sveicarija
ŠVEICARIJA
2003 m liepos mėnesį Pedagogų profesinės raidos centras kartu su turizmo
agentūra „Kiveda“ organizavo pažintinę kelionę-seminarą švietimo įstaigų
vadovams Šveicarijoje. Šitoje turistinėje – pažintinėje kelionėje dalyvavo
ir Klaipėdos m. “Žaliakalnio” vid. mokyklos mokytojai: Galina Rengė, Vera
Kibickienė, Liudmila Gorbatova, Saulė Stakienė, Sergejus Bondar, Klaudija
Machalina, Larisa Jarovik. Susitikimų Ciuricho gimnazijos metu vyko
diskusijos, susipažinome su Šveicarijos švietimo sistemos struktūra. O
kelionės metu patyrėme nepakartojamų įspūdžių, kuriais ir norime
pasidalinti apie Šveicariją.
[pic]
Šveicarija- 41,3 tūkstan. km plotą, 7 mln.gyventojų turinti Alpių kalnų
šalis. Šveicarija – neutrali valstybė, nnuo 1815 m. nedalyvavusi jokiame
Europos kare. Tai uždarų kalnų bendruomenių šalis, jos žmonės kalba
keturiomis kalbomis – tai daugiakalbiškiausia Europos valstybė. Vokiečių,
prancūzų ir italų kalbos yra valstybinės, bet kaimeliuose kalbama
oficialiai įteisinta retoromanų kalba. Vis dėlto Šveicarija – daugeliu
atžvilgiu itin vieninga valstybė, sugebėjusi iš kuklių savo išteklių
sukurti klestinčią ekonomiką. Dėl neutralaus statuso ir politinio stabilumo
ji tapo svarbiu finansų centru. Tarptautinis valiutos ir finansų centras –
Ciurichas, Ženeva, Bazelis: pirmoji vieta pasaulyje pagal „patrauklumą“
užsienio investicijoms. Valstybėje yra apie 5000 bankų. Bankininkas negali
išduoti indėlininko pavardės &– kitaip gresia kalėjimas. Šveicarijos bankas
padengtas auksu. Tik gimęs vaikas gauna pasveikinimą iš banko ir atitinkamą
sumą, kuriuos po 10 metų gali pasiimti, tėvams įnešus didesnę sumą. Netgi
banko langeliai pritaikyti vaikui. Yra sakoma, kad Šveicarijos vaikų
pirmieji žodžiai: mama, tėtis ir taupumas. TTylėjimas – auksas. Banko
palūkanos neviršija 3-5%, mažesnėse bankuose – 6-7% metinių. Turtuoliai
nesistengia išsiskirti iš kitų daiktais, rūbais, mašina – savo turto
nedemonstruoja. Kas antras šveicaras turi automobilį. Kaimeliuose gyvena
turtingai. Turtingi, nes investavę pinigus į draudimo ir turizmo bendroves.
Pagrindinės pajamos iš turizmo.
Neturėdama jokių žaliavų Šveicarija tapo svarbia pramonine valstybe.
Kvalifikuota darbo jėga gamina brangius ir lengvus gaminius. Būdama maža,
Šveicarija juos eksportuoja, todėl dauguma firmų turi po visą pasaulį
išsibarsčiusius filialus. Svarbią vietą užima vaistų gamyba. Kasmet
eksportuojama 50mln. laikrodžių. Alpių šlaituose auginami vaisiai ir
vynuogės. Tradicinė ūkio šaka – pienininkystė. Iš pieno gaminami visokie
sūriai, pvz.ementalio.
Žymūs žmonės galvoja – kiekvienas neturi būti tiek turtingas, kad negalėtų
nusipirkti kito ir negali būti tiek neturtingas, kad negalėtų jo nupirkti.
Šveicarai apie pinigus nekalba, jie jų turi.
Šveicarai apie save:
VAIKAI NEVERKIA, ŠŠUNYS NELOJA, KARVĖS NEMYKIA,ŠALIS
NEBRAŠKA
Šveicarai švenčia šventes, ypač mėgstamos pavasario, kai ganomi gyvuliai ir
grojama 3 m ragu. Smagios svogūnų šventės – gaminami valgiai svogūnų.
