Prancūzija

GEOGRAFINĖ PADĖTIS.

Prancūzijos respublika (Republique Francaise) yra valstybė Vakarų Europoje.

Vakarinius Prancūzijos krantus skalauja Atlanto vandenynas – Biskajos

įlanka; šiau-

rėje – Lamanšo, Pa de Kalio sąsiauriai; Šiaurės jūra. Pietinius krantus

skalauja Vi –

duržiemio jūra. Prancūzijai priklauso Korsikos sala, esanti Viduržiemio

jūroje ir daug nedidelių salelių. Prancūzija ribojasi su Belgija,

Liuksemburgu, Vokietija, Šveicarija, Italija, Monaku, Andora ir Ispanija.

TERITORIJOS SUDĖTIS, DYDIS.

Prancūzijos sostinė – Paryžius, kuriame gyvena 8,7 mln. gyventojų.

Valstybės plotas 544000[pic]. Pagal plotą Prancūzija yra 45 valstybė

pasaulyje. Nuo XVIIIa. respublika, dabar prezidentinė respublika.

Prezidentas – Žakas Širakas. Pagal administracinį &– teritorinį suskirstymą

Prancūzija yra unitarinė valstybė (administraciniai valstybės vienetai

neturi didesnio savarankiškumo). Teritorija skirstoma į 96 departamentus,o

šie į – komunas.

Prancūzijos užjūrio departamentai ir teritorijos.

Prancūzijos Polinezija (Polinesie Francaise) – salų grupė Ramiojo vandenyno

rytuose, Polinezijoje; Prancūzijos valda. Ji apima Draugijos, Markizo,

Tuamotaus, Tubuajo ir kitas mažesnes salas. Plotas 4000[pic][pic]. 155

tūkstančiai gyventojų. Administracinis centras – Papete (Papeete). Čia

esančiame Mururojaus atole yra branduolinių ginklų bandymų poligonas. Ir

šiomis dienomis Prancūzija čia atlieka branduolinius bandymus, nors ir

vyksta įvairūs piketai dėl bandymų nutraukimo, tačiau bandymai ir toliau

tęsiami.

Gviana (Guyane Francaise) &– Prancūzijos valda (užjūrio departamentas). Yra

Pietų Amerikos šiaurės rytuose, prie Atlanto. Vakaruose ribojasi su

Surinamu, pietuose ir pietryčiuose su Brazilija. Plotas 91000 [pic] .

73,022 tūkstančiai gyventojų. Oficiali kalba – prancūzų. Administracinis

centras – Kajenas (Cayenne).

Gvadelupa (Guadeloupe) – Prancūzijos valda (užjūrio departamentas) Vest

Indijoje. Apima Gvadelupos salą, nedideles Mari Galanto, Dezirado,

Šventųjų, Sen Bartelmi, Pti Tero salas, Sen Marteno salos šiaurinę dalį.

Plotas 1779 [pic]. 328,4 tūkstančiai gyventojų. Oficiali kalba – prancūzų.

Administracinis centras – Bas Teras (Basse Terre).

Martinika (Martinique) – Prancūzijos valda (užjūrio departamentas) Vest

Indijoje, Mažųjų Antilų salų grupėje, Martinikos saloje. Plotas 1100 [pic].

Yra 328,566 tūkstančiai gyventojų. Oficiali kalba – prancūzų.

Administracinis centras – Fort de Frans (Forte de France).

Rejunjonas (Reunion) – sala Indijos vandenyne, Maskarenų salyne.

Prancūzijos valda (užjūrio departamentas). Plotas 2500 [pic]. 515,814

tūkstančiai gyventojų. Oficiali kalba – prancūzų. Administracinis centras –

Sen Deni (Saint Denis).

Naujoji Kaledonija (Nouvelle Caledonie) – Prancūzijos valda Ramiojo

vandenyno pietvakariuose, Melanezijoje. Susideda iš Naujosios Kaledonijos

salos (16,100 tūkst.[pic]), Luajotė, Česterfyldo salų ir kitų mažesnių.

