų kaimų kūrimasis susijęs su būdomis (pirminis giriose dirbusių žmonių būstas): Būda, Būdelė, Būdvietis, Dambrava (Dembova, Buda), Meškučiai (Meškabūdis), Maliejiškė (Vaitkabūdis), Plačkojai (Silvinska Buda), Tamošbūdis.
Giriose buvo ypač paplitusios smalinyčios, degutinės ir rūdos. Smalinyčiose smalininkai virė smalą, degutininkai degino medžio anglis, o rūdininkai rūdniose iš balų rūdos gamino geležį. Iš čia yra kilę Degučių ir Karčrūdės kaimų pavadinimai.
Manoma, kad Ardzijauskų, Baganskų, Dovydų, Endziulių ir kitų kaimų pavadinimai kilę nuo juose gyvenusių žmonių asmenvardžių.
XIX a. pradžioje Jankų vietovės priklausė Lesnistvos dvarui, o apie 1870 m. – Tamošbūdžio gminai (valsčiui), kurio kanceliarija buvo Karčrūdės dvare. 1873 m. Tamošbūdžio gminoje gyveno 5875 gyventojai, ir apie 1890 m. ji buvo didžiausia visoje Vladislavo (Naumiesčio) apskrityje.
Jankų (Slabotkos) kaimas pirmą kartą paminėtas 1701 m. Slaboda – kaimo tipo gyvenvietė, kurioje jiems teikiamomis lengvatomis suvilioti žemdirbiai, laisvi valstiečiai, jiems nereikėjo mokėti kai kurių prievolių. 1715 m. Slabotkos (Jankų) naujienoje gyveno du ūkininkai: Juozapas Srasionis ir Jonas Mockaitis.
Vietoj Slabodos vardo apie 1830 m. atsirado Janki, kuris vėliau virto Jankais. Pavadinimo kilmė neaiški.
1900–1904 m. Jankuose buvo pastatytas administracinis valsčiaus pastatas. Nuo tada Tamošbūdžio valsčiaus raštinė buvo ne Karčrūdėje, o Jankuose. Oficialiai Jankų valsčius pripažintas 1918 m. lapkričio 25 d.
1932 m. Jankuose buvo įkurtas Šaulių būrys.
Lankytinos Jankų sseniūnijos vietos:
1683 m. išlietas žalvarinis Nemirų bažnyčios varpas yra respublikinės reikšmės dailės paminklas.
Novos girininkijoje auga pušis, vadinama „Raganos šluota“ – tai vienintelis seniūnijos gamtos paminklas.
Laukiniškės kaime yra poeto ir revoliucionieriaus V.Valaičio tėviškė.
Apie 1993 m. Jankų pamiškėje, prie senojo kelio Jankai–Višakio Rūda, pastatytas paminklas po karo žuvusiems partizanams atminti.
Jankų kaimo centre stovi paminklas „Jūrės būrio kovotojams“.
Ant Noreikupės upelio, Katinų kaime, yra pastatyta užtvanka ir įrengtas tvenkinys – tai puiki vieta poilsiui.
Miškai dosnūs savo gėrybėmis.
Įžymūs žmonės:
Antanas Mockaitis (slapyvardis Senis Ubagas) – lietuvybės žadintojas, knygnešys. Gimė 1845 m. Jankuose. Mirė 1928 m.
Antanas Šilingas – kunigas, religinių knygų autorius. Gimė 1900 m. Vinkšnupių kaime. Mirė 1968 m.
Viktoras Ašmenskas – lakūnas, 1969 m. Aukštojo pilotažo federacijos, o 1973 m. – parašiutų, sporto federacijos pirmininkas. Knygos „Generolas Vėtra“ autorius. Gimė 1912 m. Viliūšių kaime. Gyvena Vilniuje.
Bronius Paukštys – gimė 1897 m. Kurynės kaime – kunigas, salezietis, vienas pirmųjų Jankų (Dambavos) mokyklų mokytojas. Mirė 1966 m.
Juozas Paukštys – gimė 1904 m. Kurynėje. Pedagogas, filosofas, už žydų gelbėjimą apdovanotas Pasaulio teisuolio medaliu.
Valentinas Gustainis – žurnalistas, politikas, memuarų autorius. Gimė 1896 m. Vinkšnupiuose. Mirė 1971 m.
Viktoras Valaitis – poetas. Gimė 1916 m. Laukiniškės kaime. Išleisti du kūrybos rinkiniai; „Žygyje“ (1953 m.) ir „Atakon žengiu“ (1978
m.). Mirė 1943 m.
Vaclovas Trepėnaitis – miškininkas, žurnalo „Mūsų girios“ vyriausiasis redaktorius. Gimė 1951 m. Augo ir mokėsi Jankuose. Gyvena Vilniuje.
Birutė Lenktytė-Masiliauskienė – poetė, pedagogė, žurnalistė. Gimė 1971 m. Pašilupių kaime. Išleisti poezijos rinkiniai: „Akimirkos“ (1999 m.), „Švarūs dantys-sveiki dantys“ (1992 m.), „Mano mažosios dienelės“ (1997 m.). Nuo 1997 m. leidžia žurnalą „Pipiras“. Gyvena Kaune.
Arvydas Malonaitis – istorikas, pedagogas, archeologas. Gimė 1958 m. Jankuose. Gyvena Vilniuje
Kazlų Rūdos tradicijos
Kazlų Rūdos turizmas ir atrakcijos
Kazlų Rūdos kraštas garsus savo tradicinėmis šventėmis. Pavasarinės šventės: Kapelų šventė „Muzikantų seklytėlė“, Miesto dienos šventė, vaikų ir suaugusiųjų dramos kolektyvų šventė, vokalinių ansamblių šventė, klubo „Girių versmė“ poezijos „Pirmojo žiedo šventė“. Rudenį gyventojus suburia „Pavienių muzikantų, dainorių ir pasakorių šventė“, „Rugsėjo fiesta“. Kitos tradicinės šventės: Joninių gegužinė, pučiamųjų orkestro šventė „Suvalkijos dūdos“, Advento vakarai ir velykinės parodos kartu su rankdarbių klubu „Kraitenė“, koncertas „Vaikai šoka ir dainuoja vaikams“, skirtas neįgaliems vaikams ir kt.
Kazlų Rūdos savivaldybėje veikia 30 įvairių visuomeninių organizacijų, draugijų, profesinių sąjungų, bendrijų, klubų. Iš jų net 77 medžiotojų klubai, vokalinio ansamblio „Sidabrinė gija“ klubas, jaunimo užimtumo sporto klubas „Era“, Kazlų Rūdos krašto sambūris, futbolo klubas „Šilas“, literatų klubas „Girių versmė“, Lietuvos ūkininkų sąjungos skyrius,bronchinės astmos klubas „Lengvumas“, jaunųjų ūkininkų ratelis, Lietuvos vaikų teisių gynimo organizacijos „Gelbėkit vvaikus“ skyrius, Kazlų Rūdos verslininkų klubas, M.Valančiaus Vilkaviškio vyskupijos blaivybės sąjūdžio skyrius, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Kazlų Rūdos komitetas, Vilkaviškio vyskupijos Kazlų Rūdos „Caritas“, LKJ blaivybės sąjūdžio „Žingsnis“ skyrius, ūkininkų draugija ir kt.
