Sankt Peterburgas

Turinys

Apie miestą ………………………… 3

Švietimas, mokslo įstaigos ………………………… 3

Miesto istorija ………………………… 4

Miesto vardas ir gyvenimas ………………………… 5

Tiltai ………………………… 5

Baltosios naktys ………………………… 6

Neva ………………………… 6

Žvaigždžių ansamblis ………………………… 7

Muziejai ………………………… 8

Spauda, radijas, televizija…………………………10

Architektūra …………………………10Apie miestą

Sankt Peterburgas (dažniausiai vadinamas Peterburgu, iki 1924 metų Petrogradas, dar vadintas Leningradu), miestas Rusijos šiaurės vakaruose, prie Baltijos jūros Suomijos įlankos; srities centras. Sankt Peterburge gyvena 4 588 000 gyventojų (1979 metais po Maskvos didžiausias pagal gyventojų skaičių ir pramoninę gamybą Rusijos miestas). Plotas 570 kvadratinių kilometrų (su priemiesčiais ddaugiau kaip 1350 km2). Jam priklauso Kolpinas, Kronštatas, Petrodvorecas, Puškinas, Sestroreckas. Sankt Peterburgas įsikūręs Panevio žemumos vakarinėje dalyje ir Nevos deltos 42 salose; miesto ribose yra 40 upių (be Nevos, didžiausia – Ochta), jų šakų ir protakų, daugiau kaip 20 kanalų. Didžioji Peterburgo dalis yra 1,2 – 3 metrų virš jūros lygio (būna potvynių). Peterburgas jūrų prekybos uostas, jame baigiasi Volgos – Baltijos vandens kelias. Į Sankt Peterburge sueina 12 geležinkelių (priemiesčiuose elektrifikuoti) ir 11 plentų, yra tarptautinis aerouostas, metropolitenas (( nuo 1955 metų).

Lentele nr.1

Sankt Peterburgo gyventojųnacionalinė sudėtis

Rusų 89,0Žydų 4,1Ukrainiečių 2,5Baltarusių 1,6Totorių 0,8Lenkų 0,3Armėnų 0,2Estų 0,2Suomių 0,1Latvių 0,1Gruzinų 0,1Čiuvašų 0,1Lietuvių 0,1

Švietimas Mokslo įstaigos

1632 – ose priešmokyklinėse įstaigose 1978 metais buvo apie 244 000 vaikų,

649 – ose bendrojo lavinimo mokyklose mokėsi apie 460 00 mokinių, 88 – ose specialiose vidurinėse mokyklose mokėsi 114 0000 mokinių, 41 – oje aukštojoje mokykloje studijavo daugiau kaip 280 000 studentų. Sankt Peterburge yra daugiau kaip 300 mokslinio tyrimo, projektavimo ir konstravimo organizacijų, TSRS MA institutų (Botanikos institutas; Fizikos ir technikos institutas; Zoologijos institutas), TSRS MA institutų filialų. Didžiausios bibliotekos yra Saltykovo – Ščedrino biblioteka ir TSRS MA (įkurta 1714 metais). 901 – viena masinė biblioteka, 46 muziejai; svarbiausieji yra Ermitažas( 2,6 mln. Meno kūrinių), Rusų muziejus TSRS tautų etnografijos muziejus, Spalio revoliucijos, Karinis jūrų muziejus, Peterburgo istorijos muziejus, Arkties ir Antarkties, Zoologijos, Botanikos; 10 Lenino memorialinių muziejų. 14 teatrų; svarbiausieji yra Peterburgo Kirovo operos ir baleto teatras, Peterburgo Puškino dramos teatras, Peterburgo Gorkio dramos teatras, Mažasis operos teatras, jaunimo ir komedijos teatrai; 3 lėlių teatrai,filharmonija, cirkas.

