Transporto geografija
Transporto geografijos esmė
Transporto geografija suprantama kaip plati transporto veiklos, bei su transportu susijusių faktorių visuma.
Transporto geografiją galima suprasti ir įvertinti kaip geografinių vietovių parinkimą optimaliems vežimams, oro įtaką krovinių vežimams, transporto parinkimą, transporto vystymąsi ir jo panaudojimą, ir multimodalinius vežimus.
Transporto geografija glaudžiai susijusi su transporto politika, marketingu, logistika, draudimu, bei ekspedicija, vežimo įvairiomis kryptimis dokumentacija, muitinėmis, ekologija, bei tarptautinėmis transporto organizacijomis.
Transporto geografija analizuoja šių komponentų problemas, neigiamus procesus, bei pateikia būdus bei sprendimus šių problemų šalinimui.
Transporto, kaip transporto geografijos eelemento, samprata
Transportas geografiniu požiūriu transportas- tai ekonominės veiklos dalis susijusi su visuomenės didėjančių poreikių tenkinimu, keičiantis prekių ar žmonių geografinei vietai.
Transportui tenka svarbus vaidmuo kuriant materialines vertybes, tinkamai bei racionaliai išdėstant geografinėse vietovėse gamybines jėgas, įsisavinant gamtos turtus ir stiprinant gamybą.
Atitinkamai pagal geografinių vietovių išsidėstymą, transportas gabena produkciją, sukurtą pramonėje bei žemės ūkyje. Ir būtent čia transportas atlieka gamybinį procesą, t.y. pakeičia šios produkcijos geografinę vietą, atitinkamai pristato vartotojui. Taip pat atsižvelgiant į geografinį išsidėstymą, transportas gamybos procesą sujungia ssu produkcijos realizavimu į vieningą visumą ir tam, kad reikalui esant galėtų tenkinti padidėjusius vežimo poreikius, turi būti papildomi pajėgumai.
Geografiniu požiūriu transportas- tai ekonominės veiklos dalis, kuri apibūdina ir pristatymo žaliavas į vietą, kur jas galima perdirbti arba pristatyti vartotojui įį jam reikiamą vietą.
Taip pat labai svarbus dalykas, kad transporto pagalba užpildomi geografiniai trūkiai tarp gamybos ir vartotojo, tačiau jo paskirtis nebus reikiamai realizuota, jeigu nebus garantuotas krovinių ir keleivių pristatymas į reikiamus geografinius taškus.
Taip pat svarbu, kad egzistuotų maksimalus transportininkų panaudojimas nustatytose ribose.
Transportavime yra labai svarbūs operacijų apibūdinimai
Transporto operacijos:
medžiagų, produkcijos vežimas
krovinio pristatymas
iškrovimas/pakrovimas
sandėliavimas, saugojimas, rūšiavimas, žymėjimas.
krovinio realizavimas
transporto rūšies parinkimas
maršruto nustatymas
draudimas
klientų paieška
marketingas
muitinės paslaugos (tarpininkavimas)
Pagrindinės transporto operacijų uždavinys vežant produkciją- operacijų ekonomiškumas.
Transportinikai, koordinuojantys krovinių pristatymą, rengia perspektyvinius planus, įvertindami savo ir klientų reikalavimus.
Krovinių vežimo strateginio plano tikslas:
krovinių realizavimo rinkos tyrimas
racionaliausių maršrutų parinkimas
sandėlių plotų parinkimas
krovinių apskaita
aplinkos taršos problemos sprendimas
personalo patikimumas
vežimo greičio įvertinimas
terminalų išdėstymo klausimai
tarptautinių prekybos sąlygų (INCOTERMS) teisingas pritaikymas
Krovinių vežimas geografiniu požiūriu- tai terminas, apibrėžiantis daugelį operacijų, atliekamų nuo produkcijos pagaminimo iki pateikimo vvartotojams.
