trakai

TRAKŲ ISTORINIS

NACIONALINIS PARKAS

Susipynusi Trakų ir visos Lietuvos istorija. O tarp šalies karštovaizdžių Trakai bei jų apylinkės dėl savo vaizdingumo užima išskirtinę vietą. Ant kalvų ir kloniuose, kalvotuose ūksminguose miškuose, tarp dūburiuose tyvuliuojančių ežerų ir žalių pelkių kilimų išliko daug archeologijos, istorijos ir architektūros vertybių, gyvai juntama Lietuvos senovė. Trakuose ir jų apylinkėse, 8,2 tūkstančių hektarų plote, įkurtas istorinis nacionalinis parkas. Nacionalinio parko branduolys-Trakų salos ir pusiasalio pilių kompleksas bei Trakų senamiestis, besidriekiantis siaurame pusiasalyje trap galvės, TTotoriškių ir Bernardinų ežerų. Miesto ginybinė sistema, urbanistikus ir architektūros savitumas nuo pat įkūrimo tiesiogiai susijęs su gamtine aplinka. Beveik penktadalį nacionalinio parko ploto užima vandenys. parke 32 įvairios sandaros ir dydžio ežerai. Įspūdingiausi-Skaisčio ir galvės ežerai su gausiomis salomis, protakomis susijungę tarpusavyje ir su mažesniais Bernardinų (Lukos) ir Totoriškių ežerais. Šalia-skaidriausias ir vėsiausias arti 275 hektarų ploto Akmenos ežeras, aplink mažesni ežerai ir ežerėliai. Visą galvės ežero Pilies salą užima restauruota salos pilis ir kunigaikščių rūmai. Tai vienintelė išlikusi iiš Lietuvos ežerų salose stovėjusių pilių. Rūmų salėse Trakų istorijos muziejus lankytojus supažindina su krašto istorija, pilies kazematuose eksponuojami taikomosios dailės kūriniai iš senųjų Lietuvos didikų rinkinių. Didžiojoje menėje rengiami koncertai. iš sargybos bokšto aukštybių galima apžvelgti visus Trakus, pasigrožėti aapylinkių panoramomis, pasidžiaugti ežerų platybėmis ir miškų kupetomis.

Trakų istorinis nacionalinis parkas įkurtas Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1991 m.

Parkas globojamas Lietuvos Respublikos prezidento

V. Adamkaus

Trakų rajonas

Trakų rajono plotas 120.274 ha. Jame gyvena 38.2 tūkst. gyventojų. Rajono administracijos centras – Trakai (6 142 gyventojų, plotas – 1152 ha), įsikūręs 28 km į vakarus nuo Vilniaus. Rajone yra apie 200 ežerų, tarp jų 388 ha Galvės, 337 ha Vilkokšnio, 296 ha Skaisčio. Rajono teritorijoje yra įsteigti Trakų istorinis nacionalinis ir Aukštadvario regioninis parkai.

Trakų istorinis nacionalinis parkas įkurtas 1991 m., siekiant išsaugoti Trakus kaip Lietuvos valstybingumo centrą su jo autentiška gamtine aplinka. Tai vienintelis istorinis nacionalinis parkas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Parko tteritorija apima 8.2 tūkst. ha plotą, iš kurių apie 3.4 tūkst. ha užima miškai, o 1.3 tūkst. ha plote tyvuliuoja 32 ežerai.

Aukštadvario regioninis parkas įsteigtas 1992 m., siekiant išsaugoti vertingą Verknės ir Strėvos aukštupių kraštovaizdį. Parkas užima 15350 ha ploto teritoriją, kurios didesnė dalis apaugusi miškais. Čia tyvuliuoja 72 ežerai, didžiausias jų – Vilkokšnis.

Trakų miestas

Miestas ir aplink jį esančios apylinkės, kaip valstybės centras, pradėjo formuotis 13 a. Kaip teigia metraščiai, Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas po ggeros medžioklės aptiko gražių vietų netoli nuo tuometinės sostinės Kernavės ir nutarė čia pastatyti pilį. Taip atsirado nauja sosto pilis – Senieji Trakai, tuo metu vadinti Trakais. Pirmą kartą Trakai vokiečių metraščiuose paminėti 1337 m., tai ir laikoma oficialia miesto įkūrimo data. Kai kunigaikštis Gediminas galutinai įsikūrė Vilniuje, Senieji Trakai atiteko jo sūnui kunigaikščiui Kęstučiui. Čia 1350 m. gimė ir žymiausias Lietuvos valdovų – Vytautas Didysis.

Kunigaikščio Kęstučio laikais intensyviai buvo statomos Naujųjų Trakų pilys: viena – Galvės ir Lukos ežerų sąsmaukoje, kita – Galvės ežero saloje. Apie pilį išaugo gyvenvietė. Trakų prieigas saugojo Senųjų Trakų, Strėvos, Bražuolės, Daniliškių ir kiti piliakalniai. Vytautui tapus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vasaliniu valdovu, Trakai tapo politiniu ir administraciniu centru. Buvo baigtos statyti pilys, pastatyta katalikų bažnyčia. Trakai saviti tuo, kad juos kūrė ir puoselėjo įvairių tautų atstovai. Trakuose gyveno karaimų, totorių, lietuvių, rusų, lenkų bendruomenės. Krikščionių ir karaimų bendruomenės turėjo atskiras savivaldos – Magdeburgo – teises.

XVI a. Trakai neteko politinės reikšmės, smuko ekonomiškai. Vykstant karui su Rusija (XVII a.), miestas buvo apiplėštas, sudegintas, pilys sugriautos.

XX a. antroje pusėje Salos pilis buvo atstatyta. Nuo 1962 m. pilies rūmuose veikia istorijos muziejus. Vasarą Salos pilyje vyksta įvairūs festivaliai, koncertai.