Lentelė nr.3

Svarbesniosios SSankt Peterburgo aukštosios mokyklos

Sankt Peterburgo aukštoji inžinerinė jūreivystės mokyklaSankt Peterburgo aukštoji pramoninės dailės mokyklaSankt Peterburgo choreografijos mokyklaSankt Peterburgo elektrotechnikos institutasSankt Peterburgo elektrotechnikos ryšių institutasSankt Peterburgo geležinkelio inžinierių institutasSankt Peterburgo kalnakasybos institutasSankt Peterburgo konservatorijaSankt Peterburgo kūno kultūros institutasSankt Peterburgo medicinos institutasSankt Peterburgo miškų technikos akademijaSankt Peterburgo pedagoginis institutasSankt Peterburgo politechnikos institutasSankt Peterburgo Repino tarybos, skulptūros ir architektūros institutasSankt Peterburgo universitetasSankt Peterburgo vandens transporto institutas

Lentelė nr.2

Sankt Peterburgo gyventojai (tūkst.)

1725 m. 401750 m. 901800 m. 2201853 m. 5001900 m. 15001917 m. 25001926 m. 16101939 m. 31201959 m. 30001970 m. 35501978 m. 4015Miesto istorija

Šiaurės karo mmetu 1703 m. Nevos žiotys jau buvo kontroliuojamos rusų kariuomenės. Norėdamas įsitvirtinti užkariautoje teritorijoje, Petras I vienoje Nevos salų (vėliau pavadintoje ,,Zajačij” – kiškio) nusprendžia statyti tvirtovę. 1703 m. Gegužės 27 d. (pagal senąjį kalendorių gegužės 16 d.) iškilmingai dundant būgnams pradėta tvirtovės statyba. Pagal Petro I planą per 4 mėnesius išaugo medinė tvirtovė, apjuosta žemės pylimu. Statyboje dirbo apie 20 tūkstančių žmonių, už savo sunkų darbą per mėnesį gaudami po 1 rublį algos. Jau po mėnesio tvirtovės centre pradėta Šv. Petro ir Povilo cerkvės statyba. Šventojo Petro garbei tvirtovė pavadinta Sankt Peterburch, nuo šio vardą gavo ir būsimasis miestas.

Petro I įsakymu 1706 m. architektas D. Trezini tvirtovę perstatė paversdamas ją tvirtu mūro statiniu su 10 – 12 m aukščio bastionais, 4 – 6 m storio sienomis.Miesto vardas ir gyvenimas

Pirmasis pavadinimas Sankt Peterburgas arba tiesiog Peterburgas išliko iki XXa.pradžios. 1924 m.po Lenino mirties Peterburgas pervadintas Leningradu, o 1991 m. miestui grąžintas pirmasis istorinis pavadinimas – Sankt Peterburgas.

Peterburgas buvo lyginamas su daugeliu miestų, taip pat ir su Roma, juk abu Šv. Petro miestai. Salos, upės, kanalai Sankt Peterburgą leidžia vadinti ir šiaurės Venecija. Kanalų ir upelių čia – 93, bendras jųilgis – 300 km. Mieste – per 100 vandens ttelkinių. Daugiau kaip šimtas metų buvo manoma, kad miestas įsikūręs 101 Nevos deltos saloje. Tačiau dabar salų belikę tik 42. Miesto plotas – 606 km2, 10 proc. jo užima vidaus vanenys.

Antrojo pasaulinio karo metais Peterburgas išgyveno 900 dienų blokadą,kurios metu nuo darbo numirė per 800 tūkstančių žmonių, o oro atkų metu – apie 17 tūkstančių žmonių.

Šiandien Sankt Peterburge gyvena apie 5 milijonus gyventojų.Tiltai

Peterburgą vadina tiltų muziejumi. Čia tiltų kiek mažiaunei Venecijoje, bet daugiau nei Amsterdame. Miesto teritorijoje jų net 342 ! 21 iš jų – pakeliami. Nuostabu matyti, kaip naktį tiltai tarsi paukščiai išskleidžia sparnus, kad praleistų Nevos upe plaukiančius laivus.

Pats ilgiausias tiltas – Aleksandro Neviškio tiltas (905,7 m), plačiausias – Mėlynasis tiltas, vedantis per Moikos upę (jo plotis beveik – 100 m).

1850 m. buvo atidarytas Gerosios žinios tiltas per Nevą, sukurtas mūsų tėvinainio inžinieriaus S. Kerbedžio ir architekto A. Briulovo. Dabar jis vadinamas leitenanto Šmidto vardu. Savaip žavūs ir įvairiomis spalvomis nudažyti spalvotieji tiltai, vedantys per Moiką.

