Prancūzija

TURINYS

Įvadas 3

Prancūzijos apžvalga 4

1.1. Geografinė padėtis 4

1.2. Reljefas 5

1.3. Gamta 5

1.4. Klimatas 6

1.5. Vidaus vandenys 6

1.6. Dirvožemiai 6

1.7. Augalija ir gyvūnija 6

1.8. Gyventojai 7

1.9. Pramonė 7

1.10. Ūkis 7

1.11. Naudingos iškasenos 8

1.12. Pagrindinės šventės 8

1.13. Prancūzų virtuvė 8

1.14. Vyndarystė 8

1.15. Alpės 9

2. Paryžius – miestas prie upės 10

2.1. Labiausiai lankomos Paryžiaus vietos 10

2.2. Paryžiaus bažnyčios 12

2.3. Paryžiaus sodai ir parkai 13

2.4. Paryžiaus galerijos ir muziejai 14

2.5. Paryžiaus viešbučiai 15

2.6. Paryžiaus pramogos 16

2.7. Atvykimas į Paryžių 16

3. Prancūzijos miestai 18

3.1. Oskaro Milašiaus Fonteblio miestas 18

3.2. Ogzeras 18

3.3. Marijos Magdalenos miestas Vezle 19

3.4. Fontenės miestas 19

3.5. Oteno miestas 19

3.6. Vakarų civilizacijos motina Kliuni miestas 20

3.7. Juodosios Madonos miestas – Le Piuji 20

3.8. Popiežių miestas – Avinjonas 20

3.9. SSen Žan de Liusas 20

3.10. Šartras 21

3.11. Stasbūras 22

3.12. Latoringija 22

3.13. Verdūnas 22

3.14. Bar – Le – Duc 22

3.15. Nansi 23

3.16. Fleville 23

3.17. Cons – la – Grandville 23

3.18. Mekas 23

3.19. Troyes 23

3.20. Reimsas 24

3.21. Kolmaras 24

3.22. Šampanjė 24

3.23. Sedanas 24

3.24. Pravins 24

3.25. Clairvaux 25

3.26. Dijon 25

3.27. Bayonne 25

3.28. Biarritz 25

3.29. Luz 25

3.30. Bordo 25

3.31. La Rochelle 26

3.32. Cognac 26

3.33. Tuluzė 26

3.34. Carcassone 26

3.35. Montpellier 26

3.36. Menton 26

3.37. Lurdas 27

3.38. Cote d‘ Azur 27

3.39. Marselis 27

3.40. Kanai 27

3.41. Antibes 27

3.42. St. Tropez 28

3.43. Languldoc 28

3.44. Perpignan 28

3.45. Lile 28

3.46. Centre 28

3.47. Torus 28

3.48. Nord 29

3.49. Blois 29

3.50. Pirėnai 29

Išvados 30

Literatūra 31

Vadovo atsiliepimai 32

Įvadas

Prancūzija – teikia turizmui svarbų vaidmenį. Turi visą tai, ką mes norėtume pamatyti savo atostogų metu: didelį miestą ( Paryžių ), ggerus krantus, architektūrinius paminklus ( daugiau nei kitose šalyse ), nuostabius peizažus ir kalnus. Prancūzija – tai labai maloni vieta, kad norėtųsi pasilikti. Čia geras maistas, didelis vynų pasirinkimas, žmonės džiaugiasi gyvenimu.

Šiaurės Prancūzija savo papročiais primena Belgiją ir NNyderlandus, pavyzdžiui Briuselio miestas.

Paryžius – tai šviesos miestas, vienas iš lankomiausių vietų Prancūzijoje.

Vakarų Prancūzija išsidėsčiusi prie Atlanto vandenyno. Šiaurinėje Normandijoje ir Britai turi kalnuotas vietoves, smėlėtus krantus, ramius ir nedidelius uostamiesčius. Normandija ir Britai turi neramias pakrantes ir neolitinius ruožus. Tai sudaro skirtingą nuo kitos šalies atmosferą. Galima jausti keltų dvelksmą jų gyvenvietėse. Dantės ir Bordo patys didžiausi miestai vakarinėje pakrantėje. Bordo pietvakarių – sostinė, garsėja vynais ir XVIII a. architektūra. Baskas pati piečiausia dalis Prancūzijos Atlanto pakrantės. Kurortas Biarrlitz pats prabangiausias.

Rytų Prancūzija susidaro iš Elzaso, Lotaringijos ir Burgundijos. Peizažas turi kalnuotas vietoves ir daug gražių miestų ( Meta, Strasbūras, Nensi ). Šitas regionas gamina daug garsių vynų, tuo pačiu puikiausią Pinot Nors ir CChardonnays įvertintus visame pasaulyje, o taip pat žinomą ( geltoną vyną ).

Centrinė Prancūzija skaitosi pati ramiausia dalis. Didžiausias rajono brangakmenis – Loire lyguma su daugybę didelių pilių ir gražiais miestais. Auvergne yra kalnų masyve. Centrinio kalno aukščiausias taškas yra maždaug 6000 fu. Manoma, kad vienas iš gražiausių Prancūzijos dalių.

Prancūzijoje yra dideli slidinėjimo kurortai – žiemai ir pėsčiasis turizmas – vasarai.

Albertville, Grenobli ir Chamonix visi jie dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Bet ir Alpėse yra gerų miestų, kkad juos būtų galima aplankyti ( Annecy, Grinoble ).

Pietuose labai gera gamta, daug Romos laikų griuvėsių ir aišku Riviera pritraukia daug lankytojų kas metus. Miestai ( Arles, Marselis, Tulonas ) irgi pritraukia daug turistų.

Prancūzijos pietvakariuose daugiausia pritraukia ( Dordone ). Ši lyguma tiek maloni, kad sunku patikėti, jog žmonės čia dirba o ne ilsisi. Pietuose Languedoc galima pamatyti kalnų grandinę – Pirėnus, skiriančią Prancūziją ir Ispaniją. Galima keliauti pėsčiomis arba slidinėti. Korsikos sala turi labai gražią gamtą ir malonią atmosferą. Korsikiečiai sako, kad jų kalba turi dideles laisvas mintis.

1. PRANCŪZIJOS APŽVALGA

Sostinė Paryžius

Plotas 551 500 km²

Gyventojų skaičius 57 200 000

Valdymo forma Daugiapartinė Demokratija

Valstybinė kalba Prancūzų

Pagrindinės religijos Krikščionių 92 %

Judėjų 1 %

Musulmonų 1 %

Kitų 6 %

Piniginis vienetas Frankas

Kiti miestai Lionas, Marselis, Tulūza, Nica, Bordo, Nantas, Strasbūras

Gyventojų ūkinė veikla Žemės ūkis 6 %

Pramonė 27 %

Aptarnavimo sfera 67 %

1.1. Geografinė padėtis

Prancūzijos Respublika yra didžiausia Vakarų Europos valstybė. Vakaruose ji prieina prie Atlanto vandenyno Biskajos įlankos. Lamanšo ir Pa de Kalė sąsiauriai šiaurėje ją skiria nuo Didžiosios Britanijos. Sausumoje ji ribojasi su Belgija, Liuksemburgu, Vokietija, Šveicarija, Italija, Monaku. Pietuose Prancūziją skalauja Viduržemio jūra, o Pirėnų kalnai ją skiria nuo Ispanijos ir Andoros. Viduržemio jjūroje Prancūzijai priklauso Korsikos sala.

Prancūzija suskirstyta į 96 departamentus, ji turi valdų Amerikoje, Afrikoje, Okeanijoje. Žinomiausios užjūrio teritorijos ir departamentai yra Naujoji Kaledonija, Prancūzijos Polinezija, Martinika, Prancūzijos Gviana. Bendras jų plotas – 127 000 km², o jose gyvena apie 1,5 mln. žmonių.

1.2. Reljefas

Prancūzijos kraštovaizdžio įvairovė siejasi su jos turtingumu. Prancūzai sako, jog jų šalis yra tarytum visos Europos modelis. To krašto paviršiui būdingos visos trys pagrindinės Europos paviršiaus formos: nuosėdinių uolienų pripildytos lygumos, senų kalnų masyvai ir jauni raukšliniai kalnai.

Prancūzijos paviršiui būdingas didelis aukščių skirtumas, bet maždaug pusę krašto ploto užima žemesnės kaip 200 m virš jūros lygio žemumos, ir tik pietryčiuose apie 20 % ploto yra aukščiau nei 500 m.

Žemumos tęsiasi nuo Belgijos sienos iki Pirėnų kalnų. Didžiausia jų – Paryžiaus baseinas ( Šiaurės Prancūzijos žemuma ), esantis tektoninėje įduboje ir primenantis dubenį nuo Senos slėnio pamažu kylančiais kraštais, prisipildžiusį nuosėdinių uolienų. Vienur kitur esama artezinių vandenų išeigų. Vakaruose plyti Luaros, o pietvakariuose – Garonos žemuma. Abi jos irgi užima tektonines įdubas. Viduržemio jūros pakrantėje yra Ronos – Sonos žemuma ir Langedoko lyguma. Pačiame pajūryje gausu lagūnų, pelkių, ežerų, smėlynų.

Tarsi tam tikras laiptas iš Prancūzijos žemumų juostos į aukštąsias Alpes yra grandinė senų hhercininės kalnodaros iškeltų kalnų masyvų. Didžiausias iš jų – Prancūzijos pietuose esantis Centrinis Masyvas, užimantis apie 1/6 krašto ploto. Jį sudaro daugiausia kristalinės uolienos. Kalnai pakyla iki 1800 m ir stačiai nusileidžia į Ronos slėnį. Banguotą reljefą paįvairina užgesusių ugnikalnių kūgiai, kurių krateriuose tyvuliuoja ežerai, lavos laukai, gilūs tektoniniai slėniai. Pietinę šio masyvo dalį sudaro klinčių storymė su karstinėmis įdubomis, urvais, giliai įsirėžusiais upių tarpekliais. Prancūzijos šiaurės rytuose stūkso dar du herciniai masyvai – Vogėzai ir Ardėnai. Vogėzai – daugiausia iš kristalinių uolienų sudaryti kalnai, lėkštais šlaitais vakaruose, bet stačiai nusileidžiantys prie Reino upės rytuose. Ardėnai prasideda Prancūzijoje ir nusidriekia į Belgiją. Šiaurės vakaruose Bretanės ir Kotanteno pusiasaliuose yra Armorikos aukštuma, kurios smarkiai apirusios viršūnės pakyla iki 300 m.

Pietryčiuose yra aukščiausi ir jauniausi Europos kalnai – Alpės. Ypač įspūdingos 3500 – 4000 m Savojos Alpės, kurių smailos snieguotos viršūnės bei ledynai žėri saulėje. Aukščiausias Europos taškas – Monblanas ( 4807 m ) yra Prancūzijos ir Italijos pasienyje. Vakarų Alpes sudaro daugiausia klintys, o aukštuosius kalnagūbrius – kristalinės uolienos. Iš visų žemės kalnynų pirmiausia ir geriausiai buvo ištirtos Alpės, todėl iš ten kilo jaunų kalnų ir ledynų formų pavadinimai, taikomi Azijos, Amerikos, Australijos jauniems kalnams. Pietuose, Ispanijos pasienyje, yra sunkiai

pasiekiami Pirėnų kalnai. Šį 2000 – 2500 m aukščio kristalinį masyvą kerta tik trys keliai.

1.3. Gamta

Prancūzijoje labai įvairios jūros pakrantės. Šiaurei būdingi žemi bangų suplauti abraziniai ir seklumų bei nerijų atitverti lagūniniai krantai. Bretanės ir Normandijos pajūryje į paviršių išeina senos kristalinės uolienos, sudarydamos labai raižytą riasinę pakrantę. Kai kuriose jos įlankose per potvynius ir atoslūgius vandens lygis svyruoja net 15 m; vanduo išplauna urvus ir nišas, vadinamas klifais. Sen Malo įlankoje pastatyta didžiausia Europoje potvynių elektrinė. Viduržemio jūros ppakrantei būdingos mažos smėlėtos įlankėlės, vadinamos rivjeromis.

Didžiausios įlankos – Biskajos, Sen Malo, Senos ( Atlante ), Liono ( Viduržemio jūroje ).

Didžiausi pusiasaliai – Bretanės ir Kotanteno.

1.4. Klimatas

Visos be išimties Vakarų žemumos, t.y. beveik pusė Prancūzijos teritorijos, veikiamos Atlanto oro masių. Klimatas ten jūrinis – drėgnas ir vidutiniškai šiltas. Būdingas menkas žiemos ir vasaros temperatūrų skirtumas. Bretanėje vidutinė liepos temperatūra apie 17° C, o sausio + 7° C.

Pietų Prancūzijoje viešpatauja Viduržemio pajūrio klimatas. Žiemą nuo žvarbių oorų pernašų užstoja Alpės. Todėl žiemos ten drėgnos ir švelnios, sausio vidutinė temperatūra + 8° C, o vasaros karštos ir sausos – vidutinė liepos temperatūra + 23° C. Visus metus šioje krašto dalyje daug saulėtų dienų.

