Lietuvos geležinkeliai

Istorija

Pirmieji geležinkeliai

Pirmieji geležinkeliai Lietuvoje nutiesti 1859-1861 metais. Tai buvo Sankt Peterburgo- Varšuvos linija, ėjusi pro Dūkštą, Ignaliną, Vilnių, Lentvarį ir Varėną su atšaka pro Kauną į Kybartus, taip pasiekiant tuometinės Prūsijos sieną. Pirmasis traukinys inauguraciniu reisu iš Daugpilio į Vilnių atvyko 1860 m. rugsėjo 17 d. Ta proga mieste buvo surengtos iškilmingos sutiktuvės. Kelionė iš Peterburgo į Vilnių trukdavo beveik 19 valandų, iš Vilniaus į Kauną – 2 val. 33 min.

1871-1874 m. pro Mažeikius, Radviliškį, Kaišiadoris, Naująją Vilnią ppaklota Liepojos-Romnų linija iš Ukrainos į Liepojos uostą gabenti grūdai. 1873 m., nutiesus Mažeikių-Jelgavos ir Radviliškio-Panevėžio-Daugpilio, o 1884 m. – Vilniaus-Lydos geležinkelius, baigėsi jų tiesimo per Lietuvą pirmasis etapas.

Geležinkelių linijas vėl pradėta tiesti XIX a. pabaigoje, daugiausia pietinėje ir rytinėje Lietuvos dalyse. Kloti bėgius šiaurės Lietuvoje buvo uždrausta, kadangi Rusijos kariškiai baiminosi, jog, kilus karui, kaizerinės Vokietijos kariuomenė pasinaudotų jais žygiui į Latviją ir Estiją.

Geležinkeliai 1918-1940 metais

1918 m. atsikūrusi nepriklausoma Lietuvos Respublika pirmuosius garvežius ir vagonus išsinuomojo iš Vokietijos. JJie buvo gerokai pasenę, be to, vietoj anglių, kurių neturėjo, tekdavo naudoti malkas. Traukiniui dažnai sustojus, išlipę keleiviai padėdavo mašinistui prisirinkti malkų. Labai greitai padėtis pasikeitė – nupirkta naujų modernių vagonų, garvežių, dyzelinių automotrisų. Naujų riedmenų dėka sutrumpėjo traukinių kelionės llaikas. Pvz., 1921 m. traukinys iš Kauno į Šiaulius atvykdavo per 4 val. 50 min., o jau 1937 m. šis laikas sutrumpėjo iki 2 val. 19 min. Jeigu 1920 m. didžiausias traukinių greitis buvo vos 40 km/h, ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje jis galėjo pasiekti 95 km/h greitį, automotrisės – 20 km/h ir prilygo Vakarų Europos geležinkelių standartams. 1939 m. Lietuvos plačiųjų geležinkelių parką sudarė 172 garvežiai, 219 keleivinių, 53 bagažo ir pašto, 3760 prekinių vagonų bei 13 automotrisių.

Geležinkeliai okupacijų laikotarpiu

1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, pradėta ypač intensyviai keisti geležinkelių bėgius į sovietinių plotį – iš 1435 mm į 1524 mm. 1941-ųjų birželį Lietuvą užėmusi nacių kariuomenė šiuos geležinkelio ruožus vėl pertvarkė į įprastą Europoje 1435 mm vėžę. Kelionės ttraukiniais 1941-1944 m. buvo gerokai apribotos – jais galėjo važiuoti tik į darbą arba su konkrečia tarnybine užduotimi vykstantys asmenys, gavę leidimą iš vokiečių administracijos pareigūnų.

Po karo atstatytos svarbiausios geležinkelio linijos, iškilo nauji stočių rūmai (Kaune, Kaišiadoryse, Kretingoje ir kitur), rekonstruoti Vilniaus stoties rūmai, intensyvaus eismo vietose įrengti dvikeliai ruožai. Septintajame dešimtmetyje buvo išardytos kai kurios mažai naudojamos siaurojo geležinkelio linijos (Joniškėlis-Žeimelis, Jonava-Ukmergė ir kt.), 1974 m. Utenos-Švenčionėlių ruožas pertvarkytas į platųjį. 1975 m. elektrifikuota Vilniaus-Kauno, vėliau – Lentvario-Trakų iir Vilniaus-Naujosios Vilnios linijos. 1979 m. Lietuvos geležinkeliais baigė važinėti paskutinysis garvežys – juos pakeitė dyzeliniai lokomotyvai.