Transporto geografijos tikslas- analizuoti kaip vystėsi transporto šakos (kelių, geležinkelių, oro, vamzdynų ir kt.), kokią įtaką turi šių transporto rūšių vystymuisi geografinė padėtis, prognozuoti transporto vystymąsi ateityje, numatyti investicijas, investicijų šaltinius, užsienio valstybių transporto sektoriaus įtaka, analizuoti ekologijos problemas bei numatyti priemones joms spręsti.
Pasaulio šalių transporto sistema ir jos vystymosi tendencijos
Šalies transporto išsivystymo lygis bei pobūdis priklauso nuo šių faktorių:
• ekonominis išsivystymo lygis
• šalies teritorijos dydis bei jos įsisavinamas šalies vykdomos transporto politikos
Pagrindiniai transporto sistemos darbą apibūdinantys rodikliai:
vežtų krovinių svoris
krovinių apyvarta (svoris iir atsumas)
keleivių apyvarta (keleivių kilometrai)
Transporto vystymosi tendencijos
1. Transportas vis dažniau specializuojasi vežti tam tikrus krovinius.
2. Keičiasi krovinių srautų geografija
3. Vis dažniau dubliuojamos tarptautinės reikšmės transporto komunikacijos
4. sistemos formavimas
5. Tarptautinės prekybos pobūdžio pasikeitimas su besivystančiomis šalimis
Tarptautinės transporto organizacijos
I. Pasaulio bendratransportinės organizacijos.
1. Europos transporto ministrų konferencija (ECMT)
2. Jungtinių tautų organizacija (JTO)
3. JTO prekybos ir vystymosi konferencija (UNCTAD)
4. JTO ekonominė komisija Europai (ECE)
5. Tarptautinė ekspeditorių asociacijų federacija (FIATA)
6. Visuomeninio transporto sąjunga (JUPT)
Europos transporto ministrų konferencija (ECMT) įkurta 1953 metais. Briuselyje ji buvo parengta Vakarų Europos tarptautinėje konferencijoje, nagrinėjant transporto problemas. ECMT tikslai:
a) Remti priemones norint efektyviau vystyti ir racionaliai naudoti Europos vidaus transportą, turintį tarptautinę reikšmę
b) Stiprinti ir koordinuoti tarptautinių organizacijų, kurios užsiima Europos vidaus transporto veikla, įvertinant šioje srityje šalių narių transporto nacionalinių institucijų veiklą.
ECMT sudėtyje yra virš 30 valstybių.
ECMT organai:
o ministrų taryba
o pavaduotojų komitetas
o sekretoriatas
o specializuoti komitetai
o darbo grupės
Organizaciniams klausimams spręsti ir konkrečioms transporto problemoms nagrinėti sudaryti specializuoti pastovūs ir laikini darbo komitetai, ir grupės, į kurių sudėtį įeina ekspertai iš visų šalių narių.
ECMT atlieka didelį darbą geležinkelių ir automobilių kelių rekonstrukcijos ir statybos srityje, rekonstruoja vandens kelius.
ECMT sprendžia tokias problemas kaip transporto saugos klausimus, plėtoja pagrindinių krypčių komunikacijų tinklo, bei nustato šalims narėms krovinių vežimo kvotas.
ECMT atlieka daug mokslinio tyrimo darbų, rengia pasitarimus, kur nagrinėjami įvairūs vežimų reglamentavimo politikos galimybės ir mastai, taip pat mišrių vežimų kaina.
Dabar pagrindiniai nnagrinėjami dalykai- multimodaliniai vežimai bei telekomunikacijos (IT naudojimas).
