Miškai

ĮVADAS

Miškas visais laikais buvo svarbus žmogui. Su juo susiję daugybė verslų:

miško kirtimas, sodinimas ir priežiūra, medienos apdirbimas ir kt. Miškų

ūkis yra svarbi daugelio šalių specializacijos šaka, duodanti dideles

pajamas ir garantuojanti visos šalies ekonomikos funkcionavimą. Lietuva

neveltui vadinama miškų kraštu – labai didelę jos dalį užima gražios ir

senos girios. Manydamos, jog labai svarbu išsaugoti miškus bei jais domėtis

ir pasirinkome šią temą.

Faktai apie miškus

• Miškai susiformavo maždaug prieš 300-350 mln. metų.

• Vienam žemės gyventojui tenka 1,1 ha miško.

• ŽŽmogus per gyvenimą sunaudoja apie 200 medžių – būstui, baldams,

žaislams, popieriui, degtukams ir kt.

• Daugiau kaip pusė žmonių gyvena mediniuose namuose.

• Prognozuojama, kad apie XX a. vidurį bus iškirsti beveik visi atogrąžų

miškai.

• Beveik pusė pasaulyje paruoštos medienos sunaudojama kurui.

• Apie 1,5 mlrd. Žmonių trūksta medienos.

• Kūrenant malkomis, į atmosferą išmetama net 25 kartus daugiau dūmų

negu deginant naftą ir 200 kartų nei gamtines dujas.

• Vienkartiniam 100 tūkst. egzempliorių laikraščio tiražui išspausdinti

reikia aapie 0,5 ha miško.

• Per metus vienas medis nukenksmina tiek teršalų, kiek jų į aplinką

patenka sudegus daugiau kaip 100 l. Skysto kuro.

• Vienas ha miško per valandą sugeria tiek anglies dvideginio, kiek jo

iškvepia 200 žmonių.

• VVienas ha spygliuočių miško per metus sulaiko 30-37 t. Dulkių, o

lapuočių – net 60-65 t.

• Iš medienos gaminama daugiau nei 20 tūkst. įvairių gaminių.

Tarptautinės apklausos Europoje

• Apie 80 proc. europiečių domisi aplinkos problemomis

• 1986 – 1992 m. palaipsniui išnyko skirtumai tarp Europos valstybių

suvokiant aplinkos problemų sprendimo būtinumą

• Suvoktas būtinumas spręsti aplinkos problemas ypač išryškėjo 1992 m.

(nedarbas ir ekonominis nuosmukis šiandien yra didžiausios problemos

daugelyje Europos valstybių)

• didžiausią rūpestį europiečiams kelia oro ir vandens tarša, įskaitant

šiltnamio efektą keliančias dujas ir ozono sluoksnio irimą, miškų

būklė ir atliekų, ypač branduolinių, tvarkymas

• Miškuose, europiečių nuomone, yra trys pagrindinės problemos – miškų

žūtis dėl taršos, miškų nykimas tropikuose ir bioįvairovės nuskurdimas

• Tik 20 pproc. europiečių yra girdėję apie tausojantį miško ūkį (SFM)

1.

M

M

i

i

š

k

a

i

Valstybiniai miškai

 

|[pic] |

|[pic] |

|[pic] |

| |

|[pic] |

|[pic] |

|[pic] |

| |

|[pic] |

|[pic] |

|[pic] |

| |

Miškas yra vienas svarbiausių atsinaujinančių šalies gamtos išteklių,

turintis didelę ekonominę, socialinę ir ekologinę reikšmę. Bendras miškų

teritorijos plotas Lietuvoje 2003 01 01 buvo 2183,6 tūkst. ha, iš jos miško

žemės plotas 2045,5 tūkst. ha. Valstybinės reikšmės miškų miško žemė užėmė

1016,7 tūkst. ha. Didžiąją šių miškų dalį – 980,6 tūkst. ha arba 996,4 proc.

atkuria, tvarko, saugo ir naudoja miškų urėdijos ir nacionaliniai parkai.

