Šakių rajono bažnyčios
Krikščionių šventykla yra Bažnyčia, kartais koplyčia (koplyčia gali būti ir didelės bažnyčios dalis). Bažnyčios skiriasi dydžiu, architektūra, puošyba, puošnumu ir kt. Tačiau visos krikščionių bažnyčios yra kryžiaus formos. Kryžius kiekvienam krikščioniui turi priminti Kristaus nukryžiavimą. Išilginė bažnyčios erdvės dalis (paprastai ilgesnė) vadinama nava, o ją kertanti skersinė nava – transpertu. Daugelis katalikų bažnyčių labia prabangios, o protestantų kuklesnės.
Dabar apie Šakių dekanato bažnyčias, jų architektūrą, istoriją.
Barzdai. Kristaus Karaliaus bažnyčia yra Šakių rajono pietuose, Barzdų miestelyje, 7 km. Į šiaurę nuo Pilviškių, pprie Šakių-Pilviškių kelio. Tinkuoto mūro. Pastatyta 1934 m. Istorinė.
Apie 1796 m. Barzduose pastatyta medinė koplyčia. 1819 m. veikė parapinė mokykla. Po Pirmojo pasaulinio karo įkurta parapija. Pirmasis klebonas Antanas Petrauskas 1920 m. padidino koplyčią, 1921-1922 m. pastatė dviaukštę kleboniją, ūkinius pastatus, 1922 m. įsteigė mergaičių namų ruošos mokyklą. Iki 1924 m. pastatyti parapijos namai su sale.
Dabartinę mūrinę bažnyčią baigė statyti klebonas Stanislovas Mikelkevičius 1931-1934 m. Iš koplyčios medžiagos pastatyta prieglauda.
Po Antrojo pasaulinio karo klebonas Vincas Čėsna bažnyčią suremontavo, perdažė iir išpuošė. Parapijos administratorius kunigas Jonas Būga, 1947-1955 m. Sibiro tremtinys.
Bažnyčia istorinė, lotyniško kryžiaus plano, su trisiene apside, vienabokštė.
Gelgaudiškis. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia yra Šakių rajone, Gelgaudiškio gyvenvietėje, Nemuno g. 41, 0.8 km. Į pietus nuo Nemuno. Plytų mūro. Pastatyta 1868 mm. Neogotinė.
Povilas Sapiega apie 1578 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji buvo Zapyškio parapijos filija. Kazimieras Ozemblovskis 1691 m. pastatė naują medinę bažnyčią. Elena Čartoriskienė pastatė kitą medinę. 1864 m. sudegė. 1866-1868 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. XIX a. veikė parapinė mokykla.
1977-1978 m. parapijos administratorius kunigas Gintautas Skučas bažnyčią suremontavo.
Ji neogotinė, stačiakampio plano, vienabokštė, su 3 bokšteliais, apside ir zakristijomis šalia jos. Vienanavė.
Griškabūdis. Kristaus Atsimainymo bažnyčia yra Šakių rajone, Griškabūdžio miestelyje, 14 km. Į pietryčius nuo Šakių, prie Kudirkos Naumiesčio-Zapyškio kelio. Medinė. Pastatyta 1796 m. Klasicistinė.
Teklės Vyšniaveckienės lėšomis 1742-1743 m. pastatyta medinė bažnyčia. Ją 1743 m. konsekravo žemaičių vyskupas Antanas Tiškevičius. Parapija atiduota Naumiesčio karmelitams. Jie čia įkūrė savo skyrių. Karmelitai pagal inžinieriaus architekto Juozapo Vališiausko projektą 1792-1796 m. pastatė ddabartinę medinę bažnyčią ir varpinę. Lėšas skyrė Jurbarko seniūnas Ignas Potockis 1800 m. bažnyčią konsekravo Vygrių vyskupas Mykolas Pranciškus Karpavičius. 1805 m. uždarytas karmelitų vienuolynas (1840 m. pastatas sudegė). 1819 m. veikė parapinė mokykla. 1877-1878 m. įrengtas naujas altorius, bažnyčia remontuota.
