Berno konvencija

BERNO KONVENCIJA

DĖL LITERATŪROS IR MENO KŪRINIŲ APSAUGOS

Priimta 1886 m. rugsėjo 9 d.,

papildyta 1896 m. gegužės 4 d. Paryžiuje,

peržiūrėta 1908 m. lapkričio 13 d. Berlyne,

papildyta 1914 m. kovo 20 d. Berne,

peržiūrėta 1928 m. birželio 2 d. Romoje,

1948 m. birželio 26 d. Briuselyje,

1967 m. liepos 14 d. Stokholme

ir

1971 m. liepos 24 d. Paryžiuje

ir pataisyta 1979 m. rugsėjo 28 d.

Sąjungos šalys, įkvėptos vienodo noro kiek įmanoma

efektyviai ir vienodai saugoti literatūros ir meno kūrinių

autorių teises,

pripažindamos 1967 metais Stokholme surengtos Konvencijos

peržiūrėjimo konferencijos darbo svarbą,

nutarė peržiūrėti Stokholmo konferencijos priimtą aktą,

palikdamos nepakeistus šio akto 1-20 ir 22-26 straipsnius.

Dėl šių priežasčių žemiau pasirašę įgaliotieji atstovai,

pateikę visus savo įgaliojimus, pripažintus tinkamais ir

turinčiais atitinkamą formą, susitarė:

1 straipsnis

Šalys, kurioms taikoma ši Konvencija, sudaro Literatūros ir

meno kūrinių autorių teisių apsaugos sąjungą.

2 straipsnis

1. Sąvoka „literatūros ir meno kūriniai“ apima kiekvieną

literatūros, mokslo ir meno kūrinį, koks bebūtų jo išraiškos

būdas ar forma: knygas, brošiūras ir kkitus literatūros kūrinius;

paskaitas, kalbas, pamokslus ir kitus tokios rūšies kūrinius;

dramos ir dramos-muzikos kūrinius; choreografijos kūrinius ir

pantomimas; muzikos kūrinius su tekstu ar be teksto;

kinematografijos kūrinius, kuriems prilyginami analogiškais

kinematografijai būdais gauti kūriniai; piešimo, tapybos,

architektūros, skulptūros, graviravimo ir litografijos kūrinius;

fotografijos kūrinius, kuriems prilyginami analogiškais

fotografijai būdais gauti kūriniai; taikomosios dailės kūrinius;

iliustracijas, žemėlapius, planus, eskizus ir plastikos kūrinius,

susijusius su geografija, topografija, architektūra ar mokslu.

2. Sąjungos šalių įstatymams suteikiama teisė nurodyti, kad

visi kūriniai ar tam tikros apibrėžtos jų kategorijos nesaugomos,

jeigu tie kūriniai neturi kokios nors materialios formos.

3. Vertimai, adaptacijos, muzikinės aranžuotės ir kiti

literatūros ar meno kūrinių perdirbimai saugomi kaip ir

originalūs kūriniai nepažeidžiant originalaus kūrinio autorinės

teisės.

4. Sąjungos šalių įstatymams suteikiama teisė nustatyti

įstatymų, oficialių administracinių bei teismų dokumentų ir tokių

dokumentų oficialių vertimų apsaugą.

5. Literatūros ir meno kūrinių rinkiniai, pavyzdžiui,

enciklopedijos ir antologijos, kurie dėl turinio parinkimo ir

išdėstymo yra intelektualinės kūrybos rezultatas, saugomi kaip

tokie, nepažeidžiant autorinės teisės į kiekvieną kūrinį,

sudarantį tokio rinkinio dalį.

6. Šiame straipsnyje paminėti kūriniai saugomi visose

Sąjungos šalyse. Ši apsauga vykdoma autoriaus ir jo teisių

perėmėjų naudai.

7. Pagal šios Konvencijos 7 straipsnio 4 dalies nuostatas

Sąjungos šalių įstatymams suteikiama teisė nustatyti šių šalių

įstatymų taikymo taikomosios dailės kūriniams ir pramoniniams

pavyzdžiams bei modeliams ribas, taip pat tokių kūrinių,

pavyzdžių bei modelių apsaugos sąlygas. Kūriniai, kurie saugomi

kilmės šalyje tik kaip pavyzdžiai ir modeliai, kitoje Sąjungos

šalyje turi teisę tik į tokią specialią apsaugą, kuri toje šalyje

taikoma pavyzdžiams ir modeliams. Tačiau jei toje šalyje

netaikoma jokia speciali apsauga, tokie kūriniai saugomi kaip

meno kūriniai.

8. Šioje Konvencijoje numatoma apsauga netaikoma pranešimams

apie dienos naujienas arba įprastinės spaudos informacijos

pobūdžio pranešimams apie įvairius įvykius.

2bis straipsnis

1. Sąjungos šalių įstatymams suteikiama teisė netaikyti

visos ar iš dalies 1 straipsnyje nurodytos apsaugos politinėms

kalboms ir kalboms, pasakytoms teismo procesų metu.

2. Sąjungos šalių įstatymams taip pat suteikiama teisė

nustatyti sąlygas, pagal kurias paskaitos, kalbos ir kiti tokio

pobūdžio viešai paskelbti kūriniai gali būti atgaminti spaudoje,

transliuoti eteryje, perduoti visuomenei laidais ar viešai

paskelbti, kaip numatyta šios Konvencijos 11bis straipsnio 1

dalyje, kai toks panaudojimas pateisinamas informavimo tikslais.

3. Vis dėlto autorius turi išimtinę teisę sudaryti savo

kūrinių, paminėtų šio straipsnio ankstesnėse dalyse, rinkinį.

3 straipsnis

1. Šioje Konvencijoje numatyta apsauga taikoma:

a) tiek paskelbtų, tiek nepaskelbtų kūrinių autoriams, kurie

yra vienos iš Sąjungos šalių piliečiai;

b) pirmą kartą vienoje iš Sąjungos šalių paskelbtų kūrinių

ar kūrinių, tuo pat metu paskelbtų Sąjungos šalyje ir

neįeinančioje į Sąjungą šalyje autoriams, kurie nėra vienos iš

Sąjungos šalių piliečiai.

2. Autoriai, kurie nėra vienos iš Sąjungos šalių piliečiai,

bet jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra vienoje tų šalių, šioje

Konvencijoje prilyginami tos šalies piliečiams.

3. Sąvoka Öpaskelbti kūriniaiÕ reiškia autoriaus sutikimu

paskelbtus kūrinius, koks bebūtų egzempliorių gamybos būdas, su

sąlyga, kad turimas tų egzempliorių kiekis galėtų patenkinti

pagrįstus visuomenės poreikius atsižvelgiant į kūrinio pobūdį.

Paskelbimu nelaikomas dramos, dramos-muzikos, kinematografijos ar

muzikos kūrinio atlikimas, viešas raiškusis literatūros kūrinio

skaitymas, literatūros ar meno kūrinių perdavimas laidais ar

transliavimas eteryje, meno kūrinio eksponavimas ir architektūros

kūrinio pastatymas.

4. Kūrinys laikomas tuo pat metu paskelbtu keliose šalyse,

jei jis dviejose ar daugiau šalių buvo paskelbtas per trisdešimt

dienų nuo jo pirmojo leidimo.