Šveicarai labai uždari žmonės. 40metų pragyvenę kaimynystėje tik
pasisveikina ir kalba apie daržus. Į svečius nevaikšto – supranta kaip
laiko gaišinimą. Netgi vaikai, atvažiavę pas tėvus per šventes, išgėrę po
taurę, galvoja kaip daug laiko praleidę. Vaikais rūpinasi finansiškai tik
iki gimnazijos, po to verskis kaip išmanai. Užsidirba iš akcijų, moka
mokesčius į pensijų fondą, taip apsirūpindami ir žinodami kiek galės leisti
senatvėje. SSlaugos namuose pagal pens. fondų dydį jiems skiriami patogumai.
Gyventojų sk. – apie 6mln., iš jų 1/3 sudaro užsieniečiai. Kai užsieniečiui
gimsta vaikas, jis negauna pilietybės – turi pragyventi 8 metus, bet galima
nusipirkti, tai daro nauji rusai. Sumoki 50000 frankų ir lauki eilės dėl
paso arba lauki kol kažkas numirs.
Kada kalbama apie poilsį, gryną orą, kalnus, slidinėjimą, šokoladą,
laikrodžius, karves, pieną, bankus – mintyse turima Šveicarija. Šveicarijos
gamtos grožis yra šalies vizitinė kortelė. Alpės – (buvo laikoma piktų
dvasių buveinė) čia žmonės gali gyventi tik už nuodėmes. Stabtelime prie
galingų vandeningiausių Europoje Reino krioklių.
ŽENEVA – laikoma Šveicarijos elegancijos simboliu. Sakoma, kad Ženevos
ežeras ir yra visa Ženeva. Ežerą puošia “gyvoji skulptūra” – fontanas
išmetantis vandens versmę į 130 m aukštį. Prie ežero nutįsta nuostabūs
parkai. Neįmanoma įsivaizduoti Ženevos be gėlių laikrodžio, sudaryto iš
6000 gėlių.
[pic]
Daugelis Šveicarijos bankų ir firmų įsikūrusios Ženevoje. Šiame mieste
veikia daug tarptautinių organizacijų, kurias pritraukė šalies neutralus
statusas ir politinis stabilumas. Tai Raudonasis Kryžius, Pasaulinė
sveikatos organizacija, Jungtinių tautų Europos skyriaus būstinė. Vykstame
į Prancūziją prie Monblano į Šamoni miestelį. Iškyla prie aukščiausio
Europos kalno, pakilimas lyno keltuvu į Midi viršūnę (3842m) iš kur
nuostabi apžvalga į Monblaną. Toliau keliaujama Martini, Montrio, Simental
slėnio vaizdingais keliais.
Išgarsinti Reichenbacho kriokliai – per 1 sek. iškrenta 20000 litrų
vandens. Nuo didelio aukščio (apie 300m) krentant vandeniui, kartais nnumeta
akmenis. Vanduo juos suka ardydamas akmenis ir uolienas, taip atsiranda
duobės ir platinamos vagos. Aarės upės tarpeklis atsirado ledynams
išgriaužus uolienas. Ledynai slinko ir ardė kalnus, taip išgriauždami
tarpeklius. Praėjome 1500 metrų. Ronos ledynas (2300m), pasivaikščiojimas
prie Ronos ištakų. Kiekvieną pavasarį (05 mėn) išvalo, sutvirtina šį plyšį,
nes jis tirpsta.
Sostinė Bernas. Bernas be meškų, tai Paryžius be Eifelio bokšto. Tai
-miesto simbolis. O meškų visur – ant vėliavų, ant mašinų numerių, o gyvų –
senamiesčio pabaigoje įrengtame šulinyje. Unikalus senamiestis, kuriam
žavesio suteikia fontanai, papuošti spalvingomis skulptūromis, toliau
parlamentas, rotušė, katedra, bokšto laikrodis. Ciurichas – tai ekonominė
ir finansinė Švedijos sostinė. Miesto centras – tai geležinkelio stotis.Tai
prestižiniai pastatai, būstinės. Mokėsi J. Biliūnas, Pečkauskaitė,
Šalkauskis, Putinas. Tai turtuolių miestas, nusėdę pinigai bankuose.
„Naujasis lietuvis įnešęs 3mln. frankų jautėsi nejaukiai, kad nedingtų
pinigai. Bankininkas nuramino – visi įnešę smulkią sumą jaučiasi
nejaukiai.”Liucerno miestas prie Keturių Kantonų ežero.
Senamiestis:garsieji tiltai (Koplyčios ir Malūnų), rotušė, Katedra,
bažnyčia, Liūto aikštė.
Lichtenšteinas (sostinė Vaducas) – mažytė vokiškai kalbanti kunigaikštystė
yra viena iš keleto nykštukinių Europos valstybėlių. Ji nėra visiškai
nepriklausoma, nes naudojasi šv. valiuta, pašto ir tel. paslaugomis. Licht
leidžia puošnius pašto ženklus, kuriuos labai vertina kolekcionieriai.
Pašto ženklai duoda l0 procentų metinių šalies pajamų. Daug pajamų duoda
intensyvus žemės ūkis, klestinčios smulkios pramonės įmonės ir turizmas.
Dėl ekonomikos įvairumo šalis tapo labai turtinga.
LEGENDA – ADELVEISO gėlė – aalpių simbolis – švelnumo ir
meilės
Ten kalnuose, kur buvo sniegas ir šaltis, gyveno vėjas ir turėjo nepaprasto
grožio dukrą. Gyveno, džiaugėsi ir kartais iš karto atskrisdavo,
pasklisdavo gėlių aromatas, vyšnių žiedų ir obelų. Dukra klausė, kas tai-
tai kvapas nuo uolos iš papėdės. Ir aš noriu, – tai skriskime, pajausi,
įkvėpsi ir pamatysi koks ten grožis. – Negaliu, – tėvas senas. Tėvas
pažadėjo to gėlių aromato atnešti dukrai. Bet ne viena gėlė žemėje
nesutiko, nes čia buvo šilta, gera, žmonės mylėjo, o kalnuose šalta, niūru.
Tik viena liūdna gėlelė sutiko, į kurią žmonės žemėje nežiūrėjo. Bėgo metai
– kalnų vėjai ją glostė, lepino, saugojo nuo šalčio. Ji išaugo, išgražėjo
ir ją pavadino Adelveiso. Dabar norintys jaunikiai įrodyti meilę savo
sužadėtinei, kopia į kalnus jos ieškoti.
Kalnų jau nebebus
Galbūt tik vėjas padvelks atšiauriu išdidumu
Ir aš akimirka iš laimės suvirpėjus kaip elgeta suklupsiu prie
namų.
PRAGARAS IR ROJUS (skirtumai)
Pragaras – didžiulis baltas stalas, daug vaisių, sėdi žmonės baltais
rūbais, ilgom rankovėm – jie negali paimti nuo stalo vaisių. Rojus – tas
pats baltas stalas. žmonės ilgom rankovėm, jie nieko negali įsidėti į
burną, bet gali įdėti vienas kitam. Šveicarija panaši į rojų.
Mokyklos muziejui projekto dalyviai įteikė dovaną – mokyklos maketą su
septyniolika vėliavėlių, simbolizuojančių tautas (Rusija, Lietuva, Ukraina,
Baltarusija, Azerbaidžanas, Armėnija, Izraelis, Lenkija,
Totorija,
Vengrija, Čekija, Latvija, Vokietija, Gruzija, Komija, Moldova, Dagestanas
(avarų tauta).
Tautų ratelis – mūsų mokyklos pasididžiavimas!
[pic]
[pic]
iŠVEICARIJA
Kalnų viršūnių įspūdžio žodžiais neišsakysi.
Pirmoji tranzitinė šalis – Lenkija, kurios teritorija nuvažiuosite apie
750 km. Pagal dydį Lenkija – septinta Europoje. Mums, lietuviams, ji yra
tarsi „langas“ į Europą, nes per Lenkiją šakojasi keliai į daugelį Europos
valstybių. Tarp įvairių šalies regionų skirtumai yra gana dideli – kuo jūs
ir įsitikinsite.
Kelias eis per Augustavo miestą, kurį išgarsino 1862 m. pastatytas 102
km ilgio kanalas. Tai bbuvo Lenkijos technikos laimėjimas.
Legendomis apdainuota šalies sostinė Varšuva, turinti per tūkstantį
istorinių paminklų, amžių eigoje kelis sykius buvo griaunama ir vėl
klestėjo. Dabar į sostinę skverbiasi bankų ir verslo gijos iš viso
pasaulio, kyla stiklu tvieskiantys dangoraižiai.