Centriniame masyve, Pirėnuose ir AAlpėse klimatas žemyninis. Čia pučia stiprūs vėjai, gausu kritulių. Kalnų papėdėse sausio vidutinė temperatūra 1 – 3° C, bet aukščiau kalnuose atšąla iki – 20° C. Šilčiausią vasaros mėnesį priekalnėse šiaurėje būna 16 – 18° C, o pietuose – iki 24° C.

Daugiausia kritulių ( 1500 – 2000 mm per metus ) Alpių, Pirėnų, Vogėzų, Sevenų vakariniuose šlaituose, mažiausiai ( 500 – 800 mm ) – Ronos žemumoje, Viduržemio jūros pakrantės rytuose. Bretanės, Kotanteno pusiasaliuose, Garonos žemumos vakaruose iškrinta 800 – 1200 mm, kitose lygumose 600 – 800 mm per metus. Kritulių per visus metus būna tolygiai, išskyrus Viduržemio pajūrį, kur vasara sausa. Lygumose pastovi sniego danga nesusidaro, kalnuose 2500 – 3000 m aukštyje ji laikosi 7 – 11 mėn.

1.5. VVidaus vandenys

Dėl tolygaus kritulių pasiskirstymo Prancūzijos upių tinklas tankus, upės vandeningos. Jūros potvyniai ir atoslūgiai suformavo piltuvo pavidalo upių žiotis. Dauguma upių priklauso Atlanto baseinui.

Ilgiausia yra Luara ( 1020 km ), įtekanti į Biskajos įlanką. Per Paryžių teka didžiausia šiaurės upė – Sena ( 780 km ), o vandeningiausia Prancūzijos upė yra Rona ( 812 km ), vasarą maitinama Alpių sniegynų ir ledynų, o žiemą dešinieji jos intakai surenka gausius kritulių vandenis. Alpių ir Pirėnų upės teka ggiliais slėniais, vandeningiausios vasarą. Dauguma upių prasideda Centriniame Masyve.

Kitos upės: Marna (525 km), Sona (480 km), Dordonė (472 km), Aljė (410 km), Šaranta (360 km), Adūras (335 km), Luaras (311 km), Diuransas (304 km).

Didžiausi ežerai yra Alpėse – Buržė ( 45 km² ), Anesi bei Šveicarijos pasienyje yra gilus Ženevos ežeras.

1.6. Dirvožemiai

Daugiausia yra rusvųjų miškų dirvožemių ( Paryžiaus baseine, Garonos žemumos rytuose ), vietomis ( Garonos žemumos vakaruose ) yra jaurinių. Juros kalnuose, Centrinio Masyvo pietuose. Priešalpiuose vyrauja velėniniai karbonatiniai, Centrinio Masyvo centre – vulkaniniai dirvožemiai. Dirvožemiai eroduoti. Palei Viduržemio jūrą daug subtropinių rudųjų dirvožemių, raudonžemių.

1.7. Augalija ir gyvūnija

Miškai užima apie 20 % ploto. Daugiausia auga lapuočių ( ąžuolų, kaštonų, bukų, skroblių ). Didelių miškų masyvų yra Paryžiaus baseino rytuose ir kalnuose. Šiaurės vakaruose vyrauja viržynai ir pievos, palei Viduržemio jūrą – makija ir reti visžalių ąžuolų bei pušų miškai. Alpėse ąžuolynus ir kaštonų miškus nuo 700 – 800 m aukščio keičia bukų, eglių, kėnių, pušų, maumedžių miškai ( iki 1600 – 1900 m ). Pirėnų kalnų šiauriniuose šlaituose viršutinė miškų riba siekia 1800 – 2100 m. Aukščiau ( Alpėse ir Pirėnuose ) – subalpiniai krūmokšniai ir aukštažolių pievos, o nuo 2100 – 2300 m – aalpinės pievos.

Miškuose yra barsukų, kiškių, lapių, miškinių kačių, stirnų, šermuonėlių, šernų, tauriųjų elnių, voverių. Aukštai kalnuose yra alpinių švilpikų, kalnų ožių, balėsų. Daug paukščių: karvelių, jerubių, kurapkų, perkūno oželių, peslių, slankų, strazdų, šarkų, vanagų, žvirblių, pietuose – flamingų. Upėse yra ešerių, lydekų, sterkų, upėtakių.

1.8. Gyventojai

Daugiau kaip 90 % gyventojų yra prancūzai. Jų kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimos romanų grupei. Rytuose gyvena elzasiečiai ( ~ 1,4 mln. ), šiaurės vakaruose – bretonai ( 1,25 mln. ), šiaurėje – flamandai ( 300 000 ), pietuose – katalonai ( 250 000 ), pietvakariuose – baskai ( 140 000 ), Korsikoje – korsikiečiai ( 280 000 ); dideliuose miestuose yra žydų ( ~ 500 000 ). Dar gyvena italų, ispanų, portugalų, arabų ( alžyriečių, marokiečių ).

Prancūzų įvaizdis nėra labai teigiamas, mat kalbama, kad prancūzas mėgėjas laisvai gyventi, mėgsta paplepėti, paslampinėti ir vengia sunkiai dirbti.

Prancūzų kredo – menas gyventi, gauti iš gyvenimo kuo daugiau malonumų. Kiekviena diena yra šventė. Jie nemėgsta sunkaus, juodo, monotoniško darbo. Prancūzai kuria savo namų jaukumą ir savitą stilių nežiūrėdami į kaimyną, bet kiekvienas savaip. Miestiečiai netaupo pinigų patys megzdami, nerdami, remontuodami automobilį ar valydami langus. Šeimininkės, užuot valiusios dulkes ar skalbusios, geriau bendrauja su ddraugėmis ar savo vaikais, kuriems skiria labai daug dėmesio. Prancūzai labai mėgsta bendrauti su užsieniečiais. Daugelis mano, kad jie godūs.

Per tam tikras šventes vyrai dėvi tradicinius marškinius, liemenę, striukę, kelnes, ant kaklo ryši skarelę, o ant galvos užsideda beretę ar skrybėlę. Moterys vilki plačiu ties liemeniu rauktu sijonu, palaidinuke, korsažu, ryši skarelę.

1.9. Pramonė

Prancūzija priklauso pirmaujantiems pramoniniams kraštams. Pagal pramonės gamybą ji yra pasaulio šalių penketuke.

Pokariu greitai augo ir dabar plėtojama sunkioji pramonė. Lydomas plienas, aliuminis, švinas, varis, cinkas, nikelis, kurie naudojami mašinų pramonėje. Prancūzija yra ketvirtoji pasaulyje pagal automobilių gamybą, kuri sutelkta Paryžiuje ir Lione – “ Peugeot – Citroën „, “ Renault „. Keleiviniai lėktuvai “ Karavela “ vieni saugiausių pasaulyje; apskritai pagal lėktuvų ir malūnsparnių gamybą Prancūzija pasaulyje užima trečią vietą. Atominės jėgainės pagamina 75 % šaliai reikalingos elektros.

Pasaulyje taip pat gerai žinoma Prancūzijos chemijos pramonės produkcija: pradedant sintetiniu pluoštu, plastmasėmis, trąšomis, automobilių padangomis ir baigiant vaistais ir parfumerija. Nuo seno garsėjo prancūzų tekstilė ir trikotažas, madingiausi siuviniai, galanterijos prekės.

1.10. Ūkis

Pagal žemės ūkio produkciją Prancūzija viena pirmųjų. Pagrindinė žemės ūkio šaka yra gyvulininkystė. Augalininkystėje vyrauja grūdų auginimas.

Apie Prancūzijos žemės ūkį daug pasako šie rodikliai: antra vieta pasaulyje,

po Italijos, pagal vynuogių derlių ir perdirbimą, ketvirta vieta pagal grūdų ( kviečių, miežių, kukurūzų ) derlių, trečia – pagal pieno, ketvirta – pagal mėsos gamybą. Šalis didelė, todėl žemės ūkis įvairiapusis. Šiaurėje auginami linai, cukriniai runkeliai, o pietuose – ryžiai, migdolai, persikai ir abrikosai.

Svarbi ūkio šaka yra turizmas. Prancūziją kasmet aplanko per 27 mln. turistų.

1.11. Naudingos iškasenos

Prancūzijos geologinis žemėlapis vienas iš margiausių ne tik tarp Europos, bet ir tarp pasaulio šalių, ir jos gelmės turtingos naudingųjų iškasenų. TTam kraštui būdingi naudingųjų iškasenų deriniai. Jo šiaurės rytuose yra didžiausi geležies rūdos, akmens ir kalio druskų ( Vogėzuose ) bei akmens anglių ( Ardėnuose ) telkiniai.

Boksitų atsargų aliuminiui gaminti yra pietuose, visiškai netoli nuo Alpių upių, tiekiančių pigią hidroenergiją. Dujų ir naftos gavyba sutelkta pietvakariuose. Prancūzija pirmauja Europoje urano ( Centrinis Masyvas )ir užima ketvirtą vietą Vakaruose geležies rūdos gavyba.

1.12.Pagrindinės šventės

Prancūzijoje švenčiamos Šv. Kalėdos, pavasarį vyksta įspūdingi karnavalai. Svarbiausia valstybinė šventė – Liepos 14 – oji, kkai minima Prancūzijos Didžiosios revoliucijos pradžia – Bastilijos paėmimas.

Populiariausias yra dviračių sportas, regbis, futbolas, mėgėjai žaidžia kėgliais.

1.13. Prancūzų virtuvė

Prancūzų kulinarija – vis tobulėjantis menas. Prancūzai daugiausia ruošia mėsą, paukštieną, žuvį, vartoja daug sviesto. Šiandien Paryžiaus restoranų ššeimininkai domisi regioniniais valgiais ir paprasta namine virtuve. Viskas paremta šviežiais sezoniniais produktais. Prancūzai vartoja nelabai daug prieskonių, nors padažų ir stiprių sultinių pagrindą sudaro švieži žalumynai, pvz., česnako laiškai, petražolės, peletrūnai. Kiekvienas rajonas turi savo firminį patiekalą, pvz., vidurio Prancūzija – jautiena su raudonuoju vynu, o Marselis Viduržemio jūros pakrantėje – žuvies sriuba su česnaku. Mėgstama prancūziška duona ir bandelės, pvz., riestės, įvairiausi sūriai.

Paryžiuje populiariausios Liono, Burgundijos ir Pietvakarių krašto regioninės virtuvės. Jas vejasi ir Provanso tradicija su česnako kvapais, alyvuogių aliejumi. Liono kulinarijai būdinga salotų gausumas ir sotūs pagrindiniai patiekalai.

Burgundijos ir Pietvakarių maistas kaloringas; tipiški patiekalai būtų šie: riebios kepenėlės, kumpis arba omaras su petražolėmis, ir sotus pagrindinis patiekalas iš kiaulienos ir pupelių.

Sūriai – ttai Prancūzijos pasididžiavimas. Gaminama galybė jų rūšių – iš karvės, avies ir ožkos pieno. Kiekviename Paryžiaus restorane siūlomi minkšti ir pusiau minkšti švelnaus skonio sūriai, tokie kaip Brie ir Camembert.

1.14.Vyndarystė

Prancūzija pagamina apie ketvirtį pasaulio vyno, be vynuogynų šios šalies peizažas neįsivaizduojamas. Vynas daromas iš juodųjų ir baltųjų vynuogių ( pastarosios iš tikrųjų yra raudonos arba žalsvos ). Kitados jų sunka būdavo spaudžiama vynuoges minant kojomis, o dabar šį darbą atlieka modernūs spaustuvai. Vienas iš svarbiausių vyno darymo etapų yra rrauginimas, kai natūralios mielės, esančios uogų luobelėje, susimaišo su minkštimo cukrumi.

Paryžius – geriausia vieta Prancūzijoje, kur galima paragauti daugybės skirtingų šalies vynų. Paryžius puikuojasi savo gėrimais.

Prancūzijoje per šventes visada geriamas šampanas, kurio čia galima rasti nuo nemarkinio iki liuksusinio.

1.15.Alpės

Daugeliui žmonių Alpės asocijuojasi su aukštomis, sniegu padengtomis viršukalnėmis ir stačiais tarpekliais. Alpės suteikia galimybę susipažinti su visai kitokiais kalnais. Dolomitinių Alpių kalnų viršūnėse gausu sprūdžių, o uolos kyla į dangų tarsi aštrūs akmeniniai dantys. Šias uolas labai pamėgo laipiojimo uolomis sporto entuziastai.

Pačios įspūdingiausios uolos, atsidengusios kraštovaizdyje, yra ties Lengmoso kaimeliu. Dantytos uolos, apsidengusios medžių kuokštais, primenančios piramides. Tai yra garsiosios Renono uolos. Nuostabūs žemės stulpai Renone – ledynų morenų liekanos tarsi pamėgdžioja juos apsupusių medžių kontūrus. Lyg mediniai žemės stulpai kyla aukštyn apgobti medžių kepurės ir teikia bežiūrintiems neapsakomą palaimą. Šis unikalus geomorfologinis fenomenas susijęs su paskutiniu ledynmečiu, kai šis regionas buvo apdengtas storu ledo sluoksniu.

2. Paryžius – miestas prie upės

Ryški prancūzų miuziklo žvaigždė Mistinguett Seną pavadino “ dailia blondine besijuokiančiomis akimis „. Upė tikrų tikriausiai yra viliokė, bet upės ir Paryžiaus miesto santykiai kur kas rimtesni nei flirtas.