Pats puošniausias mieste – Aničkovo tiltas, einantis per Fontankos upę. Medinis, 1842 m. perstatytas iš plytų ir dekoruotas rožinio granito plokštėmis – reikėjo tvirto tilto, kuriuo galėtų pereiti carui Irano šacho dovanoti drambliai. Vėliau tiltas buvo perstatytas, jį tturėjo puošti bronzinės vazos ir žirgų skulptūros. Skulptorius P. Klodtas sukūrė kelias nuostabias žirgų skulptūras, vaizduojančias žirgo sutramdymą. 1850 m. Peterburgas aikčiojo iš susižavėjimo iškilmingai atidarant Aničkovo tiltą.Baltosios naktys

Ypatingą žavesį šiam miestui dovanoja gamta. Gegužės 25 – 26 d. čia prasideda baltosios naktys. Anot A. S. Puškino, tai laikas, kai viena aušra skuba pasitikti kitos, nakčiai atseikėdama vos pusvalandį. Birželio 21-22 d. – pačios ilgiausios dienos. Tuomet diena tęsiasi 18 val. 53 min. Tai šviesiausias metų laikas. Nakties tamsa sugrįžta liepos 16 – 17 d.

Apie 50 dienų galima stebėti šį įspūdingą gamtos reiškinį. Baltosios naktys – turistinio suzono Peterburge pikas. Tai mėgstamiausias pasimatymų, promenadų, muzikinių festivalių metas. Jai nepanorai paplaukioti laivu po pakeltais Nevos tiltais, gali krantinėje stebėti, kaip nuo 2 val. nakties iki 5 val. ryto Nevą skrodžia krovininiai ar turistiniai laivai. O jei kartais pavėlavai persikelti tiltu į kitą krantą, teks nakvoti šiame krante.Neva

Neva, ant kurios krantų išaugo Peterburgas, išteka iš Ladogos ežero. Jos ilgis 74 km (miesto ribose 32 km). Upė kasmet miestą niokoja potviniais. Didžiausias potvynis miedto istorijoje užregistruotas 1824 m. Tuomet vanduo pakilo 421 cm.

Vasaros mėnesiais Nevos krantinė prie Petro ir Povilo tvirtovės tampa miestelėnų mėgstamiausia poilsio vieta. Mūsų akiai keistokas reginys miesto

centre, juolab, kad retas poilsiautojas maudosi (Nevos vanduo labai šaltas, nes ją maitina didžiausio Europos ežero Ladogos vanduo, Ladogos ežeras pagarbiai vietos gyventojų vadinamas jūra, giliausioje vietoje siekia net 230 metrų. Per pavasario – vasaros mėnesius vanduo nespėja įšilti, todėl Nevos vidutinė temperatūra birželį – rugpjūtį 13 – 17).

O kas būtų Sankt Peterburgas be uosto? Neva – nuo seno puiki susisiekimo magistralė. Mieste ir šiandien populiari legenda apie pirmo prekybinio laivo atvykimą į Sankt Peterburgą. 1073 m. lapkričio mėn. SSuomijos įlankoje, prie Ketlino salos, apie 30 km iki Nevos žiočių, pasirodė olandų laivas. Petras I olandiškai pasisveikino ir pranešė, kad atvyko Sankt Peterburgo gubernatoriaus įsakymu pasitikti laivo ir palydėti jį į uostą. Kai olandai išsilaipino, juos pasitiko miesto gubernatorius A. Menšikovas. Jis pakvietė svečius prie pietų stalo, o laivui paskyrė sargybą. Svečiai nustebo sužinoję, kad juos pasitikęs sumanusis lacmonas yra pats caras Petras I.

Petras I buvo be galo laimingas sulaukęs pirmojo prekybinio laivo iš svečios šalies. Ta proga aatvežtas prekes – iš Ispanijos druską ir vyną – leido pardavinėti be muito mokesčio.Žvaigždžių ansamblis

Tai penkios centrinės miesto aikštės. Jos buvo kuriamos 200 metų. Ypatingi nuopelnai priklauso architektui K. Rosi.

Viena gražiausių aikščių, XVIII a. tapusi Aleksandro sodu, – šalia AAdmiraliteto. Tai buvo mėgstamiausia miesto aukštuomenės pasivaikščiojimų vieta. Šiandien akį džiugina puikus parkas, kurio alėjas puošia paminklai. Kita iš žvaigždžių ansamblio – rūmų aikštė. Jos centre – granito monolito Aleksandro kolona, aukščiausia pasaulyje, skirta pergalei Tėvynės kare atimti.