Vagonai rieda į Vakarus

1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, didelę svarbą įgijo 22 km ilgio europinio standarto (1435 mm) vėžės atkarpa Šeštokai-Lietuvos siena su Lenkija. Šis ruožas tapo Lietuvos geležinkelių „langu į Europą” – keleivius vežti šia linija pradėta 1992 m., atidarius eismą Šeštokų-Trakiškių (Lenkija) perėjoje, o krovinius pradėjo gabenti 1994 m., pastačius Šeštokų krovinių terminalą.

Lietuvos geležinkelių veiklos apžvalga

Europos geležinkelių tinklo koridoriai

Lietuvos geografinė padėtis lėmė, kad mūsų šalį kertą du visos Europos transporto koridoriai: I Šiaurės-Pietų krypties koridorius Talinas-Ryga-Kaunas-Varšuva ir jo atšaka IA Šiauliai-Kaliningradas-Gdanskas; IX Rytų-Vakarų krypties koridoriaus atšakos IXB Kijevas-Minskas-Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir IXD Kaunas-Kaliningradas.

Šie koridoriai buvo patvirtinti Europos transporto konferencijose Kretoje ir Helsinkyje. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, jie taps visos Europos transporto tinklo dalimi. I Europos transporto koridorius taip pat yra įtrauktas į AGC, CIM ir CIV linijų sąrašus (AGC – Europos susitarimas dėl pagrindinių tarptautinių geležinkelio linijų, CIM – Vienodosios tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais sutarties taisyklės, CIV – Vienodosios tarptautinio keleivių ir bagažo vežimo geležinkeliais sutarties taisyklės). AB „Lietuvos geležinkeliai“ – geležinkelio valdytoja.

Lietuvos geležinkelių tinklas yra gerai išplėtotas. 1520 mm pločio vėžės geležinkeliai driekiasi į Baltijos valstybes bei NVS šalis, 1435 mm pločio vėžės geležinkeliai jungia Lietuvą su Lenkija (1992-07-01 atnaujintas tiesioginis susisiekimas su ja), o per Lenkiją – ir su kitomis Vakarų ir Vidurio Europos valstybėmis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 997 akcinė bendrovė (tuomet – specialios paskirties akcinė bendrovė) „Lietuvos geležinkeliai“ buvo paskirta viešojo naudojimo geležinkelių valdytoja. Šis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 49. Juo akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ paskirta viešojo naudojimo geležinkelių ir valstybinės žemės, priskirtos viešojo naudojimo geležinkeliams, valdytoja.

2003-01-01 AB „Lietuvos geležinkeliai“ eksploatuojamų viešojo naudojimo geležinkelio kelių ilgis sudarė 1775,3 km: iš jų 1520 mm pločio vėžės – 1753,5 km, 1435 mm pločio vėžės – 21,8 km.

Siaurukas

Lietuvos siaurasis geležinkelis (750 mm pločio vėžė) – unikalus kultūrinis paminklas – yra ilgiausias Europoje (67 km). Siekiant išsaugoti, tinkamai jį prižiūrėti ir integruoti į regionines turizmo plėtros programas, 2001 m. gegužės 10 d. geležinkelio ruože Panevėžys-Anykščiai-Rubikiai įkurta viešoji įstaiga AB „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ (viena iš jos steigėjų yra Susisiekimo ministerija.

„Vikingas“– mišriųjų vežimų traukinys

2003 m. vasario 6 d. startavo pirmasis mišriųjų vežimų traukinys „Vikingas“. Traukinys kursuoja maršrutu Draugystė-Klaipėda-Kena/Gudagojis-Slovečnas/Berežestas-Odesa-Iljičiovskas. Krovinius galima pakrauti ir iškrauti tarpinėse geležinkelio stotyse: Paneriuose ((Vilnius), Koliadičiuose (Minskas) ir Kijeve-Liski (Kijevas).

„Vikingu“ ant specialių geležinkelio platformų gabenami konteineriai, puspriekabės ir vilkikai su puspriekabėmis. Šis traukinys, palyginti su kelių transportu, krovinius gabena žymiai pigiau, saugiau ir ekologiškiau. „Vikingui“ nustatyta supaprastinta muitinės procedūrų tvarka – visa muitinės procedūra trunka žymiai greičiau. Vežant juo krovinius forminamas tik vienas bendrojo dokumento tranzito rinkinys visam traukinio sąstatui arba jo vagonų grupei, jeigu traukinio sąstatas arba jo vagonų grupė iš pakrovimo vietos į iškrovimo vietą vyksta kartu, taip pat visoms prekėms, pakrautoms į vieną kelių transporto priemonę. Todėl maršrutą nuo Juodosios iki Baltijos jūros jis įveikia maždaug per 50 val., tai yra beveik dvigubai greičiau nei paprastas traukinys. Nuo projekto įgyvendinimo pradžios „Vikingu“ pergabenta šimtai kontreilerių ir konteinerių.

