Kinija

Truputis istorijos:

Apie IV – III tūkstantmetį pr. Kr. gyvavo Kinijos civilizacija, kitaip dar vadinama Geltonosios upės civilizacija.

Kinija iš visų pusių apsupta gamtos sukurtų užtvarų – vandenyno, kalnų ir dykumų.

Kalnuotos Kinijos rytinėje dalyje plyti lyguma. Per ją teka dvi didelės upės: Jangdzė (Mėlynoji upė) ir Huanghė (Geltonoji upė). Pastaroji taip vadinama todėl, kad tekėdama prineša į slėnį daugybę geltono derlingo dumblo.

Liūčių metu Geltonoji upė išsilieja ir apsemia visą slėnį. Kartais vanduo išplauna dirvožemį ir upė išrausia naują vagą. Drumzlina tėkmė nusineša iištisus kaimus. Dėl to kinai upę vadina Kinijos nelaime arba klajojančia upe.

IV – III tūkstantmetyje pr. Kr. žmonės apsistojo derlingose žemėse Geltonosios upės vidurupyje. Jie buvo žemdirbiai ir gyvulių augintojai. Vėliau išmoko auginti šilkverpio vikšrus ir iš šilkinių siūlų audė nuostabius audinius.

Savo šalį kinai vadino Viduriniąja karalyste, kadangi manė ją esant pasaulio viduryje. Apie XVII a. pr. Kr. Viduriniąją karalystę užvaldė Šangų dinastija. Kiniečiai manė, kad karališką valdžią suteikia dangus, todėl savo karalius vadino dangaus sūnumis. Karaliai kartu su didikais ggyveno miestuose. Už miesto sienų įsikūrę amatininkai sudarė atskirą gyventojų sluoksnį. Jie gamino šilko audinius, liejo iš bronzos įvairius daiktus. Gausiausią gyventojų sluoksnį sudarė žemdirbiai. Geltonosios upės slėnyje jie supylė pylimus, iškasė drėkinimo kanalus. Prižiūrimuose laukuose per metus užaugindavo du dderlius.

XI a. pr. Kr. į Šangų karalystę įsiveržė iš vakarų atklydę klajokliai- Džou. Užėmę Šangų žemes, ateiviai sukūrė Džou valstybę. Pamažu didėjo dirbamos žemės plotai, augo miestai, tobulėjo amatininkų darbas, turtėjo diduomenė. Vyko permainos šalies valdyme. Pradėta rinkti mokesčius. Valdovai ėmė remtis valdininkais, bet ne kilmingąja diduomene.

VIII a. pr. Kr. Džou karalystė nusilpo ir nebepajėgė apsiginti nuo klajoklių puldinėjimų. Valstybė suskilo į kunigaikštystes. Jos kariavo ir su klajokliais, ir tarpusavyje. Penkis šimtmečius Kinija buvo susiskaldžiusi.

III a. pr. Kr. Kinijoje stipriausia buvo Cino karalystė. 221 m. pr. Kr. Cino karalius užkariavo kitas valstybėles. Jis pasivadino imperatoriumi Cin Ši Chuandžiu, t.y. “pirmuoju dieviškuoju valdovu iš Cinų giminės”.

Šalyje buvo įgyvendintos reformos. Imperija padalyta į sritis. Jų valdytojus skirdavo imperatorius ar jo artimieji. Nustatyti vvieningi matų, svorio ir piniginiai vienetai. Nutiesti geri keliai. Šiaurinėje šalies dalyje pradėta statyti Didžiąją sieną. Ji turėjo apsaugoti kraštą nuo klajoklių hunų puldinėjimų. Imperatorius įskė pastatyti puošnią sostinę.

Didžiulei statybai remti ir kariuomenei išlaikyti reikėjo daug lėšų, todėl gyventojus slėgė nuolat didėjantys mokesčiai. Nepasitenkinimas šalyje augo. Cin Ši Chuandžiui mirus, prasidėjo valstiečių sukilimai. Prie valstiečių prisijungė kariai, miestiečiai, kunigaikščiai. Cinų imperija subyrėjo, o sostinė buvo apiplėšta.

Nuo 206 m. pr. Kr. įsigalėjo Chanų dinastija. Ji valdė Kiniją apie 400 metų. Stipri iimperatoriaus valdžia surinktus mokesčius panaudojo kariuomenei stiprinti, valdininkams išlaikyti, keliams ir kanalams statyti. Kinai sėkmingai kovojo su puldinėjančiais klajokliais. Toliau statė Didžiąją sieną.

