Klimatas

KLIMATĄ LEMIANTYS VEIKSNIAI

Klimatas – būdingų ir kasmet pasikartojančių toje pat vietoje tam tikrų orų visuma. Nuo jo priklauso beveik visi gamtos komponentai: požeminių ir paviršinių vandenų režimas, augalų ir gyvūnų pasiskirstymas ir kt. Klimatą formuoja trys pagrindiniai procesai: šilumos apykaita, drėgmės apykaita ir bendroji atmosferos cirkuliacija. Jie priklauso nuo daugelio geografinių veiksnių:

• Geografinė platuma. Kadangi Žemė yra pasvirusi, ji nevienodai gauna Saulės šviesos ir šilumos. Tai priklauso nuo Saulės spindulių kritimo kampo. Kai Saulė pakilusi aukštai virš horizonto, jos spinduliai krinta sstatmenai ir jų daugiau pasiekia Žemės paviršių. Kai Saulė žemai, jos spindulių kelias atmosferoje 25 – 30 kartų ilgesnis, ir į Žemę patenka žymiai mažesnis šilumos kiekis. Atogrąžų juostoje vidurdienį Saulės spinduliai krinta į Žemę beveik vertikaliai ištisus metus, todėl ten klimatas karštas ir metų vidutinė temperatūra paprastai būna aukštesnė kaip +20°C. Poliariniuose rajonuose Saulė kelis mėnesius nepasirodo virš horizonto, todėl žiemos ten šaltos, atšiaurios, su dažnomis pūgomis. Vasara trumpa ir vėsi. Tuo metu Saulė nenusileidžia už horizonto kelis mėnesius, ttačiau jos spinduliai tarytum praslysta Žemės paviršiumi ir silpnai jį įšildo, be to sniegas ir ledas labai gerai juos atspindi ir dalis spindulių grįžta atgal į atmosferą.

• Aukštis virš jūros lygio. Kylant aukštyn, kas 100 metrų temperatūra vidutiniškai nukrinta 0,6°C. TTodėl kalnuose klimatas yra šaltesnis ir drėgnesnis nei gretimuose rajonuose. Kildamas aukštyn oras ne tik šaltėja, bet retėja, oro srautai atvėsta, kondensuojasi ir iškrinta krituliai.

• Sausumos ir jūrų išsidėstymas. Vandenynas sušyla žymiai lėčiau nei sausuma. Sausuma greitai įšilusi, taip pat greitai tą šilumą ir išspinduliuoja. Tuo tarpu vandenynas šilumą atiduoda labai pamažu. Be to, jūrų pakrantėse dažniausiai drėgniau negu žemynų vidinėse dalyse. Todėl pakrančių teritorijose žiema palyginti šilta ir drėgna. Tolstant nuo vandenyno, žiema darosi vis šaltesnė ir sausesnė, nes įšilusių virš vandenyno oro masių įtaka silpnėja. Tačiau vasarą sausuma būna šiltesnė už vandenyną, todėl pakrančių miestuose vasara vėsesnė, o miestuose, nutolusiuose nuo vandenyno, šiltesnė.

• Vandenynų srovės. Jos veikia jūros ar vandenyno temperatūros režimą, t.y. šildo arba šaldo aplinkinius rajonus. VVirš šiltųjų srovių susidaro debesys, dažnai lyja lietus, o šaltosios priešingai – neleidžia jiems susidaryti.

• Sausumos paviršius. Didžiausią įtaka turi kalvotas ar kalnuotas paviršius. Jeigu keliaudama oro masė sutinka kliūtį, pvz. kalną, jos priverstos kilti į viršų, todėl išsausėja (lyja lietus) ir į žemyno gilumą atslenka jau pakitę – sausos. Todėl didžiausias kritulių kiekis iškrinta priešvėjiniuose kalnų šlaituose. Pavyzdžiui, Himalajų kalnai beveik visiškai nepraleidžia į šiaurę keliaujančių drėgnų oro masių iš Indijos vandenyno. Todėl pietiniuose šių kalnų šlaituose per metus iiškrinta daugiau kaip 3000 mm kritulių. Piečiau esančiame Šilingo plokščiakalnyje iškrenta iki 15 000 mm kritulių, o kai kuriais metais – iki 23 000 mm. Lygus paviršius sudaro sąlygas drėgnoms oro masėms nukeliauti toli į žemyną.

• Vyraujantys vėjai. Vėjai perneša orą iš vienų platumų į kitas, iš vandenynų į žemynus ir atvirkščiai. Atnešama oro masė priklauso nuo vietovės, virš kurios ji susidarė.

