Lietuvos geografija
TURINYS
1. Įvadas…………………….
2. Lietuva žemėlapiuose………………
3. Lietuvos vardo kilmė………………
4. Geografinė padėtis………………
5. Teritorijos kaita………………..
6. Valstybinė siena……………….
7. Administracinis suskirstymas…………
8. Lietuvos žemės gelmių turtai………….
9. Lietuvos paviršius……………….
10. Ilgiausia Lietuvos upė – Nemunas………
11. Neris – didžiausias Nemuno intakas………
12. Lietuvos ežerai………………..
13. Kuršių Marios…………………
14. Baltijos jūra…………………
15. Lietuvos gyvūnija………………
16. Lietuvos rezervatai………………
17. Lietuvos nacionaliniai parkai…………
18. Lietuvos gyventojai……………..
19. Lietuvos pramonė………………
20. Lietuva – žemdirbių kraštas…………..
21. IŠVADOS…………………..
Lietuvos plotas 65,3 tūkstančiai kilometrų kvadratu. Gyventojų skaičius3,5 mln. Sostinė Vilnius. Sostinėje gyvena 2,5mln. gyventojų. Valstybinė santvarka – demokratinė respublika. Didieji miestai:
1.Vilnius
2.Kaunas
3.Šiauliai
4.Panevėžys
5.Klaipėda
6.Tauragė
7.Telšiai
Gyventojų tautinė sudėtis – lietuviai (apie 82%) , lenkai, rusai, baltarusiai, latviai ir kt. Religija – katalikai, eevangelikai ir kitos įvairios sektos. Dirbančiųjų procentas ūkio šakose:
1. Pramonė – 18%
2. Žemės ūkis – 25%
3. Likusieji aptarnavimo ir valdymo sferoje.
Piniginis vienetas litas, bet 2007m. planuojama įvesti eurą.
Lietuva žemėlapiuose:
1. Graikų geografas ir kartografas Klaudijas Ptolemėjus, prieš 150metų išleido veikalą ,,GEOGRAFIJA“ , kuriame pavaizduota Lietuvos teritorija nors Lietuvos vardas nepaminėtas. Žemėlapyje pavaizduota keletas upių: NEMUNAS, DAUGUVA ir kitos.
2. 14a. A. Kreskvas sudarė pasaulio žemėlapį. Pavaizduota Baltijos jūra, Klaipėda. Pirmą kartą žemėlapyje paminėtas Lietuvos vardas.
3. 15a. išleista vokiečių matematiko E. Kubiečio sudarytas Vidurio Europos žemėlapis.
4. 16a.pradžioje išleistas aatlasas, kuri sudarė Gerardas Merkatorius.
5. 1613m. išleistas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis. Sudarė KristupasRadvilas ir pavadino pirmuoju geografijos vadovėliu.
Lietuvos vardo kilmė:
1009m. lotyniškame dokumente, pirmą kartą minimas vardas LITUA. Vokiečių istoriniuose šaltiniuose Lietuva vadinama LETTOVEN. Rusų istoriniuose šaltiniuose Lietuva vadinama LITVA.
Lietuvos ppavadinimą galėjo duoti upėvardis Jonavos rajone, Neries, Šventosios ir Širvintos, tarpupyje teka 11kilometrų LIETAUKOS upeliukas, kurio pirminis pavadinimas LIETAVA.
Taip pat manoma, kad Lietuvos vardas kilęs iš labai seno kariaunos, karių būrio, kunigaikščio palydos pavadinimo lietuva . Gal būtent dėl šios priežasties vėliau žemės ir valstybės pavadinimu tapo Lietuva.
Geografinė padėtis:
Lietuva yra tarp 53 ir 54min.
56 ir 27 min. šiaurės platumos
20 ir 56min.
26 ir 51 min. rytų ilgumos
Toliausiai nutolę taškai:
1. ŠIAURĖ – Biržų rajone
2. PIETUOSE – Varėnos rajone, Musteikos kaime
3. VAKARŲ – Kuršių Nerijos pakrantėje, netoli Nidos
4. RYTŲ – Ignalinos rajone, Vosiūnų kaime
Lietuvos geografinis vidurys yra netoli Kėdainių 55 ir 19min. Šiaurės platumos ir 23 – 54min. rytų ilgumos. Lietuva yyra rytų Europos lygumoje ir Europos centras. Pagėgių miesto koordinatės: 55 ir 8min. š.pl. ; 21ْ۫ ir 36min. r. il.
Teritorijos kaita:
13a. Lietuvos teritorija siekė apie 200 tūkstančių kilometrų kvadratu. Vytauto Didžiojo valdymo metais Lietuvos plotas didžiausias 930 tūkstančių kilometrų kvadratu(nuo Baltijos jūros iki Juodosios).16a. teritorija mažėja, 320 tūkstančių kilometrų kvadratu. 1918m. atkūrus nepriklausomybę Lietuvos valstybei priklausė 88111 kilometrų kvadratu. 1920m. Lietuvos plotas 55670 kilometrų kvadratu. Mažiausias Lietuvos plotas 52800 kilometrų kvadratu. 1990m. kovo 11d. ,paskelbus Lietuvos atkūrimo aktą, Lietuvos pplotas 65300 kilometrų kvadratu.
Valstybinė siena:
Valstybinė siena yra – sutartinė linija, kuri apriboja valstybės teritoriją. Nustačius sienos liniją, ji pažymima sutartiniais ženklais, pasienio stulpais, plūdurais. Lietuvos sienų ilgis:
1. su Latvija 610 km.
2. su Gudija 724 km.
3. su Lenkija 110 km.
4. su Kaliningrado sritimi 303 km.
5. jūros kranto ilgis 99km.
