Vokietija

VOKIETIJA

PLOTAS 357 000 km2

GYVENTOJAI 80,0 mln. (223 žm./km2)

VALDYMO FORMA Federacinė respublika

KALBA Vokiečių

TIKYBA Protestantų, katalikų

PINIGINIS VIENETAS Vokietijos markė

SOSTINĖ Bona (300 000 gyv.)

KITI MIESTAI Berlynas, Hamburgas, Kelnas, Miunchenas,Hanoveris, Leipcigas, Diuseldorfas, Dresdenas, Frankfurtas prie Maino

GYVENTOJŲ ŪKINĖ VEIKLA

Žemės ūkis 3%

Pramonė 45%

Aptarnavimo sfera 52%

Pasaulio pramonės gamyboje ir prekyboje Vokietijos dalis sudaro daugiau kaip 10%, po JAV bei Japonijos, ji trečioji. Vokietija suskirstyta į 14 žemių, kurių kiekviena turi tam tikrą autonomiją, ir todėl šalis vadinasi Vokietijos Federacinė Respublika (VFR).

ISTORINĖ PRAEITIS. Jau maždaug prieš 2500 m. ddabartinės Vokietijos žemėse gyveno germanai, pietuose, Alpėse,- retai, o į vakarus nuo šių – keltai. 1 a. pietinės žemės buvo užkariautos ir įjungtos į Romos imperiją. Per didįjį tautų kraustymąsi (IV-VI a.) susikūrė Bavarijos, Tiūringijos, Saksonijos, Frankonijos ir kitos genčių hercogystės.IX a. suirus Romos imperijai, hercogystės įėjo į Vokietijos karalystę, kuri netrukus ėmė vadintis Teutonų karalyste. Ilgus šimtmečius iki pat XIX a. dabartinės Vokietijos teritorijoje gyvavo šimtai smulkių karalysčių ir keliasdešimt nepriklausomų miestų.XII-XIII a. Saksonijos kunigaikščiai pradėjo kryžiaus žygius į RRytų Europą, kartu ir į Pabaltijį, prieš pagonis. Nors prie Dauguvos įsikūrę kalavijuočiai jau pirmame dideliame Saulės mūšyje (1236 m.) buvo sutriuškinti, Kryžiuočių ordinas du šimtus metų, iki pat Žalgirio mūšio, atkakliai skverbėsi nuo Vyslos į lietuvių žemes.Kunigaikščio Gedimino pakviesti XXIII a. Vilniuje įsikūrė pirmieji vokiečių amatininkai ir pirkliai. XVI a. iš Vokietijos į Lietuvą plito liuteronybė, labai daug davusi lietuvių kalbai ir raštijai.Susiskaldžiusios Vokietijos bejėgiškumą vokiečiai pajuto Napoleonui pradėjus žygį į Rytus. Sutriuškinus Napoleona buvo įkurta Vokietijos žemių sąjunga, tačiau Vokietija susivienijo tik 1871 m. Prūsijos iniciatyva. Jau XX a. pradžioje ji tapo antrąja pasaulio valstybe. Vokietijai reikėjo žaliavų ir naujos rinkos, todėl ji pradėjo Pirmajį pasaulinį karą, kurį visiškai pralaimėjo. Tačiau 1933 m. j valdžia atėjęs Hitleris vėl sukėlė karų, ir antrą kartą per pusšimtį metų Vokietija buvo sutriuškinta, o Europos tautos patyrė daug kančių ir praradimų. Todėl dabartinė Vokietija labai aktyviai siekia, kad Europoje nebekiltų karinių konfliktų.1945 m., laimėjusių Antrąjį pasaulinį karą valstybių sprendimu, Vokietija buvo padalyta įį 4 zonas. JAV Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos zonose 1949 m. buvo įkurta Vokietijos Federacinė Respublika, o SSRS zonoje – Vokietijos Demokratinė Respublika. Praėjo 40 metų, kol 1990 m. rudenį abi Vokietijos susijungė į vieną valstybę.Vokiečių okupacijos metais į Vokietiją darbams buvo išvežta apie 70 000 Lietuvos gyventojų. Didelė jų dalis sugrįžo. Po Antrojo pasaulinio karo Vokietijoje susitelkė apie 60 000 Lietuvos pabėgėlių, kurių dauguma ilgainiui persikėlė į kitas Europos šalis ar kitus žemynus. Keli tūkstančiai lietuvių liko gyventi Vokietijoje. HHiutenfelde veikia Vasario 16-osios lietuvių gimnazija, įvairios lietuvių organizacijos.

