Saugomos teritorijos
REFERATAS
SAUGOMOS TERITORIJOS
Mažeikiai
2006
Nacionaliniai parkai
Aukštaitijos nacionalinis parkas
|[pic] |[|Per 30 tūkstančių hektarų plotas, išraižytas |
| |p|kalvagūbrių ir upių slėnių, augančių girių ir mėlynų |
| |i|ežerų, priklauso Aukštaitijos nacionaliniam parkui. |
| |c|Du trečdalius parko ploto dengia miškai. Beveik |
| |]|šeštadalį ploto užima ežerai. Ežerų yra daugiau kaip |
| | |šimtas. |
|[pic] |[|Aukštaitijos nacionalinis parkas pats seniausias |
| |p|Lietuvoje. Parke yra daugybė kraštovaizdžio ir gamtos|
| |i|draustinių. Draustinių paskelbtas VIII – XII a. |
| |c|Šakarvos pilkapynas. Keli senieji kaimai turi |
| |]|etnokultūrinių ddraustinių statusą. Lankytis šiuose |
| | |unikaliuose kaimeliuose galima tik su parko |
| | |darbuotojais. Vaizdinguose ežerų pakrantėse ir |
| | |miškuose rasite stovyklaviečių, atokvėpio ir |
| | |trumpalaikio poilsio aikštelių, dideli miško plotai |
| | |skirti grybautojams ir uogautojams. Gausūs ežerai, |
| | |per 30 upių ir upelių patenkina net išrankiausius |
| | |lankytojus – parko schemose nurodyti tinkami |
| | |plaukioti ežerai ir upės, kitur smagu paplaukioti ir |
| | |pasigrožėti vandens augalais. |
|[pic] |[|Parkas – beveik visų LLietuvos gyvūnų buveinė. Savo |
| |p|lizdus turi 140 vietinių paukščių rūšių, 40 iš jų |
| |i|įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. 50 rūšių |
| |c|paukščių tik svečiuojasi. |
| |]| |
Dzūkijos nacionalinis parkas
|[pic] |[|Įkurtas abipus Nemuno, didžiausios Lietuvos upės. Tas|
| |p|kraštas vadinamas DDainavos vardu. |
| |i|Tai didžiausias Lietuvoje nacionalinis parkas. |
| |c|Nacionalinio parko plotas -55 tūkstančiai hektarų. |
| |]|4/5 parko dengia girios, smėlingi pušynai. |
| | |Gamtos retenybė – Skroklaus upelio slėnis, kurio |
| | |šlaituose matomi ledynų tirpsmo ženklai. Čia yra ir |
| | |didžiausias Lietuvoje Čepkelių raisto rezervatas. |
|[pic] |[|Be rezervatų, konservacinei zonai priklauso dvi |
| |p|dešimtys gamtos ir kraštovaizdžio draustinių. |
| |i|Etnokultūriniais draustiniais paskelbta keliolika |
| |c|senų parko kaimų. |
| |]| |
|[pic] |[|Parko kaimuose dar gyvas senasis gyvenimo būdas. Dar |
| |p|daug patriarchalinio natūralaus ūkio žymių. |
| |i|Išliko seni verslai, amatai, tradicinė bitininkystė, |
| |c|vaistinis žoliavimas. Čia yra daug stalių, puodžių, |
| |]|kalvių. |
| | |Nacionalinio parko miškai žymūs grybais, uogomis, |
| | |riešutais. Daugelis dzūkų iš to ir ggyvena. |
Kuršių nerijos nacionalinis parkas
|[pic] |[|Kuršių nerija -Baltijos vandenų ir vėjų sukurta |
| |p|pasaulio gamtos stebuklas. Arti šimto kilometrų |
| |i|ilgio, siaura (plotis svyruoja nuo 380 metrų iki 3,8 |
| |c|kilometro) Nerija tęsiasi nuo Sembos pusiasalio |
| |]|pietuose iki Klaipėdos sąsiaurio Šiaurėje. |
| | |Nacionalinis parkas apima visą Lietuvai priklausančią|
| | |Nerijos sausumos dalį (apima 10 tūkstančių hektarų) |
