Klaipeda

Kauno Šilainių vidurinė mokykla

Referatas

[pic]

Atliko : Rūta Bartkevičiūtė, 9b

Tikrino : Loreta Latvienė

[pic]

Geografinė Klaipėdos

padėtis…………………4psl.

Klimatas……………………

………4psl.

Bendruomenė…………………..

…….4psl.

Miesto

istorija……………………

……4psl.

Transportas…………………..

……..7psl.

Socialinės

įstaigos……………………

….8psl.

Verslo

aplinka…………………..

…..8psl.

Subalansuota regiono

plėtra………………….8psl.

Regiono ekonomikos

restruktūrizavimas…………….9psl.

Pramonės

plėtra……………………

…10psl.

Turizmas ir

rekreacija………………….

…10psl.

Žuvininkystė ir uostų

veikla…………………11psl.

Gyvenimo

kokybė……………………

…11psl.

Miesto plėtros

prioritetai…………………..

.12psl.

Investicinė

aplinka…………………..

…12psl.

Statistika………………….

………13ps.

Lankytinos

vietos……………………

…13psl.

Sportas…………………..

……..14psl.

Priedai…………………..

………15psl.

Literatūra………………….

……..8psl.

Geografinė Klaipėdos padėtis

Klaipėda – tai trečias pagal dydį Lietuvos miestas išsidėstęs

Vakarinėje Lietuvos dalyje.

Miesto plotas yra 98,35 km2. Klaipėda išsidėsčiusi 55o43 šiaurės platumos,

21o07 rytų ilgumos.

Miestas užima labai patogią geografinę padėtį Baltijos jūros regione. Tai

neužšąlantis uostas prie jūros ir Kuršių marių ir esantis visai netoli kitų

Baltijos jūros uostų Kaliningrado (Rusijoje) ir Rygos (Latvijoje).

Klimatas

Vidutinė oro temperatūra KKlaipėdos mieste sausio mėn. yra

–0,6 oC, liepos mėn. – +19,4 oC. Vidutinė metinė temperatūra – +8,4 oC.

Kritulių kiekis per metus – 770 mm.

Bendruomenė

2003 m. sausio 1 d. Klaipėdos mieste gyveno 190.7 tūkst.

gyventojų. Per pastarąjį dešimtmetį gyventojų pokytį sąlygojo gimstamumo

sumažėjimas bei vidinė ir išorinė migracija.

Miesto istorija

1252 m. Danės upės žiotyse Vokiečių ordinas Livonijoje pastatė Memelburgo

pilį, davusią pradžią Klaipėdos miestui. Klaipėda tapo Kuršo vyskupystės

centru.

1254 m. Klaipėdai suteikta Liubeko miesto teisė.

1298 m. Dėl nestabilios Klaipėdos situacijos, nulemtos lietuvių ir vokiečių

riterių ssusidūrimo, Kuršo vyskupas perkelia savo rezidenciją iš Klaipėdos į

Pilteną.

-4-

1328 m. Pagal Vokiečių ordino Prūsijoje ir Livonijoje susitarimą Klaipėda

ir jos apylinkės perduodamos Vokiečių ordinui Prūsijoje, vėliau tampa

Prūsijos kunigaikštystės ir karalystės dalimi.

1455 m. Klaipėdą pirmą kartą užima lietuvių (žemaičių) pajėgos.

1525 m. VVykstant Reformacijai Prūsijoje, Klaipėdoje įsteigiama Lietuvių

bažnyčia, leidusi greta vokiečių bendruomenės įsitvirtinti ir lietuvių

bendruomenei, tuo pačiu Klaipėda pamažu ima įgauti daugiakultūrinio miesto

kontūrus.

1540 m. Gaisras nuniokoja didesnę miesto dalį.

1605 m. Įžymaus vokiečių poeto Simono Dacho gimimo metai. Šio poeto garbei

Teatro aikštėje yra pastatyta Anikės skulptūra, tapusi Klaipėdos miesto

simboliu.

