autocad teorija

AutoCAD įvadas

1 Bendrosios žinios

AutoCAD 2000 – universali Autodesk firmos sukurta ir plėtojama

grafinė automatizuotojo projektavimo sistema, dirbanti Windows NT 4.0 arba

vėlesnėje ir Windows 9x, 2000 terpėje. Jos paskirtis – ne tik braižyti

brėžinius, bet ir kurti bei palaikyti brėžinių informacinę bazę,

demonstracines iliustracijas ir animacinius filmus, modeliuoti sudėtingas

plokščiąsias ir erdvines konstrukcijas, naudojamas įvairiose veiklos

srityse: statyboje, mechanikoje, elektrotechnikoje, projektuojant

žemėlapius, drabužius, baldus ir t.t., įvertinti jų patikimumą ir

galimybes. Darbo režimai – autonominis arba tinklinis. Minimalūs

reikalavimai, kurie keliami techninei kompiuterio įrangai, yra šie:

□ Pentium 1133 arba galingesnis procesorius;

□ 32 MB operatyvioji atmintis (RAM), rekomenduojama 64 MB;

□ 201 MB standžiajame diske visiškojo (Full), 178 MB – tipinio

(Typical), 98 MB – kompaktiškojo (Compact) ir iki 201 MB – vartotojo

(Custom Varies) instaliavimo variantams;

□ 64 MB standžiajame diske virtualiajai atminčiai;

□ pelė ar kitas nurodymo įrenginys;

□ lygiagretusis prievadas;

□ 800 x 600 skiriamosios gebos 256 spalvų VGA vaizduoklis ir vaizdo

plokštė (rekomenduojama

1024 x 768).

AutoCAD sistemos pagrindu sukurta per 2000 specializuotų programinių

produktų namams, spausdinto montažo plokštėms, staklėms, robotams,

drabužiams, miestams, landšaftui ir pastatų architektūrai, statybinėms

konstrukcijoms, inžineriniams tinklams ir komunikacijoms, keliams ir

gatvėms, žemėlapiams ir kitiems objektams projektuoti, projektavimo

procesui valdyti: AutoCAD Designer, Autodesk Mechanical Desktop, AutoCAD

Map, AutoSurf, Auto Vision, Mech SLIDE, Genius CAD, CADMECH, AutoArchitect,

ArchiCAD ir kt. Daugiau ir naujausios informacijos galima gauti Autodesk

firmos svetainėje internete: WWW.autodesk.com.

Sutartiniai formato tvarkos žymėjimai šiame aprašyme:

|KOMANDA |–|komandos pavadinimai rašomi didžiosiomis raidėmis; |

| |–|klaviatūros klavišo, kurio pavadinimas tarp ženklų „<” ir „>“,|

| | |pvz., F3, paspaudimas; |

|( arba |–|klaviatūros klavišo paspaudimas; |

| | | |

|Laukas |–|tekstinio ar grafinio meniu komanda atverto dialogo lango |

| | |lauko pavadinimas; |

|[Komandų piktogramų |–|komandos parinkimas iš komandų piktogramų|

|liniuotė]Komandos pavadinimas | |liniuotės; |

|Dialogo langas, skyrius, sritis, |–|dialogo lango, skyriaus, srities, sąrašo |

|sąrašas | |pavadinimas; |

|[Šoninis meniu]Meniu skyrius(Meniu |–|komandos paieškos kelias šoniniame ekrano|

|komanda | |meniu; |

|Meniu skyrius(Meniu komanda |–|komandos paieškos kelias viršutiniajame |

| | |meniu; |

|Meniu komanda(Dialogo lango |–|dialogo lango skyriaus atvėrimas, srities|

|skyrius, sritis | |nurodymas; |

|KOMANDA (Meniu skyrius(Meniu |–|tarp skliaustų pateikiamas alternatyvus |

|komanda) | |komandos KOMANDA vykdymo būdas meniu |

| | |komandomis; |

|Komandinis mygtukas |– |šio komandinio mygtuko paspaudimas; |

|Command: |– |nuoroda į komandų ir pranešimų eilutę; |

|{ komentarai } |–|komentarai rašomi tarp riestinių skliaustų |

| | |kursyviniu 9 pt dydžio šriftu ir išlyginti |

| | |pagal dešinįjį kraštą; |

|Command: _limits |–|vykdytų komandų registracijos protokolas |

| | |pateikiamas patamsintame fone kursyviniu 9 pt |

| | |dydžio šriftu; |

|ON/OFF/Lower corner<0,0> | | |

|(, ( |–|taško pozicija brėžinyje. |

2 AutoCAD paleistis ir darbo pabaiga

Programa ppaleidžiama standartiniais Windows 9x, 2000 ir Windows NT

sistemose numatytais būdais:

□ Start meniu komandų sąrašo Programs skyriuje parinkti AutoCAD

paleidimo komandą.

□ Du kartus spragtelti pele ties AutoCAD tiesioginio kreipinio

piktograma Windows darbo lauke.

□ Paspausti klavišą arba du kartus spragtelti pele ties

paleidimo failo ACAD.EXE, užregistruoto AutoCAD šakniniame

kataloge, piktograma.

Startavus AutoCAD programai, ekrane atveriamas programos

pagrindinis langas ( 6.1 pav.).

6.1 pav. AutoCAD 2000 pagrindinis langas

AutoCAD darbo pabaigos būdai:

□ File(Exit.

□ Spragtelti pele ties programos lango uždarymo mygtuku [(]

(Close) programos lango dešiniajame viršutiniame kampe.

□ Komandų ir pranešimų eilutėje įvesti komandą QUIT.

3 AutoCAD redaktoriaus komandos ir vartotojo sąsaja

Sistemos komandos gali būti parenkamos keliais būdais:

□ Iš viršutiniojo (iškrentančiojo) (pull-down) meniu.

□ Iš šoninio ekrano (screen) meniu.

□ Iš nurodymo įrenginio klavišų (pointing-device) meniu.

□ Iš planšetės (digitizing-tablet) meniu.

□ Iš grafinio (image) meniu.

□ Iš kontekstinio (cursor) meniu.

□ Iš komandų piktogramų liniuotės (toolbar).

□ Įvedamos klaviatūra komandų ir pranešimų eilutėje (command line).

Komandai įvesti klaviatūra reikia komandų ir pranešimų eilutėje

dešiniau raginimo įrašyti komandos pavadinimą ir paspausti arba

, arba tarpo klavišą, arba spragtelti dešiniuoju pelės klavišu

grafinėje darbo srityje. Kai kurias komandas galima įvesti įrašant jų

pavadinimų sutrumpinimus. Sutrumpinimai nurodomi faile ACAD.PGP. Pvz.,

komandos LINE sutrumpinimas – LL, CIRCLE – C ir t.t. Komandų ir pranešimų

eilutės dydį (standartinis dydis – 3 eilutės) galima nurodyti komanda

OPTIONS (Tools(Options.(File) atverto dialogo lango Options skyriaus Window

Elements srities Window Elements lauke Text lines in command line window.

„Skaidrios” komandos gali būti vykdomos kaip įdėtinės vykdant kitas

komandas. Tokiais atvejais jų pavadinimas pradedamas apostrofo simboliu,

pvz., ‘ZOOM, ‘CAL, ‘COLOR, ‘DELAY.

Planšetės meniu komanda nurodoma nurodymo įrenginiu ir paspaudus

parinkimo klavišą.

Naudojantis nurodymo įrenginio meniu, pelės ar skaitmeninio keitiklio

klavišus galima užprogramuoti dažniausiai vartojamoms komandoms įvesti.

Kontekstinis meniu atveriamas spragtelint dešiniuoju pelės klavišu

ties dominančiu objektu.

Grafiniame meniu kiekvieną meniu punktą gali atitikti ne tekstiniai

komandų pavadinimai, o grafinės piktogramos.

Iš kitų meniu tipų (viršutinio, ekrano, komandų piktogramų liniuotės)

komandos įvedamos įprastinėmis Windows priemonėmis.

Paskutinė vykdyta komanda pakartotinai gali būti vykdoma arba

tarpo klavišo paspaudimu. Bet kuri kita anksčiau vykdyta klaviatūra įvesta

komanda gali būti pakartotinai iškviesta komandų ir pranešimų eilutėje

(tekstiniame lange) vertikaliosios krypties rodyklių klavišais

arba nurodžius reikiamą komandą ir paspaudus klavišą.

Komandos vykdymas nutraukiamas klavišu.

Kai kurios komandos pateikia užklausas, reikalaujančias papildomos

informacijos įvedimo. Ši papildoma informacija gali būti nurodoma komandų

ir pranešimų eilutėje arba atvertame dialogo lange. Dialogo lango paslaugų

atsisakyti galima prieš komandos pavadinimą įrašant minuso ( – ) simbolį,

pvz., įvedus komandą LAYER, papildomą informaciją reikia nurodyti dialogo

lange Layer Properties Manager, o įvedus –– LAYER – komandų ir pranešimų

eilutėje.

Komandų užklausų struktūros priklausomybė nuo komandos parinkčių

Komandų užklausų formatas komandų eilutėje yra standartizuotas:

darbinė komanda or [komandos parinktys] < nuostata pagal nutylėjimą>

Šią struktūrą iliustruosime brėžinio ribų nustatymo komandos LIMITS

pavyzdžiu:

|Command: |LIMITS ( |

|Specify lower left corner or [ON/OFF] | |

|<0.0000,0.0000>: | |

Šios komandos užklausoje išvardytos dvi parinktys (ON ir OFF),

tarpusavyje atskirtos dešiniojo įkypojo brūkšnio simboliu ( / ). Parinktys

leidžia pasirinkti komandos vykdymo variantą:

|ON |– įjungti brėžinio ribų apsaugos režimą, draudžiantį |

| |braižyti už brėžinio ribų; |

|OFF |– išjungti brėžinio ribų apsaugos režimą, draudžiantį|

| |braižyti už brėžinio ribų; |

|Specify lower |– darbinė komanda (nurodyti kairiojo apatiniojo kampo|

|left corner |koordinates); |

|0.0000,0.0000 |– nuostata pagal nutylėjimą (kairiojo apatiniojo |

| |kampo koordinatės: x=0, y=0). |

Nuostata pagal nutylėjimą, pateikiama tarp ženklų „<” ir „>”, t.y.

<0.0000,0.0000>. Jeigu ši nuostata, priimama pagal nutylėjimą, tinkama, jų

įvesti nebūtina – pakanka jų tinkamumą patvirtinti arba pelės

dešiniojo klavišo paspaudimu. Jeigu pasirenkamos parinkties aprašymo

tekstas ilgas, galima įvesti tik parinkties sutrumpinimą – jo pavadinime

esančią didžiąją raidę (raides) ar skaitmenį. Parinktį daugeliui komandų

galima pasirinkti ir iš šoninio ekrano meniu.

