Vengrija

Reljefas ir klimatasVengrija

Vengrijos plotas yra 93036 km2. Ji ðiaurëje ribojasi su Èekija ir Slovakija, ðiaurës rytuose – su Ukraina, rytuose – su Rumunija, pietuose – su Slovënija, Kroatija ir Jugoslavija, vakaruose – su Austrija. Vengrija ið rytø á vakarus yra nutásusi 528km, o ið ðiaurës á pietus – 269km.

Ðiaurës vakaruose kalnø virtinë skiria Didájá Alfoldà nuo Maþojo Alfoldo. Ðiaurës vakaruose yra Transdanubian kalnai, o vakarinë Vengrijos siena ribojasi su Alpëmis. Kalnø grandinë nusidriekusi iðilgai ðiaurinës Vengrijos sienos. Aukðèiausias yra Martos kkalnuose esantis Kekes Peak kalnas, kurio aukðtis yra 1015m.

Didþiausia Vengrijos upë yra Dunojus, kuri ðalies teritorijoje teka 410km ilgio ruoþu. Tisza, kita Vengrijos upë, teka ið ðiaurës rytø á pietus 580km ilgio vaga. Didþiausias Vengrijoje yra Balatono eþeras, kuris yra labai seklus ir jo ilgis apie 70km.

Vengrijos dirvoþemis yra þymus savo ávairumu. Lygumose vyrauja juodþemiai ir aliuviniai, taèiau vietomis aptinkama ir maþiau derlingø smëlingesniø dirvoþemiø. Kalvotose vietovëse vyrauja rudieji miðkø dirvoþemiai.

Vengrijos klimatas – þemyninis, todël èia þiemos bûna ðaltos, oo vasaros – karðtos. Sausá temperatûra visoje ðalyje bûna minusinë, o liepos vid. temperatûra – 20oC. Ðalies centre, Budapeðte, vidutinë sausio temperatûra bûna -0.6oC, o vidutinë liepos temperatûra – 22.2oC. Vengrijoje per metus vid. iðkrenta 635mm krituliø.

Vengrijos naudingøjø iðkasenø resursai yyra kuklûs. Ðalis daugiausia turi akmens anglies. Ðalies pietryèiuose kasama juodoji anglis, taèiau jos nepakanka vidaus poreikiams. Yra nustatyta, kad rusvosios anglies vietomis yra ðiauriniø kalnø pakraðèiuose. Ðalies pietuose ir vakaruose yra naftos ir gamtiniø dujø telkiniø. Gamtiniø dujø taip pat yra ir rytuose. Vengrai á kitas ðalis eksportuoja boksità, nes tai yra pati gausiausia geleþies rûda Vengrijoje.

Augalija ir gyvûnija

Vengrijos augmenija skirstoma á 3 grupes. Great Alfolde medþiai jau kurá laikà nyko, o dabar jø ten beveik visai neliko. Kai kuriose teritorijose akacijos, àþuolai ir bukai auga kartu su krûmais. Svarbiausià augmenijà sudaro ávairios þoliniø augalø rûðys.Transdanubijos kalnuose auga bukø miðkai. Miðkingiausias Vengrijos regijonas yra ðiauriniai kalnø ðlaitai, kur auga bukai, àþuolai, skroblai ir klevai.

Labiausiai paplitæ gyvûnai Vengrijoje yra elniai, llapës, kiðkiai ir voverës. Taip pat yra daug kitø laukiniø gyvûnø: ðernø, vilkø, ðakalø, lûðiø, bebrø. Daug Vengrijos paukðèiø maitinasi Balatono eþero þuvimis. Ðiaip ðalies upëse ir eþeruose daug karpiø, lydekø ir eðeriø.

Þmonës

Vengrijoje gyvena netoli 11 milijonø gyventojø, ið kuriø 97% yra vengrai. Kitus 3% pagrinde sudaro vokieèiai, slovakai, kroatai, rumunai ir èigonai.

Dabartiniø vengrø protëviai á ðalá prieð tûkstantmetá atsikëlë ið Uralo kalnø. Vengrø kalba priklauso finougrø kalbø grupei ir turi tolimø ryðiø su suomiø kalba.

60% ðalies gyventojø yra katalikai, oo ketvirtis – protestantai. Didþioji dalis protestantø gyvena rytuose. 62% þmoniø gyvena miestuose, kuriø didþiausias yra sostinë – Budapeðtas. Èia gyvena 2 mln þmoniø, o tai sudaro 20% visø ðalies gyventojø. Pagal dydá po Budapeðto rikiuojasi ðie miestai: Miskolc, Debrecen, Szeged ir Pecs.

Kultûra

Svarbiausi vengrø ánaðai Europai yra literatûroje, moksle, muzikoje ir tapyboje. 19 a. pradëjo kilti Vengrijos literatûrinis lygis. Amþiaus pradþioje populiariausi poetai buvo Danielius Berðenis ir Mihalis Vitezas, kol Andras Dugoniksas neparaðë sëkmingiausio to laikotarpio romano. Po Vitezo sekë kiti talentingi raðytojai: M.Josika, J.Eotvosas ir M.Vorosmartis, kuris taip pat raðë ir poemas. Karolis Kisfaludis redagavo literatûrinius leidinius ir raðë pjeses. Þymiausi amþiaus lyrikai buvo S.Petofis ir J.Aranis, o I.Madacho poema “Þmogaus tragedija” buvo iðversta á daugybæ pasaulio kalbø.