1629-1635 m. Klaipėda atsiduria švedų valdžioje.

1657 m. Klaipėdos pirkliai gauna privilegijų laisvai vystyti jūrų prekybą,

leidusią sparčiau plėtotis miestui kaip uostui.

XVII a. vid. Pastačius naujus įtvirtinimus, Klaipėda paverčiama miestu-

tvirtove.

1757-1762 m. Klaipėda atsiduria rusų valdžioje.

1770 m. Klaipėda praranda miesto tvirtovės statusą.

1799 m. Įžymaus astronomo Friedrich Wilhelm August Argelander gimimo metai.

1808 m. Klaipėda vieneriems metams tampa Prūsijos karalystės sostine,

Klaipėdoje išleidžiamas įsakas dėl baudžiavos panaikinimo Prūsijoje,

Prūsijos karalystėje pradedamos esminės reformos.

1812 m. Klaipėda užimama rusų kariuomenės.

1854 m. Gaisras sunaikina didžiąją mmiesto dalį.

1860 m. Klaipėdoje įkuriama pirmoji gimnazija.

1873 m. Iškasamas karaliaus Vilhelmo kanalas, sujungęs Nemuno žiotis su

Klaipėdos uostu.

-5-

1909 m. Įkuriamas mokytojų seminaras.

1919 m. Versalio sutartimi Klaipėda atskiriama nuo Vokietijos ir perduodama

valdyti santarvininkams.

1922 m. Klaipėdoje įkuriama pirmoji privati lietuviška gimnazija.

1923 m. Klaipėda prijungiama prie Lietuvos Respublikos.

1924 m. Santarvininkai patvirtina Klaipėdos krašto konvenciją, numatančią

autonomijos principus bei daugumos ir mažumos santykius mieste bei krašte.

1925 m. Įvyksta pirmieji rinkimai į Klaipėdos krašto seimelį, kuriame

daugumą laimi vokiečių partijų atstovai.

1934 m. Klaipėdoje įkuriamas Prekybos institutas.

1934-1935 m. nneumann-Sass procesas, pirmasis nacių teismas Europoje, kurio

metu nuteisiami Klaipėdoje ir krašte veikusių nacistinių partijų atstovai,

rengę Klaipėdos atplėšimo nuo Lietuvos sąmokslą.

1935 m. Klaipėdoje įkuriamas Lietuvos Respublikos pedagoginis institutas,

Valstybės teatras.

1937 m. Klaipėdoje gimė įžymus lietuvių poetas, Jeilio universiteto

profesorius Tomas Venclova.

1939 m. Klaipėdą užima nacistinė Vokietija.

1945 m. Klaipėdą užima SSSR kariuomenė. Klaipėda ir Klaipėdos kraštas

perduodamas Lietuvos TSR. Prasideda miesto apgyvendinimas, daugiausia rusų

tautybės žmonėmis, iš esmės pakeitęs demografinę situaciją pokarinėje

Klaipėdoje.

1961-1963 m. Pirmieji žymesni neramumai Klaipėdoje, susiję su naujai

pastatytos katalikų bažnyčios nacionalizavimu. 8-as dešimtmetis.

“Kultūrinis lūžis” miesto gyvenime. Šiaulių pedagoginio instituto filialas,

Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetai, įkuriamas Jūrų muziejus,

Laikrodžių muziejus, pradedamas kompleksiškai restauruoti senamiestis.

1986 m. Tarptautinės jūrų perkėlos Klaipėda-Mukranas atidarymas.

1989 m. Išrenkama pirmoji nekomunistinė miesto Taryba.

-6-

1991 m. Klaipėdoje įkuriamas universitetas.

1997 m. Klaipėdoje sukuriama viena pirmųjų Lietuvoje laisvųjų ekonominių

zonų.

1997 m. atidengtas paminklas Martynui Mažvydui.