Trakai – tai miestas ant vvandens. Miestą supa Lukos (Bernardinų), Totoriškių, Galvės, Akmenos, Gilušio ežerai. Trakuose yra nemažai architektūros, kultūros, istorijos vertybių. Trakai plačiai atspindėti ir pašto ženkluose.

Trakų miestas 1996 metais pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Vokietijos miestu Rheine. 2001 metų rugpjūčio mėnesį Rheine pažymėtas 5 metų sėkmingo bendradarbiavimo jubiliejus. 1997 metais pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lenkijos Malborko miestu.

SAUGOMOS VERTYBĖS, ISTORIJA

Per trečdalį parko ploto užima konservacinė zona, kurią sudaro du rezervatai ir dešimt kultūros, kraštovaizdžio ir gamtos draustinių. Trakų apylinkės-ištisi Lietuvos istorijos ir archeologijos klodai. Daug vertybių jau žinoma, dar daugiau laukia nuodugnių mokslinių tyrimų. netikėtų atradimų jau pateikė Senųjų Trakų piliavietės ir jos prieigų tyrinėjimai. Dau neatskleistomis paslaptimis dvelkia Daniliškių (Totorių kalno), Bražuolės piliakalniai, IX-XII amžių pilkapiai, XIV-XV amžių kapinynai. Apie 4 hektarus užima jau XIV amžiaus viduryje iškišulyje tarp Galvės ir Lukos ežerų stovėjusios didžiausios Lietuvos pilies likučiai-bokštų ir storų akmeninių sienų liekanos, kitų pastatų ir gynybinių sienų liekanos. Manoma, kad Trakai pradėjo kurtis XII amžiuje ir netrukus tapo miestu. 1337 metais Trakų vardas pirmą kartą paminėtas Vygando Marburgiečio kronikoje. Tuo metu Trakai buvo kunigaikštystės centru. Pirmoji pilis stovėjo Senuosiuose Trakuose.

XIV amžiuje, smarkių kovų su kryžiuočiais laiku, pastatytos Trakų pusiasalio ir salos pilys, tobulintos ir XV amžiaus pradžioje. O Senieji TTrakai pamažu prarado savo reikšmę, kryžioučių sugriauta pilis buvo apleista ir sunyko. Tik tolimas XV šimtmetis buvo Trakų auksoamžius, vėliau dėl įvairių priežasčių miestas pradėjo nykti, jį vis labiau stelbė netoliese esantis Vilnius. Trakai buvo sunaikinti 1655 metais per karą su Maskva, kentėjo ir per vėlyvesnius karus. Negandų metais miestas visai sumenko, kiek atsigavo tik XIX amžiuje. Trakai atsigavo tik XIX amžiaus pabaigoje, bet XX amžių pasitiko dar labiau nuskurdę. Nacionaliniame parke yra arti pusės šimto didingą ir romantišką krašto praeitį menančių senųjų statinių ar jų likučių, tačiau didžiumą sudaro XX amžiaus pastatai. Pirmaisiais metais po II Pasaulinio karo mažai kam rūpėjo Trakų kraštovaizdžio reikšmė, istorinis palikimas apylinkų originalumas ir savitumas. Skubėta statyti socialistinį miestą.Buvo pastatyta nemaža beveidžių standartinių statinių, didžiuliai tipiniai pastatai prasiskverbė net į senamiestį. Pažangiems menininkams ir mokslininkams pradėjus protestuoti, abejingumo laikotarpis baigėsi.Buvo deramai įvertintas vietovės unikalumas, atlikti reikiam ityrimai, parengti keli miesto generalinio plano variantai.

Griežta statybų kontrolė, nuolatinės ekologijos ir architektūros ekpedicijos jau leidžia tikėtis, kad nebeliks buvusio rūpestingumo, pagal galimybes bus ištaisytos ir praeities klaidos, atkurtos kai kurios prarastos vertybės. Po miesto įsikūrimo praslinkus porai šimtmečių, Trakai pamažu tapo įvairiataučiu miestu. Jau XIV amžiuje čia gyventa vokiečių. Amžiaus pabaigoje susikūrė rusų bendruomenė, savo

bendruomenę turėjo žydai. Visi steigė savo mokyklas, statė šventyklas. Įvairių tautų savitumai ir bendro gyvenimo darna tapo savotišku Trakų bruožu, lėmė ilgametę miesto kultūros ir architektūros raidą. Išskirtinis vaidmuo Trakų istorijoje tenka karaimams. Juos kartu su krymo totoriais Vytautas Didysis įkurdino Trakuose XIV amžiaus pabaigoje. Karaimai saugojo pilis, prekiavo, buvo išradingi amatininkai ir daržininkai. Jie turėjo daug privilegijų. Trakai buvo lietuvos karaimų administracinis, mokslo ir dvasinis centras. Deja, jau XVII amžiuje dėl įvairiausių priežasčių ši labai savita bendruomenė sumenko. Mieste iišliko daug XIX amžiaus karaimų gyvenamųjų namų, šventykla. Istoriniame nacionaliniame parke saugomas karaimų ir krymo totorių etninės kultūros ir architektūros paveldas.

XIV a. antroje pusėje – XV a. pradžioje miesto centre, žiemos ir vasaros kelių sankryžoje išsiskyrė mūrinė pusiasalio pilis, sudaranti kontrastą medinei miesto architektūrai. Tai viena iš stambiausių feodalinės Lietuvos pilių atsiradusi iš kunigaikštienės Birutės užgaidos. Birutei nepatiko Senieji Trakai, ji pasiilgo vandenų artumo, koks buvo jai priprastas Palangoje, ir LDK didysis kunigaikštis Kęstutis apie 1350 m. po Kauno ppilies sugriovimo, mišku apaugusiame pusiasalyje pradėjo statyti naują pilį.

Ji pirmą kartą minima apie 1387 – 1392 m. sudarytame „Rusų miestų sąraše“, kur nurodoma, kad Senuosiuose Trakuose yra mūrinė pilis, o Trakuose, prie ežero, esanti pilis su dviem mūro ssienomis ir medine aukštutine pilimi, o saloje – mūrinė pilis.