Darbo pradžioje pateikiamas viršutinis (iškrentantysis) meniu, komandų

ir pranešimų eilutė ir 4 komandų piktogramų liniuotės: Standard Toolbar,

Object Properties, Draw ir Modify. Šoninis meniu įjungiamas/išjungiamas

jungikliu Display screen menu

komanda Tools(Options.(Options (Display

pasiektoje srityje Window Elements.

Komandų piktogramų liniuotės įjungiamos/išjungiamos komanda TOOLBAR

(View(Toolbars) atverto dialogo lango Toolbars sąraše Toolbars arba

kontekstiniame meniu, kuris atveriamas spragtelint dešine pele ties bet

kuria ekrane įkelta komandų piktogramų liniuote.

Iškvietus sistemą, darbo lape matomas grafinis žymeklis. Jį sudaro dvi

su koordinačių ašimis lygiagrečios susikertančios atkarpos, kurių

susikirtimo vieta pažymėta kvadratu. Šių atkarpų ilgį galima reguliuoti

parenkant sisteminio kintamojo CURSORSIZE (Tools(Options(Display(Crosshair

size) reikšmę tarp 1 ir 100. Grafinis žymeklis valdomas nurodymo įrenginiu

(pele) arba klaviatūros rodyklių klavišais. Grafinio žymeklio dydį

(pikseliais) galima nurodyti pakeičiant sisteminio kintamojo PICKBOX

reikšmę (pagal nutylėjimą – 3) arba tempiant slankiklį komanda OPTIONS

(Tools(Options(Selection) atverto dialogo lango srityje Pickbox Size.

Ekranas gali dirbti grafiniu arba tekstiniu režimu. Režimai

perjunginėjami klavišu arba komandomis GRAPHSCR ir TEXTSCR . Gali būti

naudojami ir du ekranai: vienas darbui tekstiniu režimu, kitas – grafiniu.

Kiti AutoCAD darbo aplinkos parametrai (vaizduoklio teksto šriftai ir

spalva, skaitmeninio keitiklio tvarkyklė ir nurodymo įrenginio tipas,

laikinųjų, meniu ir palaikymo failų išdėstymo vieta, išorinių nuorodų

įkėlimas pagal poreikį) gali būti nustatomi komanda OPTIONS

(Tools(Options.) atverto dialogo lango sskyriuose.

Ekrano apačioje yra būsenų eilutė. Jos pradžioje pateikiamos grafinio

žymeklio koordinatės x, y ir z. Dešiniau pateikiami režimų jungikliai

informuoja apie režimų būseną: SNAP (traukos intervalas), GRID (pagalbinis

tinklelis), ORTHO (ortogonalios linijos), POLAR (poliniai tarpiniai

taškai), OSNAP (susiejimas su būdingaisiais objektų traukos taškais),

OTRACK (tarpinių taškų nustatymas pagal objektų traukos taškus), LWT

(linijų storio vaizdavimas) ir MODEL/PAPER (modelio/popieriaus erdvė).

4 Meniu skyrių aprašas

Viršutinio meniu skyrių komandų paskirtis

|Skyriaus |Skyriaus komandų paskirtis |

|vardas | |

|File |Dirbti su failais |

|Edit |Grafinio darbo lauko objektams redaguoti |

|View |Brėžinio peržiūros ekrane būdams nurodyti |

|Insert |Blokams, išoriniams ar kitų programų objektams įterpti |

|Format |Dirbti su sluoksniais, spalvomis ir linijų tipais, taip pat |

| |teksto ir matmenų stiliui, matavimo vienetams ir brėžinio |

| |formatui nustatyti |

|Tools |Sistemai valdyti, braižymo parametrams nustatyti, vartotojo |

| |koordinačių sistemai valdyti |

|Draw |Daugeliui primityvų braižyti |

|Dimension |Matmenims braižyti ir matmenų parametrams nustatyti |

|Modify |Brėžinio elementams redaguoti |

|Window |Langams rikiuoti ir parinkti |

|Help |Pagalbinis žinynas |

Šoninio meniu skyrių komandų paskirtis

|Skyriaus vardas |Skyriaus komandų paskirtis |

|FILE |Dirbti su ffailais |

|EDIT |Grafinio darbo lauko objektams redaguoti |

|View1, View2 |Brėžinio peržiūros ekrane būdams nurodyti |

|Insert |Blokams, išoriniams ar kitų programų objektams įterpti |

|Format |Dirbti su sluoksniais, spalvomis ir linijų tipais, taip pat |

| |teksto ir matmenų stiliui, matavimo vienetams ir brėžinio |

| |formatui nustatyti |

|Tools1, Tools2 |Sistemai valdyti, braižymo parametrams nustatyti, vartotojo |

| |koordinačių sistemai valdyti |

|Draw1, Draw2 |Daugeliui primityvų braižyti |

|Dimnsion |Matmenims braižyti ir matmenų parametrams nustatyti |

|Modify1, Modify2|Brėžinio elementams redaguoti |

|Help |Pagalbinis žinynas |

|ASSIST |Pagalbinės priemonės: objektų parinkimas, kkoordinačių filtrai,|

| |atliktų veiksmų atšaukimas, sluoksnių parametrų nustatymas ir |

| |kt. |

|LAST |Ankstesnio meniu atvėrimas. |

5 Naujo brėžinio kūrimas

Naujas brėžinys gali būti kuriamas komanda NEW (File(New) keliais

būdais:

a) Naudojant tuščią šabloną:

1. File(New. (Use a Wizard ( ).

1. Sąraše Select a Wizard parinkti Quick Setup, po to – OK.

1. Suaktyvintame skyriuje Units parinkti ilgio matavimo vienetų

vaizdavimo tipą: dešimtainį (Decimal), inžinerinį (Engineering),

architektūrinį (Architectural), trupmeninį (Fractional) arba

mokslinį (Scientific), po to – Next>.

1. Suaktyvintame skyriuje Area įrašyti brėžinio matmenis: plotį

(Width) ir ilgį (Length).

1. Paspausti komandinį mygtuką Finish.

2 punkte parinkus Advanced Setup galima nustatyti papildomus

parametrus: kampų matavimo vienetus (Angle), kampų matavimo atskaitos tašką

(Angle Measure), kampų matavimo kryptį (Angle Direction) ir kt. Šie

parametrai, taip pat ir ekrane po dešimtainio taško vaizduojamų skaitmenų

skaičius, gali būti parenkami ir komanda UNITS (Format(Units).

b) Naudojant pasirenkamą šabloną:

1. File(New.(Use a Template ( ).

2. Sąraše Select a Template: parinkti tipinį šabloną arba kitą

(Browse). Šiame sąraše galima rasti standartinių formatų (ANSI,

ISO, JIS) brėžinių šablonų su paruoštais rėmeliais ir

pavadinimo blokais. Tiesa, visuose standartiniuose šablonuose,

išskyrus ACAD.DWT ir ACADISO.DWT, naudojama popieriaus erdvė,

tačiau čia reikia papildomų žinių. Jei pasirenkama metrinė

matavimo vienetų sistema, tipinis šablonas pagal nutylėjimą yra

ACADISO.DWT, jjei colinė (angliškoji) – ACAD.DWT. DWT – šablono

failo vardo plėtinys.

c) Automatiškai parenkant tipinį šabloną:

1. File(New.(Start from Scratch.

2. Parinkti matavimo vienetų sistemą: Metric (metrinę) ar English

(feet and inches) (angliškąją, colinę).

6 Brėžinio išsaugojimas

Brėžiniui išsaugoti norimu vardu reikiamame kataloge standartiniu

AutoCAD formatu (DWG) skirta komanda SAVEAS (File(Save As):

1. File(Save As.

1. Išskleidžiamame sąraše Save in: parinkti diską , po to ir katalogą,

kuriame reikia išsaugoti kuriamą/redaguojamą brėžinį.

1. Lauke File name: įrašyti/parinkti kuriamo/redaguojamo brėžinio failo

vardą. Vardo išplėtimas – DWG – pridedamas automatiškai, jeigu

išplėstiniame sąraše Save as type: parinktas formatas: AutoCAD 2000

Drawing (*.dwg). Šiame lauke dar galima parinkti DWT (šablono) ir DXF

bei DWG formatus ankstesnėms AutoCAD versijoms: AutoCAD R14/LT98/LT97

(*.dwg), AutoCADR13/LT95 (*.dwg), AutoCAD Drawing Template File

(*.dwt), AutoCAD2000 DXF (*.dxf), AutoCAD R14/LT98/LT97 DXF(*.dxf),

AutoCADR13/LT95 DXF (*.dxf), AutoCADR12/LT2 DXF (*.dxf). Po to – Save.

Brėžiniui išsaugoti tuo pačiu vardu tame pačiame kataloge, iš kurio

jis nuskaitytas, skirta komanda SAVE (File(Save).

Brėžiniui išsaugoti kitais formatais (Metafile (*.wmf), ACIS (*.sat),

Lithography (*.stl), Encapsulated (*.eps), DXX Extract (*.dxx), Bitmap

(*.bmp), 3Dstudio (*.3ds) ir Block (*.dwg)) skirta komanda EXPORT

(File(Export):

1. File(Export.

1. Išskleidžiamame sąraše Save as type parinkti reikiamą formatą.

1. Išskleidžiamame sąraše Save in: parinkti diską, po to ir katalogą,

kuriame reikia išsaugoti kkuriamą/redaguojamą brėžinį.

1. Lauke File name: įrašyti/parinkti kuriamo/redaguojamo brėžinio failo

vardą. Vardo plėtinys priklauso nuo išskleidžiamame sąraše Save as type

parinkto formato. Po to – Save.

7 Brėžinio įkėlimas iš išorinės atminties

Brėžiniui įkelti iš išorinės atminties skirta komanda OPEN

(File(Open):

1. File(Open.

1. Atverto dialogo lango Select File išskleidžiamame sąraše Look in:

parinkti diską, po to ir katalogą, kuriame registruotas turimas

brėžinio failas.

1. Po išskleidžiamu sąrašu Look in: esančiame sąraše parinkti turimo

brėžinio failo vardą arba jį įrašyti lauke File name:. Jeigu sąraše

failo nėra – patikrinti, ar išskleidžiamame sąraše Files of type:

parinkta reikiama failų formatų filtro reikšmė (dažniausiai: Drawing

(*.dwg) ). Po to – Open.

