Lietuvos draustiniai

Įvadas:

Draustiniai steigiami turint tikslą išsaugoti bei atkurti kurį vieną arba

keletą gamtos komponentų ir išlaikyti bendrąjį ekologinį balansą.

Draustiniams nustatoma dalinės gamtos apsaugos tvarka, leidžianti tokią

ūkinę bei kitą veiklą ir tokios apimties, kuri neprieštarauja draustinių

tikslams bei uždaviniams. Draustinių plotai liekai ankstesnių žemės ar

vandens naudotojų žinioje, ir jie privalo laikytis nustatytos juose

tvarkos.

Draustinių rūšys:

1. Geologiniai

2. Hidrografiniai

3. Pedologiniai

4. Hidrologiniai

5. Botaniniai

6. Zoologiniai

7. Botaniniai – zoologiniai

8. Kraštovaizdžio, arba landšaftiniai

9. Geomorfologiniai

Įvairių rūšių draustiniai turi jų paskirtį atitinkančias taisykles ir

tvarką, t.y. režimą. Paprastai kiekvienos rūšies draustinių nuostatose

numatyta po keletą ddraudimų arba apribojimų, padedančių išsaugoti jiems

būdingas vertybes. Pavyzdžiui, geologiniuose draustiniuose draudžiama

griauti, kasinėti ar užpilti atodangas ir karstines įgriuvas, rinkti bei

sprogdinti riedulius ir steigti kasinius; botaniniuose – kultūrinti pievas,

keisti naudmenas, vartoti pesticidus, kirsti medžius ūkiniais tikslais

sklypuose su retųjų rūšių augalais.

Dabartinis valstybinių draustinių tinklas respublikoje ėmė formuotis tik

nuo 1959 metų.

Dėstymas:

Saugomų teritorijų tradicijos Lietuvoje siekia gilią senovę. Dar

viduramžiais Lietuvos žemėse augo vadinamosios šventosios girios, kuriose

drausta kirsti medžius, daryti takus ir net lankytis. Saugomos taip pat

buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio “medžioklės” , t.y. miškai, skirti

medžiojamų žvėrių ir paukščių apsaugai. Tokių saugomų teritorijų kiek

vėliau atsirado ir kitose mūsų šalies dalyse . Pažymėtinos Petro I valdant,

įsteigtos “laivinės girios” , skirtos tinkamo laivams statyti miško

apsaugai. Tačiau vis dėlto dauguma senųjų saugomų plotų, artimų

šiandieniniams draustiniams, buvo skirta medžiojamosios gyvūnijos

gausinimui bei apsaugai. Dėl to mūsų šalyje lig šiol labai glaudūs ryšiai

tarp draustinių bei rezervatų steigimo ir medžioklės ūkio plėtojimo.

Pagal saugomų teritorijų tinklą dažniausiai sprendžiama apie konkrečios

šalies gamtosaugos lygį. Todėl paprastai stengiamasi turėti daug ir

įvairios paskirties saugomų plotų. Turime trejopo pobūdžio teritorijas.

1) konservacinės, arba išsaugojamosios, paskirties plotus – juose saugomas

esamas vertingas genetinis fondas bei informacinės savybės, draudžiant

atskirų kraštovaizdžio kompleksų ar vertybių naudojimą.

2) Prezervacinės, arba apsaugojamosiois, paskirties plotus- juose ribojama

žmogaus veikla, siekint apsaugoti gretimas svarbias teritorijas bei

atskirus objektus arba bendrąją ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą;

3) Rekuperacinės, arba atkuriamosios, paskirties plotus – juose tvarkomasi

taip, kad išsilaikytų, atsikurtų bei gausėtų liaudies ūkiui svarbūs

gamtos ištekliai.

Šios trejopos paskirties saugomos teritorijos rūšiuojamos pagal

smulkesnius paskirties bei tvarkymo ypatumus ir turi savus rūšių

pavadinimus, arba nomenklatūrą.