Prieš pilies statybos pradžią buvo atlikti dideli žemės darbai lyginant būsimos pilies statybos aikštelę. Taip pat iškastas 12,O – 14,O m pločio ir 4,O m gylio gynybinis griovys skiriantis pilį nuo miesto, jo šlaitu sumūryta gynybinė siena. Mūrinės gynybinės sienos buvo mūrijamos ir kitose labiausiai prieinamose vietose. Likusi pilies teritorija apjuosta supiltu žemių, molio su mediniais įtvirtinimais pylimu, kuris kintant karinei viduramžių technikai palaipsniui buvo keičiamas mūru.

Pilis užėmė keturių hektarų plotą ir turėjo vienuolika skirtingo dydžio bokštų. Pagrindinis, įvažiavimo bokštas buvo nuo miesto pusės gynybinės sienos viduryje, o šiaurės rytinės sienos viduryje esančiame bokšte nuo Bernardinų ežero pusės,vadinami „žiemos“ vartai. Be to, dar trys 15, 0 x 115,0 m dydžio bokštai su 3, 9 – 4, 0 m storio sienomis, buvo labiausiai prieinamose vietose: du sienos skiriančios pilį nuo miesto galuose ir vienas šiaurės vakarų, pilies kiemo kampe. Tačiau tik vienas jų, t. y. pietryčių turėjo kampuose kontraforsus. Manoma, kad šio bokšto viršutiniuose aukštuose gyvenęs pilies valdovas.

Šiaurės vakarų kampe stovėjusio bokšto išliko tik pamatai. Jis buvo sugriautas 1383 m. mūšio su kryžiuočiais metu. Jo akmenys panaudoti mažesnio, dabar stovinčio bokšto, statybai. Ant pietrytinės sienos pamatų aarcheologinių tyrimų metu rastas 0, 7 m ilgio geležinis laužtuvas, o naujojo bokšto ąsloje – XIV a. pab. Lietuviškas pinigėlis bei du XIV a. pab. ar XV a. pr. Pragos grąšiai. Pilies kiemas ilgai buvo neužstatytas. Įgula gyveno pilies bokštuose.

Ypač pilis nukentėjusi XIV a. pab. mūšiuose su kryžiuočiais. Tik po 1410 m. įvykusio Žalgirio mūšio žemės ir medžio įtvirtinimai apie „Aukų“ kalną buvo pakeisti į mūro sienas. Gynybinė siena irgi turėjusi gerokai mažesnius gynybinius bokštelius. Tarp priekinės pilies ir aukštutinės buvęs medinis tiltas.

Kalno viršuje medinių įtvirtinimų nerasta. Tačiau visas 50, 0 m ilgio kiemas apsuptas mūrine siena su kontraforsais. Aikštelės pietrytiniame gale prie gynybinės sienos mūrytas 15, 0 x 18, 0 m. dydžio pastatas. Tačiau manoma, kad jis nebuvo baigtas. Aplink kalną pradėtas kasti gynybinis griovys ir pradėtos mūryti fosos sienutės. Tačiau ir čia darbai nebuvo baigti.

Apie tolimesnį pusiasalio pilies panaudojimą rašytinių žinių nedaug. Yra žinoma, kad 1440 m. kovo 20 d. – verbų sekmadienį pusiasalio pilyje buvo nužudytas didysis Lietuvos kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis, kuris čia ir gyveno (greičiausia vartų bokšte). Jame, matyt, buvo ir šv. Mykolo, karių globėjo, koplyčia.

XVI a. pab. joje veikė Trakų vaivadijos teismo būstinė. 1655 m. karo su MMaskva metu pilis labai sugriauta ir jau neberemontuojama, joje rinkosi pavieto ir vaivadijos bajorų seimeliai, o šiaurės rytinis bokštas naudojamas kalėjimui.

1678 m. seimo nutarimu buvo nuspręsta dominikonams atiduoti pusiasalio pilį. Marcijonas Oginskis tapęs Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kancleriu, savo 1688 m. vasario 27 d. testamentu atidavė medinę, benediktinių bažnytėlę ir vienuolyną prieš pusiasalio pilį. O jo žmona Marcibelė Hlebavičiūtė Oginskienė paliko 30. 000 auksinų dominikonų vienuoliams, kad jie pastatytų Trakuose šv. Mykolo vardo bažnyčią ir sau vienuolyną, pastarieji pradėjo reikšti pretenzijas į pusiasalio pilies teritoriją. Tačiau tik po 1768 m. seimo nutarimo, dominikonams pažadėjus pastatyti pilies teritorijoje pastogę bajorų seimeliams, bei įrengti žemės ir pilies teismų aktams laikyti archyvą, sutikta atiduoti priekinės pilies teritorijos dalį.

Jie čia 1776 m. pradėjo statyti apie 50 m ilgio ir 26 m pločio trinavę bažnyčią. Jos pagrindinis įėjimas stovėjo už pilies fosos, t. y. mieste, o presbiterija – pilies kieme. Darbus pradėjo architektas A. Kosakovskis, tęsė M. Knakfusas. Pritrūkus lėšų statyba nebuvo baigta. XIX a. pr. Jos pietinė nava buvo perstatyta į vienuolyno pastatą, kuris baigtas apie 1823 – 1826 m. O šiaurinės navos dalis – į vienuolyno bažnytėlę. Ji pašventinta 1822 08 04. Vidurinė liko kiemu. Bažnyčios pietvakarių galas liko nepanaudotas iir pradėjo griūti. Be to, pilies kieme buvo sandėliukas, ledainė, medinė oficina, arklidė, tvartas. Vienuolynas turėjo tris daržus. Viename augino gėles (šalia bokšto, kuriame buvo laikomas archyvas), antrasis prie fosos ir trečias už kalno.

