Vengrija

Vengrija

Reljefas ir klimatas

Vengrijos plotas yra 93036 km2. Ji šiaurėje ribojasi su Čekija ir Slovakija, šiaurės rytuose – su Ukraina, rytuose – su Rumunija, pietuose – su Slovėnija, Kroatija ir Jugoslavija, vakaruose – su Austrija. Vengrija iš rytų į vakarus yra nutįsusi 528km, o iš šiaurės į pietus – 269km.

Šiaurės vakaruose kalnų virtinė skiria Didįjį Alfoldą nuo Mažojo Alfoldo. Šiaurės vakaruose yra Transdanubiano kalnai, o vakarinė Vengrijos siena ribojasi su Alpėmis. Kalnų grandinė nusidriekusi išilgai šiaurinės Vengrijos sienos. Aukščiausias yyra Martos kalnuose esantis Kekes Peak kalnas, kurio aukštis yra 1015m.

Didžiausia Vengrijos upė yra Dunojus, kuri šalies teritorijoje teka 410km ilgio ruožu. Tisza, kita Vengrijos upė, teka iš šiaurės rytų į pietus 580km ilgio vaga. Didžiausias Vengrijoje yra Balatono ežeras, kuris yra labai seklus ir jo ilgis apie 70km.

Vengrijos dirvožemis yra žymus savo įvairumu. Lygumose vyrauja juodžemiai ir aliuviniai, tačiau vietomis aptinkama ir mažiau derlingų smėlingesnių dirvožemių. Kalvotose vietovėse vyrauja rudieji miškų dirvožemiai.

Vengrijos klimatas – žemyninis, todėl čia žiemos bbūna šaltos, o vasaros – karštos. Sausį temperatūra visoje šalyje būna minusinė, o liepos vid. temperatūra – 20oC. Šalies centre, Budapešte, vidutinė sausio temperatūra būna -0.6oC, o vidutinė liepos temperatūra – 22.2oC. Vengrijoje per metus vid. iškrenta 635mm kritulių.

Vengrijos naudingųjų iiškasenų resursai yra kuklūs. Šalis daugiausia turi akmens anglies. Šalies pietryčiuose kasama juodoji anglis, tačiau jos nepakanka vidaus poreikiams. Yra nustatyta, kad rusvosios anglies vietomis yra šiaurinių kalnų pakraščiuose. Šalies pietuose ir vakaruose yra naftos ir gamtinių dujų telkinių. Gamtinių dujų taip pat yra ir rytuose. Vengrai į kitas šalis eksportuoja boksitą, nes tai yra pati gausiausia geležies rūda Vengrijoje.

Augalija ir gyvūnija

Vengrijos augmenija skirstoma į 3 grupes. Great Alfolde medžiai jau kurį laiką nyko, o dabar jų ten beveik visai neliko. Kai kuriose teritorijose akacijos, ąžuolai ir bukai auga kartu su krūmais. Svarbiausią augmeniją sudaro įvairios žolinių augalų rūšys.Transdanubijos kalnuose auga bukų miškai. Miškingiausias Vengrijos regionas yra šiauriniai kalnų šlaitai, kur auga bukai, ąžuolai, skroblai ir klevai.

Labiausiai paplitę gyvūnai VVengrijoje yra elniai, lapės, kiškiai ir voverės. Taip pat yra daug kitų laukinių gyvūnų: šernų, vilkų, šakalų, lūšių, bebrų. Daug Vengrijos paukščių maitinasi Balatono ežero žuvimis. Šiaip šalies upėse ir ežeruose daug karpių, lydekų ir ešerių.

Žmonės

Vengrijoje gyvena netoli 11 milijonų gyventojų, iš kurių 97% yra vengrai. Kitus 3% pagrinde sudaro vokiečiai, slovakai, kroatai, rumunai ir čigonai.

Dabartinių vengrų protėviai į šalį prieš tūkstantmetį atsikėlė iš Uralo kalnų. Vengrų kalba priklauso finougrų kalbų grupei ir turi tolimų ryšių su suomių kkalba.

60% šalies gyventojų yra katalikai, o ketvirtis – protestantai. Didžioji dalis protestantų gyvena rytuose. 62% žmonių gyvena miestuose, kurių didžiausias yra sostinė – Budapeštas. Čia gyvena 2 mln. žmonių, o tai sudaro 20% visų šalies gyventojų. Pagal dydį po Budapešto rikiuojasi šie miestai: Miskolsas, Debrecenas, Szegedas ir Pecas.

Ūkis

1949-aisiais Vengrijos žemės ūkis buvo kolektyvizuotas ir padalintas į kooperatyvus ir kolūkius. Nežiūrint į sovietinį žemės ūkio modelį, Vengrijos politikai 1965 m. įvedė reformas – leido šeimoms vienytis į bendrus ūkius. 18% samdomo darbo tuomet sudarė darbas ūkiuose ir girininkijoje.

