Kenksmingos medžiagos vartojimas pramonėje ir žemės ūkyje. Apsauga nuo jų.

Šiais laikais neįsivaizduojama, kad pramonė ir žemės ūkis galėtų apsieiti be įvairiausių cheminių medžiagų. Plastikai, sintetiniai dažai, klijai, tirpikliai, rūgštys, šarmai, pesticidai ir kt., pažeidus jų vartojimo, saugojimo, gabenimo ir kt. tvarką, gali tapti aplinkos užteršimo, žmonių bei gyvulių apsinuodijimo šaltiniu. Nuo avarijų, gaisrų ir kitų nelaimių, deje, niekas nėra apsaugotas.

Net nenuodingos cheminės medžiagos tam tikromis aplinkybėmis gali virsti nuodingomis. Pavyzdžiui, 1988 m. kilus gaisrui Maskvos šilko kombinate “ Krasnaja roza “, termiškai sukilo apie 150 kg natrio ssulfito – buvo apnuodyta 172 žmonės iš gretimo gyvenamojo rajono. Kalbant apie pramonėje ir žemės ūkyja vartojamas chemines medžiagas, negalima pamiršti, kad, joms degant, ypač joms termiškai skylan, į atmosferą patenka nemažas kiekis įvairių nuodingųjų medžiagų: anglies monoksido ( smalkių ), formaldehido, ciano vandenilio, chloro, chloro vandenilio, azoto ir sieros oksidų ir kt.

Iki 80 % žuvusiųjų per gaisrus yra ne ugnies, bet degimo ir terminio medžiagų skilimo produktų aukos. 1929 m. pirmą kartą buvo pranešta apie įvykį, kurio metu žžmonės žuvo nuo nuodingųjų medžiagų poveikio gaisro metu ( Klivlendo ( JAV ) ligoninėje užsidegus rengeno juostų atsargoms, apsinuodiję smalkėmis ir azoto oksidais žuvo 125 žmonės ). Nustatyta, kad degant polistirolui išsiskiria formaldehidas, akrilo nitrilui – ciano vandenilis, degant vinilo cchoridui arba polivinilo chloridui – chloro vandenilis.

Civilinės saugos darbuotojai ypač didelį dėmesį skiria tiems objektams, kuriuose laikomos, vartojamos, perdirbamos arba gabenamos pavojingos cheminės medžiagos.

1994m. kovo 1 d. įsigaliojo Lietuvos higienos norma NH 23 – 1993 “ Kenksmingos medžiagos. Didžiausia leidžiama koncentracija darbo aplinkos ore “

Kenksmingos medžiagos, petekusios į organizmą per kvėpavimo takus, virškinamąjį traktą arba pro odą, gali sukelti įvairius organizmo pakitimus, kurie pasireiškia kaip ūminiai arba lėtiniai apsinuodijimai. Šių medžiagų gali būti žaliavose, ir gamybos produktuose, ir pusgaminiuose ar pramonės atliekose, taip pat atmosferoje, vandenyje, maisto produktuose. Medžiagos veikimo pobūdį lemia jos fiziologinis aktyvumas arba nuodingumas. Medžiagų toksiškumui apibūdinti sąvokos: vidutinė slenkstinė koncentracija ir didžiausia leidžiama koncentracija.

Vidutinė slenkstinė koncentracija – tai mažiausia medžiagos koncentracija sukelenti ffiziologinį poveikį. Šiuo atveju žmonės jaučia svekatos sutrikimo požymius, kosulys.

Didžiausia leidžiama kocentracija, priklausomai nuo vartojimo srities, gali būti įvairi: darbo vietos, vidutinės paros aplinkos ore, vandenyja. Didžiausia leidžiama koncentracija darbo zonoje – DLK d.z. ( maksimali medžiagos koncentracija darbo zonoje, žmogus gali dirbti visą darbo dieną ( 8 val. ).