Po 1863 m. sukilimo 1864 06 16 d. generalgubernatoriaus nurodymu vienuolynas uždarytas. Į rytinį korpusą įkelta dvarininkų globos įstaiga. O kitame buvo Trakų policijos valdybos areštinė, archyvas, gyveno sargai ir tarnautojai.

Prieš pusiasalio pilį, Bernardinų ežero pusiasalyje, kunigaikštis Kęstutis įkūrė Naujųjų Trakų žvėryną. Jame buvo laikomi gyvuliai ir tuomet medžiojami laukiniai žvėrys: stumbrai, mulai, briedžiai, be to meškos, šernai, elniai. Žvėryną tverti buvo siunčiami žmonės net nuo Nemenčinės. Žvėrynas davė pavadinimą pusiasaliui, kuris dar minimas 1670 m. Trakų ekonomijos inventoriuje.

XIX a. II pusėje, pilies teritorijoje įveistas miesto parkas.

Pirmieji pusiasalio pilies restauracijos darbai pradėti 1953 m., nuvalius griuvenas nuo rytinio pilies bokšto. Darbams vadovavo architektas B. Paškevičius. Nuo 1953 iki 1961 m. Trakų pilių tvarkymo projektų vadovas architektas B. Krūminis tik fiksavo pusiasalio pilies likučius, bei darė fragmentiškus kai kurių bokštų konservavimo ir restauravimo projektus.

1960 m. pusiasalio pilyje prasidėjo archeologiniai tyrimai, kurių vadovais buvo I. Jučienė, A. Tautavičius, K. Mekas. 1961 m. restauravimo darbų vadovu tapo architektas St. Mikulionis.

Darbai pajudėjo. Pradėta konservuoti ir restauruoti „gandralizdžio“ bokštą. 1962 m. restauruotas šiaurės rytinis ir pietrytinis bokštas (architektas N. Kitkauskas). 1968 – 1974 m. konservuota ir restauruota fosos siena, architektas A. Vaškevičius.

1978 m. buvo parengtas generalinis pusiasalio pilies restauravimo planas, darbo vadovas architektas St. Mikulionis ir pradėti rengti projektai vienuolyno ir bokštų pritaikymo darbams.

Tolimesni restauravimo darbai sustojo iki 1983 m., kai pagal architektės V. Kaminskaitės projektą pietrytiniame bokšte įrengtos patalpos Trakų restauracinei dirbtuvei.

1992 m. buvo bbaigti dominikonų vienuolyno dešiniojo flygelio restauravimo darbai. 1999 m. restauruota dalis vienuolyno kairiojo flygelio. Konservavimo ir restauravimo darbų projektų vadovė architektė G.Filipavičienė.

Dominikonų vienuolyno pastatuose dabar yra įsikūrusi Trakų istorijos muziejaus administracija.

LANKYTINOS VIETOS, INFORMACIJA

Miela parko gamta. Akis paganyti gali tiek plačių panoramų, tolimų erdvių, aukšto dangaus pasiilgusieji, tiek uždarų, jaukių gamtos kampelių megėjai. Kiekvienas keliauninkas čia ras savo ežerą-ir burlaiviu, valtimi paplaukioti, pasimaudyti ir pameškerioti arba pasigrožėti vandenų ar pelkėtų krantų augmenija. ras ir savo mišką-kokie sskirtingi parko šiaurės vakaruose esantys miškai ir Arakalnio (Rėkalnio) pušynų natūralus parkas, brandus varnikų miškas ir arti 50 hektarų peizažinio ervių kūrimo principu suplanuotas Užtrakio parkas. Važinėti parką kertančiais keliais, vaikštinėti miškais ar ežerų pakrantėmis, maudytis, plaukioti burlaiviais ar valtimis, ppiešti ar fotografuoti gamtą leidimo nereikia, bet verta įsigyti parko lankytojo bilietą. Galima atvykti ir valandai ir savaitei, vieną kartą ar lankytis nuolatos. parką lanko vienišiai, poros ir susibūrę į nemažas grupes, seni ir visai jauni. Bet patogiausia pirma užsukti į parko centrą ar nors paskambinti telefonu parko darbuotojams. Jums bus suteikta visokeriopa pagalba, galėsite įsigyto leidimus megėjiškai žūklei, stovyklavimui su palapinėmis. Patyrę vadovai rengia ekskursijas, aprodo parko įžymybes. Prireikus pasirūpina nakvyne, automobilių apsauga.

Nikronių akmuo* Trakų raj. Aukštadvario g-ja, Babrauninkų miškas

Velnio duobė* Trakų raj. Aukštadvario g-ja, Kalvių miškas

Saidžių šaltinis Trakų raj. Krentantis

A.Mickevičiaus ąžuolas Trakų raj. Aukštadvario mstl.

Paneriškių ąžuolas Trakų raj. Paneriškių km.

Rykantų ąžuolas Trakų raj. Rykantų km., automagistralės Vilnius-Kaunas 23 km.

Sentikių cerkvė Daniliškėse

Maskvos didžiojo kunigaikščio, save titulavusio ir Rusijos caru, Aleksejaus Michailovičiaus valdymo metais buvo atlikta ppatriarcho Nikono Rusijos cerkvės reforma, bažnyčios galva buvo paskelbtas Rusijos caras, o tuo pačiu keičiami ir naikinami nevienodumai bažnytinėse knygose ir apeigose. 1656 metais bažnyčios susirinkimas nuo Rusijos cerkvės atskyrė reformos priešininkus – sentikius. Sentikiai, kuriuos bažnytinė ir pasaulietinė valdžia ėmė

persekioti, traukėsi į dykras, miškus, bėgo į užsienį. Dalis persekiojamų sentikių atkeliavo į Lietuvą, nuo seno garsėjančią pakantumu kitoms religijoms. Viena iš tų vietovių, kuriose apsistojo sentikiai, buvo Riomerių šeimai priklausančiose žemėse esantis Daniliškių kaimas. Nors persekiotojai po trečiojo LLietuvos Lenkijos padalijimo juos ir čia pasiekė. 1818 m. Rusijos Senato įsaku sentikiams buvo uždrausta statytis naujus maldos namus.

