Turizmas Šiauliuose

TURINYS

ĮVADAS 2

1. TURIZMAS 3

2. TURIZMAS ŠIAULIUOSE 4

3. „KATINŲ“ MUZIEJUS 5

LITERATŪRA 7ĮVADAS

Turizmas kaip paslauga Lietuvoje yra palyginti naujas verslas. Iki šiol labiausiai buvo vystomas išvažiuojamasis turizmas, susijęs su keliavimu į kitas šalis. Įstojus į ES kuriamos įvairių pramogų, poilsio, laisvalaikio leidimo paslaugos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje pagrindinis uždavinys „kurti turizmo įvaizdį, steigti naujus turizmo informacijos centrus užsienio šalyse ir sudaryti sąlygas tobulinti kurortų plėtrą“. Bus sukurta daug naujų darbo vietų, didės užimtumas. Tai galimybė mūsų šaliai plėstis, realizuoti save.

Ir tai vyksta gana sparčiai. Apžvelgus turizmo ccentrų duomenis, matoma, kad atvykstančių turistų skaičius kasmet auga. Jau vien Šiauliuose atvykstančių užsieniečių skaičius užaugo beveik 30 procentų. Pagal dydį 4-asis Lietuvos miestas traukia turistus savo žaismingomis kalvelėmis, piliakalniais ir pilimis, didžiausiu ir gražiausiu Lietuvoje renesanso paminklu – Šv. Petro ir Povilo katedra.

Miestas didžiuojasi pėsčiųjų bulvaru – pirmąja Lietuvoje centrine gatve atiduota pėstiesiems, garsiuoju Kryžių kalnu – šventa vieta, sutraukiančiu lankytojus iš viso pasaulio. Ir tai tik keletas gražių Šiaulių miesto vietų, kurias kiekvienas šiaulietis rekomenduotų aplankyti savo svečiams. <

Gyventojai ir miesto svečiai bet kuriuo metų laiku gali aplankyti muziejus ir galerijas. Vienas iš populiariausių – „Katinų muziejus“, traukiantis lankytojus jau vien savo jaukiu pavadinimu. Apie patiriamus įspūdžius byloja svečių knyga.1. TURIZMAS

Lietuva 2003 m. spalio 15 d. įstojo į ppasaulio turizmo organizaciją. Turizmo organizacijos pagrindinis ofisas yra Ispanijos karalystėje – Madrido mieste. Įstojus į turizmo organizaciją, kurioje oficialiai užregistruota 142 valstybės rodo mūsų šalies pakilimą. Suteikiamos naujos darbo vietos, užimtumas. Tai galimybė mūsų šaliai plėstis, realizuoti save. Apie mūsų šalį – Lietuvą daugelis šalių neturi informacijos. Po įstojimo į ES apie mus žymiai daugiau sužinojo kitos šalys, vyksta glaudesnis bendradarbiavimas, keičiamasi nauja informacija, atvyksta vis daugiau užsieniečių. Užsieniečiai Lietuvą laiko saugia šalimi. Tai psichologinis saugumas – nėra teroristinės grėsmės su kitomis šalimis, konfliktų, pasikesinimų. Turizmas kaip paslauga Lietuvoje yra palyginti naujas verslas. Iki šiol labiausiai buvo vystomas išvažiuojamasis turizmas, susijęs su keliavimu į kitas šalis. Šiuo metu kuriamos įvairių pramogų, poilsio, laisvalaikio leidimo paslaugos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 – 22008 m. programoje (Žin., 2004, Nr. 181 – 6703) keliamas uždavinys „kurti turizmo įvaizdį, steigti naujus turizmo informacijos centrus užsienio šalyse ir sudaryti sąlygas tobulinti kurortų plėtrą“. Turizmo ekspertai prognozuoja, kad iki 2010 metų dešimt naujų valstybių narių visos kartu gali sukurti papildomus 46 mlrd. eurų pajamų iš turizmo ir sukurti 3 mln. papildomų darbo vietų bei pasiekti vidutinius ES rezultatus. (Pasaulio kelionių ir turizmo tarybos „Kelionių ir turizmo privataus sektoriaus praktinio pobūdžio manifestas“ 2004 m.). Nuo valstybių vykdomos turizmo ppolitikos aktyvumo didele dalimi priklausys, kiek šių pajamų teks kiekvienai šaliai.