Dažnai vartojamos toksinių dozių sąvokos. Apsinuodijimo dozė – tai medžiagos kiekis, sukeliantis žalingą poveikį oaganizmui. Atsižvelgiant į poveikį, apsinuodijimo dozės skirstomos taip:

– vidutinė mirtinoji ( kai miršta 50 % nukentėjusiųjų ));

– vidutinė žalojamoji ( kai 50 % nukentėjusiųjų netenka darbingumo-suserga );

– vidutinė ribinė – vidutinė slenkstinė ( VSD ) ( kai 50 % nukentėjudiųjų pajunta nedidelius sutrikimo požymius ).

Priklausomai nuo kenksmingos medžiagos patekimo į organizmą būdo, apsinuodijimo dozės gali būti:

– įkvepiamoji ( inhaliacinė ), matuojama g. min/m3 arba mgּmin/l;

– įsiurbiamoji ( rezorbcinė ) pro odą, matuojama mg/cm2;

– įsiurbiamoji ( rezorbcinė ), esant oraliniams apsinuodijamams ( pro virškinamąjį traktą ), matuojama mg/kg organizmo svorio.

Didžiausią pavojų kelia medžiagos, patenkančios į organizmą pro kvėpavimo takus ( dujos, garai, dulkės ). GIAK ( galimo inhaliacinio apsinuodijimo koeficijantas ) – tai didžiausios galimos 20˚C temperatūroje medžiagos garsų koncentracijos ir šios medžiagos garų vidutinės mirtinosios koncentracijos santykis.

Lietuvoje visos kenksmingos medžiagos, atsižvelgiant į jų pavojingumą, yra skirstomos į ketures klases:

1. ypač pavojingos;

2. labai pavojingos;

3. vidutiniškai pavojingos;

4. mažai pavojingos.

Tačiau šis skirstymas, kaip ir kiti, yra sąlyginis, nes neįvertinamas visas cheminio poveikio sudėtingumas. Tokios medžiagos kaip sieros rūgštis, kalio ir natrio šarmai bei jų tirpalai, kurios dideliais kiekiais vartojamos pramonėje ir priklauso antrajai pavojingumo klasei, didesnę grėsmę žmonėms; jos gali veikti tik susiliesdamos su žmogaus kūnu.

Amoniakas ar acto rūgštis gali sukelti masinius apsinuodijimus, nes šios medžiagos yra lakios ir paprastai laikomos didelės jų atsargos.

Civiliniai saugai būtina atkreipti dėmesį į chemines medžiagas, ggalinčias sukelti masinius apsinuodijimus. Įvairios dujos ir lakūs skysčiai, kietos medžiagos, gali pasklisti dulkių ar smulkių lašelių pavidalu.

Kiekvienos medžiagos įpakavimo etiketėje yra tokie žymėjimai:

– pavojaus ženklas ( kvadratas su raidiniu indeksu ties apatiniu kairiuoju kampu )

– rizikos pobūdis ( indeksas, kurį sudaro raidė R su skaitmeniniu kodu ).

Pagal toksinį poveikį žmogaus organizmui kenksmingos medžiagos skirstomos į 9 grupes ( 1 lentelė ). Ypač pavojingos tos medžiagos, kurios gali kauptis organizme, o pakenkimai pasireikšti tik po ilgesnio laiko, kartais net po kelių mėnesių. Tokias savybes turi gyvsidabrio garai, tertaetilis švinas, kai kurie pesticidai.

1 lentelė

Medžiagų

grupės Apsinuodijimo

pobūdis Būdingos

medžiagos

Nervus veikiančios

Dirginančios

( erzinančios )

Odą žalojančios

Fermentus veikiančios

Inkstus veikenčios

Kraują veikiančios

Mutageninės

Alerginės

Kancerogeninės Sukelia funkcinius nervų sistemos pakitimus

Pažeidžia viršutinius ir gilesnius kvėpavimo takus

Pažeidžia odą, sukelia pūlinius

Pažeidžia fermentų struktūrą, inaktyvuoja juos

Sukelia inkstų audinių struktūros pokyčius

Slopina fermentus, kurie dalyvauja deguonies aktyvacijos procese, reaguoja su kraujo hemoglobinu

