lietuvos dailės paminklai

VILNIAUS KOLEGIJA

Verslo vadybos fakultetas

Turizmo administravimo

specialybė 1-ojo kurso

TV03B grupės studentės

Jurgitos Mirauskaitės

Lietuvos turizmo ištekliai

Referatas

Darbo vadovas:

A.Skerstonienė

Vilnius 2003

TURINYS

I. Įvadas 4

II. Skulptūros 5

a) Anykščiai 5

b) Biržai 7

c) Eišiškės 7

d) Jonava 8

e) Kaunas 9

f) Klaipėda 11

g) Kudirkos Naumiestis 12

h) Lenkimų kaimas 13

i) Marijampolė 13

j) Mažeikiai 13

k) Nasrėnų kaimas 14

l) Panevėžys 14

m) Papilė 15

n) Pasandravis 15

o) Karvaičiai 15

p) Priekulė 16

q) Seinai 16

r) Subartonių kaimas 17

s) Šilutė 17

t) Tauragė 17

u) Varniai 18

v) Vilkaviškis 19

w) Vilnius 20

III. Naudota literatūra 25

I. Įvadas

Viena iš svarbiausių dvasinės kultūros dalių yra menas.

Menininkų sukurti vaizdai veikia:

 žmonių mintis;

 valią;

 jausmus.

Visi dailės paminklai turi:

 mokslinę;

 istorinę;

 estetinę vertę.

Dailės paminklų funkcijos:

 kultūrinė;

 auklėjamoji;

 fiksuoja esamas žinias.

Dailės paminklai aatspindi:

 materialinį ankstesnių kartų gyvenimą;

 dvasinį ankstesnių kartų gyvenimą;

 liaudies kovą dėl laisvės ir nepriklausomybės;

 valstybės kūrimąsi;

 valstybės raidą.

Jie padeda plėtoti:

 mokslą;

 švietimą;

 kitas kultūros sritis;

 ugdyti patriotizmą.

Dailės paminklai- liaudies turtas, sudarantis pasaulinės kultūros dalį.

Jie labai svarbūs plėtojant turizmo verslą.

Dailės paminklus sudaro:

 Molbertinės tapybos kūriniai.

 Monumentaliosios ir dekoratyvinės tapybos paminklai.

 Skulptūros.

 Liaudies skulptūros.

 Taikomosios dailės paminklai.

 Smulkiosios architektūros paminklai.

II. Skulptūros

ANYKŠČIAI

Antanas Baranauskas

1985m. šalia klėtelės pastatytas A.Kyno sukurtas paminklas A.Baranauskui. Biustas bronzinis, postamentas granitinis. Architektė – Violeta Butkuvienė.

Antanas Žukauskas – Vienuolis

1982 m. Anykščiuose atidengtas P.Aleksandravičiaus paminklas Antanui Vienuoliui.

Jonas Biliūnas

1958 m. ant Liudiškių piliakalnio buvo pastatytas paminklas &– “Laimės žiburys”, dabar tapęs Anykščių krašto simboliu. Paminklo kūrėjai – architektas V. Gabriūnas ir skulptorius B.Vyšniauskas, bareljefo autorius. Aukštas 14 m keturkampis obeliskas.

Žymių anykštėnų tėvams

Anykščių bažnyčios šventoriuje yra prasminga dailininko A.Kmieliausko sukurta skulptūra, vaizduojanti šeimą.

Šis paminklas sako, jog TTėvynės meilės pagrindai įdiegiami šeimoje ir talentingiausių kūrėjų įkvėpimo šaknys siekia giliausius tautos kultūros ir moralės klodus.

Dionizas Poška

1990 m. Bijotuose, prie Baublių, D.Poškai pagerbti pastatytas marmurinis skulptoriaus Vaclovo Krutinio sukurtas paminklas.

BIRŽAI

Julius Janonis

Skulptorius K. Bogdanas sukūrė J. Janoniui paminklą Biržuose (bronza, 1976 m.).

Aukšta (beveik 6 metrų) bronzinė poeto figūra yra iškilusi ant aukšto (8,5 m) raudono granito pjedestalo. Architektas – V.Brėdikis.