Jeigu dirbti su dideliu brėžiniu nepatogu, galima įkelti tiktai jo

dalį. Tam reikia dialogo lange Select File paspausti komandinį mygtuką

Partial Open ir atvertame dialogo lange Partial Open sąraše View

geometry to load parinkti brėžinio dalies lango vaizdą, o sąraše Layer

geometry to load – sluoksnius, kuriuose tie objektai yra. Tiesa, prieš

tai objektai turi būti atskiruose sluoksniuose ir išsaugoti įvardytieji

brėžinio dalių langų vaizdai. Padarytieji pakeitimai išsaugomi

pagrindiniame brėžinyje.

8 Brėžinio maketai

Nubraižius brėžinį modelio erdvėje galima sukurti ir brėžinio maketus

(layout tab) popieriaus erdvėje (panašiai kaip lakštai Excel programoje).

Parinkus maketą (Layout1, Layout2 ar kt.)

pirmą kartą atvertame dialogo

lange Page Setup – Maketas. galima nurodyti maketo (Layout Settings) ir

spausdinimo įrenginio (Plot device) nuostatas, kurios detaliau aprašytos

skirsnyje Brėžinio spausdinimas. Šios nuostatos saugomos kartu su maketu.

Brėžinio maketai leidžia ekrane (lape) įvairiai komponuoti vieną ar kelis

modelio vaizdus, pvz., trimatės erdvės objekto projekcijas.

Organizaciniams veiksmams su maketais atlikti skirta komanda LAYOUT

(Insert(Layout) arba veiksmas parenkamas kontekstiniame meniu (pelės

žymeklis paspaudimo metu turi būti ties maketo kortele): New Layout – naujo

maketo kūrimas, From template – naujo maketo kūrimas pagal turimą, Delete –

panaikinti, Rename – įvardyti, Move or Copy. –.perkelti ar kopijuoti.

9 Brėžinio masteliai ir ribos

Brėžinio mastelius nustato standartai, pvz., valstybinis standartas LST ISO

5455:1995:

□ tikrojo dydžio: 1:1;

□ mažinimo: 1:2; 1:2,5; 1:4; 1:5; 1:10; 1:20; 1:50;

1:100; 1:200; 1:500; 1:1000; 1:2000;

1:5000; 1:10000;

□ didinimo: 2:1; 2,5:1; 4:1; 5:1; 10:1; 20:1; 50:1.

Braižymas tikrojo dydžio masteliu

Programoje galima naudoti matavimo vienetus ir braižymo sritį, realiai

atitinkančius tikrąjį objektą, t.y. braižyti tikrojo dydžio masteliu 1:1.

Tada vieną grafinės darbo srities matavimo vienetą atitinka vienas realaus

matavimo vienetas: mikronas, milimetras, centimetras, metras, kilometras ir

t.t. Tokiu atveju reikia nustatyti brėžinio ribas skirtingas nei

standartiniai dokumentų lapų formatai (A0 – 841×1189, A1 – 594×841, A2 –

420×594, A3 – 297×420, A4 – 210×297 cm).

Brėžinio ribas galima nustatyti komanda LIMITS (Format(Drawing

limits). Spausdinant popieriuje sutalpinimo problemų nebus – galima

parinkti bet kokį spausdinimo mastelį, įgalinantį sutalpinti brėžinį į

reikiamą popieriaus lapų skaičių. Galima perjunginėti brėžinio ribų

apsaugos režimą, leidžiantį/draudžiantį braižyti už brėžinio ribų. Brėžinio

ribas nustatyti galima ir naujo brėžinio kūrimo komanda NEW, bet komanda

LIMITS leidžiama nurodyti lapo kairiojo apatinio ir dešiniojo viršutinio

kampų koordinates:

| |Format(Drawing limits |

|Specify lower left corner or |įvesti kairiojo apatiniojo |( |

|[ON/OFF] <0.0000,0.0000>: |kampo koordinates | |

|Specify upper right corner |įvesti dešiniojo viršutiniojo |( |

|<420.0000,297.0000>: |kampo koordinates | |

| |View(Zoom(All |

| |{vaizdas ekrane atnaujinamas pagal |

| |nustatytas ribas} |

Komandos parinktys:

ON – brėžinio ribų apsaugos režimo įjungimas – neleidžiama

braižyti už brėžinio ribų;

OFF – brėžinio ribų apsaugos režimo išjungimas.

Braižymas didinimo ir mažinimo masteliais

Braižant didinimo ar mažinimo masteliais objektų tiesiniai matmenys

turi būti atitinkamai sumažinti ar padidinti. Sisteminis kintamasis DIMLFAC

nusako koeficientą, iš kurio matmenų rašymo komandos padaugina objektų

tiesinius matmenis. Pvz., braižant masteliu 1:5, nustačius DIMLFAC=5,

tiesiniai matmenys užrašomi reikiamu tikruoju dydžiu, nors brėžinyje jie 5

kartus sumažinti.

10 Pagalbinis tinklelis ir traukos intervalas

Dažnai patogiau ir greičiau galima braižyti naudojant pagalbinį

tinklelį (grid), traukos intervalą (snap interval), ortogonaliųjų linijų

brėžimo palaikymo (ortho) ir grafinio žymeklio koordinačių sekimo režimus.

Pagalbinis tinklelis – tai paprasčiausias matomų stačiakampės matricos

pavidalo lygiagrečiai su koordinačių ašimis vienodu atstumu (tinklelio

žingsniu) išdėstytų taškų, kuriuos pavadinsime tinklelio mazgais,

rinkinys. Tinklelio matomumas gali būti perjunginėjamas klavišu ,

būsenų eilutėje esančiu jungikliu GRID arba komanda GRID (Tools(Drafting

Settings.(Snap and Grid) atvertame dialogo lange Drafting Settings

jungikliu Grid On (F7):

1. Tools( Drafting Settings.(Snap and Grid

1. Srities Grid laukuose Grid X spacing, Grid Y Spacing įrašyti tinklelio

žingsnių dydžius ašių x, y kryptimis.

Traukos intervalas – tai fiksuotas žingsnio dydis, kuriuo grafinis

žymeklis gali judėti grafinėje darbo srityje. Traukos intervalo vartojimo

režimas gali būti perjunginėjamas klavišu , būsenų eilutėje esančiu

jungikliu SNAP arba komanda SNAP (Tools(Drafting Settings.(Snap and Grid)

atvertame dialogo lange Drafting Settings jungikliu Snap On (F9):

1. Tools(Drafting Settings.(Snap and Grid

2. Srities Snap laukuose Snap X spacing, Snap Y spacing įrašyti žymeklio

žingsnių dydžius ašių x, y kryptimis.

Tinklelio ir traukos intervalo žingsniai tarpusavyje turi būti

suderinti: lygūs (tada esant įjungtam traukos intervalo režimui grafinis

žymeklis judėtų tik tinklelio mazgais) arba traukos intervalo žingsnis turi

būti sveikąjį skaičių kartų mažesnis už tinklelio žingsnį, pvz., esant lapo

riboms 210×297 tinklelio ir traukos intervalo žingsnių derinys gali būti 10

ir 10, 10 ir 5, 5 ir 1.25 ir t.t.

Įjungus ortogonaliųjų linijų braižymo režimą (komanda ORTHO, klavišu

, būsenų eilutėje esančiu jungikliu ORTHO) linijos braižomos tik

lygiagrečiai su koordinačių ašimis, t.y. vertikaliai arba horizontaliai.

Spaudinėjant klavišą arba būsenų eilutėje pasirenkamas

vienas iš 3 grafinio žymeklio koordinačių sekimo būdų: 1) dinamiškai

pateikiamos grafinio žymeklio pozicijos absoliučiosios koordinatės; 2)

dinamiškai pateikiamos grafinio žymeklio pozicijos polinės koordinatės; 3)

statiškai pateikiamos grafinio žymeklio pozicijos absoliučiosios

koordinatės. Koordinačių sekimo režimas perjungiamas komanda DRAGMODE.

Komandos parinktys: ON – įjungti, OFF – išjungti, Auto – įjungti

automatiškai.

11 Koordinačių ir skaitinių parametrų įvedimas

Koordinačių įvedimo būdai:

□ Spragtelint pele (nurodymo įrenginiu), prieš tai perkėlus grafinį

žymeklį į reikiamą grafinės darbo srities (brėžinio) vietą.

□ Klaviatūra, komandų eilutėje įrašius kableliais atskirtas skaitines

koordinačių reikšmes, pvz.: 10.5,12.6,42 ir po paspaudžiant

klavišą. Plokštumos taškams koordinatės z reikšmę nurodyti nebūtina,

pvz., 10.5,12.6 Skirtingai nei reikalauja lietuviškosios skaičių

rašymo taisyklės, sveikoji dešimtainio skaičiaus dalis nuo

trupmeninės turi būti atskiriama tašku.

□ Skaitmeninės planšetės nurodymo įrenginiu.

□ Tiesiogiai nurodant atkarpos ilgį (direct distance entry): perkelti

grafinį žymeklį reikiama kryptimi nuo ankstesnio taško ir klaviatūra

įvesti atkarpos ta kryptimi ilgį.

AutoCAD gali dirbti įvairiose koordinačių sistemose: pasaulinėje

stačiakampėje koordinačių (WCS) ir vartotojo koordinačių (UCS). Dvimatėje

pasaulinėje koordinačių sistemoje teigiamoji ašies x kryptis yra dešinioji,

ašis y nukreipta aukštyn. Trimatėje pasaulinėje koordinačių sistemoje

paprastai teigiamoji ašies x kryptis yra dešinioji, ašis y nukreipta

aukštyn, o ašis z – į vartotoją. Brėžinio kairiajame apatiniame kampe

išvedama darbinės koordinačių sistemos piktograma. Vartotojo koordinačių

sistemų valdymas aprašytas skyriuje Objektų modeliavimas erdvėje.

Koordinačių rūšys

|Stačiakampės absoliutinės |x,y,z |45.1,52,33.4 |x=45,1 y=52 |

| | | |z=33,4 |

|Stačiakampės absoliutinės |x,y,z |5-1/5,6-1/2,1|x=5,2 y=6,5 |

|(trupmenine forma) | |0-1/4 |z=10,25 |

|Absoliutinės polinės, nurodant |atstumas arba tarpo klavišo paspaudimas; |

|Previou|–|pažymimas ankstesnis pažymėtų objektų rinkinys; |

|s | | |

|Undo |–|atšaukiamas paskutinio pažymėto objekto žymėjimas; |

|Auto |–|pažymimas nurodymo įrenginiu nurodytas objektas. Jeigu nurodyta |

| | |tuščia vieta, nurodymo taškas atitinka pirmąjį lango kampą; |

|Single |–|žymimų objektų rinkinys sudaromas tiktai iš vieno objekto. |

6.2 pav. Objektų žymėjimo būdai: a) objektų rinkinys; b) objektų

rink` inio žymėjimas po vieną primityvą (spragtelint ties juo pele); c)

objektų rinkinio žymėjimas aprėminančiuoju langu (Window) – kairiau esanti

atkarpa į rinkinį nepakliūna; d) objektų rinkinio žymėjimas kertančiuoju

langu (Crossing); e) objektų rinkinio žymėjimas pagalbine linija (Fence)

Galimi ir universalesni objektų žymėjimo būdai, naudojant objektų

grupavimo komandą GROUP, greitojo filtravimo komandą QSELECT ir sudėtingo

filtravimo komandą FILTER.