Trakų miesto ir apylinkių lankytinos vietos

Trakų miestas

Salos pilis (XIV – XV a.), Trakai

Tai vienintelė vandens pilis visoje Rytų Europoje. Ji stūkso vienoje iš daugelio Galvės ežero salų.Pilis buvo statoma kaip gynybinė tvirtovė. Po Žalgirio mūšio pilis neteko savo gynybinės reikšmės . Ji tapo didžiojo kunigaikščio rezidencija. Trakų Salos pilyje 1430 m. spalio 27 d. mirė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Vėliau pilis buvo naudojama kaip kalėjimas. XVII a. visiškai apleista.

Salos pilis – vienas iš labiausiai lankomų istorijos- architektūros paminklų Lietuvoje. Čia nuo 1962 m. veikia istorijos muziejus. Salos pilyje vyksta respublikiniai renginiai, festivaliai, koncertai.

Pusiasalio pilies liekanos (XIV a.), Trakai

Pusiasalio pilis – tai viena iš didžiausių Lietuvos gynybinių pilių, statyta XIV a., valdant kunigaikščiui Kęstučiui. Pilis užėmė keturių hektarų plotą ir turėjo vienuolika skirtingo dydžio bokštų. Ant Pusiasalio pilies teritorijoje stūksančio Aukų kalno stovėjusi medinė pilis.

Per 1655 m.karą su Rusija ir Švedija Pusiasalio pilis buvo sugriauta. Šiuo metu yra išlikę keli gynybiniai bokšai bei gynybinės sienos liekanos.

Dominikonų vienuolynas (XVIIIa.), Kęstučio 4, Trakai

XVIII a. priekinėje Pusiasalio pilies teritorijos dalyje dominikonų vienuoliai pradėjo statyti bažnyčią. Pritrūkus lėšų, statyba buvo nnebaigta. XIX a. bažnyčios pietinė nava buvo perstatyta į vienuolyną, o šiaurinė navos dalis – į bažnytėlę. Šiuo metu Dominikonų vienuolyno pastate yra įsikūrusi Trakų istorijos muziejaus administracija.

Šv. Mergelės Marijos aplankymo bažnyčia (XV – XVIII a.), Birutės g., Trakai

Tai pirmoji parapijos bažnyčia, pastatyta 1409 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto pastangomis. Karai ir gaisrai ne kartą ją niokojo.

Perstatyta 1717 m. Pagrindiniame jos altoriuje kabo Šv. Marijos su kūdikiu paveikslas. Manoma, kad šis paveikslas stebuklingas, atitolinąs nelaimes. Šv. Mergelės Marijos bažnyčia turi gotikos ir baroko bruožų.

Šv. Dievo motinos gimimo cerkvė (XIX a.), Trakai

Karaimų gyvenamieji namai ( XIX – XXa.), Karaimų g., Trakai

Kenesa (XIX a.) – karaimų maldos namai, Karaimų g.30 Trakai,

Senojo pašto pastatas ( XIX a. pr.), Karaimų 5, Trakai

XIX a. miesto centre, šalia Pusiasalio pilies, stovėjo du pašto pastatai. Šiuo metu išlikęs ir atrestauruotas tik vienas, kuriame įsikūrusi Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija.

Šv. Jono Nepomuko koplytstulpis (XVIII a.), Trakai

Koplytstulpis stovi Vytauto ir Karaimų gatvių sandūroje. Šv. Jonas Nepomukas yra ežerų miesto gyventojų globėjas. Anksčiau šioje vietoje buvo pagrindinė miesto aikštė, kurioje dar XV. a. pradžioje vykdavo turgūs, o dukart per metus – didelės mugės.

Užutrakio rūmai (XIX a.), parkas, Užutrakis

Užutrakio vietovė istorijos šaltiniuose minima nnuo XIV a. Tuo metu ji buvo vadinama „Algirdo sala“ ir buvo totorių didikų valdoma. XIX a. Užutrakį nusipirko grafas J. Tiškevičius, kurio iniciatyva čia buvo pastatyti neorenesansinio stiliaus rūmai. Juos supa prancūzų kraštovaizdžio architekto E. Andre suprojektuotas didžiausias ir originaliausias parkas Lietuvoje.

Trakų apylinkės

Senųjų Trakų bažnyčia ir vienuolynas, Senųjų Trakų piliakalnis (Vytauto Didžiojo gimtinė), Senųjų Trakų k.

Senieji Trakai – senoji Lietuvos valstybės sostinė. Legendos pasakoja, kad Senuosius Trakus įkūrė kunigaikštis Gediminas. XIV a. antroje pusėje čia jau stovėjusi mūrinė pilis, kurią valdė kunigaikštis Kęstutis.

Čia 1350 m. gimė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. 1405 m. Vytautas Didysis Senuosiuose Trakuose įkurdino vienuolius benediktinus ir netoliese jiems pastatė bažnyčią. Benediktinų vienuolyno pastatai išliko iki mūsų dienų. XIX a. dalis vienuolyno buvo perstatyta į neogotikinę bažnyčią.

Senųjų Trakų gyvenvietė išlaikė dzūkiško gatvinio kaimo bruožus.

Bražuolės piliakalnis, Bražuolės k.

Šiame piliakalnyje stovėjusi pilis, kurioje 1382 m. buvo pasirašyta Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos ir Kryžiuočių ordino atstovų Bražuolės sutartis.

Daniliškių piliakalnis, Daniliškių k.

Piliakalnis, dar vadinamas Totorių kalnu, stūkso Daniliškių kaimo pietrytinėje dalyje. Pasakojama, kad kaime gyvenę kariai, o toje vietoje, kur piliakalnis, buvusi bažnyčia. Kad bažnyčia nepatektų užeinantiems rusams, ji buvo užpilta žemėmis.