Valstybinių draustinių tinklas respublikoje jau dabar yra gana platus. .

Panagrinėkime dabar įvairių rūšių draustinius.

Pradėkime nuo geologinių draustinių, kurių pirmieji buvo įsteigti dar

1960 metais. Geologiniai draustiniai steigiami apsaugoti pasižyminčiomis

įdomia geologine sandara bei turinčioms mokslinę pažintinę reikšmę

vietovėms ir kurioms nors geologinės vertybėms.

Šiuo metu turime 15 geologinių draustinių, apimančių 1430 ha plotą, arba

0,02 % respublikos teritorijos. Pagal saugomų vertybių savitumą išryškėjo

3 šių draustinių atmainos (rūšys):

1) atodangos, 2) karstinės , 3) riedulynai.

Būginga, kad dauguma mūsų geologinių draustinių yra palyginti nedideli –

nuo kelių iki keliasdešimt ha ploto. Iš visų išsiskiria Šauklių draustinis,

siekiantis visapusiškos apsaugos tikslų dėl ko ir tampa lygiaverčiu

kraštovaizdžio draustiniams.

Kita negyvosios gamtos vertybių apsaugos forma yra hidrologiniai

draustiniai. Jie steigiami siekiant apsaugoti ir tikslingai naudoti ūkiniu,

moksliniu bei kultūriniu atžvilgiu vertingus upių baseinus , kuriuose yra

tinkamos sąlygos natūraliam paviršiniam nuotekiui susidaryti. Šios rūšies

draustiniai buvo įkurti 1980 m. Jų turime tris, užimančius bendrą 24121 ha

plotą, arba 0,32 % respublikos teritorijos. Ypač išsiskiria Skroblaus

draustinis , iš esmės visapusiškai apsaugantis kraštovaizdį. Šio draustinio

gamtinės vertybės yra tokios retos, kad čia pageidautina taikyti, net

griežtesnę rezervacinės apsaugos tvarką.

Hidrosferos apsaugai įsteigtas Klaipėdos kanalo hidrogeologinis

draustinis , kuris apsaugo nuo užteršimo šioje srityje esančius gausius

gamtinio vandens išteklius , naudojamus Klaipėdos ir kitų pajūrio miesto

gyventojų. Šis 3981 ha ploto draustinis savo paskirtimi aiškiai nesiderina

prie kitų mūsų draustinių ir iš tikrųjų tėra valstybinio draustinio

pavadinimu įteisinta vandens ūkio išteklių apsaugos zona.

Gyvosios gamtoms vertybėms saugoti respublikoje plėtojamas

botaninių, zoologinių bei mišrių draustinių tinklas. Botaniniai

draustiniai steigiami apsaugoti retųjų ir nykstančių augalų augimvietėms,

būdingoms Lietuvos augalų bendrijoms bei ištisų ekologinių sistemų tipams,

taip pat tinkamiausioms spanguolių augimvietėms , jų ištekliams bei

ekologinės sistemoms. Beje, šie draustiniai pagal dabartinius nuostatus

sudaro net atskirą rūšį, vadinamą botaniniais spanguolynų draustiniais.

Pirmieji botaniai draustiniai mūsų respublikoje buvo įkurti dar 1960

metais, o spanguolynų draustiniai atsirado tik 1974 metais.

Labiausiai įvairuoja gyvūnijos apsauga. Šiam tikslui skirti net keturių

rušių zoologiniai draustiniai

Paukščių (ornitologiniai), balinių vėžlių (herpetologiniai), žuvų

ichtiolohiniai bei vabzdžių entomologiniai. Zoologiniai draustiniai

steigiami apsaugoti retųjų ir nykstančiųjų gyvūnų gyvenamoms arba

kilnojimosi ir neršto vietoms, taip pat retoms bei būdingiausioms Lietuvos

gyvūnų bendrijoms ar ištisoms ekologinėms sistemoms. Zoologinių draustinių

tinklą respublikoje pradėta kurti dar 1960 metais, kai buvo įsteigti

pirmieji ornitologiniai draustiniai. Kitų rūšių draustiniai atsirado

vėliau : ichtiologiniai – 1974 , herpetologiniai – 1976 , o entomologiniai

tik 1979 metais.