Administracinis suskirstymas:
Valstybė turi apribotą teritoriją skirstomą į mažesnius administracinius vienetus, kad valstybę būtų patogiau valdyti.1994m. Lietuvos teritorija suskirstyta į 10 apskričių:
1. VILNIUS 6. TAURAGĖ
2. ALYTUS 7. MARIJAMPOLĖ
3. KAUNAS 8. PANEVĖŽYS
4. KLAIPĖDA 9. ŠIAULIAI
5. TELŠIAI 10. UTENA
Lietuvoje yra 44 rajonai. Pagėgiai yra Tauragės apskrityje. Lietuvoje yra miestai turintys savivaldos teisę:
1. VILNIUS 6. ALYTUS 11. NERINGA(NIDA)
2. KAUNAS 7. MARIJAMPOLĖ
3. PANEVĖŽYS 8. VISAGINAS(30 tūkst. gyventojų)
4. ŠIAULIAI 9. BIRŠTONAS
5. KLAIPĖDA 10. DRUSKININKAI
Lietuvos apskričių plotų stulpelinė diagrama:
1. VILNIUS 9650 KM.
2. ŠIAULIAI 8751 KM.
3. KAUNAS 8170 KM.
4. PANEVĖŽYS 7881 KM.
5. UTENA 7201 KM
6. KLAIPĖDA 5746 KM.
7. ALYTUS 5425 KM.
8. MARIJAMPOLĖ 4463 KM.
9. TELŠIAI 4139 KM.
10. TAURAGĖ 3874 KM.
Lietuvos žemės gelmių turtai:
1. NAFTA – didžiausi telkiniai esantys Lietuvoje; Genčų ir Vilkyčių(Klaipėdos apskr.. – Kretingos raj.),Baltijos jūroje.
2. MOLIS – telkinių yra visoje Lietuvoje. Didžiausi –Lapių(Kauno apskr.),Dysnos(Utenos apskr.), Tauragės(Tauragės apskr.).
3. SMĖLIS – didžiausi telkiniai: Sandrupio(Alytaus apskr.), Nemakščių(Kauno apskr.).
4. KVARCINIS SMĖLIS – kol kas rastas tik vienas telkinys netoli Anykščių(Utenos apskr.).
5. ŽVYRAS – didžiausi jo telkiniai: Serapiniškių (Vilniaus apskr..), Rizgonių ((Kauno apskr..), Kalnėnų (Tauragės apskr..).
6. DURPĖS – Lietuvoje yra įvairaus ploto durpynų. Didžiausi durpynai – Didysis Tyrulis (Šiaulių apskr., Radviliškio raj.), Baltosios Vokės (Vilniaus apskr.., Vilniaus raj.), Rėkyvos (Šiaulių apskr.., Šiaulių raj.).
7. GINTARAS – randamas Baltijos jūroje, Kuršių Marių dugne.
8. GELEŽIES RŪDA – randama netoli Varėnos (Alytaus apskr.., Varėnos raj.).
9. KLINTYS – didžiausi telkiniai Karpėnų (Šiaulių apskr.., Akmenės raj.), Menčių (Šiaulių apskr., Akmenės raj.).
10. DOLOMITAS – Lietuvoje randami 6 telkiniai ir jų atsargos vertinamos maždaug 82,3mln.t. Didžiausi telkiniai – karjerai: Klovainių (Panevėžio apskr.., Pakruojo raj.), Petrašiūnų (Panevėžio apskr.., Pakruojo raj.).
11. ANHIDRITAS – didžiausias išvalytas telkinys – Pagirių (Kauno apskr.., Prienų raj.).
12. OPOKA – žinomiausias telkinys Stoniškių (Klaipėdos apskr., Šilutės raj.).Šis opokos telkinys yra netoli Pagėgių.
13. AKMENS DRUSKA – Klaipėdos ir Tauragės apskričių ribose (Klaipėdos, Šilalės r.). Įvertinti – 500 mln.t.
1. USĖNŲ DRUSKA.
Usėnų druskos telkinys slūgso dešinėje pusėje tarp Šilutės – Pagėgių geležinkelio ir Nemuno. Dalį telkinio užlieja pavasario potvyniai. Druskos klodas yra lėkšto kupolo formos. Jo padas slypi 515 – 536 m. gylyje, o skliautas 459 – 467 m. gylyje. Pado plotas 2,5 x 3,5 km. Manoma, kad Usėnų telkinyje yra 545 mln.t. druskos. Maždaug po 147 t. druskos vienam gyventojui. Telkinys susiformavo prieš 255 mln. metų. Kupolas slūgso ant 90 m. storio anhidrito sluoksnio, kuris izoliuoja akmens druską nnuo gilesnių vandeningų horizontų. Usėnų druska užteršta priemaišomis.
Dėl priemaišų naudojant šį telkinį tektų pašalinti, o iškastą druską sodrinti. Akmens druskos taip pat aptikta ir Gorcienių bei Šilalės raj., druska slūgso 350 – 380 m. gylyje. Ar kada ši druska bus kasama? Niekas negali atsakyti.
2. STONIŠKIŲ ŽEMAITKIEMIO OPOKOS KARJERAS.
Opokos karjere slūgso keliolika mln.t. Ji yra kietesnė ir tamsesnė už kreidą. Eksplotojant Žemaitkiemio opokos karjerą kartu atidengiamas nuosėdinių uolienų klodas. Kurį laiką opoka buvo vežama į Akmenę, cemento gamybai. Dabar karjeras uždarytas, o kada pradės vėl veikti neaišku, kadangi ėmimo kaina labai aukšta.
