Prienai

Vilniaus Pilaitės vidurinės mokyklos

IX a klasės mokinys Martians Glovickis

PRIENAI

REFERATAS

Mokytoja VILMA RAKETYTĖ

Vilnius 2000

Naudota literatūra

1.ENCIKLOPEDIJA

PRIENAI

Prienų miestas įsikūręs kairiajame Nemuno krante, prie Mažosios Birštono

kilpos. Nou Kauno plentu į Prienus 30 km, plaukiant Nemunu – 80km.

Prienų, kaip ir daugelio kitų vietovių, pradžia neatsekama.Likusios tik

legendos. Du pavadinimai sako, kad Prienų vardas esąs vardinės kilmės.

Pagal vieną jų legendą, kunigaikštis Prienys šiose apylinkėse medžiojęs,

susižavėjęs vietove ir čia pastatęs pilį, kurią pavadinęs savo vardu –

PRIENAIS. Deja, tokios pilies likučių neapčiuopta. Pavadinimas galėjo

atsirasti Vilniaus įįkūrimo pavyzdžiu. Kita pavadinimo atmaina sako, kad į

dabartinę Prienų vietovę senais laikais siūsdavę nusikaltėlius. Vienas iš

jų buves Prienas. Jis prie mažo Mielupio upelio (jo vandeniu iki I-ojo

pasaulinio karo kai kurie misto gyventojai mėgino gydyti akis) pasistatęs

sodybą, pavadintą jo vardu. Yra dar trečias pavadinimas. Kai kairiajame

Nemuno krante pradėjo kurtis gyvntojai, Nemunas dar neturėjęs vardo; jį

vadinę ana upė, o tuos

naujakurius sakydavę kuriantis prie anos upės; iš prie anos upės

išsirutulioję Prienai. Šis pavadinimas turi dar priedą: Vytautas grįždamas

su kariais į Birštoną, ties vieta, kkur vėliau buvo Rūdupio dvaras, rado

upę; iš čia ir Rūdupis. Iš visų šių pavadinimų tikra tai, kad miestas

vadinamas Prienais, o minėtas dvaras Rūdupiu. Vietos žmonės pelkėtas

vietas, kurių Nemuno pašlaitėse netrūksta, vadina rūdynais, ypač kai

šaltinių vanduo palieka geležies rūdžių. Iš čia kkilo Rūdupio vardas.

GEOGRAFINĖ PADĖTIS. Miestas Lietuvos pietuose, abipus Nemuno; rj centras.

9100 gyventojų (1976). Teritorija 860ha. Gyventojai įsikūrę Nemuno trasose.

Diduma miesto siaura juosta tęsiasi Nemuno kairiuoju krantu. Abi dalis

jungia tiltas. Planas stačiakampis. Iš šiaurės ir vakarų miestą supa statūs

upės slėnio šlaitai ir Prienų šilas. Nemunas daro 17 km ilgio kilpą, kurios

sąsmaukos plotis 1,2 km. Kilpoje esantis Žvėrinčiaus miestas tęsiasi iki

Birštono. Plentai į Vilnių, Kauną, Kapsuką, Alytų.

Prienų apylinkės – aukštis įspūdingi nemuno slėnio šlaitai, apaugę medžiais

bei krūmais ir didžiulės daubos. Ties prienais Nemuno slėnis yra

siauriausiai. Sausame rytų slėnyje buvo prienų dvaro likučiai. Čia ir

Bulteris buvo pasistatęs pilį, apie kurią jau buvo anksčiau minėta. Jos

liekanos minimos ir dabartinėje okupuotosios Lietuvos spaudoje. Dešinėje

Nemuno pusėje yra Birštono mažosios kilpos pusiasalis, Buchta arba

Žvėrinčium vadinamas. Per prienus nnuo senų laikų eina Kauno – Trakų

susisiekimo arterija, kurios dalis nuo Kauno iki Prienų buvo vadinama

Kristoforo traktu. Į prienus sueina keli plentai: iš Kauno, Marijampolės,

Balbieriškio, ir Alytaus, keli vieškeliai.