1906 m. įsikūrė “Žiburio” draugijos skyrius (pirmininkas kunigas J. Marma). Jis 1909m. įsteigė biblioteką-skaityklą ir arbatinę. 1911 m. bažnyčia remontuota. Per Pirmąjį pasaulinį karą varpinė ir klebonija sudegė. Vokiečiai pasiėmė 2 varpus.
Nuo 1922 m. klebonavęs Juozas Vaičaitis (1881-1961; poeto PPrano Vaičaičio brolis) 1929 m. atnaujino bažnyčią, 1933 m. pagal inžinieriaus Antano Bistrickio projektą pastatė gelžbetoninę varpinę. Klebonas Juozas Adomaitis (1901-1983 m.; Griškabūdyje 1945-1951 m.) ištremtas 20 metų į Sibirą. Vėlesnis klebonas Pranas Litvinas suremontavo bažnyčią.
Bažnyčia – vienintelis Lietuvoje aštuoniakampio plano medinis klasicistinių formų kulto pastatas. Ji su bokšteliu, žemesniais stačiakampio prieangio-portiko ir prezbiterijos-zakristijos priestatais. Vidų puošia sieninė tapyba (1970-1971 m. restauruota, vadovė Elvyra Rugytė). Šventorius aptvertas.
Ilguva. Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia yra Šakių rajone, Ilguvos kaime, 3,5 km. Į pietryčius nuo Veliuonos, prie Nemuno ir Nykos santakos. Medinė. Pastatyta 1814 m. Liaudies architektūros formų.
Upytės seniūnas Pranciškus Grincecičius 1765 m. pastatė bažnyčią. Ji buvi Veliuonos filija. 1794 m. įkurta parapija. 1813 m. į bažnyčią trenkė žaibas, ji sudegė. Julijonas Grincevičius 1814 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Ją 1822 m. konsekravo pavyskupis Augustinas Polikarpas Marcejevskis. 1907-1909 m. veikė “Žiburio” draugijos skyrius, turėjo biblioteką.
Po antrojo pasaulinio karo ilgai klebonavęs Jonas Rakauskas bažnyčią suremontavo.
Ji liaudies architektūros formų. Stačiakampio plano, su 2 šoniniais priestatais, apside ir 3 bokšteliais. Vidus 3 navų, atskirtų kolonomis. Šventorius aptvertas medinių statinių tvora. Jame stovi medinė 3 aukštų varpinė.
Kaimelis.Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia yra Šakių rajone, Kaimelio kaime, 3,5 km. Į pietryčius nuo Jurbarko bažnyčios. Medinė. Pastatyta 1860 m.
Iki 1636 m. ppastatyta koplyčia. Apie 1685 m. Kidulių dvaro savininkas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas pastatė namą ir jame įrengė koplyčią. Joje 1737-1739 m. pamaldas laikydavo žemaičių vyskupas Juozapas Mykolas Karpis (palaidotas koplyčios rūsyje). Koplyčia buvo Jurbarko parapijos filija. Iki 1839 m. joje (padidintoje) laikytos pamaldos. XIX a. pabaigoje koplyčia nugriauta, jos vietoje pastatyta klebonijos klėtis. Kaimelio savininkas Benediktas Tiškevičius 1860 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Ją 1883 m. konsekravo pavyskupis Juozapas Olekas. Po antrojo pasaulinio karo suremontuota.
Bažnyčia stačiakampio plano, vienabokštė, su 7 pinakliais. Šventoriaus tvora akmenų mūro.
Kretkampis. Šv. Diakono Stepono bažnyčia yra Šakių rajone, Kretkampio kaime, 5 km. į šiaurės rytus nuo Lekėčių, 3,5 km. į vakarus nuo Vilkijos bažnyčios. Medinė ir mūrinė. Pastatyta iki1918 m.
Kretkampio dvaro savininkas Steponas Vaizbūnas 1866 m. pastatė mūrinę koplyčią savo šeimos nariams laidoti. Kunikas Romanas Zaremba 1908 m. ją suremontavo, pristatė medinę zakristiją. Iki 1918 m. kunigas Sabas pastatė erdvesnę medinę koplyčią ir joje laikė pamaldas. Kretkampyje 1940-1941 m. gyveno arkivyskupas Pranciškus Kareivičius, vėliau prelates Jonas Naujokas. Po Antrojo pasaulinio karo koplyčia veikia bažnyčios teisėmis.
