Radiacinio fono tyrimas

1986 metų balandžio 26 dieną pasaulį sudrebino didžiulis sprogimas. Sprogo Černobylio atominė elektrinė. Šis sprogimas kainavo žmonijai daugybę aukų; ir šios nelaimės pasekmes galima pajusti iki šių dienų.

Černobylio avarijos atveju radiacijos pavojus padidėjo todėl, kad radioaktyviosios medžiagos iš reaktoriaus veržėsi daugiau negu 10 dienų. Lyjant, sningant jos nusėda greičiau ir gausiau. Per pirmąsias dienas po avarijos žmogus gavo 100 kartų didesnę apšvitinimo dozę negu per pastaruosius dešimt metų. Nors Vilnių nuo Černobylio skiria 480 km atstumas, radioaktyvūs debesys bbalandžio 28 ir 30 dienomis atnešė didelių koncentracijų, o balandžio 27-29 dienomis mus pasiekė karštųjų dalelių srautai, Gama fonas siekė 30-70 mikrorentgenų per valandą. Leistina norma 10-12 mikrorentgenų per valandą. Radiacinis fonas viršijo 3-4 kartus leistiną normą. Jie buvo pavojingiausi. Tačiau visuomenė kvalifikuotai ir laiku nebuvo informuota. Oficiali vyriausybinė informacija apie Černobylio įvykį sulaukta tik 18 dieną. visuomenė nebetiki valstybės vadovais. Niekas niekuo nebetiki. Visiškai nebuvo informacijos. Radioaktyviojo jodo egzistavimo pasekmės butų visai kitokios, jeigu būtų buvusi paskelbta kompetentinga informacija. RRadioaktyviojo jodo egzistavimo periodas neilgas (suyra per mėnesį). Turėdami reikiamą informaciją, nuo jo žalingo poveikio žmonės galėjo apsisaugoti. Jis susitelkia skydliaukėje. Apsaugai reikia vartoti jodo preparatus.

Praėjus jodo ir karštųjų dalelių bangai, atėjo labai kenksmingų organizmams radioaktyviųjų elementų 103Ru, 137Cs ir kkitų srautai. Dar pasisekė, kad tomis saulėtomis balandžio pabaigos dienomis ir naktimis nebuvo lietaus. Žalingus produktus vėjas nunešė toliau, link Suomijos ir Švedijos. Bendras gyventojų skaičius, kuriuos daugiau ar mažiau palietė radiacija siekė maždaug 202 milijonus gyventojų. Pakartotinas Lietuvos užterštumas Černobylio avarijos produktais atėjo 1992 m. rugpjūčio 31 – rugsėjo 1 d. su durpynų degėsiais iš Baltarusijos. Gamta taip pat nukentėjo. Dalis miškų, ypač spygliuočių, esančių aplink elektrinę išmirė. Prasidėjo masinės augalų ir gyvūnų mutacijos. Dideliu spinduliu aplink elektrinę išnyko augmenija ir gyvūnija. Lietuvos ežerų dugno nuosėdose susikaupė daugiau Cezio 137, Cezio 134, Pu 234, Kalio 40, Stroncio 90. Daugiausiai cezio rasta Kauno mariose, Kuršių mariose, Baltijos jūroje ir jos pakrantėse. Radioaktyviųjų izotopų rasta ir Palangos, Šventosios, paplūdimiuose. Radioaktyviosios medžiagos nneturi nei kvapo, jos nėra matomos, neskausmingos, tačiau nuolat veikia organizmą, Veikai ir mažos ir didelės radiacijos dozės. Todėl šnekos apie radiacijos leistinas normas yra fikcija. Genetinis pavojus, kylantis nuo radiacijos dozės, yra kaip tiesioginė priklausomybė.

Lietuvai labai svarbios Černobylio pamokos. Mūsų šalis yra branduolinė valstybė. Pagal gaunamos branduolinės energijos galingumą yra 15 toje vietoje pasaulyje. Pasaulyje jau atsisakoma tokio tipo reaktorių.

Daug lengviau yra apsaugoti žmogų nuo iligos, negu jau susirgusį gydyti. Taip ir čia – daug lengviau imtis priemonių negailint iir nnetaupant lėšų, kad panašios avarijos neįvyktų.