| | |bei 16 tūkstančių hektarų jūros ir marių akvatorijos.|
| | |Saugoma ir tyrinėjama gamtinė ir kultūrinė aplinka, |
| | |skatinami senieji vverslai, ribojamos statybos. Apie |
| | |penktadalį Nerijos užima rezervatai, penktadalis |
| | |miškų skirtas rekreacijai. Sausumos ploto pusėje |
| | |įkurti kraštovaizdžio draustiniai. |
|[pic] |[|Ties Juodkrantę įsikūrusi ištisa garnių kolonija. |
| |p|Pavasarį ir rudenį daug įspūdžių suteikia paukščiai |
| |i|keliauninkai, kurių per metus perskrenda apie 15 |
| |c|milijonų. 50 km tęsiasi Baltijos paplūdimys. |
| |]|Paslaptingame, ant senųjų parabolinių kopų augančiame|
| | |Juodkrantės miške – pamario padavimų ir legendų |
| | |motyvais sukurtų medžių skulptūrų ekspozicija. Tokie |
| | |patys miškai tęsiasi nuo Kopgalio iki Nidos. Jūrų |
| | |muziejus – akvariumas, įsteigtas restauravus Kopgalio|
| | |tvirtovę. Čia lankytojus pasitinka pingvinai, galima |
| | |pasigėrėti didžiule jūrų kriauklių paroda, |
| | |pasidžiaugti egzotiškomis žuvimis, nerangiais |
| | |ruoniais, daugybe kitų įdomybių. |
|[pic] |[|Marių pakrantėje, Jūrų muziejaus prieigose, įrengtas |
| |p|etnografinis Žvejų muziejus po atviru dangumi. Kuršių|
| |i|nerijos nacionalinis parkas prasideda Kopgalyje. |
| |c| |
| |]| |
Žemaitijos nacionalinis parkas
|[pic] |[|Vienas turtingiausių gamtos lopinėlių yra Žemaitijos |
| |p|nacionalinis parkas. Čia tyvuliuoja didingas Platelių|
| |i|ežeras. Sutelkta daug Žemaičių žemės gamtos, |
| |c|istorijos ir kultūros lobių. Šis kraštas mena |
| |]|gyvybingus pagonis, senovės pilių ir šventaviečių |
| | |laikus. |
| | |Žemaitijos nacionalinis parkas įkurtas 1991 m. Jo |
| | |plotas 21700 ha. Miškai uužima 9158 ha, pelkės – 960 |
| | |ha, ežerai – 1460 ha. Jame yra 27 ežerai ir 65 |
| | |upeliai. Parke yra 215 saugomų paminklų. Šis parkas |
| | |garsus tuo, kad jame yra gausu istorinių |
| | |architektinių ir archeologinių paminklų. Iš žymesnių |
| | |architektūros paminklų reikia pabrėžti Beržorokulto |
| | |pastatų ansamblį, Platelių bažnyčią ir varpinę, |
| | |Babrungėnų vandens malūną ir vieną žymiausių – |
| | |Žemaičių kalvarijos bažnyčią, Kristaus Kančios kelio |
| | |koplyčias. |
|[pic] |[|Žemaitijos nacionalinio parko miškuose yra daug |
| |p|retųjų augalų, gyvena taurieji elniai, briedžiai ir |
| |i|stirnos, voverės, lapės ir kiškiai, bebrai ir ūdros, |
| |c|bei kiti žvėrys ir žvėreliai. Lizdus suka per |
| |]|pusantro šimto paukščių rūšių. |
| | |Parko lankytojai turi puikias galimybes pailsėti, nes|
| | |čia gausu poilsio namų ir kempingų, nurodytose |
| | |vietose galima įrengti poilsiavietes. Mėgstantiems |
| | |kaimo ramybę laukia kaimų ar vienkiemių sodybų |
| | |šeimininkai, ūkininkai ar žvejai. Aktyvaus poilsio |
| | |mėgėjus priims Platelių jachtų klubas. Čia daug |
| | |burlaivių, valčių, burlenčių ir vandens dviračių, |
| | |galima išsinuomoti kitus sporto ir turizmo reikmenis.|