3. VILKYČIŲ NAFTOS TELKINYS.
Nafta geros kokybės, kurioje nedaug sieros priemaišų. Iš gręžinio per parą buvo išsiurbiama iki 70 t. naftos. Kuri autocisternomis vežama į Klaipėdos geležinkelio aikštelę ir perpumpuojama į cisternas. Iš kitų 4 gręžinių per parą išpumpuojama 4 – 5 t. puikios kokybės naftos.
4. GINTARAS
Tai organinės kilmės medžiaga, senovėje augusių pušų sukietėję sakai. Didžiausias pasaulyje gintaro telkinys Sembos pusiasalyje Kaliningrado srityje. Ties Jarntarnu negiliai slūgso gintaringieji sluoksniai. Čia kasmet iškasama keli šimtai tonų gintaro. Šiek tiek gintaro iškasama ir Lenkijoje, Vokietijoje. Jis renkamas visoje Baltijos pajūrio pakrantėje. Pavienių gintaro gabalėlių randama palei Nemuną, Strėvą ir Širvintą, Platelių, Lūksto, Vištyčio ežerų pakrantėse. Jo esama per 200 rūšių, kurios skiriasi spalva,
atspalviu, randamų gabalų dydžiu. Iš gintaro gaminami papuošalai, suvenyrai, gintaro rūgštis, geros kokybės nagų lakas, be to, gintaras naudojamas medicinoje, elektrotechnikoje. Pastaraisiais metais gintaro rasta Kuršių Marių dugne, gilinant Klaipėdos laivų statybos prieigas. 2250 t. gintaro iškasta Juodkrantėje. 1963 m. Palangoje, Tiškevičių dvare, atidarytas Gintaro muziejus.
Lietuvos paviršius.
Lietuva yra lygumų kraštas. Kuriame lėkštos žemumos kaitaliojasi su kalvotomis aukštumomis. Vidutinis Lietuvos paviršiaus aukštis 100 metrų virš jūros lygio. Pagėgių savivaldybės absoliutinis aukštis virš jūros lygio yra 16 metrų. Lietuvos rreljefo formos yra lygumos ir aukštumos.
LYGUMOS:
1. Pajūrio lyguma.
Yra Lietuvos krašto vakaruose. Ją sklaido upių slėniai. Pietuose siaurėjančių ruožų ji siekia Nemuno deltos žemumą. Pakrantės ruožas apaugęs pajūrio pušynais. Jūra ir vėjas suformavo Baltijos pakrantės lygumą ir Kuršių Neriją, sausumos ruožą skiriantį Kuršių Mares nuo Baltijos jūros. Baltijos pakrantėje yra vėjo pustomų smėlio kopų. Nemuno šakų apjuostoje Rusnės sala yra 1,3 metro žemiau jūros lygio. Pajūrio žemuma Nemuno slėniu susisiekia su didžiausia šalyje vidurio žemuma.
2. Vidurio žemuma.
Yra išskiriamos 5 mmažesnės žemumos:
1.ŽEMGALOS
2.MŪŠOS NEMUNĖLIO
3.NEVĖŽIO
4.KARŠUVOS
5.UŽNEMUNĖS
3. Ventos vidurupio žemuma.
4. Pietryčių lyguma.
AUKŠTUMOS:
1. Medininkų aukštuma.
Seniausioji Lietuvos dalis, susidariusi prieš paskutinį apledėjimą, tai yra išsilaisvinusi nuo ledo, kur kas anksčiau negu visos kitos Lietuvos sritys. Kalvos čia stambios, jų šlaitai ilgi, nnuolydžiai lėkšti, slėniai tarp kalvų platūs, be ežerų. Taip atsitiko dėl to, kad čia nuo seno aukštumų paviršių veikia vėjai, vandenys ir kt.
2. Švenčionių aukštuma.
Vidutinio senumo aukštuma. Tai tarsi vidurinioji mūsų paviršiaus karta. Kalvų šlaitai čia statesni, trumpesni, kalvos mažesnės, kuplesnės, tarpukalvės ūksmingesnės.
3. Aukštaičių, Dzūkų, Sūduvos, Žemaičių aukštumos.
Tai jauniausios aukštumos, susidariusios per paskutinį apledėjimą. Šių aukštumų paviršius raiškiausias: kalvos labai įvairios, skirtingų formų ir aukščių, tarpukalvės gilios, daug kur jose raibuliuoja ežerai.
4. Medvėgalis, Šatrija (tai viena iš gražiausių ir vaizdingiausių žemaičių aukštumos viršūnių), Girgždūtė
Šiandieninį Lietuvos paviršių ryškiai keičia vėjas, vanduo, žmonių veikla. Baltijos pajūryje, Nidoje suformuotos vėjo pustomos kopos. Smėlio kopos slenka vyraujančių vėjų kryptimis ir prie Kuršių Marių sudaro statų šlaitą. Nuo jo smėlis byra žemyn, susidaro kyšuliai, vadinami rragais, pvz., Ventės Ragas, skardis Olando kepurė. Biržų ir Pasvalio rajone vyrauja karstiniai reiškiniai. Litosferoje atsiranda uolienų plyšiai, kuriais tekantis požeminis vanduo tirpina ant žemės paviršiaus esantį gipsą ar kreidą. Atsiranda požeminės tuštumos, žemės paviršius įdumba, staiga įgriūva. Susidaro smegduobė, nuo 4 – 5 – 6 m. gylio.
ILGIAUSIA LIETUVOS UPĖ – NEMUNAS.