Visuomenė turėtų daryti poveikį valdžiai per visuomenines organizacijas, kad politinis bukumas ir absurdiškumas neatsigręžtų prieš žmones.

Mokslinės – tiriamosios ekspedicijos metu, kaip jau ankščiau minėjome, lankėmės Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente. Ten matėme stotį radiaciniam fonui nustatyti. Tokių stočių Lietuvoje yra 23 iš kurių perduodama informacija į Helsinkį, o vėliau į Oslą. Radiacinis fonas pajūryje yra 0,13 mikrozivertų per valandą. Ignalinoje 0,16 mikrozivertų per valandą. Leistina norma yra 0,3 mikrozivertų per valandą.

Mokslinės – tiriamosios ekspedicijos metu matavome radiacinį foną dozimetru, kurį mums paskolino Kauno visuomenės sveikatos centras.

Išvada: gintarinio pajūrio radiacinis fonas neviršija leistinos normos t.y. 0,3 mikrozivertų/h.

Apsauga nuo fizikinės taršos

Pagrindinis aplinkos radiaktyvios taršos šaltinis Lietuvoje yra Ignalinos atominė elektrinė. Šiuo metu jos aplinkoje dirbtinių radionuklidų koncentracijos pažemio ore sudaro šimtąsias didžiausios leistinos koncentracijos procento dalis.

Pagrindiniai elektromagnetinės radiacijos šaltiniai Lietuvoje yra televizijos ir radio stotys, aerouostų radarai ir ryšio sistemos, karinio bei civilinio ryšio sistemos. Elektromagnetinių laukų srautas viršija leistiną tarp televzijos bokšto ir radiofonijos stoties Vilniuje bei Palangos ir Klaipėdos aerouostų radarų veikimo zonuose.

Terminė tarša didžiausia Drūkšių ežere ir Elektrėnų vandens saugykloje.

Pagrindinis triukšmo šaltinis – transportas ir pramonės įmonės.

Svarbi užsduotis ateityje – saugus reaktorių užkoncervavimas. Ateityje aplinkos apsauga nuo radioaktyvios taršos priklausys nuo to, ar LLietuva atsisakys atominės energetikos, ar bus satatomi nauji reaktoriai.

Efektyvesnės apsaugos nuo triukšmo prie monės (tunelių bei akustinių izoliacinių pylimų išilgaqi intensyvaus eismo gatvių įrengimas, kelių gilinimas) bus galima įgyvendinti tik sustiprėjus ekonomikai. Planuojant naujus kelius ir geležinkelius Lietuvoje, triukšmui mažinti, būtina įgyvendinti ne tik techninių, bet ir aplinkosauginių Europos sąjungos reikalavimus

Dirvožemio apsauga

Dirvožemis labiausia užterštas didžiuosiuose ietuvos miestuose, pramonės įmopnių teritorijose ir šalie jų, greta transporto magistralių, sąvartynų bei buvusiose Sovietų armijos karinėse bazėse. Tačiau dirvožemio užterštumas dėl žemės ūkio veiklos dažniausia neviršija didžiausių leidžiamų koncentracijų.

Užteršto grunto išvalymo darbai brangiai kainuoja, todėl jie beveik nevykdomi. Sovietų karinių bazių teritorijų švalymui, dirvožemių rekultyvavimui bei aplinkos renatūralizavimui reikia apie 3 mlrd. litų.

Ateityje didėjant trašų, pesticidų bei kitų chemikalų naudojimui žemės ūkyje, riekės sukurti efektyvią pavojingų medžiagų ir gaminių kontrolės sistemą. Reikiamas dėmesys turi būti skiriamas potencialiai rūgštiems dirvožemiams, mažinant jų taršą nitratais, sunkiaisiais metalais bei kitomis medžiagomis, vykdant monotoringą.

Viena svarbiausių krypčių dirvožemio taršos prevencijos srityje – naftos produktų naudojimo, saugojimo ir pervežimo priemonių kokybės gerinimas.

Oro užterštumo tyrimas

Oro užterštumas tampa problema, kai jis sukelia gamtinių ir klimatinių sąlygų pakitimus.