Kazlų Rūdos sporto centras apima visą savivaldybės sportinio darbo organizavimą. Centre veikia futbolo, romėnų – graikų imtynių, krepšinio, lengvosios atletikos, turizmo, aerobikos grupės. Futbolo komanda „Šilas“ žaidžia Lietuvos futbolo federacijos II lygoje. Savivaldybėje yra 4 futbolo aikštelės, 12 krepšinio aikštelių. Sporto centrui priklauso 40 x 22 m sporto salė.
Suvalkijos dviračių žiedas – tai turistinis maršrutas, pristatantis Suvalkijos regiono gamtą, kultūrą ir istoriją.
Žygio maršrutas
Lietuvoje: apie 350 km; Marijampolė–Kalvarija–Vištytis–Vilkaviškis–Sudargas–Šakiai–Kazlų Rūda–Igliauka–Marijampolė.
Lenkijoje: apie 350 km; Kalvarija–Sangrūda–Budzisko–Smolniki–Wyzajny–Stanczyki–Bakalarzowo–Str.Folwark–Sejny–Punsk–Marijampolė.
Žygio partneriai:
Lietuvos dviratininkų bendrija
Nemuno euroregiono Marijampolės biuras
Lenkijos kraštotyrinio turizmo draugijos Suvalkų skyrius
Marijampolės savivaldybė
Kazlų Rūdos savivaldybė
Kalvarijos savivaldybė
Vilkaviškio rr. savivaldybė
Šakių r. savivaldybė
Organizatorius: Lietuvos dviratininkų bendrija www.atgaja.lt
Kazlų Rūdos savivaldybėje yra daug žymių ir Lietuvos istorijai reikšmingų vietų. Mondžgirėje, kur palaidotas Prezidentas dr. K.Grinius, stovi iš balto granito iškaltas K.Griniaus paminklas.
Netoli Runkių kaimo – Dovydaitynė. Čia gimė ir augo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Pranas Dovydaitis.
Kazlų Rūdos savivaldybę garsina talentingi tautodailininkai. Mieste ir jo apylinkėse gausu puikių medinių koplytstulpių ir medžio skulptūrų, skirtų įžymiems krašto ir Lietuvos veikėjams. Kazlų Rūdos skverą puošia drožiniai, kuriuos pastatė pleneruose dalyvavę menininkai. SSkvero centre stovi didžiausia skulptūra, kurią sudaro trys deivės – teisingumo, meno ir kultūros bei miesto globėja. Ši skulptūra pastatyta Kazlų Rūdos savivaldybės įkūrimo proga. Skverą taip pat puošia išdrožinėti vaikiškų pasakų personažai. Prie Kazlų Rūdos geležinkelio stoties stovi paminklas tremtiniams.
Susipažinti su miško augmenija ir gyvūnija kviečia Kazlų Rūdos miško muziejus, atidarytas 1983 m. Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos iniciatyva.
Daug legendų ir pasakojimų gaubia Višakio Rūdoje esantį stebuklingąjį šaltinėlį, kuris turi gydomųjų galių. Žmonių pasakojimai byloja, jog čia pasirodžiusi Švč. Mergelė Marija, todėl prie šaltinėlio yra pastatyta koplyčia. Medinė Višakio Rūdos bažnyčia, pastatyta 1883 m., yra vienas iš gražiausių medinių Šiaurės Suvalkijos sakralinių statinių.
Antanavo senajame parke galima aplankyti įdomią koplyčią. XVIII a. Antanavo kaimo žemes įsigijo Chrapovickų šeima. Chrapovickai pastatė koplyčią, kuri, laikui bėgant, tapo giminės panteonu. XIX a. naujieji šeimininkai ją suremontavo, o vidų išpuošė paveikslais. Koplyčia yra medinė, šešiakampė, su dviem zakristijom. Tai originalus liaudies sakralinės architektūros paminklas.
Savivaldybėje gausu istorinę vertę turinčių senųjų kapinių. Vandenių ir Rėkaviškio senkapiai piliakalniai paskelbti archeologijos paminklais.
Skinderiškių kaime tebestovi senoviškas vėjo malūnas, šiuo metu nemalantis grūdų, tačiau parodantis jaunajai kartai, kaip tai buvo daroma.
Gudelių kaime yra Gudelių karčema – restoranas, kurio vidų puošia lietuvių liaudies etnografijos elementai, senieji buities rakandai, įrankiai. KKieme įrengtos žaidimų aikštelės vaikams. Restorane yra dvi salės: 30 vietų pokylių salė ir 70 vietų restorano salė. Trijų žvaigždučių viešbutyje – 30 vietų. Yra sauna.
Turistus traukia Antano Vilimo Stančiausko kaimo turizmo ūkis (Katinų kaimas, Jankų sen.). Yra 6 kambariai (12–15 vietų). Svečiai priimami balandžio–lapkričio mėnesiais. Įrengta pirtis, pobūvių salė, teikiamos maitinimo paslaugos.
Poilsiavietė prie Jūrės tvenkinio
Vandens telkinys atsirado užtvenkus Jūrės upelį prie Jūrės miestelio. Čia galima ir pailsėti, ir pasimaudyti, ir pažvejoti.
Turizmo maršrutas „Kviečia miško takai“
Dviračiu siūloma važiuoti 40 km ilgio maršrutu, aplankant daug gamtos objektų, nemažą dalį keli važiuojant miškais: Kazlų Rūda–poilsiavietė prie Jūrės tvenkinio–Vandenių piliakalnis–Višakio Rūda–Bagotoji–Antanavas–Kazlų Rūda.
1999 m. pabaigoje, vykdant Lietuvos Respublikos administracinę teritorinę reformą, buvo numatyta steigti naują administracinį teritorinį vienetą – Kazlų Rūdos savivaldybę.
Kazlų Rūdos savivaldybė juridinį statusą įgijo po 2000 m. kovo 19 d. rinkimų į savivaldybių tarybas. 2000 m. balandžio 4 d. meru išrinktas Lietuvos centro sąjungos narys Valdas Kazlas, kuris inauguruotas 2000 m. gegužės 14 d., minint 256-ąsias miesto gimimo metines. 2003 m. balandžio 4 d. Valdas Kazlas meru išrinktas antrai kadencijai. 2004 m. gruodžio 16 d. meru išrinktas Aidas Vaišnora.
Yra keturios seniūnijos: Kazlų Rūdos, Antanavo, Plutiškių ir Jankų.
Savivaldybė ypač daug dėmesio skiria švietimui, kultūrai, sportui. Savarankiškai dirba Kultūros centras iir Sporto centras, bibliotekų tinklas bei Priešgaisrinė tarnyba.
Kazlų Rūdos kultūros centras rūpinasi krašto gyventojų kultūros ugdymu, bendrosios bei krašto kultūros puoselėjimu ir tęstinumu.
Kazlų Rūdos sporto centras apima visą savivaldybės sportinio darbo organizavimą.
Kazlų Rūdos biblioteka
Biblioteka – ne tik informacijos kaupėja ir saugotoja, bet ir jos skleidėja, atvira ir patraukli visuomenei. Savivaldybėje veikia 30 įvairių visuomeninių organizacijų, draugijų, profesinių sąjungų, bendrijų, klubų.
Kazlų Rūdos savivaldybė teikia finansinę paramą smulkiam ir vidutiniam verslui, kurio raidos pagrindą sudaro 400 veikiančių įmonių.
Susikūrusias kaimo bendruomenes jungia Kazlų Rūdos savivaldybės bendruomenių asociacija. Savivaldybė vykdo bendruomenių rėmimo programą.