Ji stačiakampio plano, medinė. Vienabokštė, su prieangiu ir mūrine apside. Šventoriuje yra kapinės.
Kudirkos Naumiestis. Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia yra Šakių rajone, Kudirkos Naumiestyje, Bažnyčios g. 28. Tinkuoto mūro. Pastatyta 1783 m. Vėlyvojo baroko stiliaus, tturi klasicizmo elementų.
1642 m. pastatyta koplyčia. Ji 1644 m. paskirta karmelitams. Vienuoliai 1680 m. pastatė medinę bažnyčią; pradėtos rašyti metrikų knygos. Karmelitai 1781-1783 m. pastatė mūrinę bebokštę bažnyčią. Nuo 1802 m. veikė parapinė mokykla. Per 1803 m. miesto gaisrą apdegė bažnyčia, sudegė vienuolynas. Kunigo Juozapo Marmos rūpesčiu 1870 m. pristatyti bažnyčios bokštai.
1906 m. įsteigtas “Žiburio“ draugijos skyrius, 1907 m. įkūręs biblioteką-skaityklą ir pradžios mokyklą.
1914 m. patrankų sviediniai apgadino bažnyčios bokštus, pramušė lubas. 1944 m. sudegė stogas, nugriuvo bokštai. Po karo kunigo Garmaus rūpesčiu uždengtas stogas, restauruotas vidus, 1950 m. atstatyti žemesni bokštai.
Bažnyčia vėlyvojo baroko stiliaus, turi klasicizmo elementų, stačiakampio plano, bazilikinė, su pusapskrite apside ir bokšteliu. Vidus 3 navų, dengtų skliautais. Šventoriaus nava mūrinė ir metalinė.
Lekėčiai. Šv. Kazimiero bažnyčia yra Šakių rajono rytuose, Lekėčių miestelyje, 8 km. į pietvakarius nuo Vilkijos, prie Šakių-Kauno kelio. Medinė. Pastatyta 1843 m. Liaudies architektūros formų.
Lekėčiuose 1843 m. pastatyta medinė koplyčia. Į ją kartais atvažiuodavo Zapyškio kunigas laikyti šv. mišių. 1906 m. įkurta parapija. Pirmasis jos klebonas Justinas Staugaitis (vėliau Telšių vyskupas) koplyčią padidino, pavertė bažnyčia.
1907 m. įsikūrė “Žiburio” draugijos skyrius. 1908-1910 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės skyrius.
1908 m. sudegė nebaigta įrengti klebonija. 1933 m. pastatyti parapijos namai su sale. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia
suremontuota.
Ji liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, su bokšteliu, žemesne ir siauresne apside.
Lukšiai. Šv. Juozapo bažnyčia yra Šakių rajone, Lukšių miestelyje, Taikos g. 40, 8 km. į rytus nuo Šakių, prie Kauno-Šakių kelio, Lenkupio ir Siesarties santakos. Mūrinė. Pastatyta 1877 m. Istorinė, daugiausia turi neogotikos bruožų.
Veliuonos seniūnas Adomas Tadėjus Chodkevičius 1735 m, pastatė medinę bažnyčią. Ji buvo Veliuonos parapijos filija (Prūsijai užėmus užnemunę – Sintautų filija). Lukšiuose 1839-1855 m. kunigavo rašytojas Antanas Tatarė (1805-1889 m.). Jis 1845 m. pastatė pparapinę mokyklą, kurioje 1864-1866 m. mokėsi ir Jonas Basanavičius.
Pagal Kalvarijos apskrities architekto Leopoldo Salkovskio projektą 1860-1862 m. ir 1870-1877 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Statybą prižiūrėjo architektas J. F. A. Bojanovskis. Bažnyčia 1901 m. gerokai remontuota.
1906 m. įsikūrė “Žiburio” draugijos skyrius. Jis 1907 m. įsteigė biblioteką-skaityklą, suaugusiųjų vakarinius mokymo kursus, iki 1911 m. įsteigė ir išlaikė senelių prieglaudą. 1914 m. pastatyti žiburiečių namai su vaidinimų sale, arbatine, kepykla.
Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia gerokai apgriauta, 1917-1918 m. suremontuota. Iki 1930 mm. atstatytas žemesnis bokštas. 1931 m. įsigyti nauji vargonai, suremontuotas vidus. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia apleista, 1977-1978 m. kunigo Antano Akevičiaus, politinio kalinio, rūpesčiu suremontuota.
Bažnyčia istorinė, daugiausia turi neogotikos bruožų, kryžminio plano, vienabokštė, su apside. Vidus 3 navų ddengtų skliautais. Šventoriaus tvora plytų mūro.
Nemirai. Šventosios Dvasios bažnyčia yra Šakių rajono rytuose, Nemirų kaime, 6 km. į šiaurę nuo Bagotosios, 8 km. į vakarus nuo Višakio Rūdos. Medinė. Pastatyta 1943 m. Liaudies architektūros formų.
Vilkaviškio vyskupas 1942 m. leido Nemiruose kurti parapiją. Kunigo Alekso Labanausko iniciatyva 1943 m. pavasarį pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Iki rudens pastatyti ir ūkiniai pastatai. Po klebono Prano Šukio mirties (1978 m.) bažnyčia nuolatinio kunigo neturi.
Ji liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, vienabokštė, su prieangiu. Šventoriaus tvora medinių statinių.
Paežerėliai. Šv. Angelų Sargų bažnyčia yra Šakių rajono rytuose, Paežerėlių kaime, 2,5 km. į vakarus nuo Kriūkų, Nemuno kairiajame krante. Plytų mūro. Pastatyta 1860 m. Istorinė, Turi neoklasicizmo bruožų.
Sviatošino dvaro savininkas iki 1822 m. pastatė koplyčią ir kunigui išlaikyti ppaskyrė 30 margų žemės. Kunigo Jono Akelevičiaus prašomas, dvaro savininkas Mielžinskis 1860 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Ji 1872-1907 m. buvo be kunigo. 1918 m. įkurta parapija, 1920-1925 m. vadinta Žuklijais.
Bažnyčia istorinė, turi neoklasicizmo bruožų, stačiakampio plano, dvibokštė, su žemesne ir siauresne pusapvalia apside. Šventoriaus tvora medinių statinių, su mūriniais stulpais. Jame stovi varpinė.
Paluobiai. Šv. Angelų Sargų bažnyčia yra Šakių rajone, Paluobių kaime, 7 km. į šiaurės rytus nuo Griškabūdžio, 1 km. į šiaurę nuo Griškabūdžio-Zapyškio kelio. Medinė. Pastatyta 1916 mm. Liaudies architektūros formų.
Griškabūdžio klebonas 1795 m. Paluobiuose pastatė koplyčią ir į ją retkarčiais atvažiuodavo pamaldų laikyti. Iki 1856 m. pastatyta laikina bažnyčia ir į Paluobius perkeltas Žemosios Panemunės parapijos centras. Bažnyčia netrukus sugriuvo. 1908 m. pastatyti klebonijos trobesiai, pradėta rūpintis steigti parapiją, įsigyta liturginių reikmenų, rūbų, nupirkti vargonai. 1913 m. įsikūrė “Žiburio” draugijos skyrius.
Kunigo Vinco Vizgirdos rūpesčiu 1915-1916 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1970-1989 m. čia klebonavęs Pranas Račiūnas (16 m. kalintas) išdažė bažnyčią, suremontavo kleboniją, svirne įrengė etnografinį muziejų.
Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, vienabokštė, su šoniniais priestatais. Šventoriaus tvora medinė. Jame stovi dviaukštė medinė varpinė.
Plokščiai. Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia yra Šakių rajone, Plokščių kaime, 3,5 km. į pietryčius nuo Raudonės, 12,5 km. į rytus nuo Gelgaudiškio, Nemuno slėnio kairiajame krante. Medinė. Pastatyta 1868 m.
Plokščių savininkas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas 1670 m. pastatė medinę bažnyčią. Jai sudegus naują bažnyčią 1784 m. pastatė Benediktas Karpis. Šiai supuvus kunigo Tomo Jankausko rūpesčiu, padedant grafui Benediktui Tiškevičiui ir parapijiečiams 1868 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1883 m. ją konsekravo pavyskupis Juozapas Olekas.