| | |Vidurvasaryje vyksta plaukimo per Plateliu ežerą |
| | |varžybos. Varžybų dalyviams tenka įveikti ttris |
| | |kilometrus. Vasaros pradžioje rengiamos žemaitiškos |
| | |amatų šventės. Per Jonines parko lankytojai galės |
| | |ieškoti sąvojo paparčio žiedo. |
| | |Be to daug turtingų tautodailininkų gyvena parko |
| | |kaimuose ir vienkiemiuose. |
|[pic] |[|Atvykite į šį nuostabų gamtos kampelį ir visatai |
| |p|patirkite ir pajuskite patys. Juk Žemaitija pats |
| |i|nuostabiausias gamtos kampelis. |
| |c| |
| |]| |
Regioniniai parkai
Biržų regioninis parkas
|[pic] |[|Biržų regioninio parko užimamas plotas: 14659 ha, yra|
| |p|17 draustinių, 1 kultūros rezervatas, 17 ežerų, 28 |
| |i|upės ir upeliai, ilgesni negu 5 km. miškai užima |
| |c|38169 ha plotą. |
| |]|Rajone yra 7 dvarų parkai , seniausi Lietuvoje. |
|[pic] |[|Pabiržės apylinkėje Balandiškių kaime yra 3,5 ha |
| |p|Paluržės parkas. Jame apie 30 rūšių medžių ir krūmų, |
| |i|iš egzotiškesnių auga Neimuto pušys. Būti Biržuose ir|
| |c|neapsilankyti Astrave – tiesiog neįmanoma. Į šį |
| |]|vaizdingą parką ir garsių grafų Tiškevičių giminės |
| | |dvaro ansamblį maloniausia keliauti pėsčiomis per 525|
| | |metrų ilgio medinį tiltą, pastatyta ant polių virš |
| | |Širvenos ežero bangų. Astravo ansamblis ir parkas |
| | |užima 41 ha plotą. |
|[pic] |[|Po žeme tūnančius gipso klodus plauna vandenys. Jiems|
| |p|ištirpus į susidariusias tuštumas netikėtai prasmenga|
| |i|žemė, medžiai, kartais net pastatai
ir galvijai. |
| |c|Tokie reiškiniai vadinami karstu. Būtent šiai |
| |]|aktyvaus karsto zonai apsaugoti 1992 m. buvo įkurtas |
| | |Biržų regioninis parkas. Įdomiausios parko laikomos |
| | |karstinės vietovės – garsioji Karvės ola, Kirkilų |
| | |kraštovaizdžio ežerėliai, Karajimiškio kraštovaizdžio|
| | |draustinis ir Tatulos upės kraštovaizdžio draustinis.|
Krekenavos regioninis parkas
|[pic] |[|Beveik pačiame Lietuvos viduryje, į pietus nuo |
| |p|Panevėžio, pagal Nevėžio slėnį, driekiasi Krekenavos |
| |i|regioninis parkas. Parkas įkurtas 1992m. siekiant |
| |c|išsaugoti Nevėžio sensenį ir jo sengalvių |
| |]|hidrografinį kkompleksą, išsaugoti kultūros paveldo |
| | |vertybes, ekosistemos stabilumą, sudaryti sąlygas |
| | |sekrecijai, ir turizmui. |
|[pic] |[|Jo plotas apie 12 tūkstančių hektarų, o teritorija |
| |p|aprėpia Krekenavos, Upytės, Naujamiesčio ir Ramygalos|
| |i|seniūnijas Panevėžio rajone, bei dalį Senviliškio |
| |c|Kėdainių rajone. Parke yra keletas draustinių: |
| |]|Nevėžio vidurupio kraštovaizdžio, Linkuvos |
| | |hidrografinis, Upytės geomorfologinis, Gringalių |
| | |botaninis zoologinis, Ramygalos telmologinis, Upytės |
| | |memorialinis ir Krekenavos urbanistinis. Pusę parko |
| | |teritorijos sudaro miškai, vietomis išsibarstę senų |
| | |ąžuolynų plotai. Juose auga apie 700 augalų rūšių, iš|
| | |kurių 9 įtrauktos į Lietuvos Raudonąją knygą. |