II. Tarptautinės kelių transporto organizacijos
1. Tarptautinė kelių federacija (IRP)
2. Tarptautinė automobilių federacija
3. Greitai gendančių produktų, vežamų kontroliuojamomis temperatūros sąlygomis tarptautinė organizacija.
4. Tarptautinė organizacija nelaimingiems įvykiems keliuose išvengti (PR)
5. Tarptautinė automobilių transporto sąjunga
III. Vandens transporto tarptautinės organizacijos
1. Baltijos ir tarptautinė jūrų taryba )BIMCO)
2. Tarptautinė švyturių tarybų asociacija (IALA)
3. Tarptautinė uostų ir prieplaukų asociacija (IARH)
4. Tarptautinė jūrų organizacija (IMO)
5. Tarptautinis jūrų komitetas (IMC)
IV. Geležinkelio transporto tarptautinės organizacijos
1. Keleivių tarifų Europos konferencija (CEV)
2. Europos krovininių traukinių tvarkaraščių konferencija (CEM)
3. Europos keleivinių traukinių tvarkaraščių konferencija (CEH)
4. Tarptautinė geležinkelių kongreso organizacija (AICCF)
5. Tarptautinė geležinkelių sąjunga (IUR)
V. Oro transporto tarptautinės organizacijos
1. Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO)
2. Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA)
3. Europos oro transporto saugos organizacija (EUROCONTROL)
Tarptautinė ekspeditorių asociacijų federacija
Įkūrimas- 1926 m. paskelbtas nevalstybine, nekomercine tarptautine organizacija.
Pagrindinis FIATA tikslas- ginti ekspeditorių interesus tarptautiniu mastu.
Pagr.uždaviniai:
1. standartizuoti ekspedicijos dokumentus
2. diegti standartinės prekybos sąlygas
3. keistis informacija ir organizuoti tyrimus
4. ginti ekspedijavimo interesus patarėjų ar ekspertų statusu kitų organizacijų posėdžiuose
5. profesijos tikslus
6. plėtoti ryšius su vežėjais ir jų organizacijomis
7. stiprinti ryšius su eksportuojančiomis organizacijomis
Šiuo metu Lietuvoje įsikūrusi LINEKA (Lietuvos nacionalinė ekspeditorių asociacija), kuriai reikia išvystyti veiklą, tai yra pritraukti ekspeditorius, dirbančius jūrų, oro, geležinkelių transporte. LINEKA priklauso FIATA nariams.
Asocijuotais nariais gali būti privačios ekspeditorių firmos, muitinės brokeriai, vietinės grupės ekspeditorių arba grupės tarpinių profesijų atstovų, kiti privatūs asmenys, visuomeninės organizacijos arba susivienijimai, turintys ryšių su FIATA.
Praktinė FIATA veikla pasireiškia oorganizacijos kongresu, generaline asamblėja, atvirais forumais, rengiant posėdžius, kuriuose nagrinėjamos įvairios temos.
FIATA nagrinėja muitinės vežimų kelių bei geležinkelių transportų klausimus, ypač svarbius Europos šalims, kurios yra atitinkamų ekonominių sąjungų ir konvencijų dalyvės.
Transporto rūšių privalumai ir trūkumai
Vamzdynai
Naudojant transportavimą vamzdynais, prie santykinai žemų transportavimo kainų, krovinių siuntėjai yra ypatingai priklauso nuo teigiamų transportavimo paslaugų.
Šių faktorių dėka produktų gabenimą vamzdynais galima atlikti laiku, jei produktų tekėjimas yra tikrinamas ir kontroliuojamas pažangių techninių įrenginių pagalba; nuostoliai dėl ištekėjimo iš vamzdyno yra labai reti, klimatinės sąlygos mažai įtakoja produktų tekėjimą vamzdynais.
Privalumai: saugumas; pigumas
Trūkumai: grobstymas
Geležinkeliai
Privalumai: pigus transportavimas; galima daug pervežti (įpakavimai); saugumas; greitumas (lyginant su kelių transportu).
Trūkumai: lėtas transportavimas; manevringumas; skirtingi bėgių pločiai atskirose valstybėse; brangus eksplotavimas; grobstymas; iš dalies klaidingas vežimas.
Kelių transportas
Privalumai: manevringumas; greitai gendančių produktų gabenimas; tankus tinklas; galima vežti įvairius krovinius.
Trūkumai: pervežama nedaug produkcijos; nesaugumas (avaringumas); aplinkos tarša.