Dar 454,3 tūkst. ha miškų yra rezervuoti nuosavybės teisių atstatymui.

Šiems miškams suteiktas valstybinių miškų, nepriskirtų valstybinės reikšmės

miškams, statusas. Juos taip pat saugo miškų urėdijos ir nacionaliniai

parkai, tačiau veikla juose labai ribota.

 

Baigiant įgyvendinti Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatas miško

ūkio ir saugomų teritorijų valdymo struktūroje, 2002 metais įvyko svarbūs

pasikeitimai – nuo 2002 m. sausio mėn. 1 d. reorganizuotas Miškų ir saugomų

teritorijų departamentas prie Aplinkos ministerijos, įsteigiant Valstybinę

saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos bei Miškų

departamentą kaip Aplinkos ministerijos struktūrinį padalinį. Generalinė

miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos nuo 2001 m. liepos 1 d. tapo miškų

urėdijų steigėja ir veiklos organizatore, koordinuojančia valstybinių miškų

ūkinę veiklą: miškų urėdijoms priskirtų miškų atkūrimą, jų priežiūrą,

apsaugą, miško išteklių naudojimą bei gausinimą, pažangių technologijų

įgyvendinimą ir kt. Taip pat nuo 2001 metų miškų urėdijoms nustatomos

privalomosios miškų atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų normos. 

Miškų atkūrimas, apsauga ir tvarkymas

Iškirsti mišką labai lengva, tačiau jo atsodinimas reikalauja daug

laiko, lėšų bei pastangų.

Kad ir kaip sunku bebūtų, Lietuvoje tuo yra rūpinamasi.

Miškų atkūrimas – tai miško sėklininkystė, sodmenų išauginimas, miškų

įveisimas, medynų ugdymas, miškų apsauga ir jų priežiūra.

[pic]

Miškų atkūrimas

 

Miškų urėdijos 2003 metams patvirtintas privalomas miško atkūrimo

apimtis (8072,8 ha) sėkmingai įvykdė. Ataskaitų duomenimis, miškų urėdijos

atkūrė 9645,9 ha miškų.

Atkurti želdiniai pagal vyraujančią medžių rūšį: eglės 73,7 proc.,

pušies 20,1 proc., ąžuolo 4,0 proc. ir kitų medžių 2,2 proc.

[pic]

2003 m. miško želdiniai atkurti ir įveisti sodmenimis, išaugintais iš

natūraliuose medynuose surinktų sėklų, sudaro 65,4 proc., sėklinių

plantacijų – 32,7 proc. ir aprobuotų sėklinių medynų – 1,9 proc.

2003 m. mišriais želdiniais miškų urėdijose atkurta 4588,5 ha, t.y. 3,6

proc. daugiau, nei 2002 metais. Mišrių želdinių su ąžuolu pasodinta 1070,3

ha (8,4 proc. daugiau, nei 2002 m.).

[pic]

Visos miškų urėdijos 2003 metais įvykdė nustatytus privalomuosius miško

želdinių ir žėlinių priežiūros darbus. Miško priežiūros darbai atlikti

25605 ha plote, ir net 26 proc. viršijo nustatytas užduotis.

 

[pic]

 

Sodmenų išauginimas

 

 Miško sodmenys auginami miškų urėdijų 223 valstybiniuose miško

medelynuose, kurių bendras plotas – 1095,5 ha. Vidutinis medelyno plotas –

5 ha, tačiau medelynų plotai miškų urėdijose yra labai nevienodi – nuo 81

ha (Rokiškio miškų urėdijoje) iki 0,15 ha (Druskininkų miškų urėdijoje).

Miškų urėdijų pateiktuose valstybinių miško medelynų modernizavimo

projektuose numatoma 2004 – 2008 m. esamą medelynų plotą padidinti 103 ha.

Taip pat numatyta optimizuoti esamų medelynų plotus, atsisakant smulkių

daigynų. Visus valstybinių miško medelynų modernizavimo darbus miškų

urėdijos numato atlikti nuosavomis lėšomis.