Nė vienam Europos miestui upė nėra toks svarbus atskaitos taškas kaip SSena Paryžiui: nuo jos matuojami atstumai, numeruojamos gatvės, be to, ji miestą dalija į dvi atskiras teritorijas – Dešinįjį krantą šiaurinėje upės pusėje ir Kairįjį krantą pietinėje. Jos aiškiai apibrėžtos, kaip ir vadinamieji oficialūs rajonai. Miestas padalytas ir istoriškai: rytai labiau susiję su senosiomis miesto šaknimis, o vakarai artimesni XIX ir XX amžiams.

Beveik kiekvienas dėmesio vertas Paryžiaus pastatas stovi prie upės arba netoli jos. Krantinės apstatytos puikiais miestiečių namais, prašmatniais rūmais, dideliais muziejais ir įspūdingais paminklais.

Upė labai judri. Ilgus amžius ja plaukiojo nedidelių laivų flotilės, tačiau šį kadaise triukšmingą reginį užgožė motorinis sausumos transportas. Šiandien upe zuja prekybinės baržos ir didžiuliai turistiniai laivai, vežiojantys upe iškylautojus.

Aukšti monumentai ir didžiosios parodų salės palei šį upės ruožą – Napoleono eros ir pramoninės revoliucijos su didelėmis parodomis likučiai. Smagus išpuikėlis Eifelio bokštas, Petit Palais ir Grand Palais dera su vėlesniais statiniais: Palais de Chaillot, Maison de Radio France ir Kairiojo kranto dangoraižiais.

Petit Palais. Šie puikūs rūmai, pastatyti 1900 metų Pasaulinės parodos prancūzų meno pagrindinei ekspozicijai. Jie, suprojektuoti aplink gražų pusapskritį vidinį kiemą su sodu, stiliumi primena Grand Palais, be to, turi jonėnines kolonas, didelį prieangį ir kupolą, atliepiantį Invalides kupolą už upės.

Grand Palais. Dengtas puikiu stikliniu sstogu, o ant keturių kampų užkeltos milžiniškos bronzinės Recipono skrendančių arklių su vežimais skulptūros. Geriausiai pastatas atrodo naktį, kai stiklinis stogas švyti iš vidaus ir skulptūrų siluetai išryškėja dangaus fone. Didžiąją salę ir jos stiklinį kupolą galima apžiūrėti iš vidaus, vykstant laikinoms parodoms ( tarp jų ir meno ), kurios rengiamos Grand Palais galerijoje.

Palais de Chaillot. Rūmuose, kurių milžiniški lenkti fligeliai su kolonomis užsibaigia didžiuliais paviljonais, įsikurę keturi muziejai, teatras ir Cinematheque. Rūmus puošia skulptūros ir bareljefai. Ant paviljonų sienų yra auksiniai poeto ir eseisto Paulio Valery įrašai. Aikštė išpuošta stambiomis bronzos skulptūromis ir dekoratyviniais tvenkiniais.

Maison de Radio France. Prancūzijos radijo rūmai – įspūdingas pastatas, kurį 1963 m. kaip Prancūzijos valstybinio radijo centrą suprojektavo Henri Bernard`as. Didžiausias Prancūzijoje pavienis statinys sudarytas iš trijų nepilnų koncentrinių apvalių konstrukcijų su keturkampiu bokštu. Pastatas užima 2 ha plotą. Auditorijoje rengiamos prancūzų radijo programos.

2.1. Labiausiai lankomos Paryžiaus vietos

Arc de Triomphe ( Triumfo arka ). Po didžiausios pergalės Austerlitzo mūšyje 1805 m. Napoleonas savo vyrams pažadėjo: “ Jūs grįšite namo pro triumfo arkas „. Kitais metais buvo padėtas pirmasis akmuo būsimai garsiausiai pasaulyje triumfo arkai. Atėjus Napoleono valdžios galui šis monumentalus statinys buvo baigtas tik 1838 m. 50 m aukščio

arka dabar tapo vieta, kur prasideda pergalės šventimai ir paradai. Svarbiausios įžymybės:

Savanorių išvykimas 1792 m – François Rude’o darbas vaizduoja piliečius, išvykstančius ginti tautos.

Nežinomo kareivio kapas – čia palaidotas nežinomas prancūzų kareivis, žuvęs per Pirmąjį pasaulinį karą.

La Défense. Šis verslo centras su dangoraižiais vakariniame Paryžiaus pakraštyje buvo pradėtas statyti septintame dešimtmetyje. Pagrindinė meninio projekto sėkmė – daug aikščių paversta nuostabiais muziejais po atviru dangumi.

1989 m. kompleksą papildė La Grande Arche ( Didžioji arka ) –milžiniškas ttuščiaviduris kubas, į kurį tilptų net Notre – Dame katedra. Arkoje yra parodų galerija, nuo jos atsiskleidžia puikūs Paryžiaus vaizdai.

Versalio rūmai. Eidami per prašmatnias kolosalių rūmų sales arba vaikštinėdami erdviuose soduose, lankytojai suvoks, kad visa tai simbolizuoja Karaliaus Saulės viešpatavimo šlovę. 1668 m. pradėjęs nuo kuklaus savo tėvo medžioklės namelio, Liudvikas XIV pastatydino didžiausius rūmus Europoje, kuriuose vienu metu tilptų 20 000 žmonių. Sodai geometriškai suskirstyti į taisyklingus plotus, kuriuos sudaro takeliai ir miškeliai, gyvatvorės ir gėlių lysvės, vandens bbaseinai ir fontanai.

Ištaigingi pagrindiniai apartamentai yra antrame erdvaus Versalio pilies komplekso aukšte. Aplink Marmuro kiemą išdėstyti privatūs karaliaus ir karalienės apartamentai. Charles`is Le Brunas juos prašmatniai išpuošė spalvotu marmuru, akmens ir medžio raižiniais, freskomis, aksomu, sidabru ir paauksuotais baldais. KKulminacija pasiekiama Veidrodžių salėje, kur 17 didžiulių veidrodžių stovi prieš aukštus arkinius langus.

Pompidou centras. Pompidou panašus į išvirkščią pastatą: eskalatoriai, liftai, oro ir vandens vamzdžiai ir net masyvios plieninės atramos, sudarantys pastato griaučius, – viskas sumontuota išorėje. Muziejus pristato fovizmo, kubizmo ir siurrealizmo mokyklas. Lauko aikštėje gausios minios renkasi žiūrėti gatvės aktorių. Pompidou centras visiškai atnaujintas naujam tūkstantmečiui.Šiame centre apžvelgiama visa modernioji ir šiuolaikinė kūryba.

Musée d`Orsay. Daug dabartinių Musée d`Orsay eksponatų atvežta iš Luvro, o puiki impresionistų kolekcija anksčiau kabėjo ankštame Jeu de Paume pastate, kol 1986 m. šis buvo uždarytas. Šalia pagrindinės parodos nušviečiama socialinė, politinė ir technologinė aplinka, kurioje buvo kuriamas menas. Yra ir kinematografijos istorijos eksponatų. Svarbiausi eksponatai:

Rodino “ Pragaro vartai “ – į ššiuos garsius vartus Rodinas įtraukė jau anksčiau sukurtas figūras “ Mąstytoją “ ir “ Bučinį „.

Manet “ Pusryčiai ant žolės “ – Manet paveikslas, pirmą sykį rodytas Napoleono III Atstumtųjų salone, dabar eksponuojamas viršutinio lygmens pirmame plote.

Renoiro Šokiai “ Moulin de la Galette “ – Renoiras šį spalvingą paveikslą nutapė gryname ore Montmartre, siekdamas perteikti mirguliuojančią pro medžius šviesą.

Gauguino “ Gražioji Anžela “ – šiame portrete Paulis Gauguinas vaizduoja pozuotoją tradiciniais bretonės rūbais.

Musée du Louvre. Luvro mmuziejaus, turinčio vieną vertingiausių meno kolekcijų pasaulyje, istorija siekia viduramžius. Pagrindinis įėjimas yra po stiklo piramide. Iš čia koridoriai išsišakoja į visus muziejaus fligelius. Kūriniai eksponuojami per keturis aukštus. Paveikslai ir skulptūros išdėstytos pagal kilmės šalį. Atskiros salės skiriamos senovės Rytų, Egipto, graikų, etruskų ir romėnų menui, objets d`art, spaudiniams ir piešiniams. Svarbiausios detalės:

Įėjimo piramidė – ši piramidė pastatyta iš stiklo, kuri leidžia lankytojams matyti aplinkinius istorinius pastatus ir praleidžia šviesą į požeminę lankytojų priėmimo patalpą.

Viduramžių grioviai – Pilypo Augusto tvirtovės dvigubą bokštų pamatą ir pakeliamojo tilto atramą galima pamatyti iškastoje erdvėje.

Arc de Triomphe du Carrousel – ši triumfo arka buvo pastatyta švenčiant Napoleono pergales 1805 m.

Svarbiausi eksponatai: Leonardo da Vinci “ Mona Liza „, Milo “ Venera „, Guillaume`o Coustou “ Marly arkliai „.

Eifelio bokštas. Eifelio bokštas buvo sukurtas 1889 metų Pasaulinės parodos lankytojams nustebinti ir Paryžiaus horizontui laikinai paįvairinti. Tai buvo aukščiausias pasaulio statinys iki 1931 m., kai buvo baigtas Niujorko Empire State Building. Dabar bokštas simbolizuoja Paryžių. Jis puikiai atrodo po neseniai atlikto remonto bei naujos apšvietimo sistemos įrengimo. Svarbiausios įžymybės:

Eifelio biustas – Eifelio laimėjimai buvo apvainikuoti Garbės legiono ordinu1889 m. Jis pagerbtas sukurtu biustu, 1929 m. pastatytu po bokštu.

Cineiffel – šis muziejėlis trumpu filmu pasakoja bokšto istoriją. Jame yra filmuotos medžiagos apie bokštą aplankiusias garsenybes.

Hidraulinis lifto mechanizmas – tebeveikianti pirmojo 1889 m. lifto mechanizmo dalis keldavo liftą nuo antrojo lygmens iki viršaus.

Apžvalgos galerija – giedrą dieną atsiveria vaizdas 72 km spinduliu, tolumoje matyti net Chartres`o katedrą.

Notre – Dame. Nėra kito pastato, taip susijusio su Paryžiaus istorija, kaip Notre – Dame ( Dievo Motinos ) katedra. Ji didingai stovi miesto lopšyje – Ile de la Cite. Katedra – gotikos šedevras, stovintis romėnų šventyklos vietoje. Notre – Dame interjero didybę pajusite akimirksniu, tik pažvelgę į aukštus centrinės navos skliautus. Skersai ją kerta milžiniškas transeptas, kurio abiejuose galuose yra viduramžiški langai rožės. Katedrą puošia didžių skulptorių darbai. Svarbiausios detalės:

Vakarinis frontonas – trejos pagrindinės durys su nuostabiomis skulptūromis, centrinis langas rožė ir ažūrinė galerija – svarbios katedros detalės.

Arkiniai kontraforsai – rytiniame katedros gale įspūdį daro efektingi Jeano Ravy arkiniai kontraforsai.

Langai rožės . Vakarinis langas vaizduoja Mergelę Mariją sodraus mėlio ir raudonio medalione. Pietinio fasado langas su Kristaus atvaizdu centre yra įspūdingo aukščio – 13 m.

Sainte – Chapelle. Nežemiška ir stebuklinga Sainte – Chapelle ( Šventoji koplyčia ) – vienas iš didžiausių Vakarų pasaulio architektūros ššedevrų. Šiandien kiekvieną lankytoją pakyli šviesa, spindinti pro 15 nuostabių vitražinių langų. Languose pavaizduota daugiau nei 1000 religinių scenų – raudonio, aukso, žalumo, mėlio ir rausvo violeto kaleidoskopas. Svarbiausios detalės: Langas rožė, Kristaus Kančios langas, Apaštalų statulos, Relikvijų langas. Svarbiausios detalės:

Langas rožė – 86 vitražo plokštėse vaizduojamas Apokalipsės pasakojimas geriausiai matyti saulei leidžiantis.

Kristaus Kančios langas – vienas gražiausių aukštutinės koplyčios langų vaizduoja Paskutinę vakarienę.

Apaštalų statulos – nuostabūs viduramžių medžio drožybos pavyzdžiai puošia aukštutinės koplyčios 12 piliorių.

Relikvijų langas – jame vaizduojama tikrojo Kryžiaus ir Nukryžiavimo vinių kelionė į Sainte – Chapelle.

2.2. Paryžiaus bažnyčios

Paryžiaus visuomenės Bastionas per amžius buvo Katalikų bažnyčia. Verta aplankyti daugelį miesto bažnyčių. Juose įvairių architektūrinių stilių, dažnai įspūdingų interjerų. Dauguma bažnyčių dieną būna atviros, daugelyje reguliariai vyksta pamaldos. Dar tebegyvuoja paryžietiška bažnytinės muzikos tradicija. Galite praleisti vakarą grožėdamiesi interjerais ir klausydamiesi vargonų rečitalio ar klasikinio koncerto.Bažnyčios sudaro puikiausios Paryžiaus architektūros dalį. Daugelio bažnyčių interjerai įspūdingi, puošti puikia tapyba ir skulptūra.