Objektų žymėjimo režimus galima nustatyti komanda OPTIONS

(Tools(Options(Selection) atvertame dialogo

lange.

Komandos parinktys:

|Noun/Verb |– |leidžia pažymėti objektus, po to įvesti komandą ir |

|Selection | |atvirkščiai; |

|Use Shift to |– |leidžia į pažymėtų objektų grupę įtraukti naują primityvą,|

|Add | |nurodytą laikant nuspaudus klavišą; |

|Press and Drag |– |aprėminančio langojo nurodymo režimas: jeigu režimas |

| | |įjungtas – langas nurodomas vienu pelės paspaudimu: |

| | |nuspausti pele ir laikant nuspaustą pelę įstrižainės |

| | |kryptimi nurodyti priešingą lango kampą; jeigu režimas |

| | |išjungtas – aprėminantysis langas nurodomas dviem pelės |

| | |paspaudimais priešinguose lango kampuose; |

|Implied |– |leidžia automatiškai vartoti aprėminantįjį langą, nurodant|

|Windowing | |priešingus jo kampus; jeigu režimas išjungtas, objektai |

| | |žymimi po vieną arba reikia parinkti žymėjimo būdą |

| | |nurodant reikiamą komandos SELECT parametrą. |

|Object Grouping|– |grupės žymėjimas nurodant vieną grupės objektą; |

|Associative |– |pažymimas ne tik užpildas, bet ir jo ribos; |

|Hatch | | |

|Pickbox Size |– |grafinio žymeklio dydžio nustatymas slankikliu; tikslų |

| | |žymeklio dydį galima nurodyti per sisteminį kintamąjį |

| | |PICKBOX. |

Pagal nutylėjimą įjungti Noun/Verb Selection, Implied Windowing ir

Object Grouping režimai.

Objektai ekrane vaizduojami jų sukūrimo tvarka. Kai objektai susikloja

– juos sunkiau surasti. Tokius objektus pažymėti galima juos cikliškai

perrinkinėjant grafiniu žymekliu ir laikant nuspaudus klavišą arba

komanda Tools(Display order pakeičiant jų vaizdavimo ekrane tvarką,

numatančią perkelti grafinį objektą į priekinį (Bring to Front) ar

užpakalinį (Send to Back) planą, prieš (Bring Above Object) ar po (Send

Under Object) nurodyto objekto.

13 Tikslaus koordinačių nurodymo būdai

Įprastu būdu įvedant pele neįmanoma garantuoti nurodomų koordinačių

tikslumo. Tai sulėtina braižymo procesą. Tiksliai nurodyti koordinates pele

galima keliais būdais:

□ Susiejant koordinačių nurodymą su traukos intervalu.

□ Susiejant koordinačių nurodymą su būdingaisiais objektų traukos

taškais.

□ Naudojant koordinačių filtrus.

□ Nusakant tarpinį bazinį tašką .

□ Apskaičiuojant geometrine skaičiuokle.

1 Susiejimas su traukos intervalu

Koordinačių susiejimą su reguliariai išdėstytais grafinės darbo

srities taškais nusako traukos intervalas – fiksuotas žingsnis, kuriuo

grafinis žymeklis gali judėti grafinėje darbo srityje. Prieš tai turi būti

nustatytas pagalbinio tinklelio žingsnis.

Traukos intervalo vartojimo režimas (gali būti įjungiamas arba

išjungiamas ir klavišu ) ir intervalo dydis gali būti nustatomas

komanda SNAP (Tools(Drafting Settings.(Snap and Grid).

Atvertame dialogo lange Drafting Settings galima įjungti arba išjungti

traukos intervalo vartojimo režimą (Snap On (F9)), nurodyti traukos

intervalo dydį ašių x (Snap X spacing) ir y (Snap Y spacing) kryptimis,

tinklelio pasukimo kampą ašies x kryptimi (Angle), tinklelio bazinį tašką

(X Base, Y Base).

2 Susiejimas su būdingaisiais objektų traukos taškais

Būdingaisiais traukos taškais gali būti atkarpos ar lanko pabaigos

(endpoint) arba vidurio (midpoint) , lanko arba apskritimo centro (center)

ir kiti objekto taškai.

Pastovaus kkoordinačių susiejimo su keliais būdingaisiais jau sukurtų

objektų traukos taškais režimas įjungiamas komanda OSNAP (Tools(Drafting

Settings(Object Snap) atvertame dialogo lange jungikliu Object Snap On (F3)

arba klavišu , o suformuoti tokį kelių traukos taškų tipų rinkinį

galima komanda DSETTINGS arba OSNAP (Tools(Draftings Settings(Object Snap)

atvertame dialogo lange srityje Object Snap modes.

Vienąkart susieti su vienu traukos tašku galima parenkant traukos

taško tipą vienu metu nuspaudus Shift ir dešinįjį pelės klavišus

[+dešine pele] atverstame meniu, pele šoninio meniu punktą **** arba

komandų piktogramų juostoje Object Snap atitinkamą piktogramą. Šis veiksmas

atliekamas, kai vykdomai komandai (pvz., LINE, CIRCLE) reikia tiksliai

nurodyti taško koordinates.

Objekto traukos taško tipas gali būti pasirenkamas vienu iš ką tik

paminėtų būdų, o apytikrė taško vieta nurodoma kvadrato formos taikikliu.

Taikiklio dydį galima nustatyti redaguojant sisteminio kintamojo APERTURE

(Tools(Options(Drafting(Aperture Size) reikšmę. Traukos taškų tipai:

|Temporary track |–|nurodomi vienas ar keli tarpiniai taškai; rezultatas – |

|point | |paskutinio įvesto taško koordinatės; |

|From |–|tarpinis bazinis taškas, kurio atžvilgiu galima tiksliai |

| | |nusakyti reikiamo taško koordinates, pvz., 4 vienetais |

| | |dešiniau ir 8 vienetais aukščiau nuo apskritimo centro |

| | |(@4,8); |

|Point Filters |–|nurodoma viena koordinatės reikšmė – x, y arba z; |

|Endpoint |–|linijos, polilinijos segmento ar lanko galinis taškas; |

|Midpoint |–|lanko ar atkarpos vidurys; |

|Intersection |–|dviejų objektų susikirtimo taškas; |

|Apparent |–|dviejų objektų nnumatomo susikirtimo taškas; |

|Intersect | | |

|Extension |–|taško koordinatės gaunamos pratęsiant atkarpą arba lanką. |

| | |Grafinį žymeklį reikia nustatyti pratęsiamo objekto gale, |

| | |po to pasirodo pliuso simbolis. Šį simbolį perkelti objekto|

| | |tąsos kryptimi; |

|Center |–|apskritimo ar lanko centras; |

|Quadrant |–|artimiausias kvadranto ribos taškas ant lanko ar apskritimo|

| | |(0, 90, 180 ir 270 laipsnių); |

|Tangent |–|atkarpos, nubrėžtos iš ankstesnio taško, liestinė su lanku |

| | |arba apskritimu; |

|Perpendicular |–|objekto taškas, kurį sujungus su ankstesniu tašku gaunamas |

| | |statmuo į šį objektą; |

|Parallel |–|brėžia atkarpą lygiagrečiai kitai atkarpai. Grafinį žymeklį|

| | |reikia nustatyti ties atkarpa, kurios atžvilgiu reikia |

| | |brėžti lygiagrečiai ir palaukti pasirodant dviejų |

| | |lygiagrečių atkarpų pavidalo simbolio. Taško koordinates |

| | |fiksuoti kai pasirodys laikina punktyrinė lygiagreti tiesė.|

|Node |–|atskiras taškas; |

|Insert |–|bloko ar teksto eilutės įterpimo taškas; |

|Nearest |–|artimiausias nurodyto objekto taškas; |

|None |–|koordinačių susiejimo su būdingaisiais jau sukurtų objektų |

| | |traukos taškais vartojimo režimo išjungimas; |

3 Koordinačių filtrai

Koordinačių filtrai leidžia nurodyti vienos koordinatės reikšmę (x, y

arba z) laikinai ignoruojant kitas. Koordinačių filtrų nurodymo režimas

kviečiamas vienu metu nuspaudus ir dešinįjį pelės klavišus ir

parenkant meniu komandą: Point Filters arba prieš nurodant taško koordinatę

komandų ir pranešimų eilutėje įvedant koordinačių ašies arba plokštumos

pavadinimą, nusakantį filtro tipą: .X, .Y, .Z, .XY, .XZ arba .YZ.

4 Tarpinis bazinis taškas

Šis būdas iliustruojamas pavyzdžiu.

6.5 pav. Tikslus koordinačių nurodymas naudojant tarpinius taškus

Centras ir Vidurys

5 Geometrinė skaičiuoklė

Komandų eilutėje galima įvesti formules išraiškų reikšmėms arba taškų

koordinatėms apskaičiuoti. Geometrinė skaičiuoklė apskaičiuoja vektorines,

realiųjų ir sveikųjų skaičių išraiškas. Ji kviečiama komanda CAL. Išraiškos

skaičiuoti užrašomos kaip įprasta matematikoje. Operacijų simboliai

pateikti operacijų vykdymo prioriteto tvarka: ( ) – grupiniai skliaustai;

^ – kėlimas laipsniu; *, / – daugyba ir dalyba; +, – – sudėtis ir atimtis.

Vartojamos funkcijos skaitmeninių (sin, cos, log, .), vektorių (nor, vec)

ir taškų koordinačių (pld, plt) reikšmėms apskaičiuoti, taškams pervesti

tarp pasaulio ir vartotojo koordinačių sistemų (w2u, u2w) ir kitos. Galima

vartoti AutoCAD sisteminius ir AutoLISP kintamuosius. Komandos panaudojimą

iliustruoja pavyzdys (6.6 pav.) iš AutoCAD žinyno (HELP).

6.6 pav. Geometrinės skaičiuoklės panaudojimas: a) pradinis

apskritimas su reikiamų duomenų pažymėjimais; b) naujas apskritimas.

14 Modelio erdvė ir popieriaus erdvė

AutoCAD leidžia dirbti modelio (model space) arba popieriaus erdvėje

(paper space).

Modelio erdvė – pagrindinis darbo režimas, pirmiausiai skirtas

braižant trimatės erdvės objektus, taip pat ir braižant plokštumoje.

