Kinija

Plotas: 9 600 000 km

Gyventojų skaičius: 1 088 870 000

Sostinė: Pekinas

Piniginis vienetas: juanis

Valstybinė kalba: kinų

Aukščiausias taškas: Everestas (8842 km)

Ilgiausia upė: Jangdzė (6380 km)

Geografinė padėtis

Kinija yra trečioji pagal dydį, po Rusijos ir Kanados, pasaulio šalis. Ji išsidėsčiusi rytų Azijoje: tarp Rusijos Federacijos šiaurėje, Pietryčių Azijos ir Indostano pusiasalio pietuose ir vakaruos. Rytuose jos krantus skalauja Rytų Kinijos jūra.

Gyventojai

Kinijoje gyvena 1205 milijonai žmonių. Taigi vienas penktadalis pasaulio gyventojų yra kinai. Jie kalba mongolų, tiurkų ir ttibetiečių kalbomis. Tokia milžiniška šalis pasižymi didele įvairove. Gyventojai skirtingose šalies dalyse visai nepanašūs. Didesnė gyventojų dalis yra kinai hanai. Kai kurios Vakarų Kinijos tautos giminiškos kaimyninių Pakistano ir Indijos gyventojams. Gamta taip pat nepaprastai įvairi.

Rytuose ir pietryčiuose, kur susitelkusi didesnė gyventojų dalis, kraštovaizdis pilnas žaliuojančios augmenijos, žemė derlinga. Kai kurios šalies dalys tėra bevaisės smėlio ir akmenų dykumos. Sutelkti ir aprūpinti maistu tiek daug skirtingų šalis gyventojų yra nežmoniškai sunkus uždavinys. Nuo 1989 metų Kiniją valdo komunistinė vyriausybė. JJi stengiasi aprūpinti gyventojus maisto produktais, suteikti išsilavinimą ir garantuoti sveikatos apsaugą.

Rytų Kinijos gamta

Rytuose, prie Geltonosios jūros plyti Didžioji Kinijos lyguma. Jos paviršius tepakyla 200 metrų virš jūros lygio. Per ją teka didžiosios Kinijos upės – Hvanghė ir Jangdzė. Į ppietus nuo Jangdzės iškilęs neaukštas Pietų Kinijos kalnynas. Dėl didelio ištęstumo iš šiaurės į pietus klimatas Rytų Kinijoje labai skiriasi. Nuo vidutinio šiaurėje jis pakinta į iki subtropinio ir atogrąžų – pietuose. Rytinę Kinijos dalį veikia musoniniai vėjai. Žiemą iš atvėsusių vidinių Azijos sričių pučiantis musonas atneša į Rytų Kiniją vėsius orus. Šiaurės rytuose būna šaltos, sniegingos žiemos, upes kausto ledas. Net Rytų Kinijos pietuose pasitaiko šalnų, kartais iškrinta sniegas. Vasaros musonas iš ramiojo vandenyno atneša daug kritulių. Liūčių metu patvinsta upės. Joms išsiliejus, kartais sunaikinami pasėliai, drėkinimo sistemos.

Dėl klimato įvairovės labi savita Rytų Kinijos augalija. Šiaurės rytuose augo spygliuočių, mišrieji miškai. Didžiojoje Kinijos lygumoje laukinės augalijos beveik neliko. Žemė dirbama, paverta laukais. Piečiau žaliuoja subtropinė augalija. Čia auga vvisžaliai cinamono, kamparo, lauro medžiai. Pačiuose pietuose veši atogrąžų augalija.

Vakarų Kinijos gamta

Kinijos vakaruose dangų remia Himalajų, Kun Luno, Tian Šano kalnų grandinės, milžinišką plotą užima aukštai iškilęs Tibeto kalnynas. Giliai į žemyną įsiterpusioje Kinijos teritorijoje klimatas atšiaurus, griežtai žemyninis, kritulių iškrinta labai mažai. Tarp kalnų didžiulius plotus užima dykumos ir pusdykumės. Kai kuriose iš jų auga skurdi žolė ir krūmokšniai – pašaras laukiniams ir naminiams gyvuliams. Iš snieguotomis viršūnėmis pasidabinusių kalnų teka upės, bet jos greitai išdžiūsta ir pranyksta ssmėlynuose. Ten, kur atnešama vandens, yra oazių. Kalnų šlaituose, kur daugiau kritulių, auga miškų.

Žemės ūkis

60% Kinijos gyventojų dirba žemę. Svarbiausia grūdinė kultūra – ryžiai, auginami drėkinamuose laukuose. Ryžiai sudaro pusę viso šalyje gaunamo derliaus. Be to, auginama kviečių, kukurūzų. Labai paplitusi aliejinė kultūra – sojos. Įveistos didelės arbatkrūmių, medvilnės, cukranendrių plantacijos. Šilumą mėgstantys augalai auginami šalies pietuose, kur daug šilumos ir drėgmės. Ant žemės pylimų prie vandens auga šilkmedžiai, kurių lapais minta šilkverpių vikšrai. Senovėje šilko audiniai, arbata ir porcelianas buvo svarbiausios Kinijos prekės.

