Vilniaus aukstosios mokyklos

Vilniaus “Viršuliškių” vidurinė mokykla

Referatas

Parengė: 9a

Margarita Zubrecovaitė

VILNIAUS UNIVERSITETAS

Vilniaus universitetas, viena seniausių ir žymiausių Rytų Europos aukštųjų mokyklų, įkurtas 1579 metais. Ilgą laiką būdamas vienintele aukštojo mokslo įstaiga Lietuvoje, universitetas darė didelę įtaką ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių kraštų kultūriniam gyvenimui, išugdė ne vieną mokslininkų, poetų, kultūros veikėjų kartą. Per daugiau nei 400 metų Vilniaus universitetas išgyveno kilimą, smukimą, atgijimą ir uždarymą. Universiteto istorija labai turtinga ir prieštaringa, neatsiejama nuo Lietuvos valstybės istorijos, atspindinti visus jos dramatiškus ttarpsnius.

1579 m. karalius Steponas Batoras išdavė Vilniaus akademijos atidarymo privileginį raštą, o popiežius Grigalius XIII išleido bulę, patvirtinančią 1570 m. Vilniuje įsteigtą jėzuitų kolegiją universitetu. Lyg ir nutolusiame nuo pagrindinių to meto Europos kultūros centrų Vilniaus universitete pakako peno subręsti pažangiausioms mokslo idėjoms. Europoje greitai išgarsėjo Vilniaus akademijos auklėtinis ir profesorius poetas M.K. Sarbievijus , žymus oratorius, retorikos meistras Žygimantas Liauksminas, pirmosios Lietuvos istorijos autorius A.Vijūkas-Kojelavičius, lietuvių raštijos kūrėjas Konstantinas Sirvydas ir kiti. 1753 m. įkuriama Astronomijos observatorija, seniausia RRytų Europoje ir ketvirtoji pasaulyje.

1773 m. panaikinus jėzuitų ordiną, universitetas atiteko valstybinei švietimo ir kultūros institucijai – Edukacinei komisijai. Po Lietuvos prijungimo prie Rusijos jis pavadinamas Vilniaus vyriausiąja mokykla, o 1803 m. jam suteikiamas „imperatoriškojo “ titulas. Tuo metu universitete pprofesoriavo ir mokėsi daug garsių asmenybių: medikai vokiečiai Johanas Frankas ir jo sūnus Jozefas Frankas, istorikas Joachimas Lelevelis, poetai Adomas Mickevičius ir Julius Slovackis, istorikas Simonas Daukantas.

Dėl profesorių ir studentų dalyvavimo 1831 m. sukilime caro Nikolajaus I įsakymu 1832 m. universitetas buvo uždarytas ir neveikė iki 1919 m. Lenkijai aneksavus Vilniaus kraštą, 1919 – 1939 m. čia veikė lenkiškas Stepono Batoro universitetas. 1939 m. Vilniaus universitetas atnaujino darbą, atkėlus iš Kauno Humanitarinių mokslų ir Teisės fakultetus, bet jau 1940 m., Lietuvai tapus Tarybų Sąjungos dalimi, jis buvo pertvarkytas pagal tarybinių universitetų pavyzdį. 1943 m. okupantai vokiečiai uždarė universitetą ir jis vėl atvėrė duris 1944 m. rudenį. Nors ir varžomas tarybinės ideologijos, Vilniaus universitetas plėtėsi ir stiprėjo, jame susiformavo tarptautiniu mastu ppripažintos mokslinės mokyklos, subrendo daug iškilių asmenybių.

1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, patvirtintas Universiteto statutas, grąžinęs jam autonomiją.