Pagrindinės Kazlų Rūdos savivaldybėje plėtojamos veiklos sritys – pirminis medienos apdorojimas, medienos dirbinių gamyba, krosnių ir krosnių degiklių gamyba, bendroji statinių statyba, krovinių vežimas, maisto pramonė, didmeninė ir mažmeninė prekyba, paslaugų teikimas.
Kazlų Rūdos savivaldybė – viena iš miškingiausių Lietuvoje, todėl garsėja puikiais medžioklės plotais, čia taip pat gausu įvairių grybų ir uogų.
Per savivaldybės teritoriją teka 7 nedidelės upės, kuriose veisiasi įvairių žuvų ir vėžių. Miškingose upių vietose gyvena ūdrų ir bebrų. Visos upės yra užtvenktos, o jų tvenkiniai pritraukia ne tik poilsiautojų, bet ir žvejų. Čia galima sugauti lydekų, lynų, kuojų, karpių, karosų, ešerių, karšių, raudžių ir kitų gėlųjų vandenų žuvų. Kazlų Rūdos savivaldybėje plėtojama ir komercinė
žvejyba. Šia veikla verčiasi Bebruliškės kaime įkurta uždaroji akcinė bendrovė „Karpis“.
Savivaldybę garsina tautodailininkai ir amatininkai. Kiekvienais metais, minint Kazlų Rūdos miesto gimimo metines, yra rengiamos amatininkų ir tautodailininkų mugės, kuriose galima ne tik pasigėrėti liaudies meistrų sukurtais dirbiniais, bet ir jų įsigyti. Daugelis senųjų Lietuvos amatų (drožyba iš medžio, lipdymas iš molio, keramika, pynimas iš vytelių, mezgimas, audimas, siuvinėjimas) dar gyvi Kazlų Rūdos tautodailininkų darbuose.
Šiame krašte dažnai rengiami plenerai, į kuriuos atvyksta vietiniai ir svečiai tautodailininkai. Dėl to Kazlų Rūdos mmieste ir jo apylinkėse gausu puikių medinių koplytstulpių ir medžio skulptūrų, skirtų įžymiems krašto ir Lietuvos veikėjams atminti. Miesto skverą puošia drožiniai, kuriuos sukūrė pleneruose dalyvavę tautodailininkai. Skvero centre stovi didžiausia skulptūra, kurią sudaro trys deivės – teisingumo, meno ir kultūros bei miesto globėja. Ši skulptūra pastatyta Kazlų Rūdos savivaldybės įkūrimo proga.
Kazlų Rūdos kraštas išaugino daug garsių Lietuvos veikėjų. Prezidento K.Griniaus kapas Mondžgirėje ir jo gimtinė Selemos kaime bei kryžius signatarui P.Dovydaičiui Višakio Rūdoje – istorijos paminklai. Lankytinas yra sseptynių partizanų kapas naujosiose Kazlų Rūdos kapinėse, paminklas tremtiniams Kazlų Rūdoje. Medinė šv. Vyskupo Stanislovo bažnyčia Višakio Rūdoje, pastatyta 1883 m., – vienas gražiausių medinių Užnemunės sakralinių statinių.
Daug legendų ir pasakojimų gaubia Višakio Rūdoje esantį žmonių vadinamąjį stebuklingą šaltinėlį, kkuris turi gydomąją galią. Žmonių pasakojimai byloja, jog čia pasirodžiusi Švč. Mergelė Marija, todėl prie šaltinėlio yra pastatyta koplyčia.
Antanavo kaimo senojo parko teritorijoje XVII amžiaus pabaigą mena medinė šešiakampio formos koplyčia. Savivaldybėje gausu istorinės vertės senųjų kapinaičių.
Įdomus Miško muziejus, kuriame gausu įvairiausių eksponatų: seniau naudotų miško sodinimo ir kirtimo įrankių, Kazlų Rūdos miškuose sutinkamų žvėrių ir paukščių iškamšų. Čia saugomos ir botaninė bei dendrologinė kolekcijos, supažindinančios su miškų augalija ir kenkėjais.
Savivaldybės taryba
Meras
Aidas Vaišnora
Vicemeras
Valeras Plioplys
Biudžeto ir finansų komitetas
Gintas Mocevičius, pirmininkas
Valdas Merkevičius
Mečislovas Daugiala
Aleksandras Albinas Lenkutis
Vytautas Kanevičius
Švietimo, sporto, kultūros ir jaunimo reikalų komitetas
Gediminas Vaišnora, pirmininkas
Asta Čepienė, pirmininko pavaduotoja
Stanislovas Liberis
Algimantas Bučinskas
Socialinių reikalų ir sveikatos komitetas
Renata Andriušienė, pirmininkė
Vilija Kazlienė, pirmininkės pavaduotoja
Vida Milda Klimienė
Valeras Plioplys
Ūkio turto ir teisėsaugos komitetas
Jonas Dabrila, pirmininkas
Antanas Martinaitis, pirmininko ppavaduotojas
Alius Jankauskas
Žemės ūkio reikalų komitetas
Romualdas Bliuvas, pirmininkas
Vitas Merkevičius, pirmininko pavaduotojas
Česlovas Pečkys
Kontrolės komitetas
Vytautas Kanevičius, pirmininkas
Aleksandras Albinas Lenkutis, pirmininko pavaduotojas
Kazlų Rūdos ekonomika
Kazlų Rūdos savivaldybėje įregistruotos 2 akcinės bendrovės, 177 individualios įmonės, 70 uždarų akcinių bendrovių, 2 kooperatinės bendrovės bei viena valstybinė įmonė. Didžiąją dalį sudaro smulkaus ir vidutinio verslo įmonės. Labiausiai išplėtotos veiklos: pirminis medienos apdorojimas, produkcija iš medienos, krosnių ir krosnių degiklių gamyba, bendroji statinių statyba, krovinių gabenimai, didmeninė ir mažmeninė prekyba bei paslaugos.
UAB „Girių bizonas“ – viena iš didžiausių KKazlų Rūdos savivaldybės įmonių. Pagrindinė veikla – medžio drožlių plokštės gamyba. Nemažai produkcijos yra eksportuojama į užsienį.
AB „Kazlų Rūdos metalas“ specializuojasi šiluminės energetikos srityje. Tai katilinių įrangos projektavimas, šilumos ūkio renovacijos studijos, gamyba, katilinių rekonstrukcija. Kurui siekiama panaudoti biokurą.
AB „Jūrės medis“ specializuojasi gaminti klijuotos medienos laikančiąsias konstrukcijas. Didžioji dalis produkcijos eksportuojama.
V.Kanevičiaus įmonė „Komprema“ remontuoja kompresorius bei prekiauja jų dalimis. Importuoja naujus ir užsiima jų prekyba.
UAB „Čečeta“. Įmonė yra įsigijusi modernius mėsos gamybos įrengimus, rekonstravo cechą, įdiegė RSVAT sistemą.
UAB „Kazlų medis“ specializuojasi pirminės medienos apdorojimo srityje. Prekiauja apvaliąja mediena; statybinė, džiovinta, obliuota mediena yra įmonės ruošiama produkcija. Didžiąją dalį produkcijos parduoda Lietuvoje.
Mocevičiaus firma „Ginalas“ yra didmeninės ir mažmeninės prekybos lyderis Kazlų Rūdos savivaldybėje. Prekiauja miško ir sodo ruošos įrankiais bei įrankiais profesionalams.