Apie 1,5 km nuo prienų, Mačiūnų kaime, yra piliakalnis ir senkapiai,

kuriuose žmonės prancūzkapiais vadina. Tame kaime yra įdomi dauba: aukšti

krantai, apačioje liūnas. Dauba panaši į didžiulį dubenį, kriam pietų

pusėje trūksta šono. Tai buvęs ežeras, išplėšęs pietų krantą ir išbėgęs

Tartoko upeliu į Nemuną. Upelio žiotyse yra tvenkinys ir senas malūnas.

Tartoku vadinamas. Kadaise čia bbuvo vandens sukama lentpjūvė; ji išnyko,

bet Tartoko vardas pasiliko.

Iš Mačiūnų kaimo Kauno – Prienų plentas vingiuodamas leidžiasi nuo šlaito

žemyn Prienų link. Tą kalną vadina Nuotakos kalnu.Gal šis vardas kilęs iš

nuotakus, bet žmonės jį kitaip aiškina. Esą senovėje vestuvininkai važiavę

į prienu šliūbo. Kalne sustoję, nes nuotakai reikėję tam tikrais reikalais

išlipti. Išlipusi ir pasislėpusi už gūbrio; vestuvininkai laukę ir

nesulaukę ėję ieškoti. Apvaikščioję visus gūbrius, mišką, šaukę, bet

veltui. Grįžę atgal: Ta nuotaka niekada neatsišaukusi. Nou to laiko žmonės

tą kalną ėmė vadinti Nuotakos kalnu.

Greta Mačiūnų kaimo iš rytų yra Strielčių kaimas; jo vardas liudija, kad

kadaise ir čia bus buvę miškai, medžioklės. Kitas ta linkme yra Bagrėno

kaimas ir buvęs dvaras, minimas jau 1609 m. Priartėjusiame prie Nemuno

šlaite yra Bagrėno piliakalnis, Švedų šančiais vadinamas.

Įdomus Nemuno ruožas Naravai – Birštoas. Nemunas Naravuose teka iš pietų į

šiaurę. Sutikęs nenugalimą Kernuvių kalną, suka į kairę ir ieško prarastos

linkmės. Padaro apie 14 km ilgio kilpą, apžiūri Birštoną ir vėl grįžta į

Naravus. Tuomet staigiai pasuka atgal į šiaurę. Birštono – Kernuvių

sąsmauka tik 1,5 km pločio. Šią kilpą vasarotojai naudojo ekskursijoms

Nemunu. Nemuno posūkyje iš Naravų Prienų link buvo rėva Telyčia,

viršugalvyje kilpos ties Prienais antra šniokščianti rėva, į kurią srovė

neša sielius ir vytines, ties Bagrėno – Rūdupio pasisukimu Birštono link

siauras gilesnis ruožas. Nuostolingas rruožas tik Prienų ir Mačiūnų pievoms:

Nemuas kairįjį krantą ardo. Padaro Nemunas žalos ir Prienams. 1924 m

rugpjūčio mėn Prienuose nusmuko į Nemuną aukštas krantas ir viduryje Nemuno

išspaudė kalną.

Tiesiu keliu apie 3 km nuo Bagrėno į šiaurės rytus, Pošvenčio kaimo šlaite,

yra aukštas status piliakalnis, o papėdėje senas kapynas, Medžiokų kapais

vadinamas.

Apie 9 km nuo Prienų, už Bačkininkų miškelio, netoli plento rytų pusėje,

yra pakopomis pakilęs kalnelis – Perkūnkalnis,senovėje Perkūno garbinimo

vieta.

Už 4 km nuo Prienų į šiaurės vakarus yra Prienlaukio kaimas, viena

seniausių givenviečių. Tarp Prienlaukio ir Šiauliškių kaimo yra nedidelis

labai vėžingas ežeras. Per ežerą prateka Šventupės (Jiesios intako)

aukštupys.