Biotransportas
Privalumai: ekologiškumas.
Trūkumai: lėtas; išlaidos pašarui.
Oro transportas
Privalumai: greitumas; maža tarša; dideli atstumai; susisiekimai tarp žemynų; mažesnės išlaidos atsargoms; nereikia specializuotų įpakavimų.
Trūkumai: labai brangus, klaidingi vežimai, aplinkos tarša; oro sąlygos; triukšmingumas.
Vandens transportas
Privalumai: galima daugiausia gabenti; pigu; galima pasiekti žemyną.
Trūkumai: lėtas transportavimas; ne visur priplaukia; tarša avarijos atveju.
Transportavimo rūšių palyginimas
Ekonominės charakteristikos: Kelių transportas Geležinkelis Oro transportas Vandens transportas Vamzdynų transportas
Kaina Vidutinė Žema Aukšta Žema Žema
Paslaugos rinkoje Taškas A- Taškas B Terminalas- terminalas Terminalas- terminalas Terminalas- terminalas Terminalas- terminalas
Konkurencijos laipsnis (konkurentų skaičius) Aukštas Vidutinis Vidutinis Žemas Žemas
Vyraujantys pervežimai Visų tipų Žema vidutinė
vertė Aukšta vertė Žema vertė Žema vertė
Pervežamas tūris(t) 10-25t 50- 12 000 5-125 1 000- 500 000 10 000-1 000 000
Aptarnavimo charakteristikos:
Greitis vidutinis vidutinis greitas lėtas lėtas
Galimybė pasinaudoti Aukšta Vidutinė Vidutinė Žema Žema
Pristymo laikas Aukštas Vidutinis Aukštas Žemas- vidutinis Aukštas
Nuostoliai ir žala Maži Vidutiniai- dideli Maži Vidutiniai- dideli Maži
Prisitaikymas prie siuntėjo poreikių Didelis Vidutinis Mažas- vidutinis Mažas Mažas
Bendra vežimų koncepcija
Strategijos tikslas- garantuoti didžiausią operacijų ekonomiškumą konkrečiomis sąlygomis.
Krovinių vežimų saugojimo kainos tarpusavyje siejasi ir turi viena kitą papildyti.
Vežimų efektyvumo didėjimas mažina saugojimo išlaidas, o saugojimo sandėliuose efektyvumo didinimas užtikrina didelį krovinių išsaugojimo laipsnį belaukiant kol jie bus išvežti.
Strategijoje turi būti įvertinti visi vežimo aspektai nuo ppirmos iki paskutinės operacijos ir numatyta sistema operacijų, užtikrinančių norimą rezultatą su mažiausiomis išlaidomis pasiekimą.
Bendros krovinių vežimo išlaidos
Tai suma išlaidų, įvertinančių šias operacijas:
1. vežimas įmonės viduje ir sandėliavimas.
2. vežimas nuo įmonės iki sandėlio
3. sandėlių operacijos
4. apskaita sandėliuose
5. vežimas iš sandėlio vartotojui
Visa tai priklauso nuo užsakovų sandėlių politikos.
Nustatyti racionaliausią krovinių išdėstymą, kuris užtikrintų mažiausias bendras išlaidas. O išlaidos vežimui, saugojimui ir apsaugai gali keistis nuo strategijos.
Vežimas iš esmės
Parengimas maršrutinio lapo, atspindinčio vežimo procesą, leidžia sutelkti dėmesį į krovinių judėjimą, išskirti ir įvertinti visą procesą, o visą ssistemą palyginti su atskiromis prielaidomis, išnagrinėtomis įvairiais požiūriais.
Padėties įvertinimas transportuojant krovinius:
1. šiuolaikinio vežimo privalumai ir trūkumai, pagrindinės operacijos, jų kaina, įvertinant nenumatytas išlaidas.
2. esamas nustatytas užsakymų dydis, jų dažnumas, patenkinimo procentas iš atsargų ir t.t.