| | |Miškuose galima pamatyti retus augalus: karališkąją |
| | |glindę, šalmuotąją gegužraibę, tuščiavidurį rutenį. |
| | |Čia auga įdomūs medžiai: daugiakamienė ppušis Kalnelio|
| | |kaime, Gringailių miško ąžuolas, Daniliškio parke |
| | |driekiasi įspūdinga liepų alėja. Leonardavo parke |
| | |auga 2 virgininiai kadagiai. |
|[pic] |[|Parke suskaičiuota per140 paukščių rūšių. Kai kurie |
| |p|retos ir saugomos rūšys: ereliai, gervės, juodieji |
| |i|gandrai, yra nemažai žinduolių: stumbrų, ūdrų, |
| |c|lazdyninių miegapelių. Linkuvos upelio vagoje guli |
| |]|akmuo Rapolas. |
Kurtuvėnų regioninis parkas
|[pic] |[|Kurtuvėnų regioninis parkas turi daugybę įdomių |
| |p|lankytinų vietų.Važiuojant iš Šiaulių Užvenčio link, |
| |i|galime išvysti didžiausią plotą Lietuvoje užimančius |
| |c|Svilės šaltinius, kurie turi gydomųjų galių. Šiame |
| |]|regioniniame parke nemažai piliakalnių: Vainagių, |
| | |Kurtuvėnų ir Bubių. Kurtuvėnų dvaras – vienas iš |
| | |seniausių Lietuvoje. |
|[pic] |[|Prieš Raudos upelį galima išvysti gamtos paminklą – |
| |p|"Šešiakamienę" eglę. Unikalios eeglės aukštis – apie |
| |i|23 m., kamienų skersmuo – nuo 02 iki 0,4 m. Šalia |
| |c|senojo tilto per Dubysos upę auga penkios Bubių |
| |]|tuopos , kurių aukštis – apie 35 m., o apimtis |
| | |daugiau nei 5 m. |
|[pic[pic]Ne[|Netoli nuo Svilės šaltinių yra dar viena unikali |
| |p|vieta – Kryžių kryžkelė. Žmonės manydami, jog ta |
| |i|vieta šventa, kryžkelėje pradėjo melstis, statyti |
| |c|kryžius, kabinti rožančius. |
| |]/p>
Nemuno deltos regioninis parkas
|[pic[pic]Ne[|Nemuno deltos regioninis pparkas buvo įsteigtas 1992 |
| |p|metais siekiant išsaugoti originalų Nemuno deltos |
| |i|kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros |
| |c|paveldo vertybes. Parko plotas – daugiau kaip 29 |
| |]kst. ha. Jis apima Nemuno deltos dalį su Ventės |
| | |ragu, Rusnės sala, prisišliejusiomis Ragininkų, |
| | |Galzdonų salomis, Krokų Lankos ežeru, Aukštumalos, |
| | |Rupkalvių, Medžioklės pelkėmis. |
|[pic[pic]Da[|Dabartinio regioninio parko paviršius – lėkšta, žema |
| |p|Nemuno deltos lyguma, susidariusi iš upės sąnašų. |
| |i|Pamarys ir delta nuo seno garsėjo kaip žvejų kraštas.|
| |c|Ir ne be reikalo. Žuvies čia išties daug. Deltoje |
| |]šia spintelės, stintos, šamai, karosai. Lašiša ir |
| | |šlakis įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą. Verslinė |
| | |žvejyba daugelyje regioninio parko vandens telkinių |
| | |reguliuojama ir ribojama. |
|[pic[pic]Ne[|Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje aptikta |
| |p|41 žinduolių rūšis. 10 jų įtraukta į Lietuvos |
| |i|Raudonąją knygą. Parko miškuose galima išvysti ir |
| |c|visur įprastų lapių, ir rečiau sutinkamų šermuonėlių,|
| |]benkščių, akmeninių ir miškinių kiaunių bei |
| | |kanadinių audinių, gyvenančių prie žuvingų parko upių|
| | |bei ežerų. Iš vabzdžiaėdžių parko gyventojų verta |