Upės ilgis 937km. Didžiausia ir svarbiausia Lietuvos upė, dar vadinama Lietuvos upių tėvu. Jo baseinas apima didesnę šalies dalį, o dar nemaža upės baseino dalis yra gretimoje BBaltarusijos respublikoje. Nemunas turi daugiau kaip 220 įvairaus didumo intakų. Upė nėra labai vandeninga ir tik Nemuno žemupys tinka žvejybai. Nemuno ištakos Baltarusijoje, Minsko aukštumų pietiniuose šlaituose. Baltarusiai Nemuną vadina NIOMANU, Baltarusija Nemunas teka 462 km. Didžiausias Nemuno intakas Neris. Įteka į jį Kaune. Neris išteka iš Baltarusijos. Nemunas lygumų upė. Ištakų ir žiočių aukščio skirtumas tik 180 m, tad ir upės nuolydis nedidelis 15 – 20cm / 1 km upės vagos ilgio. Srovė nesmarki ir tik ten, kur upės vaga slenkstėta kur ji kerta galinių morenų darinius, tėkmės greitis padidėja. Itin nedidelis upės greitis žemupyje ir žiotyse. Nemunas – vienintelė Lietuvos upė turinti deltą, kuri prasideda ties Tilže, Gilijos atšakoje. 50 km. Iki upės žiočių, Nemuno vaga išsisklaido į atšakas – Giliją ir Rusnę.
NERIS – DIDŽIAUSIAS NEMUNO INTAKAS. Tai antra pagal dydį Lietuvos upė. Jos ilgis 510 km. Didžiausi jos intakai – Vilnia, Žeimena, Šventoji, Musė. Neries baseinas apima 25% Nemuno baseino ploto. Neris prasideda Baltarusijoje, Minsko aukštumos šiaurinėje dalyje. Per Baltarusiją ji nuvingiuoja 276 km., per Lietuvą – 234 km. Upė turi du vardus. Aukštupyje baltarusiai šią upę vadina Vilija, o vidurupyje – Nerimi. Ši upė palyginti srauni, teka daug greičiau už Nemuną.
Lietuvos ežerai:
Lietuvoje yyra 2800 didesnių ir daugiau kaip 3000 mažesnių ežerų. Didžiausias ežeras esantis Lietuvoje Drūkšių 44,8 km kvadratu. Giliausias ežeras Tauragno, kurio gylis 60,5 m. Ilgiausias Asvejos 21,9 km. Vieni iš didesnių Lietuvos ežerų:
1. DRŪKŠIAI 6. LUODIS
2. DYSNAI 7. METELYS
3. VIŠTYTIS 8.AVILYS
4. SARTAI 9. PLATELIŲ
5. DUSE 10. RĖKYVOS
Daugiausia ežerų sukūrė ledynai. Patvenktinai ežerai susidarė nuo tekančio ledyno vandens (Platelių, Vištyčio), ledo guolio (Duse, Metelys).
TVENKINIAI
Tai žmogaus ūkinės veiklos rezultatas. Seniausias Lietuvoje šios grupės ežeras ŠIRVĖNA (Biržų mieste).Šis ežeras atsirado 16a. (1575 – 1589m.), kunigaikščiams Radvilams pastačius Biržų pilį.
Kauno Marios didžiausias tvenkinys Lietuvoje. Susidarė patvenkus Nemuną. Plotas 60 kilometrų kvadratu. Ilgis 90 kilometrų. Didžiausias plotis 3m, gylis 22m. Kauno Marios puošia rytinį miesto pakraštį, tapo poilsio ir turizmo vieta.
Drūkšių ežeras susidarė kai ledo luitas dubo. Ežero forma savotiška. Nuo centrinės dalies atsišakoja atšakos. Ilgis 14 km., plotis apie 3 km. Ežere yra keletas nedidelių salų. Didžiausias gylis 32 m. Į ežerą įteka keletas upelių. Ežeras yra gana žuvingas, sugaunama lydekų, stintų, karšių, kuojų ir kt. Vandens skaidrumas vasarą iki 2,5 m. Prie Drūkšių ežero pastatyta hidroelektrinė 3 valstybių – Lietuvos, Latvijos, Gudijos.
Tauragno ežeras yra Utenos rajone. Lenktos formos ežeras, ištysęs iš rytų į vakarus. Tauragno ežero gylis 60,5m, ilgis 9,5 km. AAplink ežerą kalvotas paviršius, stūkso nedidelių kalvų.
KURŠIŲ MARIOS
Plotas – 1584 kilometrų kvadratu. Lietuvai priklauso 413 kilometrų kvadratinių. Marių ilgis 93 kilometrai, didžiausias plotis 46 kilometrai, giliausia vieta 5,9 metrų, vidutinis gylis 3,8 metrai. Kuršių Marios pratakus vandens telkinys, nuo Baltijos jūros atskirtas siauros 100 kilometrų ilgio Kuršių Nerijos juostos. Į Kuršių Marias įteka Nemunas. Čia formuojasi jo delta (apytiksliai 20 metrų per metus). Marios susidarė prieš 5000 metų. Kuršių Mariose, kai ir Baltijos jūroje, siaučia audros, o bangų aukštis kartais siekia net 3 metrus. Todėl Marios yra pavojingos laivybai. Kuršių Marioms kenkia tai kad:
a) jas teršia Nemuno vanduo;
b) statant laivų ir keltų perkėlos uostą, teko pagilinti Kuršių Marias ir Klaipėdos sąsiaurį. Dėl to sūrus jūros vanduo padugne plūsta į Marias. Tai pavojinga gėlavandenei augalijai ir žuvims.