Bendras plotas >19000[pic]. 145,4 tūstančiai gyventojų. Administracinis

centras – Numėja (Noumea).

Sen Pjeras ir MMikelonas (Saint Pierre et Miquelon) – Prancūzijos valda

(užjūrio departamentas) Atlanto vandenyne, prie Šiaurės Amerikos rytinių

krantų, į pietus nuo Niūfaudlendo salos. Susideda iš 8 salų, didžiausios –

Sen Pjero ir Mikelono. Bendras plotas 242 [pic]. Yra 6037 gyventojų.

Oficiali kalba – prancūzų. Administracinis centras – Sen Pjeras (Saint

Pierre).

Volis ir Futūna (Wallis et Futuna) – salų grupė Ramiajame vandenyne,

Polinezijoje, tarp Fidžio ir Samojos salynų. Prancūzijos užjūrio

teritorija. Plotas 274[pic]. 12408 gyventojų. Administracinis centras –

Mata Utus (Mata Utu).

GAMTOS YPATUMAI.

Prancūzijos krantai daugiausia žemi, akumuliaciniai arba lagūniniai;

Lamamanšo ir PPa de Kalė sąsiaurių – abraziniai neaukšti, statūs; Kontanteno

ir Bretanės pusiasalių – riasiniai; Viduržiemio jūroje, į rytus nuo Liono

įlankos – uolėti (Alpių atšakos). Didžiausios įlankos – Biskajos, Sen Malo,

Senos (Atlanto vand.), Liono (Viduržiemio jūra). Didžiausi pusiasaliai –

Bretanės ir Kontanteno.

Reljefas: ~2/3 teritorijos užima kalvotos lygumos ir žemumos. ~1/7

Prancūzijos ploto užima Centrinis Masyvas, daugiausia plokščiakalnių tipo

(didžiausias aukštis 1886 m., t.y. Piuji de Sansi kalnas). Prancūzijos

pietryčius užima Vakarų Alpės, jose, Italijos pasienyje, yra aukščiausias

Europos kalnas Monblanas (4807m.). Valstybės pietuose, pasienyje su

Ispanija, yra Pirėnų kalnai (aukščiausia Vinmalio viršūnė(3298)). Vidutinio

aukščio kalnų yra beveik visoje Korsikoje, aukščiausias kalnas – Mon Sentas

(2710m).

Klimatas pereinamojo tipo vidutinių platumų su vyraujančia vandenyno

įtaka; Viduržiemio jūros pakrantėje, Ronos žemumos pietuose ir Korsikoje-

mediteraninis. Alpėse ir Pirėnuose ryškios vertikalinės zonos. Sausio ir

vasario mėn. vidutinė temperatūra lygumose ir neaukštuose kalnuose rytuose

ir šiaurės rytuose 1-3*(būna šalčių iki -20*C); pietuose 8 – 10*C .

Liepos ir rugpjūčio mėn. vidutinė temperatūra šiaurėje +16 +18*C, pietuose

+ 23 + 24*C. Daugiausia kritulių (1500 – 2000mm per metus) iškrinta Alpių,

Pirėnų, Vogėzų, Sevenų vakariniuose šlaituose, mažiausiai (500 – 800mm) –

Ronos žemumoje, Viduržiemio jūros pakrantės rytuose. Kritulių per visus

metus iškrenta maždaug tolygiai, išskyrus Viduržiemio pajūrį, kur vasara

sausa. Dauguma didžiausių upių – Sena, Luara, Garona – įteka į Atlanto

vandenyną, o Rona įteka į Viduržiemio jjūrą. Ilgiausios Prancūzijos upės:

Luara 1012km

Rona* 812km

Sena 776km

Garona* 650km

Marna 525km

(* dalis teka ne per Prancūziją)

Didžiausi ežerai yra Alpėse (Ženevos ežero pietinė dalis, Burže, Anesi).

Miškai užima apie 20% Prancūzijos teritorijos. Daugiausia auga lapuočių

(ąžuolų, kaštonų, bukų, skroblų). Alpėse ąžuolynus ir kaštonų miškus nuo

700 – 800m keičia bukų, eglių, kėnių, pušų miškai (iki 1600 – 1900m).