Stanislovas Dagilis

1923 m. jam atminti Biržuose pastatytas skulptorės N. Gronskienės sukurtas paminklas.

Eišiškės

Stanislavas Rapolionis

Paminklas St.Rapolioniui buvusiame Gornostajiškių dvare pastatytas 1986 m., St.Rapolionio gimimo 500 metų sukakčiai paminėti. Skulptorius – K.Bogdanas, architektai – B.Buivydas ir R.Balkevičius. Paminklą sudaro apvalaino silueto pilko granito blokas ant lenktinio plano laiptuoto postamento.

Paminklo dalių proporcijos ir formos harmoningos. Pagrindinis akcentas – biustas. Portretas realistinis.

Jonava

Abraomas KKulvietis

Skulptorius K.Bagdonas sako norįs pavaizduoti Renesanso stiliaus žmogų, apsirengusį to laiko drabužiais, su knyga rankose. Figūra tarsi eis iš gotikinės arkos, papuoštos vitražu, bajoro herbu, stilistiškai derančios su Karaliaučiaus universiteto architektūra.

Petras Vaičiūnas

Paminklas yra Ramybės parke, buvusių kapinių, sunaikintų sovietiniais metais, teritorijoje.

Autorius – skulptorius V. Vildžiūnas.

Jeronimas Ralys

Antkapinio paminklo, primenančio sarkofagą, autorius – architektas A. Netiksa.

Kaunas

Jonas Mačiulis – Maironis

1977 m. prie muziejaus, buvusių savo namų, parimo Maironis, iškaltas iš tamsaus granito monolito – gabro. Skulptorius G. Jokūbonis poeto portretą kkūrė

iš fotografijų.

Karo muziejus

1921 m. Kaune įsteigtas Karo muziejus. Tais pačiais metais pastatytas paminklas Žuvusiems už Lietuvos laisvę.

1923 m. Karo muziejaus sodelyje buvo pastatytas paminklas Jonui Basanavičiui (skulptorius Juozas Zikaras, architektas Vladimiras Dubeneckis) .

1927 m. – Simonui Daukantui (Juozas Zikaras ir Vladimiras Dubeneckis).

1927 m. – Vincui Kudirkai (J.Zikaras ir V.Dubeneckis).

1988 m. prasidėjo sunaikintų paminklų atkūrimo darbai.

1939 m. – Martynui Jankui (skulptorius Bernardas Bučas, architektas Algimantas Sprindys).

Sovietiniais metais paminklai buvo naikinami, vietoj jų statomos sovietinę ideologiją atitinkančios skulptūros.

1937 m. – Maironiui (skulptorius Bronius Pundzius, architektas Algimantas Sprindys).

Ričardas Mikutavičius

Žymiausiose Kaune Petrašiūnų kapinėse pastatytas masyvus paminklas ant 1998 metų liepos mėnesį nužudyto kunigo ir poeto Ričardo Mikutavičiaus kapo.

Paminklą sukūrė kunigo bičiulis – skulptorius Arūnas Sakalauskas, architektas – L. Jurgaitis. Nužudytam kunigui ir poetui skirtas 2,3 metro aukščio paminklas buvo derinamas prie aplinkos, pirmiausia – prie S.Nėries paminklo, stovinčio kaimynystėje , kurio neturėjo užgožti.

Klaipėda

Simonas Dachas

1912 m. Klaipėdoje buvo pastatytas paminklas Simonui Dachui, sukurtas berlyniečio skulptoriaus Alfredo Kunne. 1939 m. paminklas iš teatro aikštės buvo pašalintas

Karo metais paminklas dingo.

Klaipėdiečiai atstatė fontaną. 1989 m. Klaipėdos teatro aikštė vėl pasipuošė garsiąja skulptūra. Skulptūra vaizduoja jauną mergaitę. Poeto bareljefas – ant kolonos po jos kojomis. Paminklą atkūrė berlynietis skulptorius M.Haacke.