„Baltic-Transit“ – konteinerių traukinys

2003 m. gegužės mėn. startavo kitas projektas – konteinerių traukinys „Baltic-Transit“, vežantis krovinius iš Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Kaliningrado uostų per Rusiją į Kazachstaną ir Uzbekistaną. „Baltic-Transit“ – bendras Lietuvos, Latvijos bei Estijos projektas. Prie šio projekto iniciatorių prisijungė Rusijos, Kazachstano bei Uzbekijos geležinkeliai. Traukinio operatorius – „Transsibiro Intermodalinis Servisas“.

Šio projekto tikslas – pigesnis ir greitesnis krovinių gabenimas konteineriuose Vakarų-Rytų kryptimi. Traukinio

maršrutą siekiama pratęsti per Kiniją, Indiją ir kitas Azijos valstybes.

Konteinerių traukinys „Baltic-Transit“ kursuoja kartą per savaitę. Kroviniai konteineriuose vagonų grupėmis maršrutu Kaliningradas-Klaipėda-Radviliškis per Obelių pasienio punktą vežami į Latviją. Rezeknės stotyje Latvijos geležinkelininkai formuoja traukinį į Kazachstaną, Uzbekistaną.

Tranzito ir geležinkelių transporto departamentas

Uždaviniai

Valstybinę geležinkelių transporto reguliavimo funkciją atlieka Susisiekimo ministerijos Tranzito ir geležinkelių transporto departamentas. Svarbiausi departamento uždaviniai yra:

Dalyvauti formuojant transporto tranzito politiką ir organizuoti jos įgyvendinimą;

Dalyvauti formuojant transporto paslaugų kainų ir tarifų politiką;

Dalyvauti rengiant teisės aktų pprojektus dėl transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo;

Dalyvauti formuojant geležinkelių transporto valstybės politiką ir nustatant pagrindines Lietuvos geležinkelių transporto plėtojimo kryptis, organizuoti geležinkelių transporto valstybės politikos įgyvendinimą.

Lietuva yra tranzito šalis, todėl didelę Tranzito ir geležinkelių transporto departamento kasdienio darbo dalį sudaro tarptautinio bendradarbiavimo plėtojimo, gerinant sąlygas individualioms ir verslo kelionėms, skatinant turizmą, prekių tranzitą, eksportą bei importą klausimai.

Veikla

Organizuojant geležinkelių transporto valstybės politikos įgyvendinimą didesnis vaidmuo tenka Geležinkelių transporto skyriui, kuris dalyvauja rengiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės pprogramą ir ministerijos strateginius veiklos planus, koordinuoja jų įgyvendinimą geležinkelių transporte; rengia įstatymų ir kitų teisės aktų projektus geležinkelių transporto klausimais, derina juos su Europos Sąjungos teisės aktais ir atitinkamomis tarptautinės teisės normomis, pagal savo kompetenciją koordinuoja teisės aktų įgyvendinimą; ppagal savo kompetenciją įgyvendina Lietuvos įsipareigojimus stojant į Europos Sąjungą derybinės pozicijos „Transporto politika. Geležinkeliai“ srityje, dalyvauja įgyvendinant Lietuvos pasirengimo narystei ES priemones; dalyvauja formuojant paslaugų visuomenei teikimo (keleivių vežimo) politiką; koordinuoja Lietuvos geležinkelių transporto sektoriaus reformos įgyvendinimą; plėtoja bendradarbiavimą su užsienio valstybėmis geležinkelių transporto srityje, palaiko ryšius su užsienio institucijomis, tarptautinėmis geležinkelių transporto organizacijomis; nustatyta tvarka atstovauja valstybei, įgyvendinant jai nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiamas teises akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse.

Formuojant ir įgyvendinat šalies tranzito politiką dalyvauja ir Tranzito skyrius.

Teisės aktų atitikimu transporto kainodaros srityje su Europos Sąjungos teisės aktais rūpinasi Rinkotyros ir tarifų poskyris, kuris įstatymų nustatyta tvarka reguliuoja:

Valstybės rinkliavų už Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos, Civilinės aviacijos administracijos, Lietuvos saugios laivybos administracijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos iir Valstybinės geležinkelio inspekcijos juridinę galią turinčių dokumentų bei jų dublikatų išdavimą dydžius;

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos užmokesčio dydžius;

Rinkliavų už naudojimąsi visų transporto rūšių infrastruktūra maksimalius dydžius;

Susisiekimo ministerijos įsteigtų ir jai priskirtų valstybės įmonių ir viešųjų įstaigų teikiamų monopolinio pobūdžio transporto paslaugų kainų ir tarifų maksimalius dydžius.