Pirėnų kalnų šiauriniuose šlaituose viršutinė miškų riba siekia 1800 –

2100m. Aukščiau (Alpėse ir Pirėnuose) auga subalpiniai krūmokšniai ir

aukštažolės pievos, o nuo 2100 – 2300m jau alpinės pievos.

Gyvūnija yra gana gausi. Miškuose yra barsukų, danielių, kiškių, lapių,

stirnų, šermuonėlių, tauriųjų elnių, voverių ir kitų gyvūnų. Aukštai

kalnuose yra alpinių švilpikų, balėsių, kalnų ožkų. Daug paukščių:

karvelių, kurapkų, strazdų, šarkų, vanagų ir kt. Upėse yra ešerių, lydekų,

sterkų, upėtakių.

EKONOMINĖ IR GEOPOLITINĖ PADĖTIS.

Dabartinė Prancūzijos geopolitinė padėtis ypač patogi, nes ji yra greta

ekonominiu atžvilgiu pirmaujančių šalių, netoli svarbiausių Europos

naudingųjų iškasenų telkinių. Tai yra viena iš labiausiai išsivysčiusių

šalių pasaulyje, turi agrokultūrinių resursų ir didžiulių modernių pramonės

sektorių. Čia naudojamos modernios technologijos, o tai duoda ypač gerų

rezultatų. Prancūzijai užtenka savų agrokultūrinių produktų, todėl ji

eksportuoja kviečius ir pieno produktus.

Po Lamanšo sąsiauriu pastatytas tunelis (1994m gegužės mėn.), kuris sujungė

Prancuziją ir Didžiąją Britaniją. Tunelyje įrengtas automobilių kelias ir

geležinkelis.

Prancūzija yra Europos Sąjungos (European Union – 1995m) ir NATO (1949m.)

aktyvi narė. Priklauso JTO (1945 m.). Valstybė priklauso didžiajai

septyniukei (ketvirta pagal potencialą).

Prancūzija pasaulyje labiausiai žinoma kaip madų ir parfumerijos centras,

kaip labai patraukli turistams, menininkams šalis. Tačiau nereikėtų

pamiršti, kad ši valstybė yra labai svarbi ūkiniu bei politiniu atžvilgiu.

Prancūzijos gaminiai užima svarbią vietą pasaulio rinkoje, o Prancūzijos

diplomatija yra vertinama pasaulio politikų. Labai didelis Prancūzijos

indėlis yra į europinės kultūros raidą.

Lietuvos valstybės santykiai su Prancūzija visada buvo ir dabar yra

draugiški. Prancūzija nebuvo pripažinusi Lietuvos inkorporavimo į SSRS

sudėtį teisėtumo, bet Lietuvos istorijoje išliko ir XIXa. pradžios

Napoleono armijos užkariavimai Rusijoje, jos pragaištingas žygis per

Lietuvą.

GAMTINIAI IŠTEKLIAI.

Prancūzijos teritorijoje yra naftos, gamtinių dujų, urano, volframo, akmens

anglies, kalcio druskų, geležies, aliuminio, polimetalų išteklių.

KOMUNIKACIJOS.

Dabar prancūzai naudoja apie 28 100 000 telefonų, 100 -tui gyventojų tenka

48 telefonai; naudoja ~22 800 000 televizorių, 1000 – čiui gyventojų tenka

406 televizoriai; naudoja ~50 300 000 radio imtuvų, 1000 – čiui gyventojų

tenka 896 radio imtuvai. Yra spausdinami 79 dienraščiai. AM radio bangomis

transliuojama 41 radio stotis.

GYVENTOJAI.

1994 metais Prancūzijoje gyveno 57,8 mln gyventojų. Pagal gyventojų skaičių

Prancūzija yra 18 – ta valstybė pasaulyje. Gyventojų tankumas 106 žmonės

/[pic]. Prancūzijos gyventojai yra pasiskirstę daugmaž tolygiai po visą

šalį, bet didesnis jų tankumas yra šiaurės rytų dalyje, Paryžiaus rajone.