1999 m. pastatytas konteinerių terminalas.

1999 m. Klaipėdos miestui įteikta Europos Tarybos vėliava.

2000 m. Lietuvos krikščioniškojo fondo kolegija tapo aukštąja mokykla.

2001 m. Klaipėdai įteiktas Europos Tarybos Garbės ženklas.

2002 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos miestas atšventė 750 m. jubiliejų,

atidarytas Pilies muziejus.

2002 m. rugsėjo mėn. oficialiai atidaryta Klaipėdos laisvoji ekonominė

zona.

2003 m. rugpjūčio 1 d. pirmą kartą įteikti miesto apdovanojimai (žiedai)

nusipelniusiems Klaipėdos kultūros ir meno žmonėms.

2003 m. liepos 26 mėn. oficialiai atidarytas kruizinių laivų terminalas.

2003 m. spalio 17 d. Klaipėdos miestui įteiktas EEuropos Tarybos prizas.

Transportas

Klaipėdoje vystomos visos pagrindinės transporto rūšys: kelių,

geležinkelio ir jūrų, taip pat oro (Palanga). Transporto sistema

orientuojama į didelius krovinių srautus, pervežimus su perkrovimais iš

laivų į geležinkelio ir autotransporto priemones bei Ro-ro operacijas

(geležinkelio vagonų ir autotreilerių pervežimai laivais neperkraunant

krovinio). Miesto plėtroje numatomi pakankamo galingumo privažiavimo keliai

prie uosto bei terminalai, projektuojama atsižvelgti į higieninius ir

ekologinius reikalavimus.

Palangos oro uostas yra vos už 25 km nuo Klaipėdos miesto.

Tiesioginiai skrydžiai į Palangą iš Hamburgo, Oslo, Billundo,

Kristianstado, Frankfurto, Berlyno, Maskvos.

-7-

Keltų linijos jungia Klaipėdą su Karlshamno ir Åhusu0027o

uostais Švedijoje, Kylio, Mukrano (Sassnitz) ir Travemiundės uostais

Vokietijoje, bei Aarhuso ir Aabenraa uostais Danijoje.

Socialinės įstaigos

Klaipėdos miesto socialinės paramos centras

Klaipėdos miesto globos namai

Klaipėdos miesto nakvynės namai

Klaipėdos miesto sutrikusio intelekto jaunuolių darbo centras

Klaipėdos miesto vaiko krizių centras

Verslo aplinka

Verslo sėkmė priklauso nuo verslo idėjos, žmogiškųjų ir

finansinių išteklių, verslininko sugebėjimų, verslo informacijos ir kitų

veiksnių. Kiekvienas verslininkas, pradėjęs ar ketinantis pradėti savo

verslą, gali susidurti su įvairiomis problemomis. Orientuotis verslo

aplinkoje ir spręsti iškilusias problemas gali padėti įvairios

institucijos, remiančios pradedančiuosius verslininkus bei teikiančios

informaciją, konsultavimo ir mokymo paslaugas.

Subalansuota regiono plėtra

Regiono socialinės, ekonominės ir urbanistinės plėtros pagrindas

yra įvairaus lygmens (tarptautiniai, valstybės, regiono) plėtros veiksniai.

Svarbu kuo daugiau panaudoti jų teikiamas galimybes ir sumažinti neigiamą

poveikį. Veikiama šalies masto ekonomikos veiksnių, plėtosis Lietuvos

metropolinės ašies dalis Šiauliai–Klaipėda. Klaipėda toliau bus plėtojama

kaip vienas stambiausių ir turinčių didžiausią plėtros potenciją Lietuvos

ekonominės plėtros centrų. Palanga (Palanga, Šventoji), Neringa

(Juodkrantė, Nida) šiuo metu plėtojamos ir ateityje bus plėtojamos kaip

svarbiausi Lietuvos kurortai, turizmo ir poilsio paslaugų centrai.