Tuo laikotarpiu ilgas kelias, ėjęs iš Kinijos per Iraną ir Priešakinę Aziją, buvo pramintas Didžiuoju šilko keliu. Juo iš Kinijos buvo gabenamas šilkas, kuris patekdavo į Europą.

Imperatoriai siekė užkariauti aplinkinius kraštus. Nuolatiniai karai išsekino šalį. Valstiečių skurdą dar labiau didino potvyniai ir badas. I a. pr. Kr. jų nepasitenkinimas peraugo į sukilimą. Jis vadinamas Raudonųjų antakių sukilimu, nes sukilėliai buvo nusidažę antakius raudonai, kad skirtųsi nuo imperatoriaus karių. Keli šimtai tūkstančių alkanų ir įniršusių valstiečių užėmė sostinę ir nuvertė imperatorių. Tačiau Chanų dinastija sugebėjo atkurti valdžią.

183 m. įsiliepsnojo Geltonųjų raiščių sukilimas. Ant sukilėlių galvų buvo geltoni raiščiai. Sukilimui vadovavo trys broliai vienuoliai Čžanai. Jie ragino nuversti imperatorių ir įkurti Geltonąją teisingumo karalystę. Apie 20 metų trukusio sukilimo metu imperatorius buvo nuverstas. Chanų dinastijos valdymas baigėsi. Imperija suskilo į daigybę smulkių valstybėlių.

II tūkstantmetyje pr. Kr. kinų tauta sukūrė raštą. Rašto ženklai buvo hieroglifai. Kiekvienas ženklas reiškė atskirą žodį. Skirtingai nuo kitų tautų, kinų raštas darėsi vis sudėtingesnis: Šangų laikais buvo apie 2 000 hieroglifų, Chanų – 18 000, o šiandien priskaičiuojama net 50 000!

Pradžioje žmonės rašė ant bambuko lentelių. IImperatoriaus dokumentus rašė ant šilko. I a. kinai išrado popierių. Jį gamino iš skudurų ir medienos. Tekstai buvo rašomi vertikaliais stulpeliais iš dešinės į kairę. Raštininkai naudojo nusmailintas lazdeles arba teptukus, kuriuos merkdavo į dažus.

Kinai sukaupė daug mokslo žinių. Jie stebėjo dangų ir įsivaizdavo, kad pasaulis yra panašus į kiaušinį: Žemė panaši į trynį, o dangus – į kiautą. Prie dangaus pritvirtinti šviesuliai kartu su juo sukasi aplink Žemę.

Kinai užrašinėjo karavanų vedlių ir jūreivių pasakojimus. Pagal juos I tūkst. pr. Kr. pradėjo sudarinėti žemėlapius. Išrado kompasą. Išmoko pagaminti paraką, kurį naudojo fejerverkams. Išrado prietaisą žemės drebėjimams užrašyti – seismografą. Išsirutuliojo matematika ir medicina.

Žymiausias senovės Kinijos išminčius buvo Konfucijus, gyvenęs VI a. pr. Kr. Jis mokė garbinti protėvius, laikytis senųjų papročių ir įstatymų. Išminčius stengėsi išlaikyti senąją krašto kultūrą. Jo mokslas vėliau paplito visoje Kinijoje.

Dalis senovės kinų išradimų pateko į Europą – popierius ir šilkas. Kiti išradimai – kompasas, parakas, seismografas – nepaplito už Rytų Azijos ribų. Dėl to Vakarų kraštai juos taip pat turėjo išrasti.

Dinastija Datos Svarbiausi valdovai

Hsia (apie 2200-apie 1600 pr. Kr.)

Šango (apie 1600-apie 1027 pr. Kr.) Utingas

Džou (apie 1027-apie 256 pr. Kr.)Ven Vangas

Cinų (221-206 m. pr. Kr.)Cin Šichvangdi

Ankstyvoji Chanų (206 m. pr. Kr.-9 m. po. Kr.)Udi

Hsin (9-25 m. ppo Kr.)Vang Mangas

Vėlyvoji Chanų (25-220 m.)Kuanguti

Trivaldystė (220-265 m.)

Vakarų Dzinų (265-317 m.)Liu Juanas

Rytų Dzinų (317-420 m.)

Pietų (420-589 m.)Udi

Sujų (581-618 m.)

Vendi

Tangų (618-690 m.)Taidzungas

Džou (690-705 m.)Uhou

Tangų (705-907 m.)Siuandzungas

Penkių dinastijų laikotarpis (907-960 m.)