Gyventojų daugumą sudaro prancūzai (apie 90%), įvairios etninės grupės –

bretonai, flamandai, katalonai, baskai, korsikiečiai. Prancūzijoje

yra apie

500 000 žydų. Prancūzija yra viena iš Europos valstybių, kurią galima

pavadinti pasaulio migracijos centru, nes čia daug imigrantų iš buvusių

kolonijų: Alžyro, Libijos ir kitų. 1987m. kūdikių (iki metų) mirtingumas

sudarė 8%.Prancūzų tauta demografiniu atžvilgiu yra pasenusi, vidutinė

gyvenimo trukmė 78 metai. Vyrai vidutiniškai gyvena 74 metus, moterys – 82

metus.

Gyventojų neraštingumas sudaro 1%, o Lietuvoje – 1,2%. Pagal šį rodiklį

Prancūzija yra tarp 9 ir 23 vietos pasaulyje. Šalyje dirba apie 24 170 000

gyventojų; tik 9% ekonominiu atžvilgiu aktyvių gyventojų dirba žemės ūkyje,

46% &– aptarnavimo sferoje, 45% pramonėje.

Dauguma tikinčiųjų katalikai, apie 800 000 protestantai(daugiausia

evangelikai reformatai).

74% prancūzų gyvena miestuose. Didžiausi miestai: sostinė Paryžius (8,7 mln

gyventojų), Marselis, Tulūza, Nica, Strasbūras. Strasbūre yra Europos

Sąjungos būstinė. Urbanizacijos lygis gana aukštas, nes tik 26% gyventojų

gyvena kaime.

Žymūs žmonės: Napoleonas Bonapartas – karvedys. Žanas Žakas Ruso –

XVIII a. rašytojas, filosofas. V.Hugo – XIXa. rašytojas. A.Diuma (tėvas ir

sūnus) – parašė daug puikių literatūros klasikos šedevrų. Ž.Bize –

Garsiosios operos “Karmen” autorius. Š. de Golis – vadovavo “Laisvosios

Prancūzijos” judėjimui, 1944 – 46m. vyriausybės vadovas, 1959 – 69m.

Prancūzijos prezidentas. Žiulis Vernas – rašytojas utopistas. Ž. Ivas Kusto

– tyrinėtojas, tyrinėja jūros dugną.

PRAMONĖ.

Vidutinis ekonomikos augimas 1990 – 92 m. sudarė tik 1,3%, o 1993m. buvo

neigiamas (apie 0,5%), t.y. tuo laikotarpiu pramonė neaugo. 1992m.

vyriausybės biudžeto deficitas sudarė 3,2% bendro nacionalinio produkto

(BNP). BNP sudaro 1033,7 bilijonų JAV dolerių, natūralaus augimo lygis

1,4%. BNP 1 – nam gyventojui 1993m. buvo 22490 JAV dolerių. Realus BNP

augimas buvo: 1993m. – (-1,5%), 1994m. – 2,7%, 1995 – 3,1%. Infliacija:

1993m. – 2,2%, 1994m. – 1,8%, 1995m. – 1,9%. Pramonės pradukcija sudaro

apie 26% BNP, produkcijos augimas sudaro 1,2%. Importas sudaro 2325

bilijonų JAV dolerių.Importuoja: tepalus, kurą, mašinas ir įrengimus, žemės

ūkio produkciją, chemijos pramonės produktus, geležies ir plieno

produkciją. Pagrindiniai biznio partneriai:

Vokietija 18,9%

Italija 11,6%

Belgija – Liuksemburgas 8,8%

Ispanija 7,9%

Jungtinė karalystė 7,2%

Japonija 4,0%

Eksportas: 209,5 bilijono JAV dolerių. Eksportuoja: mechanizmus ir

transporto įrengimus, tekstilę, lėktuvus, chemijos produkciją, maisto

produktus, žemės ūkio produkciją. Pagrindiniai biznio partneriai:

Vokietija 17,3%

Italija 11,4%

Ispanija 10,3%

Belgija-Liuksemburgas 9,4%

Jungtinė karalystė 9,2%

Japonija 1,9%

Mokėjimų balanso saldas 1987m. buvo – 4088 mln JAV dolerių. Valiutiniai

rezervai sudaro 72 675 mln JAV dolerių.