VĮ Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos veikla – pirminis medienos apdorojimas, aplinkosauga, miško sodinimas.
UAB „Vip“. Tai bendra Lietuvos ir Danijos įmonė, kurios veikla – tekstilės gaminių gamyba. Visa produkcija eksportuojama į Daniją.
UAB „Kronolitas“. Į šią įmonę investuotas užsienio kapitalas. Veikla – medienos drožlių plokščių, padengtų dekoratyvine plėvele, gamyba. Didžioji dalis produkcijos yra eksportuojama.
Šios įmonės yra didžiausios veikiančios įmonės, kasmet į savivaldybės biudžetą sumokančios daugiausiai mokestinių lėšų. Kazlų Rūdos savivaldybė yra strategiškai svarbioje vietoje, nes per tteritoriją eina automagistralė Via Baltica, geležinkelis, visai netoli yra Lietuvos–Lenkijos ir Lietuvos–Kaliningrado srities pasieniai.
Savivaldybės teritorijoje yra laisvų žemės plotų, kurie tinka statyboms, prekybai ir paslaugoms. Kazlų Rūdos savivaldybė biudžete yra numačiusi lėšų smulkiam ir vidutiniam verslui remti bei investicinių ir mažųjų projektų kofinansavimui. Savivaldybė tikisi pritraukti daugiau investicijų pastatų renovacijai, vandens valymo įrenginių statybai.
Didžiausios savivaldybės įmonės
UAB „Bioautomatika“
S.Daukanto g. 19
Tel. (8~343) 9 89 67, faks. 9 61 78
Mob. tel. (8~698) 1 35 76
El. p.: info@bioautomatika.lt
Technologinių procesų automatizavimas
Algimanto Bučinsko prekybos ir paslaugų įmonė
M. Valančiaus g. 22-30
Tel. (8~343) 687 8 42 33; (8~343) 2 59 77
Faks. (8~343) 9 52 35
El. p. abprek@mari.omnitel.net
Prekyba: pramoniniai ventiliatoriai, dūmsiurbiai; šamotinės plytos, ugniai atsparus betonas, mertelis, rūgščiai atsparios medžiagos.Variklinių transporto priemonių pardavimas
UAB „Girių bizonas“
Gedimino g. 1
Tel. (8~343) 6 86 80
Medžio drožlių plokščių gamyba
AB „Kazlų Rūdos metalas“
S.Daukanto g. 19
Tel. (8~343) 9 88 51
www.metalas.lt
Šiluminė energetika, katilinių įrangos projektavimas
AB „Jūrės medis“
Medelyno g. 4, Jūrės k.
Tel. (8~343) 9 50 83
Klijuotos medienos laikančių konstrukcijų gamyba
UAB „Kazlų medis“
Valančiaus g. 22-1
Tel. (8~343) 2 61 06
Pirminis medienos apdorojimas
UAB „Kronolitas“
Gedimino g. 1
Tel. (8~343) 9 51 50
Medienos drožlių plokščių, padengtų dekoratyvine plėvele, gamyba
VĮ Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija
Miškininkų g. 1
Tel. (8~343) 2 53 34
Miškininkystė, medienos ruoša ir su tuo susijusios paslaugos
I.Mocevičiaus firma „Ginalas“
Miškininkų g. 1
Tel. (8~343) 99 64 64
Prekyba miško ir sodo ruošos įrankiais bei įrankiais profesionalams
V.Kanevičiaus įmonė „Komprema“
Marijampolės g. 24A
Tel. (8~343) 2 70 44
Kitų, niekur nepriskirtų, bendrosios paskirties mašinų gamyba
UAB „Čečeta“
Vytauto g. 5
Tel. (8~343) 9 80 06
Mėsos produktų gamyba
Bendra Lietuvos ir Danijos UAB „Vip“
M.Valančiaus g. 10
Tel. (8~343) 9 53 08
Tekstilės gaminių gamyba
Valdo Lenčiausko individuali įmonė „Aista“
M.K. Čiurlionio g. 22A
Tel. (8~343) 9 50 34
Baldų gamyba
Algirdo Stankevičiaus baldų gamybos įmonė
Vilniaus g. 27
Tel. (8~343) 9 50 12
Baldų gamyba
Vilijos Kazlienės individuali įmonė „Jūsų sveikata“
Maironio g. 20-1
Tel. (8~343) 9 62 32
Medicininės praktikos veikla
Živilės Vosylienės šeimos gydytojo klinika
S.Daukanto g. 19
Tel. (8~343) 9 54 22
Medicininės praktikos veikla
Egidijaus Savicko individuali įmonė „Vytelė“
Vasario 16-osios g. 24
Tel. (8~343) 9 61 41
Dirbinių iš kamštienos, šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba
UAB „Skiedrynė“
UAB “Skiedrynė“
S.Daukanto g.19, LT-69430 Kazlų Rūda
Tel. (8~343) 9 80 13, (8~656) 1 05 83
Faks. (8~343) 9 80 12
El. p. skiedrynė@takas.lt
Biokuro gamyba ir tiekimas katilinėms;
Ekologiško kuro žaliavos ruošimas: žilvičių auginimas,
krūmų kirtimas ir smulkinimas, medienos atliekų smulkinimas.
Įmonė perka medžio atliekas: atraižas, pjuvenas, drožlę, skiedras, krūmus, šakas.
Ateityje planuojama plėsti ekologiško kuro gamybą iš šiaudų ir spalių.
J.Makarevičiaus įmonė „Jovaras“
Lietuvos partizanų g. 8A
Tel. (8-343) 2 71 22
Medinių meno dirbinių gamyba
UAB „Karpis“
Bebruliškės k.
Tel. (8~343) 5 12 70
Žvejyba, žuvų auginimas ir su tuo susijusios paslaugos
UAB „Demotrans Baltic“
S.Daukanto g. 19
Tel. (8~343) 9 88
04
Cheminių medžiagų ir žaliavų prekyba
UAB „Eurochemas“
S. Daukanto g. 18
Tel. (8~343) 9 50 55
Cheminių mežiagų bei žaliavų prekyba
UAB „Vytmartė“
Vytauto g. 11
Tel. (8~343) 2 69 17
Mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse
UAB „Skarotoji eglutė“
S.Daukanto g. 8A
Tel. (8~343) 9 50 07
Įvairių pastatų statyba
A.Vosylienės mokymo konsultacinė firma
Gedimino g. 1
Tel. (8~343) 9 54 51
El. p. vosyliene@centras.lt
Suaugusiųjų profesinis ir darbų saugos mokymas. Ruošia darbdavius, darbų saugos tarnybos specialistus.
UAB „Draugužis“
Medelyno g. 4, Jūrės k.
Tel. (8~343) 9 50 90
Gatavų tekstilės gaminių, išskyrus drabužius, gamyba
UAB „Kazlų Rūdos paslauga“
M.K. Čiurlionio g. 22
Tel. ((8~343) 9 50 31
Nuotėkų ir atliekų šalinimas, sanitarinių sąlygų užtikrinimas
Teresės Lelešienės mėsos perdirbimo įmonė
S.Dariaus ir S.Girėno g. 3A
Tel. (8~343) 2 6035
Mėsos gaminių gamyba ir prekyba
UAB „Bioprojektas“
S.Daukanto g. 19
Tel. (8~343) 2 58 88
Architektūrinė ir inžinerinė veikla bei su ja susijusios techninės konsultacijos
UAB „Metgiza“
S.Daukanto g. 19
Mob. tel. (8~688) 9 30 10
Pramoninių statinių statyba ir vamzdynų, elektros perdavimo linijų tiesimas
Kazlų Rūdos verslo inkubatorius
S.Daukanto g. 19
Tel. (8~343) 9 88 00
El.p. www.krvi.lt
Verslo informacijos paieška ir pateikimas
Kas tai yra verslo inkubatorius?