Dôme bažnyčia ( Dievo Motinos katedra ) – tapo puikiausiu XIX a. prancūzų architektūros pavyzdžiu. Ji tapo Bubonų šlovės paminklu.

Einant per bažnyčios centrą, į dešinę nuo pagrindinio įėjimo matyti šoninė koplyčia, kurioje stovi Napoleono jaunesniojo brolio Jeronimo, Vestfalijos karaliaus, kapas.

Viršuje matyti Charles`io de la Fosse`o apvali lubų freska Rojaus šlovė, kurioje Šventasis Liudvikas įteikia savo kalaviją Kristui. Dôme bažnyčios kupolas yra paauksuotas.

Panteonas – klasicistinio stiliaus bažnyčia.

Kupolo arkos rodo atsinaujinusį susidomėjimą gotikos architektūros lengvumu. Interjere yra keturios navos, išdėstytos graikišku kryžiumi, virš kurio kryžmos kyla didysis kupolas. Navos pietinės sienos freskos vaizduoja Šv. Genovaitės gyvenimą. Kriptą, užimančią visą požemį po pastatu, dorėninės kolonos suskirsto į galerijas. Čia ilsisi daug prancūzų garsenybių. Kupolo žibintas leidžia tik trupučiui šviesos įįsiskverbti į bažnyčios centrą. Manyta, kad ryški šviesa netinka Prancūzijos herojų poilsio vietai.

La Madeleine – Marijai Magdalietei skirta bažnyčia – vienas žinomiausių Paryžiaus pastatų, nes yra labai didelė ir stovi iškilioje vietoje.

Korintinės kolonos supa pastatą ir remia skulptūrinį frizą. Dešimt Dievo įsakymų vaizduojančius bareljefus ant bronzinių durų sukūrė Henri de Triqueti. Interjeras gausiai išpuoštas marmuru ir paauksinimais. Čia stovi keletas puikių skulptūrų, pvz., Kristaus krikštas.

Mosquée de Paris – XX a. pradžioje pastatyta ispanų – maurų stiliaus ppastatų grupė sudaro Paryžiaus musulmonų bendruomenės dvasinį centrą.

Bažnyčios centre stovi mečetė. Kiekvieno mečetės kupolo puošyba kitokia. Viduje įrengtas Didysis kiemas su mozaikomis ant sienų ir ažūru išpuoštomis arkomis.

St – Eustache – gotikinio plano ir renesansinės puošybos SSt – Eustache ( Šv. Eustachijaus ) bažnyčia – viena gražiausių Paryžiuje.

Interjeras planuotas pagal Notre – Dame: penkios navos, šoninės ir radialinės koplyčios. Bažnyčią atspindi skliautai, pilioriai ir kolonos.

Sacre – Coeur – XIX a. bazilika pastatyta kaip religinis iššūkis.

Varpinėje kabo vienas sunkiausių pasaulyje varpų. Kristaus statula – svarbiausia bazilikos statula simboliškai pastatyta virš dviejų bronzinių šventųjų. Nuo vitražų galerijos atsiskleidžia visas interjeras. Bazilikos kriptos koplyčioje yra Legentilio širdis, saugoma akmens urnoje. Mergelė Marija su kūdikiu yra renesansinio stiliaus sidabro statula. Didžioji Kristaus mozaika yra sukurta presbiterijos skliaute.

2.3. Paryžiaus sodai, parkai ir aikštės

Nedaug miestų gali didžiuotis tokia begaline stilių įvairove, kokia šiandien pasižymi Paryžiaus sodai, parkai ir aikštės. Jie priklauso įvairiems laikotarpiams ir jau 300 mmetų yra paryžietiško gyvenimo centre. Bulonės miškas ir Venseno miškas supa miestą savo atviromis vešliomis žaliomis erdvėmis, o elegantiškos aikštės ir peizažiniai sodai, pvz., Jardin du Luxembourg ( Liuksemburgo sodas ), pagyvina miesto centrą ir leidžia atsipūsti nuo miesto triukšmo.

Jardin du Luxembourg. Populiariausio Paryžiaus parko žalumos oazė užima 25 ha Kairiojo kranto centre. Sodas suprojektuotas aplink Luxembourgo rūmus, jame dominuoja puikus aštuonkampis tvenkinys, paprastai pilnas žaislinių burlaivių.

Be patrauklių geometrinių terasų, plačių alėjų ir daugybės statulų, parke yra lauko kkavinė, lėlių teatras, daug teniso kortų, orkestro pakyla, o netoliese ir jojimo mokykla.

Bois de Boulogne ( Bulonės miškas ). Parko užimančio 865 ha tarp vakarinių Paryžiaus pakraščių ir Senos, žalumos juostoje galima vaikštinėti, važinėti dviračiais, jodinėti, plaukioti valtimis, iškylauti ar praleisti dieną lenktynėse. Bois de Boulogne parke yra daug gražių vietų. Pré Catelan – tai atskiras parkas su didžiausiu Paryžiuje buku, žavinguose Bagatelle`io soduose pristatyta architektūrinių keistybių, o XVIII a. vila garsėja rožių sodu, kuriame kasmet birželio 21 d. vyksta tarptautinis rožių konkursas.

Esplanade des Invalides. Iš šios milžiniškos, apsodintos liepomis aikštės atsiveria puikūs vaizdai į krantinę.

Jardin des Tuileries. Šie geometriniai sodai, tai neatskiriama dalis gamtovaizdžio, besidriekiančio palei Seną nuo Luvro iki Eliziejaus laukų ir Triumfo arkos. Šis sodas yra neoklasicistinis, su plačia centrine alėja, taisyklingai išdėstytomis terasomis ir gėlynais.

Jardin des Plantes. Tai vienas didžiausių Paryžiaus parkų su gamtos mokslo muziejumi, botanikos mokykla ir zoologijos sodu. Iš parko atsiveria gražūs vaizdai, palei takus auga seni medžiai, stovi statulos. Čia yra nuostabus alpinariumas, neprilygstama žolių ir laukinių augalų įvairovė.

Parc André Citroën. Parkas, atidarytas 1992 m., – tai trečiasis plačios erdvės vaizdas palei Seną po Les Invalides ir Champ – de – Mars. Stilius išties stebina: nuo llaukinių gėlių pievelės šiaurinėje pusėje iki išpuoselėtų vienspalvių mineralų ir skulptūrų sodų pietinėje dalyje. Parke gausiai išsibarsčiusios modernios vandens skulptūros.

Jardins du Trocadéro. Šie gražūs sodai užima 10 ha. Jų centrinis akcentas – ilgas keturkampis dekoratyvinis tvenkinys, aprėmintas akmens ir paauksuotos bronzos skulptūromis, kurios vaizdingai atrodo naktį, kai apšviečiami fontanai. Iš kitos tvenkinio pusės Chaillot kalvos šlaitai palengva leidžiasi prie Senos ir Pont d`Iéna. Sodų šiaurės rytų kampe yra gėlo vandens akvariumas, apsuptas medžių, takelių, mažų upelių bei tiltelių. Čia romantiška vieta vakare ramiai pasivaikščioti.

Disneyland Paris. Šio teminio parko 56 ha plotas suskirstytas į penkias dalis: Pagrindinė gatvė JAV, Frontierland ( Pasienis ), Adventureland ( Nuotykių šalis ), Fantasyland ( Fantazijos šalis ), Discoveryland ( Atradimų šalis ). Kiekviena tema nostalgiškai atkuria legendinę praeitį ar vietą, paryškintą Holivudo folkloro spalvomis. Bendra koncepcija – egzotiškų pastatų imitavimas, pasivažinėjimai traukiniais, technologiniai stebuklai – daug ko pasiėmė iš XIX a. Pasaulinių mugių.

2.4. Paryžiaus muziejai ir galerijos

Paryžiuje galima rasti tikrai gerų – seniausių ir naujausių – muziejų ir galerijų su nuostabiais meno kūriniais. Juose saugomos didžiausios ir keisčiausios pasaulyje kolekcijos. Kartais patys pastatai papildo temą, pvz., romėnų pirtys ir gotikiniai rūmai sudaro Mesée de Cluny, o Pompidou centras – tikras modernus ššedevras. Kitur matome malonų kontrastą, pvz., Piccasso darbai rodomi grakščiame XVII a. muziejuje, o Musée d`Orsay – tai buvusi didžiulė geležinkelio stotis. Visi kartu jie – neprilygstama šventė lankytojams.

Musée Picasso. Muziejus įsikūrė dideliuose XVII a. rūmuose – Hôtel Salé, kurie stovi Marais rajone. Didelė kolekcija atspindi ir Picasso meninę raidą ( mėlynasis, rausvasis ir kubizmo periodai ), ir įvairių medžiagų vartojimą. Svarbiausi paveikslai: “ Autoportretas „, “ Du broliai „, “ Dvi pajūrio bėgančios moterys „, “ Bučinys „.

Musée Carnavalet. Didžiulis Paryžiaus istorijos muziejus užima dvejus rūmus. Čia galima pamatyti išdekoruotus kambarius su paneliais, baldais ir objects d`art; yra daug meno kūrinių: garsių dailininkų paveikslų, skulptūrų; graviūrų, rodančių, kaip buvo statomas Paryžius.

Musée de Cluny. Muziejus, dabar oficialiai vadinamas Musée National du Moyen Age- Thermes de Cluny, siūlo unikalų derinį: romėnų griuvėsius, išlikusius viduramžių pastate, ir puikiausias pasaulyje viduramžių meno bei amatininkų dirbinių kolekcijas.

Musée Rodin. Muziejus saugo skulptoriaus Augusto Rodino testamentu tautai dovanotus kūrinius, tarp jų – didingas Pragaro vartų duris. Kai kurios garsiausios skulptūros rodomos sode: Calais piliečiai, Mąstytojas, Pragaro vartai ir Balzacas.

Čia žiūrovą apstulbina 2000 rinktinių rožių krūmų.

Musée de I`Armée. Tai vienas didžiausių pasaulyje karo istorijos muziejų. Jo eksponatai atspindi

karo istoriją nuo akmens amžiaus iki paskutinių Antrojo pasaulinio karo dienų. Vakarinės pusės Rytų šalių galerija turi gausią ginklų ir šarvų kolekciją. Pauillco galerijoje eksponuojami renesansiniai kardai ir durklai, o Arsenale – šarvai, 1000 šalmų ir šimtai iečių, kardų bei šaunamųjų ginklų.

Musée de la Mode et du Costume Palais Galliera. Madų raidai skirtas muziejus įsikūręs renesanso stiliaus rūmuose, kurie buvo pastatyti 1892 m. Kolekciją sudaro daugiau nei 100 000 aprangos komplektų nuo XVIII a. iki šių dienų.

2.5. PParyžiaus viešbučiai

Paryžius garsėja savo viešbučiais. Čia gausu įvairių kategorijų viešbučių: viliojantys turtingi palaces ( prabangiausi viešbučiai ), hôtels de charme, žavintys savitumu bei romantika, ir paprastesni, bet geri šeimyniniai viešbučiai, įsikūrę ramiuose skersgatviuose. Į miestą, kaip į kultūros ir mados Meką, nuo seno plūsta visų profesijų turtingieji, garsieji ir didieji žmonės. Todėl nenuostabu, kad Paryžius didžiuojasi puikiausiais pasaulyje viešbučiais. Vien senamiestyje yra daugiau nei tūkstantis viešbučių. Viešbučiai, kad ir kokios būtų kainos, atspindi nepakartojamą paryžiečių stilių ir skonį. Štai kkeletas geriausiųjų:

Balzac – šis nedidelis, bet stilingas viešbutis spinduliuoja savo epochos žavesiu. Labai vertinamas jo restoranas.

Plaza Athénée – aukštosios mados Paryžiaus centre esantis viešbutis mėgstamas mados pasaulio. Labiausiai vilioja nuostabi puošyba ir puikus restoranas.

Relais Christine – ššis žavus viešbutis – ramybės oazė miesto centre – siūlo tradicinius patogumus, pvz., jaukų židinį svetainėje.

L`Abbaye St – Germain – malonus sodas ir kiemas bei patrauklūs kambariai būdingi šiam nuošaliam viešbučiui prie Jardin du Luxembourg.

Duc de St – Simon – šio patogaus ir ramaus viešbučio miegamųjų langai atsiveria į žaliuojantį sodą. Jis įsikūręs XVIII a. rūmuose į pietus nuo Senos.

2.6. Pramogos Paryžiuje

Paryžiuje yra viskas, ko pageidaujate – klasikinė drama ir kabaretas, baletas, opera ir džiazas, kinas ir šokiai. Nemažai pasitaiko ir nemokamų linksmybių – nuo gatvės artistų prie Pompidou centro iki metro ir visame mieste dainuojančių ir grojančių gatvės muzikantų.

Patys paryžiečiai labiausiai mėgsta vaikštinėti bulvarais arba sėdėti lauko kavinėje, siurbčioti gėrimą ir stebėti aplinkinį ppasaulį.

Sporto aistruoliai gali aplankyti teniso varžybas, Tour de France ar žirgų lenktynes. Poilsio ir pasilinksminimo bei gimnastikos centrai laukia aktyvesnių pilsiautojų. Nusiteikusiems žaisti rutuliais Paryžius visada pasiūlys pétanque.