Miškų urėdijos 2003 m. pavasarį medelynuose pasėjo 36,9 ha spygliuočių

ir 21,0 ha lapuočių medžių rūšių sėklomis bei išaugino 71,4 mln.vnt.

spygliuočių ir 6,0 mln.vnt. lapuočių medžių rūšių vienmečių sėjinukų. 2003

metų inventorizacijos duomenimis miškų urėdijų daigynuose yra 123,8

mln.vnt. sėjinukų, iš jų eglės sudaro 68,8 proc., pušies – 23,9 proc.,

ąžuolo – 3,2 proc. ir 4,1 proc. kitos rūšys.

Inventorizacijos duomenis miškų urėdijų medelynuose yra 93,8 mln.vnt.

sodinukų, iš jų eglės sudaro 91,6 proc., pušies – 4,2 proc., ąžuolo – 1,2

proc. ir 3,0 proc. kitų medžių rūšių sodinukai.

Miškų urėdijos valstybiniuose medelynuose 2004 m. želdinimui yra

išauginusios per 46 mln. standartinių sodmenų. Šių sodmenų poreikis

valstybinių miškų atkūrimui yra mažesnis, todėl miškų urėdijos siūlo apie 9

mln. sodmenų įsigyti miškų savininkams privačių miškų atkūrimui ir

įveisimui.

Tarptautinis bendradarbiavimas

 

2003 metais Generalinė miškų urėdija tęsė bendradarbiavimą su

Tiuringijos (Vokietija) miškininkais bei medžioklės specialistais,

vadovaudamasi Lietuvos – Tiuringijos miškų žinybų bendradarbiavimo

sutartimi.

Pagal šią sutartį studijoms Švarcburgo aukštojoje miškų mokykloje 2003

metais deleguoti du Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos

absolventai. Be to, 2003 m. rugsėjo 22 – 27 dienomis ir spalio 27 –

lapkričio 1 dienomis Švarcburgo (Tiuringija) aukštojoje miškų mokykloje

organizuoti kvalifikacijos tobulinimo kursai 38 Lietuvos miškų ūkio

specialistams (miškų ūkio inžinierių, girininkų ir jų pavaduotojų bei

medžioklės specialistų) pagal Generalinės miškų urėdijos pasiūlytą

programą.

Generalinė miškų urėdija organizavo Tiuringijos žemės ūkio, gamtos

apsaugos ir aplinkos ministerijos delegacijos priėmimą. Organizuotas

delegacijos narių susitikimas  Aplinkos ministerijoje

su miškų žinybos bei

Lietuvos miško savininkų asociacijos bei Privačių miškų savininkų

asociacijos vadovais.

Lietuvoje lankėsi Latvijos valstybinės miškų tarnybos specialistai (26

asmenų grupė).

Generalinė miškų urėdija organizavo Alytaus, Kaišiadorių, Kupiškio,

Šalčininkų ir Tytuvėnų miškų urėdijų specialistų išvyką į Lenkiją (Varšuvos

ir Olštyno miškų urėdijas) susipažinimui su darbams medelynuose bei dirvos

ruošimui naudojama miško technika.

 

Valstybinių miškų sertifikavimas    

Nors Lietuva tik neseniai buvo priimta į Europos Sąjunga, tačiau įvairioms

užsienio miškų sertifikavimo draugijoms priklauso jau nuo anksčiau.

Bendradarbiaujant su užsieniu atsiveria platesnes galimybės gauti lėšų

miškų saugojimui, rūpintis jais pagal EEuropos standartus bei parodyti

Europai jog ir mes turime gražią gamtą ir ją saugome.

• 2000 m. – Miškų ir saugomų teritorijų departamentas valstybinių miškų

sertifikavimui pasirenka tarptautinės Miškų valdymo tarybos (Forest

Stewardship Counsil – FSC) miškų sertifikavimo sistemą, pagal kurią

Biržų ir Panevėžio miškų urėdijas sertifikuoja Jungtinės Karalystės

kompanija SGS QUALIFOR 2002 m. sausio – balandžio mėn. Generalinė

miškų urėdija kreipiasi į užsienio valstybių (5) sertifikuojančias

organizacijas, nagrinėja pasiūlymus, organizuoja paruošiamuosius

darbus.