• Verslo inkubatorius – tai įstaiga, kuri iinkubuojamiems ūkio subjektams palankiomis sąlygomis nuomoja patalpas ir teikia verslo valdymo paslaugas (informaciją, konsultacijas, mokymą ir pan.), tarpininkauja gaunant finansinę paramą bei diegiant naujas technologijas ir mokslo naujoves versle. Verslo inkubatorius yra juridinis asmuo, turintis finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą. PPlačiau apie verslo inkubatorius galite paskaityti www.svv.lt
Verslo inkubatoriaus veiklos tikslai:
• Padėti naujai besikuriančioms miesto ir regiono smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms;
• Ugdyti jų sugebėjimus prisitaikyti ir nepriklausomai veikti rinkoje;
• Inicijuoti naujų verslų ir darbo vietų kūrimą;
• Remti naujų technologijų vystymąsi bei inovacijų diegimą versle ir padėti tokio pobūdžio projektams įgauti komercinį pagrindą;
• Formuoti verslo bendradarbiavimo tinklą mieste ir regione;
• Vienyti pastangas pritraukiant Lietuvos ir tarptautines finansavimo programas bei remti firmas įgyvendinant projektus;
• Sudaryti sąlygas miesto ir regiono verslo visuomenei pasinaudoti Verslo inkubatoriuje turima ir kaupiama informacija – šalies ir užsienio šaltiniais apie tarptautinį verslą, internetu, leidžiamais katalogais;
• Bendradarbiauti su Lietuvos bei užsienio verslo inkubatoriais, nevyriausybinėmis organizacijomis, įvairiomis firmomis.
Verslo inkubatoriaus teikiamos paslaugos:
• Administracinių ir gamybinių patalpų nuoma smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms;
• Mokymų, sseminarų, parodų, prezentacijų bei kitų renginių organizavimas;
• Biuro paslaugos. Dokumentų dauginimas, maketavimas, įrišimas, skenavimas, laminavimas;
• Telefoninio, faksimilinio, el. pašto ir internetinio ryšio paslaugos;
• Verslo planų rengimas;
Projektų ES programoms rengimas.
Žemės ūkis
Kazlų Rūdos savivaldybė užima 55468,49ha, iš jų 19129,57ha – žemės ūkio paskirties žemės, 17479,49 ha – žemės ūkio naudmenų, 49893 ha – tvenkinių, 19,49 ha – sodų bendrijų narių žemė. Žemės savininkų ir naudotojų yra 4947.
Savivaldybėje įregistruota 540 ūkių, kurie užima 5109,73 ha plotą, iš jų 62 jaunųjų ūkininkų ūkiai. VVidutinis ūkininko ūkio žemės plotas – 9,46ha (respublikoje – 12,38 ha).
Įregistruotos 1783 žemės ūkio ir kaimo valdos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre.
Savivaldybėje mažai išplėtotas žemės ūkis, kadangi daugiau kaip 60 % teritorijos užima miškai. Plėtojami alternatyvūs ir netradiciniai verslai: žilvičių auginimas ir pynimas, sraigininkystė, sliekininkystė, vaistažolių auginimas. UAB „Karpis“ užsiima žuvininkyste – žuvų auginimu ir veisimu. Tvenkinių plotas – 498,93 ha.
Kazlų Rūdos savivaldybėje veikiančios socialinių paslaugų įstaigos
Visuomeninė organizacija Vilkaviškio vyskupijos Kazlų Rūdos Caritas
Atgimimo g. 1, Kazlų Rūda
Renata Andriušienė, tel. (8~343) 9 52 26, (8~699) 5 76 80
Bendravimas, konsultavimas, asmens higienos paslaugos (skalbimas, prausimas, siuvimas), maitinimas, maisto pristatymas į namus, socialinės paslaugos į namus, parama daiktais, drabužiais ir kt.
Lietuvos invalidų draugijos Kazlų Rūdos savivaldybės skyrius
Gedimino g. 1, Kazlų Rūda
Laima Stasiulionienė, tel. (8~343) 9 50 29
Bendravimas, konsultavimas, asmens higienos paslaugos (skalbimas, prausimas, siuvimas), parama daiktais ir kt.
Visuomeninė organizacija Kazlų Rūdos Raudonojo kryžiaus komitetas
Gedimino g. 1, Kazlų Rūda
Vaida Juškienė, tel. (8~343) 960 04
Bendravimas, konsultavimas, parama daiktais, rūbais, maisto pristatymas į namus, užimtumas vaikų ir jaunimo su negalia integracija į visuomenę.
VšĮ Kauno ir Maijampolės apskričių aklųjų ir silpnaregių tarybos filialas Kazlų Rūdos aklųjų ir silpnaregių centras
Atgimimo g. 1, Kazlų Rūda
Vidas Kirsanovas, tel. (8~343) 9 52 26, (8~672) 1 52 15
Konsultavimas, bbendravimas,užimtumo, savišvietos, medicininės, socialinės ir profesinės reabilitacijos, mobilumo paslaugų teikimas turintiems regėjimo negalią.
Visuomeninė organizacija Kazlų Rūdos bronchinės astmos klubas ,,Lengvumas“
S.Daukanto g. 19A, Kazlų Rūda
Jolanta Ruseckienė, tel. (8~343) 954 22
Sergančiųjų bronchine astma informavimas, konsultavimas, švietimas.
VšĮ Kazlų Rūdos socialinės paramos centras
Maironio g.12, Kazlų Rūda
Renata Andriušienė, tel. (8~699) 5 76 80
Socialinės paslaugos į namus, senelių apgyvendinimas globos namuose, apgyvendinimas laikinuose nakvynės namuose.
VšĮ Kazlų Rūdos ligonininės palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius
Vytauto g. 43, Kazlų Rūda
Rolandas Vosylius, tel. (8~343) 9 50 61
Vienišų ir su negalia asmenų nukreipimas į palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių gydymui ir slaugai.
Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“
Donelaičio g. 3-1, Kazlų Rūda
Laima Lazauskienė, tel. (8~343) 9 99 03
Sutrikusio intelekto jaunuolių socialinė integracija.
Lietuvos vaikų teisių gynimo organizacija „Gelbėkit vaikus“
Maironio g. 28A, Kazlų Rūda
Onutė Paplauskienė, tel. (8~343) 9 80 78, (8~343) 9 53 82
Socialiai apleistų ir probleminių šeimų vaikų dienos centras.
Lietuvos vaikų teisių gynimo organizacija „Gelbėkit vaikus“
Jankų seniūnija, Kazlų Rūdos sav.
Onutė Paplauskienė, tel. (8~680) 9 88 66
Socialiai apleistų ir probleminių šeimų vaikų dienos centras.
Vaikų dienos centras „Šypsniukas“
Atgimimo g. 1, Kazlų Rūda
Renata Andriušienė, tel. (8~343) 9 52 26, (8~699) 5 76 80
Socialiai apleistų ir probleminių šeimų vaikų dienos centras.
Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius
Atgimimo g. 12, Kazlų Rūda
Vedėja Marytė Barauskienė, tel. (8~343) 66 86 23, (8~614) 960 31
Vyresnioji specialistė Rita Marcinkevičienė, tel. (8~343) 6 86 23
Kazlų Rūdos seniūnija
M.Valančiaus g. 12, Kazlų Rūda
Socialiniai darbuotojai Rima Gešventienė, Alė Cvilikienė, tel. (8~343) 9 52 75
Antanavo seniūnija
Antanavo k., Antanavo sen.
Socialinė darbuotoja Birutė Biskienė, tel. (8~343) 9 04 13
Jankų seniūnija
Jankų k., Jankų sen.
Socialinė darbuotoja Alvyda Merkevičienė
Plutiškių seniūnija
Plutiškių k., Plutiškių seniūnija
Socialinė darbuotoja Teresė Kasakaitienė, tel. (8~343) 9 92 03
Kazlų Rūdos savivaldybės bendradarbiavimo sutartys
Su GUSEVO RAJONU (http://www.gusev.h1.ru/)
Bendradarbiavimo sutartis tarp municipalinio darinio Gusevo rajono (Rusijos Federacijos Kaliningrado sritis) ir Kazlų Rūdos savivaldybės pasirašyta 2002 metų balandžio 11 dieną Guseve. Pasirašė municipalinio darinio Gusevo rajonas administracijos vadovas Anatolijus Trifonovas ir Kazlų Rūdos savivaldybės meras Valdas Kazlas.
Vadovaujantis tarpvalstybinėmis sutartimis tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos, atsižvelgiant į ekonomikos vystymosi ir savų regionų socialinės- kultūrinės sferos skirtumus, siekdami plėtoti draugiškus, ekonominius, politinius ir administracinius ryšius abiejų šalių įgaliotieji atstovai susitarė bendradarbiauti savivaldos, socialinės rūpybos, ekonomikos, švietimo, kultūros, sporto ir turizmo srityse. Ruošti ir realizuoti bendras programas verslo, švietimo, kultūros, sporto ir turizmo, socialinio aprūpinimo srityse.
Su LVUVEKU (www.lwowek.com.pl)
Bendradarbiavimo sutartį su Lenkijos Respublikos Lvuveko gmina (seniūnija) Kazlų Rūdos savivaldybė pasirašė 2002 m. birželio 11 dieną Kazlų Rūdoje. Sutartį parašais patvirtino Lvuveko miesto ir gminos burmistras Rafalas Mroczkiewiczius ir Kazlų Rūdos savivaldybės
meras Valdas Kazlas.
Susitarta bendradarbiauti kuriant savivaldą, dirbti kartu piliečių gerovės labui savitarpio supratimo dvasia.
Sutartyje atkreipiamas dėmesys į:
• vaikų ir jaunimo bendrų projektų, įgyvendinančių europines idėjas, skatinimą ir rėmimą;
• demokratinių struktūrų plėtrą, visuomenės įtraukimą į demokratijos procesą;
• keitimąsi patirtimi tarp vietos savivaldos organų;
• bendrą kultūros, švietimo, sporto ir turizmo plėtrą;
• bendradarbiavimą ūkio srityse.
Sutarties tikslas – stiprinti gerus kaimyninius santykius tarp lietuvių ir lenkų tautų bei plėtoti regioninį bendradarbiavimą.
Su ZONDERSHAUZENU (www.sondershausen.de)
Bendradarbiavimo sutartis tarp Vokietijos Federacinės Respublikos Zondershauzeno miesto ir Lietuvos Respublikos Kazlų Rūdos ssavivaldybės pasirašyta 2000 metų gruodžio 15 dieną Kazlų Rūdoje. Sutartį pasirašė Zondershauzeno miesto burmistras Joachimas Krejeris ir Kazlų Rūdos savivaldybės meras Valdas Kazlas. Abu miestai ir savivaldybės susitarė glaudžiai bendradarbiauti savo piliečių gerovės labui, remti vieni kitus, kuriant savivaldą ir veikiant kartu savitarpio supratimo dvasia.
Sutartyje numatyta:
• remti vaikų ir jaunimo projektus, įgyvendinančius europines idėjas
• plėtoti demokratines struktūras
• keistis patirtimi tarp vietos savivaldos organų, ypač komunalinio ūkio, socialinės veiklos ir sveikatos srityse
• skatint kultūros ir turizmo plėtrą
• bendradarbiauti amatų, prekybos ir pramonės ssrityse.
Abiejų savivaldybių susitarimas visų pirma turi tikslą padėti Kazlų Rūdai kurti savivaldą, keistis informacija, nuomonėmis ir patirtimi, kad demokratiškai būtų skatinama miestų socialinė ir ūkio plėtra, bendravimas ir piliečių dvasinis suartėjimas.
Kazlų Rūdos savivaldybėje visuomet buvo vykdoma jaunimo veikla. Mokyklose veikė įįvairūs moksleivių būreliai. Jau nuo 2001 m. veikia jaunimo organizacija Plutiškėse „Plutiškių jaunųjų lyderių klubas“, kuris vykdo įvairią jaunimo veiklą, bendradarbiauja su olandais. Kazlų Rūdoje įkurta jaunimo organizacija „Jaunimo sportas“.
Visoje Kazlų Rūdos savivaldybėje jaunimo veikla dar aktyviau vykdyti pradėta 2004 m. Savivaldybėje pradėjo dirbti jaunimo reikalų koordinatorius, susikūrė keletas neformalių jaunimo grupių kaimiškose vietovėse. Per praeitą vasarą susikūrė Višakio Rūdos kaimo neformali jaunimo grupė „Žiburys”, rudenį susikūrė Bagotosios jaunimo organizacija „Bigeris“ ir Antanavo neformali jaunimo grupė „Draugai“, kuriasi neformali jaunimo grupė Jankuose.
Pavojingi objektai. Kazlų Rūdos savivaldybėje yra 9 chemiškai pavojingi objektai, kuriuose pavojingų medžiagų kiekis viršija nustatytąjį pavojingų medžiagų kiekį. Iš jų l objekte naudojamas mazutas, l – benzinas, l – dyzelinas, 3 – suskystintos dujos, 2 –– gaminamas ir saugomas etilo alkoholis, l – saugomi pesticidai, l – gamyboje naudojami medžio plokščių gamybos cheminiai komponentai. Šiuose objektuose saugoma, naudojama ir sandėliuojama 1080 t mazuto, 56 t benzino, 40 t dyzelino, 28,8 t suskystintų dujų, 150 t etilo alkoholio, beveik 350 t senų ir nežinomų pesticidų ir 188 t medžio plokščių gamybos cheminių komponentų.
Savivaldybės pavojingų objektų sąrašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 221 „Dėl Lietuvos ūkio objektuose naudojamų pavojingų mmedžiagų ribinių kiekių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 68-2186).
Kazlų Rūdos savivaldybės pavojingų objektų sąrašas.