Fakultetai ir katedros

Chemijos fakultetas

Ekonomikos fakultetas

Filologijos fakultetas

Filosofijos fakultetas

Fizikos fakultetas

Gamtos mokslų fakultetas

Istorijos fakultetas

Kauno humanitarinis fakultetas

Komunikacijos fakultetas

Matematikos ir informatikos fakultetas

Medicinos fakultetas

Teisės fakultetas

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

Aukštosios technikos mokyklos Vilniuje pradžia laikytina 1956 m. rugsėjo 1 diena, kai buvo įsteigtas Kauno politechnikos instituto vakarinio fakulteto Vilniaus vakarinis skyrius. Šio skyriaus dekanu bbuvo paskirtas chemikas docentas Jeronimas Kudaba (1909-1992).

1963 m. KPI Vilniaus filialas išleido pirmąją inžinierių laidą – viso 78 specialistus

1964 m. rugsėjo 1 d. pradėjo veikti KPI Vilniaus filialo Statybos ekonomikos fakultetas

1969 08 01 KPI Vilniaus filialas buvo pertvarkytas į Vilniaus inžinerinį statybos institutą (VISI). Taip Vilniuje atsirado savarankiška aukštoji technikos mokykla. Jos pirmuoju rektoriumi buvo paskirtas prof. Aleksandras Čyras. Tuo metu veikė 26 katedros, o jose dirbo 290 dėstytojų. Studijavo 3451 studentas.

1970 m. rudenį Saulėtekio al. Pastatytas VISI centrinių rūmų I korpusas. Jame įsikūrė administracija ir Statybos fakultetas.

1991 03 20 buvo priimtas VTU statutas. 1992 07 02 VTU Statutą patvirtino Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba. Pertvarkius VISI į Technikos universitetą buvo pertvarkomi mokymo planai ir programos, kuriamos naujos specialybės ir specializacijos pagal vakarietiškąjį studijų modelį. Veikė Architektūros, Statybos, Inžinerinių komunikacijų, Mechanikos ir Elektronikos fakultetai.

1991 03 06 pirmą kartą buvo suteiktas VTU Garbės daktaro vardas. Ši garbė atiteko Leipcigo aukštosios mokyklos profesoriui, habilituotam daktarui Friedeliui Peldschui. VTU pradėjo studijuoti jaunuoliai iš užsienio.

prof. E. K. Zavadskas tapo Ukrainos technologinės kibernetikos akademijos akademiku.

spalio 1 dieną įkurta VTU doktorantūra, parengti ir priimti pirmieji 24 doktorantai, pradėję rengti disertacijas.

sausio 12 d. iškilmingai atidengta memorialinė lenta Rolandui Jankauskui, buvusiam Elektronikos fak. I k. studentui, žuvusiam 1991 mm. sausio 13 d. prie Televizijos bokšto.

liepos 2 d. LDK Gedimino 3-jo laipsnio ordiniu apdovanotas prof. habil. dr. A. Čyras, 4-ojo laipsnio ordinu – prof. habil. dr. E. K. Zavadskas, I-ojo LDK Gedimino ordino medaliu – doc. dr. P. Vainiūnas.

rugpjūčio 22 d. LR vyriausybė nutarė suteikti Vilniaus technikos universitetui LDK Gedimino vardą ir toliau vadinti Vilniaus Gedimino technikos universitetu.

rugsėjo 3 d. Nacionalinėje filharmonijoje iškilmingai paminėtas VGTU 40-čio jubiliejus.

2003 m.

pavasarį prof. V. Stauskiui suteikta 2002 m. Lietuvos mokslo premija.

įkurtas VGTU Humanitarinis institutas.

2003/2004 mokslo metais VGTU studijuoja apie 13000 studentų.

Fakultetai:

Aplinkos inžinerijos

Architektūros

Elektronikos

Fundamentinių mokslų

Mechanikos

Statybos

Transporto inžinerijos

Verslo vadybos

Aviacijos institutas

Humanitarinis institutas

LIETUVOS TEISĖS UNIVERSUTETAS

Lietuvos teisės universitetas – šiuolaikiška aukštoji mokykla, Tarptautinės universitetų asociacijos, Europos universitetų asociacijos tikrasis narys, Europos teisės fakultetų asociacijos narys, Tarptautinės atviro ir distancinio mokymo asociacijų narys, veikia pagal Senato 2004 sausio 28 d. nutarimu Nr. 1SN-17 patvirtintą Lietuvos teisės universiteto 2004 – 2006 metų strateginės veiklos planą.