Prancūzas O. Monferanas sėkmingai įkomponavo šį statinį į rūmų aikštės ansamblį. Paminklo aukštis – 47,5 m. Koloną puošia angelas, laikantis kryžių (skulptorius B. I. Orlovskis).

Trečioji – Senato (Dekabristų) aikštė. Ją puošia nuostabus paminklas Peterburgo įkurėjui Petrui I., A. S. Puškino pavadintas ,,Variniu raiteliu”. Jis tapo miesto pasididžiavimu ir simboliu. Monumento pagrindas – milžiniškas granito luitas (1600 tonų), rastas Suomijos įlankoje netoli Peterburgo. Vietiniai žvejai tą akmenį vadino Perkūno akmeniu. Pasakojama, kad Šiaurės karo metu būtent nuo šio akmens žvalgė apylinkes pats caras Petras I.

Peterburgiečiai tiki, kuomet miestui gresia pavojus, paminklas atgyjair Petras I vėl gina savo mylimą miestą. Todėl negalima šio paminklo nugriauti ar perkelti į kitą vietą. Net Antrojo pasaulinio karo metais paminklas nebuvo demontuotas ar išvežtas – buvo tik apdengtas. Jekaterinos II užsakymu paminklą kūrė prancūzų skulptorius E. Falkone, raitelio galvą sumodeliavo skulptorius M. A. Kolo.

Netoli dar viena žvaigždžių ansamblio dalis – Šv. Izaoko aikštė, kurioje visus kitus statinius nustelbia pagrindinė mieste Šv. Izaoko katedra. Tai didžiausia RRusijos cerkvė. Pastatas užima daugiau kaip 1 ha ploto. Statinio svoris – 300000 tonų, joje telpa apie 14 tūkst. žmonių, o puošybai panaudotas apie 20 rūšių akmuo. Statinio autorius – architektas O. Monferanas. Šiandien Šv. Izaoko katedra – vienas gausiausiai lankomų muziejų. Iš 43 m aukštyje įrengtos apžvalgos aikštelės atsiveria nuostabi miesto panorama.Muziejai

Sankt Peterburgas – Rusijos kultūros centras, glaudžiantis per šimtą muziejų. Seniausias ne tik Peterburge, bet ir Rusijoje – 1714 m. Petro I įkurta Kunstkamera. Keliaudamas po Vakarų Europą caras surinkopirmąją retų daiktų kolekciją, kurią vėliau papildė ginklų, mineralų, paukščių ir gyvūnų skeletų, anatominių anomalijų bei meno kūrinių kolekcijomis.

Petro ir Povilo tvirtovė, davusi miestui pradžią, nuo 1920 m. taip pat tapo valstybiniu Sankt Peterburgo muziejumi. Tvirtovės teritorijoje galima apžiūrėti gynybinius statinius. 1991 m. tvirtovės vidinį kiemą papuošė skulptūra, vaizduojanti krėsle sėdintį Petrą I. Tai JAV gyvenančio menininko M. Šemiakino dovana miestui. Šį paminklą pamėgo turistai. Jiems patinka fotografuotis sėdint pirmajam Rusijos imperatoriui ant kelių ar apsikabinus jį. Petro I skulptūra atrodo neproporcinga – kresnas kūnas ir maža galva. Įdomu, kad kurdamas skulptūrą menininkas panaudojo veido vaško kaukę, darytą dar carui gyvam esant.

Didžiausią turistų dėmesį patraukia Petro ir Povilo katedra, kurioje galima pamatyti Petro I sarkofagą (laidojimo vietą jjis išsirinko pats) bei jo paties pagamintą balto dramblio kaulo kryžių (caras išmanė 14 amatų, tai buvo vienintelis Rusijos vadovas, kuris dirbo ir už tai jam buvo mokama alga).