Eil. Nr. Pavojingas objektas Adresas Pavojinga medžiaga
1. Degalinė, UAB „Lukoil Baltija Servisas“ Kauno filialas Ąžuolų Būdos, Kazlų Rūdos sav. Šviesieji naftos produktai, suskystintos dujos
2. SPAB „Stumbras“ Antanavo spirito gamykla (gamyba) Ąžuolų Būdos, Kazlų Rūdos sav. Etilo alkoholis (spiritas)
3. SPAB „Stumbras“ Antanavo spirito gamykla (gamyba) Antanavas, Kazlų Rūdos sav. Etilo alkoholis (spiritas)
4. Suskystintų dujų degalinė, UAB „Sūduvos dujos“ Daukanto g. 19, Kazlų Rūda Suskystintos dujos
5. Suskystintų dujų degalinė, UAB „Sūduvos dujos“ Didžiųjų, tel. Zariškių k., Kazlų Rūdos sav. Suskystintos dujos
6. Apskrities nenaudojamų pesticidų sandėlis (Marijampolės savivaldybės administracija) Kazlų Rūdos sav., KOP 3-ioji aviacijos bazė Seni, nežinomi ir nenaudojami žemės ūkio apsaugos chemikalai
7. Kazlų Rūdos miesto katilinė Gedimino g. 1, Kazlų Rūda Mazutas
8. Degalinė, UAB „Saurida“ Ąžuolų Būdos k., Kazlų Rūdos sav. Šviesieji naftos produktai, suskystintos dujos
9. Medžio plokščių gamyba, UAB „Girių bozonas“ Gedimino g. 1, Kazlų Rūda Formaldehidinė derva
Savivaldybės gyventojų perspėjimas ir informavimas apie avarijas chemiškai pavojinguose objektuose. Savivaldybės gyventojų perspėjimas ir informavimas avarijos atveju bus vykdomas vadovaujantis Kazlų Rūdos savivaldybės mero 2002-10-10 potvarkiu Nr. 164 „Dėl savivaldybės gyventojų perspėjimo ir informavimo tvarkos tvirtinimo“ patvirtinta Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojų perspėjimo ir informavimo tvarka.
Sprendimą perspėti ir informuoti gyventojus savivaldybės lygiu priima savivaldybės meras, atsižvelgdamas įį ekstremalios situacijos mastą, pobūdį, išplitimo tikimybę bei savivaldybės ekstremalių situacijų valdymo centro pasiūlymus.
Gyventojų perspėjimas ir informavimas vykdomas iš anksto sudarytų sutarčių pagrindu, panaudojant elektros sirenas, automobilius su garso stiprinimo įranga, skelbiant perspėjimo tekstą per radijo stotis, televiziją, spaudos leidinius bei perduodant informaciją per pasiuntinius.
Seniūnijų seniūnai organizuoja seniūnijos gyventojų perspėjimą ir informavimą, vadovaudamiesi iš anksto nustatyta tvarka.
Gyventojų elgesys įvykus avarijai.
Pavojinguose objektuose naudojamų cheminių medžiagų charakteristika:
Šviesieji naftos produktai (JTO kodas 1203). Nuodingi – degūs skysčiai. Degimo produktai – anglies dioksidas, anglies monoksidas, angliavandeniliai ir vanduo. Lengvai užsidega nuo kibirkščių ir ugnies. Su oru sprogstamumo ribos 1,5– 8,1% tūrio. Didžiausia leistina koncentracija (DLK) gyvenamojoje zonoje 5 mg/m3, darbo zonoje –’100 mg/m, priskiriamas 4 pavojingumo klasei. Pakenkimas benzinu vyksta inhaliaciniu keliu, kiek mažiau pakenkiama oda. Būdingas kombinuotas pakenkimas (traumos, nudegimai, apsinuodijimai). Pagrindiniai intoksikacijos simptomai: refleksų slopinimas, traukuliai, sąmonės netekimas, kvėpavimo centro paralyžius. Pasireiškia narkotiniu, pneumoniniu, hepatotoksiniu poveikiu. Gali išsivystyti sunki toksinė pneumonija.
Suskystintos propano-butano dujos (JTO kodas – 1978). Didžiausia leistina koncentracija (DLK) gyvenamojoje zonoje – 300 mg/m, darbo zonoje – 1800, mg/m, priskiriamos 4 pavojingumo klasei. Mažai pavojingos. Didelės koncentracijos sukelia deguonies badą. Patalpose sukelia dusulį, galvos svaigimą. Prisilietus prie skysčio, oda nušąla. Apsinuodijimo požymiai: susijaudinimas, mieguistumas, galvos skausmas, odos paraudimas ir peršėjimas, aašarojimas, aštrus akių skausmas. Gaisro ar sprogimo atveju galimi dideli turtiniai nuostoliai.
Žemės ūkio chemikalai (seni ir nežinomi pesticidai). Skysčiai ir milteliai. Nuodingi. Užsidega savaiminės reakcijos atveju. Degimo produktai: įvairūs oksidai, fosgenas, difosgenas, gyvsidabrio junginiai ir t.t.
Etanolis (spiritas) (JTO kodas – 1170). Degus skystis. Didžiausia leistina koncentracija (DLK) gyvenamojoje zonoje 5 mg/m3, darbo zonoje – 1000 mg/m3, priskiriamas 4 pavojingumo klasei. Spirito garai susimaišė su oru sudaro sprogstamąjį mišinį. Spirito koncentracija nuo 3,6% iki 17,7% pagal tūrį. Spiritas yra narkotinė medžiaga. Degimo produktai: anglies dioksidas ir vanduo.
Poveikio teritorija.
Eil. Nr. Medžiaga Poveikio zona Poveikio trukmė
1. Šviesieji naftos produktai. Išsipylus – 0,3 km. Sprogimo atveju – 0,02 km. Gaisro atveju – 0,006 km. Išsipylus – iki 2 val. Sprogimo atveju – 5 s. Gaisro atveju – 0,4 val.
2. Suskystintos propano-butano dujos. Išsipylus – 0,4 km. Sprogimo atveju – 0,22 km. Gaisro atveju – 0,036 km . Išsipylus – 0,08 val. Sprogimo atveju – 5,6 s. Gaisro atveju (ugnies kamuolys) – 5–20 s.
3. Žemės ūkio chemikalai (seni ir nežinomi pesticidai). Gaisro atveju – iki 17 km. 6,3 val.
4. Etanolis (spiritas). Išsipylus – 0,03 km. Sprogimo atveju – 0,038 km. Gaisro atveju – 0,03 km. Išsipylus – 1,5 val. Sprogimo atveju – 5,6 s. Gaisro atveju –
0,5 val.
Gyventojų elgesys. Gyventojai turi imtis šių skubių apsaugos priemonių: uždaryti langus, duris, išjungti elektros prietaisus, dujas, apsaugoti kvėpavimo takus panaudojant apsaugos priemones (vatos-marlės raiščius, rankšluosčius, audeklą), odą (paltai, striukės, lietpalčiai, galvos apdangalai, pirštinės), pasirūpinti gyvūnais, naminiais gyvuliais, įspėti kaimynus, pasiruošti galimai evakuacijai. Evakuojantis būtina naudoti kvėpavimo ir odos apsaugos priemones. Evakuacijos maršrutą nurodo policijos ar civilinės saugos darbuotojai, savarankiškai evakuojantis eiti statmenai vėjo krypčiai.
Avarijų likvidavimo planavimas. Su savivaldybės parengties ekstremalioms situacijoms planu ir pavojingų objektų avarijos likvidavimo planais ggalima susipažinti Kazlų Rūdos savivaldybės administracijoje (205 kabinete, Atgimimo g.12, Kazlų Rūda), Marijampolės apskrities viršininko administracijoje (409 kabinetas, Vytauto g. 28, Marijampolė) arba internete adresu (www.kazluruda.lt).