1907 m. įsikūręs “Žiburio” draugijos skyrius 1909 m. įsteigė biblioteką-skaityklą.
Kunigo J. Radžiūno iniciatyva 1930 m. pastatyta medinė klebonija.
Bažnyčia lotyniško kryžiaus plano, vienabokštė, su žemesne trisiene apside ir bokšteliu. Šventoriaus tvora mmedinių statinių.
Sintautai. Švč. Mergelės Ėmimo į dangų bažnyčia yra Šakių rajone, Sintautų miestelyje, 8 km. į pietvakarius nuo Šakių, 0,5 km. į pietryčius nuo Kudirkos Naumiesčio-Šakių kelio, Pentos (Novos upės baseino) dešiniajame krante. Medinė. Pastatyta 1950 m.
Veliuonos valdytojas Albertas Radvila 1641 m. pastatė koplyčią. Ją retkarčiais aptarnaudavo Naumiesčio karmelitai. Apie 1685 m. paskirtas nuolatinis kunigas, 1697 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. 1703 m. minima maža bažnyčia, apipuvusiomis grindimis. 1788 m. ji sudegė, tais pačiais metais pastatyta nauja. Ją 1800 m. konsekravo Vygrių vyskupas Mykolas Pranciškus Karpavičius; įkurta parapija. Sudargo klebonas Petras Jucevičius 1822 m. paskyrė bažnyčiai 15 000 auksinų. XIX a. pirmoje pusėje veikė parapinė mokykla. Sintautuose 1855-1863 m. klebonavo rašytojas Antanas Tatarė (1805-1889 m.). Jis sutvarkė parapijos trobesius, apie 1860 m. suremontavo bažnyčią, įrengė 3 altorius, varpinę, nutapė paveikslų, nupirko varpą. A. Tatarė už 1863 m. sukilimo rėmimą ištremtas į Penzos guberniją. Amnestuotas be teisės grįžti į Lietuvą.
Bažnyčia 1907 m. sudegė. Nesulaukus valdžios leidimo, pradėta statyti laikina. Policija mėgino uždaryti be leidimo statomą maldyklą, tačiau gyventojai pasipriešino. Laikinoje bažnyčioje 1908-1909 m. neleista laikyti pamaldų (laikytos kapų koplyčioje). 1907 m. įsikūręs “Žiburio” draugijos skyrius įsteigė biblioteką-skaityklą.
1909 m. radėtos degti plytos naujai mūrinei bažnyčiai. 1913 m. pašventintas jos kertinis akmuo. Statybą ssutrukdė karas. Kunigo Stanaičio rūpesčiu 1918-1922 m. bažnyčia pastatyta (pirmos pamaldos laikytos 1922 m. gruodžio 8 d.)
1920 m. įsikūrė pavasarininkų kuopa. 1944 m. rugpjūčio 20 d. vokiečių artilerija bažnyčią padegė, apgriovė. Po Antrojo pasaulinio karo Sintautų klebonas Jonas Damijonaitis (1901-1949 m.) areštuotas ir kalintas, mirė Vilniaus kalėjime.
Laikina bažnyčia 1950 m. įrengta parapijos namuose. Administratorius kunigas Antanas Maskeliūnas po 1971 m. ją suremontavo, 1977 m. pristatė bokštą, įvedė šildymą. 1989 m. gautas leidimas atstatyti mūrinę bažnyčią.
Bažnyčia stačiakampio plano, vienabokštė. Šventoriaus tvora medinių statinių.
Slavikai. Šv. Onos bažnyčia yra Šakių rajono vakaruose, Slavikų kaime, Šešupės dešiniajame krante. Medinė. Pastatyta 1835 m.
Jurbarko seniūnas kunigaikštis Mykolas Čartoriskis iki 1752 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji buvo Jurbarko parapijos filija. 1795 m. įkurta parapija. Pirmasis jos klebonas 1795-1827 m. buvo dominikonas Rapolas Aleknavičius (palaidotas šventoriuje). XIX a. pradžioje veikė parapinė mokykla. Bernardino kunigo Lauryno Tautkevičiaus rūpesčiu 1835 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia (konsekravo vyskupas Povilas Strašinskis) ir klebonija. 1858-1888 m. klebonavęs pranciškus Andriukaitis padėjo knygnešiams platinti draudžiamą spaudą.