Žinoma iš visų Sankt Peterburgo muziejų didžiausio turistų dėmesio sulaukia Ermitažas. Ši Rusijos valdovų rezidencija keletą kartų perstatynėta pasiekė mus tokia, kokią ją 1754 – 1762 m. perstatė F. B. Rastreli. Žiemos rūmuose per 1000 salių ir kitų patalpų. Ypač vertingi Rastreli sukurti interjerai: Jordano laiptinė ir pirmojo aukšto salių amfilada, dar vadinama Rastreli galerija. 1764 m. prasideda šių rūmų kaip muziejaus istorija. Jekaterinos II įsakymu V. S. Dolgorūkis iš berlyno pirklio Gockovskio nupirko 225 Vakarų Europos dailininkų paveikslus. Šiuo gestu valdovė siekė parodyti pasauliui, kad Rusija civilizuota valstybė.

Šiandien Ermitažas – didžiausias Rusijoje meno muziejus ir vienas didžiausių muziejų pasaulyje. 400 Ermitažo salių pristato 3 mln. eksponatų, kurių dėka jūs persikelsite į senivės Egiptą, Mesopotamiją, senovės Graikija; susipažinsite su atruskų bei pirmykščių Sibiro genčių kultūra, pamatysite Egipto mumijas, senivinę keramiką, romėnų skulptorių portretus.

Vkarų Europos skyriuje eksponuojami Italijos, Ispanijos, Olandijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos menas. Paties didžiausio turistų dėmesio sulaukia Leonardo da Vinči, Matiso, Pikaso bei kitų meninkų darbai.

Sankt Peterburgo svečiai, norintys susipažinti su Romanovų dinastijos Rusijos valdovais, aapsilanko Strogonovo rūmuose. Norintiems geriau pažinti rusų meną patariama apalnkyti garsųjį Rusų muziejų, įsikūrusį Michailo rūmuose (1819 – 1825 m., arch. K. Rosi). Muziejaus kolekciją sudaro 320 tūkstančių eksponatų, pasakojančių apie Rusijos meną nuo XI a. iki mūsų dienų.

Rusų literatūros gerbėjus galėtų sudominti gausybė literatūrinių Peterburgo muziejų. A. Achmatovos įsikūręs vadinamajame ,,Fontano name”, kur poetė gyveno didžiąją gyvenimo dalį. Bloko butas – muziejus kviečia lankytojus susipažinti su poeto gyvenamąja aplinka. M. Dostojevskio gerbėjai taip pat gali apsilankyti ir jo bute muziejuje. Dėmesį patraukia N. A. Nekrasovo butas muziejus. Geriausiai lankomas – A. Puškino muziejus. Poetas šiame bute praleido keturis paskutinius savo gyvenimo mėnesius.Spauda, radijas, televizija

Sankt Peterburge yra daugiau kaip 30 leidyklų, daug centralizuotų leidyklų filijalų; svarbiausios leidyklos yra „Lenizdat“, „Avrora“, Gidrometeoizdat“, „Sudostrojenije“, Chudožnik RSFSR“; didžiausios spaustuvės: „Pečiatnyj dvor“ (įkurta 1827 metais), Fiodorovo, Sokolovos, Volodarskio. Radijas veikia nuo 1924 m., televizija nuo 1938 metų. Transliuojama 3 radijo ir 2 televizijos (nuo 1972 m. ir spalvotos laidos) programos, retransliuojamos Maskvos televizijos programos.Architektūra

Sankt Peterburge būdinga taisyklingas gatvių tinklas, plačios atviros aikštės (Dekabristų, Meno, Pergalės, Rūmų aikštė, Marso laukas), didžiuliai architektūros ansambliai; daug parkų, skverų, skulptūrų, kanalų, 363 tiltai. Miesto senoji dalis įsikūrusi Nevos deltos salose apie Petropavlovsko tvirtovę (1703) ir Admiralitetą (1704).