Teatras. Paryžiuje klesti teatras – nuo didingų Comédie Française spektaklių iki papliauškos farso ir avangardinės operos. Miestas jau seniai priiminėja atvykstančias trupes, ir šiandien jis privilioja daug užsieniečių spektaklių, dažnai originalo kalba.

Teatrai išsibarstę po visą miestą, o teatro sezonas vyksta nuo rugsėjo iki birželio.

Klasikinė muzika. Dar nniekad Paryžiaus scena nebuvo tokia užimta. Vyriausybė finansuoja pirmaklases institucijas, kuriose statomos puikios operos, atliekami geri klasikinės ir šiuolaikinės muzikos kūriniai. Daug koncertų rengiama bažnyčiose, vyksta muzikos festivaliai.

Rokas, džiazas ir pasaulinė muzika. Muzikos gerbėjai Paryžiuje ir jo apylinkėse ras visas įmanomas muzikos formas – nuo popmuzikos žvaigždžių didžiuosiuose stadionuose iki talentingų metro muzikantų. Siūloma milžiniška stilių įvairovė: regis, hiphopas, pasaulinė muzika, bliuzas, liaudies melodijos, rokas ir džiazas. Mieste visada pilna puikių grupių ir solistų.

Kinas. Paryžius – tai pasaulinė filmų pripažinimo sostinė. Maždaug prieš šimtmetį jis tapo kinematografijos lopšiu, čia bendro labai paryžietiškas avangardinis Naujosios bangos judėjimas. Mieste yra daugiau nei 300 ekranų kino teatruose ir įvairios paskirties įstaigose. Galima pamatyti pasakišką gausybę filmų – ir naujutėlaičių, ir jau tapusių klasika.

Diskotekos ir naktiniai klubai. Muzikiniai Paryžiaus klubai atspindi Amerikos ir Britanijos sroves. Vietiniai Paryžiuje šoka le rock – šešto dešimtmečio klasikinio rokenrolo atmainą. Tik keli klubai atitinka paskutinę madą. Paryžiaus klubai gerai įrengti.

Kitas populiarus pasirinkimas vakarui – šokių salės ir barai su fortepijonais.

2.7. Atvykimas į Paryžių

Paryžius – tai oro ir geležinkelio linijų centras. Visos Europos sostinės, daugelis pagrindinių žemyno miestų Skandinavijoje bei Didžiojoje Britanijoje siūlo tiesioginius skrydžius lėktuvu ir traukinių reisus į PParyžių. Tiesioginiai skrydžiai yra iš Šiaurės Amerikos, Afrikos ir Japonijos. Nepaisant daugybės transporto agentūrų, tiesiai į Paryžių neįmanoma atskristi iš Australijos ir Naujosios Zelandijos. Keleiviai pakeliui į Paryžių turi persėsti į kitus lėktuvus. Į miestą sueina daugybė šalies ir tarptautinių greitkelių, todėl čia lengva patekti automobiliu ar tolimųjų reisų autobusais.

2.8. Ile de la Cité

Paryžiaus šaknys – Ile de la Cité ( Cité salos ), valties pavidalo sala Senoje, kur prieš 2000 metų apsigyveno keltų gentys. Vėliau vienos genties – parizijų – vardu buvo pavadintas miestas. Tai seniausia Paryžiaus vieta, kur dar galima pamatyti pirmųjų statinių liekanas, saugomas archeologinėje kriptoje po aikšte prieš Notre – Dame – didingą viduramžių katedrą, kasmet pritraukiančią milijonus lankytojų. Kitame salos gale stovi dar vienas gotikos šedevras, šviesos stebuklas – Sainte – Chapelle. Svarbiausios įžymybės:

Conciergerie – tai šiurpus kalėjimas, iš kur kelias vedė į giljotiną, ypač naudotas per Revoliuciją.

Marché aux Fleurs et Oiseaux – Gėlių ir paukščių turgus – spalvinga, gyva salos įžymybė.

Crypte Archeologique – giliai po aikšte yra namų, statytų prieš 2000 metų, liekanų.

3. Prancūzijos miestai

Rytų Prancūzija susideda iš penkių skirtingų regionų. Pradedant nuo šiaurinės jos dalies, atsiduriame Šampanė, kur gaminamas garsusis putojantis vynas. Sostinė – Reimsas, stilingas miestas ssu nuostabia katedra ir daugybę vietų, kur galima paskanauti tikrąjį šampaną.

Lotaringijos regione mes rasim žavius Meko ir Nansi miestus, tokius pat kaip kalnuotojo Vosgeso regiono, kurio svarbiausias Epinalo miestas. Kiek į pietus nuo čia, prie pat Vokietijos sienos yra Elzaso regionas, kur senų senovėje vykdavo mūšiai. Kai ten nuvyksite suprasite, kodėl dėl šių vietų buvo kovojama. Šis regionas turi mielus miestus tokius kaip Strasbūras ar Kolmaras, kurie tokie pat vaizdingi, kaip maži miesteliai. Vienas iš jų – Rikvyras. Šiame regione vyksta didelė baltojo vyno gamyba.

Dijon – išdidi Burgundijos regiono sostinė. Aplink šį regioną esančiuose miesteliuose verta apsistoti kelioms dienoms.

Arčiau Šveicarijos sienos sudarytos pačios geriausios sąlygos aktyviam poilsiui: žygiai, pasivažinėjimai dviračiu, motoroleriu, motociklu, įvairūs pasiplaukiojimai ir dar daug kitų pramogų.

3.1. Oskaro Milašiaus Fonteblio miestas

Fonteblio ir Ogzeras yra susijusios su Oskaru Milašiumi – kilmingu didiku, poetu, dramaturgu, pirmuoju neoficialiu nepriklausomos Lietuvos ambasadoriumi Paryžiuje, mistiku ir didžiuoju paukščių draugu. Fonteblio centre tebestovi elegantiškas „ Hõtel de l`Aigle Noir „ ( Juodojo erelio viešbutis ), kuriame O. Milašius praleido paskutiniuosius metus, palikęs Paryžių ir Lietuvos politinius reikalus. Iš „ Juodojo erelio „ jis eidavo pasivaikščioti į Fonteblio parką ir netoliese plytinį mišką. Fonteblio tebestūkso prabangūs rūmai, įžymūs ne tik savo karališka

kilme, bet ir ypatingu puošnumu. Būtent juose, menančiuose dar 1169 metus ir Liudviko VII laikus, suklestėjo prancūziškasis istorinis manierizmas ir hedonistinė prabanga, būdinga visiems XVI amžiaus Europos karališkiesiems dvarams. Šiuos rūmus naudojęs kaip medžioklės rezidenciją, Fransua I savo ypatingos užgaidos dėka pavertė juos „ antrąja Roma“. Iš Italijos pasikviesti garsiausi manieristai – dailininkai rūmus ištapė puikiomis freskomis, paskatinę įkurti ir garsiąją meno istorijoje „Fonteblio mokyklą“. Šiandien šie parkų su tvenkiniais apsupti karališkai prabangūs rūmai lankytojams atviri kaip muziejus. Tuo tarpu nnebrangiai užkąsti galima atviroje kavinėje šalia „ Juodojo erelio viešbučio „, o išvykstant iš Fonteblio galima užsukti į miestelio pašonėje įsikūrusias jaukias kapinaites, kuriose ilsisi Oskaras Milašius.

3.2. Ogzeras

Ne per toliausiai nuo Fonteblio yra nedidelis Ogzero miestelis. Gotikinės Šv. Etjeno katedros XI – XIII amžių požeminėje kriptoje yra išlikusi vienintelė tokio pobūdžio freska krikščioniškame pasaulyje, vaizduojanti vadinamąjį apokaliptinį Kristų ant balto žirgo. Šis sieninis paveikslas buvo vienas svarbiausių Milašiaus atradimų bei jo apmąstymų ir apokaliptinių vizijų įkvėpėjas. Katedroje akis ggalima pradžiuginti ir gražiaisiais XIII amžiaus vitražiniais langais. Kitas įdomus objektas Ogzere yra anksčiau buvusio vienuolyno Sen Žermeno bažnyčia, kurioje yra palaidotas šventasis Germanas, V amžiuje buvęs švento Patriko mokytoju ir Ogzero vyskupu. Vienuolyną V-VI amžių sandūroje įkūrė karalienė Klotilda, PPrancūzijos karaliaus Klovi žmona, ir nuo tada jis yra didžiulė šventovė.

3.3. Marijos Magdalenos miestas Vezlė

Ankstyvą rytą važiuojant į Vezlė, jau iš tolo pamatysite Šv. Magdalenos katedros bokštus, pakylėtus nežymios aukštumėlės virš plačiai besidriekiančių laukų. Ši katedra yra reikšminga ir istoriniu, ir meniniu atžvilgiu. Benediktinų vienuolynas čia buvo įkurtas IX amžiuje ir dedikuotas šventiesiems Petrui, Pauliui ir Magdalenai. Tačiau piligrimystės vajus prasidėjo XIX amžiuje, kuomet į katedrą buvo perkelti šventos Magdalenos palaikai. Nuo tada Vezlė vienuolynas tapo vienu iš keturių, iš kur buvo pradedama piligrimystė į Kompostelą Ispanijoje. Marijos Magdalenos reikšmingumą viduramžiais liudija šventojo Odono iš Kliuni IX amžiuje pasakyti žodžiai, kuriais Mergelę Mariją kaip Dievo motiną pavadinęs Jūros žvaigžde, simbolizuojančia virš pasaulio patekančią teisingumo saulę, šį apibūdinimą lygiom teisėm sskiria ir Marijai Magdalenai, kuri pirmoji pranešė pasauliui Prisikėlimo didybę. Visą išsamią informaciją apie šią įžymią vietą galime rasti katedroje paliktuose leidinėliuose įvairiomis kalbomis, už kuriuos reiktų savanoriškai paaukoti kelis frankus. Pasigrožėjus romantiškos katedros ir vienuolyno architektūra bei apžiūrėjus kolonų kapitelių biblijinis – dažnai gąsdinančius – paveikslėlius, nereiktų užmiršti besileidžiant pagrindine ir vienintele miestelio gatve, jos kairėje, užsukti į atviras vyno statinių saugyklas. Čia vienuolė maloniai leis paragauti įvairiausių vynų, kad nusipirktum kokios nori talpos vienuolyno antspaudu pažymėtą tikro burgundiško vvyno butelį.

3.4. Fontenės miestas

Kita įžymi vieta yra seniausias Prancūzijoje cistersionų Fontenė vienuolynas, kurį 1118 m. įkūrė šventas Bernardas. Giliai miške tyloje skendintis vienuolynas buvo skirtas cistersionų apmąstymams ir susikaupimui. Šiandien erdvus vienuolyno kompleksas veikia kaip muziejus norintiems pajusti buvusią vienos svarbiausių ir turtingiausių vienuolyno dvasią bei vienuolių gyvenimo būdą. Prancūzų revoliucijos metu vienuolynas buvo parduotas ir paverstas popieriaus gamyklėle. Šiandien vienuolynas yra Mongolfier šeimos privati valda, todėl galima grožėtis rūpestingai tvarkomais gėlynais, romantiškais tvenkiniais ir, žinoma, gido pagalba apžiūrėti XII amžiuje perdarytomis “ laivinėmis “ lubomis iš ispaniškojo kaštono, rankraščių perrašinėjimo kambarį, pagaliau karvelidę ir šunidę, kurioje Burgundijos grafai laikydavo savo medžioklinius šunis.

Besigėrėdami elegantiškai sutvarkytomis valdomis, neužmiškite apžiūrėti ir veikiančio knygynėlio, kuriame galima atrasti dar vienos “ lietuviškos “ mokslo įžymybės Prancūzijoje – meno istoriko Jurgio Baltrušaičio knygų.

3.5. Oteno miestas

Oteno mieste, kadaise įžymiame romėnų mokslo centre arba Augusto mieste įkurtame dar I amžiuje prieš Kristų, gali sudominti Šv. Lozoriaus katedra, pastatyta XII amžiuje ir iki šiol vadinama stebulkingąja. Šis pavadinimas siejamas su paslaptinguoju XII a. menininku Gislebertu, dar vadinamu “ romaniškuoju Cézanne „, kuris sukūrė daugybę nuostabių skulptūrinių papuošimų biblijiniais motyvais bei įžymųjį “ Paskutiniojo teismo “ reljefinį timpaną virš pagrindinio įėjimo. Antrame milžiniškos katedros aukšte yyra išsaugotų kapitelių su Gisleberto skulptūriniais reljefais atviras muziejėlis. Šio menininko ypatingumą liudija jo asmeninės ir, matyt, labai įžvalgios biblijinių pasakojimų interpretacijos.

Būkite atidūs ir čia rasite miegančius tris karalius, kurių vieną pažadina Šiaurinė žvaigždė, ir Nabuchodonosaro sapną, ir plaukiančią Ievą tarp jūros augalų. Iš dar senesnių laikų miestelio pakrašty išliko romėniškasis teatras, kuriame gali tilpti 12 tūkstančių žiūrovų, ir menantis I Kristaus eros amžių. Otenas žavingas ne tik savo kultūrinėm grožybėm, bet ir gastronominiais malonumais.