GAMTA. Vokietijos, kaip ir visos Vidurio Europos, paviršius trimis pakopomis kyla iš šiaurės į pietus.Jūrų pakrantės labai raižytos. Jose gausu iš jūrų ir upių sąnašų susidariusių smėlio seklumų, salų ir nerijų, kurių dalis, dambomis atitverta nuo jūros, yra žemiau jos lygio. Upių žiotys plačios, piltuvo tipo.Krašto šiaurėje plyti Šiaurės Vokietijos žemuma, susiformavusi iš ledynų sunestų nuogulų. Vienur kitur ją įvairina 50-170 m aukščio kalvos, pelkės ir nedideli ežerai. Dauguma pelkių nusausinta ir įdirbta.Aiitrą pakopą sudafo hercininės kalnodaros kalnai, pakilę 500-1500 m. Kai kur į paviršių išeina uolos, dauguma apaugusios miškais. Platoka juosta iš vakarų į rytus driekiasi Reino Skalūniniai kalnai (Eifelis, Taunus), Svarcvaldas, Harcas, Bavarijos Miškas, Tiūringijos Miškas, Rūdiniai kalnai. Į šių kalnų sritį vakaruose įsiterpusi Reino aukštupio žemuma. Į pietus nuo kalnų yra Dunojaus upės slėnis ir Bavarijos plynaukštė, o pačiuose šalies pietuose pasieniu driekiasi aukščiausių ir jauniausių Europos kalnų – Alpių – kalnagūbriai, baigę formuotis alpinės kalnodaros laikais.Bavarijos Alpių kalnagūbriai, susidarę daugiausia iš klinčių, kyla į 1700-2600 m aukštį. Aukštesnius kalnus, tarp jų ir aukščiausią Vokietijos viršūnę Cūgšpicę (2962 m), dengia daugiametis sniegas, jų šlaitais leidžiasi ledynai, o tarpukalnėse tyvuliuoja skaidrūs ežerai. Bavarijos Alpėse dar išlikęs natūralus Vokietijos kraštovaizdis, čia ššvariausias oras, gausu poilsiaviečių.

Vokietijos KLIMATAS vidutinių platumų, pietų kryptimi laipsniškai pereinamasis iš jūrinio į žemyninį. Žiemos ir vasaros temperatūros skirtumai šiaurėje nėra dideli. Sausio vidutinė temperatūra šiaurės vakaruose apie 1°, šiaurės rytuose – -1°, o pietuose, Bavarijoje, apie 3°. Tik Alpėse ji nukrinta iki -10, -11°. Vokietijos žemumoje ir Reino slėnyje laukai žaliuoja visą žiemą. Sniego danga jei ir susidaro, tai vakaruose laikosi labai trumpai, o rytuose – apie porą savaičių. Todėl ne kasmet vaikai per Šv. Kalėdas džiaugiasi sniegu. Vidurio Vokietijos kalnuose sniegas, nelygu koks aukštis, išsilaiko 3-5 mėnesius.Vasaros šilčiausio mėnesio vidutinė temperatūra šiaurėje būna apie 15 -18°, o pietuo se – 18-20°. Kalnuose liepos vidutinė temperatūra – 14-16°. Pietų Vokietijos giliuose, vėjo neužpučiamuose slėniuose liepos temperatūros vidurkis – daugiau kaip 20°, ir ten gerai auga silumą mėgstančios vynuogės ir tabakas.Kritulių lygumoje iškrinta 600-800 mm per metus, neaukštuose kalnuose – apie 1000 mm, o Alpėse – 1500-2000 mm. Kritulių maksimumas būna vasarą.