Ankstyviesiems Peterburgo pastatams (Petro I vasaros rūmai, dabartinis Istorijos ir buities muziejus, 1714 m., architektai D. Trezinis ir kiti; Menšinovo rūmai, 1716 m., architektas Dž. M. Fontana, G. Šedelis; dvylikos kolegijų namai, 1734 m. architektas Trezinis, T. Švertfegeris; Kunstkamera, 1734, architektas G. Matarnovis ir kt., (perstatyta 1758) būdinga rusų ankstyvojo baroko bruožai. Pagal 1737 m. sudarytą miesto planą (archit. P. Jeropkinas, M. Zemcovas ir kt.) nuo Admiraliteto nutiestos 3 spindulinės gatvės, sudarančios Peterburgo centrą; 1769 m. sudarytu nauju miesto planu ((arcit. A. Kvasovas) įtvirtintas taisyklingas planavimas. Nuo XVIII a. ketvirto dešimtmečio Sankt Peterburgo architektūroje vyravusio baroko pastatai: S. Stroganovo rūmai (1754), Žiemos rūmai (1762), Smolno vienuolynas su soboru (1764). Kai kuriuose XVIII a. II pusės pastatuose (Svečių kiemas, 1785, pradėtas architekto Rastrelio, baigtas architekto Ž. B. Valeno de la Moto; Dailės akademija, 1788, (archit. A. Kokorinovas, Valenas de la Motas) susipynę baroko ir klasicizmo bruožai. Klasicizmo paminklai: Tauridės rūmai (1789, archit. I. Starovas ir kt.), Asuignacijų bankas (1790), Smolno institutas ((1808; abiejų architektas Dž. Kvarengis), Inžinerinė pilis (1800, archit. V. Boženovas ir kt.), Birža (1810), Kazanės soboras, Kalnakasybos institutas (1811 m.), Jelagino rūmai (1822), Vyriausiasis štabas (1829), Senatas ir Sinodas (1834). XIX a. pab. – XX a. pr. pastatai: eklektiškas MMarijos teatras (dab. Peterburgo Kirovo operos ir baleto teatras, 1860, archit. A. Kavas, perstatytas 1883, archit. V. Šrioteris), moderno stiliaus Knygų rūmai (1906, archit. F. Lidvalis), neoklasicistiniai Polovcevo namai (1913, archit. I. Fominas), Namai Kirovo gatvėje (1913, archit. L. Ir J. Benua). Po Spalio revoliucijos pastatyta darbininkų gyv. rajonų (Traktorių g., 1925 – 1927, archit. A. Nikolskis, A. Gegela, G. Simonovas), klubų (Gorkio Kultūros rūmai, 1927, archit. Gegela, D. Kričevskis) mokyklų, ligoninių. Pagal 1934, 1936 ir 1940 gen. planus (archit. L. Iljinas, N. Baranovas ir kiti) įrengtas Kirovo parkas, pradėta statyti naujigyv. Rjonai (Ochtos, Ščemilovkos, Avtovo), pastatyta visuomeninių pastatų: kino teatras „Gigntas“ (1936, archit. Gegela ir kiti), Komjaunimo teatras (1939, archit. V. Makašovas, N. Mituričius).

Pokario metais Sankt Peterburgas rekonstruojamas ir sstatomas pagal 1948 (archit. Baranovas ir kiti) ir 1966 (archit. V. Kamenskis ir kiti) generalinius planus. Baigta statyti Avtovo, Maskvos prospekto, Ščemilovkos gyvenamieji rajonai, pastatyta Sirnovo, Novoizmailo, Primorsko prospektų rajonai, atidaryta pirmoji metropoliteto linija (1955), sukurtas Lenino aikštės ansamblis (1960, archit. Baranovas ir kiti), memorialinių kompleksų (Piskariovo kapinėse, 1960, archit. Vasiljavas, J. Lenisovas, skulptorė V. Isajava ir kiti), kino ir koncertų salė „Oktiabrskij“ (1967, archit. Kamenskis ir kiti), sporto rūmai (1967, archit G. Morozovas), Pulkovo aerouosto pastatas, Peterburgo apylinkėse sukurta mmemorialinė Žlioji Šlovės juosta.