3.6. Vakarų civilizacijos motina – Kliuni miestas

Kliuni vienuolynas buvo įkurtas 910 metais ir ilgą laiką buvo pagrindinis benediktinų religinis centras, turėjęs didžiulės įtakos daugiau nei šimtui vienuolynų visoje Europoje. Šiandien tai erdvus buvusio vienuolyno muziejus, kuriame galima pasižiūrėti ir įspūdingą filmą ne tik apie architektūrinę vienuolyno simboliką, siejamą su kosmoso sandara, bet ir įdomiausių nuorodų apie vienuolių gyvenimą. Archeologinių kasinėjimų dėka, kuriuos vykdė profesoriaus Kennetho Johno Conant`o vadovaujama amerikiečių archeologinė misija, šiandien galima bent iš dalies pamatyti ir įsivaizduoti buvusią galią šio stipriai apgriauto vienuolyno komplekso.

Kliuni miestelis vertas pasivaikščiojimo dairantis į netikėtus renesansinius namų pagražinimus, vokiško fachtverko liekanas viršutiniuose namų aukštuose, o kavos puodelį galite išgerti erdvioje miesto aikštėje.

3.7. Juodosios Madonos miestas – Le Piuji

Kita Prancūzijos sritis – Centrinis masyvas, ddar vienas įžymus piligrimystės centras Le Piuji. Vertėtų įsidėmėti, kad Le Piuji yra įsikūręs aukštai kalnuose ir norint jį pasiekti reikia vingiuoti siaurais serpentinais. Apylinkės labai gražios kalnų vaizdais.

Šis ypatingas miestas yra įsikūręs ugnikalninės kilmės kūgio lomoje, kas neabejotinai jam suteikia dar papildomo žavesio bei tikros galybės įspūdį. Le Piuji – viduramžiškas Šventasis miestas. Šis tapo piligrimystės centru, kai Le Piuji vyskupas Goteskalkas grįžęs po vienos pirmųjų piligrimiškos kelionės į Kompostelos Santjagą 962 metais, pastatė St – Michel d`Aiguilhe koplyčią. Yra žinoma, kad piligrimai iš rytų Prancūzijos ir Vokietijos prieš pradėdami kelionę į Kompostelą, rinkdavosi Dievo Motinos katedroje, kuri garsėjo savo Juodąja Madona ir “ karščio akmeniu „– druidų ritualiniu akmeniu su gydymo galiomis, įmūrytu į vieną iš katedros sienų.

Į katedrą veda gana stati gatvė aukštyn, todėl ji įgyja dar didesnį galybės įspūdį savo mauriška dvasia. Katedroje verta neskubėti ir apžiūrėti ne tik jos pagrindinį vidų, bet ir šonines galerijas su nuostabiomis Šv. Mykolo freskomis, senomis antkapinėmis kilmingųjų skulptūromis ir kitais įspūdingais ženklais. Kairėje nuo katedros yra stačių laiptų pakilimas į kitą įžymią ir vertą ypatingo dėmesio vietą – aukštai ant uolos smaigalio yra pastatyta milžiniška raudona Prancūzijos globėjos Dievo Motinos skulptūra. Ji buvo nulieta iš 213

patrankų, konfiskuotų Sevastopolyje Krymo karo metu, ir 1860 metais iškelta aukštai virš Le Piuji.

Dar vienas Le Piuji stebuklas – Šv. Mykolo koplyčia, kaip ir katedra, aiškiai įtakota maurų stilistikos, pastatyta X amžiuje neįtikėtinai aukštai ant lavos uolos smaigalio. Nuostabi atrakcija gali būti tiems, kurie į Le Piuji atkeliaus rugsėjo trečią savaitę, nes tuomet miestas virsta persirengėlių renesansinėmis kaukėmis ir kostiumais karnavalu Paukščių Karaliaus festivalyje. Bet kurio metu atvykusiems keliautojams verta ilgėliau pašmirinėti po šį Šventą miestą ir kokioje nnors „mauriškai“ pritemdytoje knaipėje išlenkti gerą išlaikyto portveino stiklą.

3.8. Popiežių miestas – Avinjonas

Avinjonas kurį laiką buvo Popiežių miestas, kaip kontrargumentas Romai, todėl nesunku paaiškinti šio miesto griežtą citadelinę sąrangą. Popiežių rūmai iš tolo stiebiasi aukštai virš miesto. Aplink juos įrengti dekoratyvūs tvenkiniai su plaukiojančiomis gulbėmis ir apžvalgos aikštelės, nuo kurių atsiveria vaizdingi apylinkių toliai. Kairėje nuo Popiežių rūmų yra XIII amžiuje pastatyti Mažieji rūmai, kadaise buvę Avinjono arkivyskupo rezidencija.

Apskritai, šiame mieste verta ilgiau užtrukti ir neskubant pasivaikščioti ssiauromis gatvelėmis, aplankyti kitas katedras ir bažnytėles bei įvairius meno muziejus.

Laikrodžių aikštė yra Avinjono visuomeninio gyvenimo centras. Čia, po miesto rotušės gotikiniu laikrodžiu jūsų laukia spalvingos atviros kavinės. Nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio Popiežių rūmuose vyksta įžymusis AAvinjono festivalis, kurio metu iš viso pasaulio suvažiuoja garsios baleto ir dramos trupės bei klasikinės muzikos orkestrai. Festivalio dalis “ Off “ miesto aikštėse surenka gatvės teatrus ir muzikos ansamblius nuo liaudies iki džiazo.

Tiesa, yra dar viena labai savita miesto įžymybė – nuo Popiežių rūmų apžvalgos terasos gerai matomas tik upės vidurį tesiekiantis tiltas. Pastatytas 1171-1185 m., švento Benezeto tiltas turėjo 22 arkas, tačiau didžioji jo dalis per potvynį 1668 m. buvo sugriauta.

3.9. Sen Žan de Liusas

Pietų Prancūzijoje Atlanto skalaujamas kurortinis miestelis – Sen Žan de Liusas. Jis yra visiškai šalia sienos su Ispanija ir priklauso baskų regionui. Be to, tai Prancūzijos kalnuotoji Pirėnų sritis. Išties žavingas Sen Žan de Liusas yra tikras Prancūzijos perlas. Ne ssezono metu tai miegantis žvejų miestelis, tačiau saulei sušildžius paplūdimių smėlį, jis tampa spalvingai šurmuliuojančiu judriu mažyčiu kurortu. 1660 metais įvyko garsiojo Karaliaus Saulės ir Marijos Teresės, ispanų princesės sutuoktuvės. Jono Krikštytojo bažnyčia, kurioje ir vyko ceremonija, tebėra didžiausia ir geriausiai išlikusi iš garsių baskų bažnyčių.

Manyčiau, daugeliui bus smalsu pasidairyti po šios šventovės galerijas ir arkadas, o vėliau aplankyti ir tebestovintį Liudviko XIV namą, kuriame jis buvo apsistojęs 1660 m.

3.10. Šartras

Šartro gotikinė katedra yra laikoma didžiausia EEuropoje. Pradėta statyti dar 1020 metais. 1194 m. katedra buvo beveik visiškai suniokota per gaisrą. Vienintelė išlikusi šventenybė buvo pašventintas Mergelės šydas ir, kaip teigiama, entuziazmo pagauti miestiečiai bei didikai katedrą sugebėjo atstatyti per neįtikėtinai trumpą laiko tarpą.

1250 m. katedros bokštai buvo dar kelis kartus paaukštinti, tačiau asimetriškai. Šiai neišpasakytai gražiai katedrai šiandien taikomas dar toks apibūdinimas, kaip “ biblija akmenyje „. Joje galima būtų praleisti turbūt kelias dienas ir tai ne viską apžiūrėtume. Todėl smalsiems romantikams vertėtų apsistoti nakvynei.

Be visų architektūrinių ir skulptūrinių grožybių bei ištisų biblijinių “ skaitinių “ reljefuose katedra garsėja savo milžiniškais vitražiniais langais. Daugiau nei 150 vitražinių langų, kuriuos miesto gildijos padovanojo katedrai tarp 1210 ir 1240 m., vaizduoja biblijines scenas ir kasdienį gyvenimą iš XIII amžiaus. Pagrindiniai Senojo Testamento pasakojimams skirti langų vitražai buvo sukurti apie 1150 metus. Galima rasti netgi intriguojančių užuominų vitražinėse scenose, pvz., Marijai Magdalenai skirtame vitraže.

Tačiau dar įdomesnis objektas katedroje yra vadinamasis labirintas. Tai XIII amžiuje grindyse išgrįstas Kryžiaus kelias, kurį piligrimai ir maldininkai turėjo nueiti keliais ir taip gauti nuodėmių atpirkimą. Labirinto kelionę sudaro 262 m ir vienuolika juostų, suvingiuotų ratais. Sakoma, kad reikia mažiausiai vienos valandos sėkmingai jį įveikti. Tokie labirintai buvo įprasti XXIII amžiaus katedrose.

Taip pat, vertėtų neužmiršti nusileisti į kriptą bei aplankyti 1324-1353 m. pastatytą Šv. Pijaus koplyčią šalia katedros, kurioje saugomos katedros brangenybės bei stebuklingai XII amžiuje po gaisro išlikęs Mergelės šydas.

Pats Šartro miestelis yra mielas pasivaikščiojimams ar ilgesniam pavakarojimui vienoje iš daugelio kavinių. Be to, vakare katedra yra nuostabiai apšviesta, kas suteikia dar daugiau romantikos ir palaimina miegančiųjų sapnus.

3.11. Strasbūras

Strasbūras – Elzaso sostinė įsikūrusi Reino upės krante, ties siena su Vokietija. Miestas kelis kartus keitė savininkus. Jo labai norėjo vokiečiai, tačiau miestas liko šeimininkams prancūzams. Šiandien jis nuostabus ir modernus gebantis būti sostine. Strasbūrą galime vadinti tikruoju Europos miestu, nes čia posėdžiauja Europos taryba, Euro Parlamentas ir Europos Žmogaus Teisių Taryba. Miestas pats savaime nepaprastai puikus. Miesto katedra su įžymiuoju astronominiu laikrodžiu ir senaisiais bokštais ypač žavi. “ Pharmacy de Cerf “ seniausia prancūzų farmacijos kompanija, o Strasbūro universitetas seniausias ir žymiausias šalyje.

Senovinė Strasbūro dalelė – „ La Petite France“ įsidėmėtinas viduramžiškais namais, pastatytais išilgai kanalų.

Jūs galite užsisakyti kelionę valtimi šiais kanalais.Verti dėmesio du katedros muziejai: Musee de I‘Oeuvre Notre-Dame ir Musee Alsacien. Kulinarija yra svarbi kultūros dalis, taip pat vynininkystė.

3.12. Lotaringija

Šis regionas yra tarp Liuksemburgo, Belgijos, Vokietijos, Elzaso ir Šampanjės. JJis vienas iš žaviausių Prancūzijos regionų. Jo švelniai banguojančios kalvos su vynuogių sodais, kur gaminamas puikios kokybės baltasis vynas, raižytas Vosgės užmiesčio kraštovaizdis, stilingi miestai kaip Meko ar Nansi yra ideali vieta atvykti atsipalaiduoti.

Šiaurinėje regiono dalyje dominuoja Muse slėniai, Meurthe ir Moselle upės. Meko – įsikūręs Mėselės upės krante, Nansi – įsikūręs Meurthe slėnyje.

Hattonchatel ir Verdun yra Muse regione.Verdun įžymiausias, nes šiose apylinkėse vyko daug pirmojo pasaulinio karo mūšių. Kelias iš Bar-Le-Duc į Verdun žinomas kaip La Voie Sacree, kadangi jis buvo naudojamas pristatant naujus karius,ginkluotę į Verdun mūšio lauką. Visa tai išgelbėjo Prancūziją nuo visiško sunaikinimo,nors buvo nukauta daugybė kareivių.

Į pietus nuo Vosges taip pat gražūs gamtovaizdžiai.Tose vietose svarbiausias Epinalo miestas.

3.13. Verdūnas

Tai žavingas nedidelis miestelis Prancūzijos rytuose, įsikūręs pusiaukelėje tarp Paryžiaus ir Strasbūro ir per kurį teka Muse upė.

Istorijoje šis pavadinimas žinomas daugiau kaip 2000 metų. Įvykiai apimantys Verdūną, paženklinti Prancūzijos ir Pasaulio istorijos metraščiuose.Verdūnas yra labiausiai išpuoštas Prancūzijos miestas, gavęs daugybę apdovanojimų iš įvairiausių šalių.

Verdūnas šiai dienai yra didžiausias Muse regiono miestas. Čia yra populiarus turizmo centras. Kiekvienais metais tūkstančiai žmonių atvyksta pasigrožėti istoriniais paminklais.Yra muziejų, kurie supažindina atvykėlius su miesto istorija.

3.14. Bar-Le-Duc

Tai spalvingas Muse regiono miestelis, senasis istorinis renesanso centras. Šiame

miestelyje yra pačių nuostabiausių Prancūzijoje pripažintas renesanso epochos namas. Šis įstabaus grožio pastatas tik dalelė miestelio grožybių, o kur dar muziejai, skverai, elegantiški fasadai, senamiesčio gatvės, kuriose pasijusite lyg sugrįžę į praeitį.