Nuo Varšuvos kelias pasuks link Žemutinės Silezijos sostinės – Vroclavo,
ketvirto pagal dydį Lenkijos miesto, esančio prie Oderio upės. Vroclavas
visada buvo vienu didžiausių miestu šioje Europos dalyje, o viduramžiais
konkuravo su Praha. Miesto ribose yra daug atšakų ir kanalų, per kuriuos
nutiesta 114 tiltų. Miesto simboliu laikomas kabantis GGrunvaldo tiltas.
Už Vroclavo prasidėję labai seni Sudetų kalnai pagyvins kraštovaizdį iki
pat Lenkijos – Čekijos pasienio.
Čekijos vardas asocijuojasi su Bohemijos stiklu ir porcelianu, alumi,
santechnikos gaminiais, automobiliais. Šalis garsėja knygų leidyba,
aukštosiomis mokyklomis, gausybe muziejų. Nuo seno Čekija vadinama „Europos
konservatorija“.
Vienas ggražiausių Europos miestų – Praha – jus pasitiks vėlų vakarą.
Karolio tiltas, Prahos pilis – buvusi karalių rezidencija (dabar –
Prezidentūra), Senojo miesto Rotušės bokštas su XV a. įrengtu astronominiu
laikrodžiu – didžiulio turistų antplūdžio sulaukiantys objektai.
Nakvynė viešbutyje.
Po pusryčių išvyksite į Karlovy Vary kurortą, pasaulyje geriau žinomą
senuoju pavadinimu – Karlsbadas. Nuo pat viduramžių miestas garsėja dvylika
karštų mineralinių šaltinių, naudojamų gydymui. Paties karščiausio šaltinio
– Geizerio – vanduo naudojamas ne vien gėrimui, bet ir vonių procedūroms.
Jūs turėsite galimybę išsimaudyti atvirame terminiame baseine. Yra sauna,
masažo kabinetas.
Pasikėlę funikulieriumi į 556 m aukščio Draugystės kalvą, pasigėrėsite
miškingomis kalvotomis apylinkėmis. Paragausite karštųjų versmių vandens.
Laisvu laiku galima papietauti, pasimėgauti kurorto ramybe,
pasivaikščioti. Vakare išvyksite link Šveicarijos.
Kirtus Čekijos – Vokietijos sieną, naktį apie 500 km važiuosite
Vokietijos teritorija: Niurnbergo kkryptimi (Bavarija), po to – Štutgarto,
Singeno (Badeno-Viurtembergo žemė).
Kada kalbama apie poilsį, gryną orą, kalnus, slidinėjimą, šokoladą,
laikrodžius, karves, pieną, bankus – mintyse turima Šveicarija. Santykinai
maža lyginant su kitomis Europos valstybėmis, bet savo galia – milžinė. Tai
– viena stambiausių finansinių imperijų Vakarų pasaulyje.
Šveicarijos gamtos grožis yra šios šalies vizitinė kortelė.
Ankstų rytą būsite Šveicarijoje.
Stein am Rhein – viduramžių miestelis (3 000 gyventojų) – vienas
gražiausių Šveicarijoje. Iš amžių glūdumos išlikę kilmingų didikų būstai,
kurių namų fasadai turtingai dekoruoti, puošti iškyšomis ir freskomis. Čia
viskas tarsi sustingo amžiams, kaip pasakoje apie Miegančią Gražuolę.
Neveltui per metus miestą aplanko 32 000 turistų.
Važiuojant link Bruneno kurorto, ties Rapperswil kirsite Ciuricho ežerą,
nutįsusį į ilgį 28 kilometrus. Tai – vienas švariausių šalies ežerų.
Aplankysite Švico kantonui priklausančią Einsieldeln benediktinų abatiją
(XVIII a.). Tai svarbiausia piligrimų lankoma vieta Šveicarijoje – čia
saugoma Juodoji Madona. Nedidelė medinė statulėlė, išdrožta XV a., kuriai
patikėti savo troškimus ir atvyksta maldininkai. Ji saugoma Dievo Motinos
koplyčioje, pastatytoje toje vietoje, kur IX a. buvo nužudytas čia gyvenąs
atsiskyrėlis. Abatija garsėja turtinga biblioteka, Princų sale, Didžiąja
sale, kur eksponuojamos vienuolynui priklausančios kolekcijos.
Bruneno kurortas ilsisi prie Ūrio ežero – vienos iš Keturių kantonų
ežero atšakos. Ūrio ežerą juosia „Šveicarų kelias“, nutiestas šalies 700
metų jubiliejaus proga. Dėka įrengtų vietų, žyminčių tą ar kitą kraštą, šis
kelias suteikia galimybę susipažinti su Šveicarija. Nusileisite žemyn prie
ežero, kur pastatyta koplytėlė šveicarų nacionaliniam didvyriui Viliui
Teliui.