Vokietijos UPIŲ TINKLAS tankus, jos vandeningos visą laiką, nes kritulių per visus metus iškrinta gana tolygiai. Dauguma upių priklauso Šiaurės ir Baltijos jūrų baseinams. Vandenskyros neaukstos, todėl daugelis upių sujungtos kanalais. Didžiausiųjų – Dunojaus, Reino, Elbės, Oderio – vagų ir baseinų dalis yra už Vokietijos ribų. Svarbiausia krašto vvandens magistralė – Reinas. Sios upės žiotyse yra vienas didžiausių pasaulio uostų Roterdamas, o ji pati kanalais sujungta su Dunojum ir Juodąja jūra, Rona ir Viduržemio jūra. Dauguma upių žiemą neužšąla.Daugiausia EŽERŲ telkšo Magdeburgo ežeryne, į šiaurę ir į pietus nuo Berlyno bei Bavarijos plynaukštėje. Iš jų didžiausias Bodeno ežeras (538 km2), tyvuliuojantis Austrijos ir Šveicarijos pasienyje, ir Miuricas (117 km2). Prie ežerų atvyksta daug poilsiautojų. Jų vanduo vamzdynais tiekiamas didiesiems miestams.Vokietijos žemumoje vyrauja jauriniai DIRVOŽEMIAI, kalnuose – miškų rudieji, o tarpukalnių slėniuose paplitę derlingiausi juodžemiai.Apie 28% krašto apaugę miškais. Daugiausia miškų likę kalnuose. Nuo seno daugelio Vidurio Vokietijos kalnų pavadinimuose yra žodis „Wald“, reiškiantis mišką. Tai Švarcvaldas, Tiūringijos miškas, Čekijos miškas ir kt. Jūrų pakrančių smėlynuose ir netoli Berlyno miškuose vyrauja pušys. Kalnuose auga eglės, bukai, ąžuolai, klevai. Ypač spalvingi Vidurio Vokietijos miškai rudenį, kai tarp eglynų įvairiais atspalviais sušvinta lapuočiai. Alpių aukštikalnėse nemažuose plotuose plyti subalpinės ir alpinės pievos.Stambūs ŽINDUOLIAI daugumoje žemumos sričių išnaikinti. Liko jų Vidurio Vokietijos kalnuose ir Alpėse. Yra tauriųjų elnių, danielių, stirnų, muflonų, kalnų ožių, šernų, kiškių, lapių, ežių. Žmonės čia įveisė laukinių triušių ir fazanų. Be jų, iš paukščių išplitę žvirbliai, kėkštai, geniai, šarkos, vieversiai, kalnuose yra erelių, o Alpėse – grifų. Tačiau

baigia išnykti apie 25 žinduolių ir 40 rūšių paukščių.Vokietijoje labai rūpinamasi gamtosauga. Įsteigta apie 750 rezervatų, 50 gamtos parkų (Bavarijos miškas, Berchtesgadenas). Įspūdingiausi – Šiaurės jūros pakrantėje esantys paukščių rezervatai, prie Miurico ežero saugomos pilkosios gervės, Kionigzės parkas Alpėse.