Sungų (960-1279 m.)Taidzu

Juanų (mongolų) (1279-1368 m.)Chanas Chu Bilajus

Mingų (1368-1644 m.)Čeng Tzu

Cingų (1644-1911 m.)Cianlungas

Kinijos Respublika (nacionalistinė) (1911-1949 m.)Sun Jatsenas, Čang Kaiši

Kinijos Liaudies Respublika (komunistinė)(1949 m.)Mao Dzedungas, Den Siaopinas

Kinijos revoliucija

1921 m. – Kinijos komunistų partija surengia pirmajį susirinkimą Šanghajuje.

1926 m. – Šiaurės žygis. Koministai ir nacionalistai susivienija kovai su tironais karo vadais.

1927 m. – Nacionalistų vadovas Čang Kaiši per žaibiškai įvykdytą balandžio perversmą įsako nužudyti šimtus komunistų.

1934 – 1935 m. – Ilgasis žygis. Komunistai, bėgdami nuo nacionalistų kariuomenės, atsitraukia 8000 km. Mao Dzedungas tampa komunistų partijos vadovu.

1945 m. – Pilietinis karas tarp komunistų ir nacionalistų prasideda po to, kai Japonija kapituliuoja Antrajame pasauliniame kare.

1946 m. – Komunistai sėkmingai kariauja partizaninį karą su nacionalistais.

1947 m. – Liaudies išsivadavimo armiją sukuria komunistų vadovas ir karininkas Lin Bao. Mao Dzedungas įkuria komunistų sostinę Šičiačuange (lapkritis). Valstiečiai sukyla visoje Kinijoje.

1949 m. – Koministai užima Pekiną (Beidzingą). Nacionalistų pasipriešinimas žlunga. Čang Kaiši pabėga į Taivaną ir įkuria nacionalistų vyriausybę. Mao Dzedungas Pekine paskelbia Kinijos Liaudies Respubliką (spalio 1) ir tampa jos vadovu. Liaudies išsivadavimo armija kontroliuoja visą žemyninę Kinijos

teritoriją.

Žymūs žmonės

Čang Kaiši (1887 – 1975) – Kinų generolas. Kinijos Respublikos prezidentas, Gomindano (nacionalistų partijos) vadovas. Po komunistų pergalės pabėgo į Taivaną.

Mao Dzedungas (1893 – 1976) – Kinijos komunistų vadovas, pirmasis Liaudies Respublikos vadovas.

Lin Bao (1907 – 1971) – Liaudies išsivadavimo armijos įkūrėjas ir vadas.

Šis tas apie komunistus

Mao Dzedungas gimė valstiečių šeimoje ir pats siekiė mokslo. 1921 m. jis pradėjo rūpintis valstiečių reikalais.

1927 m. balandį Čang Kaiši Šanghajuje sušaudė kelis šimtus komunistų ir profesinių sąjungų organizatorių. Tada prasidėjęs chaosas kkomunistų partijoje padėjo jam paimti valdžią.

1929 m. Mao įkūrė stiprią komunistų bazę Kiangsi. Komunistų būriai iš visos Kinijos plaukė pas jį, kai Čang Kaiši nutraukė sąjungą su komunistais.

Per Ilgajį žygį Mao buvo priverstas palikti du savo vaikus. Po karo jam nebepavyko jų rasti.

Trumpa infomacija:

Oficialus pavadinimas: Kinijos Liaudies Respublika

Plotas: 9 596 960 kv. km

Sostinė: Pekinas (5 700 000)

Didžiausias miestas: Šanhajus (7 500 000)

Aukščiausia vieta: Džomolungma (Everestas) – 8882 m

Žemiausia vieta: Turbino baseinas

Gyventojų skaičius (1999 m.): 1 246 871 951

Gyventojų tankumas: 322 žm. 1 kv. km

Gyventojų pasiskirstymas (1994 mm.):28% miestuose, 72% kaimuose

Metinis gyventojų prieaugis (1999 m.):0,77%

Valstybinė kalba: kinų

Kt. kalbos: mandarinų ir Kantono kinų, vietinės kalbos ir tarmės

Svarbiausios religijos: oficialiai – tai ateistinė šalis; tradicinės religijos: daosizmas, konfucionizmas (apie 20%). Musulmonų 2%, budizmas 6%, kitų 72%.

Svarbiausi verslai: žemės ūkis, pramonė

Bendrasis vidaus produktas (1998 mm.):4,42 trilijonų JAV dol., 3 600 JAV dol. vienam žmogui

Užsienio prekyba (1998 m.):importas – 140,17 milijardo JAV dol.

eksportas – 183,8 milijardo JAV dol.