-8-

Veikiant Lietuvos vakarų regiono ekonominės plėtros veiksniams,

sudaroma Klaipėdos regiono plėtros ašis šiaurė–pietūs

(Sovietskas–Pagėgiai–Šilutė–Klaipėda–Palanga–Ventspilis), kuri sujungia

regiono savivaldybes į bendrą visumą. Skuodo rajonas nepatenka į šios ašies

įtakos zoną ir yra menkai susijęs su Klaipėdos apskrities raida. Svarbiausi

regiono plėtros centrai yra Klaipėda, Palanga. Regiono gyvenviečių sistemos

pocentriai Šilutė, Gargždai, Kretinga, Skuodas plėtojami lėtai. Planuojamų

naujų savivaldybių centrų Salantų, Švėkšnos, Pagėgių plėtros potencialas

yra labai mažas.

Pajūrio juostoje gyvenvietės plečiasi išilgai jūros kranto. Tokią

natūralią urbanistinių struktūrų plėtros kryptį riboja gamtos karkaso

elementai (miškai, kopos ir kt.). Pajūrio juostos gyvenvietėse pakanka

rezervų 10–15 metų plėtoti urbanistinę struktūrą buvusio istorinio

užstatymo ribose. Šiuo metu įgyvendinami prieš 7–10 metų suplanuotų

teritorijų projektai. Prognozuojama, kad užstatytų teritorijų plotai

Klaipėdoje, Palangoje ir Neringoje padidės apie 15% (3400 ha), o gyventojų

skaičius padidės apie 10%. Vasarą juose gyvens ir poilsiaus apie 343 tūkst.

žmonių.

72% regiono gyventojų gyvena miestuose, 67% iš jų – Klaipėdoje. XXI amžiaus

pradžioje prognozuojama aktyvi kaimo gyventojų migracija į miestus. Dėl to

ištuštės ir sparčiai nyks kaimai, vienkiemiai, ypač tie, prie kurių arti

nėra jokio vandens

telkinio, tinkamo rekreacijai. Šie procesai planuojamo

laikotarpio pabaigoje gali pakeisti regiono kraštovaizdį ir kaimo vietovių

urbanistinę struktūrą. Aplinkosaugos požiūriu Lietuvos pajūris yra svarbi

šalies gamtos karkaso dalis, kurioje siekiama saugoti gamtinės aplinkos

kokybę ir įvairovę.

Regiono ekonomikos restruktūrizavimas

Ekonominiu požiūriu Klaipėdos regionas yra vienas iš

sėkmingiausiai besiplėtojančių Lietuvoje. Nuo 1994 metų bendrasis vidaus

produktas (BVP) kasmet didėja 3–4 %. Tačiau regiono ūkis nesudaro vientisos

ekonominės sistemos nei ūkio sandaros, nei jo teritorinės sklaidos

požiūriu. Didžiausios apskrities įmonės žaliavas gauna ne tik iš kitų

Lietuvos regionų, bet ir iš kitų ššalių. Tik smulkaus ir vidutinio verslo

įmonės naudoja vietos išteklius. Ekonominiu požiūriu regiono teritoriją

sudaro keletas dalių: du kurortai (Palanga ir Neringa), du ekonominės

plėtros centrai (Klaipėda ir Palanga), Šilutės rajonas ir likusi regiono

dalis. Klaipėdoje sutelkta 83,5% apskrities dirbančiųjų, 89,6% kapitalo,

84,8% gaunamų pajamų ir 95,6% pelno. Regiono ekonominės sistemos dalių ūkio

veiklos rezultatai, plėtros tempai ir galimybės labai skiriasi.

-9-

Didelėje teritorijos dalyje pramonė ir komercinė veikla vaidina

tik šalutinį vaidmenį žemės ir miškų ūkio fone. Šiuo metu vyrauja ir

sėkmingai naudojamos tiesioginės užsienio investicijos. Valstybės

investicijos rregione daugiausia yra netiesioginės ir neturi didelės įtakos

regiono ūkio plėtrai.