4 straipsnis

Šioje Konvencijoje numatyta apsauga taikoma, net jei 3

straipsnyje nurodytos sąlygos nėra įvykdytos:

a) kinematografijos kūrinių autoriams, jeigu šių kūrinių

gamintojo būstinė ar nuolatinė gyvenamoji vieta yra vienoje iš

Sąjungos šalių;

b) pastatytų vienoje iš Sąjungos šalių architektūros kūrinių

autoriams ar kitų meno kūrinių autoriams, jeigu šie kūriniai

sudaro Sąjungos šalyje esančio pastato ar kitokio statinio dalį.

5 straipsnis

1. Sąjungos šalyse, išskyrus kūrinio kilmės šalį, šios

Konvencijos saugomų kūrinių autoriai naudojasi tomis teisėmis,

kurias tų šalių atitinkami įstatymai jų piliečiams suteikia dabar

ar suteiks ateityje, taip pat tomis teisėmis, kurias specialiai

suteikia ši Konvencija.

2. Naudojimuisi šiomis teisėmis ir jų įgyvendinimui

negalioja jokie formalumai; toks naudojimasis ir įgyvendinimas

egzistuoja nepaisant to, ar kilmės šalyje yra kūrinio apsauga.

Dėl to, nepaisant šios Konvencijos nuostatų, apsaugos ir teisinės

gynybos būdus, kuriais autoriams leidžiama saugoti savo teises,

reguliuoja tik tos šalies, kurioje tokios apsaugos reikalaujama,

įstatymai.

3. Kilmės šalyje apsaugą reguliuoja vidaus įstatymai. Tačiau

jei kūrinio, dėl kurio taikoma apsauga pagal šią Konvenciją,

autorius nėra to kūrinio kilmės šalies pilietis, jis turi šioje

šalyje tokias pat teises kaip ir autoriai, esantys šios šalies

piliečiai.

4. Kilmės ššalimi laikoma:

a) Sąjungos šalis, kurioje kūrinys paskelbtas pirmą kartą;

kai kūriniai paskelbti tuo pat metu keliose Sąjungos šalyse,

kurios nustato skirtingus apsaugos terminus, – šalis, kurios

įstatymai nustato trumpiausią apsaugos terminą;

b) kai kūriniai paskelbti tuo pat metu neįeinančioje į

Sąjungą šalyje ir vienoje iš Sąjungos šalių, – Sąjungos šalis;

c) kai kūriniai nepaskelbti ar pirmą kartą paskelbti

neįeinančioje į Sąjungą šalyje, tuo pat metu nepaskelbiant jų

Sąjungos šalyje, – ta Sąjungos šalis, kurios pilietis yra

autorius, jeigu:

i) kinematografijos kūrinių, kurių gamintojo būstinė ar

nuolatinė gyvenamoji vieta yra Sąjungos šalyje, kilmės šalis yra

ši šalis; ir

ii) pastatytų vienoje iš Sąjungos šalių architektūros

kūrinių ar kitų meno kūrinių, kurie sudaro Sąjungos šalyje

esančio pastato ar kitokio statinio dalį, kilmės šalis yra ši

šalis.

6 straipsnis

1. Jeigu bet kuri neįeinanti į Sąjungą šalis neįstengia

tinkamai apsaugoti autorių, kurie yra vienos iš Sąjungos šalių

piliečiai, kūrinių, tokia Sąjungos šalis gali apriboti apsaugą,

taikomą tiems kūriniams, kurių autoriai jų pirmojo paskelbimo

metu yra kitos šalies piliečiai ir neturi nuolatinės gyvenamosios

vietos vienoje iš Sąjungos šalių. Jeigu kūrinio pirmojo

paskelbimo šalis pasinaudoja šia teise, kitos Sąjungos šalys

neprivalo taikyti kūriniams, kuriems galioja toks specialus

režimas, platesnės apsaugos nei ta, kuri jiems nustatyta pirmojo

paskelbimo šalyje.

2. Jokie apribojimai remiantis šio straipsnio 1 dalimi

netaikomi toms teisėms, kurias autorius įgavo dėl Sąjungos šalyje

paskelbto kūrinio

prieš tokių apribojimų įsigaliojimą.

3. Sąjungos šalys, kurios vadovaudamosi šiuo straipsniu

apriboja autorinės teisės taikymą, praneša apie tai Pasaulinės

intelektualinės nuosavybės organizacijos Generaliniam direktoriui

(toliau vadinamam Generaliniu direktoriumi) raštišku pareiškimu,

nurodydamos tas šalis, kuriose apribojama apsauga, taip pat

autorių, esančių tų šalių piliečiais, teisių apribojimus.

Generalinis direktorius nedelsdamas perduoda šį pareiškimą visoms

Sąjungos šalims.

6bis straipsnis

1. Nepaisant autoriaus turtinių teisių, net ir po jų

perdavimo, autorius turi teisę reikalauti pripažinti kūrinio

autorystę ir prieštarauti bet kokiam šio kūrinio iškraipymui,

išdarkymui ar kitokiam pakeitimui, taip pat bet kokiam kitam

autoriaus garbei ar reputacijai galinčiam padaryti žalos

kėsinimuisi į kūrinį.

2. Šio straipsnio 1 dalyje autoriui suteiktos teisės galioja

ir po autoriaus mirties bent jau iki turtinių teisių galiojimo

pabaigos, o jas įgyvendina asmenys ar institucijos, įgalioti

pagal šalies, kurioje tokios apsaugos reikalaujama, įstatymus.

Tačiau tos šalys, kurių įstatymai šio akto ratifikavimo ar

prisijungimo prie jo metu nenustato visų šio straipsnio 1 dalyje

išvardytų teisių apsaugos po autoriaus mirties, gali numatyti,

kad kai kurios iš šių teisių po autoriaus mirties gali nustoti

galioti.

3. Teisinės gynybos būdus šiame straipsnyje numatytoms

teisėms apsaugoti reguliuoja šalies, kurioje reikalaujama

apsaugos, įstatymai.

7 straipsnis

1. Šioje Konvencijoje nustatytą apsaugos terminą sudaro

autoriaus gyvenimo laikas ir penkiasdešimt metų po jo mirties.

2. Tačiau kinematografijos kūriniams Sąjungos šalys gali

nustatyti, kad apsaugos terminas pasibaigia praėjus

penkiasdešimčiai metų po to, kai kūrinys autoriaus ssutikimu tapo

prieinamas visuomenei arba, jei tokiu per penkiasdešimt metų nuo

kūrinio sukūrimo netapo, praėjus penkiasdešimčiai metų po kūrinio

sukūrimo.

3. Šios Konvencijos nustatytas anonimiškai ir pseudonimu

paskelbtų kūrinių apsaugos terminas pasibaigia praėjus

penkiasdešimčiai metų po to, kai kūrinys teisėtai tapo prieinamas

visuomenei. Tačiau jeigu pseudonimu paskelbto kūrinio autoriaus

asmenybė nekelia abejonių, apsaugos terminas yra šio straipsnio 1

dalyje nustatytas terminas. Jeigu anonimiškai ar pseudonimu

paskelbto kūrinio autorius per anksčiau nurodytą terminą

atskleidžia savo tikrąjį vardą, taikomas šio straipsnio 1 dalyje

nurodytas apsaugos terminas. Sąjungos šalys neprivalo saugoti

anonimiškai ir pseudonimu paskelbtų kūrinių, kai yra pakankamai

pagrindo manyti, kad nuo jų autoriaus mirties praėjo

penkiasdešimt metų.

4. Sąjungos šalių įstatymams suteikiama teisė nustatyti

fotografijos ir taikomosios dailės kūrinių, saugomų kaip meno

kūriniai, apsaugos terminą; tačiau šis terminas neturi būti

trumpesnis kaip dvidešimt penkeri metai, kurie skaičiuojami nuo

tokio kkūrinio sukūrimo datos.