Þymiausi 20 a. pradþios vengrø raðytojai buvo Z.Moriðius, M.Lengelis, D.Ðabo ir M.Kafka, kuri buvo pirmoji reikðmingesnë moteris vengrø literatûroje. Svarbiausi ðio amþiaus poetai yra A.Jozefas ir E.Ady.

Vengrø mokslininkai laimëjo keletà Nobelio premijø. Tarp ðiø mokslininkø yra pasaulyje gerai þinomi Dþordþas von Bekesis ir Edvardas Teleris.

Vengrija ið mirusiø kartø gavo didelá liaudiðkos muzikos palikimà. Liaudies muzika bivo interpretuota èigonø, kurie sudarë tradicinius liaudiðkus orkestrus. Vengrø kompozitoriai Bela Bartok ir Zoltanas Kodalis pakeitë ðià liaudiðkà muzikà á þymiai modernenæ ir patrauklesnæ formà, taèiau ðiuos kkompozitorius labiau iðgarsino jø kuriama muzika. Þymus 19-o amþiaus kompozitorius Francas Liðtas, gimæs Vengrijoje ir ákvëptas ðios ðalies liaudies muzikos, visà savo gyvenimà pragyveno uþsienyje.

Vengrijos tapyba nëra taip pripaþinta kaip jos literatûra arba muzika. Geriausias 19-o amþiaus vengrø dailininkas buvo M.Munkasis. Kaikuriuose to meto vengrø dailininkø darbuose jauèiama prancûzø átaka.

Vengrø kultûra taip pat yra turtinga menu, ðokiais ir kulinarija.

Ûkis

1949-aisiais Vengrijos þemës ûkis buvo kolektyvizuotas ir padalintas á kooperatyvus ir kolûkius. Neþiûrint á sovietiná þemës ûkio modelá, Vengrijos politikai 1965 m. ávedë reformas – leido ðeimoms vienytis á bendrus ûkius. 18% samdomo darbo tuomet sudarë darbas ûkiuose ir girininkijoje.

Apie 70% Vengrijos ploto uþima fermos. Daugiau kaip 75% ðio ploto yra skirta pasëliams. Vengrai daugiausia augina kvieèius ir kukurûzus, taip pat mieþius, ryþius ir aviþas, kiek maþiau – cukrinius runkelius ir darþoves. Á kitas ðalis vengrai iðveþa savo svogûnus. Didelæ reikðmæ ðaliai turi vaisiø ir vynuogiø auginimas. Obuoliai, kriauðës, abrikosai, slyvos, vyðnios, figos (kaip lietuviai sako – “ðpygos”), migdolai – visa tai Vengrijoje labai gerai dera, o didþioji dalis ðiø vaisiø derliaus yra eksportuojama á Vakarø Europà.

Bendrai paëmus, Vengrijos agrokultûrinis ûkis yra labai vykæs dël gero ðalies klimato, gero dirvoþemio ir dar dël to, kad Vengrijos ûkio ðakos yra labai glaudþiai ssusijusios viena su kita. Vengrija beveik neimportuoja maisto produktø, o dalá savo derliaus netgi eksportuoja.

Transportas, susisiekimas, ðvietimas

Traukinai yra svarbiausias kroviniø perveþimo transportas Vengrijoje. Nors Vengrijos keliø sistema ir nëra labai gerai iðvystyta, bet Budapeðtà su Balatono eþeru jungia keturiø juostø magistralë, kuri yra didþiausia ðiame regione. Pagrindinis ðalies vidaus vandens kelias yra Dunojaus upë, o didþiausias vidaus uostas – Budapeðtas. Pagrindinis Vengrijos oro uostas taip pat yra Budapeðte.

Ðalies radijo ir televizijos transliacijas iki 1990 m. kontroliavo valstybë. Paðto, telefono ir telegrafo stoèiø ðeimininkë taip pat buvo valstybë. Vëliau keletà Vengrijos laikraðèiø nupirko stambûs investuotojai ið uþsienio.

Vengrijoje privalomas mokymasis yra vaikams nuo 6 iki 14 metø. Vëliau, kai paaugliams sueina penkiolika, jie gali stoti á vidurinæ, profesinæ ar techninæ mokyklà. Sulaukæ aðtuoniolikos, jaunuolai stoja á aukðtàsias mokyklas – universitetus.

Vengrijos faktø santrauka

Oficialus pavadinimas. Vengrijos Respublika

Sostinë. Budapeðtas

Aukðèiausia virðûnë. Kekes (1015 m)

Didþiausios upës. Dunojus, Tisa

Didþiausias eþeras. Balatonas

Urbanizacijos lygis. 59%

Gyventojø tankumas. 114 þmoniø á kv. Km

Didþiausi miestai. Budapeðtas (2115000 gyv.), Debrecenas (220000 gyv.), Miðkolcas (208000 gyv.)

Religijos. Katalikybë, protestantizmas

Kalba. Vengrø