Malta

Malta- tai šalis esanti Europos žemyno pietinėje dalyje. Šios valstybės plotas tik 316 km. Tai daug mažesnė šalis už Lietuvą. Maltos sostinė yra Valeta. Malta yra įsikūrusi Maltos, Goco, Komino, Kominoto ir Filfolos salose, kurios yra Viduržemio jūroje. Maltos vardas kilo iš finikietiško žodžio ,, melita‘‘. Tai reiškia rami vieta.

Maltos geografinė padėtis

Malta tai valstybė Viduržemio jūroje. Ji priklauso Europos žemynui. Ji yra šiaurės platumoje ir rytų ilgumoje. Maltos krantus skalauja Viduržemio jūra. Tai sala beveik pusiaukelėje tarp Sicilijos iir Afrikos. Tai piečiausia Europos valstybė, išsibarsčiusi Viduržemio jūros mėlynėje. Malta yra vidutinėje šiluminėje juostoje.

Maltos klimatas

Malta yra subtropinėje klimato juostoje. Klimatas Viduržemio jūros (mediteraninis). Vasaros Maltoje būna sausos bei karštos, o žiemos švelnios. Vasarą saulė šviečia vienuolika- dvylika valandų, o žiemą apie šešias valandas. Vidutiniškai per metus būna 3066 saulėtos valandos. Dažniausiai lyja tik žiemą. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra +13 C, o liepos mėnesio vidutinė temperatūra +25 C. Kritulių palyginus iškrenta nedaug. 530 mm kritulių per metus.

Maltos gamta iir kraštovaizdis

Kur pažvelgsi, visur susidursi su akmeniu, vos pridengtu krūmokšniu ar žolės lopiniu. Salose medžių nedaug, jie nepajėgūs giliai įleisti šaknis, nes joms kelią vėlgi pastoja akmenys. Dirvą pamatysi tik lygumoje. Ir tai tik nedidelį plotelį.

Kraštovaizdis, žmonių gyvenimo būdas. DDarbai maltiečiams svarbiau už politiką. Tad nenuostabu, kad žemdirbystė klesti ir ant akmens. Pakelėse ir laukų sklypelių pakraščiuose stiebiasi karališkieji kaktusai. Jie saugo žemę nuo erozijos. Saloje kiekviena žemės pėda naudojama racionaliai ir taupiai. Čia pamatysi citrinmedžių, alyvmedžių, kviečių ir miežių laukus. Maltai trūksta dirbamos žemės, nedaug yra ir ganyklų. Vyrauja mediteraninė kserofitinių krūmokšnių augalija.

Gamtiniai ištekliai

Maltoje naudingųjų iškasenų nėra daug. Čia randama randamos klintys (kalkės), valgomoji druska. Daug ką tenka įsivežti. Maltoje yra daug akmens.

Upių beveik nėra.

Maltos gyventojai

Devyniasdešimt aštuoni procentai Maltos gyventojų yra maltiečiai. Taip pat čia gyvena anglų ir italų. Valstybės religija yra katalikybė. Vidutinis gyventojų tankumas 983 žm./km2. Miestuose gyvena apie šešiasdešimt keturis procentus šalies gyventojų. Valstybinės kalbos maltiečių ir anglų. Maltiečių kalba artima Magribo arabų kkalbos tarmėms, paveikta italų kalbos. Šnekamosios kalbos yra maltiečių, italų, anglų. Italų kalba labiau paplitusi negu anglų, nors nuo 1923 metų ji buvo uždrausta mokyklose. Piniginis šios valstybės vienetas- Maltos lira.

Žmonių gerovės rodiklis- darbas. Žmonės taupūs šiokiadieniais ir dosnūs šventėms. Nacionalinė tautos vertybė yra dosnumas, svetingumas, vaišingumas. Pagrindinis maltiečių maistas tai trinta bulvių tyrė, kiauliena su bulvėmis arba makaronais, aliejuje keptos žuvys, saldūs pipirai, kopūstai, balta duona be druskos, pienas, vynas. Valstiečiai nevalgo sriubų.

Oficiali religija- katalikybė.