Kristijonas Donelaitis

1973 m. KKlaipėdoje pastatytas paminklas Kristijonui Donelaičiui. Skulptorius- P.Deltuva. Architektas P.Šadauskas. Donelaičio aikštės centre iškilo stambiomis plokštumomis modeliuotas penkių metro aukščio granito stulpas, kurio viršūnėje iškalta poeto galva. Susidaro ištisos figūros iliuzija.

Martynas Mažvydas

Skulptorius Regimantas Midvikis. Architektas Vytenis Mazurkevičius.Klaipėda, 1997 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdoje Katekizmo 450-osios metinių proga buvo atidengtas Martyno Mažvydo paminklas švenčiamos 1997 m. rugsėjo 1 d. Paminklą pašventino liuteronų evangelikų vyskupas Jonas Kalvanas, senovines giesmes giedojo Klaipėdos universiteto choras. Atidarymo iškilmėse dalyvavo daug garbingų svečių: buvęs prezidentas A. Brazauskas, E. Gentvilas ir t.t.

Kudirkos Naumiestis

Vincas Kudirka

1934m. miestelio aikštėje buvo atidengtas paminklas, sukurtas skulptoriaus V.Grybo.

V.Kudirka pavaizduotas kaip šauklys, kviečiantis į kovą su carizmu.

Lenkimų kaimas

Simonas Daukantas

1993 m. miestelio aikštėje priešais bažnyčią atidengtas paminklas S. Daukantui. Skulptorius – R. Midvikis, architektas – A. Skiezgelas.

Marijampolė

Vincas Mykolaitis Putinas

Skulptorius A. Ambraziūnas paminklą V. Mykolaičiui – Putinui pradėjo kurti 1980 m., paminklas pastatytas 1993 m., minint 100 – ąsias gimimo metines, aukštis 4,5 m., bronza. Plastinė idėja – poeto figūra perskrosta vidinio nerimo dėl amžinųjų vertybių.

Mažeikiai

Antanas Vienažindys

1987 m. Mažeikiuose iškilo G. Jokūbonio sukurtas paminklas A. Vienažindžiui. Baltaliemenių beržų kamienų fone matome išėjusį pasivaikščioti poetą, susikaupusį, įsigilinusį į save, – skulptorius atskleidžia poeto laikysena ir veido išraiška jo poezijos esmę.

Nasrėnų kaimas

Motiejus Valančius

Toje vietoje, kur bbuvo Valančių sodyba, prie kelio stovi tautodailininko V.Majoro išskaptuotas Palangos Juzė, nuo lietaus apsaugotas gonkelių pavidalo pastogės, lyg Juzė stovėtų prie namo ir kviestų į jį. Pastogei būdingi lietuvių liaudies architektūros elementai.

Panevėžys

Gabrielė Petkevičaitė- Bitė

Skulptorius B.Bučas, buvęs G.Petkevičaitės-Bitės globotinis, kuria psichologinį rašytojos portretą. Pjedestalo gruoblėtumas pasikartoja biusto pagrinde.

Papilė

Simonas Daukantas

1930m. Papilės centre buvo atidengtas skulptoriaus Vinco Grybo sukurtas paminklas.

Ant aukšto pjedestalo iškeltas S.Daukantas su Lietuvos istorija kairėje rankoje, dešine rodantis į savąją žemę.

Pasandravis

Jonas Mačiulis – Maironis

Liaudies meistrų Z.Janušaičio ir K.Smilgevičiaus sukurta skulptūra žymi Maironio gimtinę Pasandravyje.

Karvaičiai

Liudvikas Rėza

Skulptorius E. Jonušas iš ąžuolo kamieno išskaptavo L. Rėzos veidą

, valingą, tvirtą.

Mažai apdorotas medžio kamienas sudaro vientisos figūros įspūdį, ir skulptūra nepaprastai gražiai susilieja su nerijos peizažu, simboliškai iškildama virš žemaūgių pušaičių.

Priekulė

Ieva Simonaitytė

Architektai (R. Buivydas, J. Balkevičius) sustygavo erdvės, į kurią įkomponuota skulptūra, pjedestalo ir pačios skulptūros ryšį su žeme, suvienijo skirtingas medžiagas.