Manoma, kad Lietuva pasieks aukštą ir kokybišką lygį tarp kitų šalių. Tai turėtų greitai įvykti palyginus su spartumu.2. TURIZMAS ŠIAULIUOSE

Tarpukario metais Šiaulių kultūrinis gyvenimas, išaugęs ir suviešėjęs XIX a. pab. – XX a. pr. dirvoje, pražydo įvairiomis formomis ir subrendo savo turiniu. Mieste susibūrė profesionaliai dirbantis inteligentijos būrys, pakėlęs Šiaulių kultūrinį gyvenimą į aukštesnį lygmenį, galintį patenkinti įvairiapusiškus miesto bendruomenės kultūrinius poreikius. Šiaulių miestas tapo tikru kultūros centru šiaurinėje Lietuvos dalyje.

Pagal Šiaulių turizmo informacijos centro duomenis atvykstančių užsieniečių skaičius kasmet auga. Didžiausias antplūdis lankytojų jaučiamas vasaros sezono metu.

Šiauliuose yra daug gražių ir lankomų vietų. Pats miestas įsikūręs šiaurės Lietuvoje, Žemaičių aukštumos šlaituose, gana pakilioje vietoje, Mūšos, Dubysos, Ventos, Nevėžio baseinų takoskyroje. Prie pat miesto centro telkšo Talšos ežeras. Tuoj pat į šiaurę – Ginkūnų ežeras, o kalvočiausią ir gražiausią rytinę Šiaulių pusę puošia Švedės tvenkinys. Pietinėje miesto pusėje tyvuliuoja dešimtas pagal dydį Lietuvos ežeras – Rėkyva. Iš Talšos ir Ginkūnų ežerų išteka dešinysis Mūšos intakas – Kulpė. Gamtos nepakartojamas ir natūralus grožis gali patenkinti net smalsiausius turistus, grybautojus, žvejus, medžiotojus, ir visus gamtos mylėtojus. Reikia tik pakeliauti ir pasidairyti.

Miesto vaizdą pagyvina žaismingos kalvelės, skiriančios telkšančius ežerus ir ttvenkinius. Tik už keleto kilometrų turistai patenka į žaliaskarius miškus, gaudžiančius nuo paukščių ir gyvūnų. Ne vieną smalsuolį masina didžiausi Lietuvoje Svilės šaltiniai, esantys Kurtuvėnų regioniniame parke.

Kraštas garsus savo piliakalniais: 15 km į pietus nuo Šiaulių stūkso Bubių piliakalnis, ant kurio kadaise stovėjusi medinė Dubysos pilis, vėliau sudeginta Kryžiuočių Ordino brolių, miesto rytiniame pakraštyje – Salduvės piliakalnis.

Iš tolo matomas didžiausias ir gražiausias Lietuvoje renesanso paminklas – Šv. Petro ir Povilo katedra. Prie Šiaulių yra garsusis Kryžių kalnas – šventa vieta, sutraukiąs lankytojus iš viso pasaulio. Po karų atstatytas miestas didžiuojasi pėsčiųjų bulvaru – pirmąja Lietuvoje centrine gatve atiduota pėstiesiems. Ir tai tik keletas gražių Šiaulių miesto vietų, kurias kiekvienas šiaulietis rekomenduotų aplankyti savo svečiams.3. „KATINŲ“ MUZIEJUS

Mieste yra daug muziejų ir galerijų, kuriuos gyventojai ir miesto svečiai gali aplankyti bet kuriuo metų laiku. Vienas iš populiariausių – „Katinų muziejus“, traukiantis lankytojus jau vien savo pavadinimu, kadangi šis naminis gyvūnėlis asocijuojasi su namų šiluma, švelnumu ir ramybe.

1990 metų gegužės 17 dieną jį įkūrė Vanda Kavaliauskienė, kuri eksponatus šiam muziejui rinko daugelį metų.

Pirmasis eksponatas – mažas juodas medinis katinėlis atkeliavo 1962 metais iš Lenkijos. Vanda Kavaliauskienė yra provizorė, daug metų vadovavo Šiaulių krašto farmacijos sistemai.

Katinų muziejuje yra dešimt tūkstančių eksponatų. LLankytojus pasitinka katinėliai spalvotuose vitražuose, laiptų turėklų ornamentuose, ant šviestuvų, kėdžių muziejaus patalpose.

1 pav. Katinėliai.