Popieriaus erdvė – režimas, leidžiantis ekrane komponuoti vieną ar

kelis modelio vaizdus, pvz., trimatės erdvės objekto projekcijas. Čia

tekstiniai ir grafiniai duomenys gali būti pateikti žmogui suprantamiausia

forma. Dirbti popieriaus erdvėje sudėtingiau. Todėl darbo

pradžioje

rekomenduojame dirbti modelio erdvėje.

Pereiti iš popieriaus erdvės į modelio erdvę galima komanda MSPACE, o

iš modelio erdvės į popieriaus – komanda PSPACE. Perjunginėti šiuos režimus

dar galima jungikliu Model or Paper space būsenų eilutėje.

15 AutoCAD sisteminiai kintamieji

AutoCAD sisteminiai kintamieji naudojami komandų parametrų reikšmėms

nustatyti. Kintamieji leidžia perjunginėti braižymo režimus (pvz.,

ORTHOMODE=1– statmenų linijų braižymo režimas įjungtas, ORTHOMODE=0 –

išjungtas), nustatyti globalinį matmenų mastelį (pvz., DIMSCALE=2 –

matmenų užrašo formato elementų dydis padidinamas du kartus), saugoti

duomenis apie brėžinį ir AutoCAD konfigūraciją (pvz., TEMPPREFIX=

„C:WINDOWSTEMP“ – llaikinų failų saugojimo vieta) ir kt.

Peržiūrėti ir redaguoti sisteminių kintamųjų reikšmes galima komanda

SETVAR (Tools(Inquiry(Set Variable):

|Command: | SETVAR |( |

|Enter variable name or [?]: | |(|{? – kintamųjų sąrašui|

| |kintamojo_va| |gauti } |

|Enter new value for | |( |

|: |nauja_kintamojo_r| |

| |eikšmė | |

Kai kurių kintamųjų, pvz., ACADVER, AREA, reikšmių keisti neleidžiama

(read only). Kintamųjų reikšmes keisti galima ir paprasčiau iš komandų

eilutės, bet šis būdas priimtinas tik tais atvejais, kai kintamojo vardas

nesutampa su komandos vardu, pvz.:

|Command: | DIMUPT|( |

|Enter new value for | On |( |

|DIMUPT : | | |

Patogiau sisteminių kintamųjų reikšmes nustatinėti kitu būdu – komandų

vykdymo metu atvertuose dialogo languose. Toks būdas vyrauja šiame

aprašyme.

16 Komandų atšaukimas

AutoCAD leidžia atšaukti atliktus veiksmus, žingsniais grįžtant nnet į

braižymo pradžią. Tam skirtos komandos U, UNDO ir REDO. Kai kurių komandų

atšaukti neleidžiama. Kelios iš svarbesnių tokių komandų: CONFIG, NEW,

OPEN, DIST, ID, STATUS, AREA, SAVE, PSOUT, DXFOUT, HELP, PLOT, LIST.

Komanda U (Edit(Undo) atšaukia vieną paskutinį įvykdytą veiksmą.

Komanda UNDO leidžia atšaukti kelis veiksmus ir atlikti kelias

specialias operacijas:

|Command: | UNDO ( |

|Enter the number of operations to undo or |nurodyti veiksmų |

|[Auto/Control/BEgin/End/Mark/Back] <1>: |skaičių. |

Komandos parinktys:

|Auto |–|automatinio komandos darbo režimo nustatymas; |

|Contro|–|atliktų veiksmų protokolavimas: protokoluoti visus atliktus veiksmus |

|l | |(All) – galima atšaukti visus veiksmus, neprotokoluoti (None) – |

| | |negalima atšaukti įvykdytų veiksmų, atšaukti galima tik paskutinį |

| | |veiksmą (One). |

|BEgin |–|veiksmų grupės pradžios pažymėjimas; |

|End |–|veiksmų grupės pabaigos pažymėjimas; |

|Mark |–|brėžinio būsenos, po kurios aatliktus veiksmus galima atšaukti |

| | |panaudojant parametrą Back, pažymėjimas; |

|Back |–|veiksmų, įvykdytų iki parametru Mark pažymėtos brėžinio būsenos, |

| | |atšaukimas; |

|Number|–|atšaukiamų veiksmų skaičius, atitinkantis daugkartinį komandos U |

| | |panaudojimą. |

Komanda REDO (Edit(Redo) panaikina vieną atšaukimą iškart po komandų U

arba UNDO įvykdymo.

17 Ekrano valdymas

Komanda REDRAW (View(Redraw) atnaujina ekrano vaizdą naikindama

pagaibines žymes (pvz., apskritimų centrų) ir perbraižydama objektus, kurių

vaizdo fragmentai ištrinti redaguojant kitus objektus.

Komanda REGEN (View(Regen) regeneruoja visą brėžinį ir atnaujina

ekrano vaizdą. Regeneruojant perskaičiuojamos visų brėžinio objektų

koordinatės iš slankiojo kablelio režimu saugomų reikšmių į atitinkamas

ekrano koordinates sveikaisiais skaičiais.

Komanda ZOOM (View(Zoom) leidžia pakeisti vaizdo mastelį ir vietą.

Komandos parinktys, pateiktos žemesnio lygio meniu:

|Realti|–|vaizdo didinimas/mažinimas realiame laike, stumdant |

|me | |atitinkamą žymeklį aukštyn/žemyn; |

|Previo|–|grąžinami ankstesni brėžinio vaizdai (iki 10); |

|us | | |

|Window|–|ekrane vaizduojama dviem taškais nurodyta stačiakampiu |

| | |langu aprėminta sritis; |

|Dynami|–|ekrane vaizduojama dinamišku langu aprėminta sritis; |

|c | | |

|Scale |–|vaizdo mastelio didinimo(>1)/mažinimo (<1) |

| | |koeficientas; |

|Center|–|vaizdo sritis nurodoma jos centro koordinatėmis ir |

| | |lango aukščiu brėžinio vienetais; |

|In |–|vaizdo didinimas nustatytu masteliu; |

|Out |–|vaizdo mažinimas nustatytu masteliu; |

|All |–|pateikiamas visas brėžinio vaizdas; |

|Extent|–|vaizduojama minimali grafinė darbo sritis, kurioje |

|s | |telpa visi brėžinio objektai. |

Komanda PAN (View(Pan(Real time (po to nuspausta pele tempti vaizdą į

kitą vietą)) leidžia perkelti vaizdą į kitą ekrano vietą realiame laike.

Komanda QTEXT nustato teksto ir atributų vaizdavimo režimą: kontūro

(On), kai tekstas vaizduojamas tuščiaviduriu aprėminančiuoju stačiakampiu,

ar įprastinį (Off), kai kontūro režimas išjungtas.

Komanda VIEW (View(Named Views) atvertame dialogo lange View skyriuje

Named Views galima valdyti lango vaizdus: kurti ir įvardyti (New.),

atkurti ankstesnį (Restore), panaikinti (Delete), įkelti (Set Current) ar

pervardyti (Rename).

Komanda VPORTS (View(Viewports.) dalija grafinę darbo ., padidintą,

sumažintą, pasuktą ir erdvinį. Pakeitimai viename lange automatiškai

atsispindi likusiuose.

Komandos parinktys, pateiktos žemesnio lygio meniu ir komandų

eilutėje:

|Named Viewports. |–|ankstesnių lango vaizdų parinkimas ir grafinės darbo|

| | |srities dalijimo būdai ir langų skaičius; |

|New Viewports. |–|naujų padalijimų kūrimas ir įvardijimas, ankstesnių |

| | |lango vaizdų parinkimas ir grafinės darbo srities |

| | |dalijimo būdai ir langų skaičius; |

|1 Viewport, 2 |–|langų skaičius dalijamoje srityje; |

|Viewports, 3 | | |

|Viewports, 4 | | |

|Viewports | | |

|Polygonal |–|daugiakampio formos lango kūrimas; |

|Viewport | | |

|Object |–|uždaros polilinijos, elipsės, splaino, salos ar |

| | |apskritimo formos lango kūrimas; |

|Save |–|brėžinio veikiamojo lango vaizdo išsaugojimas; |

|Restore |–|ankstesnio išsaugoto ekrano padalijimo į langus |

| | |atkūrimas; |

|Delete |–|ankstesnio ekrano padalijimo į langus panaikinimas; |

|Join |–|dviejų gretimų langų sujungimas; |

|Single |–|išjungia peržiūrą neveikiamuosiuose languose, t.y. |

| | |ekrane matome tik tą brėžinį, kuris buvo |

| | |veikiamajame lange. |

18 Brėžinio spausdinimas

Brėžiniai išvedami dviem būdais: braižytuvais (plotters) ar

spausdintuvais (printers). Šiuo metu dauguma AutoCAD brėžinių ne braižoma,

o spausdinama. Todėl terminas spausdinimas vartojamas, kai kalbama tiek

apie braižymą braižytuvu, tiek apie spausdinimą spausdintuvu.

1 Išankstinė spausdinimo vaizdo peržiūra

Prieš spausdinant brėžinio vaizdą verta apžiūrėti ekrane – galima

pastebėti klaidų ir jas ištaisyti komanda PREVIEW (File(Plot Preview) arba

komanda PLOT (File(Plot.) atvertame dialogo lange Plot komandinių mygtukų

paspaudimais parinkus peržiūros ekrane režimą:

□ ddalinės peržiūros (Partial Preview), kai rodomas tik spausdinamo

ploto ribas vaizduojantis stačiakampis. Jis dar dengia kitą

naudingą popieriaus plotą vaizduojantį stačiakampį;

□ viso vaizdo peržiūros (Full Preview ). Vaizdo mastelį galima

keisti tempiant nuspausta pele aukštyn/žemyn.

Išjungti peržiūros režimą galima klavišais , klavišą arba

kontekstinio meniu komanda Exit.

2 Spausdintuvo arba braižytuvo parinkimas

File(Plot.(Plot Device

Srities Plotter configuration išskleidžiamajame sąraše Name parinkti

spausdinimo įrenginio tipą, jo parametrus parinkus komandiniais mygtukais

Properties ir Hints atvertuose dialogo languose.

Srityje Plot style table (pen assignments) galima parinkti (Name),

redaguoti (Edit) ar sukurti (New) brėžinio spausdinimo stilių.

Srityje What to plot galima parinkti aktyvaus AutoCAD dokumento

išvedamų komponentų rinkinį: tik aktyvųjį (Current tab), pažymėtuosius

(Selected tabs) ar visus (All layout tabs) brėžinio maketus ir nurodyti

išvedamų kopijų skaičių (Number of copies).