„Place Saint-Pierre“ harmoningi rūmų perėjimai išilgai „ Docs de Bar “ ir „ Bourg “ gatvių, pastatytų iš šviesių blokelių, reprezentuoja esminį vertingą išsaugotą turtą.

3.15. Nansi

Lyg kunigaikščio miestas ir Europos kryžkelė, senovėje taip trokštamas, viliojo tikrus talentus. Architektai ir menininkai kūrė didingą ir nepaprastą. Labiausiai stulbinantis turtingos Nansi ppraeities pavyzdys yra Place Stanislas, pačiame miesto centre. Prabangiai dekoruota, įspūdinga tokia ir turi būti ši vieta. Montaigu pilis, Art Nouveau rūmai tik dalis architektūrinių paminklų.

Netoli Nansi yra Fleville užmiesčio rūmai, kuriuos verta apžiūrėti. Tai gražiausia renesanso epochos pilis Prancūzijos rytuose.

3.16. Flevile

30 m aukštyje dominuoja paminklas, datuojamas 1320 m. Čia buvo saugojamas Rišeljė nuo Karaliaus Luiso XIII. Renesansinės konstrukcijos buvo baigtos 1533m ir demonstravo ankstyvąją Prancūzijos Renesanso architektūrą. Didžiulis 35m. ilgio balkonas su nuostabiais langais, fasadinės stogo dekoracijos. PPriekinio fasado harmonija suteikia gražiausios pilies vardą Lotaringija.

3.17. Cons-la-Grandville

Arti sienos su Liuksemburgu, ant uolos skardžio stovi Cons-la-Grandville pilis ,iš kurios matosi upė Chiers.

Pilies išorė turi karišką išvaizdą, o interjeras suderintas renesanso ir klasicizmo stilių mišiniu, kuris suteikia didingumą.Verta aaplankyti skliautuotas menes su nuostabiais židiniais, prancūziško stiliaus didelį priimamąjį, su aukštomis lubomis ir baroko stiliaus žaizdru, dekoruotu statulėlėmis ir Graikų mitologijos freskomis. Pilies skliautai keri didingu grožiu.

3.18. Mekas

Tai dar vienas iš gražiausių Rytinės Prancūzijos miestų. XV-XVI amžiaus St. Louis aikštė skliautuota galerija yra pagrindinis akcentas. Miesto centre stovi viduramžių rūmai, kai kuriuos galima apžiūrėti ir iš vidaus.

Mekas taip pat bažnyčių miestas. Šv.Etine katedra pasaulyje garsi Chagall‘o vitražo langais. Vitražais garsi Maksimyn bažnyčia. Jei keliautume traukiniu, pamatytume senovines, vokiečių okupacijos metu statytas geležinkelio stotis.

3.19. Troyes

Išsidėstęs Senos upės pakrantėse,apie 170 km nuo Paryžiaus, tai istorinė Šampanjės sostinė, kuri turi ką pasiūlyti užsienio lankytojams.

Po Romėnų imperijos iš Augustbona pervadintas į Troyes, tapo Šampanės sostine X amžiuje, buvo svarbus PPrancūzijos Karalystei iki pat XVI amžiaus.

Iš tų laikų išliko daugybė pastatų, meno kūrinių, kurie užburia savo senoviniu didingumu ir prabanga.

Senamiesčio centras žavi XVI amžiaus mediniais namukais ir siauromis gatvelėmis. Katedra ir 8 bažnyčios stebina stilių skirtumais: nuo ankstyvosios Gotikos iki vėlyvojo Renesanso. Šiame mieste yra unikalios Europoje vitražų kolekcijos, kuriomis galima pasigrožėti Šv.Madeleine, Šv.Martin Es Vigines bažnyčiose.

3.20. Reimsas

Reimsas – Šampanjės regiono sostinė. Čia vyno burbuliukų dievintojai ras daugybę vyno rūsių, kur galės pasilepinti tikruoju šampanu.Miestas turi daug kką parodyti atvykėliams. Istorinis centras turi tris monumentus saugomus UNESCO. Žinoma, be jų yra dar daug lankytinų vietų.

Our Lady katedra pati nuostabiausia miesto puošmena.Gotikinio meno šedevras, pastatytas XIII amžiuje, garsus statulomis ir miesto linijomis. Beveik visi Prancūzijos karaliai buvo karūnuoti šitoje katedroje. Tau rūmai buvo pastatyti 1690 m., kaip arkivyskupo rūmai. Reimso mieste yra kitas religinis pastatas – Šv. Remi bazilika, pažymėta Normano ir gotikiniu menu. Dabar tai Švento Reimso muziejus.

Naktiniame Reimse ilsisi daugiau kaip 25 tūkst. studentų. Miesto centre jūs rasite restoranų, klubų, kurie dirba gana ilgai. Juose verda linksmas prancūzų gyvenimas. Nuo Reimso iki Paryžiaus 30 min. kelio.

3.21. Kolmaras

Tai miestas skirtas pasivaikščiojimams, jis yra Elzaso vienuogynų širdyje. Tai įžymus istorinis rajonas, kuriame viskas padaryta piestiesiems. Labai daug vidurinio amžiaus pastatų, išraižytų pastatų frontonų, galerijos su gražiais turėklais ir durimis. Čia mes galime pamatyti dominikonų bažnyčią, ir daug kitų įžymių vietų. Senasis “ Quartier des Tanneurs “ ir “ Miniatiurinė Venecija „,

Kolmaras – tai vieta, kurioje gimė Bartholdi ( Laisvės statulos kūrėjas ).

3.22. Šampanjė

Prancūzų regionas Šampanjė – Ardesnes garsėja savo skaniausiu vynu, kuris ir yra tikras šampanas. Ten gaminami ir kiti vynai. Šiauriniame rajone daug miškų augančių ant kalnuotos žemės. Prancūzų kalba – aardenas. Tai ideali vieta pėsčiam turizmui ir kitoms gamtos iškiloms. Pagrindinė gyventojų masė Šampanjės regiono gyvena Marne.

3.23. Sedanas

Tai didžiausias viduramžio Europos miestas – pilis. 378 000 pėdų. Šalia yra Charvesville – Meziere, kurį taip pat verta aplankyti. Brienne le Chateau tai atminimas Napoleonui, kuris šitame mieste būdamas devynerių metų įstojo į karo akademiją. Taip pat čia yra jo vardu pavadintas muziejus, tarptautinis aviacijos muziejus.

3.24. Provins

Šitam mieste viskas dvelkia senovine paslaptim. XI a. čia buvo laisva zona į kuria nesikišo valdžia. Ten taip pat gyveno Templars, net šiandien yra gatvė pavadinta jų vardais. Čia buvo bažnyčios, dvarai, pilis užimanti visą lygumą. Čia buvo turgus per kurį tekėjo didelis pinigų srautas. Svarbiausia, kad čia išliko priešistorinių tunelių tinklas – realios katakombos, kurios tęsiasi žemiau kalno. Provins viduramžyje buvo antras po Paryžiaus pelningas miestas. Pagrindinės miesto įžymybės – tai senos tvirtovės, didelis “ Cantonneé de quatre tourelles“ templerio stiliaus su centriniu bokštu ir keturiais špiliais kampuose ir “ Grange aux Dimes „. Jeigu jūs pageidaujate galite aplankyti arklides ir požeminius tunelius, kurie labai patikdavo pulkininkui Eko Ardenti.

3.25. Clairvaux

Šis miestas yra 15 km nuo Bruko, seno Galskio miško širdyje. Į šia vietą atvyko šventas Bernardas, kad paruošti žemę Val d` Absinthe sstatybai, kur jis gyvens iki savo mirties. Clairvau yra geriausiai saugomas Prancūzijos pastatų. Abatijos seniai nebėra, ji buvo sunaikinta XIX a. pradžioje. Tačiau pora sienų Clairvau ir didelis klasikinis vienuolynas dar likę.

3.26. Dijon

Tai Burgundijos hercogų sostinė. Čia yra 97 Prancūzijos paminklai. Daug nuosavų vilų XVII ir XVIII a. Burgundijos hercogų rūmai, 8 muziejai. Dailės muziejus hercogų rūmuose vienas iš geriausių Prancūzijoje, kuriame yra Burgundijos hercogų palaikai. Taip pat yra botanikos sodas, architektūrinis istorijos muziejus ir švento mokslo muziejus, moterų Bernedinesos vienuolynas ir Šv. Anos koplyčia.

3.27. Bayonne

Šis miestas yra tarp Adour ir Nive upių. Tai komercinis miestas su ilga istorija. Kiekvienam siauram posūkyje su jų gražiais pastatais jūs rasite turtingos praeities likučius, kurie padėjo augti Bajonei. Šitoje baskų krašte galima rasti daug vietų, kur galima keliauti pėsčiomis. Žiemą čia yra slidininkų rojus.

3.28. Biarritz

Tai vienas prabangiausių kurortų vakarinės Prancūzijos pakrantės. Jis išgarsėjo XIX a. viduryje, kai Eugenija ( Napoleono III ) žmona pastatė čia Biarritz rūmus, kurie dabar vadinasi Palais viešbutis. Čia pastoviai ilsėjosi Anglijos karalienė Viktorija, olandų, vokiečių, rusų, švedų bajorai. Rusai pastatė nuosavą Ortodoksalinę bažnyčią šalia rūmų. Jeigu jūs šiandien nupirktumėte vieną iš daugybės pastatų jūs galėtumėte gauti titulą princas, baronas, hercogas. Biaritz miestas, kuriame yra labai

gražūs paplūdimiai, golfo aikštelės, daugybė aptarnavimo servisų. Čia susirenka iš viso pasaulio banglentininkai, kad atšvęsti šios sporto šakos gimtadienį.

3.29. Luz

Gražus jūros kurortas ir didelis žuvininkystės uostas. Yra netoli Ispanijos sienos. Luz viduramžio architektūra skiriasi nuo prancūziškos nes turėjo įtakos ispaniška architektūra. Miesto centre jūs rasite keletą geriausių restoranų su jūros gerybėmis. Vakarais galite klausytis malonios muzikos vaikščiodami miesto gatvėmis jūs pasieksite komercinio miesto galą, kur yra prabangios parduotuvės ir kazino.

3.30. Bordo

Šis gražus miestas yra prie Biskajos įlankos ir ppasižymi išskirtiniu vynu Bordo. Jeigu atvažiuojate spalį tai galite stebėti vynuogių derliaus rinkimą. Bet šis miestas įžymus ne tik vynu, bet ir kai kuriais geriausiais architektūriniais XVIII a. paminklais. Taip pat miestas turi gerą meno muziejų. Bordo yra daug galimybių dienos poilsiui.

3.31. La Rochelle

Vienas iš įdomiausių pajūrio miestų Prancūzijoje. XVII a. šis miestas turėjo didelę įtaką prekyboje su Nauju pasauliu. Įdomiausia vieta yra tarp jūros uosto ir vietos Verdun. Grose Horloge – tai vartai į seną miestą, kuris užpildytas parduotuvėmis iir XVIII a. galerijomis. Pagrindinės įžymybės yra Musée du Nouveau Monde ir viešbutis Ville.

3.32. Cognac

Dauguma žmonių atvažiuoja į šį miestelį paragauti tauraus gėrimo konjako Chais. Taip pat siūloma aplankyti miestelį Genesy, kurį valdo Airių tautybės šeima. Jie turi maždaug 2200 000 barelių tikro konjako atsargų.

3.33. Tuluzė

Tai vienas iš elegantiškų pietų Prancūzijos miestų. Jis yra tarp Viduržemio jūros ( 150 km ) ir Atlanto vandenyno ( 250 km ) ir tik 110 km nuo slidinėjimo kurortų Pirėnuose ir 730 km nuo Paryžiaus. Tuluzė ketvirtas iš didžiausių Prancūzijos miestų. Jame gyvena daugiau nei 700 000 žmonių. Į Tuluzę grįžta daug architektūrinių paminklų. Tai kelia turistų susidomėjimą. Čia yra daugiau muziejų nei kituose Prancūzijos miestuose. Senamiestyje yra daug nebrangių restoranų. Daugelis senų pastatų nudažyti išnykusiu Romos auksu.

3.34. Carcassone

Tai vienas iš miestų, kurioje pilnai išsaugota miesto siena. Taip pat tai didžiausias Europos miestas, kurį supa sieną su bokštais, pakeliamais tiltais, kalėjimu ir apsauginiu grioviu. Tai viduramžio Prancūzijos pavyzdys. Sieną sudaro 52 bokštai, ddvi sienos, apie 3 km daubų.

3.35. Montpellier

Šiame miestelyje yra dauguma studentų. Senamiestis susietas su Romos laikais. Miestelyje yra turizmo agentūra, kuri mielai aprūpina žemėlapiais ir turizmo maršrutais. Miestelyje yra daug antikvarinių ir sendaikčių parduotuvių. Vasarą čia vyksta irkluotojų varžybos. Miestas buvo įkurtas X-XII a. žydų, musulmonų, krikščionių, todėl čia draugiškai sugyveno visos religijos. Čia galima surasti įvairaus stiliaus architektūrinių paminklų. Miesto įžymybės – tai XVIII a. vandens bokštas, siauros gatvelės sulygintos su aukštais siaurais pastatais.