Daugiausia eksportuojama:chemikalai, elektros prekės, žemės ūkio produktai, gamtinis kuras

Daugiausia importuojama:įrengimai, grūdai, geležis

Pagrindiniai prekybos partneriai: Honkongas, Japonija, Taivanas, JAV

Piniginis vienetas: juanis (1 juanis = 100 finių)

Valiutos kursas: 8,28 juanio = 1 JAV dol.

Raštingumas (1998 m.): 80%

Universitetų skaičius: 673 (1994 m.)

Lovų skaičius ligoninėse: 1 lova 427 žmonėms

Gydytojų skaičius: 1 gydytojas 730 žmonėms

Vidutinė gyvenimo trukmė:moterų – 71,48 metų

vyrų – 68,57 metų

Kūdikių mirtingumas: iš tūkstančio gimusių 43,31 mirė

Televizorių tūkstantčiui žmonių: 30

K I N I J A

Bendros žinios

Kinijos teritorija primena gaidžio siluetą. Plotu šiek tiek didesnė už JAV, mažesnė tik už Rusiją ir Kanadą. Nuo Pamyro kalnų vakaruose ji tęsiasi apie 4022 km iki Rytų Kinijos jūros. Tai maždaug tiek pat, kkiek nuo Paryžiaus iki Teherano. Nuo pietinės sienos su Vietnamu iki šiaurinės su Rusija yra 3218 km. Ilgiausia Kinijoje (6336 km) ir trečia pasaulyje pagal ilgį upė Jangdzė valstybę dalija į dvi savitas sritis: šiaurinę ir pietinę.

Du trečdalius šalies užima kalnai, plokščiakalniai ir dykumos. Taigi 90% visų šalies žmonių gyvena tik 15% kultivuojamų žemės plotų. Diduma gyventojų įsikūrę pakrančių provincijose, besidriekančiose 18 100 km palei sieną.

Apie 93% Kinijos gyventojų yra kinai. Likusi gyventojų dalis priklauso įvairioms kitoms 55 etninėms grupėms, ddaugiausia gyvenančioms pasienio vietovėse. Kinai savo civilizaciją sukūrė prieš 4 tūkstančius metų Geltonosios upės (Chvangchės) slėnyje netoli tų vietų, kur dabar įsikūrusios Chenano ir Šandungo provincijos. Chvangchė (4845 km) dar vadinama Kinijos civilizacijos lopšiu – antra pagal ilgį šalyje. Senovės kinai tikėjo, kad gyvena pačiame Žemės centre, todėl savo kraštą pavadino Čaine, išvertus reikštų ,,Karalystė žemės viduryje”.

Kinija turi sieną su daugeliu valstybių – Indija, Mongolija, Šiaurės Korėja, Pakistanu, Rusija ir Vietnamu. Centrinė vyriausybė Pekine valdo 22 provincijas, 5 autonominius rajonus, 3 centrinio pavaldumo miestus (Pekiną, Šanhajų ir Tiendziną)

Milžinišką teritoriją turinčios šalies, pasižyminčios topografine įvairove, klimatas svyruoja nuo subarktinio iki tropinio. Jangdzės upė skiria dvi skirtingasklimato zonas.

Žiema šiaurinėje Kinijos dalyje prasideda lapkričio pradžioje ir tęsiasi iki kovo pabaigos. Nors būna sausa ir saulėta, temperatūra retai pakyla virš 0o C. Vasaros karštos, temperatūra pakyla net iki 38o C. Šiaurinėje dalyje drėgmės mažai, todėl čia smagiau nei kai kuriuose pietiniuose rajonuose. Liepa ir rugpjūtis – lietingiausi mėnesiai Pekino srityje su dažnais griaustiniais ir stipriomis liūtimis.

Pietinėje dalyje žiemos trumpesnės nei vasaros, tačiau labai šaltos ir drėgnos (ypač labiau į pietus nutįsusiose srityse: Junano, Chenano ir Gvangdungo). Temperatūra nukrina iki -10oC. Kai kuriuose regionuose sniegas – įprastas reiškinys. Tai pasakytina apie didžiausią Kinijos miestą Šanhajų. VVasaros ilgos, nejaukiai karštos ir drėgnos. Liepos ir rugpjūčio mėnesį dienomis temperatūra pašoka per 38oC. Į šią karštų orų zoną įeina trys iš keturių karščiausių Kinijos vietų – Nanzingo, Uchano ir Čangčūno.

Naujieji metai*……………sausio 1-3 d.