Lietuvoje, pastaruoju metu, į orą transporto išmetamos dujos sudaro 70% visų teršalų. Lietuvos pajūryje tai sudaro 58% visų teršalų emisijų. Su autotransporto išmetamomis dujomis į orą ppatenka tokios kenksmingos medžiagos kaip NO – 10%, CO – 74%, angliavandeniliai 14%, bei sieros dioksidas SO2, švinas, kietos dalelės. 1992 metais Klaiėdoje užregistruota34180 individualiųjų automobilių. Nuo 1989 iki 1993 metų nežymiai didėja valstybinio transporto kiekis. Sumažėjo benzino vartojimas, daugiau automobilių tapo varomi dyzeliniu kuru ir dujomis.

Pastarųjų metų moksliniai tyrimai įrodė, kad autotransporto sukeliama oro tarša neigiamai įtakoja gyventojų sveikatą: sukelia įvairius kvėpavimo sistemos sutrikimus,astmą, plaučių funkcijos sumažėjimą, o taip pat ir priešlaikines mirtis. Daugelis teršalų, esančių automobilių išmetamosiose dujose pripažinti kancerogeniniais junginiais sukeliančiais vėžį.

Dažniausia minimi kancerogenai – benzinas ir dyzelinio kuro kietosios dalelės. Oro užterštumo poveikis skirtingas atskiriems asmenims. Didesnės rizikos grupėje yra vaikai, pagyvenę žmonės, nėščios moterys, žmonės turintys įvairių imuninės sistemos sutrikimų.

Klaipėdos AAD agentūros darbuotojai periodiškai organizuoja reidus “Švarus oras”. Jų metu tikrinama išmetamo CO koncentracija atitikimą standartams. Nuo 1989 metų iš Vakarų Europos įvežami automobiliai yra techniškai tvarkingesni, todėl mažiau teršia miesto orą. Tačiau individualiųjų mašinų daugėja, todėl transportas ir sudaro 58% visų oro teršalų. Būtina įrengti automobilių dujinius katalizatorius, ypač miesto ūkį aptarnaujančiame autotransporte. Be automobilių, miesto orą teršia geležinkelio ir jūrų transportas.

1992 metais Lietuvoje iš stacionarių teršimo šaltinių (pramonė, energetika) išmesta 250 tūkstančių tonų teršalų. Klaipėdoje labiausia teršia orą: šiluminiai tinklai (SAB “Klaipėdos energija”),

AB “Klaipėdos mediena”, AB “Klaipėdos nafta”, Jūrų žvejybos uostas, AB “Švyturys”, AB “Baltijos laivų statykla”, AB “Klaipėdos baldai”, AB “Klaipėdos kartonas” ir kt. Teršalų sudėtyje pirmauja degimo produktai SO2, CO, NOx, kietos dalelės.

Silpnas vėjas, štilis, rūkas sudaro palankias sąlygas kenksmingoms priemaišoms kauptis požeminiame atmosferos sluoksnyje. Klaipėdos meteorologijos sąlygos yra palankios teršalų išsiskaidymui.

Norėdami išsiaiškinti kaip tiriamas oras, mokslinės – tiriamosios ekspedicijos metu apsilankėme Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente, ir susitikome su Valstybinės analitinės Kontrolės skyriaus viršininke B.Šimanskiene bei kitais darbuotojais. Galėjome sstebėti, kaip vykdomi oro tyrimai. Apsilankėme mėginių paėmimo stacionarinėje oro stebėjimo stotyje, stovinčioje Taikos prospekte. Analitinės Kontrolės skyriaus viršininkė B.Šimanskienė pateikė mums informaciją apie Klaipėdos miesto oro užterštumą 2000 m. vasario – kovo mėnesiais.

Vasario mėnesį Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono departamento valstybinės analitinės kontrolės skyriaus darbuotojai ištyrė 213 mėginių dulkių, 142 – sieros vandenilio, 86 – formaldehido, 213 – sieros oksido, 71 – tirpių sulfatų, 213 -anglies monoksido, 142 – amoniako, 213 azoto dioksido koncentracijų uostamiesčio ore nustatymui.