Seinai

Antanas Baranauskas

Paminklo autorius – skulptorius G.Jokūbonis, architektas – E.Čekanauskas.

1998 m. paminklu A.Baranauskui ėmė rūpintis Lietuvos ir Lenkijos parlamentų asamblėja. Buvo susitarta, kad paminklas bus pastatytas šalia Seinų bazilikos.

Skulptorius G.Jokūbonis kūrė kitokį A.Baranauską.

Subartonių kaimas

V. Krėvė

Prie Mickevičių sodybos Subartonyse stovi seno ąžuolo kamienas, kuriame Vilniaus meno mokyklos moksleiviai išskaptavo Vinco Krėvės bareljefą, įkūnydami jo raštuose atskleistą vidinį lietuvio ir medžio ryšį.

Šilutė

Hermanas

Zudermanas

1936 m. H. Zudermanui pastatytas paminklas. Paminklu Šilutėje rūpinosi H. Šojus. Skulptorius – Erichas Šmitas Kestneris. Paminklas sovietiniais metais buvo nugriautas, jo vietoje pastatytas obeliskas sovietiniams kariams. Atgimimo metais Šilutės H.Zudermano visuomeninio lit. klubo narių iniciatyva paminklas atstatytas. Tai pilko marmuro biustas ant 2 m aukščio postamento; paminklas atkurtas Berlyne, skulptoriaus H. Hacke.

Tauragė

Vincas Kudirka

Paminklas V.Kudirkai buvo pastatytas 1928 m. prie Tauragės valsčiaus būstinės.

Apie 1968 m. paminklą nugriovė, biustą (skulptorius J.Zikaras) išgelbėjo kultūros skyriaus vedėjas J.Šimkus. Postamentas 1990 m. atstatytas tautodailininko AA.Bagdono iniciatyva. Ant postamento užkeltas išsaugotas V.Kudirkos biustas.

Martynas Mažvydas

1976 m. parapijos kunigas vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas ir parapijos taryba paprašė leidimo pastatyti paminklus M.Liuteriui ir M.Mažvydui tuščiose bažnyčios nišose. Tik 1985 m. buvo gautas leidimas. Matmenys: figūros aukštis – 225 cm, postamentas – 12 cm, varinis. Nuo žemės iki nišos 145 cm. Nišos plotis – 1 m.

Tai pirmasis paminklas M.Mažvydui Lietuvoje.

Varniai

Merkelis Giedraitis ir Mikalojus Daukša

Prie restauruojamo buvusio Žemaitijos vyskupijos centro skulptorius Arūnas Sakalauskas ir architektas Ričardas Krištapavičius sukūrė paminklą Mikalojui DDaukšai ir vyskupui Merkeliui Giedraičiui.

Visos figūros – iš šviesiai pilko granito, o architektūrinė dalis – pjedestalas, laiptai, kolona, arkos – iš raudono ir juodo granito.

Motiejus Valančius

Paminklas vyskupui Motiejui Valančiui Varniuose buvo pastatytas 1927m. Skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus sukurtą paminklą atidengė LLietuvos prezidentas Antanas Smetona. 1951 m. biustas buvo nuverstas nuo postamento, o postamentas sutrupintas iki pat pamatų. Varniškis J.Šaltmėris išsaugojo žemėje užkastą vyskupo biustą, ir 1990 m. liepos mėnesį M.Valančius vėl sugrįžo į savo miestą.

Vilkaviškis

Jonas Basanavičius

Paminklas Jonui Basanavičiui pastatytas centrinėje Vilkaviškio aikštėje 1996 m. Skulptorius – Antanas Žukauskas, architektas – Vytautas Balčiūnas.

Dailės kritikų paminklas įvertintas kaip vienas labiausiai pavykusių šio dešimtmečio paminklinių darbų mūsų šalyje. Poliruotas granitas tarsi skleidžia šilumą, jį norisi liesti rankomis, patrauklus jo tvirtumas ir spindesys.