Valstybinė geležinkelio inspekcija

Reguliuojant geležinkelio įmonių veiklą taip pat dalyvauja Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. Pagrindiniai inspekcijos uždaviniai – kontroliuoti, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos ttarptautinių sutarčių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių geležinkelių transporto eismo saugumą, reikalavimų; vykdyti geležinkelio įmonių veiklos licencijavimą; vykdyti geležinkelio įmonių ir geležinkelio valdytojo saugos sertifikavimą; reguliuoti geležinkelio valdytojo ir geležinkelio įmonių santykius; nagrinėti iškilusius ginčus tarp geležinkelio valdytojo ir geležinkelio įmonių bei teikti išvadas atitinkamoms valstybės institucijoms ir įstaigoms; kartu su kompetentingomis Lietuvos Respublikos institucijomis vykdyti pavojingų krovinių vežimo geležinkelių transportu priežiūrą ir kontrolę; tvarkyti Geležinkelio riedmenų ir konteinerių registrą.

Geležinkelių transporto veiklos teisės aktai

Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys Lietuvos geležinkelių transporto sektoriaus veiklą, yra Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto kodeksas, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas, Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugumo įstatymas, Geležinkelio įmonių geležinkelio valdytojo saugos sertifikavimo taisyklės, Keleivių, bagažo ir krovinių vežimo geležinkelio transportu licencijavimo taisyklės, Techninio geležinkelių naudojimo nuostatai, Geležinkelio eismo taisyklės, Geležinkelių signalizacijos taisyklės, Geležinkelio transporto darbuotojų žinių tikrinimo tvarka, Lietuvos Respublikos geležinkelio riedmenų ir konteinerių registro nuostatai, laikinasis teisės aktų ir reikalavimų, reglamentuojančių geležinkelio įmonės naudojimosi geležinkelio infrastruktūra sąlygas, sąrašas ir kt.

Vietiniai vežimai vykdomi pagal šiuos teisės aktus: Keleivių ir bagažo vežimo taisykles, Keleivių vežimo vietiniais traukiniais tarifų maksimalių dydžių nustatymo metodiką, Krovinių vežimo geležinkelio transportu taisykles, Krovinių vežimo geležinkelio transportu tarifų nustatymo taisykles, Lietuvos Respublikos pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių iir vidaus vandenų transportu įstatymą, LR Vyriausybės nutarimą „Dėl pavojingų krovinių vežimo geležinkeliais Lietuvos Respublikos teritorijoje“ ir kt.

Tarptautinių vežimų geležinkeliais teisė

Tarptautinius vežimus geležinkeliais reglamentuoja daugiašaliai tarptautiniai susitarimai (SMGS – Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimas, SMPS – Tarptautinio keleivių vežimo geležinkeliais susitarimas, COTIF – Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutartis) ir dvišalės tarptautinės Lietuvos sutartys su kitomis valstybėmis, taip pat LR Vyriausybės patvirtintos Užsienio valstybių pavojingų ir karinių krovinių vežimo per Lietuvos Respublikos teritoriją taisyklės.

Europos Sąjungos direktyvos

Lietuvai integruojantis į ES nacionalinė teisinė bazė ir geležinkelių sektoriaus struktūra bei veikla pertvarkoma pagal ES direktyvas: 91/440/EEB (su pakeitimais) – dėl Bendrijos geležinkelių plėtojimo, 95/18/EB (su pakeitimais) – dėl geležinkelio įmonių licencijavimo, 2001/14/EB – dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo, 96/49/EB – dėl valstybių narių įstatymų, skirtų pavojingų krovinių gabenimui geležinkeliu, suderinimo, 96/48/EB – dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos, 2001/16/EB – dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos ir kitus ES teisės aktus.

Geležinkelių reforma

Baltijos šalys, siekiančios integruotis į ES, įsipareigojo įvykdyti struktūrinę geležinkelių reformą. Lietuvos geležinkelių transporto reforma prasidėjo 1996 metais, Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Geležinkelio transporto kodeksą. Šis pagrindinis dokumentas, parengtas pagal pirmąjį ES direktyvų paketą, sukūrė teisines prielaidas geležinkelių transporto rinkai lliberalizuoti ir veiksmingai konkurencijai atsirasti. Kuriant Lietuvos geležinkelių reformos modelį buvo pasinaudota užsienio konsultantų ir nepriklausomų Lietuvos teisininkų patarimais, išanalizuoti reformos Europos Sąjungos valstybėse teigiami bei neigiami padariniai ieškant tinkamiausių sprendimų mūsų šaliai.