Nakvynė viešbutyje.
Ryte išvyksite Meiringen kryptimi. Jus pakerės Šveicarijos Alpių ir
ežerų grožis. Juk Šveicarija grožio etalonu tapo dėl pasakiškos gamtos.
Netoli Meiringen miestelio yra 1,4 km ilgio ir 200 m gylio Arės upės
tarpeklis. Praėję trasa, įrengta virš upės vagos, pasigėrėsite įspūdingu
gamtos tvariniu. Vietovę išgarsino rašytojas Konanas Doilis, įamžinęs
romane „The final Problem“ Reichenbach krioklius, prie kurių kelsitės
funikulieriumi, o paskui dar šiek tiek reikės ppalypėti.
Vyksite į Kandersteg miestelį, mėgiamą turistų. Iš čia lyniniu keltuvu
pasikelsite į 1 582 m aukštį, iš kur dar apie 20 min. pėstute eisite link
kalnuose tyvuliuojančio Oeschinen ežero. Pasidžiaugę ypatingo grožio
reginiais, pėsčiomis nusileisite į Kandersteg. Pageidaujantys galės
nusileisti žemyn tuo pačiu lyniniu keltuvu.
Važiuojant link Interlakeno nakvynei, sustosite prie skaidrumu
garsėjančio Blausee ežero, kuriame auginami upėtakiai.
Rytą traukiniu pasikelsite į Jungfraujoch viršūnę – į 3 475 m aukštį
virš jūros lygio. (Kai kuriems gali skaudėti ausis, nepatartina turintiems
širdies negalavimų).
Šio geležinkelio nutiesimas į aukščiausiai Europoje esančią geležinkelio
stotį buvo vienas iš praėjusio šimtmečio pabaigos technikos laimėjimų.
Atvykus, jei leidžia oro sąlygos, galima pasivaikščioti po aplink stotį
įrengtas apžvalgos aikšteles ar pasivažinėti rogėmis, traukiamomis
poliarinių šunų. „Ledo rūmai“, išskobti ledyne, pasitiks skulptūromis ir
nedidele moksline ekspozicija. Nuo panoraminės Sfinkso terasos pajusite
kalnų didybę, svaiginantį jų grožį. Kada bepakiltumėte, visada čia atrasite
sniego.
Nusileidę tuo pačiu traukiniu, vyksite Saanen kryptimi. Kelias atvers tą
tikrąją Šveicariją, apie kurią net nesvajojote: vaizdingi nameliai,
žaliuojančios pievos, riebios karvės, didingos Alpės, svaiginančios
serpantinais.
Nakvynė viešbutyje Saanen apylinkėse.
Po pusryčių vyksite link Martigny. Įveikę La Forclaz perėją (1526 m),
atvyksite į Chatelard parką, kuriame funikulieriumi pakilsite į 1821 m
aukštį; žaviu panoraminiu traukinuku pravažiuosite mišku, uolomis, šešiais
tuneliais, besigėrėdami Monblano kalnų masyvo panorama; mini funikulierius
užkels prie įspūdingos Emosson užtvankos (1961 m).
Atvykę prie Ženevos ežero, aplankysite Šiljono pilį (XIII-XVI a.).
Savojos grafų pilis yra pastatyta ant stačios uolos, iškilusios iš ežero.
XVI a. pilyje buvo įkalintas F.Bonivard, kurio kančias vėliau apdainavo
anglų poetas Baironas.
Pavakary išvyksite į Lietuvą. Naktį važiuosite per Vokietiją, dieną –
per Lenkiją.
Kitą dieną vėlai vakare sugrįšite į Lietuvą.
Patariame:
Į kelionę pasiimti žygiams tinkamą aprangą ir avalynę kibiu padu, nes kalnų
takai akmenuoti, slidūs. Pasikėlus į kalnus, pravartu turėti striukę,
akinius nuo saulės, pirštines, kepuraitę, nes Jungfraujoch (3475 m) ir
vasarą būna apie -3C ar -5C ir kur visada rasi sniego.
Kalnuose dažnai keičiasi oro sąlygos.
Nepamirškite maudymosi aprangos, higienos priemonių.