5. Po autoriaus mirties nustatytas apsaugos terminas ir šio

straipsnio 2, 3, 4 dalyse numatyti terminai pradedami skaičiuoti

nuo autoriaus mirties ar nuo kito šiose dalyse numatyto įvykio

dienos, bet visada tie terminai pradedami skaičiuoti nuo sausio 1

dienos po tų metų, kuriais mirė autorius ar buvo įvykis.

6. Sąjungos šalys gali nustatyti ilgesnius apsaugos terminus

nei numatyti šio straipsnio dalyse.

7. Pagal šios Konvencijos Romos aktą įsipareigojimus

priėmusios Sąjungos šalys, kurių nacionaliniai įstatymai,

galiojantys šio akto pasirašymo metu, nustato trumpesnius

apsaugos terminus nei numatyti ššio straipsnio ankstesnėse dalyse,

turi teisę tuos terminus išlaikyti, ratifikuodamos šį aktą ar

prisijungdamos prie jo.

8. Bet kuriuo atveju šiuos terminus reguliuoja įstatymai tos

šalies, kurioje reikalaujama apsaugos; tačiau jei šios šalies

įstatymai nenumato ko kita, terminas negali būti ilgesnis nei

kūrinio kilmės šalyje nustatytasis.

7bis straipsnis

Ankstesniojo straipsnio nuostatos taip pat taikomos

bendraautorių sukurtiems kūriniams su sąlyga, kad terminai, kurie

yra nustatomi nuo autoriaus mirties, skaičiuojami nuo

paskutiniojo išgyvenusio bendraautorio mirties datos.

8 straipsnis

Šios Konvencijos saugomų literatūros ir meno kūrinių

autoriai per visą jų teisių į originalius kūrinius terminą turi

išimtinę teisę versti ir leisti versti savo kūrinius.

9 straipsnis

1. Šios Konvencijos saugomų literatūros ir meno kūrinių

autoriai turi išimtinę teisę leisti atgaminti šiuos kūrinius bet

kokia forma ar būdu.

2. Sąjungos šalių įstatymams suteikiama teisė atskirais

ypatingais atvejais leisti atgaminti tokius kūrinius su sąlyga,

kad šis atgaminimas neprieštarautų įprastiniam kūrinio naudojimui

ir nepažeistų teisėtų autoriaus interesų.

3. Bet koks garso ar vaizdo įrašas pagal šią Konvenciją yra

laikomas atgaminimu.

10 straipsnis

1. Leidžiama cituoti kūrinį, kuris iki šio laiko teisėtai

jau tapo prieinamas visuomenei, su sąlyga, kad toks citavimas

būtų suderinamas su gerais papročiais ir jo mastas pateisintų

tikslą įskaitant ir spaudos apžvalgos forma pateikiamas

laikraščių bei žurnalų straipsnių citatas.

2. Sąjungos šalių įstatymai ir egzistuojantys specialūs

susitarimai ar susitarimai, kurie bus sudaryti ateityje, gali

leisti panaudoti literatūros ar meno kūrinius tikslą

pateisinančiu mastu kaip iliustracijas leidiniuose, televizijos

ir radijo laidose, garso ar vaizdo įrašuose mokymo tikslams su

sąlyga, kad toks panaudojimas būtų suderinamas su gerais

papročiais.

3. Naudojant kūrinius pagal šio straipsnio ankstesnes dalis,

turi būti nurodomas šaltinis ir autoriaus vardas, jei šis

nurodytas tame šaltinyje.

10bis straipsnis

1. Sąjungos šalių įstatymams suteikiama teisė leisti

laikraščiuose ar žurnaluose einamaisiais ekonomikos, politikos ir

religijos klausimais paskelbtus straipsnius ar tokius pačius

eteryje transliuotus kūrinius atgaminti spaudoje, eteryje ar juos

viešai paskelbti visuomenei laidais tais atvejais, kai teisė

atgaminti, transliuoti eteryje ar paskelbti laidais nebuvo

specialiai aptarta. Tačiau šaltinis visada turi būti aiškiai

nurodytas; teisines šio įsipareigojimo nesilaikymo pasekmes

nustato tos šalies, kurioje reikalaujama apsaugos, įstatymai.

2. Sąjungos šalių įstatymams taip pat suteikiama teisė

nustatyti sąlygas, kuriomis literatūros ir meno kūriniai,

parodyti ar paskelbti einamųjų įvykių apžvalgose, gali būti

informacijos tikslą pateisinančiu mastu atgaminti ar tapti

prieinami visuomenei einamųjų įvykių apžvalgose fotografijos ar

kinematografijos priemonėmis arba transliavimo eteryje ar

paskelbimo visuomenei laidais būdu.

11 straipsnis

1. Dramos, dramos-muzikos ir muzikos kūrinių autoriai turi

išimtinę teisę leisti:

i) viešai atlikti savo kūrinius, įskaitant visus viešo

atlikimo būdus bei priemones;

ii) bet kokiu būdu paskelbti visuomenei savo kūrinių

atlikimus.

2. Tokias pat teises dramos ar dramos-muzikos kūrinių

autoriai turi dėl savo kūrinių vertimo per visą jų teisių į

originalius kūrinius galiojimo laiką.

11bis straipsnis

1. Literatūros ir meno kūrinių autoriai turi išimtinę teisę

leisti:

i) transliuoti savo kūrinius eteryje ar viešai skelbti juos

visuomenei bet kokiu kitu belaidžiu ženklų, garsų ar vaizdo

siuntimo būdu;

ii) viešai skelbti visuomenei eteryje jau transliuotus

kūrinius laidais ar belaidžiu būdu, kai tai daro kita nepradinė

organizacija;

iii) viešai skelbti transliuotą eteryje kūrinį garsiakalbiu

ar bet kokiu kitu ženklų, garsų ar vaizdų siuntimo prietaisu.

2. Sąjungos šalių įstatymai gali nustatyti šio straipsnio 1

dalyje numatytų teisių įgyvendinimo sąlygas, tačiau šios sąlygos

bus taikomos tik tose šalyse, kurios jas nustatė. Šios sąlygos

jokiu būdu negali pažeisti nei asmeninių neturtinių autoriaus

teisių, nei jo teisės gauti teisingą honorarą, kurį, nesant

susitarimo, nustato kompetentinga institucija.

3. Jei nenumatyta ko kita, pagal šio straipsnio 1 dalies

nuostatas suteiktas leidimas nesuteikia teisės įrašyti

transliuotą eteryje kūrinį garsus ar vaizdus fiksuojančiais

prietaisais. Tačiau Sąjungos šalių įstatymai gali nustatyti

režimą, taikomą trumpalaikiams įrašams, kuriuos radijo

transliavimo organizacija daro savo lėšomis ir savo laidoms. Dėl

tokių įrašų išimtinio dokumentinio pobūdžio minėti įstatymai gali

leisti saugoti šiuos įrašus oficialiuose archyvuose.

11ter straipsnis

1. Literatūros ir meno kūrinių autoriai turi išimtinę teisę

leisti:

i) viešai raiškiai skaityti jų kūrinius, įskaitant skaitymą

bet kokiais būdais ir priemonėmis;

ii) bet kaip viešai skelbti tokį jų kūrinių skaitymą

visuomenei.

2. Tokias pat teises literatūros kūrinių autoriai turi dėl

savo kūrinių vertimų per visą jų teisių į

originalius kūrinius

galiojimo laiką.