Vakarietiški Naujieji metai*……….sausio 1d

Pavasario šventė…………..pirmosios trys Naujųjų metų dienos pagal Mėnulio kalendorių (papr. vasario mėnesį)

(dar vadinama Kinų Mėnulio kalendoriaus Naujaisiais metais)

Tarptautinė moters diena**……….kovo 8d.

Tarptautinė darbo žmonių diena*……..gegužės 1 d.

Tarptautinė vaikų diena***……….birželio 1 d.

Nacionalinė diena*………….spalio 1, 2 d.

Kinų nacionalinės šventės:

* Apmokamos pagal įstatymą

** Dirbančioms moterims suteikiama pusė apmokamos poilsio dienos

*** Tik vieną vaiką turinčioms šeimoms suteikiama pusė poilsio dienos.

Nors šalyje yra tik šešios apmokamos šventinės dienos, diduma įmonių savaitei nutraukia darbą per kinų Mėnulio kalendoriaus Naujuosius metus. Darbo dienos perkeliamos į paskutines svaitgalio dienas prieš pat šventę ir į savaitgalį tuoj po šventės, taip dirbantiesiems susidaro daugiau poilsio dienų. Jokių oficialių religinių švenčių Kinijoje nėra.

Įdomi yra Mėnulio šventė, švenčiama aštunto mėnesio (pagal Mėnulio kalendorių) penkioliktą dieną. Šeimos susirenka prie gausiai apkrauto vaišių stalo. Paprastai valgomi ypatingi ,,mėnulio pyragėliai” su saldžiomis raudonosiomis pupomis ar lotoso sėklų pasta. Namai puošiami triušio pavidalo žibintais. (Nuo senovės laikų išlikęs pasakojimas apie princesę, gyvenusią Mėnulio rūmuose su numylėtiniu triušiu.)

Penkto mėnesio (pagal Mėnulio kalendorių) penktą dieną švenčiama Drakono laivų šventė, skirta poetui ir vvalstybės veikėjui Ciu Juanui (340-278 m. pr. Kr.) atminti. Protestuodamas prieš korupciją, jis pasiskandino upėje. Vaišinamasi ypatingu patiekalu – ryžiais, susuktais į bambuko lapus. Senovėje tokį maistą per ritualą žmonės mesdavo į upę žuvims, kad šios neėstų nuskendusio Ciu Juano kūno. Rengiamos lenktynės siauromis, ilgomis valtimis, su laivo priekyje išskaptuota drakono galva.

Gruodžio 22 d. pagal Saulės kalendorių yra Žiemos šventė, praeityje buvusi tokia svarbi kaip ir Naujieji metai. Dabar jos šventimas priklauso nuo šeimos. Restoranai ir parduotuvės tą dieną užsidaro anksti. Visi valgo apskritus pyragėlius, nes apskritimas simbolizuoja niekad nesibaigiančius tarpusavio santykius.

Nuo 1995 m. gegužės 1d. Kinijoje pereita prie penkių darbo dienų savaitės. Iki tol buvo dirbama šešias dienas per savaitę. Valstybės tarnautojų darbo laikas – nuo 8 iki 17 val. su pietų pertrauka nuo vidudienio iki 13.30 val. Bankų, valstybės įstaigų ir įmonių darbuotojai vyksta į namus valgyti priešpiečių ir trumpam poguliui. Parduotuvės ir restoranai patys nustato darbo valandas, todėl jos ne visur vienodos.

Eilinės darbo valandos keičiamos priklausomai nuo metų laiko. Skirtinguose rajonuose darbo pradžia ir pabaiga labai nevienoda. Pvz., vasaros mėnesiais pietų pertrauka ilgesnė, vadinasi, darbo valandos nustumiamos labiau į vakarą. (Taip patogiai išnaudojamas šviesus vakaro metas.) Nors į Kinijos teritoriją įeina šešios laiko juostos, šalyje įvestas vienas

laiko standartas – Pekino laikas.

Kalba

Kinų kalba putong-hua (išvertus reiškia ,,bendrinė kalba”) – oficiali Kinijos šnekamoji kalba. Tai didžiumos kinų gimtoji kalba. Ji vartojama švietimo įstaigose ir žiniasklaidoje. Daugelyje provincijų kinų kalba – ne pagrindinė šnekamoji kalba. Čia vartojamos kitos tarmės: Kantono, Šanhajaus, fukienese ir hakka arba jų variantai. Mokslininkai mano, kad minėtos keturios tarmės kadaise išsirutuliojo iš to paties šaltinio, tačiau jos labai skirtingos ir šnekamosios kalbos forma viena kitai nesuprantamos.