2002 m. Lietuvos teisės universiteto teisės krypties studijų programoms suteikta tarptautinė akreditacija.

2003 m. rugsėjo 16 d. Bolonijoje Lietuvos teisės universiteto rektorius prof. Alvydas Pumputis pasirašė Didžiąją Universitetų Chartiją, prie kurios prisijungti kviečiami pažangiausieji Europos ir pasaulio universitetai, pasiekę ryškesnių poslinkių savo veikloje ir universitetiniame judėjime.

Penkiuose fakultetuose, turinčiuose 335 katedras, studijuoja per 13 tūkst. studentų.

Lietuvos teisės universitete specialistai rengiami bakalauro, magistro ir doktorantūros studijose, atitinkančiose Bolonijos deklaracijos nuostatas dėl vieningos studijų erdvės Europoje. Pagrindinės studijų kryptys: teisė, viešasis administravimas, socialinis darbas, psichologija ir ekonomika. Studentai gali rinktis iš daugiau kaip 40 studijų programų.

Pirmakursiai priimami be stojamųjų egzaminų, pasitikint vidurinės mokyklos vertinimu.

Studentams – šiuolaikiškai įrengtos, moderniomis mokymo priemonėmis aprūpintos auditorijos, kompiuterių klasės, skaityklos, kabinetai. Ne tik universiteto rūmuose, bet ir bendrabučiuose sudaryta galimybė naudotis internetu, elektroniniu paštu.

Lietuvos teisės universiteto dėstytojai pagal amžiaus vidurkį jauniausi tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų. Daugelis jų mokslininkai, derinantys mokslinę veiklą ir pedagoginį darbą, turintys galimybę nuolat tobulintis, atnaujinti ir papildyti žinias stažuotėse užsienio šalių universitetuose, dalyvaujantys tarptautiniuose projektuose.

Apie fakultetą

Valstybinio valdymo fakultetas- modernus, besiplečiantis, šiuo metu didžiausias Lietuvos teisės universiteto fakultetas, turintis daugiau nei 5000 studentų, Dieninėse, neakivaizdinėse ir vakarinėse studijose rengiami teisės, viešojo administravimo bakalaurai ir magistrai bei ekonomikos magistrai.

Fakulteto mokslininkai tiria įvairias valstybės ir savivaldos administravimo temas, atlieka jų ekspertizes ir konsultuoja valstybės valdžios ir valdymo institucijas. Siekiant giliau tyrinėti konkrečias modernias valstybės valdymo sritis fakultete įkurti Žinių visuomenės valdymo ir Europos Sąjungos politikos ir valdymo institutai, kurių moksliniai tyrimai apima Lietuvoje dar visai naujas mokslo kryptis, tokias kaip žinių visuomenės

raida ir valdymas, jos teisinės aplinkos formavimas, Europos integracijos procesai ir jų poveikis Lietuvai. Šių krypčių temomis fakulteto mokslininkai rašo mokslo darbus, skaito pranešimu konferencijose, aktyviai dalyvauja valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo programose, konsultuoja institucijas strateginio planavimo, viešojo administravimo reformos klausimais.