Dabartiniu metu turime 24 zoologinius draustinius, apimančius

apie 18038 ha plotą, arba 0,27 %. Tarp jų yra 6 ornitologiniai (5822 ha),

13 ichtiologinių ( apie 12 tūkst.ha ), 3 herpetologiniai (87 ha) ir du

entomologiniai (57 ha). Deja, iki šiol nėra aiškiai atribota

ichtiologiniams draustiniams skirta respublikos teritorija, todėl jų

plotas pateikiamas tik apytikriai, saugomų upių atkarpų ilgį padauginus iš

100 metrų pločio juostos.

Pagal nuostatus šių draustinių tikslios ribos pakrantėse turėtų

būti nustatomos taip :

a) ne arčiau kaip 10 metrų nuo kranto, kai pakrantės nuolydis

iki 5 laipsnių.

b) ne arčiau kaip 20 metrų nuo kranto , kaip pakrantės

nuolydis nuo 5-10 laipsnių.

c) ne arčiau kaip 50 metrų nuo kranto, kaip pakrantės nuolydis

viršija 10 laipsnių.

Skaičiuojama nuo vidutinio vasaros vandens lygio, kai krantai

lėkšti, ir nuo viršutinės kkrantų briaunos, kai jie statūs arba griūvantys.

Lietuvoje labai svarbūs yra bendrai biologinei apsaugai skirti

botaniniai – zoologiniai draustiniai . Įsteigti dar 1960 metais.

Vienuolika tokių draustinių užima gana didelį plotą – 40260 ha, arba 0,62

% respublikos teritorijos. Šiuose draustiniuose taikomi botaninių ir

zoologonių draustinių tvarkos reikalavimai, atsižvelgiant į saugomų

vertybių savitumus iš visų botaninių – zoologinių draustinių išsiskiria

Nemuno deltos draustinis., kuriame intensyviai vystomas žemės ūkis,

laivyba, žuvininkystė, auga Rusnės miestas . Neveltui šiam draustiniui

patvirtinti net ypatingi nuostatai . Šiame savitame respublikos kampelyje

su nepakartojamu gamtovaizdžiu gamtos apsauga išties labai sudėtinga, ir

botaninio-zoologinio draustinio statuso jam, matyt, nepakanka. Ateityje

čia vertėtų reikliau derinti ūkinę veiklą bei gamtosaugos priemones.

Sudėtingiausi ir, be abejo, svarbiausi mūsų draustiniai, skirti

visapusiškai aplinkos apsaugai,- tai kraštovaizdžio (landšaftiniai)

draustiniai. Jie steigiami apsaugoti vertingiausiems kraštovaizdžio

kompleksams, kurių sandarą ir išorę nulėmė tiek gamtiniai procesai, tiek

ilgaamžė žmogaus veikla, tai pat saugoti vietovėms turinčioms kultūrinę,

estetinę bei pažintinę reikšmę ir pasižyminčioms įvairių laikų istorijos

bei kultūros paminklais. Pastariesiems tikslams skirti draustiniai pagal

dabartinius nuostatus sudaro savarankišką įstorinių kraštovaizdžio

draustinių grupę. Tai savotiškas jau minėtų botaninių spanguolynų

draustinių atitikmuo visoje kraštovaizdžio draustinių šeimoje.

Bendrai kraštovaizdžio apsaugai buvo skirtas ypatingas dėmesys

jau pačioje mūsų valstybinių draustinių kūrimo pradžioje – šios paskirties

draustiniai sudarė 1960 metais pradėto formuoti viso saugomų plotų tinklo

pagrindą.