Kaip minėjau, šnekamosios kalbos formos tarpusavyje labai skiriasi. Oficialiai priimta vviena rašytinė kalba. Nemažai rašmenų paimta iš senovinių piktogramų. Šeštojo dešimtmečio viduryje, siekdama pakelti raštingumo lygį, Kinijos valdžia supaprastino 2000 dažnai vartojamų hieroglifų (iš 56 000) ir išleido potvarkį, pagal kurį oficiali kinų kalba rašoma horizontaliai iš kairės į dešinę (o ne vertikaliai pagal ankstesnį variantą). Valdžios rūpesčiu sukurta ir standartinė raidyno sistema romėniškais rašmenimis. Taigi atsirado galimybė transliteruoti kinų hieroglifus. Neblogai išsilavinęs kinas moka 6000-8000 hieroglifų, tačiau kasdieniniame gyvenime lengvai galima išsiversti ir su 1500.

Kadangi kinų kalbos pagrindas – iintonacija, naujai sukurtas standartizuotas alfabetas tik iš dalies gali padėti užsieniečiams. Pavizdžiui, imkime žodį guo. Priklausomai nuo intonacijos jis gali turėti įvairių reikšmių: ištartas aukštu tonu jis gali reikšti ,,puodas”, ,,žiogas”, gali reikšti ir pavardę; ištartas kylančia intonacija reiškia ,,kraštas/šalis” aarba ,,moteriškas šalikėlis” (senovės laikų Kinijos kontekste); ištartas krintančia ir kylančia intonacija – ,,vaisius” arba ,,įvyniojimas/vyniojamoji medžiaga”; ištartas krintančia intonacija – ,,praėjimas”.

Istoriniu požiūriu kinų kalba išsirutuliojo iš daugybės kitų kalbų, įskaitant mongolų, turkų, japonų. Anglų kalba privaloma stojant į visus Kinijos universitetus. Didžiuosiuose miestuose anglų kalbos pradedama mokyti jau pradinėse klasėse. Minioje tarp jaunesnių nei 30 metų kinų populiarūs amerikiniai keiksmažodžiai, užėjo mada verslo įmones registruoti angliškais pavadinimais: Helen’s Fine Cuisine ar Texas Bar ir pan.

Šiuolaikinis Pekino žargonas pasisavino nemažai amerikinių skolinių, pavyzdžiui, eating bean curd (reiškia ,,bučiuotis ir glamonėtis”). Mobilusis telefonas žargono kalba vadinamas dageda. Šis žodis kilęs iš Kantono tarmės žargonybės, reiškiančios ,,gaujos vadas” (pagal vieno Honkongo gamybos filmo pagrindinio veikėjo, visur su savimi besinešiojančio telefoną, vardą).

Kinijos visuomenėje vvyrauja kolektyvizmas. Kinai neryžtingai ir droviai asmeninius nuopelnus laiko laimėjimais. Ūkinės ir politinės veiklos sprendimai priimami sutarimo principu ir atspindi grupės interesus.

Kinų kalboje žodis ,,aš/mano” turi neigiamą atspalvį. Jį galima palyginti su Vakrų kultūrose naudojamom sąvokom ,,savanaudis” ir ,,egocentriškas”. Tokį požiūrį rodo kinų tarnybinių laiškų rašymo etiketė – vietoj parašo įspaudžiamas bendrovės ar vyriausybės agentūros antspaudas, paprastai apvalus ir raudonas.

Kinų rašytinėje kalboje nėra laiko formų. Tačiau yra žodžiai, pažymintys veiksmo laiką: rytoj, dabar ir pan. Sąvoka – ,,laikas – pinigai” llabai gerai žinoma tarptautiniame versle dirbantiems kinams, tačiau jie patys stengiasi nesileisti varžomi jokių galutinių terminų.

Laiką kinai supranta labiau kaip skystį, o ne tai, ką galima skirstyti į minutes, dienas, savaites, mėnesius, metus. Toks požiūris atsispindi ir socialiniame gyvenime, ir darbo veikloje. Vakariečiai didžiuojasi, kad puktualiai laikosi terminų (nors dėl to nukenčia kokybė), tuo tarpu kinų požiūris visiškai kitoks. Jie siekia susitarti, kad produktas visiškai atitiktų standartus ir reikalavimus, o atėjus tinkamam momentui, išbando kruopščiai parinktą pirminį pavyzdį.