Ateityje viso Lietuvos geležinkelių transporto sektoriaus darbą lems Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 931 (Žin., 2003, Nr. 73-3365) patvirtinta Lietuvos geležinkelio transporto sektoriaus reformos 2003-2006 metais strategija. Šis dokumentas buvo parengtas siekiant užtikrinti efektyvią Lietuvos geležinkelio transporto sektoriaus veiklą rinkos sąlygomis, sudaryti teisines ir ekonomines sąlygas plėtoti konkurencingą geležinkelio transporto sektorių, stojant į Europos Sąjungą ir jungiantis prie Europos geležinkelio transporto tinklų.

Reformos esmė

Lietuvos geležinkelio transporto sektoriaus reformos esmė – įgyvendinti pagrindines ES direktyvas geležinkelio transporto klausimais; atskirti geležinkelio infrastruktūros valdymo funkcijas nuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ komercinės veiklos ir sukurti atskirą geležinkelio infrastruktūros valstybės įmonę; panaikinti kryžminį keleivių vežimo geležinkeliais nuostolių dengimą krovinių vežimo veikloje uždirbto pelno sąskaita ir įdiegti visuomenei aktualių keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų subsidijavimo iš valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų mechanizmą; užtikrinti sektoriaus finansinį stabilumą; sukurti prielaidas geležinkelio transporto rinkai liberalizuoti ir vienodas nediskriminacines sąlygas visoms geležinkelio įmonėms; sukurti

geležinkelių transporto rinkos reguliavimo mechanizmus; imtis papildomų priemonių traukinių eismo saugai užtikrinti atsižvelgiant į numatomą vežimų dalyvių skaičiaus didėjimą.

Reformos vykdymas

Lietuvos geležinkelio transporto sektoriaus reformos 2003-2006 metais strategijoje numatyta:

Valstybės vaidmuo dotuojant visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų vykdymą;

Finansuojant viešojo naudojimo geležinkelių renovacijos ir plėtros projektus;

Būsimo sektoriaus struktūra.

Reformos etapai

Lietuvos geležinkelių reformą numatoma vykdyti penkiais etapais:

Pirmasis etapas – akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ keleivių, krovinių vežimo, geležinkelio infrastruktūros priežiūros ir valdymo veiklos sąskaitų atskyrimas;

Antrasis etapas – akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ keleivių, krovinių vežimo paslaugų teikimo, ggeležinkelio infrastruktūros priežiūros ir valdymo, viešojo naudojimo geležinkelių infrastruktūros turto struktūrinių vienetų įsteigimas;

Trečiasis etapas – akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ nekilnojamojo turto teisinė registracija;

Ketvirtasis etapas – geležinkelio infrastruktūros valstybės įmonės įsteigimas ;

Penktasis etapas – vežimo geležinkeliais vidaus ir tarptautiniais maršrutais rinkos liberalizavimas įstojus į Europos Sąjungą.

Įgyvendindama minėtąją strategiją, Susisiekimo ministerija parengė Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymą, kurį Lietuvos Respublikos Seimas priėmė 2003 m. gruodžio 16 d., ir Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto reformos įstatymo projektą, kuriam 2004 m. sausio 19 dd. pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei naujo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso projektą.

Integracija į tarptautines organizacijas

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, savarankiškos Lietuvos geležinkelių įmonės (AB „Lietuvos geležinkeliai“- veiklai stabilizuoti, vežimams ir infrastruktūrai plėtoti, eismo saugai bei paslaugų kkokybei gerinti didelę reikšmę turėjo ir tebeturi LR Seimo ir LR Vyriausybės sprendimai dėl narystės tarptautinėse organizacijose, tarptautinių susitarimų bei taisyklių taikymo. 1992 m. Lietuvos Respublika tapo Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos (OSŽD) nare, o AB „Lietuvos geležinkeliai“ – Tarptautinės geležinkelių sąjungos (UIC) nare; 1995 m. Lietuvos Respublika, prisijungusi prie 1980 m. Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF), tapo Tarpvalstybinės tarptautinio geležinkelių transporto organizacijos (OTIF) nare; nuo 2000 m., ratifikavusi atitinkamą susitarimą, Lietuvos Respublika dalyvauja Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Transeuropinio geležinkelio (TER) projekte; 2001 m. buvo ratifikuotas Europos susitarimas dėl pagrindinių tarptautinių geležinkelio linijų (AGC).