Veikia ląstelių genus

Sukelia organizmo reakcinės galios pakitimus

Sukelia vėžinias ligas Amoniakas, sieros vandenilis

Amoniakas, chloras, sieros dioksidas

Neorganinės rūgštys, kai kurios organinės rūgštys

Ciano vandenilio rūgštis ir jos druskos, arsenas

Selenas, fosforas, chlorinti angliavandeniliai

Anglies monoksidas, benzolo dariniai

Etilenas, etilo oksidas, gyvsidabris

Nikelis ir jo junginiai, piridino dariniai

Akmens anglių derva, aromatiniai aminai

Chloras. Pakankamai gerai tirpsta vandenyje, taip pat labai gerai tirpsta heptane, anglies tertachloride. Skystas chloras tirpina gumą. Plačiai vartojamas vendeniui dezinfekuoti, popieriui ir audiniams balinti, įįvairiems polimeramas, pesticidamas, tirpikliams gaminti. Chloro garai, būdami sunkesni už orą, plinta pažeme, užpildo rūsius, šulinius, daubas ir gali ten laikytis keletą dienų, ypač ramiu oru. Chloro garams nusodinti, jų plitimui sustabdyti turi būti purškiamas vanduo – daromos vadinamosios vandens užtvaros.

Apsaugai nuo chloro skirtos izoliuojamosios, civilinės bei pramoninės dujokaukės su V, M ar BKF tipo dėžutėmis.

Apsinuodijusį chloru žmogų reikia skubiai išnestį į gryną orą, paguldyti, šiltai užkloti, duoti kvėpuoti vandens arba alkoholio garų, deguonės ir daryti 0,5 % geremosios sodos inhaliacijos kvėpavimo takų dirginimui sumažinti.

Amoniakas. Vandeninis amoniako tirpalas vadinamas amoniakiniu vandeniu, amonio šarmu. Amoniakas skystėja 33,4˚C temperatūroje, be to, lengvai suskystinamas nedideliame slėgyje. Amoniakas garuodamas sunaudoja labai daug šilumos. Ši savybė nulėmė tai, kad pieno, mėsos, žuvų ir kt. įmonių pramoniniuose šaldytuvuose šaldymo medžiagos yra amoniakas. Amoniako sklidimo kryptimi būtina užgesinti atviros ugnies šaltinius, išjungti elektros prietaisus.

Amoniakas lengvai užuodžiamas. Amoniakas dirgina kvėpavimo takus, akis, odą, kyla kosulys, dusulys. Didelės amoniako dozės veikia centrinę nervų sistemą – prasideda traukuliai. Vidutinė slinkstinė dozė – 15 mg. min/l, vidutinė mirtinoji dozė – 100 mg. min/l.

Nukentėjusįjį nuo amoniako garų reikia skubiai išnešti iš užterštos vietos, puguldyti, šiltai užkloti, duoti kvėpuoti vandens garų arba sudrėkinto deguonies.

Gyvsidabris. Ore gyvsidabrio paviršius

iš lėto pasidengia oksido plėvele, todėl garavimo greitis po 14 parų sumažėja iki 20 – 40 % pradinio greičio. Gyvsidabrio garų koncentracija 25˚C temperatūroje gali būti net 2000 kartų didesnė už DLK d. z., kuri lygi 0:0,01 mg/m3. Gyvsidabris lengvai prasikverbia net pro labai mažus plyšelius, todėl dirbant visi darbo įrenginiai turi būti ant specialių padėklų.

Gyvsidabrio garų žmogus nejaučia, nes jie neturi nei spalvos, nei kvapo. Nukentėję žmonės savo negalavimų dažniausiai net nesieja su tikrąja jų atsiradimo priežastimi. Kvėpavimo oorganamas apsaugoti nuo gyvsidabrio garų tinka pramoninės dujokaukės ir respiratoriai su G tipo dėžutėmis arba izoliuojamosios dujokaukės.