Varnikų piliakalnis, Varnikų k.

Jis yra šalia Trakų miesto, Galvės ežero

rytiniame krante.Varnikų piliakalnyje buvo gyvenama nuo V a. prieš Kr. Iki VI a. po Kr.

Prabėgę amžiai paliko mums neįkainuojamą kultūrinį – istorinį paveldą, kuriuo mes didžiuojamės, kuris mums primena Lietuvos Valstybės didingumą, to meto žmonių dvasią bei pasaulėjautą, grožio ir estetikos sampratas. Ne visas jis tolygiai išsilaikęs, paliestas laikmečių, gamtos stichijų, politinių “madų” ir “vėjų”.

Trakai ir jų apylinkės garsėja savo architektūriniu-istoriniu palikimu, primenančiu svarbius Lietuvos Valstybės vystymosi etapus, asmenybes, kurios įkvepia iki šiol didingiems ir tauriems poelgiams ne vvieną šiandienos žmogų.

Šiandieną Trakų vardas Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje asocijuojasi su garsia Trakų salos pilimi. Tačiau Trakuose ir apylinkėse gausu ir kitų lankytinų kultūrinių objektų, kurie neabejotinai svarbūs kultūrine ir pažintine prasme: Senųjų Trakų piliavietė su Benediktinų vienuolyno liekanomis (XV-XIX a.), Senųjų Trakų kaimo architektūros draustinis (XIXa.), pusiasalio pilies teritorijoje veikęs Dominikonų vienuolynas, Trakų senamiestis su karaimų gyvenamaisiais namais, Užutrakio dvaras (XIX a.). Ypatingai svarbi LDK Vytauto 1409m. funduota parapinė Švč. Mergelės Marijos Aplankymo bažnyčia. Joje yra stebuklais pagarsėjęs TTrakų Dievo Motinos paveikslas, kurį Vytautui Didžiajam dovanojo (1390m.) Bizantijos imperatorius Emanuelis II Paleologas. Per 1718m. rugsėjo 4d. surengtas neįtikėtinai įspūdingas iškilmes Marija šiame garbingame paveiksle buvo vainikuota Romos popiežiaus atsiųsta aukso karūna kaip Lietuvos globėja.

Pabaigtas Vytauto Didžiojo kelias <

1998 metais Trakų istorinis nacionalinis parkas pradėjo įgyvendinti Vytauto Didžiojo kelio projektą. Šio projekto tikslas – skulptūriniais akcentais ir kompozicijomis, naudojant universalius, krikščioniškuosius simbolius nušviesti Lietuvos Valstybės istorijos įvykius, kurių inciatoriumi ar įkvėpėju buvo garsiausias Lietuvos valdovas – Vytautas Didysis.

1998 metais buvo pastatytos pirmosios dvi skulptūros – Šv. Jurgis ir Švč. Marija su kūdikiu (skulptorius B.Margevičius). 1999 metais pastatytos keturios skulptūros – Pabėgimas į Egiptą (skulptorius N.Kavaliauskas), Šv. Kazimieras (skulptorius A.Lik), Kęstutis ir Birutė (skulptorius A.Vaištaras) ir Pieta (skulptorius B.Margevičius). Kelio projektas baigtas įgyvendinti 2000 metais – pastatytos skulptūros Vytautas Didysis (skulptorius N.Kavaliauskas), Šv.Kotryna (skulptorius S.Milašius) ir Šv.Benediktas (skulptorius A.Lik).

Realizuojant projektą dalyvavo architektai A.Steponavičius, V.Abramauskas, A.Kapočienė ir Z.Bacevičienė. Dabar kiekvienas keleivis keliaujantis iš Vilniaus į TTrakus, gali aplankyti ir Senuosius Trakus – senąją, dar Gedimino įkurtą, Lietuvos sostinę – Vytauto Didžiojo gimtinę.

Muziejai

Trakų istorijos muziejus,(administracija) Kęstučio 4, tel.(8 528) 58241,faksas (8 528) 55288,

el.paštas: trakai.museum@is.lt, www: muziejai.mch.mii.lt/trakai/traku%5Fmuziejus.htm

Salos pilis

Dirba:

Gegužės-rugsėjo mėn. 10 -19 val. (kiekvieną dieną), kasos 10 – 18 val.

Spalio-balandžio mėn. 10 – 17 val. (pirmadieniais nedirba),

Bilietų kainos:

suaugusiems – 8 Lt

moksleiviams – 3.5 Lt

Mėgėjiškų fotografijų darymas muziejaus teritorijoje 4 Lt.

Ekskursijos vadovas :

1 val. suaug. – 40 Lt

1 val. vaikams. &– 20 Lt

1 val. užsienio kalba – 50 Lt

Karaimų etnografinė paroda, Karaimų 22, tel. (8 528) 55286

Dirba: 10 – 18 val. (pirmadieniais, antradieniais nedirba).

Parkai

Trakų istorinis nacionalinis parkas, Karaimų 5, Trakai, tel./faks. (8 528) 55756, tel. (8 528) 55753

el. paštas: hinterlandas.parkas@is.lt, http://www.is.lt/area.patria

Aukštadvario regioninis parkas, Aukštadvaris, Draugystės 2, tel. (8 528) 65246

el. paštas: aukstadvario.parkas@is.lt

Ekskursijų po Aukštadvario regioninį parką organizavimas.