Pramonės plėtra

Regiono pramonės sektoriuje vyksta restruktūrizavimo procesai,

todėl neišnaudojama daugiau kaip pusė pramonės gamybos galimybių ir

pajėgumų. Klaipėdos apskrities pramonės gamybos personalas sudaro tik 10%

Lietuvos pramonės gamybos personalo. Perspektyviausios regiono pramonės

šakos –– maisto pramonė, žuvies perdirbimas, laivų statyba ir remontas,

medžio apdirbimas, lengvoji pramonė. Regiono miestuose (Klaipėdoje,

Kretingoje, Gargžduose ir kt.) esančios pramonės rajonų teritorijos dar

nevisiškai išnaudojamos. Be to, iki planuojamo laikotarpio pabaigos miestų

bendruosiuose planuose numatytas apie 335 ha rezervas pramonės plėtrai.

Turizmas ir rekreacija

Klaipėdos regionas kasmet priima apie 5 tūkst. užsienio turistų.

79% jų atvyksta į Klaipėdą, 12% – į Kretingos rajoną ir tik 9% – į Palangą.

Apgyvendinimo paslaugas regione teikia 46 įstaigos. Tai sudaro 56% visų

Lietuvos rekreacijos įstaigų fondo. 30% rekreacinių įstaigų fondo turistus

aptarnauja tik vasarą. Vietų užimtumo koeficientas (29,8%) didesnis už

Lietuvos vidurkį (26,4%). Daug turizmo ir rekreacijos įmonių yra privačios.

Apskrityje daugiausia teikiamos tik apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos.

Jų kokybė – nepatenkinama. Nėra nė vieno aukščiausios kategorijos

viešbučio, pigių nakvynės namų ir viešbučių. Taip pat neparengta regiono

marketingo programa, turizmo informacija labai menka. Turizmo ir

rekreacijos plėtrą stabdo šie nepalankūs veiksniai: neišplėtotas mažųjų

uostų tinklas, užterštas Kuršių marių vanduo, nepakankama gyvenamosios

aplinkos kokybė, turizmo infrastruktūros stoka, žema vietos gyventojų

bendravimo kultūra, nepatenkinama kriminogeninė būklė, painūs veiklos

apribojimai saugomose teritorijose.

-10-

Žuvininkystė ir uostų veikla

Pajūrio regione yra apie 80% visų Lietuvos žuvų išteklių, taip

pat dauguma žvejybos verslo infrastruktūros ir kvalifikuotos darbo jėgos.

Tačiau žuvų ūkis išplėtotas nepakankamai.

Klaipėdos jūrų uostas (10,2 km2) neužšąla žiemą, sukurtas aptarnaujančių

autokelių ir geležinkelių linijų tinklas. Čia įįrengta 19,2 km krantinių, 7

km iš jų pritaikytos krovos darbams, bet savarankiškai dirbantys žvejai

neturi savo krantinių, taip pat neįrengta nė vieno keleivių terminalo.

Laivų parkas palyginti nedidelis ir pasenęs. Todėl Klaipėdos uostui tenka

atsispirti stipriai Sankt Peterburgo, Ventspilio, Rygos, Talino, Gdansko

uostų konkurencijai.

Gyvenimo kokybė

Miestuose gyvena 72% regiono gyventojų, 67% iš jų – Klaipėdoje.