Pesticidai. Pagal paskirtį pesticidai skirstomi į 29 grupes ( pavyzdiui, antihelmintais – gyvulių parazitinės kirmėlės, baktericidai skirti kovoti su bakterijomis ir bakterijų sukeltomis ligomis, herbicidai naikinamos piktžolės ).

Pagal toksines savybes dauguma pesticidų priskiriami I ir II pavojingumo klasių medžiagoms. Lietuvoje gerai žinomi pesticidai: sevinas, dursbarnas, koralas. Dirbant su pesticidais, draudžiama naudoti medicinines pirštines bei vatos ir merlės raiščius.

Apsinuodijus fosforo organiniais junginiais, jjaučiamas akių ir liežuvio trūkčiojimas, pilvo skausmas, pykinimas. Nuo odos fosforo organiniai preparatai nuplaunami 5 – 10 % amoniakiniu vandeniu arba 2 – 5 % chloramino tirpalu. Jei pesticidai pateko į virškinamąjį traktą, nukentėjusiajam reikia sugirdyti kuo daugiau vandens ir ssukelti vėmimą.

Chloro organiniai preparatai labiausiai pažeidžia inkstus ir kepenis, gali pakenkti kraują, odą. Patekę ant odos, šie preparatai sukelia paraudimą, išbėrimą.

Pesticidai, kurių yra ciano grupės medžiagų, veikia taip pat kaip ir ciano vendenilis. Pesticidamas skylant, gali susidaryti sieros dioksidas, arsino, ciano vandenilio, ozoto oksidų, chloro vandenilio ir kitų nuodingųjų dujinių medžiagų ar dulkių. Dažniausiai pasitaikančios kenksmingos medžiagos išvardintos 2 lentelėje. Įvykus avarijai ir išsiliejus nuodingosioms medžiagoms, gyventojai turi skubiai imtis priemonių apsaugoti save ir artimuosius.

2 lentelė

Medžiagos

Savybės

DLK d. z.

( mg/ m3 ) Individualiosios

apsaugos priemonės Poveikis žmogaus organizmui, pirmoji medicininė pagalba

1 2 3 4 5

Acto rūgštis Bespalvis, ašrtaus kvapo lakus skystis, gerai tirpsta vandenyje

5,0

Izoliuojamoji dujokaukė, pramoninė dujokaukė, kostiumas, apsauginiai batai, pirštinės Gerai dirgina kvėpavimo takus, veliau – žaizdos. Pirmoji pagalba: akis, odą plauti vandeniu ir 2 % ggeremosios sodos tirpalu.

Anglies monaksidas Bespalvės, bekvapės, beskonės dujos

20,0 Izoliuojamoji dujokaukė, pramoninė dujokaukė (M,CO), filtruojamoji dujokaukė Pirmoji pagalba: grynas oras, duoti kvėpuoti deguonies, ramybė

Arsinas Bespalvės, česnako kvapo, gerai tirpsta vandenyje

0,1 Izoliuojamoji dujokaukė, pramoninė dujokaukė, pirštinės, gumotas kostiumas Veikia inkstus, kepenis, kraują odą. Apsinuodijimo požymiai pastebimo po 2 – 24 val.:

Azoto oksidas Specifinio kvapo, rudai raudonos spalvos

2,0 Izoliuojamoji dujokaukė, pramoninė dujokaukė, gumotas kostiumas, apsauginis kostiumas L-1 Veikia odą, akis, kvėpavimo takus. Apsinuodijimo požymiai:silpnėja kvėpavimas ir širdies veikla.

Ciano vandenilio rūgštis Bespalvis lakus skystis

0,3 Izoliuojamoji dujokaukė, pramoninė dujokaukė, filtruojamoji dujokaukė Veikia centrinę nervų sistemą. PPirmieji apsinuodijimo požymiai: silpnumas, pasunkėjęs kvėpavimas, metalo skonis burnoja.

