sveicarija

ŠVEICARIJA

 

  2003 m liepos mėnesį Pedagogų profesinės raidos centras kartu su turizmo

agentūra „Kiveda“ organizavo pažintinę kelionę-seminarą švietimo įstaigų

vadovams Šveicarijoje. Šitoje turistinėje – pažintinėje kelionėje dalyvavo

ir Klaipėdos m. “Žaliakalnio” vid. mokyklos mokytojai: Galina Rengė, Vera

Kibickienė, Liudmila Gorbatova, Saulė Stakienė, Sergejus Bondar, Klaudija

Machalina, Larisa Jarovik. Susitikimų Ciuricho gimnazijos metu vyko

diskusijos, susipažinome su Šveicarijos švietimo sistemos struktūra. O

kelionės metu patyrėme nepakartojamų įspūdžių, kuriais ir norime

pasidalinti apie Šveicariją.

[pic]

   

Šveicarija- 41,3 tūkstan. km plotą, 7 mln.gyventojų turinti Alpių kalnų

šalis. Šveicarija – neutrali valstybė, nnuo 1815 m. nedalyvavusi jokiame

Europos kare. Tai uždarų kalnų bendruomenių šalis, jos žmonės kalba

keturiomis kalbomis – tai daugiakalbiškiausia Europos valstybė. Vokiečių,

prancūzų ir italų kalbos yra valstybinės, bet kaimeliuose kalbama

oficialiai įteisinta retoromanų kalba. Vis dėlto Šveicarija – daugeliu

atžvilgiu itin vieninga valstybė, sugebėjusi iš kuklių savo išteklių

sukurti klestinčią ekonomiką. Dėl neutralaus statuso ir politinio stabilumo

ji tapo svarbiu finansų centru. Tarptautinis valiutos ir finansų centras –

Ciurichas, Ženeva, Bazelis: pirmoji vieta pasaulyje pagal „patrauklumą“

užsienio investicijoms. Valstybėje yra apie 5000 bankų. Bankininkas negali

išduoti indėlininko pavardės &– kitaip gresia kalėjimas. Šveicarijos bankas

padengtas auksu. Tik gimęs vaikas gauna pasveikinimą iš banko ir atitinkamą

sumą, kuriuos po 10 metų gali pasiimti, tėvams įnešus didesnę sumą. Netgi

banko langeliai pritaikyti vaikui. Yra sakoma, kad Šveicarijos vaikų

pirmieji žodžiai: mama, tėtis ir taupumas. TTylėjimas – auksas. Banko

palūkanos neviršija 3-5%, mažesnėse bankuose – 6-7% metinių. Turtuoliai

nesistengia išsiskirti iš kitų daiktais, rūbais, mašina – savo turto

nedemonstruoja. Kas antras šveicaras turi automobilį. Kaimeliuose gyvena

turtingai. Turtingi, nes investavę pinigus į draudimo ir turizmo bendroves.

Pagrindinės pajamos iš turizmo.

Neturėdama jokių žaliavų Šveicarija tapo svarbia pramonine valstybe.

Kvalifikuota darbo jėga gamina brangius ir lengvus gaminius. Būdama maža,

Šveicarija juos eksportuoja, todėl dauguma firmų turi po visą pasaulį

išsibarsčiusius filialus. Svarbią vietą užima vaistų gamyba. Kasmet

eksportuojama 50mln.  laikrodžių. Alpių šlaituose auginami vaisiai ir

vynuogės. Tradicinė ūkio šaka – pienininkystė. Iš pieno gaminami visokie

sūriai, pvz.ementalio.

Žymūs žmonės galvoja – kiekvienas neturi būti tiek turtingas, kad negalėtų

nusipirkti kito ir negali būti tiek neturtingas, kad negalėtų jo nupirkti.

Šveicarai apie pinigus nekalba, jie jų turi.

Šveicarai apie save:

    VAIKAI NEVERKIA, ŠŠUNYS NELOJA, KARVĖS NEMYKIA,ŠALIS

NEBRAŠKA

Šveicarai švenčia šventes, ypač mėgstamos pavasario, kai ganomi gyvuliai ir

grojama 3 m ragu. Smagios svogūnų šventės – gaminami valgiai svogūnų.