Apie 70% Vengrijos ploto užima fermos. Daugiau kaip 75% šio ploto yra skirta pasėliams. Vengrai daugiausia augina kviečius ir kukurūzus, taip pat miežius, ryžius ir avižas, kiek mažiau – cukrinius runkelius ir daržoves. Į kitas šalis vengrai išveža savo svogūnus. Didelę reikšmę šaliai turi vaisių ir vynuogių auginimas. Obuoliai, kriaušės, abrikosai, slyvos, vyšnios, figos (kaip lietuviai sako – “špygos”), migdolai – visa tai Vengrijoje labai gerai dera, o didžioji dalis šių vaisių derliaus yra eksportuojama į Vakarų Europą.

Bendrai paėmus, Vengrijos agrokultūrinis ūkis yra labai vykęs dėl gero šalies klimato, gero dirvožemio ir dar dėl to, kad Vengrijos ūkio šakos yra labai glaudžiai susijusios viena su kita. Vengrija beveik neimportuoja maisto produktų, o ddalį savo derliaus netgi eksportuoja.

Kultūra

Svarbiausi vengrų įnašai Europai yra literatūroje, moksle, muzikoje ir tapyboje. 19 a. pradėjo kilti Vengrijos literatūrinis lygis. Amžiaus pradžioje populiariausi poetai buvo Danielius Beršenis ir Mihalis Vitezas, kol Andras Dugoniksas neparašė sėkmingiausio to laikotarpio romano. Po Vitezo sekė kiti talentingi rašytojai: M.Josika, J.Eotvosas ir M.Vorosmartis, kuris taip pat rašė ir poemas. Karolis Kisfaludis redagavo literatūrinius leidinius ir rašė pjeses. Žymiausi amžiaus lyrikai buvo S.Petofis ir J.Aranis, o I.Madacho poema “Žmogaus tragedija” buvo išversta į daugybę pasaulio kalbų.

Žymiausi 20 a. pradžios vengrų rašytojai buvo Z.Morišius, M.Lengelis, D.Šabo ir M.Kafka, kuri buvo pirmoji reikšmingesnė moteris vengrų literatūroje. Svarbiausi šio amžiaus poetai yra A.Jozefas ir E.Ady.

Vengrų mokslininkai laimėjo keletą Nobelio premijų. Tarp šių mokslininkų yra pasaulyje gerai žinomi Džordžas von Bekesis ir Edvardas Taleris.

Vengrija iš mirusių kartų gavo didelį liaudiškos muzikos palikimą. Liaudies muzika buvo interpretuota čigonų, kurie sudarė tradicinius liaudiškus orkestrus. Vengrų kompozitoriai Bela Bartok ir Zoltanas Kodalis pakeitė šią liaudišką muziką į žymiai modernesnę ir patrauklesnę formą, tačiau šiuos kompozitorius labiau išgarsino jų kuriama muzika. Žymus 19-o amžiaus kompozitorius Francas Lištas, gimęs Vengrijoje ir įkvėptas šios šalies liaudies muzikos, visą savo gyvenimą pragyveno užsienyje.

Vengrijos tapyba nėra taip pripažinta kaip jos literatūra arba muzika. Geriausias 19-o amžiaus vvengrų dailininkas buvo M.Munkasis. Kai kuriuose to meto vengrų dailininkų darbuose jaučiama prancūzų įtaka.

Vengrų kultūra taip pat yra turtinga menu, šokiais ir kulinarija.

Transportas, susisiekimas, švietimas

Traukinai yra svarbiausias krovinių pervežimo transportas Vengrijoje. Nors Vengrijos kelių sistema ir nėra labai gerai išvystyta, bet Budapeštą su Balatono ežeru jungia keturių juostų magistralė, kuri yra didžiausia šiame regione. Pagrindinis šalies vidaus vandens kelias yra Dunojaus upė, o didžiausias vidaus uostas – Budapeštas. Pagrindinis Vengrijos oro uostas taip pat yra Budapešte.

Šalies radijo ir televizijos transliacijas iki 1990 m. kontroliavo valstybė. Pašto, telefono ir telegrafo stočių šeimininkė taip pat buvo valstybė. Vėliau keletą Vengrijos laikraščių nupirko stambūs investuotojai iš užsienio.

Vengrijoje privalomas mokymasis yra vaikams nuo 6 iki 14 metų. Vėliau, kai paaugliams sueina penkiolika, jie gali stoti į vidurinę, profesinę ar techninę mokyklą. Sulaukę aštuoniolikos, jaunuoliai stoja į aukštąsias mokyklas – universitetus.

Vengrijos faktų santrauka

Oficialus pavadinimas. Vengrijos Respublika

Sostinė. Budapeštas

Aukščiausia viršūnė. Kekes (1015 m)

Didžiausios upės. Dunojus, Tisa

Didžiausias ežeras. Balatonas

Urbanizacijos lygis. 59%

Gyventojų tankumas. 114 žmonių į kv. Km

Didžiausi miestai. Budapeštas (2115000 gyv.), Debrecenas (220000 gyv.), Miškolcas (208000 gyv.)

Religijos. Katalikybė, protestantizmas

Kalba. Vengrų