Valiutos kursai. Prancūzijos piniginis vienetas – Prancūzijos frankas.

Vienas JAV doleris – 6,0107 franko – 1987m.

– 5,9569 1988m.

– 6,3801 1989m.

– 5,4453 1990m.

– 5,6421 1991m.

– 5,3801 1992m.

sausio mėn.

1996 m. pavasarį Prancūzijos frankas buvo lygus 0,79 lito. Šiuo metu

vienas Prancūzijos frankas lygus 0,76 lito.

Pramonė yra ugdoma visoje Prancūzijoje, bet svarbiausia pramonės šaka-

mašinų gamyba. Žaliavas šiai pramonės šakai tiekia mmetalurgija. Pagrindinis

juodosios meta-lurgijos centras yra Elzasas ir Lotaringija.

Pramonė: plienas, įvairūs mechanizmai, cheminės medžiagos, automobiliai,

(apie

90% gamina “Renault” ir “Peugeot-Citroen” kompanijos), metalurgija,

lėktuvai, elektronika, kalnakasyba, tekstilė, maisto pramonė ir turizmas.

Pagal elektros energijos gamybą, Prancūzija yra septintoje vietoje,

pagamina virš 400 milijardų kwh per metus. Pagal išlydyto plieno kiekį ji

yra aštuntoje vietoje, o išlydo virš 20 mln tonų per metus. Prancūzija yra

ketvirtoje vietoje (po Japonijos,

JAV, Vokietijos) pagal pagaminamų automobilių kiekį. Ji pagamina virš 3 mln

automobilių per metus. Pagal mėsos gamybą ji yra 4 -oje vietoje (po JAV,

Kinijos, Rusijos), pagamina virš 6 mln tonų per metus. Šaliai svarbi

chemijos pramonės šaka,

ypač daug pagaminanti kalio trašų, sodos, plastmasių. Didelę chemijos

pramonės dalį sudaro vaistų ir kvepalų gamyba. Garsiausios pasaulyje

kvepalų kompanijos yra

įsikūrusios Paryžiuje.

Prancūzijos pramonės produktai:

|Cigaretės |53 307 000 000 |Radio imtuvai |2 059 000 |

| |vnt. | |tonų |

| | | |v. |

ŽEMĖS ŪKIS.

Prancūzijos žemės ūkyje vyrauja vidutiniai ir didieji ūkiai. Plačiai

taikoma nuoma ,

plėtojama kooperacija. Šaliai būdinga daugelis žemės ūkio šakų, ryški

regioninė jo specializacija. Iš valstybės ūkininkai gauna kreditus ir

subsidijas, kurių dauguma panaudojama eksportinei produkcijai remti ir

kainoms reguliuoti. Žemės ūkis sudaro

4% BNP (įskaitant žvejybą ir miškų pramonę). Prancūzija yra viena iš penkių

valstybių užauginančių daugiausia kviečių, nes svarbiausia žemdirbystės

šaka – javų,

labiausiai kviečių, auginimas. Mažesnius plotus užima kukurūzai, avižos,

miežiai, ryžiai,(žr. lentelę “Žemės ūkio produktai”). Maisto produktų

gamybos vidutinis indeksas 1985 – 1987 metais (jei, 1979 – 1981m=100) buvo

103. Vienam gyventojui (1986 metų duomenimis) per dieną vidutiniškai tenka

3336 kcal. Apie 10% žemdirbystės produkcijos vertės teikia vynuogininkystė

ir sodininkystė. Didžiausi vynuogynai yra Šampanės, Bordo, Elzaso

provincijose, Luaros slėnyje. Gyvulininkystė specializuojasi gaminti pieną

ir mėsą, tai matyti iš aukščiau pateiktos lentelės. Daugiausia galvijų yra

laikoma šalies vakarinėje dalyje. Paskutiniu dešimtmečiu Prancūcijos žemės

ūkis susiduria su didele problema – žemės ūkio perprodukcija. Tam įtakos

turi prieštaringa Europos Sąjungos agrarinė politika.