Šveicarai labai uždari žmonės. 40metų pragyvenę kaimynystėje tik

pasisveikina ir kalba apie daržus. Į svečius nevaikšto – supranta kaip

laiko gaišinimą. Netgi vaikai, atvažiavę pas tėvus per šventes, išgėrę po

taurę, galvoja kaip daug laiko praleidę. Vaikais rūpinasi finansiškai tik

iki gimnazijos, po to verskis kaip išmanai. Užsidirba iš akcijų, moka

mokesčius į pensijų fondą, taip apsirūpindami ir žinodami kiek galės leisti

senatvėje. SSlaugos namuose pagal pens. fondų dydį jiems skiriami patogumai.

Gyventojų sk. – apie 6mln., iš jų 1/3 sudaro užsieniečiai. Kai užsieniečiui

gimsta vaikas, jis negauna pilietybės – turi pragyventi 8 metus, bet galima

nusipirkti, tai daro nauji rusai. Sumoki 50000 frankų ir lauki eilės dėl

paso arba lauki kol kažkas numirs.

Kada kalbama apie poilsį, gryną orą, kalnus, slidinėjimą, šokoladą,

laikrodžius, karves, pieną, bankus – mintyse turima Šveicarija. Šveicarijos

gamtos grožis yra šalies vizitinė kortelė. Alpės – (buvo laikoma  piktų

dvasių buveinė) čia žmonės gali gyventi tik už nuodėmes. Stabtelime prie

galingų vandeningiausių Europoje Reino krioklių.

ŽENEVA – laikoma Šveicarijos elegancijos simboliu. Sakoma, kad Ženevos

ežeras ir yra visa Ženeva. Ežerą puošia “gyvoji skulptūra” – fontanas

išmetantis vandens versmę į 130 m aukštį. Prie ežero nutįsta nuostabūs

parkai. Neįmanoma įsivaizduoti Ženevos be gėlių laikrodžio, sudaryto iš

6000 gėlių.

[pic]

 

 Daugelis Šveicarijos bankų ir firmų įsikūrusios Ženevoje. Šiame mieste

veikia daug tarptautinių organizacijų, kurias pritraukė šalies neutralus

statusas ir politinis stabilumas. Tai Raudonasis Kryžius, Pasaulinė

sveikatos organizacija, Jungtinių tautų Europos skyriaus būstinė. Vykstame

į Prancūziją prie Monblano į Šamoni miestelį. Iškyla prie aukščiausio

Europos kalno, pakilimas lyno keltuvu į Midi viršūnę (3842m) iš kur

nuostabi apžvalga į Monblaną. Toliau keliaujama Martini, Montrio, Simental

slėnio vaizdingais keliais.

Išgarsinti Reichenbacho kriokliai – per 1 sek. iškrenta 20000 litrų

vandens. Nuo didelio aukščio (apie 300m) krentant vandeniui, kartais nnumeta

akmenis. Vanduo juos suka ardydamas akmenis ir uolienas, taip atsiranda

duobės ir platinamos vagos. Aarės upės tarpeklis atsirado ledynams

išgriaužus uolienas. Ledynai slinko ir ardė kalnus, taip išgriauždami

tarpeklius. Praėjome 1500 metrų. Ronos ledynas (2300m), pasivaikščiojimas

prie Ronos ištakų. Kiekvieną pavasarį (05 mėn) išvalo, sutvirtina šį plyšį,

nes jis tirpsta.

Sostinė Bernas. Bernas be meškų, tai Paryžius be Eifelio bokšto. Tai

-miesto simbolis. O meškų visur – ant vėliavų, ant mašinų numerių, o gyvų –

senamiesčio pabaigoje įrengtame šulinyje. Unikalus senamiestis, kuriam

žavesio suteikia fontanai, papuošti spalvingomis skulptūromis, toliau

parlamentas, rotušė, katedra, bokšto laikrodis. Ciurichas – tai ekonominė

ir finansinė Švedijos sostinė. Miesto centras – tai geležinkelio stotis.Tai

prestižiniai pastatai, būstinės. Mokėsi J. Biliūnas, Pečkauskaitė,

Šalkauskis, Putinas. Tai turtuolių miestas, nusėdę pinigai bankuose.

„Naujasis lietuvis įnešęs 3mln. frankų jautėsi nejaukiai, kad nedingtų

pinigai. Bankininkas nuramino – visi įnešę smulkią sumą jaučiasi

nejaukiai.”Liucerno miestas prie Keturių Kantonų ežero.

Senamiestis:garsieji tiltai (Koplyčios ir Malūnų), rotušė, Katedra,

bažnyčia, Liūto aikštė.