GYVENTOJAI. Vokietijos gyventojų daugumą sudaro vokiečiai. Pasienyje gyvena po keliasdešimt tūkstančių gretimų kraštų žmonių. Iš tautinių mažumų tik sorbai yra nuolatiniai Vokietijos gyventojai. Jų yra apie 100 tūkst., daugiausia prie Dresdeno ir Kotbuso. Be to, krašte yra apie 6 mln. laikinai atvykusių ddirbti jugoslavų, graikų, italų, taip pat juodaodžių.Vokiečių kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimos vakarų germanų grupei. Tikintieji daugiausia yra protestantai ir katalikai, kurių visoje šalyje yra maždaug po lygiai (po 46%), bet įvairiose žemėse jų santykis skiriasi. Apie 90% Vokietijos žmonių gyvena miestuose. Dideli miestai jungiasi į aglomeracijas. Didžiausios Frankfurto, Miuncheno, Hamburgo, Stutgarto, Diuseldorfo-Kelno, Leipcigo-Halės aglomeracijos, kuriose gyvena nuo 1,5 iki 10 mln. žmonių. Ten kyla sudėtingų ekologinių problemų.1949 m. Vokietijos sostinei buvo parinktas nedidelis ramus universiteto miestas prie Reino – BBona. Dabar sostinėje gyvena apie 300 000 gyventojų. Siame mieste gimė L. van Bethovenas. Susijungus vokiečių valstybėms į vieną, nutarta pamažu sostinę grąžinti į Berlyną. Berlyne gyvena per 3 mln. žmonių. Jame daug parkų, ežerų. Miestas žinomas muziejais, teatrais. Jis &– didysis geležinkelių, automobilių kelių mazgas. Iš daugybės didelių pramonės įmonių issiskiria „Siemens“ ir „Telefunken“ koncernai.Pagrindinė vokiečių gyvenamoji vieta yra miestai. Daug kur ir mažuose miesteliuose išlikusios rotušės ir turgaus aikštės,jas supantys svarbiausi pastatai. Kruopščiai saugomi, res taumojami senoviniai statiniai. Vokiečių namo rėmus sudaro vertikalūs, horizontalūs ir įstriži balkiai. Tarpai tarp jų užpildomi plytomis ar akmenimis. Mediniai balkiai ryškiai nudažomi, todėl namai labai vaizdingi. Kelnui, Frankfurtui, Berlynui ir kitiems didmiesčiams būdingi ir modernūs, veidrodiniais stiklais spindintys didžiuliai bankų ir kontorų pastatai.Miesto gyventojų apranga ir valgiai nedaug tėra išlaikę tradicinių senovės elementų.Tik per šventes labiau protestantų gyvenamos krašto šiaurės žmonės puošiasi tamsiais santūrių tonų, o katalikiškų pietų – kontrastingų spalvų (juodos, raudonos, žalios, mėlynos) tautiniais drabužiais.Vokiečiai labai mėgsta įvairias dešras ir ddešreles, troškintas su daržovėmis, ypač su kopūstais. Valgydami užsigeria alumi, bet pavalgę ar per darbo pertraukas neatsisako juodos kavos. Duonos vartoja nedaug. Šiauriečiai mieliau valgo daržoves, o pietiečiai – miltinius patiekalus.Vokietija – viena iš pasaulio valstybių, išleidžiančių daugiausia knygų ir žurnalų. Į daugelį šalių per kosminius palydovus transliuojamos populiarios tos šalies televizijos programos įvairiomis kalbomis sklinda „Vokiečių bangos“ ir „Laisvosios Europos“ (taip pat ir lietuvių) radijo programos. Vokietijoje labai paplitęs mėgėjų ir profesionalų sportas. Jos komandos – pagrindinės pretendentės į oolim-piadu ir pasaulio bei Europos čempionatų prizininkes. Populiariausios sporto šakos yra futbolas, rankinis, gimnastika, bėgimas.Kaip ir dauguma europiečių, vokiečiai švenčia Šv. Kalėdas, Šv. Velykas ir Užgavėnes. Toli už Vokietijos ribų garsėja linksmi Užgavėnių karnavalai, vykstantys Miunchene, Kelne, Diuseldorfe. Nuo 1990 m. svarbiausia valstybinė šventė – Vokietijos susijungimo diena, spalio 3-oji.Vokietija labai daug davė pasaulio ir Europos kultūrai ir mokslui. Senuosiuose Vokietijos universitetuose (seniausias – Heidelbergo, įkurtas 1386 m.) nuo XV a. mokėsi ir Lie-tuvos didiku vaikai. Vokietijoje susiformavo go-tikos stilius, kurio klasikiniais pavyzdžiais lai-komos net trys katedros: Kelno (pradėta staty-ti 1248 m.), Brėmeno Šv. Petro ir Miuncheno Dievo motinos. Gotikinės architektūros stati-niu yra ir Lietuvoje.Toli už krašto ribu buvo žinomi Dresdeno, Hamburgo, Leipcigo operos teatrai. Nuostabią muziką kūrė vokiečiu kompozitoriai; garsiausi iš ju – J. S. Bachas, L. van Bethovenas. Sun-ku įsivaizduoti pasaulio literatūrą be poetu H. Heinės, J. V Gėtės, F. Šilerio, dramaturgo B. Brechto, rašytoju E. M. Remarko, T Mano, pasaulio dailę – be A. Diurerio.Beveik 50 Vokietijos mokslininku suteikta Nobelio premija už žymiausius atradimus. Žinomos fiziku A. Einšteino, V Rentgeno, H. Herco, M. Planko, astronomu J. Keplerio ir J. Galės, chemiku A. Bajerio ir 0. Hano pa-vardės. Įsimintini automobiliu kūrėjai K. Ben-cas ir G. Daimleris.Jau XVI-XVIII a. įį lietuviu kalbą iš vokiečiu kalbos buvo verčiami katekizmai, gies-mynai. Vokiečiu grožinės literatūros veikalus pradėjo versti J. Bretkūnas, o šiais laikais gimtąja kalba skaitome daugumos žinomu vokiečiu poetu ir rašytoju kūrinius. Iš vokiečiu kalbos Lietuvoje daugiausia išversta pastarai-siais dešimtmečiais.