3.36. Menton

Miestas įkurtas siauroje Prancūzijos jjuostoje tarp Monako ir Italijos. Miestą įkūrė Monako šeima Grimaldi 1346 m., o 1861 m. oficialiai tapo Prancūzijos teritorija. XVIII a. čia ilsėjosi daug įžymybių: Ferdinand Lesseps, karalienė Viktorija, caras Aleksandras. Jie važiavo čia dėl unikalaus klimato. Pagrindinės miesto įžymybės yra senamiestyje. Tai seni vartai St-Julien ir St-Antoinie, aikštė Saint-Michel. Tai padaryta iš nedidelių baltų ir pilkų akmenų, kurie yra Grimaldi herbas. Bažnyčia buvo pastatyta 1675 m. Mentine yra daug gražių sodų. Val Rahmeh botanikos sodas buvo įkurtas 1905 Lordo Rarklifo ir turi labai daug retų augalų.

3.37. Lurdas

Vienok Lurdas išsiskiria vienu aspektu: 5 milijonai turistų iš 150 šalių pereina jo gatves kasmet. Tai daro šį miestą antru pagal svarbumą Prancūzijoje pardavimų ir viešbučių versle. Lurdas yra 270 viešbučių, 13 kempingo aikštelių. Kiekvieną sezoną 6 milijonai laiškų ir atviručių išsiunčiama iš čia. Sklando legenda, kad vienoje iš uolų galima pagyti, tai dar viena priežastis kodėl turistai plūsta čia.

3.38. Cote d’ Azur

Tai vienas iš pietinių Prancūzijos regionų. Čia bangos lūžta į atšiaurias akmenines uolas ir saulės zuikučiai žaidžiantys Bougaintville senovinių pastatų sienomis.

Spindintys miestai, kaip Nica su nuostabiais muziejais, ar žavusis Marselis žvelgia į Viduržemio jūrą.

Savo viduržemišku klimatu traukia žmones tiek iš toli, tiek iš arti. Po pasivaikščiojimo po kkalnuotas salas, kur auga alyvmedžiai, ir senoviniais kaimais beveik visi kelioms dienoms ieško poilsio paplūdimyje. Iš čia nesimato, kaip įvairiais laivais vis atplūsta nauji turistai iš St Trope.

Žmonėms kuriems dar liko pinigų ir yra ištroškę nuotykių reikėtų nuvažiuoti į Kanus, kur vyksta kasdieniniai filmų festivaliai.

3.39. Marselis

Marselis – didžiausias Prancūzijos miestas, išsidėstęs Viduržemio jūros pakrantėje. Kadaise, prieš 2500 metų įkurtas Graikų. Dabar tai gyvas, spalvingas, santykinai pramoninis uostamiestis.

Notre-Dame-de-la-Garde, romėnų vyskupų katedros muziejus turi didelę architektūrinę vertę.

1998 m. buvo žaidžiamos Pasaulio taurės finalinės futbolo rungtynės. Tai laibai pakėlė Marselio lankomumo procentus. Nepaisant to, Marselio lankomumas kyla: kruizai, verslo kelionės, kultūra ir poilsis pagrindiniai poilsio prioritetai. Dabar Marselis pasikeitęs, jo pagrindinis variklis: kinas, teatras, sportas , mados, muzika, kruizai. Be to, šis miestas gali parodyti ne tik senovinį, bet ir naują veidą pasauliui. Marselis – nauja turizmo vieta Viduržemyje.

3.40. Kanai

Kanai – stebuklingas pramogų miestas. Sportas, kulinarija, kino filmų premjeros. Kanuose kiekviena praleista akimirka – festivalis! Čia dideli restoranai, viešbučiai, klubai, nuostabus pajūrys ir apskritai yra kur pasivaikščioti. Poilsis tik turtuoliams!

3.41. Antibes

Senovėje šis miestas vadinosi Antipolis. Jame išliko daug senovės prisiminimų. Nuostabus miesto centras su daugybę senų, siaurų persipynusių gatvelių, kuriomis vaikštant susipažintume su miesto grožybėmis: fortu ir bažnyčia. Kadangi čia gyveno PPikaso, tai žinoma galite užsukti į jo vardo muziejų.

3.42. St. Tropez

Jei jūs dar stiprūs, neišvarginti, tai pajusite senovės alsavimą. Ypač, kai eisite keliuku iki Citadelės, datuojamos XVI amžiaus, ir aplankysite mažytes vėjuotas kapinaites, prieš kurias lūžta jūros bangos. Galiausiai St. Tropez vis dar turi mažas vingiuotas gatveles su šešėlyje niūriai atrodančiais pastatais. Šio miestelio pasididžiavimas, tai įlanka kur švenčiamos visos šventės, paradai, karnavalai. Čia išleidžiama daug pinigų pramogoms.

3.43. Languedoc

Gyventojai šneka sava kalba ir deklaruoja nepriklausomybę nuo Paryžiaus. Nors atvykėliui gali pasirodyti, kad čia būtent tikroji prancūzų kalba. Taikios, nedidelės gyvenvietės šalia aukštų kalnų sudaro senovinį įspūdį. Geras maistas ir gėrimai – tikri, prancūziški.

Nepaprasti meno kūriniai yra Carcassone. Šis miestas apsuptas viduramžiškos sienos, taip pat Toulouse, vienas iš elegantiškiausių šalies miestų. Monpellier – epochų sandūra. Čia vienas prie kito stovi XVIII a. ir šiuolaikinio laisvos formos pastatai.

3.44. Perpignan

Perpignan susikerta visi maršrutai, kurie veda į pajūrį, kalnus ir kitus gamtovaizdžius, bažnyčias, tvirtoves, citadeles, meno kūrinius. Čia glūdi tūkstantmetinis viduramžių civilizacijos kultūriniai lobiai, kurie dar kartą įrodo tų laikų prabangą ir kūrybinį potencialą.

Puikus įrodymas rūmai “Palais des Rois Majorque”, “Castillet”, “Loge Mer” arba “Campo Santo” primena, kad miestas statytas ir Ispanijos įtakoje. Tai tikrai puikus atostogoms miestas.

3.45. Lile

Iš pirmo žvilgsnio,

tai angliakasių miestas, tačiau turi gerą istorinį centrą su senoviniais pastatais, vilomis, kuriuos primena Briuselį ar Amsterdamą. Siauruose gatvelėse yra barų, restoranų, kur propaguojama gyva muzika. Kadangi šiaurinės Prancūzijos ekonomika tik kyla, čia jau pasiektas gana aukštas lygis. Lile tampa svarbiu regiono centru. 2004 metams pavadintas “Europos Kultūros miestu”.

Lile mieste yra požeminė traukinių stotis. Iš čia galima pasiekti Londoną, Paryžių ar Briuselį.

3.46. Centre

Šis miestas turi daug pačių nuostabiausių viduramžiškų cerkvių ir daugybę pasaulio stebuklų – tiesiai po rranka. Loire lygumoje yra daugiausia pilių viename kvadratiniame kilometre. Dauguma tų pilių – renesanso šedevrai.

Lile mieste yra požeminė traukinių stotis. Iš čia galima pasiekti Londoną, Paryžių ar Briuselį.

3.47Torus

Torus yra Cher ir Loire upių krantuose. Tai didelis simpatiškas miestas. Pietinėje Loire pakrantėje rasime daugumą architektūrinių puošmenų arti viena kitos. Daug nuostabių senovinių pastatų, senųjų cerkvių, keletas įdomių muziejų. Geros parduotuvės, geri barai, restoranai – viskas vietoje.

Torus taip pat turi įdomią stotį, labai įžymius teisingumo rūmus ir ddar daug XIX a. vyriausybinių pastatų.

3.48. Nord

Čia pateksime tik palei Belgijos sieną, lėktuvu ar tuneliu. Tai labai gražus kraštas, susidedantis iš kontrastiškų miškų, švelnių pievų ir kalvotų vietovių, vėjo malūnų. Smėlėti krantai tęsiasi 150 mylių. Užsisakę kruizą po kkanalų ir upių tinklą, pamatytume iš arčiau gyventojų buitį draustinio parkus. Nord istorijos ir tradicijos nepamirštamos ir dabar. Čia populiarūs mugės, kurie svarbūs švenčių atributai. Žmonės tradiciškai šilti ir malonūs.

3.49. Blois

Šis miestas yra pusiaukelėje tarp Orleano ir Tyrami, šiaurinėje Loire upės pakrantėje. Išsiskiria iš kitų savo baltais namais su raudonais kaminais. Cerkvė ir tvirtovė yra ant kalno ir dominuoja virš miesto. XI a. buvo pats svarbiausias miestas regione. Tvirtovės saugojo miestą. XIV a. grafystė Blois buvo parduota princui Lui Orleans, Prancūzijos karaliaus sūnui. Jis čia gyveno 25 metus. Kvietė mokslininkus, menininkus skleisti mokslo žinias. Jo anūkas Lui XII 1498 m. tapo Prancūzijos karaliumi ir šiais metais persikraustė į Blois. Tokiu būdu mažas miestelis tapo karalystės sostine. Miestas sparčiai kklestėjo. Šalį užklupus marui, karalius pasitraukė į Italiją 1525 m. ir daugiau į senąją sostinę negrįžo. Štai todėl karališkasis miestas Blois toks mažas. Senamiestį galima pereiti pėsčiomis, pamatysime tvirtovę, kurią suprojektyavo Lonardas de Vinci ir Maison La Magie.

Pramogų nėra, tik keli restoranai su terasomis, kur galima ramiai, maloniai praleisti laiką.

3.50. Pirėnai

Pirėnuose yra daug aukštų kalnų, tai žiemos slidinėjimo kurortas. Vasarą didelis pasirinkimas alpinizmo turizmas. Pats didžiausias kalnas Pic du Midi, kurioje yra daug slidinėjimo trasų. Tarp jų ggalima dar pažymėti Luz Ardinen ir Val Louron.

Išvados

Kursinio temą „ Prancūzija – ne vien Paryžius“ pasirinkau, nes Prancūzijoje buvau. Ši šalis tikrai savita ir kaip kitų vadinama, tikras meilės miestas. Prancūzijoje vyrauja viso pasaulio mados, patys geriausi kvepalai, kurie turi tūkstančius aromatų. Paryžiuje kartą apsilankęs visada norisi grįžti į tą neapsakomo grožio miestą.

Prancūzijos Respublika yra didžiausia Vakarų Europos valstybė. Vakaruose ji prieina prie Atlanto vandenyno Biskajos įlankos. Lamanšo ir Pa de Kalė sąsiauriai šiaurėje ją skiria nuo

Didžiosios Britanijos.

Prancūzijoje labai įvairios jūros pakrantės. Šiaurei būdingi žemi bangų suplauti abraziniai ir seklumų bei nerijų atitverti lagūniniai krantai.

Prancūzų įvaizdis nėra labai teigiamas, mat kalbama, kad prancūzas mėgėjas laisvai gyventi, mėgsta paplepėti, paslampinėti ir vengia sunkiai dirbti.

Prancūzų kredo – menas gyventi, gauti iš gyvenimo kuo daugiau malonumų. Kiekviena diena yra šventė.

Paryžiuje yra viskas, ko pageidaujate – klasikinė drama ir kabaretas, baletas, opera ir džiazas, kinas ir šokiai. Nemažai pasitaiko ir nemokamų linksmybių – nuo gatvės artistų prie Pompidou centro iki metro ir visame mieste dainuojančių ir grojančių gatvės muzikantų.

Dijon – išdidi Burgundijos regiono sostinė. Aplink šį regioną esančiuose miesteliuose verta apsistoti kelioms dienoms.

Arčiau Šveicarijos sienos sudarytos pačios geriausios sąlygos aktyviam poilsiui: žygiai, pasivažinėjimai dviračiu, motoroleriu, motociklu, įvairūs pasiplaukiojimai ir dar daug kkitų pramogų.

Literatūra:

Tiller A. „Paryžius“. – Vilnius, 2000.

Januškis V. „Europa“. – Kaunas, 1994.

Enciklopedijos žinynas. „Pasaulio geografija“. – Vilnius, 2001.

„Kelionės ir pramogos“. – Vilnius, 2000 – Nr. 3 (14).

Kelionių organizatorius. „Grūda“. – Vilnius, 2004.

Kelionės autobusu. „ Novaturas“. – 2003.

Turizmo agentūra. „Kauno ugnelė“. – Kaunas, 2004.

Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. „Mokslas“. – Vilnius, 1981.

Kelionių organizatorius. „Kauno piligrimas“. – Kaunas, 2004.

Kelionių organizatorius. „Omnituras“. – Vilnius, 2003.

Turizmo agentūra. „Guliverio kelionės. – Vilnius, 2003.

West express. „Žvilgsnis į pasaulį“. – Vilnius, 2004.

www. tourism.lt.

www. google.lt.

www.ieškok.lt

www.sala.lt

www.biblioteka.lt

www.banga.lt

VADOVO ATSILIEPIMAI

Atsiliepimo tekstas, pastabos

Įvertinimas

Kursinio darbo vadovas

( vardas, pavardė, parašas)

Data: 2004 m. ………….. mėn. …. d.