Lichtenšteinas (sostinė Vaducas) – mažytė vokiškai kalbanti kunigaikštystė

yra viena iš keleto nykštukinių Europos valstybėlių. Ji nėra visiškai

nepriklausoma, nes naudojasi šv. valiuta, pašto ir tel. paslaugomis. Licht

leidžia puošnius pašto ženklus, kuriuos labai vertina kolekcionieriai.

Pašto ženklai duoda l0 procentų metinių šalies pajamų. Daug pajamų duoda

intensyvus žemės ūkis, klestinčios smulkios pramonės įmonės ir turizmas.

Dėl ekonomikos įvairumo šalis tapo labai turtinga.

LEGENDA – ADELVEISO gėlė – aalpių simbolis – švelnumo ir

meilės

Ten kalnuose, kur buvo sniegas ir šaltis, gyveno vėjas ir turėjo nepaprasto

grožio dukrą. Gyveno, džiaugėsi ir kartais iš karto atskrisdavo,

pasklisdavo gėlių aromatas, vyšnių žiedų ir obelų. Dukra klausė, kas tai-

tai kvapas nuo uolos iš papėdės. Ir aš noriu, – tai skriskime, pajausi,

įkvėpsi ir pamatysi koks ten grožis. – Negaliu, – tėvas senas. Tėvas

pažadėjo to gėlių aromato atnešti dukrai. Bet ne viena gėlė žemėje

nesutiko, nes čia buvo šilta, gera, žmonės mylėjo, o kalnuose šalta, niūru.

Tik viena liūdna gėlelė sutiko, į kurią žmonės žemėje nežiūrėjo. Bėgo metai

– kalnų vėjai ją glostė, lepino, saugojo nuo šalčio. Ji išaugo, išgražėjo

ir ją pavadino Adelveiso. Dabar norintys jaunikiai įrodyti meilę savo

sužadėtinei, kopia į kalnus jos ieškoti.

Kalnų jau nebebus

Galbūt tik vėjas padvelks atšiauriu išdidumu

Ir aš akimirka iš laimės suvirpėjus kaip elgeta suklupsiu prie

namų.

       PRAGARAS IR ROJUS (skirtumai)

Pragaras – didžiulis baltas stalas, daug vaisių, sėdi žmonės baltais

rūbais, ilgom rankovėm – jie negali paimti nuo stalo vaisių. Rojus – tas

pats baltas stalas. žmonės ilgom rankovėm, jie nieko negali įsidėti į

burną, bet gali įdėti vienas kitam. Šveicarija panaši į rojų.

Mokyklos muziejui projekto dalyviai įteikė dovaną – mokyklos maketą su

septyniolika vėliavėlių, simbolizuojančių tautas (Rusija, Lietuva, Ukraina,

Baltarusija, Azerbaidžanas, Armėnija, Izraelis, Lenkija,

Totorija,

Vengrija, Čekija, Latvija, Vokietija, Gruzija, Komija, Moldova, Dagestanas

(avarų tauta).

Tautų ratelis – mūsų mokyklos pasididžiavimas!

[pic]

[pic]

iŠVEICARIJA

Kalnų viršūnių įspūdžio žodžiais neišsakysi.

Pirmoji tranzitinė šalis – Lenkija, kurios teritorija nuvažiuosite apie

750 km. Pagal dydį Lenkija – septinta Europoje. Mums, lietuviams, ji yra

tarsi „langas“ į Europą, nes per Lenkiją šakojasi keliai į daugelį Europos

valstybių. Tarp įvairių šalies regionų skirtumai yra gana dideli – kuo jūs

ir įsitikinsite.

Kelias eis per Augustavo miestą, kurį išgarsino 1862 m. pastatytas 102

km ilgio kanalas. Tai bbuvo Lenkijos technikos laimėjimas.

Legendomis apdainuota šalies sostinė Varšuva, turinti per tūkstantį

istorinių paminklų, amžių eigoje kelis sykius buvo griaunama ir vėl

klestėjo. Dabar į sostinę skverbiasi bankų ir verslo gijos iš viso

pasaulio, kyla stiklu tvieskiantys dangoraižiai.