Klimatas, kuriam būdinga šilta žiema ir vėsi vasara, nedidelė metinė temperatūrų amplitudė ir daug kritulių, vadinamas jūriniu (okeaniniu) klimatu.

Klimatas, kuriam būdinga šalta žiema, šilta vasara, didelė metinė temperatūrų amplitudė ir mažai kritulių, vadinamas žemyniniu (kontinentiniu) klimatu.

KLIMATO JUOSTOS

Pagal vyraujančias oro mases yra išskiriamos klimato juostos. Klimato juostos, kuriose vyrauja viena oro masė vadinamos pagrindinėmis klimato juostomis, o tos, kuriose kiekvienu metų laiku skiriasi kritulių kiekis, vėjai ir vyrauja skirtingos oro masės – vadinamos tarpinėmis klimato juostomis.

Pagrindinės klimato juostos:

• Pusiaujo klimato juostoje ištisus metus aukšta temperatūra, dėl žemo atmosferos slėgio vyksta intensyvus garavimas, iškrinta daug kritulių. Čia vyrauja drėgni ir šilti orai.

• Atogrąžų klimato juostoje susiformuoja aukštas atmosferos slėgis. Todėl nesusidaro debesys, nevyksta kondensacija ir kritulių iškrinta labai mažai. Tai karšto ir sauso klimato sritis.

• Vidutinių platumų klimato juostoje išsiskiria ryškūs metų laikai. Čia šiltos vasaros ir ššaltos žiemos, per metus iškrinta nemažas kiekis kritulių, tačiau jis pasiskirsto nevienodai.

• Arktinėje ir antarktinėje klimato juostoje susiformuoja aukštas atmosferos slėgis, todėl giedra, mažai kritulių, šalta ištisus metus. Vyrauja šalti ir sausi orai.

Pereinamos klimato juostos:

• Subekvatorinėje klimato juostoje vasarą vyrauja karšti ir drėgni, o žiemą, atslinkus atogrąžų oro masėms, – sausi ir šilti.

• Subtropinėje klimato juostoje vasarą sausa ir karšta, o žiemą orą atvėsina ir atneša kritulius atslenkančios vidutinių platumų oro masės.

• Subarktinę ir subantarktinę klimato juostas vasarą pasiekia oro masės atslenkančios iš vidutinių platumų. Žiemą vyrauja labai šalti ir sausi orai.

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Pirmas išrastas prietaisas orui analizuoti- eudiometras.

Oro masių su jų savybėmis pernešimas horizontalia kryptimi yra advekcija.

Staigus trumpas vėjo sustiprėjimas, po kurio paprastai pakinta ir vėjo kryptis vadinamas škvalu.

Labai stiprus vėjas, audra, sukelianti sugriovimus sausumoje ir smarkų bangavimą jūroje-štormas.

Bevėjis oras, vėjo nurimimas arba silpnas vėjas, kurio greitis ne didesnis kaip 0,5 m/s – štilis.

Nepaprastai smarkus ilgai pučiantis vėjas, kurio greitis siekia daugiau kaip 30 m/s – uraganas.

Tropinis ciklonas, pasiekiantis griaunamąją uragano arba štormo jėgą – taifūnas.

Atmosferos reiškinys, kai storuose kamuoliniuose liūtiniuose debesyse arba tarp debesų ir žemės įvyksta elektros iškrova – žaibas, o jį lydi griaustinis – perkūnija.

Sausas ir šiltas vėjas, dažnai smarkus ir gūsingas, pučiantis nuo kkalnų į slėnius – fenas.

Milžiniškos bangos, kylančios nuo povandeninių žemės drebėjimų, nuošliaužų – cunamis.

Labai smarkus vėjas, kurio greitis daugiau kaip 20 m/s.-audra, štormas, vėtra.

Smarkus atmosferos viesulas, siaučiantis vasarą JAV teritorijoje- tornadas.

Mokslas apie Žemės atmosferą, jos sandarą, savybes, šilumos ir vandens balansą, oro masių judėjimą ir joje Vykstančius fizinius procesus- meteorologija.

Mokslas, tiriantis Pasaulinį vandenyną ir jo dalis – okeanologija.

Stiprus oro sūkurys, susidarantis po audros debesimis- viesulas.

Lietuvoje vidutinis oro greitis 2-5 m/s.

Sinoptiniai žemėlapiai – t.y. orų žemėlapiai, kuriuose vaizduojami kokio nors regiono oro stebėjimai: temperatūra, slėgis, vėjo greitis, drėgmė ir kt.