Suomija

SUOMIJA

PALYGINKIM SUOMIJA SU LIETUVA

Šalis

Plotas km Gyventojų skaičius Sostinė ( gyv. Skaičius) Piniginis vienetas

SUOMIJA

338 130 5 109 148 Helsinkis

( 516 572) euras

LIETUVA

65 296 3 715 000 Vilnius (576 000) litas

Mediena – svarbi Suomijos žaliava

Miškas – didelis šios šalies turtas. Miškininkystė nuo seno yra vienas svarbiausių šalies verslų. Iš medienos suomiai gamina daug įvairių gaminių: rąstus, lentas, surenkamus namus, baldus, celiuliozę, kartoną, popierių, dirbtinį šilką, spiritą ir kt. Didelę dalį iš medienos pagamintos produkcijos suomiai eksportuoja į kitas šalis. Pavyzdžiui:

• Iš 100 pasaulyje pagaminamų lentų 20 išpjaunama Suomijoje;

• Suomija pirmauja EEuropoje pagal popieriaus gamybą ir jo eksportą;

• 1 gyventojui popieriaus suomiai pagamina daugiausiai pasaulyje (1300 kg/m.).

Medienai išgabenti iš kirtaviečių į perdirbimo įmones suomiai naudoja galingą ir modernią techniką. Tačiau pigiausia yra transportuoti medieną upėmis bei ežerais. Daug medienos plukdoma Saimos ežerynu. Beveik visos didesnės medienos perdirbimo įmonės įkurtos prie Botnijos arba Suomių įlankos, nes čia patogiau eksportuoti medieną į kitas šalis.

Medienos perdirbimo pramonė garsėja šalyje ne tik viena svarbiausių pramonės šakų, bet ir kaip didžiausia vandens bei oro teršėja. Suomijos vyriausybė ppriėmė daugybę įstatymų, įgaliojusių įmonių šeimininkus modernizuoti medienos perdirbimą, apsirūpinti vandens ir oro valymo įrenginiais.

Daugelį metų miškininkystei ir medienos pramonei šalyje buvo skiriamas didžiausias dėmesys. Šiuo metu plėtojamos ir kitos pramonės šakos. Didelę reikšmę Suomijoje įgavo mašinų pramonė. Daugelis šalyje gaminamų mašinų skiriamos miško darbams ir medienai perdirbti. Be to, suomiai gamina kompiuterius, elektronikos prekes, įvairią chemijos pramonės produkciją

Suomiai ir jų daininga kalba

Suomiai ir jų kalba nėra giminingi skandinavams. Suomių protėviai yra finų ir ugrų gentys, senovėje atsikėlusios į šiuos kraštus iš rytų. Praeityje suomių gyvenamą teritoriją užkariavo švedai. Iš jų suomiai perėmė nemažai skandinaviškų tradicijų, bet išsaugojo savo kalbą. Suomiams giminingi estai, Skandinavijos šiaurėje gyvenantys samiai ir kai kurios šiaurės Rusijos tautelės (karelai, komiai ir kt.).

Suomių pirtys

Neatskiriama suomių buities dalis – pirtis, arba sauna. Sunku įsivaizduoti suomį savo gyvenamajame name ar vasarnamyje neturintį pirties. Jų šalyje yra daugiau nei puse milijono. Suomių pirtys tai ne tik tradicija, bet ir ritualas. Sauna kaitinama iki 90 – 120 C. Ant įkaitusių aakmenų pilamas vanduo, kuris tuoj pat išgaruoja ir virsta sausu garu. Esant sausam, įkaitusiam garui, yra lengviau kvepuoti. Po pirties įprasta išsimaudyti ežere arba pasivolioti sniege. Suomiai mano, jog sauna stiprina organizmą, padeda išvengti daugelio ligų.

Apie suomių tautinį charakterį.

Iš lėtakalbių suomių juokiasi visas pasaulis.

Trys suomiai gaudo žuvį. „Matyt nekibs“, – ištaria vienas kitos dienos rytą. „Taip, nekibs“, vakare pritaria antras. „Reikėjo mažiau plepėti, gal būtų kibę“, – piktai priekaištauja trečias, po paros vyniodamas meškerias. Įpratę vieną sykį pasakyti ir to žžodžio laikytis, suomiai pasijunta bejėgiai, bendraudami su plepiais Europos Sąjungos šalių žmonėmis.