12 straipsnis

Literatūros ir meno kūrinių autoriai turi išimtinę teisę

leisti adaptuoti, aranžuoti ir kitaip perdirbti savo kūrinius.

13 straipsnis

1. Kiekviena Sąjungos šalis gali nusistatyti išlygas ir

sąlygas dėl išimtinės teisės, kuri suteikiama muzikos kūrinio

autoriui ir bet kokio teksto autoriui, kuris jau davė leidimą

įrašyti jį kartu su muzikos kūriniu, leisti muzikos kūrinio kartu

su tekstu, jeigu šis yra, įrašą; tačiau visos išlygos ir sąlygos

taikomos tik tose šalyse, kurios jas nustatė, ir jokiu būdu

negali pažeisti šių autorių teisės gauti teisingą hhonorarą, kurį,

nesant susitarimo, nustato kompetentinga institucija.

2. Vadovaujantis 1928 m. birželio 2 d. Romoje ir 1948 m.

birželio 26 d. Briuselyje pasirašytų Konvencijų 13 straipsnio 3

dalimi, bet kurioje Sąjungos šalyje padaryti muzikos kūrinių

įrašai gali būti atgaminti šioje šalyje be muzikos kūrinio

autoriaus leidimo, kol baigsis dvejų metų terminas, kuris

skaičiuojamas nuo šio akto įsigaliojimo toje šalyje dienos.

3. Įrašai, padaryti vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2

dalimis ir be suinteresuotų šalių leidimo įvežti į šalį, kurioje

jie laikomi neteisėtais, turi būti konfiskuojami.

14 straipsnis

1. LLiteratūros ir meno kūrinių autoriai turi išimtinę teisę

leisti:

i) šių kūrinių kinematografinį perdirbimą ir atgaminimą bei

tokiu būdu perdirbtų ar atgamintų kūrinių platinimą;

ii) tokiu būdu perdirbtų ar atgamintų kūrinių viešą atlikimą

ir demonstravimą bei viešą paskelbimą visuomenei laidais.

2. Pagal literatūros aar meno kūrinį sukurtą kinematografijos

kūrinį perdirbti į kokios nors kitos meninės formos kūrinį, be jo

autoriaus, turi leisti ir originalaus kūrinio autorius.

3. 13 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos.

14bis straipsnis

1. Nepažeidžiant bet kokio kūrinio, kuris galėtų būti

perdirbtas ar atgamintas, autorinės teisės, kinematografijos

kūrinys saugomas kaip originalus kūrinys. Kinematografijos

kūrinio autorinės teisės savininkas turi tas pačias teises kaip

ir originalaus kūrinio autorius, įskaitant 14 straipsnyje

numatytas teises.

2. a) Kinematografijos kūrinio autorinės teisės nuosavybės

klausimus reguliuoja šalies, kurioje reikalaujama apsaugos,

įstatymai.

b) Tačiau tose Sąjungos šalyse, kurių įstatymai prie

kinematografijos kūrinio autorinės teisės savininkų priskiria

autorius, prisidėjusius prie kūrinio sukūrimo, galioja nuostata,

kad šie autoriai, jei jie įsipareigojo prisidėti prie sukūrimo ir

nėra jokios priešingos ar specialios sąlygos, negali

prieštarauti, kad tie kūriniai būtų atgaminami, platinami, viešai

atliekami ir demonstruojami, viešai skelbiami laidais,

transliuojami eteryje ar kitaip viešai skelbiami visuomenei arba

kad būtų subtitruojami ar dubliuojami tokių kūrinių tekstai.

c) Ar šio straipsnio 2 dalies b punkto taikymui būtinas

minėtas įsipareigojimas turi būti išreikštas raštišku susitarimu

ar tokios pat teisinės galios raštišku aktu, nustato šalies,

kurioje yra kinematografijos kūrinio gamintojo būstinė ar

nuolatinė gyvenamoji vieta, įstatymai. Tačiau Sąjungos šalies,

kurioje reikalaujama apsaugos, įstatymams suteikiama teisė

nustatyti, kad toks įsipareigojimas turi būti išreikštas raštišku

susitarimu ar tokios pat teisinės galios raštišku aktu. Šalys,

kurios naudojasi šia teise, praneša apie tai Generaliniam

direktoriui raštišku pareiškimu, apie kurį jis nedelsdamas

praneša visoms kitoms Sąjungos šalims.

d) Sąvoka Öpriešinga ar speciali sąlygaÕ reiškia bet kokią

ribojančią sąlygą, susijusią su anksčiau paminėtu įsipareigojimu.

3. Jei nacionaliniai įstatymai nenustato kitaip, šio

straipsnio 2 dalies b punkto nuostatos netaikomos scenarijų,

dialogų ir muzikos kūrinių, sukurtų kinematografijos kūriniui

pastatyti, autoriams ar šio kūrinio režisieriui. Tačiau tos

Sąjungos šalys, kurių įstatymų nuostatos nenumato šio straipsnio

2 dalies b punkto taikyti tokiam režisieriui, praneša apie tai

Generaliniam direktoriui raštišku pareiškimu, apie kurį jis

nedelsdamas praneša visoms kitoms Sąjungos šalims.

14ter straipsnis

1. Meno kūrinių ir rašytojų bei kompozitorių rankraščių

originalų atžvilgiu autorius, o po jo mirties šalies nacionalinių

įstatymų įgalioti asmenys ar institucijos turi neatimamą teisę į

dalį pajamų, gaunamų kiekvieną kartą pardavus kūrinį, kai

parduodama po pirmo teisių į tą kūrinį perleidimo, atlikto paties

kūrinio autoriaus.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos apsaugos galima

reikalauti bet kurioje iš Sąjungos šalių tik tada, jei tai

leidžia šalies, kuriai priklauso autorius, įstatymai ir tik tiek,

kiek leidžia apsaugos reikalavimo iškėlimo šalies įstatymai.

3. Piniginių sumų dydžius ir jų surinkimo tvarką nustato

šalies nacionaliniai įstatymai.

15 straipsnis

1. Kad šios Konvencijos saugomų literatūros ar meno kūrinių

autorius, jei neįrodyta priešingai, būtų juo ir laikomas ir dėl

to, pažeidus jo teises, galėtų apginti jas Sąjungos šalių

teismuose, pakanka, kad autoriaus vardas būtų įprastu būdu

nurodytas kūrinyje. Ši straipsnio dalis taikoma, net jei

nurodytas vardas yra pseudonimas, kai šis autoriaus prisiimtas

pseudonimas nekelia abejonių dėl tikrojo autoriaus vardo.

2. Jei neįrodyta priešingai, laikoma, kad fizinis ar

juridinis asmuo, kurio vardas įprastu būdu nurodomas

kinematografijos kūrinyje, yra šio kūrinio gamintojas.

3. Anonimiškai ir pseudonimu paskelbtų kūrinių, išskyrus

nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, leidėjas, kurio vardas

nurodomas kūrinyje, laikomas, jei neįrodyta priešingai, autoriaus

atstovu ir turėdamas šį statusą turi teisę ginti autoriaus teises

ir garantuoti jų įgyvendinimą. Šios dalies nuostatos nustoja

galioti, kai autorius atskleidžia savo tikrąjį vardą ir pareiškia

apie savo kūrinio autorystę.