Srityje Plot to file galima brėžinį įrašyti į spausdinimo failą (Plot

to file), kurio vardui priskiriamas plėtinys: PLT – braižytuvui (pagal

nutylėjimą), LST – spausdintuvui. Failo vardas nurodomas lauke File Name,

o saugojimo vieta parenkama išskleidžiamajame sąraše Location arba

komandiniais mygtukais Browse ir Internet atvertuose dialogo languose.

3 Spausdinimo parametrų nurodymas ir brėžinio spausdinimas

Spausdinimo procesas valdomas komanda PLOT (File(Plot.(Plot Settings).

Komandos parametrai, pateikiami atvertame dialogo lange Plot (kai

sisteminis kintamasis CMDDIA=0, spausdinimo parametrai įvedami komandų

eilutėje):

Srityje Paper size and paper units parenkami:

□ popieriaus lapo matavimo vienetai: coliai (inches)

arba milimetrai

(mm);

□ popieriaus lapo dydis (Paper size).

Srityje Plot area parenkamas spausdinimo srities tipas ir nurodomi

papildomi parametrai:

□ pagal brėžinio ribas (Limits);

□ minimali visus brėžinio elementus aprėminanti stačiakampė

sritis (Extents);

□ brėžinio dalis, matoma ekrane (Display);

□ ankstesnis išsaugotas lango vaizdas, parenkamas

išskleidžiamajame sąraše View;

□ langu nurodoma brėžinio sritis (Window) (langui nurodyti

spausti komandinį mygtuką Window<);

Srityje Drawing Orientation galima parinkti brėžinio orientaciją

popieriaus lape: pasuktą 0 laipsnių kampu (Portrait), pasuktą 180 laipsnių

kampu (Landscape) ir atvirkštinę ((Plot upside-down).

Srityje Plot scale galima parinkti:

□ išskleidžiamajame sąraše Scale spausdinimo mastelį: spausdinimo

sritį visiškai sutalpinant į spausdinamą lapą (Scaled to Fit) arba

nurodant spausdinimo vienetų santykį su brėžinio matavimo vienetais.

Pvz., užrašas 1=3 reiškia, kad 1 mm atitinka 3 brėžinio matavimo

vienetus (t.y. mastelis 1:3).

□ Parinkus arba įrašius Custom laukeliuose mm ir drawing units galima

nurodyti individualų mastelį.

Srityje Plot offset galima spausdinant brėžinį talpinti popieriaus

lapo centre (Center the plot) arba nurodyti brėžnio kairiojo apatinio

kampo koordinates popieriaus llape(X mm) ir (Y mm).

Srityje Page setup name galima parinkti arba sukurti lapo spausdinimo

nuostatų rinkinį.

19 Tipinis darbo scenarijus

Tipinis darbo AutoCAD sistema scenarijus naujam mokomajam brėžiniui

kurti gali būti toks:

1. Programos paleistis:

□ Start meniu komandų sąrašo Programs skyriuje parinkti AutoCAD 2000

startavimo komandą.

2. Naujo brėžinio kūrimas naudojant tuščią šabloną:

□ File(New. (Use a Wizard.

□ Sąraše Select a Wizard parinkti: Quick Setup, po to – OK.

□ Suaktyvintame skyriuje Units parinkti Decimal, po to – Next>.

□ Suaktyvintame skyriuje Area įrašyti brėžinio matmenis, pvz., lauke

Width – 297 (plotis) ir lauke Length –210 (ilgis), po to – Finish.

3. Pagalbinio tinklelio ir grafinio žymeklio traukos intervalų dydžių

nustatymas:

□ Tools(Drafting Settings(Snap and Grid

□ Srities Grid laukuose Grid X spacing, Grid Y spacing įrašyti

pagalbinio tinklelio žingsnio dydį, pvz., 10.

□ Srities Snap laukuose Snap X spacing, Snap Y spacing įrašyti traukos

intervalo žingsnio dydį, pvz., 5.

□ Paspausti komandinį mygtuką OK.

4. Linijos tipo Center įkėlimas:

□ Format(Linetype.

□ Atvertame ddialogo lange Linetype Manager paspausti komandinį mygtuką

Load ir:

• atvertame dialogo lange Load or Reload Linetypes sąraše Available

Linetypes pažymėti reikiamą linijos tipą, pvz., Center, po to –

OK.

□ Paspausti komandinį mygtuką OK dialogo lange Linetype Manager.

5. Papildomo sluoksnio kūrimas. Numatomi sluoksnio parametrai: vardas –

DARBINIS, spalva – RED (raudona), linijos tipas Center (centrinė),

sluoksnis DARBINIS parenkamas kaip darbinis (Current):

□ Format(Layer .

□ Atvertame dialogo lange Layer Properties Manager:

• paspausti komandinį mygtuką New;

• skiltyje Name ssistemos siūlomo sluoksnio vardo Layer1 vietoje

įrašyti DARBINIS;

• įvestą vardą užfiksuoti nuspaudžiant klavišą arba

spragtelint pele šalia vardo lauko;

• skiltyje Name sluoksnių sąraše pažymėti sluoksnį DARBINIS;

• paspausti komandinį mygtuką Current (sluoksnis parenkamas kaip

darbinis);

• skiltyje Name sluoksnių sąraše pažymėti sluoksnį DARBINIS, kuriam

reikia priskirti ar keisti spalvą ar linijos tipą;

• paspausti komandinį mygtuką Show details;

• srityje Details lauke Name galima redaguoti sluoksnio vardą,

išplėstiniame sąraše Color parinkti Red, sąraše Linetype – parinkti

Center, sąraše Lineweight –linijos storį, pvz., 0.30 mm;

• paspausti komandinį mygtuką OK.

6. Brėžinio braižymas.

7. Brėžinio išsaugojimas:

□ File(Save As.

□ Išskleidžiamajame sąraše Save in: parinkti diską, pvz., C, po to ir

katalogą, pvz., TEMP, kuriame reikia išsaugoti kuriamą brėžinį.

□ Lauke File name: įrašyti kuriamo brėžinio failo vardą, pvz.,

BANDYMAS, po to – Save.

8. Brėžinio spausdinimas viename lape:

□ File(Plot. (Plot Settings. Atvertame dialogo lange Plot:

• srityje Plot area parinkti Extents.

• srityje Plot scale išskleidžiamajame sąraše Scale parinkti

spausdinimo mastelį Scaled to Fit (spausdinimo sritis visiškai

sutalpinama į popieriaus lapą);

• paspausti komandinį mygtuką Full Preview (išankstiniam spausdinimo

vaizdui peržiūrėti);

• paspausti klaviatūros klavišą (išankstinio vaizdo peržiūrai

baigti);

• paspausti komandinį mygtuką OK (jeigu reikia spausdinti) arba

Cancel (atsisakyti sspausdinti).

9. Darbo pabaiga: File(Exit .

20 Duomenų užklausos komandos

Šios komandos skirtos duomenims apie primityvų išdėstymą bei jų

tarpusavio ryšius gauti.

1 Grafinio primityvo duomenys

Duomenis apie pasirinktus objektus pateikia komanda LIST

(Tools(Inquiry(List), o apie visus objektus – komanda DBLIST):

| |Tools(Inquiry(List | |

|Select |pažymėti grafinius | |

|objects: |primityvus. | |

|Select |( | |

|objects: | | |

|LINE Layer: „0“ |{pavyzdys |

|Space: Model space |atkarpai} |

|Handle = 2C | |

|from point, X= 139.8461 Y= 257.3733 Z= | |

|0.0000 | |

|to point, X= 252.8449 Y= 205.3383 Z= 0.0000 | |

|Length = 124.4041, Angle in XY Plane = 335 | |

|Delta X = 112.9988, Delta Y = -52.0350, Delta Z| |

|= 0.0000 | |

Pateikiamų duomenų pobūdis priklauso nuo primityvo tipo:

|atkarpai|– |galų koordinatės (x,y,z) darbinėje koordinačių sistemoje, projekcijos |

| | |veikiamojoje plokštumoje xy ilgis, ilgis erdvėje, kampas ašies x |

| | |atžvilgiu, kampas plokštumos xy atžvilgiu, santykiniai koordinačių x, |

| | |y ir z pokyčiai; |

|apskriti|– |centro koordinatės, spindulys, plotas ir perimetras; |

|mui | | |

|polilini|– |polilinijos tipas (trimatė ar dvimatė), kiekvienos viršūnės |

|jai | |koordinatės ir liestinių kryptis, plotas ir perimetras (jeigu |

| | |polilinija uždara), ilgis ( jeigu polilinija neuždara); |

|tinklui |– |tinklo tankumas, viršūnių koordinatės, uždara ar neuždara M ir N |

| | |kryptimis. |

2 TTaško koordinatės

Taško koordinates pateikia komanda ID (Tools(Inquiry(ID Point):

| |Tools(Inquiry(ID | |

| |Point | |

|Command: ‘_id |nurodyti tašką. |{ Pateikiamos nurodyto taško |

|Point: | |koordinatės } |

|Command: ‘_id Specify point: X = 193.5405 |{pavyzdys} |

|Y = 198.9340 Z = 0.0000 | |

3 Plotas ir perimetras

Plokštumos srities, apribotos objektu arba nurodytų taškų seka, plotą

ir perimetrą nustato komanda AREA (Tools(Inquiry(Area):

| |Tools(Inquiry(Area | |

|/Object/Add/Sub|tašką1. | |

|tract: | | |

|Next point: |. | |

|Next point: |nurodyti |( |

| |taškąn. | |

|Area = 1261.0710, Circumference |{pavyzdys apskritimui} |

|= 125.8852 | |

Komandos parinktys:

First point – sritį ribojančių taškų nurodymas;

Object – sritį ribojančio objekto nurodymas;

Add – primityvo, kurio plotas bus pridėtas prie esamo

bendro ploto, nurodymas;

Subtract – primityvo, kurio plotas bus atimas iš esamo bendro

ploto, nurodymas.

Pateikiamos informacijos pobūdis – plotas ir/arba ilgis – priklauso

nuo primityvo tipo.