BALTIJOS JŪRA
Baltijos jūros plotis – 422000 kvadratinių kilometrų, vidutinis jūros gylis 54 metrai, giliausia vieta 459 metrų Landsorterio įduba. Lietuvai priklauso 99 kilometrai Baltijos pajūrio. Sąsiauriai jungiantys Baltijos jūrą su Atlanto vandenynu:
1. Kategato 4. Skagerako
2. Bornholmo 5. Kalė
3. Eresumo 6. La Manšo
Jūros jungiančios Baltijos jūrą su Atlanto vandenynu:
1. Šiaurės jūra
2. Norvegų jūra
Baltijos jūros įlankos: Baltijos jūros salos:
1. Gdansko 1. Olando
2. Rygos 2. Gotlandas
3. Suomių 3. Ėlandas
4. Hanės 4. Bornholmas
5. Kylio
Į Baltijos jūrą plukdo savo vandenis šios Europos upės:
1. VYSLA
2. ELBĖ
3. DAUGUVA
4. KENIS
5. DANĖ
6. NEMUNAS
7. NEVA
Lietuvos gyvūnija:
Lietuvos miškuose yra įvairių rūšių gyvūnų:
– plėšrūnų (lūšys, vilkai, kiaunės, usūriniai šunys)
– kanopinių ( elniai, stirnos, šernai, muflonai)
– graužikų (voverės, miegapelės)
– vabzdžių (skruzdėlių, erkių, uodų)
– paukščių (tetervinai, pelėdos, didieji apuokai, geniai)
Lietuvos upių, ežerų, balų, tvenkinių gyvūnija:
– žuvys (lydekos, karosai, sterkai)
– varliagyviai (tritonai, varlės – kūmutės, rupūžės)
– žinduoliai (bebrai, ondatros, ūdros, vandeninės žiurkės)
– vandens paukščiai (naručiai, gulbės)
Lietuvos miškuose gyvena vienintelė nuodinga gyvatė – ANGIS. Jos viršutiniame žandikaulyje yra du ilgi ddantys su kiaurymėmis, pro kurias teka nuodingas skystis – nuodai. Ši gyvatė žmogaus nepuola, nepersekioja, o stengiasi pati pasprukti.
Didingiausias mūsų miškų žvėris – BRIEDIS. Užauga daugiau kaip dviejų metrų aukščio, sveria iki 400 – 500 kg. Vasarą minta žole, uogomis, medžių lapais, žiemą laupo medžius ir krūmų žievelę, skabo plonas šakeles. Suaugę patinai turi ragus, kuriuos kasmet numeta ir užaugina naujus.
Lietuvoje yra ir BALINIŲ VĖŽLIŲ. Mūsų amžiaus pradžioje buvo plačiai paplitę. O dabar jų yra tik 300. Daug LLazdijų rajone. Vietose gyvena tik seni pavieniai. Pagrindinė nykimo priežastis dėl melioravimo, ūkininkavimo, užterštumo, veistis labai trukdo plėšrūnai. 1976 m. įrašytas į ,,LIETUVOS RAUDONĄJĄ KNYGĄ“. Lazdijų rajone įsteigti trys vėžlių draustiniai. Kiaušinių dėjimo vietas reikia saugoti nuo lapių, barsukų, šernų iir kitų gyvūnų.
Lietuvoje taip pat yra ir ILGASNUKIŲ RUONIŲ. Ši nykstanti reta rūšis taip pat yra įrašyta į raudonąją knygą. Lietuvoje aptinkamas Baltijos jūros pakrantėje. Ruoniai stebimi netoli Nidos, Juodkrantės, Preilos ir Baltijos jūros pakraštyje. Ruoniai renkasi pakrantės zoną, uolietus salų krantus, žiemą ir pavasarį jų buveinės ant ledo. Minta žuvimis ( menkėmis, lašišomis, plekšnėmis ir kt.). Baltijos jūroje ruonių sparčiai mažėja dėl nereguliuojamos medžioklės ir specialaus naikinimo. 1970 m. uždrausta mėgėjiška sportinė ruonių medžioklė.
Lietuvos rezervatai:
Lietuvoje yra 5 rezervatai:
Žuvinto
Jis užima Žuvinto ežerą ir dalį jį supančios pelkės. Tai vandens paukščių rezervatas. Jame gyvena apie 260 rūšių paukščių. Čia peri gulbės, pilkosios žąsys, gervės, kirai. Žuvinto paukštis milžinas – jūrinis erelis. Rezervate saugoma apie 600 rūšių augalų.
Čepkelių <
Tai didžiausias Lietuvoje rezervatas. Jame saugoma viena seniausių ir savičiausių Lietuvos miško pelkių – ČEPKELIŲ RAISTAS. Su vertingais bei retais augalais ir gyvūnais, mišku apaugusiomis žemyninėmis kopomis, įdomiais ežerėliais.
Kamanų
Tai didžiausias ir vertingiausias Šiaurės Lietuvos molingų lygumų, pelkių kompleksas.
Viešvilės
Šio rezervato paskirtis – išsaugoti, gamtiniu požiūriu, ypač vertingą Artosios pelkę, Viešvilės upelį su upėtakių nerštavietėmis ir Varšuvos girią.
Kernavės
Tai kultūrinis rezervatas skirtas istorinio paveldo vertybėms. Jo teritorijoje yra vaizdinga Neries slėnio dalis su penkiais Kernavės piliakalniais.
Lietuvos nacionaliniai parkai:
Lietuvoje yyra penki nacionaliniai parkai, kuriuose saugomas tam tikras kraštui būdingas kraštovaizdis, savitos gyvenvietės, kultūros vertybės.
1. KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIS PARKAS – tai smėlio pusiasalis. Bangų ir vėtrų formuota siaura sausumos juosta, tarp Baltijos jūros ir Kuršių Marių. Čia saugomos Šiaurės Europos smėlio kopos ir savitas kraštovaizdis. Svarbiausios gyvenvietės: NIDA, JUODKRANTĖ, PERVALKA, PRIELA, RASYTĖ, ŠARKUVA ir kt. Kuršių Nerijoje yra viena upelis, kurio ilgis 300 metrų. Trys mažos lagūnos ir vienas mažas ežeras. Klimatas jūrinis, pavasaris vėlyvesnis, ruduo šiltesnis ir ilgesnis. Daugiausia giedrų dienų negu Lietuvoje. Kritulių iškrinta 700 – 760mm. Sniego danga nepastovi.