Istorija

Miesto pradžia – per Šiaurės karą (1700 – 1721) Nevos žiotyse, Zajačio saloje, 1703 Petro I pastatydinta Sankt Piter Burcho tvirtovė (vėliau Petropavlovskio tvirtovė). Tais pačiais metais Beriozovos saloje (vėliau petrogrado s.) buvo įrengtas uostas, pastatytas biržos pastatas, prekybos centras, Petro I namas, Kotlino saloje – Kronšloto (nuo 1723 Kronštato) tvirtovė, 1704 Nevos kairiajame krante – Admiraliteto tvirtovė. Įkūrus Piterburchą (1725 pradėta vadinti Peterburgu), Rusija gavo išėjimą į Baltijos jūrą. 1712 – 1728 ir 1732 – 1918 Sankt Peterburgas – Rusijos sos.tinė. Miestas augo kaip pramonės centras. Pirmiausia buvo pastatyta degtukų gamyklų, laivų statybos ir karo pramonės įmonių, vėliau cukraus, alaus, vaško, porceliano gamyklų, drobės, kartūno ir gelumbės fabrikų. XVIII a. pab. Jau buvo daugiau kaip 160 pramonės įmonių, jose dirbo daugiausiai baudžiauninkai. XIX a. pirmoje pusėje įrengta naujų metalo apdirbimo įmonių. 1801 metais iš Kronštato atkelta ketaus ir metalo liejykla (nuo 1868 Putilovo dab. Peterburgo Kirovo gamykla). 1825 pastatyta Aleksandrovo mechaniška gamykla. Po 1861 reformos prasidėjo ekonomikos kapitalo raida. Buvo rekonstruota daug senų fabrikų ir gamyklų, pastatyta naujų: Nobelio mašinų gamybos (1862), Obuchovo plieno lydimo gamyklos (1863). Metalo apdirbimo pramonė nustelbė anksčiau pirmavusią tekstilės pramonę, atsirado chemijos, popieriaus, medžio apdirbimo pramonė. Be senų geležinkelių (į CCarskoje Selo, 1837, į Maskvą, 1851), buvo nutiesta naujų: Varšuvos, Suomijos, Šiaurės, Baltijos. Labai padaugėjo gyventojų (3 lentelė). 1861 m. įmonėse dirbo 20000 darbininkų, 1890 – 150000, 1900 – 260000, 1917 – 500000 (40% jų metalistai). Didelė gamybos koncentracija (1914 įmonėse su > 500 darbininkų dirbo 70% visų darbininkų; Rusijos imperijoje – 56%). 1863 įrengtas vandentiekis. Nuo 1839 apšviesti gatves pradėta dujiniais žibintais, nuo 1884 juos imta keisti elektriniais. XIX amžiaus II pusėje atsirado telefonas, telegrafas. 1905 – 07 nutiesta el. tramvajų linijos I eilė. 1907 pradėjo kursuoti autobusai.

Jau XVIII a. Peterburgas tapo Rusijos švietimo, mokslo, meno ir visuomenės minties centras. 1715 įsteigta Jūrų akademija. 1719 – Inžinierių, 1721 – Artilerijos m – los, 1731 – Šlėktų sausumos korpusas (visos XVIII a. II pusėje virto uždaromis bajorų vaikų m- lomis). 1724 įsteigta Peterburgo MA, 1819 – universitetas. Buvo įsteigti pirmieji Rusijoje technikos un-tai: Kalnakasybos (1773), Miškų (1803), Kelių inžinierių korpuso (1809), Technologijos (1828). 1719 atidarytas pirmasis Rusijoje muziejus (Kunstkameso) 1728 pradėjo eiti laikraštis „ Sankt-Peterburgskije vedomosti“ ir jo priedas žurnalas „Primečianija“. Vaizduojamojo meno raidai didelę reikšmę turėjo Dailės akademijos (įk. 1757) veikla. 1756 sukurtas profesionalusis viešas teatras, kuriame susidarė dramos trupė, vėliau operos ir baleto trupės. 1814 įkurta Viešoji biblioteka ((dab. Saltykovo-Ščedrino biblioteka), 1862 – pirmoji Rusijoje konservatorija. Peterburgas buvo ir vienas svarbiausių Rusijoje medicinos centrų (1834 įkurta vaikų spec. ligoninė). XIX a. atsirado pirmieji Rusijoje sporto būreliai. Peterburgas – vienas didžiausių Rusijos revoliucijos judėjimo centrų. XVIII a. II pusėje baudžiavą ir vienvaldystę čia smerkė pirmieji rusų švietėjai N. Novikovas, J. Kozelskis, savo veikalą ,,Kelionė iš peterburgo į Maskvą” išleido (1790) pirmasis bajoras revoliucionierius A. Radiščevas. XIX a. I ketvirtyje susikūrė slaptų dekabristų d-ju. 1820.10.28 sukilo Semionovo pulko kareiviai, 1825.12.26 – dekabristai. XIX a. vid. čia veikė revoliucijos demokratai V. Belinskis, N. Černiševskis, N. Dobroliubovas, D. Pisarevas, petraševskininkų būrelis, 1859 – 1861 – slapta d-ja ,,Zemlia i volia”; 1861 – 1863 pasirodė pirmieji Rusijos revoliucijos atsišaukimai. 8 d – metyje Peterburgas tapo vienu revoliucijos narodnikų judėjimo centrų: čaikovskininkai čia varė propagandą tarp f – kų darbininkų, iš čia jaunimas pradėjo vadinamą ėjimą į liaudį; 1876 susikūrė kita org – ja ,,Zemlia i volia”. 1876.12.18 prie Kazainės soboro įvyko vieša politinė demonstracija (vadinamą Kazainės demonstracija). 1878 – 1880 org – jos ,,Narodnaja volia” vykd. k – tas rengė pasikėsinimus prieš carą Aleksandrą II, ir 1881.3.13 caras buvo nužudytas.