4 Atstumas ir kampas

Atstumą tarp dviejų taškų trimatėje erdvėje, kampą ašies x atžvilgiu,

kampą plokštumos xy atžvilgiu, santykinių koordinačių x, y ir z pokyčius

tarp pirmojo ir antrojo taško koordinačių pateikia komanda DIST

(Tools(Inquiry(Distance):

| |Tools(Inquiry(Distance | |

|_dist First point: |nurodyti pirmąjį tašką. | |

|_dist First point: |nurodyti antrąjį tašką. | |

|Second point: | | |

|Distance = 182.8193, Angle in XY Plane = 28, |{pavyzdys} |

|Angle from XY Plane =

0 | |

|Delta X = 161.0834, Delta Y = 86.4582, Delta Z| |

|= 0.0000 | |

5 Masė ir inercinės charakteristikos

Informaciją apie vientisinių objektų plotą, perimetrą, masę, tūrį,

svorio centrą, apribojančio stačiakampio gretasienio dydį, inercijos

momentus, inercijos spindulį, pagrindinius inercijos momentus ir

atitinkamas pagrindines kryptis pateikia komanda MASSPROP

(Tools(Inquiry(Mass Properties). Gautą informaciją galima įrašyti į failą.

| |Tools(Inquiry(Mass Properties | |

|Select |pažymėti grafinius| |

|objects:|objektus. | |

|Select |( | |

|objects:| | |

|—————- SOLIDS |{pavyzdys cilindrui} |

|—————- | |

|Mass: 1570796.3268 | |

|Volume: 1570796.3268 | |

|Bounding box: X: 2225.2844 — | |

|325.2844 | |

|Y: 80.8881 — 180.8881 | |

|Z: 0.0000 — 200.0000 | |

|Centroid: X: 275.2844 | |

|Y: 130.8881 | |

|Z: 100.0000 | |

|Moments of inertia: X: 48836118451.1783 | |

|Y: 1.4096E+11 | |

|Z: 1.4791E+11 | |

|Products of inertia: XY: 56598084068.2210 | |

|YZ: 20559861004.7336 | |

|ZX: 43241567896.5543 | |

|Radii of gyration: X: 176.3237 | |

|Y: 299.5660 | |

|Z: 306.8602 | |

|Principal moments and X-Y-Z directions | |

|about centroid: | |

|I: 6217735460.2298 along [1.0000 0.0000 | |

|0.0000] | |

|J: 6217735460.2298 aalong [0.0000 1.0000 | |

|0.0000] | |

|K: 1963495408.4936 along [0.0000 0.0000 | |

|1.0000] | |

|Press ENTER to continue: | |

|Write analysis to a file? [Yes/No] : | |

Dalį minėtųjų duomenų galima gauti komanda PROPERTIES

(Modify(Properties), o duomenis apie brėžinio ribas, braižymo režimų ir

parametrų nustatymus, laisvos operatyviosios ir diskinės atminties dydį

pateikia komanda STATUS (Tools(Inquiry(Status).

Redagavimo priemonės

AutoCAD sistemoje galima redaguoti 3 būdais:

1. Įvedus komandą, po to nurodžius redaguojamus objektus.

2. Nurodžius redaguojamus objektus, po to įvedus komandą.

3. Tiesioginio redagavimo, dar vadinamo rankenų redagavimu (grip editing),

būdu. Tiesioginio redagavimo eiga:

□ pažymėti objektą; keliuose būdinguose objekto taškuose atsiranda

tuščiaviduriai kvadratėliai;

□ spragtelti pele ties vienu kvadratėliu, kuris po to užsipildo vientisa

spalva;

□ spaudinėjant klavišą pasirinkti redagavimo komandą (žr. komandų

eilutėje): STRETCH (ištempti), MOVE (perkelti), COPY (kopijuoti), ROTATE

(pasukti), SCALE (pakeisti mastelį) ar MIRROR (atspindėti);

□ tempti pele ištisine spalva užpildytą kvadratėlį reikiama kryptimi arba

nurodyti komandų eilutėje pateikti raginamus duomenis.

Brėžinio objektų naikinimas

Paprasčiausias būdas naikinti objektus – juos pažymėti, po to

paspausti klavišą . Brėžinio objektai naikinami ir komanda ERASE

(Modify(Erase):

|Select |pažymėti naikinamus objektus. |

|objects: | |

|Select |( |{objektų rinkinio nurodymo |

|objects: | |pabaiga} |

Komandos parinktis:

Last – paskutinio nubraižyto primityvo naikinimas.

Objekto fragmentų trynimas pagal taškus

Komanda BREAK (Modify(Break) leidžia ištrinti objekto fragmentus tarp

dviejų nurodytų taškų, kartu ir padalijant objektą į kelis. Trynimo

kryptis sutampa su nustatyta kampų matavimo tvarka – dažniausiai prieš

laikrodžio rodyklę. Atsižvelgiant į pasirinktus parametrus objektas gali

būti nutrauktas be trynimo arba ištrynus atkarpos, apskritimo, polilinijos,

elipsės, splaino ar spindulio fragmentą:

| |Modify(Break |

|Command: _break SSelect |pažymėti objektą, kurio fragmentą reikia |

|object: |nutrinti. |

|Enter second point (or F |nurodyti kitą fragmento tašką. |

|for first point): | |

Komandos parinktys, pateiktos šoniniame meniu:

|First |trinamo fragmento nurodymas jo dviejų galinių taškų koordinatėmis; |

|Sel, |pirmas trynimo taškas sutampa su objekto žymėjimo tašku, reikia |

|2nd |nurodyti trinamo fragmento galinį tašką; |

|Sel Pt |objekto nutraukimas žymėjimo taške; |

|Sel, |objekto žymėjimas ir trinamo fragmento nurodymas jo dviejų galinių |

|2Pts |taškų koordinatėmis; |

|Sel 1s |objekto žymėjimas ir nutraukimas nurodytame taške. |

9.1 pav. Objekto fragmento trynimas

Objekto fragmentų trynimas pagal ribas

Komanda TRIM (Modify(Trim) ištrina objektų fragmentus iki trynimo

ribų, kuriomis dažniausiai būna tiesių atkarpos, lankai, apskritimai,

polilinijos:

| |Modify(Trim |

|Select cutting edges: (Projmode=Ucs, | |

|Edgemode=Noextend): | |

|Select objects: |pažymėti trynimo ribas. |

|Select objects: |(|{trynimo ribų rinkinio nurodymo |

| | |pabaiga} |

|/Project/Edge/Undo: |reikia ištrinti. |

Komandos parinktys:

|Project |-|trynimo režimas, kai trynimo riba nustatoma iš objekto linijų|

| | |sankirtų projekcijoje; |

|Edge |-|sankirtos paieškos režimo nustatymas: trynimas pagal menamąją|

| | |tęstinę liniją (Extend) arba pagal faktinę sankirtą (No |

| | |extend); |

|Undo |-|trynimo atšaukimas. |

Kai pažymėtas objektas nesusikerta nė su viena iš trynimo ribų,

pateikiamas informacinis pranešimas: Object does not intersect an edge.

9.2 pav. Objekto fragmento trynimas

Apvalinimas

Komanda FILLET (Modify(Fillet )sujungia lanku du apskritimus, du

lankus, atkarpą ir aapskritimą, atkarpą ir lanką arba apskritimą ir lanką,

tieses, spindulius, elipses. Lanko spindulys gali būti nurodytas anksčiau.

Jeigu spindulys lygus nuliui, linijos neapvalinamos, o

pratęsiamos/nukertamos iki jų sankirtos. Lankų ir apskritimų apvalinimo

variantai gali būti keli. Parenkamas lankas, kurio galiniai taškai

artimesni apvalinimo objektų žymėjimo vietoms. Galima apvalinti dvi

lygiagrečias atkarpas, tieses ir spindulius. Apvalinimo spindulys tokiu

atveju turi būti lygus atstumui tarp linijų.

Jeigu abi apvalinamos atkarpos yra skirtinguose sluoksniuose, tai

apvalinimo lankas brėžiamas veikiamajame sluoksnyje. Komanda veikia dviem

etapais: pirmajame etape parenkamas apvalinimo spindulys arba kiti

parametrai, antrajame etape braižomas apvalinimas:

| |Modify(Fillet |

|Command: _fillet |parinkti apvalinimo spindulio nurodymo ar |

|Polyline/Radius/: |nurodymas, radius0 – nulinis spindulys). |

|Command: _fillet |įvesti apvalinimo spindulį ( |

|Polyline/Radius/: Enter fillet radius | |

|<0.0>: | |

| |Modify(Fillet |

|Command: _fillet |pažymėti vieną apvalinimo objektą. |

|Polyline/Radius/: | |

|Select second object: |pažymėti kitą apvalinimo objektą. |

Perkėlimas

Į kitą vietą objektai perkeliami komanda MOVE (Modify(Move). Pažymimi

objektai, kuriuos reikia perkelti, ir nurodomi du baziniai taškai, kurie

apibrėžia perkėlimo vektorių:

| |Modify(Move |

|Select objects: |pažymėti perkeliamus objektus. |

|Select objects: |( |

|Base point or |nurodyti perkeliamų objektų rinkinio bazinio |

|displacement: |taško koordinates. |

|Second point or |nurodyti perkėlimo vietą – naujas bazinio taško |

|displacement: |koordinates. |

Perkelti objektus iš kitų brėžinių galima ir standartinėmis Windows

priemonėmis – per laikino saugojimo sritį (Edit(Cut ir Edit(Paste).

Kopijavimas

Kopijuojant sukuriamos iir į kitą vietą perkeliamos pažymėtų objektų

kopijos. Kopijuoti galima komanda COPY (Modify(Copy):

| | |

|Select objects: |pažymėti kopijuojamus objektus. |

|Select objects: |( |{objektų rinkinio žymėjimo |

| | |pabaiga } |

|/Multiple: |taško koordinates. |

|Second point or |nurodyti kopijavimo vietą – naujas bazinio |

|displacement: |taško koordinates. |

Komandos parinktis:

|Multipl|-|daugkartinio kopijavimo režimas, leidžiantis tą patį pažymėtų |

|e | |objektų rinkinį kopijuoti į kelias vietas. |

Kopijuoti objektus iš kitų brėžinių galima ir standartinėmis Windows

priemonėmis – per laikino saugojimo sritį (Edit(Copy ir Edit(Paste, jeigu

iš kitų programų – Edit(Paste Special).

Lygiagretusis kopijavimas

OFFSET (Modify(Offset) – kita kopijavimo komanda – lygiagrečiai

kopijuoja objektą nurodytu poslinkiu ar į nurodytą tašką, tuo pat metu

išsaugodama jų orientaciją:

| |Modify(Offset |

|Offset distance or Through|nurodyti kopijavimo poslinkio dydį skaičiumi arba |

|: |atstumu tarp dviejų taškų. |

|Select object to offset: |pažymėti kopijuojamą | |

| |objektą. | |

|Side to offset? |nurodyti bet kurį tašką kopijavimo vietos kryptimi |

| |(kairiau, dešiniau, aukščiau ar žemiau pažymėtų |

| |objektų). |

Komandos parinktis:

Through – nurodomas taškas, kuris pateks į objektą po jo

lygiagrečiojo kopijavimo.