3. poreikio charakteris atsižvelgiant pagal kiekvieną sezoninį svyravimą.
4. esminių geografinių yypatybių įvertinimas
5. valdymo tikslai esamomis sąlygomis ir jų įvertinimas.
Transporto rūšių įvertinimas pasaulyje
Kelių transportas labai svarbus išsivysčiusiose šalyse, ir būtent JAV ir Vokietijoje sudaro 25%, Didžiojoje Britanijoje- 80%.
Pasaulinis geležinkelių tinklas- 1,2 mln.km geležinkelio linijų. Didžiausias geležinkelių linijų ilgis yra JAV- 250 tūkst.km, Kanadoje- 95 tūkst.km, Rusijoje- 80 tūkst.km, Indijoje- 60 tūkst.km, Kinijoje- 55 tūkst.km.
Vandens transportas
Pats pigiausias, 70% šalies krovinių pervežama, taip užtikrinamas tarptautinis geografinis darbo pasidalijimas. Trečdalis pasaulinio laivyno priskiriama išsivysčiusioms šalims.
Pagal laivų tonažą pasaulinio prekybos lyderės yra:
1. Panama
2. Japonija
3. Graikija
4. JAV
5. Kipras
6. Kinija
Vien tik Atlanto vandenynu pervežama 50% visų krovinių.
Didžiausi specializuoti naftos uostai Persų įlankoje yra: CHARK ir MINA-el-ACHMAD.
Auga ir anglies vežimas jūromis. Pagrindiniai anglies eksportuotojai yra JAV, Australija, Rusija. Pats didžiausias anglį išvežantis uostas yra RICHARDS BEI (PAR). Jo pajėgumas sudaro 30 mln.tonų.
Pagrindiniai uostai:
1. Roterdamas
2. Londonas
3. Nagoja
4. Marselis
5. Gavras
6. Niu Orleanas
7. Singapūras
8. Hon KKongas
9. Bremenas
Svarbią reikšmę krovinių vežimui turi sąsiauriai (Bosforo S.Arabijoje) ir kanalai (Panamos, Sueco, Kylio-Vokietija). Didžiausias pasaulio kanalas yra Sueco kanalas (Egipte), 193 km., gylis~ 20m., apyvarta 260 mln.tonų per metus. Pralaidumas- 18000 laivų per metus.
Upių transportas
Svarbiausi laivybiniai kanalai ir vidaus vandens keliai- Pakrantės kanalas (JAV), Didysis kanalas (Kinija), Volgos-Baltijos vandens kelias (Rusija), Reinas-Mainas-Dunojus (Vokietija). Upių naudojimas kroviniams vežti priklauso nuo gamtinių sąlygų ir ūkinio išsivystymo lygio. Pagal krovinių apyvartą vidaus vandenų transportas yra išvystytas JAV, Kinijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Kanadoje.
Europos oro uostai iir aviakompanijos
Valstybė Vieta Oro uostas Kodas Aviakompanija
Vokietija Frankfurtas Frankfurtas prie Maino FRA Deutsche
Diuseldorfas Reinas- Rūras DUS Lufthansa
Kiolnas Kiolnas- Bona CGN Lufthansa
Berlynas Tegelis TXL Lufthansa
Belgija Briuselis International BRU Sabena
Prancūzija Paryžius Orly ORY SAS
Charlio de Golio CDG Airfrance
Suomija Helsinkis VANTAA HEL Finnais
Airija Dublinas International DUB Aer Lingus
Anglija Londonas Heathrow LHR British Airways
Gatwick LGW British Airways
Švedija Stokholmas Aslando STO SAS
Transporto geografijos funkciniai komponentai
Transporto funkciniai komponentai yra sudaryti iš:
• Biotransporto
• Geležinkelių
• Automobilių
• Vidaus vandenų
• Oro
• Miesto elektrinio
• Vamzdynų
Geležinkelio transportą sudaro bendrojo naudojimo geležinkeliai, jų atšakos, riedmenys (bėgiai), ryšių signalizacijos, energetiniai įrenginiai, stotys, inžineriniai įrenginiai skirti tiesiogiai geležinkelių transportui aptarnauti.