Kinijoje pirma rašoma pavardė, paskui vardas. Taigi į Čangą Venjangą reikia kreiptis ,,pone Čangai”. Iš 440 pavardžių labiausiai paplitusios 100 – jas turi apie 90% gyventojų. Ištekėjusi moteris vyro pavardės neperima.

Kinijoje vieni į kitus kreipiasi prieš pavardę pridėdami pagarbą reiškiantį ir amžiaus cenzą nuorodantį žodelį (nepriklausomai nuo giminės): lao (vyresniam žmogui), ksiao (jaunam) ir da (vidutinio amžiaus).

Kinų virtuvė

Kinai moka mėgautis valgiu; kiekvienas kraštas turi savo tradicinius patiekalus. Vakaruose, Sičuano provincijoje, mėgstami aštrūs prieskoniai, o Šiaurės Kinijoje, Pekino apylinkėse, gardžiai kepama antis. Pietuose esantis Kantono kraštas visame pasaulyje garsus žuvų valgiais ir švelniu patiekalų skoniu. Valgyti gaminama verdant ant garų ar kepant didelėje keptuvėje (nuolat maišant). Pietuose valgomi ryžiai, šiaurėje – kvietinės bandelės arba makaronai. Maistas patiekiamas mažuose dubenėliuose, valgoma lazdelėmis. Pekine paplitę anties ppatiekalai su saldžiarūgščiu padažu. Sičuano provincijoje valgoma aštriai, daug vartojama česnakų, čilio ir imbierų. Kantono kraštas garsėja kiautuotaisiais vėžiagyviais ir jūros gėrybėmis. Šanghajuje valgomi garais virti koldūnai, taip pat urvinių kregždžių lizdų sriuba.

Miestų gyvenimas

Daugiau kaip 250 mln. kinų gyvena mistuose, daugelis jų perpildyti. Patogumai menki, šeimos paprastai spaudžiasi vieno ar dviejų kambarių bute, nuomojamame iš darbdavio kompanijos. Gatvėse pilna dviračių; autobusai ir troleibusai visada sausakimši, nors važinėja dažnai, o bilietai pigūs. Pramonės ir prekybos centras yra Šanghajus, vienas iš didžiausių pasaulio miestų, turintis 12 mln. gyventojų.

Vienas vaikas

Kasmet Kinijoje prisideda 15 mln. žmonių, t.y. tiek, kiek visoje Australijoje. Norėdami sumažinti gyventojų prieaugį, 1979 m. vyriausybė pradėjo ,,vieno vaiko” politiką. Vienturčiai Kinijoje vadinami ,,mažaisiais imperatoriais”, nes labai lepinami. Ši politika sėkminga mieste, bet kaime – ne, ten šeimoms reikia daug vaikų, kad būtų kam dirbti laukuose.

Naujieji metai

Sausio gale ir vasario pradžioje kinai rengiasi sutikti Naujuosius metus. Jie iš pagrindų tvarko namus, puošia juos laime nešančia raudona spalva, vaikams dovanoja žaislų, drabužių. Švenčiama kelias dienas. Nedirba įstaigos ir parduotuvės, žmonės linksminasi gatvėse: leidžia fejerverkus ir aitvarus.

Maisto gamyba

Kiekvienas lopinėlis derlingos žemės Kinijoje dirbamas. Apsėtos paplentės ir plotai palei geležinkelius, į tarpueilius dažnai sėjama ar sodinama kita kultūra. Apačioje nurodytų produktų Kinija užaugina daugiausia pasaulyje. SSkaičiai rodo jos dalį.

Morkų – 20%

Arbūzų – 23%

Kriaušių – 29%

Agurkų – 31%

Ryžių – 36%

Saldžiųjų bulvių – 85%

Didysis kanalas

Kinijoje teka ilgiausias pasaulio kanalas, jo ilgis 1790 km. Jis pradėtas kasti V a. pr. Kr. Kanalas turėjo sujungti šiaurės miestus su ryžių slėniais pietuose. Netoli pietinio jo galo kanalas eina per Sudžou, vaizdingą miestą, vadinamą ,,Rytų Venecija“, mat jis visas išraižytas upių ir kanalų.