Žemės ūkio produktai:

| | | |tn. |

|Kiaulės |12 384 000 |Pupos |3 271 000 |

|Viščiukai |208 000 000 |Avižos |1 025 000 |

|Antys |18 000 000 |Bulvės |5 750 000 |

|Karvių pienas |300 000 |Cukrus |4 424 000 |

|Ožkų pienas |10 000 |Tabakas |6 522 000 |

| | | |hltr.

Prancūzija, būdama jūrų valstybė, sugauna daug žuvų (apie 900mln tonų).

Šalies laivai žvejoja daugiausia Šiaurės jūroje ir Šiaurės Atlante.

Užregistruotas Prancūzijos laivų tonažas yra net 1,681,491,000 tonų.

Didžiausi uostai: Martime – Bordeaux, Bulonnės, Bresto Cherburgo, Dunkerso,

Le Havre, Marselio, Nantes, Sete ir kiti.

TRANSPORTAS.

Transporto sistema Prancūzijoje itin darni ir efektyviai veikianti.

Šalyje yra visos žinomos transporto rūšys. Kelių tinklo ypatumas –

radialinė konfigūracija ssu vienu centru (Paryžius). Iš viso šalyje yra 1

551 400 km (964 201 mylių) kelių; iš jų: nacionaliniai greitkeliai – 33 400

km(20 758 mylių), departamentų keliai – 347000km (215 662 mylių) ir kiti

įvairūs keliai. Automobilių kelių ilgis, tenkantis 1000 [pic] šalies ploto

– 1500 km, o Lietuvoje tik – 570 km. 1994 m. iškastas tunelis po Lamanšo

sąsiauriu sujungė dvi vakarų Europos valstybes – Prancūziją ir Didžiąją

Britaniją. Dabar tai leidžia daug greičiau nuvykti iš vienos valstybės į

kitą.

Prancūzai naudoja daugiau nei 23 5550 000 automobilių. Susisiekimas tarp

įvairių šalies kampelių yra geras: geros geležinkelio ir autobusų sistemos.

Paryžiuje yra metro sistema. Už taksi Jūs sumokėsite pagal nustatytą

tarifą, o jei nepatinka taksi, galite skristi lėktuvu: šalyje yra 64

aerouostai; pasaulyje gerai žinoma “Er France” aviakompanija. Prancūzijoje

yra 33 aerouostai su ilgesniais nei 3659 m pakilimo takais, 36 aerouostai su

2440 – 3659 m pakilimo takais.

SVARBIAUSIŲ LANKYTINŲ GAMTOS IR KŪLTŪROS OBJEKTŲ APIBŪDINIMAS.

Monblanas – aukščiausia Europos viršukalnė (4807m.), yra Vakarų Alpėse,

Italijos pasienyje.

Vakarų Alpės – čia atvyksta turistai iš viso pasaulio, nes čia yra

daugybė slidinėjimo trasų.

Eifelio bokštas (La Tour Eiffel), pastatytas 1889m. Paryžiuje, Marso

lauke. Aukštis 300m., jame yra 3 platformos (15 – kos, 115 – kos ir 278 –

nių metrų aukštyje). Dabar šis bokštas naudojamas radio ir TV laidoms

transliuoti bei yra gausiai lankomas turistų.

Luvras (Louvre), architektūros ansamblis Paryžiuje, vienas didžiausių

pasaulio muziejų, buvusi Prancūzijos karalių rezidencija. Muziejuje yra 6

skyriai: Mesopotamijos, Senovės Egipto, Senovės Graikijos ir Romos,

vidurinių amžių – XIXa. skulptūros, vidurinių amžių – XIXa. tapybos ir

piešinių, vidurinių amžių – XXa. taikomosios dekoratyvinės dailės. Čia

saugoma daugybė meno kūrinių:>80000 skulptūrų bei piešinių, turi didelę

biblioteką: apie 80 000 tomų.