Ryškėja šios kraštovaizdžio draustinių rūšys : 1)

tipiškasis 2)

rekreacinis 3) archeologinis bei 4) istorinis. Tipiškieji draustiniai

paprastai saugo būdingus stambių mūsų respublikos kraštovaizdžio kompleksų

bruožus, savotiškus jų etalonus, pavyzdžiui, Baravykinės, Maldžiūnų,

Ruškio, Pušnies, Kernavės, Girgždūtės ir kt.

Rekreaciniai draustiniai, pavyzdžiui, Aukštadvario , Dubingių

,Dusetų , Germanto, Kurtuvėnų, Kuršių Nerijos, Lakajų, Platelių, Plinkšių,

Rubikių it kiti, skirti vaizdingų gana intensyviai naudojamų kraštovaizdžio

kompleksų apsaugai, žmonių poilsiui. Tai bene gausiausia kraštovaizdžio

draustinių grupė, jungianti pačius stambiausius iš jų. Kartu tai

sudėtingiausi draustiniai, kurių apsauga turi ir konservacinę, ir poilsio

bei turizmo plėtojimo paskirtį, – mat juose telkiasi didžioji dalis

aukščiausios kokybės rekreacinių gamtos išteklių tipo. Šio tipo

draustiniai iš esmės jau virto savotiškais gamtos parkais.

Išskirtinę vietą užima Kuršių Nerija, kuri dar 1966 metais buvo

paskelbta kraštovaizdžio draustiniu su specialiu režimu, iš esmės

attinkančiu nacionalinio parko apsaugos reikalavimus.

Iš esmės mūsų Neringa – tai pavyzdinis nacionalinis parkas.

Problematiška ir anksčiau minėtų archeologinio bei istorinio tipo

kraštovaizdžio draustinių apsauga. Vieni jų (Alytaus, Kurmaičių,

Medžionių, Pyplių, Seredžiaus, Utenio ir kt.) saugo piliakalnius,

senkapynus senovinių gyvenviečių liekanas, kitus archeloginius paminklus

bei jų artimąją aplinką. Matome, kad savo turiniu tokie draustiniai tinka

prie kultūros bei istorijos paminklų ir jų apsauginių zonų plotų.

Negalime nepaminėti dar vienos mūsų respublikos saugomų plotų

tinklo ypatybės. Greta įteisintų valstybinių draustinių turime nemažai

sava apsaugos tvarka jiems lygiaverčių saugomų teritorijų. Tai saugomos

kurtinių tuokvietės , kurioms skirti ypatingos apsaugos miško sklypai,

uždraudžiant juose bet kokį miško kirtimą ir kitus miško darbus. Dabartiniu

metu turime 24 saugomas kurtinių tuokvietes užimančias beveik 4,7 tūkst. ha

, arba 0,07 jos ploto.

Mūsų saugomų teritorijų tinkle yra plotų , vadinamų

draustiniais, tačiau su konservaciniai apsaugai skirtais valstybinais

draustiniais turinčių mažai ką bendro. Vienas jų – jau minėtas Klaipėdos

kanalo hidrogeologinis draustinis. Jame rūpinamasi vandens paukščių, visų

pirma ančių išteklių atkūrimu bei gausinimu, ištisus metus šiuos paukščius

draudžiama medžioti. Tai tipški rekuperacinės paskirties saugomi plotai,

įsteigti gretimų medžioklės plotų turtinimui. Tokius pat saugomus plotus

turi ir mūsų miškų ūkis .Tai vadinamieji sėkliniai draustiniai. Juose

draudžiama visokeriopa ūkinė veikla, išskyrus sanitarinius bei selekcinės

atrankos kirtimus ir sėklų rinkimą.

Panašiems tikslams 1983 metais mūsų miškininkai paskyrė tris

genetinius miško rezervatus ( Ažvinčių, Punios, Survilų) apimančius gana

didelį 5,7 tūkst. ha plotą. Beja, didžioji dalis jų yra jau esamuose

aukštesnio apsaugos laipsnio plotuose ir iš esmės tesudaro pastarųjų dalis.