Aktyvus poilsis

Buriavimas

Jachtų klubas, Žemaitės g. 3 , Trakai tel. (8 528) 52824 (8 699) 92299

Jachta „Vizija“, kapitonas Kostas Kozlovas, tel. (8 671) 29434, el. paštas: vizija@xxx.lt,

Jachta „Fuji – Venta“, kapitonas Rimas Gutauskas, tel. (8 686) 16176,

Jachta „ICC – Sklandūnas“, kapitonas Miroslavas Urbonavičius, tel. (8 685) 62826

Jachta „Astar“, kapitonas Levas Radimonas, tel. (8 528) 29968, (8 682) 44771

Pramoginis buriavimas (10 vietų), kruizinis buriavimas (5 vietos) žvejyba, nardymas, vakarai prie laužo

Jachtas, valtis ir vandens dviračius galima išsinuomoti prie pilies

Nardymas

Nardymo klubas „Lagūna“, Slėnio 1, Trakai, tel. (8 699) 25244, www.diving.lt/laguna

„Mano nardymo centras“, Karaimų 92, Trakai, tel. (8 528) 55191, (8 699) 20682, www.scubadiving.lt

Vandens pramogos

Garlaivis „Skaistis“, Trakai, tel. (8 686) 54271

Plaukioja Galvės ežeru, kaina 10 Lt, 5 Lt

Paplūdimiai

Prie Akmenos ež. (yra persirengimo kabinos)

Prie Lukos (Bernardinų) ež.

Prie Galvės ež. (sporto bazės tteritorijoje, mokamas)

Prie Totoriškių ež. (važiuojant Plomėnų gatve)

Prie Margio ež. (važiuojant link Aukštadvario)

Žvejyba

Gamtos apsaugos inspekcija, Vytauto g. 53 , Trakai, tel. (8 528) 55530

Trakų istorinio nacionalinio parko administracija, Karaimų g. 5, Trakai, tel. (8 528) 55753

Pastaba: Žvejoti Trakų rajono neišnuomotuose ežeruose galima nusipirkus leidimą rajono Gamtos apsaugos inspekcijoje, Vytauto 53, Trakai, tel. (8 528) 55530, kaina 11 Lt (leidimas galioja visoje Lietuvoje).

Medžioklė

Pramoginė medžioklė, G. Mateika, Trakai, tel. (8 686) 13224

Medžiotojų draugija, Vytauto 53, Trakai, tel. (8 528) 53174

Jodinėjimas

Kaimo turizmo ir aktyvaus poilsio centras „Lakštas“, žygių organizavimas,

Varnikų k., Trakų raj., tel. (8 528) 59043, (8 5) 640064, (8 698) 16533, (8 686) 12478

Žirgininkystės klubas „Perkūno žirgai“, jojimo mokykla, žygių organizavimas,

Užutrakio 12a, Trakai

Kėgliai

Motelis „Maldis“, Madžiūnai, Trakų raj. tel. (8 698) 50877,

el. paštas: info@maldis.lt, www.maldis.lt

Vaikų stovyklos

Kaimo turizmo ir aktyvaus poilsio centras „Lakštas“,

Varnikų k., Trakų raj., tel. (8 528) 59043, (8 5) 640064, (8 698) 16533

Skraidymas

Pramoginis skraidymas, Liudas Buitkus, Paežerėlių k., Paluknio sen., tel (8 686) 13950

Jaunųjų aviatorių klubas „Sparnai“, Paežerėlių k., Paluknio sen., tel. (8 528) 61395

Apgyvendinimas

Pavadinimas Adresas Tel., faks.,el. paštas, www Kambarių tipai Teikiamos paslaugos Kainos

Viešbučiai

„Trakų viešbutis“ Ežero 7, Trakai tel. /faks.(8 528) 55503,(8 528) 55505,el. paštas: hotel.traku@takas.lt 16 vietų,9 kambariai:3 lliuksai,4 dviviečiai,2 vienviečiai Kavinė, sauna, baseinas,konferencijų salė 220 – 260 Lt kambarys(be pusryčių)

Trakų sporto centras Karaimų 73, Trakai tel. (8 528) 55501,faks. (8 528) 55387 100 vietų: liuksai,dviviečiai. kavinė, sauna,sporto salės,konferencijų salė 110 – 240 Lt kambarys(be pusryčių)

„Prie malūno“ Vosiliukų kTrakų raj. Tel. (8 5) 438448(8 5)438406faks. (8 5)438407el. paštas: priemaluno@banga.lt 16 vietų8 kambariai 6 dviviečiai, 2 liuksai 60 vietų restoranas, Rusiška pirtis 200 – 320 Ltkambarys(su pusryčiais)

„Galvė“ Karaimų 41, Trakai tel. (8 528) 51345 25 vietos,8 kambariai kavinė 25 – 35 Lt asmeniui

Svečių namai

AB LŽŪB Trakų skyriaussvečių namai Vytauto 55, Trakai tel. (8 528) 55451,(8 528) 55445 32 vietos,16 kambarių: dviviečiai 80 Lt asmeniui

„Rotušė“(veikia vasarą) Vytauto 1, Trakai tel. (8 528) 55148,(8 528) 53170,(8 5) 703372mob.(8 686) 54135 24 vietos 7 kambariai 20 – 24 Lt asmeniui

Kempingai

„Kempingas slėnyje“ Slėnio 1, Trakai tel. / faks.(8 528) 53880,(8 528) 53881 80 vietų: 56 vietos vasaros nameliuose12 vietų viešbutyje12 vietų kotedže Kavinė, sauna, valtys,nardymo klubas,skrydžiai oro balionu 60 – 250 Lt kambarys

Moteliai

„Maldis“ Madžiūnai,Trakų taj. tel. (8 698) 50877,el. paštas: info@maldis.lt 40 vietų,15 kambarių: liuksai, dviviečiai, Kavinė, sauna, baseinas, pokylių salė, kėgliai 80 – 160 Lt kambarys

Poilsio bazės

„Liepsnelė“(veikia vasarą) Žemaitės 2, Trakai tel. (8 528) 52221 102 vietos: keturviečiai, šešiaviečiai Sauna, virtuvė,pokylių salė,krepšinio aikštelės 20 Lt asmeniui130 – 150 Ltliuksas

„Kudrionys“(veikia vasarą) Kudrionių k.,Trakų raj. tel. (8 528) 74481,(8 528) 74461 100 vietų Pokylių salė, pirtis 13 – 15 Lt asmeniui

„Vilkokšnis“(veikia vasarą) Jankovicų k.,Trakų raj. tel. (8

5) 385714,(8 528) 42469,(8 682) 53916 60 vietų Pirtis, pokylių salė, valtys, tinklinio aikštė, 12 Lt asmeniui

„Strėva“ Kozelkiškių k.,Trakų raj. tel. (8 528) 59272,(8 699) 39661 25 vietos Pirtis, pokylių salė, valtys, vandens dviračiai,vandens kaskados 20 – 30 Lt asmeniui

Nakvynė ir pusryčiai

Arvydas ir Rūta Čilinskai Bernardinų -9, Trakai tel. (8 528) 51890,(8 698) 80315 8 vietos: Visi patogumai 50 Lt asmeniui.