Kinijoje ganosi ir didelės galvijų kaimenės. Mėsos čia gaminama daugiau nei JAV, tačiau vienam žmogui jos tenka kur kas mažiau. Laikoma 360 mln. kiaulių. Tai daugiau negu trečdalis visų pasaulyj auginamų. Žemdirbystės rajonuose kiaulėms sušeriama didelė dalis augalų. Galvijai daugiausia naudojami kaip darbiniai gyvuliai, pavyzdžiui, vandeniniai buivolai – ryžių laukams įdirbti. Karvių laikoma tik prie didžiųjų miestų, kuriuos reikia aprūpinti pienu. Kinija, turinti 100 mln. avių bandą, užima antrą vietą pasaulyje po Australijos.

Senovės Kinija

Izoliuotoje nuo pirmųjų Artimųjų Rytų civilizacijų Kinijoje išsirutuliojo savita kultūra. Kinijoje miestų būta jau prieš 4000 metų – gerokai anksčiau, negu buvo pastatytas Babilonas. Raštą ir daugelį dalykų išrado visiškai nepriklausomai nuo kitų tautų.

Žemę dirbti Kinijoje žmonės pradėjo daugiau kkaip prieš 7000 metų Hvanghės, arba Geltonosios upės, pakrantėje. Maždaug 2500 m. pr. Kr. žmonės čia dirbo žemę ir gyveno kaimuose, kurie pamažu virto didesniais arba mažesniais miestais.

Augant Miestams Kiniją pradėjo valdyti viešpataujančios šeimos, arba dinastijos. Sakoma, kad Sia dinastija pradėjusi 2205 m. pr.kr., bet pirmieji Šangai iškilo maždaug 1600 m. pr. Kr. Tuo metu jau buvo ištobulintas raštas. Šangų sostinės Čangčūnas ir Antjangas buvo dideli ir nepaprastai gerai tvarkomi miestai. Jų gatvės buvo nutiestos pagal kompaso ašis.

1000 m. pr. Kr. Šangus išstūmė Džou dinastija. Valdant Džou Kinija praturtėjo iš dalies prekiaudama šilku, prieskoniais, nefritu ir porcelianu. Bet kai 770 m. pr. Kr. Džou galia išseko, besivaržančios sritys susikibo dėl valdžios. Priešiškų karalysčių mūšiai truko ištisus šimtmečius, kol laimėjo Cinai. Cino karalystės valdovas Ši Chvang-di pradėjo imperatorių dinastiją, kuri gyvavo 2130 metų.

Ši Chvang-di sukuria naują teisės sistemą; milijonai žmonių stato jam Didžiąją Kinų sieną, tiesia milžinišką kelių tinklą. Tačiau jis buvo žiaurus valdovas ir žmonių atmintyje išliko tuo, kad uždraudė Konfucijaus knygas ir kad jam buvo pastatytas milžiniškas kapas su 7000 žmogaus dydžio molinių kareivių armija.

Komunistinė Kinija

Iki šio amžiaus pradžios Kiniją valdė imperatoriai ir per 3000 metų krašto gyvenimas mažai keitėsi. 1911 metais sosto neteko paskutinis iimperatorius. 1949 metais po ilgos kovos atėjo komunistai, vadovaujami Mao Dzedungo. Dabar kaimo žmonės Kinijoje gyvena ir dirba didelėse žemės ūkio komunose, o miestiečiai – dideliuose fabrikuose. Valdant komunistams Kinijos žmonių gyvenimas labai pagerėjo: sumažėjo sergamumas, beveik visi išmoko skaityti ir rašyti, Kinija tapo stipria pramonine valstybe. Didelis laimėjimas tai, kad prieš kelis dešimtmečius bado neįveikusi valstybė dabar pati gali išmaitinti ir aprengti gyventojus.

Tik laisvės ten nedaug. Už politinius įsitikinimus kalėjimuose kenčia daug žmonių, demokratijos siekiai žiauriai malšinami – dėl to ir 1989 metais Pekino Tiananmenio aikštėje buvo nužudyta daug studentų ir darbininkų.

Pagrindinės religijos: išpažįstančių tradicines religijas 20%, budistų 6%, musulmonų 2%, kitų ( pvz. konfucianizmas, daosizmas) 72%.

Pramonė: vyrauja sunkioji pramonė, bet ir dviračių pagaminama daugiau nei visame pasaulyje.

Gyvenimo trukmė: 71 metai.

Valstybinė kalba: kinų.

Kinų raštas

Ne taip kaip anglai ar prancūzai, turintys 26 raidžių abėcėlę, kinai raštui vartoja daugiau kaip 50 000 ženklų (hieroglifų). Kiekvienas toks ženklas reiškia kokį nors žodį ar sąvoką. Paprasti žodžiai, kaip ,,lietus” ar ,,dangus”, yra vienaženkliai. Sudurtiniai žodžiai turi du ar daugiau ženklų, pvz., ,,telefonas” išreiškiamas dviem ženklais: ,,elektrinis” ir ,,kalba”.

Įdomi informacija

• Gyventojų skičius Kinijoje per metus psdidėja 17 mln. Norint sumažinti gyventojų prieaugį, šeimoms, turinčioms

vieną vaiką, teikiama būsto ir medicinos pagalbos pirmenybė.

• Kinijoje per metus pagaminama 1 7500 000 dviračių.

• Banknotai pirmą kartą buvo panaudoti Kinijoje XI amžiuje.

• Daugiau kaip 1 mlrd. žmonių kalba kiniškai.

• Kinijoje sunaudojama labai daug anglių, be to, ten yra dideli jų ištekliai.

• Kinai pradėjo naudoti įtvirtintus vairus ir 3 stiebus laivuose 1000 metų anksčiau negu europiečiai.