Už Prienlaukio apie 2 km į vakarus yra buv. Klebiškio dvaras. Prie

nedidelio upelio yra piliakalnis, siekiąs 43 m aukščio, iš rytų apsuptas

grioviu. Piliakalnis kiek apardytas, šlaitai apaugę medžiais ir krūmais.

Prienlaukio ežeras yra Prienų rajone 5 km į šiaurės vakarus nuo Prienų.

Plotas 51 ha. Ilgis 1 km, didžiausias plotis 0,8 km. Didžiausias gylis 6,2

m. krantai žemi, vietomis pelkėti. Per Prienus teka Šventupis, įteka

Verksnia ir dar vienas upelis. 1976 Šventupis žemiau Prienų patvenktas, 21

ha padidėjo Prienų ploras.

Prienų rajonas yra Lietuvos pietuose. Plotas 1142 km 42600 gyventojų

(1976) centras – Prienai. 12 apylinkių, 2 rj pavaldumo miestai

(Jieznas,Prienai), miesto tipo gyvenvietė (Balbieriškis), 2 miesteliai

(Pakuonis,Veiveriai), 420 kaimų, 2 viensėdžiai (1986).

Didesnė rajono dalis yra Nemuno vvidurupio plynaukštėje. Š v kampą kerta

Veiverių moreninis kalvagūbris (iki98m aukščio), pietuose įsiterpia

Šilavoto kalvagūbris (iki 148m), rytuose – Dzūkų aukštuma (iki 257m,

Gedanionių k., Prienų, Kaišiadorių ir Trakų rj sandūroje). Žemiausias

rajono taškas (35m) yra Nemuno vandens lygis Prienų š pakraštyje.

Sausio vidutinė t-ra – 5,0; liepos 17,5˚C. Šalnos prasideda vidutiniškai IX

28, baigiasi V 18 (133dienos be šalnų). Kritulių per metus 644 – 702 mm.

Pastovi sniego danga susidaro vidutiniškai XII 28, ištirpsta III 11, jos

vid storis iki 20 cm. Per rajoną teka Nemunas su intakais: Peršėke,Verkne,

Jiesia. 32 ežerai, 5 tvenkiniai.

Dirvožemiai daugiausia smėlio,priemolio,velėniniai jauriniai (glėjiški arba

silpnai sujaurėję),velėniniai sujaurėję;yra jaurinių šilaininių,velėninių

karbonatinių,pelkinių,aliuvinių.

Miškingumas 27,4%.Didžiausi miškai-Prienų šilas,Balbieriškio miškas.Auga

daugiausia pušynai,eglynai,yra mišriūjų miškų,beržynų,drebulynų.

Rajone yra Medžionių landšaftinis istorinis,Nemuno kilpų

landšaftinis,Degsnės botaninis draustinis,6 valstybės saugomi parkai,9

gamtos paminklai(atodanga,3 akmenys,2 versmės,ąžuolas,eglė,liepa).

Mišku apaugę 6260 ha.Miškuose prasideda Nemuno intakai

Revuona,Drubengis,Vilkupis,Vadė.

Reljefas banguotas ir kalvotas.Įlomėse yra nedidelių pelkių,3 bebaigiantys

užželti ežerėliai.

Miškuose yra briedžių, elnių, stirnų, šernų, lapių, barsukų, usūrinių šunų,

voverių, kiaunių, tetervinų, jerubių, slankų, plėšriųjų paukščių, bebrų,

ondatrų.

Gamtos paminklai:aukščiausia Lietuvos eglė (45 m aukščio; Prienų šilo

90 kvartale), Šiauliškių akmuo (Mačiūnų miško 2 kvartale); archeologinis

paminklas – Naravų piliakalnis (Naravų miško 63 kvartale).