4. a) Dėl nepaskelbtų kūrinių, kurių autorius yra nežinomas,

bet yra priežasčių manyti, kad jis yra Sąjungos šalies pilietis,

šios šalies įstatymams suteikiama teisė paskirti kompetentingą

instituciją, kuri atstovautų autoriui ir turėtų teisę ginti jo

teises ir garantuoti jų įgyvendinimą Sąjungos šalyse.

b) Sąjungos šalys, kurios, vadovaudamosi šia nuostata,

paskyrė tokią instituciją, praneša apie tai Generaliniam

direktoriui raštišku pareiškimu, pateikdamos visą su tokiu būdu

paskirta institucija susijusią informaciją. Generalinis

direktorius nedelsdamas praneša apie šį pareiškimą visoms kitoms

Sąjungos šalims.

16 straipsnis

1. Neteisėti kūrinio egzemplioriai turi būti konfiskuojami

bet kurioje Sąjungos šalyje, kurioje tokiam kūriniui taikoma

teisinė apsauga.

2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat taikomos

kūrinio egzemplioriams, gaunamiems iš šalies, kurioje kūrinys

nėra saugomas ar nustojo būti saugomas.

3. Konfiskuojama vadovaujantis kiekvienos atskiros šalies

įstatymais.

17 straipsnis

Šios KKonvencijos nuostatos jokiu būdu negali turėti įtakos

bet kurios Sąjungos šalies vyriausybės teisei pagal įstatymus ar

administracine tvarka leisti, kontroliuoti ar drausti platinti,

atlikti, demonstruoti ar pastatyti bet kokį kūrinį, dėl kurio

kompetentinga institucija pripažįsta būtinybę pasinaudoti šia

teise.

18 straipsnis

1. Ši Konvencija taikoma visiems kūriniams, kurių apsaugos

terminas jos įsigaliojimo metu dar nėra pasibaigęs ir dėl to jie

dar nėra tapę visuomenės nuosavybe kilmės šalyje.

2. Tačiau jei pasibaigus anksčiau nustatytam apsaugos

terminui kūrinys tapo visuomenės nuosavybe šalyje, kurioje

reikalaujama apsaugos, tam kūriniui apsauga iš naujo

nesuteikiama.

3. Šis principas taikomas pagal nuostatas, numatytas

specialiose šiam tikslui Sąjungos šalių pasirašytose konvencijose

ar konvencijose, kurias Sąjungos šalys dar pasirašys. Jei tokių

nuostatų nėra, kiekviena šalis savo nuožiūra nustato šio principo

taikymo sąlygas.

4. Šio straipsnio nuostatos taikomos ir tuo atveju, kai

naujos šalys prisijungia prie Sąjungos, taip pat kai apsauga

plečiama vadovaujantis 7 straipsniu arba kai atsisakoma išlygų.

19 straipsnis

Šios Konvencijos nuostatos neužkerta kelio reikalauti bet

kokios platesnės apsaugos, kuri gali būti Sąjungos šalies

įstatymų nustatyta.

20 straipsnis

Sąjungos šalių vyriausybės turi teisę sudaryti specialius

susitarimus, jei tokie susitarimai suteiktų autoriams platesnes

nei šioje Konvencijoje nustatytos teises arba numatytų kitas

nuostatas, neprieštaraujančias šiai Konvencijai. Galiojančių

susitarimų nuostatos, kurios atitinka šias sąlygas, taikomos ir

toliau.

21 straipsnis

1. Specialios nuostatos besivystančioms šalims nurodytos

Priede.

2. Pagal 28 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatas

Priedas

sudaro neatskiriamą šio akto dalį.

22 straipsnis

1. a) Sąjunga turi Asamblėją, į kurią įeina Sąjungos šalys,

priėmusios įsipareigojimus pagal 22-26 straipsnius.

b) Kiekvienos šalies vyriausybei atstovauja vienas

delegatas, kuris gali turėti savo pavaduotojų, patarėjų ir

ekspertų.

c) Kiekvienos delegacijos išlaidos tenka ją sudariusiai

vyriausybei.

2. a) Asamblėja:

i) sprendžia visus su Sąjungos išsaugojimu ir tolesniu

plėtojimu bei su šios Konvencijos įgyvendinimu susijusius

klausimus;

ii) duoda nurodymus Tarptautiniam intelektualinės nuosavybės

biurui (toliau vadinamam Tarptautiniu biuru), numatytam

Konvencijoje, kuri įsteigia Pasaulinę intelektualinės nuosavybės

organizaciją (toliau vadinama Organizacija), dėl peržiūrėjimo

konferencijų rengimo kkartu atsižvelgdama į Sąjungos šalių, kurios

nėra priėmusios įsipareigojimų pagal šios Konvencijos 22-26

straipsnius, pastabas;

iii) peržiūri ir tvirtina su Sąjunga susijusias

Organizacijos Generalinio direktoriaus ataskaitas bei veiklą ir

teikia jam visas būtinas instrukcijas Sąjungos kompetencijai

priskirtais klausimais;

iv) renka Asamblėjos vykdomojo komiteto narius;

v) peržiūri ir tvirtina Vykdomojo komiteto ataskaitas bei

veiklą ir teikia jam instrukcijas;

vi) nustato programą ir priima Sąjungos dvejų metų biudžetą

bei patvirtina jo finansines apyskaitas;

vii) tvirtina Sąjungos finansinį reglamentą;

viii) steigia Sąjungos funkcionavimui reikalingus ekspertų

komitetus ir darbo grupes;

ix) sprendžia, kurias šalis, nesančias Sąjungos narėmis, ir

kurias tarpvyriausybines bei tarptautines nevyriausybines

organizacijas įsileisti į savo posėdžius kaip stebėtojas;

x) priima šios Konvencijos 22-26 straipsnių pataisas;

xi) atlieka visus kitus reikalingus veiksmus Sąjungos

tikslams įgyvendinti;

xii) vykdo visas kitas šioje Konvencijoje numatytas

funkcijas;

xiii) esant Asamblėjos sutikimui, įgyvendina teises, kurias

jai suteikia Organizaciją įsteigianti Konvencija.

b) Dėl kitas Organizacijos administruojamas sąjungas

dominančių klausimų Asamblėja priima nutarimus, pasitarusi su

Organizacijos koordinaciniu komitetu.

3. a) Kiekviena šalis Asamblėjos narė turi vieną balsą.

b) Pusė šalių Asamblėjos narių sudaro kvorumą.

c) Nepaisydama b punkto nuostatų, jei kurioje nors sesijoje

atstovaujamų šalių yra mažiau nei pusė, bet ne mažiau nei viena

trečioji visų šalių Asamblėjos narių, Asamblėja gali priimti

sprendimus, bet su sąlyga, kad visi tie sprendimai įsigalioja tik

tuo atveju, jei yra įvykdomos toliau nurodytos sąlygos, išskyrus

sprendimus, susijusius su pačios Asamblėjos darbo tvarka.

Tarptautinis biuras pasiunčia minėtus sprendimus toms šalims

Asamblėjos narėms, kurios nebuvo joje atstovaujamos, ir pakviečia

jas per tris mėnesius nuo tokio sprendimo pasiuntimo dienos raštu

pareikšti, ar jos balsuoja už minėtus sprendimus, ar prieš, ar

susilaiko. Jeigu pasibaigus šiam terminui tokiu būdu pareiškusių

savo pritarimą, nepritarimą sprendimams ar susilaikymą balsuojant

šalių skaičius pasiekia tą, kurio trūko pačios sesijos kvorumui,

tokie sprendimai įsigalioja su sąlyga, kad tuo pačiu metu išlieka

reikalinga dauguma.

d) Vadovaudamasi 26 straipsnio 2 dalies nuostatomis,

Asamblėja priima sprendimus dviem trečdaliais balsavime

dalyvavusių šalių delegatų balsų.

e) Susilaikymai balsuojant nelaikomi balsais.

f) Delegatas gali atstovauti tik vienai šaliai ir balsuoti

tik jos vardu.

g) Sąjungos šalys, nesančios Asamblėjos narėmis,

įsileidžiamos į Asamblėjos posėdžius kaip stebėtojos.