Nurodymai dėl gyventojų elgesio. Cheminio užteršimo atveju besąlygiškai laikytis Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos darbuotojų, gaisrininkų ir policijos pareigūnų nurodymų.
Informacija Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojams apie potencialiai pavojingus hidrotechnikos statinius, jų keliamą pavojų,
veiksmus bei elgesį avarijos atveju
Potencialiai pavojingi hidrotechnikos statiniai. Kazlų Rūdos savivaldybėje yra 4 potencialiai pavojingi hidrotechniniai statiniai. Jūrės, Pilvės-Vabalkšnės ir Gulioniškių tvenkiniai kelia pavojų žžmonėms. Infrastruktūros objektams pavojų gali sukelti visų tvenkinių pylimų griūtis.
Sugriuvus Jūrės užtvankos pylimui į užtvindymo zoną patenka 2 žmonės, Pilvės–Vabalkšnės – 12, Gulioniškių – 4. Savivaldybėje į galimą užtvindymo zoną pralaužus tvenkinių pylimus gali patekti apie 18 gyventojų, 4 tiltai iir 9 pastatai. Kazlų Rūdos savivaldybės potencialiai pavojingų hidrotechninių statinių sąrašas.
Eil. Nr. Potencialiai pavojingas hidrotechninis statinys Savininkas
1. Jūrės AB „Jūrės medis“
2. Kazlų Kazlų Rūdos mškų urėdija
3. Pilvės–Vabalkšnės UAB „Karpis“
4. Gulioniškių –
* Sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl potencialiai pavojingų hidrotechnikos statinių priežiūros ir kontrolės“ (Žin., 1998, Nr. 98-2729).
Savivaldybės gyventojų perspėjimas ir informavimas apie avarijas potencialiai pavojinguose tvenkiniuose. Savivaldybės gyventojų perspėjimas ir informavimas avarijos atveju bus vykdomas vadovaujantis Kazlų Rūdos savivaldybės mero 2002-10-10 potvarkiu Nr. 164 „Dėl savivaldybės gyventojų perspėjimo ir informavimo tvarkos tvirtinimo“ patvirtinta Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojų perspėjimo ir informavimo tvarka.
Sprendimą perspėti ir informuoti gyventojus savivaldybės lygiu priima savivaldybės meras, atsižvelgdamas į ekstremalios situacijos mastą, pobūdį, išplitimo tikimybę bei savivaldybės ekstremalių situacijų vvaldymo centro pasiūlymus.
Gyventojų perspėjimas ir informavimas vykdomas iš anksto sudarytų sutarčių pagrindu, panaudojant elektros sirenas, automobilius su garso stiprinimo įranga, skelbiant perspėjimo tekstą per radijo stotis, televiziją, spaudos leidinius bei perduodant informaciją per pasiuntinius.
Seniūnijų seniūnai organizuoja seniūnijos gyventojų perspėjimą ir informavimą, vadovaudamiesi iš anksto nustatyta tvarka.
Gyventojų elgesys įvykus avarijai tvenkinyje. Avarijos hidrotechniniuose statiniuose gali kilti: sugriuvus užtvankai dėl techninių reikalavimų neatitikimo ar nesilaikymo, esant didelei vandens filtracijai, kai paplaunamas pylimas, persipylus vandeniui per užtvankos pylimą, užsikimšus vandens pralaidoms ir pakilus vvandens lygiui, susidarius ledo prišalimams, sugadinus pylimus laukiniams žvėreliams, esant staigiam vandens lygio kilimui dėl smarkių ar ilgalaikių liūčių ir įvykus teroro aktams ar diversijoms.
Avarijų su hidrotechniniais statiniais atveju išbėgęs vanduo gali užlieti ir patvindyti dideles teritorijas, išgriauti krantus ir apsauginius pylimus, sugadinti hidrotechninius ir kitus statinius, sukelti dirvų eroziją, sudaryti griovas ar nuošliaužas, sugadinti ryšių, elektros, kanalizacijos ir vandentiekio tinklus, padaryti žalą kraštovaizdžiui, suardyti kelius, automobilių ir geležinkelio tiltus, užteršti vandenvietes ir geriamojo vandens šulinius, sunaikinti gyvulius ir kitus gyvūnus, sužaloti ar sukelti mirtį žmonėms.
Patenkantys į užtvindymo zoną turi imtis šių skubių apsaugos priemonių — stebėti aplinką, palikti galimo užtvindymo zoną, įspėti kaimynus, padėti evakuotis seniems neįgaliems žmonėms ir vaikams, užsandarinti langus ir duris, išjungti elektros prietaisus, dujas, pasirūpinti gyvuliais ir kitais gyvūnais, įspėti kaimynus, pasiimti vertingus daiktus ir dokumentus. Evakuacijos maršrutą nurodo policijos arba civilinės saugos darbuotojai.
Avarijų likvidavimo planavimas. Su savivaldybės parengties ekstremalioms situacijoms ir veiksmų sugriuvus hidrotechniniams statiniams planais galima susipažinti Kazlų Rūdos savivaldybės administracijoje (205 kabinetas, Atgimimo g.12, Kazlų Rūda) Marijampolės apskrities viršininko administracijoje (412 kabinetas, Vytauto g. 28, Marijampolė) arba internete adresu (www.kazluruda.lt).
Nurodymai dėl gyventojų elgesio. Potvynio ar užtvindymo atveju sugriuvus tvenkinio užtvankai besąlygiškai laikytis Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos darbuotojų, gaisrininkų ir policijos pareigūnų nurodymų.
Švietimo įįstaigos
Kazlų Rūdos savivaldybėje yra 11 švietimo įstaigų: Kazlų Rūdos pradinė mokykla, Antanavo, Ąžuolų Būdos, Bagotosios, Jankų, Kazlų Rūdos pagrindinės mokyklos, Kazlų Rūdos pagrindinė mokykla „Elma“, dirbanti Valdorfo metodu, Plutiškių vidurinė mokykla, K.Griniaus gimnazija, Kazlų Rūdos muzikos mokykla ir Kazlų Rūdos vaikų lopšelis-darželis „Pušelė“.
Didelę reikšmę ugdant jaunąją kartą turi Kazio Griniaus gimnazija. Išaugusi iš pradžios mokyklos, ši švietimo įstaiga 1999 m. gavo oficialų gimnazijos statusą. Gimnazijoje mokosi beveik 500 moksleivių. Dabartinė gimnazija – moderni, šiuolaikinė, demokratine dvasia dirbanti mokykla, atvira kaitai ir inovacijoms, teikianti kokybišką išsilavinimą.
Naudota literatūra:
1. „Mūsų Lietuva“ (Krašto vietoviį istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai) III tomas. Paruošė Bronius Kviklys . Lietuvių enciklopedijos leidykla, Pietų Bostonas, 1966 m.
2. „Lietuvių enciklopedija“ . II-as tomas. Karinė bazė. Lietuvių enciklopedijos leidykla, Pietų Bostonas,1957m.
Panaudota informacija iš internetinių puslapių
1.http://www.krvi.lt/pages
2.http://www.kazluruda.lt
3. www.gimnazija.kazluruda.lm.lt
4.ww.meniu.lt
5. http://www.metalas.lt
6..vrk.lt
Kazlų Rūdos atrakcijos