Prienų miško pramonės ūkio plotas 27700 ha (iš jų 23800ha miško). Susideda

iš 9 girininkijų (Aukštadvario, Birštono, Degsnės, Išlaužo, Meškapievio,

Naujosios Ūtos, Prienų, Stakliškių, Šilavoto), miško meistrijos (Jiezne),

miško ruošos punkto su miško medžegos sandėliu

ir medienos perdirbimo baru,

ir remonto cecho (Prienuose). 1985 pasodinta 180 ha miško, paruošta 64400

ktm medienos (iš jos 3800 ktm padarinės); prekinė produkcija 1,5 mln

rublių. Ūkis įkurtas 1975 kaip Prienų miškų ūkis.

Daugiausia pramonės įmonių yra Prienuose. Jiezne yra Kauno “Elektros” g-los

filialas, traktorių remonto dirbtuvės, “Sūduvos” siuvimo f-ko cechas,

Išlauže, Pakuonyje, Stakliškėse, Veiveriuose-Prienų sviesto g-los pieno

separavimo punktai.

Žemės ūkio naudmenų 69500 ha (1986), iš jų ariamosios žemės 46200 ha, pievų

4800 ha, ganyklų 16600 ha, sodų 1900 ha.

Duonos kombinatas, buitinio aptarnavimo kombinatas, 200 lovų ligoninė,

senelių iinternatas, 2 vid m-los, spec. vid.internatinė m-la, prekybos

mokykla, kultūros namai, biblioteka. Leistas rj laikraštis “Naujas

gyvenimas”.

1986 veikė 4 ligoninių tipo įstaigos su 445 lovomis, 7 ambulatorijos ir

poliklinikos, 3 felčerių sveikatos punktai, 26 felčerių ir akušerių

punktai, 7 vaistinės, 18 vaistinių punktų. Dirbo 120 gydytojų, 356 žm. vid.

med. personalo.

24 ikimokyklinėse įstaigose 1986 buvo 1530 vaikų, 40 bendrojo lavinimo

mokyklų mokėsi 5970 mokinių, 1 vidurinėje prof. techn. m-

loje 780 mokinių. Veikė 41 masinė biblioteka ( 477500 egz.), 24 klubinės

įstaigos, Vinco Mykolaičio Putino namas muziejus (Pilotiškėse; LLit.

muziejaus filialas), Mato Šalčiaus muziejus (Čiudiškiuose).

Yra 131 kultūros paminklas: 51 archeologijos, 14 istorijos, 6

architektūros, 60 dailės. Archeologinių paminklų daugumą sudaro

piliakalniai ( Bačkininkėlių, Medžionių, 2 Norkūnų), yra mit. akmenų (vad.

“Akmeninė piniginė” Pilotiškėse), kapinynų. Architektūros paminklai-

bažnyčios (Jiezno, Prienų), sodybos. Dailės paminklų dauguma ssudaro tapybos

kūriniai ( dailininkų K.Rafalavičiaus, N.Silvanavičiaus Nemaniūnų

bažnyčioje); Balbieriškio bažnyčioje yra 19 a. skulptūrų.

Nuolatinių gyventojųskaičius

(metų pradžioje; 1000-čiais)

Metai…1990 1995 1996 1997 1998 1999

Prienų raj..39,2 39,2 39,1 39,0 39,1 39,0

Vidutinis metinis gyventojų skaičius

(1000-čiais)

Metai…1990 1995 1996 1997 1998

Prienų eaj…39,2 39,2 39,0 39,0 39,1

Nuolatinių gyventojų skaičius

Gyventojš sk. Įregistruota: Natūralus

Atvyko Išvyko Migracijos

1998 01 01 gimusių/mirusių prieaugis

saldo

Prienų raj. 39072 404/598 – 194

671 511 160

Gyventojų sk. Vidutinis metinis

1999 01 01 gyventojų sk.

Prienų raj. 39038 39055

Nuolatinių gyventojų skaičius

Gyventojų sk. Įregistruota: Natūralus Atvyko Išvyko

Migracijos

1998 01 01 gimusių/mirusių prieaugis

saldo

Prienai 12035 130 / 178 – 48

181 158 23

Gyventojų sk. Vidutinis metinis

1999 01 01 gyventojų sk.

Prienai 12010 12023

———————–

[pic]