4. a) Asamblėja Generalinio direktoriaus šaukimu kartą per

dvejus kkalendorinius metus susirenka į eilinę sesiją ir, jei nėra

jokių išimtinių aplinkybių, tuo pačiu metu ir toje pačioje

vietoje kaip ir Organizacijos generalinė asamblėja;

b) Asamblėja Generalinio direktoriaus šaukimu Vykdomajam

komitetui arba ketvirtadaliui šalių Asamblėjos narių reikalaujant

susirenka į neeilinę sesiją.

5. Asamblėja priima savo procedūros taisykles.

23 straipsnis

1. Asamblėja turi Vykdomąjį komitetą.

2. a) Į Vykdomąjį komitetą įeina šalys, kurias Asamblėja

išrenka iš šalių savo narių. Be to, ta šalis, kurios teritorijoje

yra Organizacijos būstinė, turi vieną vietą Komitete pagal

pareigas (ex officio), jeigu ji laikosi 25 straipsnio 7 dalies b

punkto nuostatų.

b) Kiekvienos šalies Vykdomojo komiteto narės vyriausybei

atstovauja vienas delegatas, kuris gali turėti savo pavaduotojų,

patarėjų ir ekspertų.

c) Kiekvienos delegacijos išlaidos tenka ją sudariusiai

vyriausybei.

3. Šalių Vykdomojo komiteto narių skaičius sudaro vieną

ketvirtadalį šalių Asamblėjos narių. Nustatant užpildytinų vietų

skaičių, į liekaną, atsirandančią padalijus iš keturių,

nekreipiama dėmesio.

4. Asamblėja, rinkdama Vykdomojo komiteto narius, tinkamai

atsižvelgia į teisingą geografinį paskirstymą, taip pat į šalių,

esančių specialių susitarimų, kurie gali būti sudaryti

santykiuose su Sąjunga, dalyvėmis, būtinybę įeiti į Vykdomąjį

komitetą.

5. a) Vykdomojo komiteto nariai atlieka savo funkcijas nuo

juos išrinkusios Asamblėjos sesijos pabaigos iki kitos eilinės

Asamblėjos sesijos pabaigos.

b) Vykdomojo komiteto nariai gali būti perrinkti, bet ne

daugiau nei du trečdaliai viso jų skaičiaus.

c) Asamblėja nustato Vykdomojo komiteto narių išrinkimo ir

galimo pperrinkimo detalias taisykles.

6. a) Vykdomasis komitetas:

i) parengia Asamblėjos darbotvarkės projektą;

ii) teikia Asamblėjai pasiūlymus dėl programos projekto ir

Generalinio direktoriaus parengto Sąjungos dvejų metų biudžeto;

iii) panaikintas;

iv) kartu su atitinkamomis pastabomis teikia Asamblėjai

periodines Generalinio direktoriaus ataskaitas ir kasmetinius

finansų revizijų aktus;

v) vadovaudamasis Asamblėjos nutarimais ir atsižvelgdamas į

tarp dviejų eilinių Asamblėjos sesijų susidarančias aplinkybes,

imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad Generalinis

direktorius vykdytų Sąjungos programą;

vi) vykdo visas kitas pagal šią Konvenciją jam priskirtas

funkcijas.

b) Dėl kitas Organizacijos administruojamas sąjungas

dominančių klausimų Vykdomasis komitetas priima sprendimus,

išklausęs Organizacijos koordinacinio komiteto nuomonę.

7. a) Kartą per metus Vykdomasis komitetas Generalinio

direktoriaus šaukimu susirenka į eilinę sesiją, jei įmanoma, tuo

pačiu metu ir toje pačioje vietoje kaip ir Organizacijos

koordinacinis komitetas.

b) Vykdomasis komitetas Generalinio direktoriaus šaukimu

susirenka į neeilinę sesiją Generalinio direktoriaus iniciatyva,

taip pat jo pirmininko ar vieno ketvirtadalio visų jo narių

reikalavimu.

8. a) Kiekviena šalis Vykdomojo komiteto narė turi vieną

balsą.

b) Pusė Vykdomojo komiteto narių sudaro kvorumą.

c) Sprendimus Komitetas priima paprasta balsavusiųjų

dauguma.

d) Susilaikymai balsuojant nelaikomi balsais.

e) Delegatas gali atstovauti tik vienai šaliai ir balsuoti

tik jos vardu.

9. Sąjungos šalys, nesančios Vykdomojo komiteto narėmis,

įsileidžiamos į jo posėdžius kaip stebėtojos.

10. Vykdomasis komitetas priima savo procedūros taisykles.

24 straipsnis

1. a) Sąjungos administracinius uždavinius įgyvendina

Tarptautinis biuras, kuris yra Sąjungos biuro, sujungto su

Sąjungos biuru, įsteigtu Tarptautinės konvencijos dėl pramoninės

nuosavybės apsaugos, perėmėjas.

b) konkrečiai Tarptautinis biuras atlieka įvairių Sąjungos

institucijų sekretoriato funkcijas.

c) Organizacijos Generalinis direktorius yra svarbiausias

Sąjungos pareigūnas ir atstovauja Sąjungai.

2. Tarptautinis biuras renka ir skelbia su autorinių teisių

apsauga susijusią informaciją. Kiekviena Sąjungos šalis

nedelsdama perduoda Tarptautiniam biurui visų naujų įstatymų ir

oficialių aktų, susijusių su autorinių teisių apsauga, tekstus.

3. Tarptautinis biuras leidžia mėnesinį žurnalą.

4. Tarptautinis biuras bet kurios Sąjungos šalies prašymu

teikia informaciją autorinių teisių apsaugos klausimais.

5. Tarptautinis biuras atlieka tyrinėjimus ir teikia

paslaugas autorinių teisių apsaugai palengvinti.

6. Generalinis direktorius ir bet kuris jo paskirtas

personalo narys be balsavimo teisės dalyvauja visuose Asamblėjos,

Vykdomojo komiteto ir bet kurio ekspertų komiteto ar darbo grupės

posėdžiuose. Generalinis direktorius ar jo paskirtas personalo

narys pagal savo pareigas yra šių institucijų sekretorius.

7. a) Vadovaudamasis Asamblėjos nurodymais ir

bendradarbiaudamas su Vykdomuoju komitetu, Tarptautinis biuras

rengia Konvencijos nuostatų, išskyrus 22-26 straipsnių nuostatas,

peržiūrėjimo konferencijas.

b) Tarptautinis biuras gali konsultuotis su

tarpvyriausybinėmis ir tarptautinėmis nevyriausybinėmis

organizacijomis dėl pasirengimo peržiūrėjimo konferencijoms.

c) Generalinis direktorius ir jo paskirti asmenys dalyvauja

šių konferencijų darbe be balso teisės.

8. Tarptautinis biuras vykdo bet kokius kitus jam pavestus

uždavinius.