| | |paminėti vandeninį kirstuką, iš graužikų – lazdyninę |
| | |miegapelę. |
Rezervatai
|[pic[pic]Č[|Čepkelių valstybinis rezervatas |
| |p|Rezervatas įsteigtas 1975 m., siekiant išsaugoti |
| |i|vieną seniausių ir unikaliausių Lietuvos miško |
| |c|pelkių, mišku apaugusias žemynines kopas, reliktinius|
| |]erus, natūralų hidrologinį pelkės rėžimą, vertingą |
| | |ir retą augaliją bei gyvūniją. |
| | |Čepkeliai – tai unikalus, žmogaus veiklos mažai |
| | |paliestas pelkynų kompleksas. Didžiausius plotus |
| | |užima kimininė aukštapelkė, apaugusi retomis |
| | |keružėmis pušaitėmis. Rytinėje pelkės dalyje |
| | |susitelkę daugiau kaip 20 ežerėlių. Pietinėje dalyje |
| | |aukštapelkė pamažu pereina į žemapelkes, čia plyti |
| | |viksvynai, nendrynai ir karklynai. Vakariniame |
| | |rezervato pakraštyje šlapiuose juodalksnynuose ir |
| | |viksvynuose prasideda Musteikos upelis. Apie jį |
| | |susitelkę eglynai ir mišrūs, užmirkę miškai. |
| | |Didesnė rezervato miškų dalis – tai sausi kerpšiliai |
| | |ir brukniašiliai, augantys ant pelkynus supančių |
| | |kopų. Rezervatas pasižymi išskirtine buveinių ir |
| | |rūšių įvairove, saugomų augalų ir gyvūnų rūšių gausa.|
| | |Čia peri rezervato simboliu tapę kurtiniai, yra |
| | |didžiausios Lietuvoje gervių peryklos. |
| | | |
|[pic[pic]Ž[|Žuvinto valstybinis rezervatas |
| |p|Žuvinto valstybinis rezervatas įsteigtas 1937 m., |
| |i|siekiant išsaugoti Žuvinto ežero ir jį supančių |
| |c|pelkynų ekosistemas, turtingą gyvūnijos pasaulį, ypač|
| |]kščius. Žuvinto rezervatas yra Vidurio Lietuvos |
| | |žemumos pietuose. Jis apima dalį Žuvinto pelkės ir |
| | |pietrytinėje dalyje telkšantį Žuvinto ežerą. |
| | |Rezervato simbolis – Žuvinto ežeras užima 975 ha. Jis|
| | |eutrofinis, labai seklus. |
| | |Žuvinto palios – didžiausias šalyje pelkinis masyvas.|
| | |Bendras pelkės plotas 6847 ha. |
| | |Žuvintas – tai pirmas Lietuvoje rezervatas, ilgą |
| | |laiką garsėjęs kaip paukščių karalija. Jis įsteigtas |
| | |prof. Tado Ivanausko pastangų dėka. Žuvinto ežeras |
| | |labai seklus, dumblėtas, čia vieši viršvandeninė ir |
| | |povandeninė augalija, jame gausu plaukiojančių |
| | |augalijos salelių – kinių. Prie ežero šliejasi du |
| | |aukštapelkių masyvai bei didžiuliai nendrynų ir |
| | |viksvynų plotai. Vakariniame pakraštyje rezervatui |
| | |priskiriama dalis Buktos girios. |
| | |Žuvinto ežeras vadinamas Lietuvos gulbių lopšiu, |
| | |būtent iš čia gulbės nebylės paplito po Lietuvos |
| | |ežerus. |
| | |Žuvinto rezervate užregistruotos net 255 paukščių |
| | |rūšys, ežeras garsėja perinčių vandens paukščių |
| | |gausa. Čia apsistoja ir daugiatūkstantiniai |
| | |migruojančių žąsų pulkai, gervės. Ežerą supančiuose |
| | |miškuose ir pelkėse nemažai saugomų augalų rūšių. |
| | | |
|[pic[pic]Vi[|Viešvilės valstybinis rezervatas |
| |p|Viešvilės valstybinis rezervatas įsteigtas 1991 m., |