Nuo Varšuvos kelias pasuks link Žemutinės Silezijos sostinės – Vroclavo,

ketvirto pagal dydį Lenkijos miesto, esančio prie Oderio upės. Vroclavas

visada buvo vienu didžiausių miestu šioje Europos dalyje, o viduramžiais

konkuravo su Praha. Miesto ribose yra daug atšakų ir kanalų, per kuriuos

nutiesta 114 tiltų. Miesto simboliu laikomas kabantis GGrunvaldo tiltas.

Už Vroclavo prasidėję labai seni Sudetų kalnai pagyvins kraštovaizdį iki

pat Lenkijos – Čekijos pasienio.

Čekijos vardas asocijuojasi su Bohemijos stiklu ir porcelianu, alumi,

santechnikos gaminiais, automobiliais. Šalis garsėja knygų leidyba,

aukštosiomis mokyklomis, gausybe muziejų. Nuo seno Čekija vadinama „Europos

konservatorija“.

Vienas ggražiausių Europos miestų – Praha – jus pasitiks vėlų vakarą.

Karolio tiltas, Prahos pilis – buvusi karalių rezidencija (dabar –

Prezidentūra), Senojo miesto Rotušės bokštas su XV a. įrengtu astronominiu

laikrodžiu – didžiulio turistų antplūdžio sulaukiantys objektai.

Nakvynė viešbutyje.

Po pusryčių išvyksite į Karlovy Vary kurortą, pasaulyje geriau žinomą

senuoju pavadinimu – Karlsbadas. Nuo pat viduramžių miestas garsėja dvylika

karštų mineralinių šaltinių, naudojamų gydymui. Paties karščiausio šaltinio

– Geizerio – vanduo naudojamas ne vien gėrimui, bet ir vonių procedūroms.

Jūs turėsite galimybę išsimaudyti atvirame terminiame baseine. Yra sauna,

masažo kabinetas.

Pasikėlę funikulieriumi į 556 m aukščio Draugystės kalvą, pasigėrėsite

miškingomis kalvotomis apylinkėmis. Paragausite karštųjų versmių vandens.

Laisvu laiku galima papietauti, pasimėgauti kurorto ramybe,

pasivaikščioti. Vakare išvyksite link Šveicarijos.

Kirtus Čekijos – Vokietijos sieną, naktį apie 500 km važiuosite

Vokietijos teritorija: Niurnbergo kkryptimi (Bavarija), po to – Štutgarto,

Singeno (Badeno-Viurtembergo žemė).

Kada kalbama apie poilsį, gryną orą, kalnus, slidinėjimą, šokoladą,

laikrodžius, karves, pieną, bankus – mintyse turima Šveicarija. Santykinai

maža lyginant su kitomis Europos valstybėmis, bet savo galia – milžinė. Tai

– viena stambiausių finansinių imperijų Vakarų pasaulyje.

Šveicarijos gamtos grožis yra šios šalies vizitinė kortelė.

Ankstų rytą būsite Šveicarijoje.

Stein am Rhein – viduramžių miestelis (3 000 gyventojų) – vienas

gražiausių Šveicarijoje. Iš amžių glūdumos išlikę kilmingų didikų būstai,

kurių namų fasadai turtingai dekoruoti, puošti iškyšomis ir freskomis. Čia

viskas tarsi sustingo amžiams, kaip pasakoje apie Miegančią Gražuolę.

Neveltui per metus miestą aplanko 32 000 turistų.

Važiuojant link Bruneno kurorto, ties Rapperswil kirsite Ciuricho ežerą,

nutįsusį į ilgį 28 kilometrus. Tai – vienas švariausių šalies ežerų.

Aplankysite Švico kantonui priklausančią Einsieldeln benediktinų abatiją

(XVIII a.). Tai svarbiausia piligrimų lankoma vieta Šveicarijoje – čia

saugoma Juodoji Madona. Nedidelė medinė statulėlė, išdrožta XV a., kuriai

patikėti savo troškimus ir atvyksta maldininkai. Ji saugoma Dievo Motinos

koplyčioje, pastatytoje toje vietoje, kur IX a. buvo nužudytas čia gyvenąs

atsiskyrėlis. Abatija garsėja turtinga biblioteka, Princų sale, Didžiąja

sale, kur eksponuojamos vienuolynui priklausančios kolekcijos.