1906 m. įsikūręs “Žiburio” draugijos skyrius 1907 m. įsteigė biblioteką-skaityklą. 1914 m. rugpjūčio 13 d. vokiečių kariai sušaudė Slavikų Vikarą Andrių Pesį. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia suremontuota.
Ji stačiakampio plano, bebokštė, su 2 bokšteliais. Šventoriaus tvora medinių statinių ir
mūrinių stulpų. Šventoriuje stovi medinė 3 aukštų varpinė.
Sudargas. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia yra Šakių rajono šiaurės vakaruose, Sudargo kaime, Nemuno kairiajame krante. Medinė. Įrengta 1945 m. Tradicinio gyvenamojo namo formos.
Sudarge iki 1636 m. pastatyta koplyčia. 1748 m. pastatyta medinė bažnyčia. Ji buvo Jurbarko parapijos filija; iki 1752 m. nuolatinio kunigo neturėjo. 1795 m. įkurta parapija. 1844 m. įsteigta parapinė mokykla. Sudarge 1873-1907 m. klebonavo Martytnas Sideravičius. Jis platino lietuviškas knygas ir laikraščius, gabeno per sieną; palaidotas Sudargo kapinėse. Kunigas Juozas DDailidė 1907 m. įkūrė “Žiburio” draugijos skyrių, įsteigė biblioteką-skaityklą, 1909 m. atstatė griūvančią bažnyčią, sutvarkė parapijos trobesius.
1912 m. bažnyčia sudegė. Kungas Mykolas Brundza su parapijiečiais 1924 m. pradėjo statyti naują mūrinę bažnyčią. Ją 1929 m. baigė statyti klebonas V. Dumčius. Įrengta parapijos salė. Iki 1924 m. įsikūrė pavasarininkų kuopa.
Vokiečių kariuomenė bažnyčią 1944 m. sugriovė. Pamaldos laikomos parapijos salėje.
Ji stačiakampio plano, tradicinio gyvenamojo namo formos.
Sutkai. Švč. Mergelės Marijos, Belaisvių Vaduotojos, bažnyčia yra Šakių rajono rytuose, Sutkų kaime, 9 km. į ššiaurės rytus nuo Lukšių, 1,5 km. į pietryčius nuo Kriūkų-Lukšių kelio. Medinė. Pastatyta 1825 m. Liaudies architektūros formų.
Nuo 1825 m. Sutkuose buvo koplyčia. Joje vykdavo šv. Roko atlaidai. 1834-1835 m. prie koplyčios pristatyta zakristija. Įrengta bažnytėlė. 1918 m. įkurta parapija. 11919 m. įsisteigė pavasarininkų kuopa. Klebono Stasio Raubos rūpesčiu 1920 m. pastatyti klebonijos trobesiai. 1939 m. rugsėjo 10 d. pašventinti statomos mūrinės bažnyčios pamatai (išliko sienos).
Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, su bokšteliu, šonine koplyčia ir zakristija, trisiene apside. Šventoriaus tvora medinių statinių. Jame yra kapinės.
Šakiai. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia yra Šakiuose, Vasario 16-osios g. 9. Mūrinė. Pastatyta 1940 m. Turi modernizuoto renesanso bruožų.
Andrius Gelgaudas Šakaičiuose (buvęs kaimas dabartinių Šakių vietoje) 1689 m. pastatė medinę koplyčią. Joje kas trečią sekmadienį Gelgaudiškio klebonas laikydavo pamaldas. Gelgaudiškio savininkė Antonija Valdšteinaitė-Sapiegienė 1719 m. bažnyčiai paskyrė valakų žemės, 3000 auksinų ir po 100 auksinų kasmet. Kunigaikštis Mykolas Čartoriskis sunykusios koplyčios vietoje pastatė medinę bažnyčią. Ji buvo Gelgaudiškio filija. 1801 m. įkurta parapija, 1802 m. –– parapinė mokykla. Bažnyčia 1823 m. parapijiečių atnaujinta.