Taigi daugumai regiono gyventojų yra svarbi miesto gyvenamoji aplinka, jos

privalumai ir miesto infrastruktūros paslaugos. Klaipėdoje daugiabučių

gyvenamųjų namų aplinka yra prasta, o mažaaukščių vienbučių arba sublokuotų

namų aplinka yra patenkinama. Čia nesutvarkyti ir nepritaikyti naudoti

gamtinės aplinkos natūralūs elementai, didelis užstatymo tankis, neįdomios

erdvės, daug kur neįrengti šaligatviai ir kt. Žemė jos buvusiems

savininkams miestuose grąžinama natūra arba ekvivalentine natūra nepaisant

gyvenviečių plėtros urbanistinių principų. Todėl dažnai gyvenamųjų namų

kvartalai pradedami statyti inžineriškai neparengtose teritorijose. Tokių

kvartalų gyvenamosios aplinkos kokybė, žinoma, yra nepatenkinama ne tik

pagal inžinerinės įrangos rodiklius, bet ir pagal socialinės

infrastruktūros rodiklius. 40% žemės regiono miestuose sudaro bendro

naudojimo želdiniai, 69% miestų gatvių yra su kieta danga ir 76% gatvių

apšviečiamos naktį.

Klaipėdoje yra 13 profesinių mokyklų, devynios valstybinės ir dvi

nevalstybinės aukštesniosios mokyklos, viena aukštoji mokykla –Klaipėdos

universitetas, taip pat Dailės akademijos Vizualinio dizaino katedra.

Dauguma profesinių ir aukštesniųjų mokyklų yra Klaipėdoje, t.y. ten, kur

susitelkę regiono gyventojai. Specialistų rengimas nesiejamas su darbo

rinkos poreikiais. Aukštosios ir aukštesniosios mokyklos rengia

neperspektyvių specialybių darbuotojus. Žymiai aukštesnis šiuo metu yra

profesinio mokymo efektyvumas.

-11-

Klaipėdos apskrities socialinės rūpybos skyriuose dirba 357

darbuotojai. Taigi vienam socialiniam darbuotojui tenka 93 socialiai

globojami žmonės. Vienam iš 245 lankomosios priežiūros darbuotojų tenka 1,5

namuose globojamo žmogaus. Be to, regione yra 2516 globos vietų įvairiose

apskrities, savivaldybių, visuomeninėse ir privačiose socialinių paslaugų

įstaigose. Į vieną vietą vidutiniškai pretenduoja apie šešis žmones.

Kultūros srityje, švietimo ir mokymo, globos ir rūpybos,

sveikatos apsaugos sistemoje, transporto paslaugų srityje vyrauja

valstybinės įstaigos ir įmonės. Jų materialinė bazė techniškai ir

technologiškai atsilikusi, paslaugos unifikuotos, neįvairios, dažnai

nekokybiškos, labai ribotos yra paslaugų pasirinkimo galimybės, ypač kaimo

vietovėse. Privati iniciatyva reiškiasi nedrąsiai ir valstybės neremiama.

Labai skiriasi gyvenimo kokybė regiono plėtros centruose ir periferiniuose

rajonuose.

Miesto plėtros prioritetai

1.Smulkaus ir vidutinio verslo plėtra.

2. Kaimo plėtra ir pirminio ekonomikos sektoriaus restruktūrizavimas.

3. Gyventojų profesinis mokymas ir užimtumas, švietimo ir mokslo plėtra.

4. Mokamų paslaugų, turizmo ir rekreacijos plėtra.

5. Socialinės paramos plėtra.

6. Transporto infrastruktūros plėtra.

7. Aplinkos apsauga.

Investicinė aplinka

Per pastaruosius keletą metu Lietuva, o kartu ir Klaipėda, tapo

vienu iš svarbiausiu investicijų traukos centru rytinėje Baltijos

pakrantėje. Pagrindines tokios sėkmes priežastys – palanki geografine bei

stabili politine padėtis, greta esančios neaprėpiamos Rytu rinkos,

kvalifikuotos ir, palyginti su Vakaru šalimis, vis dar pigesnes darbo

jėgos gausa, nedideles gamybos ssąnaudos, įspūdingas ekonomikos augimas,

tvirta nacionaline valiuta, palanki aplinka verslui plėtoti.