Vincas Kudirka

1998 m. Vilkaviškyje atidengtas skulptoriaus Antano Žukausko sukurtas paminklas Vincui Kudirkai: ant aukštos, grakščios kolonos iškeltas rašytojo biustas. Tradicinis sprendimas kolona-biustas papildytas dviem šoninėm plokštėm: ant vienos – Varpas, ant kitos – „Tautiškos giesmės“, tapusios Lietuvos Himnu, tekstas.

Vilnius

Adomas Mickevičius

A.Mickevičiaus ppaminklas stovi skvere prie Šv.Onos ir Bernardinų bažnyčių.

Skulptūra – 4,5 m aukščio, postamentas neaukštas – 0,57 m., – viskas iš rusvo granito. Paminklas pastatytas 1984 m. Skulptorius – Gediminas Jokūbonis, architektas – Vytautas Čekanauskas.

Kristijonas Donelaitis

Kristijonas Donelaitis, apvalioji skulptūra, yra universiteto šiaurinio korpuso eksterjere, šiaurės vakarų kampo lodžijoje. Padaryta iš stiklaplasčio (aukštis – 3m).

Postamente parašyta poeto pavardė, gyvenimo ir paminklo pastatymo datos. Skulptūra sukurta K.Bogdano, pastatyta tais pačiais metais, minint 250-ąsias K.Donelaičio metines.

Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė-Žemaitė

1971m. skulptorius P.Aleksandravičius sukūrė paminklinę Žemaitės sstatulą. Taikydamas ją jaukiam Vilniaus skverui, dailininkas apibendrintai modeliavo figūros formas ir aprangą. Žemaitė pavaizduota ramiai sėdinti, šiek tiek palinkusi į priekį.

Lazdynų Pelėda

Šituo slapyvardžiu prisidengusios rašė dvi seserys: Sofija Ivanauskaitė – Pšibiliauskienė (1867 – 1926) ir Marija Ivanauskaitė – Lastauskienė (1872 – 1957). Jaukiame Vilniaus senamiesčio skverelyje, kamerinėje aplinkoje, tarp medžių, susėdo pasišnekėti dvi seserys. Tai skulptorės Dalios Matulaitės kūrinys (bronza, akmuo). Architektai – Rimantas Buivydas ir Juras Pankevičius.

Salomėja Bačinskaitė – Bučienė – Salomėja Nėris

Vilniaus senamiestyje, prie Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos, yra skulptoriaus Vl.Vildžiūno sukurtas paminklinis poetės biustas. Architektai – G. Baravykas ir S. Ramunis.

Petras Cvirka

Vienoje iš gražiausių Vilniaus vietų, ant Tauro kalno, stovi P.Cvirkos paminklas.

Skulptorius – J. Mikėnas. 1959 m.

Borisas Dauguvietis

B.Dauguviečio paminklas yra skvere prie Gedimino prospekto pradžios. „Tai bronzinis biustas su stačiakampiu profiliuotu pagrindu (aukštis-0.99 m) ir granitinis postamentas (aukštis-1.77 m). Kompozicija frontali, biusto formos modeliuotos tiksliai, realistiškai. Veido bruožai perteikia valingo, išmintingo žmogaus charakterį. Ant postamento priekinės plokštumos yra užrašas: B.Dauguvietis (1885 – 1949). Biustą 1955 m. sukūrė skulptorius Rapolas Jakimavičius.

Marija Šlapelinė ir Jurgis Šlapelis

Paminklas pastatytas 1979 m., skulptorius – A.Kmieliauskas. Iškaltas užrašas: „Lietuviško žodžio ir knygos puoselėtojai“.

L.Gira

Paminklas yra skvere priešais Švietimo ministerijos rūmus. Jį sudaro horeljefinis poeto portretas, iškaltas rusvo granito luite (aukštis 1,20 mm) ir stačiakampis granito postamentas.

Paminklas pastatytas 1977 m., skulptorius – V.Palys, architektas – St.Šeškevičius.

LITERATŪRA

1. A. Skerstonienė „Lietuvos turizmo ištekliai“ Vilnius, 2002m.

2. http://mokykla.ku.lt/paminklai/

3. ”Atgimimo paminklai“ (1988- 1991) , Vilnius, 1991m. „Politika“