Parkų pramogos

Dauguma miestelėnų gyvena daugiabučiuose namuose, todėl labai mėgstami parkai. Kinijoje itin skatinamas sportas, žmonės reguliariai mankštinasi parkuose: anksti rytą užsiima tai či arba energingesniu kungfu. Be to, vėjuotą dieną vaikai leidžia aitvarus, suaugusieji žaidžia stalo tenisą, šachmatais, lošia kortomis ar šiaip sėdi ir šnekučiuojasi

Pramonė

Kinija turi didžiulius anglių ir daugelio mineralų išteklius. 1949 m. komunistams paėmus valdžią, vyriausybė ėmė plėtoti sunkiąją pramonę, statyti milžiniškas geležies ir plieno, chemijos gamyklas. Pastaraisiais metais skatinama lengvoji ir vartojimo prekių pramonė, todėl dabar Kinija pirmauja trąšų, tekstilės, drabužių ir elektroninių prietaisų gamyboje.

Tibetas

Tibetas yra pietvakarinis Kinijos kalnynas, kurio vidutinis aukštis 4500 m, taigi jis aukštesnis už daugelį Europos kalnų. Tibetas nuo 1950 m. priklauso Kinijai. Tibetiečiai – karšti budistai, bet komunistų partija persekioja bet kokią religiją. Vis dėl to budizmas Tibete labai stiprus. Budistai visą gyvenimą skiria maldai. Kad neapleistų laimė

ir sėkmė, jie visur kabina vėliavas su maldų tekstais. Budistų vadovas – Dalailama. 1950 m. Kinijai užėmus Tibetą, jis pasitraukė į Indiją. ,,Dalailama” mongoliškai reiškia ,,didelis vandenynas”.

Konfucianizmas

Konfucianizmo esmė ne Dievo garbinimas, o dao (kelio) laikymasis. Jis moko išminties gyventi harmoningą gyvenimą darnoje su gamta. Konfucianizmas atsirado Šantungo provincijoje, Kinijoje, apie VI a. pr. Kr. Svarbiausi raštai – analektai. Svarbiausia taisyklė – ,,Nedaryk kitiems to, ko nenori, kad tau darytų“.

Konfucijus – arba Kungfu (551-479 m. pr. Kr.), kinų filosofas, valstybės veikėjas, kkonfucianizmo pradininkas. Išgarsėjo kaip mokytojas, taip pat išmintingais posakiais, pvz., ,,Geras žmogus niekada nebūna vienas“.

Didžioji kinų siena

Tai ilgiausias pasaulio statinys. 214 m. pr. Kr. pirmasis imperatorius įsakė pastatyti milžinišką 2350 km ilgio sieną šiaurinei šalies ribai ginti. Tai vienintelis žmogaus rankomis statytas statinys, matomas iš mėnulio.

K I N Ų P A P R O Č I A I

Dovanų teikimas

Paprastai po pirmo siūlymo kinai dovanos, kvietimo ar paslaygos nepriima. Mandagus atsisalymas du ar tris kartus laikomas kuklumo ir nusižeminimo išraiška. SSkubiai priimti – reiškia godumą ir agresyvumą. Tą patį reiškia, kai dovana išvyniojama dovanotojams matant. Paprastai dovanos piniginė vertė rodydavo santykių svarbą, tačiau dėl pastaruoju metu vykstančių pokyčių, susijusių su intensyvėjančiais Kinijos ir užsienio šalių ryšiais, dovanų teikimas įgauna simbolinę rreikšmę.

Kaip dovanos ar kvietimo gavėjas turite žinoti, jog nuoširdumas, dėkingumas ir padorumas daug svarbiau nei tai, ar pats siūlomas dalykas jums priimtinas ar ne.

Dovana teikiama abiem rankom. Ją įviniojant atsižvelgiama į spalvą. Raudona reiškia sėkmę, rožinė ir geltona – laimę, gerovę; balta, pilka ir juoda – laidotuvių spalvos.

Vengti dovanoti:

Baltas ar geltonas gėles (ypač chrizantemas), nes tokios gėlės skirtos laidotuvėms.

Kriaušes. Žodis ,,kriaušė” kiniškai skamba taip pat kaip žodis ,,atskirti” ir reiškia nepasisekimą.

Atvirukų ar laiškų negalima užrašyti raudonu rašalu. Tai reikštų santykių pabaigą.

Laikrodžius. Žodis ,,laikrodis” kiniškai skamba kaip ,,gyvenimo galas”.

O ŠIAIP KINAI – LABAI MIELI IR MANDAGŪS ŽMONĖS.

Informacijos šaltiniai:

1. Prieš jus KINIJA Jenny Li

2. Iliustruota vaikų enciklopedija

3. Iliustruota faktopedija

4. Pasaulio geografija

5. Istorijos vadovėlis 7kl.

Turinys:

Truputis istorijos1 psl.

Trumpa informacija 5 psl.

Kinija 6 psl.

Kinų papročiai 11 psl.

Informacijos šaltiniai 12 psl.