-12-

Statistika

Klaipėda yra Vakarų Lietuvos pramonės centras, kuriame

sukoncentruota didelė dalis Lietuvos pramonės potencialo. Turėdama vos 5,47

proc. visų Lietuvos gyventojų, Klaipėda pagamina apie dešimtadalį šalies ir

beveik 80 proc. apskrities pramonės produkcijos, o miesto indėlis į šalies

nacionalinį biudžetą sudaro apie 12 proc. Pagal parduotos produkcijos

apimtis didžiausią dalį miesto pramonės struktūroje užima maisto produktų

ir gėrimų gamyba – 25,8 proc., tabako pramonė – 21,7 proc., elektros

įrengimai – 18,6 proc., transporto įrengimų gamyba – 14, 7 proc., medienos

ir jos dirbinių pramonė – 7,6 proc., baldų gamyba -2,7 proc.

Lankytinos vietos

Klaipėdos miesto savivaldybės Mažosios Lietuvos istorijos muziejus

Muziejus įkurtas 1924 metais, visa muziejinė veikla nukreipta Klaipėdos

miesto ir Mažosios Lietuvos istorinio palikimo saugojimui, tyrinėjimui ir

propagavimui. Per 56 tūkstančius eksponatų.

Lietuvos jūrų muziejus

Muziejinis kompleksas, kurį sudaro: Jūrų muziejus ir akvariumas (įsikūręs

XIX a. Kopgalio tvirtovėje); Kuršių nerijos gamtos muziejus; Delfinariumas

(su 1000 sėdimų vietų žiūrovams).Pagrindinė veikla – muziejinė (laivybos,

jūreivystės, jūrų biologijos) ir jūros gyvūnų veisimas, be to organizuojami

pramoginiai renginiai žiūrovams (delfinariume), pažintiniai renginiai

moksleiviams.

Laikrodžių muziejus

Ekspozicija trijų dalių: laikrodžių konstrukcijų raida; laikrodžių apdailos

raida; saulės laikrodžių parkas (muziejaus kiemelis, naudojamas ir

įvairiems renginiams bei greta esančio Klaipėdos kariljono koncertams

klausyti).

-13-

Sportas

Klaipėdos rajone sportinę veiklą vykdo, sportinius renginius

organizuoja ir koordinuoja rajono savivaldybės

administracijos Kūno

kultūros ir sporto skyrius. Rajone dirba 61 kūno kultūros ir sporto

mokytojai, 15 trenerių. Šiuo metu rajone yra 2 stadionai, 13 sporto salių,

žirginio sporto maniežas, 2 futbolo aikštės, 3 lauko teniso kortai, šaškių-

šachmatų klubas, sunkiosio atletikos salė, 2 kultūrizmo salės.

Rajone įkurta vaikų ir jaunių sporto mokykla, kurioje veikia

futbolo, lengvosios atletikos, bokso, stalo teniso, sunkiosios atletikos,

krepšinio, žirginio sporto grupės. Sporto mokykloje mokosi 386 įvairaus

amžiaus moksleiviai. Yra 25 mokymo grupės rajone (Gargžduose, Vėžaičiuose,

Endriejave, Priekulėje, Doviluose, Drevernoje).

-14-

[pic]

1. Klaipėdos miesto gyventojų skaičius 11990-2003 m.

[pic]

2. Demografiniai rodikliai 1995-2003 m.

| |1995 |1996 |2000 |2001 |2002 |2003.07.01 |

| | | | | | | |

-16-

3. Gyventojų tautinė sudėtis

[pic]

|1. Lietuviai|71 % |

|2. Rusai |21,3 % |

|3. |2,4 % |

|Ukrainiečiai | |

|4. |1,8 % |

|Baltarusiai | |

|5. Lenkai |0,39 % |

|6. Žydai |0,17 % |

|7. Kitos |2,94 % |

|tautybės | |

4. Lietuvos jūrų muziejus

[pic]

-17-

[pic]

1. www.klaipeda.lt

2. www.klavb.lt

3. www.klaipedos-r.lt

4. www.klaipedos.aps.lt

-18-