25 straipsnis

1. a) Sąjunga turi biudžetą.

b) Į Sąjungos biudžetą įeina Sąjungos pajamos ir išlaidos,

jos įnašas į sąjungų

bendrų išlaidų biudžetą, taip pat

atitinkamais atvejais atskaitymai į Organizacijos konferencijos

biudžetą.

c) Bendromis sąjungų išlaidomis laikomos išlaidos, kurios

nepriskiriamos išimtinai tik šiai Sąjungai, o priklauso ir kitai

ar kitoms Organizacijos administruojamoms sąjungoms. Sąjungos

dalis bendrosiose išlaidose proporcingai atitinka jos

suinteresuotumą tokiomis išlaidomis.

2. Sąjungos biudžetas priimamas tinkamai atsižvelgiant į

koordinacijos su kitų Organizacijos administruojamų sąjungų

biudžetais reikalavimus.

3. Sąjungos biudžetas finansuojamas iš šių šaltinių:

i) Sąjungos šalių įnašų;

ii) rinkliavų ir mokesčių už Tarptautinio biuro teikiamas su

Sąjunga susijusias paslaugas;

iii) pajamų, gautų pardavus su Sąjunga susijusius

Tarptautinio bbiuro leidinius ir gautų perdavus teisę į tokius

leidinius;

iv) dovanų, palikimų ir subsidijų;

v) rentos, palūkanų ir įvairių kitų pajamų.

4. a) Siekiant nustatyti įnašą į biudžetą, kiekviena

Sąjungos šalis priskiriama tam tikrai klasei ir moka savo metinį

įnašą, remdamasi nustatytu vienetų skaičiumi:

I klasė……..25

II klasė…….20

III klasė……..15

IV klasė…….10

V klasė………5

VI klasė……..3

VII klasė…….1

b) Kiekviena šalis, nepadariusi to anksčiau, savo

ratifikavimo ar prisijungimo dokumento deponavimo metu nurodo

klasę, kuriai ji norėtų priklausyti. Bet kuri šalis gali pakeisti

klasę. Jei šalis pasirenka žžemesnę klasę, ji turi paskelbti apie

tai vienoje iš eilinių Asamblėjos sesijų. Bet kuris toks

pakeitimas įsigalioja po sesijos einančių kalendorinių metų

pradžioje.

c) Kiekvienos šalies metinis įnašas lygus sumai, kuri su

visa visų šalių į metinį Sąjungos biudžetą įmokėtina suma

santykiauja taip pat, kaip jos vienetų skaičius su visų įnašus

mokančių šalių bendra vienetų suma.

d) Įnašai turi būti sumokėti nuo kiekvienų metų sausio 1

dienos.

e) Šalis, kuri delsia sumokėti savo įnašus, netenka balso

teisės tose Sąjungos institucijose, kurių nare ji yra, jei jos

skola lygi ar viršija tą įnašų sumą, kurią ji turėjo sumokėti už

dvejus pilnus ankstesnius metus. Tačiau bet kuri Sąjungos

institucija gali leisti tokiai šaliai ir toliau turėti balso

teisę šioje institucijoje, jei ir iki to momento, kol ji yra

įsitikinusi, kad sumokėjimo uždelsimą sąlygojo išimtinės ir

neišvengiamos aplinkybės.

f) Jei biudžetas nepriimtas iki naujo finansinio periodo

pradžios, tai pagal finansų reglamento nustatytą tvarką veikia

ankstesnių metų dydžio biudžetas.

5. Generalinis direktorius nustato rinkliavų ir mokesčių už

su Sąjunga susijusias Tarptautinio biuro teikiamas paslaugas dydį

ir pateikia apie tai ataskaitą Asamblėjai ir Vykdomajam

komitetui.

6. a) Sąjunga turi apyvartinių lėšų fondą, sudaromą iš

kiekvienos Sąjungos šalies mokamos vienkartinės įmokos. Jei šio

fondo nebepakanka, jis gali būti padidintas Asamblėjos sprendimu.

b) Kiekvienos šalies pradinės įmokos į minėtą fondą dydis ar

jos dalis didinant šį fondą yra proporcingi tos šalies įnašui už

tuos metus, kuriais fondas yra įsteigtas arba kuriais yra

priimtas sprendimas jį padidinti.

c) Šią proporciją ir mokėjimo sąlygas nustato Asamblėja

Generalinio direktoriaus siūlymu, pasitarusi su Organizacijos

koordinaciniu komitetu.

7. a) Susitarime dėl būstinės, sudarytame su šalimi, kurios

teritorijoje yra Organizacijos būstinė, nustatoma, kad jei

apyvartinių lėšų fondas yra nepakankamas, ši šalis teikia

avansus. Avansų dydį ir jų suteikimo sąlygas kiekvienu atveju

nustato atskiri tokios šalies ir Organizacijos susitarimai. Kol

galioja šalies įsipareigojimas teikti avansus, ji turi vieną

vietą Vykdomajame komitete pagal pareigas (ex officio).

b) 7 dalies a punkte nurodyta šalis ir Organizacija

kiekviena atskirai turi teisę panaikinti įsipareigojimą teikti

avansus, priimdama dėl to raštišką pareiškimą. Toks panaikinimas

įsigalioja praėjus trejiems metams po metų, kuriais jis buvo

pareikštas, pabaigos.

8. Vadovaudamasi finansų reglamentu, finansinę reviziją

atlieka viena ar daugiau Sąjungos šalių arba nepriklausomi

revizoriai. Revizorius jų sutikimu paskiria Asamblėja.

26 straipsnis

1. Pasiūlymai dėl 22, 23, 24, 25 ir šio straipsnio pataisų

gali būti teikiami bet kurios šalies Asamblėjos narės, Vykdomojo

komiteto ar Generalinio direktoriaus iniciatyva. Generalinis

direktorius viešai paskelbia apie tokius pasiūlymus šalims

Asamblėjos narėms mažiausiai prieš šešis mėnesius iki pasiūlymų

svarstymo Asamblėjoje.

2. Asamblėja priima šio straipsnio 1 dalyje nurodytų

straipsnių pataisas. Pataisos priimamos trim ketvirtadaliais

balsavime dalyvavusių Asamblėjos narių balsų, o 22 straipsnio ir

šios dalies pataisos – keturiais penktadaliais balsavime

dalyvavusių Asamblėjos narių balsų.

3. Bet kokia šio straipsnio 1 dalyje nurodytų straipsnių

pataisa įsigalioja praėjus vienam mėnesiui po to, kai Generalinis

direktorius gavo raštiškus pranešimus apie priėmimą, priimtus

vadovaujantis atitinkamomis konstitucinėmis normomis, iš trijų

ketvirtadalių šalių Asamblėjos narių tuo laiku, kai Asamblėja

priėmė pataisą. Bet kokia tokiu būdu priimta minėtų sstraipsnių

pataisa įpareigoja visas šalis, kurios pataisos įsigaliojimo metu

yra Asamblėjos narės ar kurios jomis taps vėliau, su sąlyga, kad

bet kokia Sąjungos šalių finansinius įsipareigojimus padidinanti

pataisa įpareigoja tik tas šalis, kurios yra pranešusios apie

tokios pataisos priėmimą.

27 straipsnis

1. Ši Konvencija teikiama peržiūrėti siekiant įtraukti

pataisas Sąjungos sistemai tobulinti.

2. Tam kiekvienoje Sąjungos šalyje iš eilės rengiamos

konferencijos ir jose dalyvauja Sąjungos šalių delegatai.

3. Vadovaujantis 26 straipsnio nuostatomis, kurios taikomos

22-26 straipsnių pataisoms, bet koks šio akto, įskaitant ir

Priedą, peržiūrėjimas atliekamas remiantis balsavime

dalyvaujančių narių vienbalsiškumo principu.