Čiupkovienė M. Gilušio 9, Trakai tel. (8 528) 52167, 6 vietos: 40 Lt asmeniui

Morkūnienė A. Šaudyklos 6, Trakai tel. (8 528) 52811,(8 687) 21811 8 vietos: Sauna, dviračiai, valtis,pokylių ssalė 40 Lt asmeniui

Bakšienė J. Šaudyklos 5, Trakai tel. (8 528) 52626, 9 vietos: 20 Lt asmeniui

Keršienė D. Birutės 16a, Trakai tel. (8 652) 63287, 2-4 vietos(Namelis šeimai) Dviračių nuoma 200 Lt namelis

Pažereckienė G. Mikulionio 7-1, Trakai tel. (8 528) 52644 8 vietos: Pirtis, pokylių salė 25 – 30 Lt asmeniui

Ūsas J. Trakų 10-11, Trakai tel. (8 528) 50104,(8 698) 04051 5 vietos 20 – 30 Lt asmeniui

Zurlienė A. Karaimų 83, Trakai tel. (8 528) 51402(8 685) 20229 6 vietos Pirtis, valtis, vandens dviratis 30 – 40 Lt asmeniui

Klerauskienė D. Mikulionio 7-2, Trakai tel. (8 528) 51328 5 vietos PPirtis, pokylių salė, valtis 25 – 30 Lt asmeniui

Kaimo turizmas

Antanaitytė J. Penkininkų k.,Trakų raj.(prie Margio ež.) tel. (8 528) 59256 15 vietų Sauna, valtis, lauko tenisas, krepšinio aikštelė 45 Lt asmeniui

Abeciūnas A. Grendavės k.,Trakų raj.(prie Vilkokšnio ež.) tel. (8 528) 42466 4 vietos Valtis 10 Lt

Bardauskas A. Padvariškių k.,Trakų rraj.(prie Dvarčių ež.) tel. (8 528) 31406,(8 5) 325809,(8 698)70958 20 vietų Pirtis, baseinas, teniso kortai, vandens dviračiai, valtis 100 – 120 Ltkambarys

Bielinienis A. Pušyno 6, Aukštadvaris,Trakų raj.(prie Navos ež.) tel. (8 528) 65346,(8 699) 25985 20 vietų Pirtis, valtis, vaikų žaidimų aikštelė, dviračiai, pobūvių salė, konferencijų salė 30 – 40 Lt asmeniui

Daugirdienė S. Žvejų 15, Aukštadvaris,Trakų raj.(prie Navos ež.) tel. (8 528) 65387,(8 687) 49442 14 vietų: Vandens dviračiai,valtis,dviračiai 20 – 40 Ltasmeniui

Droseika R. Penkininkų k.,Trakų raj.(prie Margio ež.) tel. (8 5) 790900,(8 687) 94766 25 vietos Pirtis,valtis 35 – 45 Lt asmeniui

Dzencevičienė J. Krunio k.,Trakų raj.(prie Krunio ež.) tel. (8 699) 44219, 4 vietos Pirtis 10 -15 Lt asmeniui

Gedvilas A. Jovariškių k.,Trakų raj.(prie Akmenos ež.) tel. (8 528) 74494,(8 685) 59630,el paštas: g.antanas@is.lt 30 vietų Sauna, valtis, vandens dviračiai, aerovaltis, aerorogės, parasparnis,pobūvių salė, žaidimų aikštelės 40 Lt asmeniui

Kairys J. Bražuolės kk., Trakų raj., tel. (8 686) 33863,(8 613) 13361 10 vietų, Vasaros nameliai, pirtis, pokylių salė, vietos mašinoms su turistinėmis priekabomis 50 Lt namelis

Kaimo turizmo ir aktyvaus poilsio centras „Lakštas“ Varnikų k.,Trakų raj.(prie Skaisčio ež.) tel. (8 528) 59043,(8 5) 640064,(8 698) 16533 150 vietų Pirtis,pobūvių salė, jachta, valtys, vandens dviračiai, jodinėjimas žirgais, žygių organizavimas 20 – 120 Lt asmeniui

Savickas R. Vėžiakojų k.,Trajų raj.(prie Vaisiečio ež.) tel. (8 528) 42540,(8 682) 57611 20 vietų Pirtis,pobūvių salė, valtis, pakėlėjas į kalną, žygių džipu ir dviračiais organizavimas 20 – 30 Lt asmeniui

Skirka V. Krakės k.,Trakų rraj.(prie Krakės ež.) tel. (8 528) 65726,(8 685) 61665 20 vietų Pirtis, valtys, vandens dviračiai 15 – 35 Lt asmeniui

Ulevičienė G. Pušyno 5, Aukštadvaris,Trakų raj.(prie Navos ež.) tel. (8 528) 65381 8 vietos Valtys, pirtis, stalo tenisas, vandens dviračiai, vaikų žaidimų aikštelė 35 – 40 Lt asmeniui

Žilinskienė I. Vilūnų k. Trakų r.(prie Navos ež.) Tel. (8 528) 59541, (8 685) 30100,el. paštas: romturas@aiva.lt 18 vietų:4 –7 vietųnameliai Pirtis 90 – 180 Lt namelis