Biotransportui priskiriami specialūs keliai ir takai, dviračiai ir jų techninė įranga.
Automobilių transportui priklauso transporto įrenginiai, keliai, transporto priemonės, stotys, technologiniai įrenginiai.
Vidaus vandenų transportą sudaro keliai, vidaus keliai, uostai, švyturiai bei kiti navigaciniai ženklai ir techniniai įrenginiai reguliuojantys laivybą, garantuojantys jos saugą, o taip pat laivai bei kitos plaukiojimo priemonės.
Oro transportui priklauso oro trasos, lėktuvai, oro uostai.
Miestų elektrinį transportą sudaro elektros linijos, elektrinės transporto priemonės, įrenginiai bei kiti inžineriniai statiniai.
Vamzdynų transportui priklauso naftotiekio bei dujotiekio vamzdynų linijos, techniniai įrenginiai bei inžineriniai statiniai.
Transporto geografijos fiziniai komponentai
Kiekviena transporto priemonė naudojasi 4 pagrindiniais komponentais:
• Kelias- tai maršrutas, kuriuo vyksta eismas natūralūs (pėsčiųjų takai, jūros, oro erdvė, upės natūralūs takai) ir dirbtiniai (dirbtinai nutiestas kelias, automobilių, geležinkelių, oro uostų keliai).
• Terminalas- punktas, kur pasibaigia vienos transporto rūšies kelias ir prasideda kitas.
• Riedmenys- transporto sistemos dalis, atliekanti pagrindinę funkciją vežant keleivius ir krovinius.
• Talpos priemonės suteikia eismą kiekvienam riedmenų vienetui.
Terminalai
Vežant keleivius ir krovinius, reikalingos tam tikros vietos priimti kkeleivius arba pakrauti krovinį į transporto priemones – ir vietos, kur galima pakeisti tos pačios rūšies transporto priemones arba skirtingas transporto rūšis. Šios vietos vadinamos terminalais. Paprasčiausiu atveju galima teigti, kad terminalas – tai punktas, kuriame baigiasi vienos ir prasideda kitos transporto rūšies kelias. Tačiau pilnas terminalo apibrėžimas, nurodantis jo vietą transportavimo grandinėje bei apibrėžiantis jo paskirtį būtų toks: terminalas – tai kompleksas įrenginių išskirstytų pradiniame, tarpiniame ar galiniame transporto grandinės punkte, kurie užtikrina įvairių transporto įmonių bendradarbiavimą vežant krovinius, keleivius ir bagažą.
Terminalai:
1. Dviejų ar daugiau transporto rūšių transporto mazgas su šiomis sąveikos schemomis:
a) Jūrų transportas ir geležinkelių transportas (kelių ir upių)
b) Geležinkelių transportas ir kelių transportas (upių transportas)
2. Vienos transporto rūšies transporto mazgas, sąveikaujantis su privačiais vidaus transporto padaliniais.
Terminaluose kroviniams krauti ir transportuoti skirta:
a) Transporto priemonės
b) Krovimo technika
c) Sandėlių įrenginiai ir mechanizmai
d) Krovinių pakavimo įrenginiai ir tara.
Įranga terminalų sandėliuose:
a) Stelažai
b) Rezervuarai ir patalpos vienetiniams, piltiniams ir biriems kroviniams krauti
c) Šaldymo įrenginiai
d) Kontrolės, matavimo ir svėrimo įrenginiai
Pagrindinis terminalų darbo organizavimo uždavinys- saugiai, efektyviai ir optimaliai derinti transporto rūšių panaudojimą.