Tarptautinis bendradarbiavimas

Susisiekimo ministerija daug dėmesio skiria dvišaliam ir regioniniam bendradarbiavimui geležinkelių transporto srityje plėtoti, stiprina ryšius su Baltijos, Skandinavijos, NVS, Vakarų ir Vidurio Europos šalimis, siekdama pplėtoti turizmą, tranzitą ir techninę metodinę pagalbą. Ypatingas dėmesys skiriamas I ir IX tarptautinių transporto koridorių plėtrai, tranzitui ir kombinuotiems vežimams skatinti, tarptautinėms sutartims su kaimyninių valstybių vyriausybėmis bei geležinkeliais rengti, muitinės bei pasienio procedūroms supaprastinti, eismo saugumo klausimams.

Siekiant visiškai integruoti mūsų geležinkelius į ES transporto sistemas, užtikrinti laisvą prekių ir žmonių judėjimą bei sudaryti sąlygas vežimų apimtims ir vežėjų pelnui didinti, svarbu išmokti taip pat glaudžiai ir sėkmingai dirbti su Vakarų ir Pietų Europos geležinkeliais, kaip dabar dirbama su ppartneriais iš Rytų. Visos ES narės yra OTIF narės ir vykdo vežimus pagal 1980 m. konvenciją COTIF. Be to, COTIF taikymu remiasi ES direktyva 96/49/EC dėl pavojingų krovinių vežimo ir Jungtinių Tautų bendro muitinio tranzito konvencija. Todėl plėtojant bendradarbiavimą su OSŽD, Lietuvos tikslas yra lygiagrečiai plėsti COTIF taikymą savo teritorijoje, pirmiausia – I tarptautiniame transporto koridoriuje.

Infrastruktūra

Lietuvos geležinkelių infrastruktūros techninis lygis dar neatitinka europinio, todėl geležinkelių infrastruktūros modernizavimas ir plėtra yra esminė sėkmingos integracijos į Europos geležinkelių sistemą sąlyga. Prioritetas teikiamas geležinkelių infrastruktūros renovacijai ir modernizavimui tarptautiniuose transporto koridoriuose. Pagrindinis dėmesys plėtojant geležinkelių infrastruktūrą skiriamas Lietuvos geležinkelių techninei sąveikai su Europos geležinkeliais užtikrinti, šiuolaikiniams saugos ir aplinkosaugos reikalavimams įgyvendinti, geležinkelio kelių apkrovai ir traukinių važiavimo greičiui didinti, kombinuotiems vežimams skatinti.

Techninė sąveika su Europos geležinkeliais

Techninės sąveikos su Europos geležinkeliais problema yra ypač aktuali I visos Europos transporto koridoriuje. 2000 m. Maskvoje buvo sumontuotas automatinis vagonų tarpuvėžio keitimo įrenginys ir buvo galima paleisti tiesioginio susisiekimo traukinį tarp Varšuvos ir Vilniaus (be persėdimo Šeštokuose). Siekdama užtikrinti greitąjį tiesioginį susisiekimą tarp Lietuvos ir Vakarų Europos, LR Vyriausybė priėmė sprendimą dėl europinio standarto geležinkelio nuo valstybės sienos su Lenkija iki Kauno (su logistikos centru Kaune) statybos būtinumo. 2000 m. Susisiekimo ministerijos užsakymu atlikta ppriešinvesticinė studija „Europinio vėžės pločio geležinkelio krypties plėtojimas nuo Lenkijos/Lietuvos sienos Kauno link“ bei galimybių studija „Šiuolaikinių transportavimo sistemų ir tarptautinio funkcionavimo plėtros koncepcija Kauno logistikos mazgui“. Iki 2004 m. pabaigos turėtų būti parengti Europos standarto geležinkelio linijos nuo valstybės sienos su Lenkija iki Kauno privalomieji dokumentai.

„Rail Baltica“ projektas

2001 m. lapkričio 7 d. Piarnu mieste (Estija) Lietuvos, Latvijos ir Estijos transporto ministrai pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl projekto „Rail Baltica“ plėtojimo. Naujos europinio standarto, didelių greičių geležinkelio linijos per Baltijos šalis (Varšuva-Kaunas-Ryga-Talinas) statyba (iki 2016 m.) leistų teikti kokybiškai naujas keleivių ir krovinių vežimo paslaugas. 2003 m. Baltijos šalių ir Lenkijos ministerijos, atsakingos už transportą, priėmė keletą bendrų sprendimų siekiant, kad projektas „Rail Baltica“ būtų įtrauktas į Europos Sąjungos transporto projektų prioritetų sąrašą.