ŪKIS. Vokietija yra viena galingiausiu pa-saulio pramoniniu šaliu, užimanti antrą vietą pasaulio prekyboje, po JAV Baigiantis Antra-jam pasauliniam karui daugelis krašto miestu ir pramonės įmoniu buvo sugriauta. Tačiau ne-maži naudinguju iškasenu telkiniai, žmoniu darbštumas, JAV kapitalo investicijos, dideli indėliai į mokslą ir nauju technologiju kūrimą greitai šalj pakėlė iš griuvėsiu. Ūkio plėtotę ska-tino ir geri keliai, tankus laivybai tinkamu upiu ir kanalu tinklas. Frankfurtas prie Maino virto ne tik Europos, bet ir pasaulio bankiniūkystės centru. Didieji Vokietijos bankai -„Deutsche Bank“, Dresdeno ir Komercijos bankai.Zemės ūkis yra labai aukšto techninio ly-gio, ūkininkai pasiekia itin geru rezultatu.Vakaru ir Rytu Vokietijai susijungus į vieną valstybę, kiek sumažėjo krašto gamybos augi-roo tempai. Mat Rytu Vokietijoje SovietuSąjungos pavyzdžiu buvo sukurti kooperatiniai žemdirbystės ūkiai, socialistiniais pagrindais tvarkoma pramonė. Tiesa, pagal daugelj rodikliu VDR pirmavo tarp buvusiu socia-listiniu kraštu, tačiau dar reikės ne vienu metu pastangu, kad Rytu Vokietija pasiektu Vakaru Vokietijos pramonės ir žemės ūkio lygį.Svarbiausios Vokietijos kasybos pramonės šakos – rusvuju ir akmensangliu, geležies, naf-tos ir duju, ccinko, švino, drusku gavyba. Rus-vosios anglys buvo pagrindinis elektriniu ir me-talurgijos įmoniu kuras, betju gavyba kelerio-pai sumažėjo, ir dabarjas pakeitė dujos ir naf-ta. Vokietijoje išgaunama tik 1% pasaulio naudinguju iškasenu, o suvartojama ju apie 10%. Taigi labai daug ju įvežama iš įvairiu žemynu. Šalj keliomis kryptimis kerta naftotie-kiai ir dujotiekiai. Nafta ir dujos gaunamos iš Šiaurės jūros, Rusijos, Libijos, Alžyro, Saudo Arabijos, Pietu Amerikos. Didžioji dalis naf-tos iš kitu žemynu atgabenama tanklaiviais į VFR ir Viduržemio jūros uostus, o jau iš ten naftotiekiais pasiekia perdirbimo vietas -Hamburgą, Reino-Rūro baseiną, Bavariją, VFR pietvakarius.Didžiausi anglių telkiniai slūgso Rūro baseine, Halės-Leipcigo ir Kotbuso apygardose. Be Rūro baseine kasamų anglių, metalurgijoje naudojama įvežtinė geležies rūda iš Brazilijos, Liberijos, Svedijos. Vario, aliuminio, cinko perdirbimo didžiausias centras yra Hamburgas.VFR pramonę valdo didieji gamybos susivienijimai, vadinami koncernais. Vokietijos chemijos pramonė sutelkta prie Reino – Reino-Rūro, Maino ir Manheimo, Halėje ir Leipcige. Vokietija užima pirmąvietą pasaulyje pagal kai kurių chemijos prekių gamybos mastą. Jai tenka 20% pasaulio chemijos gaminių eksporto. Žinomi BASF, „Bayer“, „Henkel“ koncernai gamina vaistus, plastmases, pluoštą, dažus, trąšas ir kt.Garsiųjų Krupo, Manesmano, Tyseno, Heidelbergo koncernų įmonės, gaminančios stakles, dyzelinius variklius, elektrovežius, vagonus, poligrafijos mašinas, yra Vakarų Vokietijoje, nuo Kelno iki Heidelbergo, bet taip pat ir

