KURŠIŲ NERIJA

Kuršių nerija – pusiasalis, kuris skiria Kuršių marias nuo Baltijos jūros. Šiaurinė ir didžiausia Kuršių nerijos dalis priklauso Lietuvos Respublikai. Kita dalis, kurioje yra Pilkopos, Rasytės, Šarkuvos ir kai kurios kitos mažesnės gyvenvietės, priklauso Rusijos Federacijos Kaliningrado sričiai. 1923 m. šiaurinė Kuršių nerijos dalis (52 km ilgio teritorija) atiteko Lietuvos Respublikai. 1939 – 1945 m. visa nerija priklausė Vokietijai. Po Antrojo pasaulinio karo šiaurinė pusiasalio dalis vėl atiteko Lietuvai. Dabar Lietuvos Respublikai priklausančios nerijos dalis (0,8 tūkst. ha) administruojama Klaipėdos mmiesto savivaldybės, o likusioji dalis (apie 25,6 tūkst. ha) – Neringos savivaldybės.

Pagrindiniai faktai :

• Plotas- 180 km ²,

• Ilgis – apie 98 km.

• Paplūdimio plotis- apie 10-50m.

• Plačiausia vieta yra ties Bulvykio ragu (4 km į šiaurės rytus nuo Nidos) – 3,8km.

• Siauriausia vieta yra ties Šarkuvos gyvenviete, Karaliaučiaus srityje – 380m.

• Nerijoje iš viso yra apie 2km³ smėlio.

• Miškai užima 6852ha (70% sausumos).

• Ariama žemė sudaro – 5 ha, ganyklos, pievos -17 ha, vidaus vandenys – 1 ha, kkeliai-232 ha, smėlynai- 2485 ha, užstatyti plotai -152 ha, pelkės – 28 ha, sodai – 2 ha.

1961m. pagrindinės Kuršių nerijos lietuviškosios dalies gyvenvietės – Alksnynė, Juodkrantė, Pervalka, Preila, Nida – sujungtos į Neringos miestą.

Neringos mieste šiuo metu nuolat ggyvena apie 2,6 tūkst. gyventojų.