Trijose didžiulėse salėse – katinai, katinai. Jie atkeliavę iš daugelio pasaulio šalių: Anglijos, Australijos, Amerikos, Afrikos, Belgijos, Brazilijos, Čekijos, Kanados, Kubos, Kinijos. Lenkijos, Prancūzijos, Portugalijos, Taivanio, Vietnamo, Vengrijos, Šveicarijos ir, žinoma, iš Lietuvos. Katinėliai sukurti iš: porceliano, gintaro, keramikos, krištolo, marmuro, metalo, medžio.

Muziejuje sukaupta daug vaikų piešinių: iš Japonijos, Korėjos, Mongolijos, Estijos, Lenkijos. Juose – katinėliai iš įvairiausių pasakų.

Muziejuje net yra virš 4000 eilėraščių apie katinus. Jų autorė – Panevėžio farmacininkė Irena Aleknienė. Tuos eilėraščius mėgsta skaityti vaikai.

Taip pat čia galima rasti daug garsių dailininkų paveikslų: G.Bagdonavičiaus ekslibrisų, V.Šimoliūno, Z.Klovaitės, B.Zalensienės, Čikagos lietuvės J.Paukštienės, prancūzės I.Herskovicos, latvės J.Reichmanės, Jonės Jong (Kanada). Dailininko B.Verkruiso paveikslai puošia visą vienos salės sieną, be to, yra gauta nemažai albumų atvirukų, ir net kortos su B.Verkruiso pieštais katinais.

Fotomenininkų A.Macijausko, V.Dichavičienės, H.Heusės (Vokietija), A.Skierio, A.Ostašenkovo, Musneckio ir kitų nuotraukose, taip pat – katinai. Taip pat muziejų puošia šiauliečio skulptoriaus K.Bimbos iš akmens iškaltas katinas, tautodailininko J.Bukausko turėklų ornamentai, tautodailininkių S.Samulevičienės, V.Janauskienės, D.Vileniškienės, B.Zabielienės, L.Čižauskaitės darbai.

Katinų muziejuje organizuojamos prancūzų dailininkų B.Verkruizo ir I.Herskovicos, Čikagos lietuvės J.Paukštienės parodos: „Katinai muzikoje ir mene“, „Katino Mikio svetainė“, kalendoriai su katinais ir kt.

Katinų miziejus

susirašinėja su Prancūzijos, Maskvos, Lenkijos, Belgijos, Brazilijos, Olandijos katinų mylėtojais. Palaiko ryšius su Pelių muziejumi, esančiu Rusijoje, Jaroslavlio srityje, Miškino mieste. Muziejaus darbuotojai dėkingi visiems, kurie juos prisimena, atsiunčia katinų muziejui dovanų – katinėlių.

Įdomu, kad lankytojus pasitinka visų labai mylimas Katinas Mikis, pramintas muziejaus direktoriumi. Jis labai myli lankytojus, ypač vaikus, moka su jais bendrauti, žaisti. „Direktorių“ Mikį pažįsta ne tik Lietuvos, bet ir užsienio lankytojai. Be to, yra ir ponia „direktorienė“ – katė Filomena, kuri yra labai graži ir įįdomi.

Lankytojus darbuotojai supažindina ne vien su muziejaus ekspozicija, bet ir pasakoja apie katinėlių gyvenimą, jų charakterį, nuotykius, nes nori, kad vaikai gyvūnėlius dar labiau pamiltų, kad jaustų atsakomybę už jų gyvenimą. O suaugusieji muziejuje gali pailsėti, pamiršti savo kasdieninius rūpesčius. Į muziejų dažnai atvyksta svečiai ir iš užsienio. Čia jiems patinka, išeina susižavėję. Apie tai liudija ir jų žodžiai atsiliepimų knygoje.LITERATŪRA

1. Svetikienė I. „Turizmo marketingas“, Vilnius, 2002 m.

2. Smilgys H. „Šiauliai: Šiaurės Lietuva“, Šiauliai, 1995 m.

3. http://www.muziejai.lt/siauliai/katinu_muziejus.htm

4. http://www.siauliai.lt/siauliai/informacija/index.php

5. http://www.siauliai.lt/tic/turizmas/bendrainfo.htm

6. http://www.siauliai.lt/tic/turizmas/muziejai.htm

7. http://jgs.siauliai.mok.lt/muziejus.html

8. http://www.siauliai.lt/tic/turizmas/srautai.htm