Berlyne, Leipcige, Dresdene.Elektronikos ir elektrotechnikos pramonėje žinomų „Siemens“, _AEG-Telefunken“, „Grunding“ koncernų įmonių yra Hamburge, Miunchene, Hanoveryje, Frankfurte prie Maino.Po JAV ir Japonijos, Vokietija užima trečią vietą pasaulyje pagal pagaminamų lengvųjų automobilių kiekį. „Volkswagen-Werk“, „Adam Opel“, „Daimler-Benz“, BMW, „Ford-Werke“ automobilių gamyklos įsikūrusios daugelyje Vokietijos miestų.Tarp pirmaujančių pasaulio valstybių Vokietija atsiduria pagal laivų statybą (Hamburge, Kylyje, Rostoke, Veimare), buitinės technikos ir tiksliosios mechanikos, optikos gamybą (skalbimo automatų, virtuvės kombainų, kino ir fotoaparatūros, žiūronų). VFR pralenkia pasaulio šalis alaus gamybos ir eksporto mastu. KKitų maisto produktų, taip pat lengvosios pramonės gaminių jai tenka įsivežti.

Labai našus ir produktyvus Vokietijos ŽEMĖS ŪKIS. Jam naudojama mažiau kaip pusė šalies žemės plotų. Daug geros žemės užima keliai, miestai, pramonės objektai. Vyrauja vidutiniai ir dideli ūkiai, kuriems būdinga labai aukšta žemdirbystės kultūra. Vokiečiai tręšia žemę gausiau už amerikiečius, prancūzus ar anglus, jai įdirbti naudoja keturgubai daugiau traktorių negu amerikiečiai. Dėl to žemės ūkio produkcija brangi. Ūkininkus remia valstybė. Gaunamas geras derlius, bet grūdų, cukraus ir mėsos neužtenka. Svarbiausia žžemės ūkio šaka – gyvulininkystė. Vešliose šiaurės Vokietijos lygumose ir Alpių pievose auginami pieno galvijai. Pagal kiaulienos gamybą VFR pirmauja Europoje. Auginami kviečiai ir cukriniai mnkeliai, miežiai ir apyniai specialiai alui, avižos, bulvės, daržovės.Vokietijos pasididžiavimas yra platus greitkelių, geležinkelių ir vvandens kelių tinklas. Vienas iš Europos oro transporto mazgų yra Berlynas, o Frankfurtas prie Maino – vienas didžiausių aerouostų pasaulyje. Iš jo aviakompanijos „Lufthansa“ lėktuvai skraidina keleivius į 190 pasaulio miestų, taip pat ir į Vilnių.Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo ir diplomatinių santykių su Vokietija užmezgimo 1922 m. Lietuvos eksporto į tą šalį dalis sudarė daugiau kaip 40%, o importo iš jos – per 80%. Ir vėliau, iki 1940 m., užsienio prekybai su Vokietija Lietuvoje teko pirma antra vieta.Po Antrojo pasaulinio karo kiek glaudesnius ekonominius ryšius Lietuva palaikė tik su Rytų Vokietija. Savo produkciją į VDR eksportavo daugiau kaip 20 Lietuvos įmonių. Realizuotas didžiausias bendras projektas – įrengta moderni jūrų perkėla Klaipėda-Mukranas, pastaruoju metu pratęsta iki Kylio