| |i|siekiant išsaugoti gamtiniu požiūriu labai vertingą, |
| |c|natūralią Viešvilės upelio baseino ekosistemą. 1993
|
| |]paskelbtas tarptautinės svarbos pelke. |
| | |Rezervatas plyti 400 km2 Karšuvos girioje, Karšuvos |
| | |žemumoje, kuri susiformavo traukiantis ledynui. |
| | |Tuomet ji buvo apsemta seklaus prieledyninio baseino |
| | |ir apnešta senovinės Nemuno deltos nuosėdomis – |
| | |smėliais. Poledynmečiu žemesnės vietos užpelkėjo, o |
| | |sausesnėse vėjas supustė smėlio kopų masyvus. Šalia |
| | |rezervato yra Kaskalnio geomorfologinis draustinis, |
| | |kuriame saugomos aukščiausios žemyninės kopos |
| | |Lietuvoje. Pelkės užima apie 60% rezervato |
| | |teritorijos. |
| | |Viešvilės rezervato pagrindinė „ašis“ – Viešvilės |
| | |upelis (ilgis 21,4 km, rezervatu teka 15 km). Tai |
| | |vienas natūraliausių nesureguliuotų ūpelių, kurio |
| | |bemaž visas baseinas išsidėstęs miškingoje |
| | |teritorijoje. Viešvilės ištakos – Artosios šiaurėje |
| | |telkšantis 6 ha Buveinių ežerėlis. Aukštupyje 6,5 km |
| | |ji lėtai vingiuoja vien pelkėmis. Vidurupyje, |
| | |papildoma iš gausių šaltinių, suformuotu nedideliu |
| | |slėniuku kerta kopomis nusėta smėlingą lygumą. Deja, |
| | |tuoj už rezervato ribos yra pastatytos dvi užtvankos,|
| | |kurios sustabdo natūralią tėkmę bei užtveria kelią |
| | |praeivėms žuvims. |
| | |Pelkę supančiuose miškuose vyrauja sausi pušynai, tik|
| | |vakarinėje dalyje auga šiek tiek eglynų. |
| | |Rezervate ggyvena lūšys, vilkai, ūdros. |
| | |Viešvilės rezervatas yra viena gausiausių gervių |
| | |peryklų Lietuvoje, nusileidžianti nebent Čepkeliams, |
| | |čia nemažai ir kitų paukščių rūšių, turtingas augalų |
| | |bei vabzdžių pasaulis. |
| | | |
|[pic[pic]Ka[|Kamanų valstybinis rezervatas |
| |p|Kamanų rezervatas – tai agrarinių plotų supamas |
|[pic]didžiausias šiaurės Lietuvoje pelkinis kompleksas. |
| |c|Rezervatas apima Kamanų pelkę ir apypelkio miškus. |
| |]|Rezervatas įkurtas 1979 m. |
| | |Kamanų rezervato aukštapelkės didžiausius plotus |
| | |užima kupstuoti gailiniai pušynai su neaukštomis |
| | |pušimis, gailių, viržių, tekšių sąžalynais. Plynėse |
| | |samanų dangą formuoja kiminai. Čia retame krūmokšnių |
| | |ir žolių arde vyrauja spanguolės, viržiai, švyliai. |
| | |Kamanų pelkę supa miškai, kuriuos sudaro įvairūs |
| | ||spygliuočių ir lapuočių, bet dažniausiai mišrūs |
| | |medynai. Pelkės puošmena yra Nimfėjų ir Salų |
| | |ežerėliai su labai vaizdingomis pakrantėmis ir 6 ha |
| | |ploto Kamanų ežeras. Rezervate aptiktos net 26 |
| | |saugomų augalų rūšys – čia gausu plačialapių |
| | |klumpančių, auga virininis varpenis, mažalapė |
| | |saulašarė ir kiti Lietuvoje labai reti augalai. |
| | |Turtingas vabzdžių pasaulis. Nuolat gyvena vilkai, |
| | |lankosi lūšys, rasta lazdyninė miegapelė. |
Draustiniai
|[pic[pic]Dr[|Draustiniai steigiami turint tikslą išsaugoti bbei atkurti |
| |p|kurį vieną arba keletą gamtos komponentų ir išlaikyti |
|[pic]bendrąjį ekologinį balansą. Draustiniams nustatoma dalinės |
| |c|gamtos apsaugos tvarka, leidžianti tokią ūkinę bei kitą |
| |]|veiklą ir tokios apimties, kuri neprieštarauja draustinių |
| | |tikslams bei uždaviniams. Draustinių plotai liekai |
| | |ankstesnių žemės ar vandens naudotojų žinioje, ir jie |
| | |privalo laikytis nustatytos juose tvarkos. |
| | |Draustinių rūšys: |
| | |1. Geologiniai |
| | |2. Hidrografiniai |
| | |3. Pedologiniai |
| | |4. Hidrologiniai |
| | |5. Botaniniai |
| | |6. Zoologiniai |
| | |7. Botaniniai – zoologiniai |
| | |8. Kraštovaizdžio, arba landšaftiniai |
| | |9. Geomorfologiniai |
| |[|Į[|Įvairių rūšių draustiniai turi jų paskirtį atitinkančias |
| |p|taisykles ir tvarką, t.y. režimą. Paprastai kiekvienos |
|[pic]rūšies draustinių nuostatose numatyta po keletą draudimų |
| |c|arba apribojimų, padedančių išsaugoti jiems būdingas |
| |]|vertybes. Pavyzdžiui, geologiniuose draustiniuose |
| | |draudžiama griauti, kasinėti ar užpilti atodangas ir |
| | |karstines įgriuvas, rinkti bei sprogdinti riedulius ir |
| | |steigti kasinius; botaniniuose – kultūrinti pievas, keisti |
| | |naudmenas, vartoti pesticidus, kirsti medžius ūkiniais |
| | |tikslais sklypuose su retųjų rūšių augalais. |
| | |Dabartinis valstybinių draustinių tinklas respublikoje ėmė |
| | |formuotis tik nuo 1959 metų. |
|[pic[pic][p[|[pic]p>
| |p| |
| |i| |
| |c| |
| |]| |
Parkų gyvunai, bei augalai
| |Briedis » |
|[pic[pic| |
|]
|[pic[pic|Ondatra » |
|]
|[pic[pic|Paprastoji |
|]verė » |
|[pic[pic|Barsukas » |
|]
|[pic[pic|Danielius » |
|]
|[pic[pic|Miškinė |
|]aunė » |
|[pic[pic|Pilkasis |
|]škis » |
|[pic[pic|Rudoji lapė »|
|]
|[pic[pic|Stirna » |
|]
|[pic[pic|Stumbras » |
|]
|[pic[pic|Šernas » |
|]
|[pic[pic|Taurusis |
|]nias » |
|[pic[pic|Upinis bebras|
|]
|[pic[pic|Antys » |
|]
|[pic[pic|Baltasis |
|]ndras » |
|[pic[pic|Didysis genys|
|] |
|[pic[pic|Didysis |
|]uokas » |
|[pic[pic|Didžioji zylė|
|] |
|[pic[pic|Dirvinis |
|]eversys » |
|[pic[pic|Gegutė » |
|]
|[pic[pic|Gulbė » |
|]
|[pic[pic|Juodasis |
|]ndras » |
|[pic[pic|Juodasis |
|]razdas » |
|[pic[pic|Kukutis » |
|]
|[pic[pic|Lakštingala »|
|]
|[pic[pic|Mažasis genys|
|] |
|[pic[pic|Mažoji |
|]sinukė » |
|[pic[pic|Miškinis |
|]lviukas » |
|[pic[pic|Naminė pelėda|
|] |
|[pic[pic|Paprastoji |
|]dšarkė » |
|[pic[pic|Pilkoji |
|]sinukė » |
|[pic[pic|Smilginis |
|]razdas » |
|[pic[pic|Varna » |
|]
|[pic[pic|Paprastasis |
|]ermukšnis » |
|[pic[pic|Paprastoji |
|]nažolė » |
|[pic[pic|Paprastoji |
|]anguolė » |
|[pic[pic|Rudeninė |
|]audalė » |
|[pic[pic|Rugiagėlė » |
|]
|[pic[pic|Mėlynė » |
|]
|[pic[pic|Mažažiedė |
|]ndens |
| |lelija » |
|[pic[pic|Keturbriaunis|
|]iobrelis » |
|[pic[pic|Gelsvalapė |
|]nis » |
|[pic[pic|Dirvinė |
|]uona » |
|[pic[pic|Ilgagalvis |
|]bilas » |
|[pic[pic|Sibirinis |
|]lkdalgis » |
|[pic[pic|Bestiebė |
|]nis » |