2003 m spalio 9d. Europos Komisija „Rail Baltica“ pripažino reikšmingu Europai projektu ir įtraukė jį į tarptautinių transporto tinklų plėtros prioritetinį sąrašą. Šis Europos Komisijos sprendimas leis Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims pasinaudoti reikalinga Europos Sąjungos fondų parama, nes jo įgyvendinimo kaštai vien tik Lietuvos teritorijoje gali siekti 800 mln. eurų, o viso projekto finansavimui Baltijos valstybėse ir Lenkijoje reikės 3,93 mlrd. eurų.

Priešprojektinių studijų rengimas prasidės jau 2004 metais, o visas projektas bus realizuojamas iki 22016 metų. Jo įgyvendinimo etapai:

1. Varšuva – Kaunas (iki 2010 metų);

2. Kaunas – Ryga ( iki 2014 metų);

3. Ryga – Talinas ( iki 2016 metų).

Įgyvendinus „Rail Baltica“ projektą, būtų nutiestas greitasis geležinkelis, suteikiantis galimybę važiuoti Baltijos jūros pakrante nuo Talino iki Varšuvos 160 km/ val. greičiu. Patogūs greitaeigiai keleiviniai traukiniai galėtų pritraukti nemažą kiekį keleivių – verslininkus bei turistus. Visa tai pagyvintų Baltijos šalių turizmo sektoriaus veiklą ir duotų neabejotiną ekonominę naudą.

ES ir Lietuvos politika geležinkelių infrastruktūros klausimais

ES politika ir reikalavimai geležinkelių infrastruktūros plėtrai yra išdėstyti ES direktyvoje 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros, transeuropinio geležinkelių tinklo (TEN) plėtojimo gairėse, ES direktyvoje 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos, ES direktyvoje 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos, ES Baltojoje knygoje „Europos transporto politika iki 2010 m. – laikas priimti sprendimą“. Joms įgyvendinti reikalingos priemonės pateiktos ilgalaikėje TINA programoje, Valstybės investicijų programoje (VIP), Lietuvos geležinkelių infrastruktūros plėtros ir renovacijos programoje 2002-2007 m.

Lietuvos strateginiuose dokumentuose numatyta laikotarpiu iki 2015 metų modernizuoti geležinkelių transporto infrastruktūrą, integruojant TINA tinklams priklausančias svarbiausias geležinkelių linijas į transeuropinius transporto tinklus (TEN-Tr). Iki 2015 m. Lietuvos geležinkelių infrastruktūra savo techniniais parametrais turi prilygti ES

šalių geležinkelių lygiui, tapti efektyvia Lietuvos multimodalinės transporto sistemos grandimi ir įgalinti teikti aukštos kokybės paslaugas.

Investiciniai projektai

Panaudojant paskolas, gaunamas su valstybės garantija, ES paramą, valstybės biudžeto ir nuosavas AB „Lietuvos geležinkeliai“ lėšas, 2004 m. pagal Valstybės investicijų programą bus įgyvendinami šie investiciniai projektai: IX geležinkelio transporto koridoriaus kelių atnaujinimas (IX geležinkelio transporto koridoriaus kelių atnaujinimas ir tiltų rekonstrukcija, signalizacijos ir elektros tiekimo linijų modernizavimas IX koridoriaus B atšakos ruože Šiauliai-Klaipėda); telekomunikacijų modernizavimas IX koridoriaus B atšakoje; elektros tiekimo linijų modernizavimas rruože Kaišiadorys-Radviliškis; Kybartų pasienio perdavimo stoties rekonstrukcija; Pauosčio geležinkelio stoties rekonstravimas (Klaipėdos naftos terminalui aptarnauti), Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra (I etapas).

Vilniaus geležinkelio stotis

2003 m. balandžio 30 d. po remonto buvo atidaryta Vilniaus geležinkelio stoties keleivių rūmų centrinė dalis. Vilniaus geležinkelio rūmų rekonstrukcija truko beveik septynerius metus. 1997 metais atidarytas rekonstruotas keleivių rūmų kairysis, 1998 metais – dešinysis fligelis, 2003 m. – centrinė dalis. Centrinės keleivių rūmų dalies (pirmojo ir pusantrinio aukšto bei rūsio, kurių plotas yra 2603 kv. m.) darbai kkainavo 23,4 mln. Lt, o anksčiau rekonstruotų abiejų fligelių – 24,3 mln. Lt. Po 37,5 proc. šių lėšų skyrė bendrovė ir valstybė, 25 proc. sudarė paskolos su valstybės garantija. Per septynerius metus buvo rekonstruoti ne tik keleivių rūmai, bet ir kkiti Vilniaus geležinkelio stoties objektai: suremontuotas pirmasis peronas, pastatyta galinga elektros transformatorinė, sutvarkyti nusileidimai į centrinį pėsčiųjų tunelį, pradėtas remontuoti ir pats pėsčiųjų tunelis.