Nuo kovo 1 d. nnutrauktas bandinių paėmimas stacionarinėje oro stebėjimo stotyje, stovinčioje Taikos prospekte ir šiuo metu veikia tik dvi stotys, esančios Melnragėje (Molo 9) ir Žvejybos uosto rajone (Žalgirio 15). Artimiausiu metu prie senojo turgaus numatyta įrengti automatinę stebėjimų stotį. Todėl kovo mėnesį bbuvo paimta ir išanalizuota tik po 154 oro mėginius dulkių, sieros ir azoto dioksidų, anglies monoksido, po 77 – amoniako ir sieros vandenilio, 111 – formaldehido koncentracijoms nustatyti. Vasario mėnesį 16-ą, kovo mėnesį 5 kartus nustatyta vienkartinė azoto dioksido koncentracija viršijo didžiausią leistiną koncentraciją. Daugiausia viršijimų buvo Melnragėje netoli AB “Klaipėdos nafta”. Šia priemaiša orą teršia autotransportas, energetikos ir pramonės įmonės. Visą pirmąjį 2000 metų ketvirtį vidutinė azoto dioksido koncentracija Melnragėje ir Žvejybos uosto rajone buvo didesnė už leidžiamą vidutinę paros koncentraciją. Toks didelis užterštumas azoto dioksidu paskutinį kartą buvo nustatytas 1998 metų gruodžio mėnesį.

Melnragėje vasario – kovo mėnesiais pastebėtas padidėjęs oro užterštumas formaldehidu. Šiais mėnesiais nustatytos koncentracijos buvo didesnės už leidžiamą vidutinę paros koncentraciją. Ypač daug formaldehido nustatyta vasario 99-10, kovo 14-15, 27-30 dienomis. Žvejybos uosto rajone šios kenksmingos medžiagos koncentracijos padidėjimas neužfiksuotas.

Kitų oro priemaišų – dulkių, sieros dioksido, anglies monoksido, sieros vandenilio, amoniako – vidutinės koncentracijos nebuvo didelės ir neviršijo joms nustatytų dydžių. Netgi pastebėtas šių kenksmingų medžiagų sumažėjimas atmosferos ore lyginant su praėjusių mėnesių oro užterštumo duomenimis.

Atmosferos užterštumo indeksas sausio mėnesį buvo 4,05; vasario – 3,93; kovo – 3,98.

Oro užterštumas pirmąjį 2000 metų ketvirtį:

NO2 koncentracija buvo didesnė už leidžiamą paros koncentraciją.

Formaldehido (HCOH) koncentracijos buvo didesnės už leidžiamą vvidutinę paros koncentraciją.

Kitos oro priemaišos dulkių: SO2, CO2, H2S, NH3, neviršijo nustatytų dydžių.

Kasdien gamyklos suvartoja daugybę vandens .Pavyzdžiui ,naftos perdirbamajai įmonei reikia 10 kartų daugiau vandens nei ji pagamina benzino .Todėl užtvankomis patvenkiame didelę dalį mums reikiamo vandens .Užtvanka gali kaupti vandenį , išlyjamą lietingu laiku , ir taip laikyti sausringam metui .Tačiau užtvankos gali tiekti ne vien vandenį , bet ir elektros energiją , kurios poreikis vis didėja . Todėl prie jų yra statomos sukaupto vandens varomos hidroelektrinės . Šios elektrinės gamtai padaro mažiausiai žalos.Tačiau užtvankos , pastatytos ant upių , trukdo žuvims ( pvz: lašišoms ) plaukti upėmis aukštyn į neršto vietas , taip sumažindamos jų populiaciją. Naujų technologijų padedami , žmonės prie užtvankų įrengė specialius praėjimus žuvims .

Vykstant mokslo pažangai buvo atrasta atominė energija . Buvo pastatytos pirmos atominės jėgainės . Jos gamino pigią elektros energiją . Tačiau iškilo branduolinių atliekų saugojimo problema . Kai kurios branduolinės atliekos gali veikti tūkstančius metų , todėl jos užkasamos po žeme uždaruose konteineruose. Tai gali paveikti žmonių sveikatą , sukelti įvaires ligas . Šiuo klausimo mokslas dar neišsprendė, tai ateities problema .

Daugybei šiuolaikinių mašinų varyti reikalingas milžiniškas kiekis energijos. Energija daugiausia gaunama iš anmens anglių ir naftos . Šis kuras ttiesiog deginamas varikliuose arba vartojamas elektrinėse elektrai gaminti . Degdamas kuras teršia aplinką , todėl inžinieriai ieško švaresnių energijos gavimo būdų panaudojant vėją, vandenį ir saulės šviesą .