2. AUKŠTAITIJOS NACIONALINIS PARKAS – tai pirmas šalies nacionalinis parkas, įsteigtas 1974m. vaizdingoje Rytų Lietuvoje. Tai miškų, kalvagūbrių, dubaklonių ir ežerų parkas. Vien ežerų čia yra 120 (DRINGIS, ŽIEMENYS, TAURAGNAS, BALUOŠAS). Aukštaitijos parkas viena populiariausių poilsio ir vandens turizmo vietų Lietuvoje.
3. DZŪKIJOS NACIONALINIS PARKAS – įsteigtas gamtiniu ir kultūriniu požiūriu turtingiausioms Dainavos krašto teritorijoms saugoti. Tai Nemuno slėnio, pušynais apaugusių žemyninių kopų, upių ir upelių parkas (ŪLAS, GRŪDA, MUSTEIKA, SKROBLUS, STANGĖ, SRAUJA). Dzūkijos nacionaliniame parke daugiau negu kituose parkuose, išlikę etninės kultūros vertybių: senoji kaimų architektūra, tradicinis gyvenimo būdas, papročiai bei amatai.
4. ŽEMAITIJOS NACIONALINIS PARKAS – uždavinys – išsaugoti švariausią ir giliausią, Žemaitijoje, Platelių ežerą, bei visą ežeryną ir jo apylinkių gamtą, kultūros vvertybes Žemaičių Kalvarijoje, Biržose, Plateliuose bei kituose gyvenvietėse, plėtoti pažintį turizmu.
5. TRAKŲ ISTORINIS NACIONALINIS PARKAS – tai mažiausias nacionalinis parkas. Jame vyrauja kultūros paveldo vertybės( Trakų salos ir pusiasalio pilys, Trakų senamiestis su karaimų gyvenamaisiais ir maldos namais, senųjų Trakų piliavietė, Bražuolės, Varnikų piliakalniai). Tai vienintelis Lietuvoje istorinis parkas. Jame persipynusi Trakų ir visos Lietuvos istorija. Į parko teritoriją įeina Trakų ežerynas, jį supantys miškai, vaizdinga Dzūkų aukštumos dalis.
6. RAMBYNO REGIONINIS PARKAS – įkurtas 1922 metais, plotas 4876 hektarų. Parko teritorijoje 6 draustiniai, 9 kaimai, keli paminklai, Bitėnų kapinaitės, gamtos paminklas, raganų eglė. 247 vandens telkinių, 703 augalų rūšys 10 įrašyta į „Raudonąją knygą“, 7 šikšnosparnių rūšys. Kalno kaimynystėje yra Bitėnai, čia gimė ir gyveno Martynas Jankus, jis įkūrė spaustuvę Bitinuose, o dabar įrengtas muziejus. 1991 m. perlaidotas rašytojas Vydūnas.
Lietuvos gyventojai:
Gyventojų demografinę sudėtį pirmiausia nusako vyrų ir moterų skaičius, gyventojų amžius. Daugiau nei pusė(53 %) Lietuvos gyventojų yra moterys. Tai daugiausia priklauso nuo didelio jaunų vyrų mirtingumo, susijusio su jų darbo sąlygomis, žalingais įpročiais ir kt. priežastimis. Keičiasi gyventojų amžiaus grupės. Dėl sumažėjusio gimstamumo mažėja vaikų ir paauglių. Pailgėjus gyvenimo trukmei, padaugėjo pensinio amžiaus žmonių: miestuose jie sudaro apie 16%, o kaimuose – 27% visų gyventojų. Gyventojų socialinę sudėtį rodo ppasiskirstymas pagal užsiėmimą, išsilavinimą, išsimokslinimą. Po nepriklausomybės atkūrimo labai pasikeitė įvairiose ūkio šakose, taip pat valstybinėse ir privačiose įmonėse bei organizacijose, dirbančių gyventojų grupių santykis. Dėl ekonominių pertvarkymų sumažėjo dirbančiųjų apdirbamojoje pramonėje, statyboje. Atsirado bedarbių. Jie sudaro apie 7% darbingo amžiaus žmonių. 16% visų dirbančiųjų turi aukštąjį išsilavinimą, 26% aukštesnįjį, 13% profesinį, 21% bendrąjį vidurinį išsimokslinimą. Gyventojų dauguma (81,6%) yra Lietuviai. Be jų, nuo seno Lietuvoje gyvena ir kitų tautų žmonių: rusų, lenkų, baltarusių, ukrainų, latvių, žydų, vokiečių, totorių. LIETUVIAI – baltų kilmės Europos tauta. Gimininga latviams. Daugiausia (apie 75%) lietuvių gyvena Lietuvoje, bet yra ir užsienyje. Nemažai lietuvių gyvena JAV, Rusijoje, Lenkijoje jų yra ir Latvijoje, Vokietijoje, net tolimojoje Australijoje ir kitur, iš viso 30-yje šalių. Etnografiniu požiūriu lietuviai skirstomi į dvi pagrindines grupes- aukštaičius ir žemaičius. Aukštaičiai dar skirstomi į rytų, pietvakarių (sūduviai) ir pietų (dzūkai) aukštaičius. Lietuvių kalba turi dvi pagrindines tarmes – aukštaičių ir žemaičių. Jos skirstomos į smulkesnes tarmes, patarmes, šnektas. Nuo XXa. vidurio tarmės sparčiai nyksta. Dauguma tikinčiųjų lietuvių yra katalikai. Nedidelė lietuvių dalis šiaurės Lietuvoje (apie Biržus) išpažįsta evangelikų reformatų, o Tauragės, Šilutės, Klaipėdos rajonuose – evangelikų liuteronų tikėjimą.