• 2002 m. gegužės mėn. Lietuvos miškų institutas siūlo miškus

sertifikuoti pagal PEFC sistemą, todėl Generalinės miškų urėdijos

tarybos išplėstiniame posėdyje šis klausimas aptariamas dar kartą,

nutariama valstybinius miškus sertifikuoti pagal FSC sistemą.

• 2002 m. lapkričio mėn. – pasirenkama Danijos Karalystės bendrovė

NEPCon, sudaromos sutartys, miškų sertifikavimas pradedamas 16 -oje

miškų urėdijų (375 tūkst. ha).2003 m sausio mėn. –  sudaromos

sutartys, numatoma 2003 m. darbus atlikti dar 10-tyje miškų urėdijų

(250 tūkst.ha).

• 2003 m. spalio – lapkričio mėn. pradėti sertifikavimo darbai dešimtyje

miškų urėdijų. Sprendimas dėl sertifikatų įteikimo bus priimtas 2004

metų pradžioje.

• 2003 m. spalio mėn. sutartis su NEPCon bendrove sudarė 14 miškų

urėdijų (320 tūkst.ha), darbus atlikti numatoma 2004 metais.

[pic]

„Natura 2000″

 

“Natura 2000” – tai Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklas,

padengiantis didžiąją Europos saugomų teritorijų dalį. Šis tinklas jungia

trapiausias ir vertingiausias natūralias Europos Sąjungos buveines bei

rūšis, kurios ypatingai svarbios visos Europos biologinei įvairovei.

Teisinis “Natura 2000” pagrindas yra dvi Europos Sąjungos gamtos apsaugos

direktyvos – Paukščių ir Buveinių. Šie teisiniai Europos Sąjungos

dokumentai yra susiję su natūralių bbuveinių, floros ir faunos apsauga, taip

pat su jau minėtu Europos saugomų teritorijų tinklo sukūrimu. „Natura 2000″

tikslas – skatinti biologinės įvairovės apsaugą, atsižvelgiant į

mokslinius, ekonominius, socialinius, kultūrinius ir regioninius

reikalavimus.

Projektas “Europinės svarbos saugomų teritorijų tinklo „Natura 2000″

įgyvendinimas Lietuvoje” pratęstas iki stojimo į Europos Sąjungą dienos –

2004 m. gegužės 1 d.

MIŠKŲ NYKIMAS

Miškų gaisrai

Viena didžiausių miškų nykimo priežasčių yra didelis jų

gaisringumas. Lietuvoje ši problema nėra tokia didelė, kaip užsienyje,

tačiau vis tiek egzistuoja.

| |

|[pic] |

|[pic] |

|[pic] |

| |

|[pic] |

|[pic] |

|[pic] |

| |

|[pic] |

|[pic] |

|[pic] |

| |

| |

Šalies miškams apsaugoti nuo gaisrų sukurta vieninga valstybinė

priešgaisrinės apsaugos sistema. Vykdomos profilaktinės ir priešgaisrinės

apsaugos priemonės. Miškų urėdijose ir nacionaliniuose parkuose yra 112

gaisrų stebėjimo bokštų, suformuotos gaisrų gesinimo komandos, turinčios

per 50 gaisrų gesinimo automobilių su radijo ir telefono ryšio priemonėmis.

Operatyviam ryšiui palaikyti miškų urėdijos turi per 600 radijo stočių.

       Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai nuolat dirba prevencinį darbą

su visuomene. Gaisrams palankiu laikotarpiu Generalinė miškų urėdija

organizuoja budėjimą, koordinuoja miškų urėdijų, nacionalinių parkų darbą,

palaiko ryšius su Civilinės saugos departamentu, Priešgaisrinės apsaugos ir

gelbėjimo departamentu, Krašto apsaugos, Savanoriškosios krašto apsaugos

struktūromis, apskričių administracijomis, miestų ir rajonų savivaldybėmis.

[pic]

Neteisėti kirtimai

Miškų nykimui didelę įtaką taip pat turi neteisėtas jų kirtimas.

Žmonės, besirūpinantys tik savo asmeninę gerove, kerta miškus be gailesčio

ir nepaisydami apribojimų, skirtų jiems išsaugoti.

[pic]

Miško kirtimų prognozės pagal nuosavybės  formas III – IV grupės miškuose

2001 – 2030 metais

[pic]

Prognozuojamų pagaminti iš valstybinių miškų apvaliosios medienos pardavimo

kiekių 2003 -2004 metais palyginimas

 

[pic]

Rekreacinės infrastruktūros miškuose plėtra

Miškai skirti ne tik gamybai tačiau ir rekreacijai bei pramogoms.

 

2003 metais miškų urėdijos organizavo susitikimus su neįgaliųjų

visuomeninių organizacijų vadovais, natūroje įvertino planuojamus įrengti

ar jau įrengtus rekreacinius objektus, pritaikytus neįgaliųjų poilsiui, 

pasirašė susitarimų protokolus.

2003 metų pabaigoje parengtas susitarimas dėl bendradarbiavimo tarp

Generalinės miškų urėdijos ir Lietuvos paraplegikų asociacijos, kurio

objektas – bendri veiksmai siekiant įgyvendinti lygias žmonių su negalia

teises bei socialines galimybes užtikrinančias.

2003 metais miškų urėdijos valstybiniuose miškuose atnaujino ir naujai

įrengė 798 rekreacinius objektus: 20 pažintinių takų, 12 mokomųjų takų, 24

rekreacinius ir kitokius takus, 22 apžvalgos aikšteles, 341 atokvėpio

vietą, 265 poilsiavietes, 38 stovyklavietes ir 76 kitus objektus. Dalis šių

objektų – 171 pritaikyta neįgaliųjų naudojimuisi.

Siekiant pagerinti rekreacinės infrastruktūros valstybiniuose miškuose

plėtrą, tvarkymą ir priežiūrą, numatyta 2004 metais organizuoti miškų

urėdijų rekreacinių objektų apžiūras, kurių metu bus išaiškinti geriausi

rekreaciniai objektai miškų urėdijų prižiūrimuose valstybiniuose miškuose.

IŠVADOS

Nepaisant milžiniškos miškų reikšmės Žemės ekosistemai bei pasaulio

gyventojams, miškų plotas kasmet katastrofiškai mažėja.

Darydamos šį projektą norėjome atkreipti dėmesį, kad su miškais susiję

ekologinės problemos gresia ir Lietuvai, su jomis susiduriama ne pirmi

metai. Taip pat norėjome suteikti informacijos, kokie pavojai tyko Lietuvos

miškų, kaip su jomis kovojama, kokių pasiekiama rezultatų. Galiausiai

norėtume pasakyti, jog informacijos apie miškus yra pakankamai ir valstybė

jais rūpinasi, tačiau svarbiausia, kad tuo domėtis pradėtų ir paprasti

piliečiai.

TURINYS

Įvadas

……………………..

……………………..

1

Faktai apie miškus

……………………..

……………….2

Tarptautinės apklausos Europoje

……………………..

……….2

Valstybiniai miškai

……………………..

……………….3

Miškų atkūrimas, apsauga ir tvarkymas

……………………..

……..4

Miškų atkūrimas

……………………..

………………4

Sodmenų išauginimas

……………………..

……………6

Tarptautinis bendradarbiavimas

……………………..

…………7

Valstybinių miškų sertifikavimas

……………………..

……….7

„Natura 2000“

……………………..

………………..8

Miškų nykimas

……………………..

…………………9

Miškų gaisrai

……………………..

………………..9

Neteisėti kirtimai

……………………..

………………10

Rekreacinės infrastruktūros miškuose plėtra

……………………..

……12

Išvados

……………………..

……………………..13

———————–

|6,|

|5 |

|7,|

|5 |

|8,|

|3 |

|tūks|

|t. |

|m3 |