Šakių vikaras Matas Čarnetsis (1822-1899 m.) apkaltintas sukilėlių rėmimu, 1863 m. areštuotas ir 20 mėn. kalintas. Po 1910 m. įsikūrė Šakių krikščionių darbininkų draugija, 1913 m – Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Kunigas Juozas Šalčius (1900-1988 m.) 1930 m. suorganizavo Zanavykijos katalikiško jaunimo kongresą.
Kunigo Br. Vaišnoro rūpesčiu pagal architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą 1934-1940 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. 1944 m. sudegė senoji medinė bažnyčia, susprogdintas mūrinės bažnyčios bokštas. Pamaldos laikytos mūrinėje klebonijoje. 1947 mm. atstatytas gerokai žemesnis bokštas, suremontuotas bažnyčios vidus. 1973 m. pastatyti 5 nauji altoriai, lubos išpuoštos gipsatūra.
Bažnyčia turi modernistinio renesanso bruožų, stačiakampio plano, vienabokštė. Vidus 3 navų, vidurinioji aukštesnė. Šventoriaus tvora metalinė. Jame palaidotas kunigas Saliamonas Samuolis (1915-1987 m.; Šakiuose nuo 1967 m.), tremtinys.
Valakbūdis. Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės, bažnyčia yra Šakių rajone, Valakbūdžio kaime, 10 km. į pietvakarius nuo Šakių. Medinė. Pastatyta 1945 m.
1921 m. įkurta parapija, pamaldos laikytos klėtyje. Kunigo Antano Grybino rūpesčiu 1922-1923 m. pastatyta laikina bažnyčia. Kunigo Stanislovo Vasiukevičiaus pastangomis 1936 m. pastatyta medinė vienabokštė bažnyčia (pašventinta rugpjūčio 9 d.), 1937 m. – parapijos salė. 1944 m.bažnyčia sudegė. 1945 m. pastatyta dabartinė medinė.
Ji stačiakampio plano, bienabokštė. Šventoriaus tvora medinių statinių.
Žemoji Panemunė. Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia yra Šakių rajono šiaurės rytuose, Žemosios Panemunės miestelyje, 7 km. į vakarus nuo Vilkijos, 5 km. į pietryčius nuo Seredžiaus, Nemuno kairiajame krante. Tinkuoto mūro. Pastatyta 1877 m. Neoromaninė.
1732 m. pastatyta medinė koplyčia. Ji minima ir 1767 m. Nemuno potvynis koplyčią 1829 m. sugriovė. Tais pačiais metais pastatyta laikina maldykla Paluobiuose, o 1856 m. – Patašiuose. Žemosios Panemunės dvaro dovanotoje žemėje 1877 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia.
Nuo 1967 m. klebonavęs Juozas Juškaitis (1922-1986 m.; palaidotas šventoriuje) 1986 m. bažnyčią nudažė.
Ji neoromaninio sstiliaus, stačiakampio plano, vienabokštė, su siaura apside ir žemomis zakristijomis. Vidus 3 navų, atskirtų stulpais. Šventoriaus tvora medinė, su mūriniais stulpais.
Žvirgždaičiai. Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia yra Šakių rajone, Žvirgždaičių miestelyje, 10 km. į rytus nuo Kudirkos Naumiesčio, Nenupės (Šventosios dešiniojo intako) dešiniajame krante. Medinė. Pastatyta 1960 m.
1917 m. įkurta Žvirgždaičių parapija, iš Paluobių atvežta ir pastatyta medinė bažnyčia. Ji 1944 m. sudegė. Pamaldos laikytos kapinių koplyčioje. Žvirgždaičių administratorius (nuo 1946 m.) kunigas Saliamonas Samuolis (1915-1987 m.) 1946 m. rugpjūčio 20 d. areštuotas ir ištremtas. Bažnyčia apie 1958 m. uždaryta. 1989 m. grąžinta tikintiesiems.
Naudota literatūra:
LIETUVIŲ KATALIKŲ BAŽNYČIOS (ŽINYNAS)
Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. “Pradai” 1993 Vilnius
PASAULIO VISUOMENINĖ GEOGRAFIJA (VADOVĖLIS 10 KLASEI)
Rytas Šalna, Ričardas Baubinas, Valentinas Padriezas, Vilhelmina Tuskenienė. “Briedis”, 1999 Vilnius