Lietuvoje vyksta vidinė ir tarpvalstybinė migracija. Dažniausiai lietuviai išnyksta dėl darbo ir
socialinės padėties, mokytis, kai kurie gyventi.
Lietuvos pramonė:
Apdirbamoji; naudoja vietines ir įvežtines žaliavas, pirmauja:
1. maisto produktų gamyba
2. tekstilės
3. naftos perdirbimas
Apdirbamos pramonės šakos:
1. mėsos
2. žuvie
3. pieno
4. grudų
5. duonos ir pyrago
6. cukraus ir kt.
APDIRBAMOSIOS
PRAMONĖS ŠAKA
CENTRAI
PRODUKCIJA
Mėsos
Vilkyškių
Dešros, dešrelės
Žuvies
Klaipėdoje, Rusnėje, kitose Baltijos jūros bei Kuršių Marių pakrantėse
Šaldyta, sūdyta, rūkyta žuvis, žuvies ir jūros produktų konservai
Pieno
Stambios pieninės veikia visuose didžiuosiuose miestuose, o sviesto ir sūrio mažesnėse. Pagrindiniai centrai Rokiškyje, Pasvalyje, Telšiuose, Joniškyje.
Sviestas, sūriai, pienas, kefyras, riebūs sūriai, pieno konservai, pieno milteliai.
Grūdų
Vilniuje, Panevėžyje, Pasvalyje, Kėdainiuose, Jonavoje, Alytuje, Plungėje, Klaipėdoje.
Miltai, kruopos, kombinuotieji pašarai.
Duonos ir pyrago
Įmonių yra vvisuose miestuose
Pyragai, sausainiai, tortai, šakočiai.
Cukrus
Marijampolėje, Kuršėnuose, Panevėžyje, Kėdainiuose.
Cukrus, o iš pramonės atliekų gaminama šaketinė produkcija: mielės, spiritas, pašarai.
Mašinų, prietaisų ir įrenginių; ši pramonės šaka pagal dirbančiųjų skaičių užima trečią vietą po maisto ir tekstilė pramonės. Sovietiniais metais ši šaka buvo labiausiai susieta su SSRS kariniais užsakymais. Atkūrus nepriklausomybę, mašinų, prietaisų ir įrengimų gamyba Lietuvoje sumažėjo, nes nutrūko gamybiniai ryšiai su SSRS. 1. Mašinų ir įrengimų pramonė: šiai pramonei priklausančių įmonių yra visoje Lietuvoje. Gamina mašinas ir įrenginius statybai bbei apdailos darbams, medžio apdirbimo ir metalo pjovimo staklėms (Vilniuje, Kaune, Šiauliuose). 2. Medicininių, tiksliųjų ir optinių įrankių pramonė: įmonių yra Vilniuje (gamina elektros skaitiklius), Kaune (gamina karšto ir šalto vandens skaitiklius). 3. Elektros įrengimų ir prietaisų pramonė: įmonės gamina eelektros variklius (Vilniuje, Mažeikiuose), vario laidus ir kabelius (Panevėžyje).
4. Radijo, televizijos ir ryšių įrengimų bei aparatūros pramonė: sudaro keletas gamyklų: televizorių transformatoriai (gaminami Vilniuje), kineskopai ( Panevėžyje), televizoriai (Šiauliuose ir Kaune), kasetiniai magnetofonai, automatinės telefono stotys (Vilniuje). 5. Transporto priemonių pramonė:
Lietuvoje svarbiausią reikšmę turi jūrų transporto priemonių gamyba. Klaipėdoje statomi jūrų laivai – vidutiniai žvejybos traleriai, sausakrūviai laivai, dokai, jachtos, remontuojami įvairaus tipo laivai. Svarbi ir dviračių gamyba. Juos gamina dvi Šiaulių įmonės. Vilniuje gaminami vežimėliai invalidams, Prienų sportinės aviacijos gamykloje sklandytuvai. 6. Žemės ūkio mašinų pramonė: Utenoje, Radviliškyje, Rokiškyje gaminamos žemės ūkio mašinos kultivatoriai, trąšų barstomosios, bulviakasės, šienapjovės, grėbliai- vartytuvai, šiaudų vyniotuvai, šakniavaisių smulkintuvai, grūdų valomosios mašinos ir kt. 7. Gatavų metalo dirbinių pramonė: įmonėse gaminami šildymo radiatoriai ir kkatilai, plūgai, melžtuvės ir kt. Yra Kybartuose, Švenčionėliuose, Lentvaryje. Ketaus liejykla ir juodojo metalo laužo perdirbimo įmonė yra Kaune.
Chemijos pramonė: AB “ Mažeikių nafta“ – didžiausia naftos perdirbimo įmonė Baltijos valstybėse. Įsikūrusi už 18 km į šiaurės vakarus nuo Mažeikių, netoli Klaipėdos uosto ir statomo Būtingės terminalo. Įkūrimo metai 1980 m. Įmonės teritorija 1239 hektarai. Produkcija: benzinas, dyzeliniai degalai, suskystintos dujos.
MINERALINĖS TRĄŠOS
BUITINĖS CHEMIJOS
FARMACIJOS PRAMONĖ
CHEMIJOS PRAMONĖ BIOCHEMIJOS PRAMONĖ
NAFTOS PERDIRBIMO PRAMONĖ
DIRBTINIS PLOŠTAS
Medienos pramonė: AB „„Šilutė baldai“, dirba apie 700 darbuotojų, užmokestis priklauso nuo atlikto darbo ir užimamų pareigų. Uždirbti galima nuo minimalaus 500 lt iki didžiausio 1500 li. Baldai gaminami iš medžio drožlių, plokščių. Gaminami virtuvės, ofisų baldai, stalai, spintos. Baldai eksportuojami į Japoniją, Švediją, Ameriką. O lieka labai mažai. AB bendrovėje griežta dienotvarkė: kas 2 val. skiriama 15 min pertraukėlė, pietų pertrauka 30 min, darbo dienos laikas 8 val. Pasibaigus darbo laikui metami visi darbai, nors jie ir nebūtų baigti.