Paryžiaus katedra, Dievo Motinos katedra (Notre – Dame de Paris), vienas

reikšmingiausių ankstyvosios gotikos architektūros paminklų. Turi

romantinės architektūros bruožų. Ji yra Paryžiaus centre, Senos Sytė

saloje. 130 m ilgio, 108 m pločio. Turi 2 bokštus (69 aukščio) vakariniame

fasade ir 90 m aukščio varpinę.

Paryžiaus triumfo arka yra Paryžiuje, Š. de Golio aikštėje.

Versalis (Versailles) – miestas Prancūzijoje, Paryžiaus aglomeracijoje.

Architektūriniu požiūriu reikšmingiausia Versalio dalis – baroko ir

klasicizmo stiliaus rūmų ir parkų kompleksas. Jį sudaro didžiuliai

klasicistiniai rūmai (1661 – 1674m.), vienas gražiausių pasaulyje parkų

(>6000 ha, įrengtas 1661m.). Šiame parke įrengta Latonos ir Apolono

baseinai, Didysis kanalas (1520 metrų ilgio), fontanai, pastatyta puošnių

pavilionų, skulptūrų. Į šiaurę nuo Didžiojo kanalo yra Didžiojo ir Mažojo

Trianono rūmai(1764m.) ir peizažinis parkas (1774m.) su vadinamojo Marijos

Antuanetės kaimo pastatais. Versalio išplanavimas turėjo įtakos daugelio

Europos ir kitų šalių urbanistikai ir parkų planavimui. Čia pastatyta (

1624 – 1626m.) pilis nuo 1632m. priklausė Liudvikui XIII. Nuo 1682 iki 1789

metų Versalis buvo Prancūzijos karalių rezidencija. Versalyje pasirašyta

daug garsių sutarčių ( 1919 06 28 pasirašyta Versalio taika).

Lionas (Lyon), miestas Prancūzijos rytuose. Lione išliko romėnų teatrų,

akvedukų, odeono griuvėsių. Čia yra romaninė Enė Šv. Martyno bazilika

(1107m.), romaninė gotikinė Šv.Jono katedra (XII – Xva.), gotikinė

bažnyčia: Šv. Povilo (XII – Xva.), XV- XVIa. gyvenamieji namai ir rūmai,

tiltai, Kongreso rūmai(1960m., architektai: R. ir M. Salanjakai).

Luaros upės slėnyje yra daug XV – XVIa. gotikos ir renesanso pilių.

Marselis (Marseille), miestas Prancūzijos pietuose, prie Viduržiemio

jūros. Antras pagal dydį po Paryžiaus. Čia yra Mokslo ir meno akademija,

Ekso – Marselio I ir II universitetai, konservatorija, muziejai,

akvariumas, zoologijos ir botanikos sodai. Siauros senamiesčio gatvelės

amfiteatru išsidėsčiusios apie Senąjį uostą. Architektūros paminklai:

romėnų tvirtovės liekanos, romaninė gotikinė Šv. Viktoro bažnyčia (XI –

XVa., Va. pradžios kripta), barokinė rotušė (1672 m.). Ifo saloje, netoli

Marselio, yra Ifo tvirtovė (1600 m., dar vadinama grafo Montekristo pilimi;

dabar čia muziejus). Prancūzijos didžiosios revoliucijos metu Marselio

federatų daina “Marselietė” virto Prancūzijos himnu.

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS.

1. Lietuviškoji Tarybinė enciklopedija: 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12

tomai.

2. Pasaulio atlasas VII – VIII klasėms, 1996

3. Pasaulio socialinė geografija, 1995

4. ”Lietuvos aidas” Nr. 93, 1996 11 09

5. World Atlas MPC Version 5, The Softare Toolworks

6. Encarta’95

7. PcGlobe, 1992 Broderbund Softare INC

8. Asmeniniai užrašai

9. ”Respublika” , 1991 08 30