Pramonė

Šalies pramonėje dirba 226 % visų dirbančiųjų, duoda 40% BVP verties. Išsivysčiusi maisto pramonė. Gaminami vaisių ir daržovių konservai, vynas, tabakas. Svarbiausios eksporto šakos yra elektronika ir buitiniai prietaisai ( puslaidininkiai, mikroelektronika, televizoriai, spausdintuvai), tekstilė, trikotažas, avalynė, plastmasės ir vaistai. Taip pat šalyje išvystyta tekstilės pramonė: medvilninių, vilnonių audinių ir trikotažo gamyba. Veikia odos ir avalynės, keramikos, chemijos, metalo apdirbimo pramonės įmonės. Svarbi pramonės šaka yra turizmas. Šioje srityje dirba 33% šalies dirbančiųjų. Turizmas duoda 40% BVP vertės. Turistų lankomi objektai yra požemio šventykla Saflienis, ,,tykusis miestas‘‘ Mdina, Goco sala, gėlių festivaliai, karnavalai ir eitynės, valčių lenktynės.

Dar viena svarbi pramonės šaka tai jūrininkystė. Šalyje plėtojama jachtų ir katerių gamyba, laivų remontas.

Ofšorinis finansinis centras , bankininkystė- didžiausi bankai:

,,Bank of Valletta‘‘, ,,Mid-Med Bank‘‘.

Žemės ūkis

Maltoje dirbamoji žemė užima 40% teritorijos. Auginami kviečiai, miežiai, kukurūzai, ankstyvosios bulves, pomidorai. Tai pat čia vystoma sodininkystė (subtropinių vaismedžių): vynuogininkystė, gėlininkystė.

Eksportuojama daržovės, gėlės, braškės, vynas, odos ir kailiai.

Žemės ūkis prekinis, tačiau vidaus poreikių nepatenkina.

Maltos miestai

Unikalūs viduramžius menantys miestai, apjuosti aukštomis sienomis, bažnyčios špiliai matomi iš tolo. Nuožulnių kalvų šlaituose atsiveria terasos, toliau- namukai, virš jų iškylantys bažnyčių kupolai, bokštų strėlės. Slima, Santulija, Mdina, sostinė Valeta- vienas su kitu susiję, vienas į kitą panašūs miestai. Mdinoje, esančioje beveik ssalos centre, kalvos viršūnėje įspūdingai iškilusios galingos tvirtovės sienos, juosiančios žiedu šį miestą- buvusią sostinę. Senojoje Maltos sostinėje vyrauja XVI-XVIII amžiaus vėlyvojo renesanso ir baroko stiliaus statiniai. Iš vietinės gelsvos klintinės uolienos nagingi vietiniai meistrai sukūrė unikalius architektūros ansamblius. Mdina žavi viduramžiškomis gatvelėmis, rūmais ir meniškomis bažnyčiomis. Senoji sostinė iškilusi aukščiausiame salos taške. Šiandien tai vyskupystės centras, muziejus po atviru dangumi. Jo papėdėje- lyguma.

Dabartinė Maltos sostinė Valeta irgi aptverta didžiule senovine siena. Juokaujama, kad šio miesto gatvės tiesė pagal liniuotę, todėl jos tokios tiesios ir visą laiką žemėja jūros pusėn, kartais virsdamos laiptais. Nuo miesto vartų išilgai pusiasalio eina centrinė miesto gatvė, kurioje gausu šiuolaikiškų parduotuvių, restoranų, jų vitrinos mirgėte mirga reklamomis.

Didžiausi Maltos miestai yra Birkirkara, Kormis, Hamrunas, Sliema, Valeta.

Maltos santvarka ir politika

Malta yra respublika. Galioja 1964m konstitucija su pataisomis(1974 m.). aktyviąją rinkimo teisę turi piliečiai sulaukę dvidešimt vienerių metų. Valstybės vadovas- prezidentas, parlamento renkamas penkeriems metams. Įstatymus leidžia vienų rūmų parlamentas- Atstovų rūmai. Jame yra 65 deputatai, gyventojų renkami penkeriems metams. Vykdyti valdžią turi vyriausybė, atskaitinga parlamentui.

Malta ketina tapti Europos Sąjungos nare. 1964 m. ji tapo JTO nare, o 1965 įstojo į Europos Tarybą.

Svarbiausios politinės partijos yra Nacionalistų partija ir Maltos leiboristų partija.

Švietimas ir mokslo įstaigos

Šešerių- kketuriolikos metų vaikams mokslas yra privalomas. Dabartinę švietimo sistemą sudaro dvimečiai vaikų darželiai, šešiametė pradinė mokykla ir trijų tipų (gramatinė, techninė, dabartinė) vidurinė mokykla. Valetoje yra, 1592 metais įkurtas, Karališkasis universitetas.

1903 metais įkurtas Nacionalinis muziejus.

Naudota literatūra

1. Petras Lingė- ,,Europos ir Azijos šalys‘‘

2. S. Dijokienė, G. Jekentienė, L. Girdauskienė-

,,Europa –mūsų žemynas‘‘

3. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija (7 tomas)