1878 susikūrė ,,Rusijos darbininkų šiaurs sąjunga”. 9 d – metyje susikūrė pirmosios marks.

org – jos: D. blagojevas, M. Brusnevo grupės, P. Točiskio vadovaujama Sankt Peterburgo amatininkų draugija. Nuo 10 d – mečio vidurio revoliucijos judėjimui vadovauti darbininkų klasė. 1895 V. Le.nino įkurta Kovos sąjunga darbininkų klasei išvaduoti pradėjo socializma jungti su darbininkų judėjimu. 1901.5.20 Obuchovo gamyklos streikuojantys darbininkai kovėsi su policija ir kariuomene. 1902 susikūrė RSDDP Peterburgo k – tas. 1905.01.24 per vadinama Kruvinąjį sekmadienį, peterburge buvo sušaudyti darbininkai, ėję su peticija į Žiemos rūmus pas carą; tie įvykiai tapo pirmosios Rusijos bburžuazijos revoliucijos pradžia. 1905.11.21 – 1906 čia nelegaliai gyveno ir vadovavo RSDDP CK V. Leninas. Miesto darbininkai streikais parėmė 1905 ir 1906 Kronštato sukilimus, 1906 Sveaborgo sukilimą. Per pirmąjį pasaulinį karą buvo streikų. Vien 1916 įvyko 352 streikai – 27% Rusijos streikų, juose dalyvavo apie 300 000 Darbininkų (~ 38% Rusijos streikuojančiųjų; didžiausias Putilovo streikas). 1917.3.10 RSDDP CK Rusijos biuras paragino darbininkus stoti į atvirą kovą su carizmu, kareivius – paremti revoliucijos darbininkus. 1917.3.15 caras Nikolajus II atsisakė sosto. Įvyko RRusijos Vasario revoliucija. Susidarė dvivaldystė: buržuazijos laikinoji vyriausybė ir Petrogrado darbininkų ir kareivių deputatų taryba. 1917.4.16 iš emigracijos į Peterburgą grįžo V. Leninas; RSDDP Rusijos balandžio mėnesio konferencijoje buvo priimta lenininė revoliucijos vystymo programa.

1917.08.08 – 16 pusiau legaliai vykęs PPetrograde RSDDP šeštasis suvažiavimas nutarė rengtis ginkluotam sukilimui. 1917.09.13 numalšintas Kornilovo maištas. 1917.10.23 RSDDP CK posėdyje Lenino pasiūlymu priimta rezoliucija dėl ginkluoto sukilimo. 1917.10.25 prie Petrogrado tarybos sudarytas Petrogrado karinis revoliucinis komitetas – sukilimo štabas. 1917.11.06 – 1917.11.07 Raudonoji gvardija, revoliucijos kareiviai ir jūreiviai, vadovaujami bolševikų, užėmė svarbiausias vyriausybės įstaigas ir strateginius punktus. Naktį į 1917.11.8 šturmu buvo paimti Žiemos rūmai ir suimta Laikinojo vyriausybė. Šiais įvykiais prasidėjo Didžioji Spalio socialistinė revoliucija.

Naudota literatūra:

1. Didžioji tarybinė enciklopedija

2. Žurnalas „Kelionės ir pramogos“

3. Internetas