Štai ypač saugomų teritorijų tinklo bendras vaizdas. Jų,

įskaitant valstybinius rezervatus, valstybinius parkus, valstybinius

draustinis bei jų lygmenis, bendras plotas sudaro apie 265 tūkst. ha , arba

4,0 % respublikos teritorijos. Matome, kad draustiniams tenka “liūto”

dalis – daugiau kaip 80% viso fondo.Saugomų teritorijų pasiskirstymas gana

netolygus. Daugiausia jų sutelkta Aukštaičių, Dzūkų, ir Žemaičių

aukštumose bei Dainavos žemomuje. Tuo tarpu Lietuvos vidurio bei Šiaurės

žemumose ir Ašmenos bei Švenčionių aukštumose ssaugomų teritorijų yra labai

mažai. Išsiskiria Anykščių , Klaipėdos, Zarasų, Ignalinos, Varėnos bei

Švenčionių rajonai, kur ypač saugomos teritorijos sudaro 10-14% tų rajonų

ploto. Daugiau kaip 5 procentai ploto saugoma Molėtų , Alytaus, Plungės,

Utenos bei Lazdijų rajonuose.Tačiau Jonavos, Kaišiadorių , Pakruojo,

Pasvalio, Raseinių rajonuose konservacinių teritorijų tinklas labai menkas

– jos neužima net 0,1 procentų rajonų ploto.

Keletas Lietuvos Draustinių:

LAPNUGARIO KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIS

Lapnugario kraštovaizdžio draustinio plotas – 2120 ha.

Jis žymus kalnapušėmis apsodintu didžiuoju kopagūbriu ir nerijoje

aukščiausiu pajūrio apsauginiu kopagūbriu (10-12m).

Draustinyje yra: Meilės slėnis, Meškadaubė, Eumo, Lybio, Lapnugario, Meškos

galvos ir Hageno kalvos, originalūs pusketvirto hektaro juodųjų pušų

želdiniai.

Važiuojant pagrindiniu keliu per draustinį, akį patraukia vešlūs nendrių

sąžalynai Kuršių marių pakrantėje. Didžioji jų dalis pasodinta Kuršių

nerijos nacionalinio parko miškininkų. Tai pigiausias ir efektyviausias

būdas užkirsti kelią krantų erozijai. Kiekvieną pavasarį nendrėmis

apsodinamas vis naujas priekrantės ruožas.

JUODKRANTĖS KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIS

Juodkrantės kraštovaizdžio draustinio plotas – 260 ha.

Jis įsiterpęs tarp Juodkrantės rekreacinės zonos ir Naglių gamtos

rezervato.

Kraštovaizdžio draustinio teritorijoje yra: gamtos paminklo parabolinių

kopų komplekso pietinė dalis, paprastųjų pušų senieji medynai (sengirės

fragmentai), kuriems jau daugiau kaip 230 metų, Garnių kalnas. Šalia jo –

didžiausia Lietuvoje pilkųjų garnių ir didžiųjų kormoranų kolonija.

Turistų žingeidumui patenkinti, ant Garnių kalno įrengta apžvalgos

aikštelė. Nuo jos matyti Avikalnio rago palvės kompleksas bei viena

gražiausių nerijos panoramų – Pilkosios (Mirusios) kopos.

KARVAIČIŲ KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIS

Karvaičių kraštovaizdžio draustinio plotas – 3043 hha. Tai didžiausias ir

įvairiausias Kuršių nerijos gamtos kompleksas.

Jam priklauso kalnine pušimi apaugusios Giedružės, Preilos, Karvaičių,

Skirpsto kopos, kurių aukštis apie 60 m, ir aukščiausia visoje nerijoje

(67,2m) Vecekrugo (Senosios smuklės) kopa. Jos pavadinimas kilęs nuo

kuršiško „vece“ – „senas“ ir „kruogs“ – „smuklė“, primenantis kopos

papėdėje buvusią smuklę. Visa kopa apaugusi kalninės pušies masyvais. Nuo

viršūnės galima pamatyti taip pat šiam draustiniui priklausančius, į Kuršių

marias nusitęsusius Didįjį ir Mažąjį Preilos, Ožkos, Pervalkos, Žirgų,

Garbės ir Bulvikio ragus.