Terminalo struktūros principinė schema
Techninių terminalo priemonių klasifikacija
Skirstymo (geležinkelių) stotys- tai keletas atvykimo/išvykimo kelių, nuo kurių išsišakoja daugelis kaupiamųjų kelių. Atvykęs traukinys su vagonais, turinčiais skirtingas siuntimo kryptis, sutelkiami skirstymo vietoje, kur jie atjungiami ir siunčiami į priešpriešiais esančius kkelius. Ten jie bus sujungti su kitais vagonais ir sudarys tam tikros krypties traukinį.
Kroviniai ir jų srautai
Krovinių klasifikavimas
Transporte kroviniais vadinami visi daiktai nuo jų priėmimo momento gabenti iki įteikimo krovinio gavėjui. Krovinių ruošimas vežimui- įpakavimas, grupavimas pagal kryptį, markiravimas, svėrimas, paketavimas, stambesnių partijų komplektavimas, konteinerių užpildymas ir vežimo dokumentų įforminimas. Kroviniai į transporto priemones kraunami/iškraunami mechanizuotu būdu arba rankomis.
Viena iš pagrindinių vežimo sąlygų- krovinio vežimas, jo pristatymas į paskirties vietą tam tikru laiku.
Krovinių saugojimas sandėliuose
Kalbant apie šią sąvoką yra svarbus sandėlio tipas ir matmenys, krovinių išdėstymo būdai sandėlyje ir saugojimo režimas, priklausantis nuo fizinių, cheminių savybių, jų įpakavimo, saugojimo terminų, krovinių kiekio ir klimatinių sąlygų. Kroviniai klasifikuojami pagal tas jų savybes, kurios nusako įvairias jų vežimo ir saugojimo procesų puses, tai yra pakrovimo/iškrovimo būdą, taros rūšį, masę, gabaritus, siuntos dydį, specifinius požymius, pavojingumą ir transporto priemonių įkrovimo panaudojimą.
Kroviniai pagal pakrovimo/iškrovimo būdą:
• Piltiniai- skysti, pusiau skysti kroviniai, vežami cisternose
• Suverstiniai- juos galima krauti/iškrauti suverstinai (smėlis, anglis)
• Vienetiniai- charakterizuojami pagal jų masę, formą, priimami vežti ir įteikiami gavėjui pagal kiekį ir masę.
Pagal taros rūšį kroviniai vežami- taroje, konteineriuose, be taros.
Kroviniai pagal vienos krovininės vietos masę:
• Vienetiniai normalios masės- 250kg.- 500kg.
• Padidintos masės- 500kg- 30t.
• Sunkiasvoriai- ≥30t.
Kroviniai pagal gabaritus:
• Leistini vežti bendrojo naudojimo keliuose
• Stambiagabaritiniai
Kroviniai pagal siuntos dydį:
• Mažų
partijų- ≤5t.
• Vidutinių partijų- 5t-30t.
• Masiški- ≥30t.
Krovinio partija- tai jo kiekis pateikiamas vežti tuo pačiu metu, tuo pačiu adresu ir pagal vieną vežimo ekspedicinį dokumentą.
Kroviniai pagal specifinius požymius:
• Greitai gendantys kroviniai
• Pavojingi kroviniai
• Antisanitariniai kroviniai
• Gyvi kroviniai
Kroviniai pagal pavojingumo laipsnį:
• Nepavojingi kroviniai, statybinės medžiagos, maisto produktai
• Pavojingi pagal gabaritus
• Karšti arba dulkantys (cementas, karštas asfaltas)
• Pavojingi kroviniai:
1. sprogstamosios medžiagos
2. suspaustos suskystintos dujos
3. lengvai užsiliepsnojantys skysčiai
4. lengvai užsiliepsnojančios medžiagos
5. oksiduojančios medžiagos ir organiniai produktai
6. nuodingos ir infekcinės medžiagos
7. radioaktyvios medžiagos
8. medžiagos sąlyginai nedidelio pavojingumo vežant, tačiau reikalaujančios atitinkamo vežimo ir saugojimo sąlygų
Transporto priemonių įkrovimo koeficientas priklauso nuo krovinio grupės iir jo įpakavimo.