Darbai Vilniaus stotyje nenutrūks – 2004-2006 metais numatoma rekonstruoti Vilniaus geležinkelio stoties centrinį tunelį ir pratęsti jį iki penktojo perono. 2004 m. numatoma sukurti Vilniaus geležinkelio stoties keleivių rūmų elektroninę-vizualinę-garsinę informacinę sistemą.

Geležinkelių transporto 2003 m. darbo rezultatai

Didžiausia šalies transporto įmonė – AB „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – bendrovė ) dirbo pelningai – grynasis pelnas po pelno mokesčio atskaitymo 2003 m. sudarė 22,1 mln. Lt.

Bendrovės veiklai didžiausios įtakos turėjo išaugęs krovinių vežimas – vežta 43,4 mln. tonų krovinių. Tai – 18,5 proc. daugiau nei 2002 m. Tarptautinių krovinių srautas išaugo 26,0 proc. ir sudarė 38,0 mln. tonų, ttačiau vietiniai vežimai sumažėjo 16,2 proc. (iki 5,4 mln. tonų). Tarptautinio susisiekimo keliu vežta 7,2 mln. tonų importuojamų, 7,1 mln. tonų – eksportuojamų ir 23,8 mln. tonų – tranzitinių krovinių. Vietinių krovinių vežimo kiekio mažėjimui įtakos turėjo naftos ir naftos produktų vežimo rinkos pokyčiai. Pernai didesnė dalis šių krovinių buvo vežama vietiniais maršrutais, o 2003 m. – eksportuojama. (žr. žemiau pateikiamą krovinių vežimo geležinkeliais 2003 m. struktūrą).

Krovinių vežimo geležinkeliais 2003 m. struktūra

Dominavo naftos ir jos produktų vežimas (44,5 proc. vvisų vežtų krovinių kiekio). Šios rūšies krovinių transportavimas, palyginus su 2002 m., padidėjo 25,2 proc. Cheminės ir mineralinės trąšos bendroje krovinių vežimo struktūroje sudarė 14,2 proc., juodųjų metalų – 8,3 proc. ir padidėjo atitinkamai 17,6 proc. ir 4,6 proc. Taip pat padidėjo statybinių krovinių ir cemento (12,6 proc.), grūdų ir miltų (22,5 proc.), anglies ir kokso (18,7 proc.) bei maisto produktų (6,4 proc.) vežimo kiekis.

2003 metais Lietuvos geležinkeliais pervežta 7,0 mln. keleivių. Tai 3,0 proc. mažiau nei pernai. Keleivių vežimo vietinio susisiekimo maršrutais rinka išliko stabili. Populiarėja kelionės traukiniu, naudojantis nuolatiniais bilietais – šiuo būdu važiavo 1,9 mln. keleivių –t.y. 7,0 proc. daugiau nei per praėjusius metus. Tačiau keleivių vežimo kiekis tarptautinio susisiekimo maršrutais sumažėjo 31,6 proc. Tai lėmė sugriežtintos tranzito per Lietuvos Respubliką procedūros.

Bendrovės pajamos sudarė 911,9 mln. Lt ir buvo 18,5 proc. didesnės nei pernai. Pajamų augimui įtakos turėjo 22,0 proc. padidėjusios krovinių vežimo pajamos. Keleivių vežimo pajamos sumažėjo 27,1 proc.

Darbo našumas (arba vienam darbuotojui tenkančios produkcijos kiekis) padidėjo 18,9 proc. Jo augimui įtakos turėjo padidėjęs vežimo mastas bei sumažėjęs bendrovės darbuotojų skaičius. Bendrovės vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius sumažėjo 3,6 proc. ir sudarė 12 628 žmonių.

2003 m. į Lietuvos geležinkelių ūkį pagal Valstybės investicijų programą (VIP) buvo iinvestuota 116, 367 mln. Lt. Iš to skaičiaus 23,818 mln. Lt sudarė valstybės biudžeto lėšos, 40,174 mln. Lt – paskolos su valstybės garantija ir 52,375 mln. Lt – AB „Lietuvos geležinkeliai“ lėšos. Į kitus geležinkelių projektus 2003 m. investuota 210,563 mln. Lt, iš kurių 20,015 mln. Lt sudarė Europos Sąjungos parama ir 190,548 mln. Lt – AB „Lietuvos geležinkeliai“ lėšos.