PARNIDŽIO KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIS

Parnidžio kraštovaizdžio draustinio plotas – 230 ha.

Jį sudaro Parnidžio rago kompleksas, pajūrio ir pamario palvės, kupstynė.

Šis draustinis – tai buferinė zona tarp Nidos gyvenvietės ir Grobšto gamtos

rezervato.

Draustinis pasižymi estetiškai vertingu kraštovaizdžiu, kuriame išryškėja

šiaurinėje dalyje kalnapušėmis apželdintas, pietinėje – pustomas smėlio

kopagūbris.

Tai vienintelė vieta nacionaliniame parke, kur iki šiol išlikusi pustomų

kopų grandinė.

Apibendrinimas:

Visais laikais žmogų jaudino didingoji ir paslaptingoji Gamta.

Jos grožis buvo ir tebelieka vienas svarbiausių argumentų, mokslininkams ir

gamtos apsaugos darbuotojams įrodinėjant saugomų plotų plėtojimo svarbą.

Bet grožis vis dėl to yra gana reliatyvi sąvoka. Žinoma, yra gamtos vaizdų,

užburiančių kiekvieną. Bet yra ir tokių jos kampelių, kurie nepaprastai

svarbūs ir brangūs tik nedaugeliui. Šia prasme kiekvienas kaimas,

kiekvienas miškas ir ežeras tam tikram žmogui yra savotiškas draustinis.

Įdomu tai, kad po daugelio metų mažos vietinės gamtos vertybės netikėtai

įgauna naują prasmę. Juk nerasime tokios atsiminimų knygos, kur autorius

neprisimintų kokios nors palinkusios obels prie gimtojo kelio ar

traukduobės, pro kurią baisu būdavo praeiti. Prisiminimai dar glaudesni,

jeigu laikas nepailgėjo tos obels ar tos paslaptingos duobės.

Visa tai, dėl ko sielojamės vaikystėje ir jaunystėje, ypač

brangu. Jaudina ne tai, kas išmokta, ne tai kas pamatyta, o tai – kas

pajausta. Būtent dėl to kiekviena vieta, kiekvienas mažas mūsų krašto

paminklas – vertingas ir neužmirštamas.

Tai todėl vis dėlto kartais taip atsitinka, kad piliakalnis tampa

paprasčiausiu tramplinu automėgėjams, padavimais pagrasintas akmuo

aptveriamas kartu su karvių ganykla, o aplink ąžuolo galiūno kamieną

sukalamos pašiūrės paršeliams ?

Gal todė kad to piliakalnio istoriją vaikai išklauso klasėje, o patys jo

nemato ir juo nesirūpina .

Gal todėl, kad renkant gražiausią sodybą pirmoji vieta paskiriama tai,

kurios kieme stypso cementiniai baravykai, o baseine riogso atogrąžų

aligatoriai.

Gal todėl, kad, žavėdamiesi įžymiųjų žmonių prisiminimai, vis dėlto

nieko nepasimokome, viliamės, kad mūsų niekada neužklups tokios jausmingos

valandėlės. Gal net įtariame, kad tokie rašiniai, jeigu juose minima vien

gimtoji upė, yra tik maivymasis, o ne nuoširdus, paskutinio saulėlydžio

sujaudrintas troškimas ją pamatyti.

Literatūros sąrašas:

1. http://mokslo.centras.lt/data/darbai/mc632.shtml

2. http://www.jzum.lt/draustiniai.php

3. http://www.nerija.lt/lt/gamta/draustiniai.php

Skuodo Per. Žadeikio

1d kl. Mok. Martynos Simutytes

geografijos referatas

Lietuvos draustiniai

Mokytojas: P. Malūkas

Skuodas- 2004