Pagrindinė Mokslo centro veikla:

Prioritetinių mokslinių tyrimų krypčių nustatymo, Universiteto mokslinės veiklos strategijos formavimo organizavimas bei mokslininkų telkimas jai įgyvendinti;

Mokslo tiriamųjų darbų koordinavimas, skleidimas informacijos apie įsijungimo galimybes į

Europos mokslo erdvę per 6BP mokslo programą, kitas mokslinius tyrimus bbei mokslingumo lygio kėlimą remiančias programas ar fondus bei konsultavimas bendradarbiavimo klausimais;

Doktorantūros studijų proceso organizavimas, disertacinių tyrimų atitikimo pagrindinėms mokslinėms tyrimų kryptims koordinavimas;

Mokslo laipsnių ir pedagoginių vardų teikimo proceso koordinavimas;

Fakultetų ir institutų bei katedrų mokslingumo vertinimo organizavimas, mokslingumo lygio palyginamosios analizės bei apibendrinimo atlikimas, konsultavimas mokslinės veiklos savianalizės klausimais, mokslinės produkcijos viešinimas, konferencijų organizavimas;

Informacijos Lietuvos mokslo duomenų bankui rengimo organizavimas, kitos informacijos apie mokslą Universitete rengimas ir pristatymas;

Informacijos apie mokslinę veiklą kkitose universitetuose rinkimas ir pristatymas

TEISĖS FAKULTETAS

VALSTYBINIO VALDYMO FAKULTETAS

Civilinės ir komercinės teisės katedra

Valdymo teorijos katedra

Darbo teisės ir socialinės saugos katedra

Viešojo administravimo katedra

Kriminologijos katedra

Filosofijos katedra

Konstitucinės teisės katedra

Kalbos kultūros katedra

Teisės ffilosofijos katedra

Užsienio kalbų katedra

Administracinės teisės ir proceso katedra

Ekonomikos katedra

Baudžiamosios teisės katedra

Žinių visuomenės valdymo institutas

Baudžiamojo proceso katedra

Teisinės informatikos katedra

Kriminalistikos katedra

Europos Sąjungos politikos ir valdymo institutas

Finansų ir mokesčių teisės katedra

Politologijos katedra

Tarptautinės teisės ir Europos Sąjungos teisės katedra

Tarptautinės teisės ir Europos Sąjungos teisės institutas

SOCIALINIO DARBO FAKULTETAS

Teisės istorijos katedra

Civilinio proceso katedra

Penitencinės teisės ir veiklos katedra

Psichologijos katedra

POLICIJOS FAKULTETAS

Socialinės politikos katedra

Socialinio darbo katedra

Policijos profesinės taktikos katedra

Policijos teisės katedra

KAUNO POLICIJOS FAKULTETAS

Kovinės savigynos ir kūno kultūros katedra

Operatyvinės veiklos katedra

Teisės katedra

Muitinės veiklos katedra

Humanitarinių ir socialinių mokslų kkatedra

Policijos veiklos katedra

Valstybės sienos apsaugos katedra

Specialaus

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1935 m. įsteigė pirmąją aukštąją pedagoginę mokyklą – dvimetį pedagoginį institutą Klaipėdoje, kurio pagrindinis uždavinys buvo rengti mokytojus reformuotai pradinei mokyklai ir plėtoti pedagoginius mokslus Lietuvoje. 1939 m. kovo mėnesį Vokietijai užgrobus Klaipėdos kraštą, Pedagoginis institutas buvo evakuotas į Panevėžį, o tų pačių metų rudenį – Lietuvai atgavus Vilnių, buvo perkeltas į sostinę ir pavadintas Vilniaus pedagoginiu iinstitutu.

1990 m. kovo mėn. 11 d., Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, institute buvo pradėtas mokymo ir administracinio darbo pertvarkymas. 1992m. gegužės mėn. 20 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba suteikė institutui universiteto statusą, patvirtino universiteto statutą ir nuo tada jis vadinamas Vilniaus pedagoginiu universitetu.

Fakultetai

Fizikos ir technologijos

Gamtos mokslų

Istorijos

Lituanistikos

Matematikos ir informatikos

Pedagogikos ir psichologijos

Slavistikos

Užsienio kalbų

VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA

1793 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiojoje mokykloje (1579–1781 m. vadintoje Vilniaus akademija) įkurta Architektūros katedra, kuriai pradėjo vadovauti prof. Laurynas Stuoka–Gucevičius.