Atspindys

Sukuriamas pažymėto objekto atspindys. Komandai MIRROR (Modify(Mirror)

reikia nurodyti atspindžio ašį ir atspindžio būdą – išsaugoti atspindėtus

objektus ar juos ištrinti:

| |Modify(Mirror |

|Select object: |pažymėti atspindimus objektus. |

|Select object: |( |

|First point of |nurodyti atspindžio ašies vieną tašką. |

|mirror

line: | |

|Second point: |nurodyti atspindžio ašies kitą tašką. |

|Delete old |nurodyti atspindžio būdą: N arba ( – išsaugoti, Y –|

|objects? |ištrinti. |

9.5 pav. Atspindys: a) atspindimas objektas; b) atspindys, kai

sisteminis kintamasis mirrtext=1;

c) atspindys, kai sisteminis kintamasis mirrtext=0

Reguliarios struktūros objektų rinkinio braižymas

Dar viena kopijavimo komanda – ARRAY (Modify(Array) – leidžia

kopijavimo būdu sukurti reguliarios struktūros – apskritimo arba

stačiakampės matricos formos objektų rinkinį. Kiekvienas kopijuojamas

elementas nagrinėjamas nepriklausomai nuo kitų.

| |Modify(Array |

|Select objects: |pažymėti kopijuojamus objektus. |

|Select objects: |( |

|Rectangular or Polar |parinkti rinkinio struktūrą: R – matricos, P|

|array (/P): |– apskritimo. |

|Number of rows (—) |įvesti matricos eilučių skaičių. |

|<1>: | |

|Number of columns (|||) |įvesti matricos stulpelių skaičių. |

|<1>: | |

|Unit cell or distance |nurodyti atstumą tarp eilučių. |

|between rows (—): | |

|Distance between columns|nurodyti atstumą tarp stulpelių. |

|(|||): | |

Norint sukurti apskritimo struktūros rinkinį (Polar array), reikia

nurodyti apskritimo centrą (Specify center point of array), narių skaičių

(Number of items), kampą tarp pirmojo ir paskutiniojo elementų apskritimo

centro aatžvilgiu (Angle to fill, pvz., 360 – visas apskritimas) ir/ar

pasukti kopijuojamus objektus (Rotate objects as they are copied).

9.6 pav. Objektų rinkinio braižymas: a) bazinis elementas; b) matricos

formos rinkinys;

c) apskritimo formos rinkinys; d) apskritimo formos rinkinys, kai

nesukami jo elementai

Pratęsimas iiki ribos

Linijoms ir lankams pratęsti iki pažymėto primityvo skirta komanda

EXTEND (Modify(Extend). Pratęsiami tik tie primityvai, kurių tąsa gali

turėti sankirtą su pažymėtu primityvu.

| |Modify(Extend | |

|.Select objects: |pažymėti primityvus, iki kurių | |

| |reikia pratęsti. | |

|Select objects: |( |{ primityvų žymėjimo |

| | |pabaiga } |

|/Project/Edge/Undo: | |

Ištempimas

Komanda STRETCH (Modify(Stretch) ištempia/perkelia pažymėtas brėžinio

sritis į kitą vietą, išsaugodama ryšius su likusiomis brėžinio dalimis.

Ištempiamai/perkeliamai sričiai pažymėti vartojamas kertantysis langas

(Crossing window) arba kertantysis daugiakampis (Crossing Polygon).

Primityvai, visiškai sutelpantys į pažymėtą sritį, perkeliami kaip ir

komanda MOVE. Atkarpos, lankai ir polilinijos segmentai, kertantys pažymėtą

sritį, yra ištempiami perkeliant aprėminančiojo lango viduje esančius

taškus į kitą vietą. Tokiu atveju galiniai taškai, esantys už pažymėtos

srites ribų, nekeičiami. Komanda kviečiama:

| |Modify(Stretch |

|.Select objects: |pažymėti vieną lango kampą. |

|Select oobjects: Other|pažymėti priešingą lango kampą įstrižainės kryptimi. |

|corner: | |

|Select objects |( { objektų žymėjimo pabaiga } | |

|Base point or |nurodyti pažymėtų primityvų rinkinio pradinės |

|displacement: |padėties bazinio taško koordinates. |

|Second point of |nurodyti pažymėtų primityvų rinkinio naujos padėties |

|displacement: |bazinio taško koordinates. |

9.7 pav. Pratęsimas iki pažymėtos ribos ir ištempimas: a) vaizdas iki

pratęsimo; b) vaizdas po pratęsimo; c) vaizdas iki ištempimo; d)

ištempiamos srities žymėjimas kertančiuoju langu ir pradinės bazinio taško

(1) padėties nurodymas; e) naujų bazinio taško (1() kkoordinačių nurodymas

Mastelio keitimas

Komanda SCALE (Modify(Scale) keičia pažymėtų objektų mastelį, įvedant

mastelio koeficientą ir bazinį tašką, kurio atžvilgiu keičiamas mastelis:

|Command: |SCALE ( |

|Select objects: |pažymėti objektus. | |

|Select objects: |( | |

|Base point: |nurodyti mastelio bazinį tašką. | |

|/Referenc| | |

|e: | | |

Komandos parinktis:

Reference – santykinis mastelio koeficiento nurodymas, kai

koeficiento reikšmė gaunama padalijus nurodytą galinį ilgį iš nurodyto

pradinio ilgio.

Pasukimas

Komanda ROTATE (Modify(Rotate) pasuka pažymėtus objektus nurodytu

kampu apie sukimo centrą:

| |Modify(Rotate |

|Select objects: |pažymėti pasukamus objektus. |

|Select objects: |( |

|Base point: |nurodyti sukimo centrą . |

|/Reference:|įvedant skaitinę reikšmę). |

Komandos parinktis:

Reference – pasukimas, kai sukimo kampo reikšmė gaunama iš nurodyto

galinio kampo atėmus nurodytą pradinį kampą.

9.8 pav. Pasukimas ir mastelio keitimas: a) objektas; b) objektas,

pasuktas 100( kampu pagal

laikrodžio rodyklę; c) 2 kartus sumažintas objektas

Dalijimas į lygias dalis

Komanda DIVIDE (Draw(Point(Divide) leidžia padalyti primityvą (tiesę,

lanką, apskritimą, poliliniją, splainą arba elipsę) į nurodytą skaičių

vienodo dydžio intervalų. Intervalų galuose išdėstomos žymės: taškai (pagal

nutylėjimą) arba nurodyti blokai. Jeigu žymės bus taškai, prieš dalijant

reikėtų komanda DDPTYPE pasirinkti vaizdų veikiamąjį taško vaizdavimo

stilių. Jeigu žymės bus blokai, jie turi būti sukurti anksčiau.

| |Draw(Point(Divide |

|Select object to divide:|pažymėti dalijamą primityvą. |

|/Block: |parinkti parametrą Block. |

Komandos parinktis:

Block – bloko, vartojamo intervalų galuose išdėstomoms žymėms

vaizduoti, nnurodymas; blokai gali būti orientuoti pagal primityvą.

Dalijimas nurodyto ilgio intervalais

Komanda MEASURE (Draw(Point(Measure) leidžia padalyti primityvą

nurodyto ilgio intervalais. Dalyti pradedama nuo to primityvo galo, kuris

arčiau taikiklio primityvo žymėjimo metu. Paskutinis intervalas būna

mažesnis už (kartais lygus jam) nurodytą ilgį. Intervalų galuose išdėstomos

žymės: taškai (pagal nutylėjimą) arba nurodyti blokai. Jeigu žymės bus

taškai, prieš dalijant reikėtų komanda DDPTYPE pasirinkti vaizdų taško

vaizdavimo stilių. Jeigu žymės bus blokai – jie turi būti sukurti anksčiau:

| |Draw(Point(Measure |

|Select object to |pažymėti dalijamą primityvą. |

|measure: | |

|/Block: |taškų) arba parinkti parametrą Block. |

Komandos parinktis:

Block – bloko, vartojamo intervalų galuose išdėstomoms žymėms

vaizduoti, nurodymas; blokai

gali būti orientuoti pagal primityvą.

9.9 pav. Objektų dalijimas: a) polilinija; b) polilinija, padalyta į 7

lygias dalis; c) polilinija, padalyta 25 vnt. ilgio intervalais

Primityvų atributų redagavimas

Gana patogu primityvų geometrinius duomenis ir atributus redaguoti

komanda DDMODIFY (Modify(Properties):

| |Modify(Properties |

|Select |pažymėti keičiamus primityvus ( redaguojant po vieną – |

|objects: |daugiau redagavimo galimybių). |

|Select |( |

|objects: | |

Tiek bendrieji (General) primityvų atributai – spalva (Color),

sluoksnis (Layer), linijos tipas (Linetype), storis (Tchickness), linijos

tipo mastelis (Linetype Scale) , linijos storis (Lineweight), tiek

geometriniai parametrai (Geometry) (pvz., tekstui – šrifto aukštis,

turinys, stilius) redaguojami atvertame dialogo lange Properties.

Redaguojant primityvo vietą galima keisti: atkarpai – galinių taškų

koordinates;

apskritimui – spindulį iir centro koordinates;

tekstui – įterpimo taško koordinates ir t. t

Primityvų atributai gali būti redaguojami ir komandomis DDCHPROP bei

CHANGE.

Atskiriems primityvams redaguoti skirtos specializuotos komandos:

polilinijai – PEDIT (Modify(Polyline),

lygiagretei – MLEDIT (Modify(Multiline),

splainui – SPLINEDIT (Modify(Spline),

raštams – HATCHEDIT (Modify(Hatch),

tekstui – DDEDIT (Modify(Text),

bloko atributams – ATTEDIT (Modify(Object(Attribute),

išorinėms nuorodoms arba blokams – REFEDIT(Modify(In-place Xref and Block

Edit),

matmens tekstui ir iškeltinėms linijoms – DIMEDIT(Dimension(Oblique),

matmens teksto vietai ir orientacijai – DIMTEDIT (Dimension(Align Text),

matmens sisteminių kintamųjų reikšmėms – DIMOVERRIDE(Dimension(Override),

objekto vietai, dydžiui, orientacijai ir pagrindiniams atributams – CHANGE,

objektų atributams – CHPROP.

———————–

Grafinis žymeklis su taikikliu (cursor)

(graphics cursor)

Viršutinis (iškrentantysis) meniu

(pool-down menu)

Šoninis meniu

(Screen menu)

Viršutinysis meniu

(pool-down menu)

Grafinė darbo sritis su pagalbiniu tinkleliu (grid)

[pic]

Komandų piktogramų liniuotės

(toolbars)

Darbinės koordinačių sistemos piktograma (UCS icon)

(UCS icon)

Komandų ir pranešimų eilutės

(command prompt line)

Būsenų eilutė (status bar)

[pic]

Brėžinio maketų modelio ir popieriaus erdvėje kortelės (layout tabs)