Druskos rūgštis Bespalvis, aštraus kvapo 5,0 Izoliuojamoji dujokaukė, pramoninė dujokaukė, kostiumas, batai Apsinuodijimo požymiai kosulys, dusulys, odos, lūpų.

Etilengli- kolis Bespalvis, bekvapis, saldaus skonio skystis

0,1 Izoliuojamoji dujokaukė, pramoninė dujokaukė, kostiumas, guminės pirštinės Veikia cenrtinę nervų sistemą, patekus pro odą, įkvėpus, nurijus. Apsinuodijimo požymiai: galvos skausmai, pykinimas, viduriavimas, silpnumas, kvėpavimo sutrikimas, traukuliai.

Formalde-hilis Belspalvės, aštraus kvapo dujos

0,5 Izoliuojamoji dujokaukė Veikia centrinę nervų sistemą. Apsinuodijimo požymiai neryškūs: ašarojimas, silpnumas, sloga.

Azoto rūgštis Bespalvis skystis. Sąveikauja su organinėmis medžiagomis

2,0

Tas patas Apsinuodijimo požymiai: sausas kosulys, dusulys, odos, burnos ertmės.

Benzolas Bespalvis, silpno malonaus kvapo

5,0 Izoliuojamoji dujokaukė Veikia centrinę nervų sistemą, širdį, kraują, kvėpavimo takus, odą. Apsinuodijimo požymiai: akių skausmas, ašarojimas, mieguistumas, galvos svaigimas.

Chloro vandenilis Bespalvės, aštraus kvapo, gerai tirpstančios vandenyje dujos

5,0 Izoliuojamoji dujokaukė, skirtos darbui su rūgštimis Sukelia kvėpavimo takų katarą , veikia akis, odą.

Metanolis (metilo alkoholis) Bespalvis, etilo alkoholio kvapo skystis

5,0 Izoliuojamoji dujokaukė Veikia regėjimą, kvėpavimo organus. Apsinuodijimo požymiai: galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, regėjimo sutrikimas.

Sieros dioksidas Bespalvės, troškaus kvapo, sunkesnės už orą dujos

10,0 Izoliuojamoji dujokaukė, pramoninė dujokaukė, kostiumas, apsaugantis nuo rugščių Veikia kvėpavimo takus, plaučius, akis. Apsinuodijimo požymiai: stiprus skausmas, kosulys, sunkus kvėpavimas.

Sieros rūgštis

Bespalvis, sunkus, aliejinis skystis

1,0

Dujokaukės, apsauginiai akiniai, specialūs drabužiai iš rūgštims atsparių medžiagų Nudegina gleivinę, odą, akis. Patekus ant odos – stiprus perštėjimas, iš pradžių atsiranda balti, vėliau tamsiai raudoni šašai. Įkvėpus sudirginama nosiaryklė, kyla sausas kosulys, dusulys. Patekus į sskrandį, – stemplės, skrandžio, gleivinės nudegimai.

Sieros vandenilis Bespalvės, supuvusio kiaušinio kvapo, sunkesnės už orą dujos

10,0 Izoliuojamoji dujokaukė, pramoninė dujokaukė Dirgina gleivinę. Apsinuodijimo požymiai: saldus skonis burnoja, bendras silpnumas, pykinimas, prakaitavimas, ašarojimas, dusulys.

Tetraetilis švinas Bespalvis, silpno vaisių kvapo, aliejinis skystis

0,005 Guminiai batai, pirštinės, kostiumas Į organizmą patenka įkvėpus, nurijus ir pro odą; patekias į organizmą kaupiasi.

Einant per užteržtą vietovę, reikia stengtis neliesti kenksmingų medžiagų lašų, nekelti dulkių, nesiliesti prie sienų, tvorų. Patekus nuodingosioms medžiagoms ant drabužių, ypač ant neapsaugotų odos vietų, būtina skubiai jas nuvalyti.