BALDŲ PRAMONĖ: Jonavoje, Kaune,
Klaipėdoje, Ukmergėje gaminami įstaigų,
Rietave vaikiški, Panevėžyje mokyklų baldai.
MEDIENOS PRAMONĖ
POPIERIAUS GAMYBA: Kaune, Grigiškėse ir kitur.
Statybinių medžiagų pramonė: AB „Jiesia“ – gamina puošnius porceliano servizus Kaune. AB „ Akmenės cementas“ – gamina cementą, kurio nemažai eksportuojama. Ventoje (Akmenės rajone) gaminamos statybinės kalkės. AB „Ukmergės gelžbetonis“ – gamina pamatų blokus, šulinių žiedus, betonines šaligatvių plyteles. AB „Panevėžio stiklas“ – gamina stiklą, bet ne tik Lietuvoje, bet ir visuose Baltijos šalyse.
Elektros energijos pramonė: Lietuvoje veikia 3 tipų elektrinės:
1. atominė
2. šiluminė
3. vandens
IGNALINOS ATOMINĖ ELEKTRINĖ: nedidelei Lietuvai ši branduolinė jėgainė (kuras – urano dioksidas) iš tiesų yra energetikos gigantas. Tai vienas svarbiausių Lietuvos ūkio objektas. Elektrinė teikia 80% visos Lietuvoje pagaminamos elektros energijos. Jos stabilus veikimas leidžia be pertrūkio aprūpinti elektros energija vvisus Lietuvos vartotojus ir parduoti nemažą jos kiekį kitoms šalims.
ŠILUMINĖ ELEKTRINĖ: galingiausia to tipo šalies energetikos įmonė, pastatyta pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kauno. Prie jos išaugo naujas energetikos miestas Elektrėnai. Elektros energijos gamybai naudojamas skystas kuras – mazutas, gaunamas perdirbant naftą.
KAUNO HIDROELEKTRINĖ: užtvenkto Nemuno vanduo nuo 1959 m. suka keturias turbinas. Sumažėjus pramonės gamybai, Kauno HE tiekiama energija patenkina pusę Kauno miesto reikmių.
Lietuva – žemdirbių kraštas.
Žemės ūkis – svarbiausia bioprodukcinio ūkio šaka. Nėra svarbios nuomonės kada, kur ir kas pirmieji pradėjo dirbti žemę, tačiau apstu įrodymų, kad tai galėjo būti prieš 10 – 11 tūkst. metų. Apie tai byloja įvairiose Žemės vietose archeologų randami tūkstančių metų senumo kviečių ir kitų javų grūdai, kiti požymiai.
JAVAI – yra svarbiausi žemės ūkio augalai. Jie užima apie 45% visų pasėlių plotų. Daugiausia išauginama rugių, miežių ir žieminių kviečių. Auginamos avižos. Pietų Lietuvoje auginama šiek tiek grikių. Iš ankštinių žirniai, vikiai, pašarinės pupos. Derlingiausi yra žieminiai kviečiai, pupos.
TECHNINIAI AUGALAI:
1. LINAI – seniausiai Lietuvoje auginama techninė kultūra. Lietuvoje auginami ilgapluoščiai linai. Rečiau auginamos linų veislės, kurių sėmenys naudojami aliejui spausti. Pagrindiniai linų auginimo rajonai yra Vakarų ir Šiaurės Lietuva.
2. CUKRUNIAI RUNKELIAI – yra svarbiausia žaliava Lietuvos cukraus pramonei. Cukriniai runkeliai mėgsta derlingas dirvas, ttodėl jų daug auginama Vidurio Lietuvoje.
3. RAPSAI – aliejinis augalas. Rapsai perspektyvi kultūra, jų pasėlių plotai sparčiai didėja. Jie naudojami aliejui, margarinui gaminti. Rapsų, kaip ir cukrinių runkelių, perdirbimo atliekos yra geras gyvulių pašaras.
4. BULVĖS – svarbus maistinis, pašarinis ir techninis augalas. Bulvės gausiai dera ir skanios užauga lengvuose prie smėlio ar prie molio dirvose. Jos turi daug žmogaus organizmui reikalingų mikroelementų.
IŠVADOS:
Lietuva – tai nepriklausoma valstybė, kurioje gyvenu AŠ. Nors Lietuva ir nėra ekonomiškai labai jau stipri valstybė, bet čia gyventi gera, nes čia graži aplinka, oras nėra taip užterštas kaip kitose valstybėse. Lietuva, kaip jau pastebėjome, turi savo privalumų, nes ir kokia bebūtų maža mūsų valstybė, bet ir čia verda toksai pat intensyvus gyvenimas kaip ir kokioje JAV, ir čia mes, Lietuvos gyventojai, gaminame prekes, jas eksportuojame, stipriname esamas pramonės šakas, tai pat kuriame naujas. Lietuvos žemdirbiai plečia savo ūkius taip sustiprindami ekonomiką, nes tai ką jie užaugina- eksportuoja. Taip pat čia labai klesti kaimo turizmas, juk parodyti tikrai turime ką!!!! Na pavyzdžiui KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIS PARKAS, juk čia saugomos Šiaurės Europos smėlio kopos, savitas kraštovaizdis. Taigi Lietuva nuostabus kraštas ir tai žinome kiekvienas.