Bruneno kurortas ilsisi prie Ūrio ežero – vienos iš Keturių kantonų

ežero atšakos. Ūrio ežerą juosia „Šveicarų kelias“, nutiestas šalies 700

metų jubiliejaus proga. Dėka įrengtų vietų, žyminčių tą ar kitą kraštą, šis

kelias suteikia galimybę susipažinti su Šveicarija. Nusileisite žemyn prie

ežero, kur pastatyta koplytėlė šveicarų nacionaliniam didvyriui Viliui

Teliui.

Nakvynė viešbutyje.

Ryte išvyksite Meiringen kryptimi. Jus pakerės Šveicarijos Alpių ir

ežerų grožis. Juk Šveicarija grožio etalonu tapo dėl pasakiškos gamtos.

Netoli Meiringen miestelio yra 1,4 km ilgio ir 200 m gylio Arės upės

tarpeklis. Praėję trasa, įrengta virš upės vagos, pasigėrėsite įspūdingu

gamtos tvariniu. Vietovę išgarsino rašytojas Konanas Doilis, įamžinęs

romane „The final Problem“ Reichenbach krioklius, prie kurių kelsitės

funikulieriumi, o paskui dar šiek tiek reikės ppalypėti.

Vyksite į Kandersteg miestelį, mėgiamą turistų. Iš čia lyniniu keltuvu

pasikelsite į 1 582 m aukštį, iš kur dar apie 20 min. pėstute eisite link

kalnuose tyvuliuojančio Oeschinen ežero. Pasidžiaugę ypatingo grožio

reginiais, pėsčiomis nusileisite į Kandersteg. Pageidaujantys galės

nusileisti žemyn tuo pačiu lyniniu keltuvu.

Važiuojant link Interlakeno nakvynei, sustosite prie skaidrumu

garsėjančio Blausee ežero, kuriame auginami upėtakiai.

Rytą traukiniu pasikelsite į Jungfraujoch viršūnę – į 3 475 m aukštį

virš jūros lygio. (Kai kuriems gali skaudėti ausis, nepatartina turintiems

širdies negalavimų).

Šio geležinkelio nutiesimas į aukščiausiai Europoje esančią geležinkelio

stotį buvo vienas iš praėjusio šimtmečio pabaigos technikos laimėjimų.

Atvykus, jei leidžia oro sąlygos, galima pasivaikščioti po aplink stotį

įrengtas apžvalgos aikšteles ar pasivažinėti rogėmis, traukiamomis

poliarinių šunų. „Ledo rūmai“, išskobti ledyne, pasitiks skulptūromis ir

nedidele moksline ekspozicija. Nuo panoraminės Sfinkso terasos pajusite

kalnų didybę, svaiginantį jų grožį. Kada bepakiltumėte, visada čia atrasite

sniego.

Nusileidę tuo pačiu traukiniu, vyksite Saanen kryptimi. Kelias atvers tą

tikrąją Šveicariją, apie kurią net nesvajojote: vaizdingi nameliai,

žaliuojančios pievos, riebios karvės, didingos Alpės, svaiginančios

serpantinais.

Nakvynė viešbutyje Saanen apylinkėse.

Po pusryčių vyksite link Martigny. Įveikę La Forclaz perėją (1526 m),

atvyksite į Chatelard parką, kuriame funikulieriumi pakilsite į 1821 m

aukštį; žaviu panoraminiu traukinuku pravažiuosite mišku, uolomis, šešiais

tuneliais, besigėrėdami Monblano kalnų masyvo panorama; mini funikulierius

užkels prie įspūdingos Emosson užtvankos (1961 m).

Atvykę prie Ženevos ežero, aplankysite Šiljono pilį (XIII-XVI a.).

Savojos grafų pilis yra pastatyta ant stačios uolos, iškilusios iš ežero.

XVI a. pilyje buvo įkalintas F.Bonivard, kurio kančias vėliau apdainavo

anglų poetas Baironas.

Pavakary išvyksite į Lietuvą. Naktį važiuosite per Vokietiją, dieną –

per Lenkiją.

Kitą dieną vėlai vakare sugrįšite į Lietuvą.

Patariame:

Į kelionę pasiimti žygiams tinkamą aprangą ir avalynę kibiu padu, nes kalnų

takai akmenuoti, slidūs. Pasikėlus į kalnus, pravartu turėti striukę,

akinius nuo saulės, pirštines, kepuraitę, nes Jungfraujoch (3475 m) ir

vasarą būna apie -3C ar -5C ir kur visada rasi sniego.

Kalnuose dažnai keičiasi oro sąlygos.

Nepamirškite maudymosi aprangos, higienos priemonių.