1797m. įsteigta Tapybos ir piešimo katedra. Kuriai ilgą laiką vadovavo prof. Pranciškus Smuglevičius, vėliau jo darbą tęsė prof. Jonas Rustemas.

1803 m. pertvarkius Vyriausiąją mokyklą į Vilniaus universitetą, įsteigtas literatūros ir laisvųjų menų fakultetas, pradėta dėstyti meno istorija. Šalia anksčiau buvusių katedrų tais pačiais metais atidaryta Skulptūros katedra.

1832m. katedrų veikla nutrūko carinei Rusijos vyriausybei uždarius Vilniaus universitetą. Dailės buvo mokomasi Kanuto Rusecko ir kitose studijose, Ivano Trutnevo piešimo mokykloje. Aukštojo mokslo Lietuvos menininkai siekė Rusijoje bei Vakarų Europoje

1919 m. iš naujo atidarius Vilniuje Stepono Batoro vardu pavadintą universitetą, jame buvo ir Dailės skyrius su tapybos, skulptūros, grafikos specialybėmis

1922 m. nepriklausomos Lietuvos kultūriniame gyvenime svarbų vaidmenį suvaidino įkurta Kauno meno mokykla, kurioje ilgainiui buvo įsteigtos tapybos ((1923), grafikos, skulptūros (abi 1926), dekoratyvinės tapybos (1929), keramikos (1931), industrinės dailės (1938) studijos.

1940 m. nepriklausomos Lietuvos Respublikos seimui priėmus Dailės mokyklų įstatymą, Kauno meno mokykla ir Vilniaus Stepono Batoro universiteto Dailės fakultetas reorganizuoti į Kauno taikomosios dailės mokyklą ir Vilniaus dailės mokyklą.

1941 m. sovietinės valdžios nutarimu Kauno taikomosios dailės mokykla tapo Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutu, o Vilniaus dailės mokykla – Vilniaus dailės akademija (nuo 1944 m. Vilniaus valstybiniu dailės institutu)

1943 m nacių okupacijos laikotarpiu abi šios mokyklos buvo uždarytos, o 1944 m. vėl atsikūrė.

1951 m. remiantis tuometinės sąjunginės aukštojo mokslo ministerijos potvarkiu, abu institutai sujungti į vieną –Lietuvos TSR valstybinį dailės institutą ir pereita prie sąjunginių planų bei programų. Institute buvo šios specialybinės katedros: Tapybos (su molbertinės tapybos, freskos ir mozaikos, vitražo, teatro dekoracijos studijomis), Grafikos, Skulptūros, Architektūros kompozicijos ir projektavimo, Keramikos ir Dailiosios tekstilės (dvi pastarosios perkeltos iš Kauno).

1973 m. Vilniuje įkuriami atskiri Vaizduojamosios dailės ir Taikomosios dailės fakultetai.

1959 m. Kaune atidaromas vakarinis skyrius, kuris 1983 m. performuojamas į Pramoninės dailės fakultetą.

1990 m. Mokykla atgauna Vilniaus dailės akademijos vardą.

1991 m. įkuriamas Kauno dailės institutas

1992 m. įkuriama galerija ,, Akademija”

1995 m. pereinama prie trijų studijų pakopų. Pirmosios (pagrindinės) bakalauro, antrosios (magistrantūros) ir trečiosios ((doktarantūros).

VDA pradėjo disponuoti studiją La Cite Internationale des Arts Paryžiuje, kurioje VDA studentai ir dėstytojai gali vizituoti dviejų mėnesių laikotarpyje.

2000 m. darbą pradeda UNESCO Kultūros vadybos ir kultūros politikos katedra

2002 m. įkuriamos Meno aspirantūros – trečiosios pakopos universitetinės studijos

NAUDOTA LITERATŪRA: