nafta

LIETUVOS NAFTA – PROGNOZĖS IR REALYBĖ

Lietuviška nafta yra geros kokybės, slūgso labai negiliai, klimatinės sąlygos ir naftos perdirbimo galimybės naftos verslą Lietuvoje daro labai patrauklų. Todėl palyginus nedidelėje teritorijoje dirba net keturios naftos kompanijos, jau išgavusios iš žemės gelmių apie 2,5 mln. tonų naftos. Pranešime supažindinama su prognoziniais naftos ir dujų ištekliais Lietuvos sausumoje ir jai priklausančioje Baltijos jūros ekonominėje zonoje bei problemomis iškylančiomis naftos paieškų, žvalgybos ir gavybos procese bei siūlomi jų sprendimo būdai. Analizuojama Respublikos įstatyminė bazė ir jjos įtaka naftos verslo plėtrai Lietuvoje. Konstatuojama, kad Lietuvoje iki šiolei nėra nacionalinių ekspertų grupės, kuri galėtų vykdyti naftos išteklių naudojimo kontrolę. Tos funkcijos yra išbarstytos po atskiras ministerijas ir žinybas. Nors ir pavėluotai, bet tokia nacionalinių interesų gynimo kontrolės sistema, su teisiniu pagrindu tas funkcijas realiai vykdyti privalo būti sukurta. Respublika turi būti pajėgi suteikti tinkamą išsilavinimą ir remti naftos geologijos ir aplinkosaugos mokslinius tyrimus, jeigu nori išlaikyti nacionalinę šių išteklių priežiūrą, turėti ne tik naudą iš atrastų naftos ttelkinių, bet ir užtikrinti, kad visa tai niekada nepavirs kokia nors nelaime valstybei. Galimas žemės gelmių užterštumas nafta yra labai opi problema ateities kartoms.

KOKIĄ ŽALĄ DARO JŪROJE IŠSILIEJUSI NAFTA?

Po tanklaivio „Prestige“ avarijos prie Ispanijos krantų, buvo nemažai rodymo vvienas į kitą pirštais, diplomatinės įtampos ir ekologinės baimės. Tačiau ši avarija tiktai dar kartą parodė, kaip mažai yra sutarimo tarp mokslininkų jūroje išsiliejusios naftos keliamo aplinkai pavojaus atžvilgiu.

Aštriai atsikirsdami aplinkosaugos specialistams, siūliusiems nutemti laivą į uostą ir ten ištuštinti jo talpas nuo 77000 tonų naftos, kai kurie jūrų biologai gyrė Ispanijos vyriausybę, nusprendusią tanklaivį tempti į Atlanto gilumą, kur jis perlūžo perpus ir paskendo, palikdamas paviršiuje dešimčių kilometrų ilgio naftos dėmes.

„Kol dėmės pasieks žemyną, daugelis toksiškųjų komponentų išgaruos ar išsisklaidys vandenyje,“ sako taršos ekspertas iš Plymuotho Jūrų laboratorijos (Anglija). Jis teigia, kad laivo transportavimas į krantą būtų tik padidinęs didelio masto taršos pavojų.

Paulis Kingstonas iš Heriot-Watt universiteto Edinburge, savo laiku tyręs prie Aliaskos iišsiliejusią naftą, eina dar toliau, sakydamas, kad ginčai dėl ekologinės išsiliejusios naftos žalos yra daugiau semantinio pobūdžio. „Kas yra švaru,“ klausia jis. „Nafta jau milijonus metų buvo natūralios ekosferos dalis“. Daugelis ekosferų, jo nuomone, atsistato labai greitai, praktiškai per 2-10 metų. Tie žmonės, kurių pragyvenimo šaltinis yra Ispanijos pakrantėje gyvenančios žuvys, gal ir nesutiks, bet Kingstonas sako, kad ekosistema atsistato tuomet , kai visos jos sudedamosios dalys vėl veikia, o ne tuomet, kai augalų ir gyvūnų populiacijos grįžta iki pradinių llygmenų.

Tačiau dalis toksikologų į visa tai žiūri diametraliai priešingai, tvirtindami, kad didelės tanklaivių avarijos gali turėti pasekmių, kurias jausime dešimtmečiais. Ronas Heintzas iš JAV vyriausybinės laboratorijos Aliaskoje neseniai yra parodęs, kad ir nedideli polibranduolinių aromatinių angliavandenių (PAH) iš naftos kiekiai deformuoja žuvų embrionus ir nužudo žuvis dar joms nesubrendus. „Naftos tarša turi ilgiau trunkančių ir mažesnėse koncentracijose pasireiškiančių poveikių, nei mes buvome anksčiau manę,“ sako Heinzas.

Tradiciškai yra manoma, kad nafta turi žuvims gana nedidelį toksinį poveikį. Bet tokia išvada buvo padaryta tik tiriant trumpalaikius, ūmius poveikius, sąlygotus naftoje esančių benzeno ar tolueno, išgaruojančių per kelias dienas. Pasirodo, kad tikrasis nuodas yra PAH, kurie išsiskaido per daugelį dešimtmečių.

„BIOCENTRAS“

Biocentras“ teikia aukštos kokybės aplinkos valymo nuo naftos teršalų ir riebalinių atliekų paslaugas, panaudodamas biotechnologinius aplinkos valymo metodus.

Valant aplinką biologiniais būdais nenaudojamos kenksmingos cheminės medžiagos, todėl nesusidaro pavojingų atliekų, teršiančių atmosferą ir nutekamuosius vandenis. Naftos teršalai suskaidomi iki ekologiškai neutralių junginių ir užteršta aplinka visiškai išvaloma. Išvalytas gruntas arba vanduo tinka toliau naudoti ūkinėje veikloje.

Biologinis aplinkos valymo būdas ne tik efektyvus ir nepavojingas aplinkai, bet ir pigesnis nei terminis, mechaninis ar cheminis.

Naftos teršalų valymas iš aplinkos

UAB „Biocentras“ turi didelę patirtį naftos teršalų valymo iš aplinkos ir avarinių nnaftos bei naftos produktų išsiliejimų padarinių likvidavimo srityse. Bendrovės specialistai dirba lauko sąlygomis taršos vietoje – tai pigus, paprastas ir patikimas aplinkos valymo būdas. Užterštas gruntas ir vanduo valomi „Biocentro“ sukurtais bakteriniais preparatais „Degradoilas“ ir „Emulvinas“ bei naudojant visą kompleksą mechaninių, cheminių, biologinių priemonių.

Aplinkos valymo technologija parenkama ir pritaikoma atskirai kiekvienam atvejui, atsižvelgiant į taršos pobūdį, teršalų koncentraciją, klimato sąlygas.

Naftos teršalai iš aplinkos valomi šiais etapais:

 ištiriama taršos vieta;

 atliekama užteršto grunto arba vandens laboratorinė analizė – jos metu nustatoma užterštumo koncentracija bei parenkama tinkamiausia naftą skaidančių mikroorganizmų formulė;

 taršos vieta valoma mechaninėmis priemonėmis ir sorbentais;

 atgaivinamas ir paruošiamas naudojimui preparatas „Degradoilas“,

 užteršta teritorija apdorojama (purškiama) paruoštu tirpalu;

 prižiūrimas ir kontroliuojamas naftos teršalų valymo procesas – drėkinamas bei purenamas gruntas;

 jei reikalinga, užteršta teritorija apdorojama dar kartą.

Aplinkos valymo darbai atliekami tik balandžio – rugsėjo mėnesiais, nes biologinis preparatas „Degradoilas“ gali veikti tik esant teigiamai oro temperatūrai.

Taršos vietos valymas gali trukti nuo 20 dienų iki pusės metų, priklausomai nuo taršos pobūdžio bei kitų sąlygų.

Užterštą gruntą apdorojus preparatu „Degradoilas“, esant optimalioms preparato veikimo sąlygoms, jau po 10-15 dienų stebimi biologinio oksidavimo požymiai – gruntas tampa biresnis ir įgyja rausvai rudą atspalvį.

Preparato vveikimas ant vandens paviršiaus matomas geriau. Užterštą vandenį apdorojus preparatu „Degradoilas“, esant optimalioms preparato veikimo sąlygoms, jau po 7-10 dienų stebimi naftos spalvos ir struktūros pokyčiai – vandens paviršiuje nebelieka ištisinės naftos plėvelės, nafta paruduoja, išsiskiria dujų burbuliukai.

Užteršta aplinka valoma nesudėtinga savaeige technika su cisternomis, siurbliais bei purškimo įrenginiais.

„Biocentro“ specialistai užterštą aplinką ar vandens telkinius išvalė daugiau nei trisdešimtyje stambių objektų Lietuvoje, Rusijoje, Latvijoje, Baltarusijoje.

Aplinkosaugos objektų projektavimas ir statyba

UAB „Biocentras“ projektuoja nafta ir jos produktais užteršto grunto valymo cechus ir aikšteles bei grunto plovimo įrenginius.

Užsakovams „Biocentro“ specialistai siūlo konkrečiam atvejui pritaikytus ir moksliniais tyrimais paremtus projektus, aplinkai nekenksmingas šiuolaikines biologinio valymo technologijas, garantuoja aukštą paslaugų kokybę.

UAB „Biocentras“ atlieka objekto priešprojektinius tyrimus, poveikio aplinkai įvertinimą, parengia techninius ir darbo projektus, taip pat vykdo statomų objektų autorinę priežiūrą.

Aikštelėse nafta užterštam gruntui valyti naudojami „Biocentro“ sukurti biologiniai preparatai „Degradoilas“ ir „Emulvinas“ bei jais pagrįstos biologinio valymo technologijos.

Grunto valymo darbai paprastai atliekami balandžio – spalio mėnesiais, lapkričio – kovo mėnesiais užterštas gruntas yra kaupiamas aikštelėse.

Cechuose ir aikštelėse „Biocentro“ specialistai įdiegia daugybę aplinkos apsaugos priemonių: po aikštele esančio grunto ir gruntinio vandens apsaugai įrengia betonines dangas su apsauginės plėvelės membranomis, lietaus ir aikštelėje susidarančių paviršinių nuotekų

valymo įrenginius, aikšteles apjuosia pylimais ir apvadiniais kanalais. Taip pat bendrovė siūlo prevencines grunto ir gruntinio vandens apsaugos priemones, monitoringo programas.

Pagal UAB „Biocentras“ parengtus projektus buvo pastatyti keli stambūs aplinkos apsaugos objektai Lietuvoje:

 1992-1995m. neregeneruojamų naftos produktų utilizacijos cechas Klaipėdos rajone Kiškėnų kaime (projektinis cecho pajėgumas – iki 5000 m3 nafta užteršto grunto per metus);

 1999-2000 m. grunto, užteršto nafta ir naftos produktais, valymo aikštelė naftos perdirbimo įmonės „Mažeikių nafta“ teritorijoje (projektinis aikštelės pajėgumas – 2000 m3 uužteršto grunto per metus).

UAB „Biocentras“, plėsdamas savo veiklą, numato statyti grunto ir vandens, užteršto nafta ir jos produktais, valymo cechą Vilniaus rajone. Projektuojamame ceche per metus numatoma perdirbti ir išvalyti iki 5000 m3 nafta ir jos produktais užteršto grunto bei 1500 m3 užteršto vandens.

Naftos produktais užterštų nuotekų valymo įrenginių projektavimas ir gamyba

UAB „Biocentras“ projektuoja, gamina ir įrengia paviršinių ir kitų naftos produktais užterštų nuotekų valymo įrenginius.

Valymo įrenginiuose naudojami UAB „Biocentras“ sukurti vertikalūs filtrai, sudaryti iš dviejų pakopų vandens ffiltravimo elementų:

I pakopa: Naudojami mechaniniai suspenduotų medžiagų filtrai su polipropileno ir polietileno įkrova. Šie filtrai puikiai veikia mazuto gaudyklėse, jie ypač tinkami kai sunkusis mazutas gravitacijos būdu ne visuomet sulaikomas vandens paviršiuje.

II pakopa: Naudojami filtrai, užpildyti naftos produktus ssugeriančiu sorbentu, praturtintu naftą skaidančiais mikroorganizmais, bakteriniu preparatu „Degradoilas“. Šie filtrai efektyviai sulaiko vandenyje ištirpusius naftos produktus ir juos suskaido iki ekologiškai nepavojingų elementų.

Valymo rodikliai: pagal suspenduotas medžiagas – iki 25 mg/l; pagal naftos produktus – iki 1 mg/l.

Filtrai sėkmingai taikomi ne tik naujų valymo įrenginių gamybai, bet ir rekonstruojant senus valymo įrenginius. Patirtis parodė, kad įrenginiai su šiais filtrais pasiekia aukštą vandens išvalymo laipsnį, be to, jie pasižymi paprasta ir pigia eksploatacija.

UAB „Biocentras“ suprojektavo ir rekonstravo naftuotų nuotekų valymo įrenginius daugiau nei trisdešimt penkiose Lietuvos įmonėse ( „Utenos trikotažas“, „Anykščių vynas“, „Vilniaus šilumos tinklai“, „Vilniaus duona“, „Utenos šilumos tinklai, „Vitoma“, „Kretingos grūdai“, „Mažeikių pieninė“, „Lietuvos geležinkeliai“, „Klaipėdos energija“, „Vakarų laivų remontas“ ir kt.)

Aplinkos išvalymas nuo riebalinių aatliekų

UAB „Biocentras“ išvalo gruntą ir vandens telkinius nuo riebalinių teršalų, taip pat projektuoja, modernizuoja ir įrengia riebalais užteršto vandens valymo įrenginius.

Aplinkos išvalymui nuo riebalinių teršalų yra naudojamas „Biocentro“ mokslininkų sukurtas bakterinis preparatas „Grizinas“, kuris gali skaidyti įvairios kilmės riebalus vandenyje ir grunte.

„Grizinas“ yra naudojamas riebalinių teršalų ardymui sąvartynuose, vandens valymo įrengimuose, kanalizacijos vamzdžiuose.

„Biocentro“ sukurta riebalinių teršalų valymo technologija bei modernizuoti nutekamosios kanalizacijos vandens valymo įrenginiai sėkmingai naudojami AB „Utenos mėsa“.