28 straipsnis

1. a) Kiekviena Sąjungos šalis, pasirašiusi šį aktą, gali jį

ratifikuoti, o šalis, nepasirašiusi šio akto, gali prie jo

prisijungti. Ratifikavimo ar prisijungimo dokumentai deponuojami

Generaliniam direktoriui.

b) Kiekviena Sąjungos šalis savo ratifikavimo ar

prisijungimo dokumente gali pareikšti, kad ratifikavimas ar

prisijungimas neapima 1-21 straipsnių ir Priedo; tačiau jeigu

šalis jau anksčiau yra priėmusi pareiškimą pagal Priedo VI

straipsnio 1 dalį, ji minėtame dokumente gali pareikšti tik apie

tai, kad ratifikavimas ar prisijungimas neapima 1-20 straipsnių.

c) Kiekviena Sąjungos šalis, kuri pagal šios dalies b punktą

į savo ratifikavimo ar prisijungimo galiojimo sritį neįtraukė

tame punkte nurodytų nuostatų, bet kada vėliau gali pareikšti,

kad ji praplečia savo ratifikavimo ar prisijungimo galiojimo

sritį ir įtraukia į ją tas nuostatas. Toks pareiškimas

deponuojamas Generaliniam direktoriui.

2. a) 1-21 straipsniai ir Priedas įįsigalioja praėjus trims

mėnesiams po šių dviejų sąlygų įvykdymo:

i) kai bent penkios Sąjungos šalys yra ratifikavusios šį

aktą ar prisijungusios prie jo be šio straipsnio 1 dalies b

punkte numatytų pareiškimų;

ii) kai Prancūzija, Ispanija, Jungtinė Didžiosios Britanijos

ir Šiaurės Airijos Karalystė ir Jungtinės Amerikos Valstijos yra

priėmusios įsipareigojimus pagal Pasaulinę autorinių teisių

konvenciją, peržiūrėtą 1971 m. liepos 24 d. Paryžiuje.

b) Šios dalies a punkte nurodytas įsigaliojimas taikomas

toms Sąjungos šalims, kurios mažiausiai prieš tris mėnesius iki

minėto įsigaliojimo yra deponavusios ratifikavimo ar prisijungimo

dokumentus be 1 dalies b punkte numatyto pareiškimo.

c) Bet kuriai Sąjungos šaliai, kuriai netaikomos b punkto

nuostatos ir kuri ratifikuoja šį aktą ar prisijungia prie jo be 1

dalies b punkte numatyto pareiškimo, 1-21 straipsniai ir Priedas

įsigalioja praėjus trims mėnesiams po to, kai Generalinis

direktorius paskelbė apie atitinkamų ratifikavimo ar prisijungimo

dokumentų deponavimą, jei tik deponuojamame dokumente nėra

nurodyta vėlesnė įsigaliojimo data. Jei tokia data nurodyta, 1-21

straipsniai ir Priedas tai šaliai įsigalioja nurodytuoju laiku.

d) Nuostatos, įtvirtintos a ir c punktuose, nedaro įtakos

Priedo VI straipsnio taikymui.

3. Bet kuriai Sąjungos šaliai, kuri ratifikuoja šį aktą ar

prisijungia prie jo su 1 dalies b punkte numatytu pareiškimu ar

be jo, 22-38 straipsniai įsigalioja praėjus trims mėnesiams po

to, kai Generalinis direktorius paskelbė apie atitinkamo

ratifikavimo ar prisijungimo dokumento deponavimą, jei tik

deponuojamame dokumente nėra

nurodyta vėlesnė įsigaliojimo data.

Jei tokia data nurodyta, 22-38 straipsniai tai šaliai įsigalioja

nurodytuoju laiku.

29 straipsnis

1. Bet kuri šalis, nesanti Sąjungos nare, gali prisijungti

prie šio akto ir tokiu būdu tapti Konvencijos šalimi ir Sąjungos

nare. Prisijungimo dokumentai deponuojami Generaliniam

direktoriui.

2. a) Vadovaujantis b punktu, ši Konvencija bet kuriai

šaliai, nesančiai Sąjungos nare, įsigalioja praėjus trims

mėnesiams po to, kai Generalinis direktorius paskelbė apie jos

prisijungimo dokumento deponavimą, jei tik deponuojamame

dokumente nėra nurodyta vėlesnė įsigaliojimo data. Jei tokia data

nurodyta, ši Konvencija tai šaliai įsigalioja nurodytuoju llaiku.

b) Jei įsigaliojimas pagal a punktą būtų ankstesnis negu 1-

21 straipsnio ir Priedo įsigaliojimas pagal 28 straipsnio 2

dalies a punktą, minėtoji šalis vietoj įsipareigojimų pagal 1-21

straipsnius ir Priedą priima šios Konvencijos Briuselio akto 1-20

straipsniuose numatytus įsipareigojimus.

29bis straipsnis

Bet kurios šalies, nepriėmusios šios Konvencijos Stokholmo

akto 22-38 straipsniuose numatytų įsipareigojimų, atliktas šio

akto ratifikavimas ar prisijungimas prie jo išimtinai

Organizaciją įsteigiančios Konvencijos 14 straipsnio 2 dalyje

išdėstytais tikslais tolygus minėto Stokholmo akto ratifikavimui

ar prisijungimui prie jo su apribojimu, numatytu šio akto 28

straipsnio 1 ddalies b punkto i papunktyje.

30 straipsnis

1. Šio akto ratifikavimas ar prisijungimas prie jo

automatiškai reiškia visų šios Konvencijos nuostatų pripažinimą

ir pasinaudojimą visais jos teikiamais pranašumais, išskyrus

išimtis, numatytas šio straipsnio 2 dalyje, 28 straipsnio 1

dalies b punkte, 33 straipsnio 2 ddalyje ir Priede.

2. a) Vadovaudamasi Priedo V straipsnio 2 dalimi, bet kuri

Sąjungos šalis, ratifikuojanti šį aktą ar prisijungianti prie jo,

gali išlaikyti jos anksčiau suformuluotų išlygų teikiamą

pranašumą su sąlyga, kad ši šalis apie tai pareiškia savo

ratifikavimo ar prisijungimo dokumento deponavimo metu.

b) Vadovaudamasi Priedo V straipsnio 2 dalimi, bet kuri

šalis, nesanti Sąjungos nare, prisijungdama prie šios

Konvencijos, gali pareikšti, kad ji ketina bent jau laikinai

pakeisti šio akto 8 straipsnį dėl vertimo teisės 1886 metais

priimtos ir 1896 metais Paryžiuje papildytos Sąjungos konvencijos

5 straipsnio nuostatų, aiškiai suprasdama, kad minėtos nuostatos

taikomos tik vertimams į toje šalyje visų vartojamą kalbą.

Vadovaudamasi Priedo I straipsnio 6 dalies b punktu, bet kuri

šalis turi teisę kūrinių, kurių kilmės šalis yra tokia išlyga

besinaudojanti šalis, vertimo teisei taikyti apsaugą, kuri

lygiavertė tai, kkurią taiko minėtoji kilmės šalis.

c) Bet kuri šalis bet kuriuo laiku gali panaikinti tokias

išlygas, priimdama pareiškimą, adresuotą Generaliniam

direktoriui.

31 straipsnis

1. Bet kuri šalis savo ratifikavimo ar prisijungimo

dokumente gali pareikšti arba bet kada vėliau raštu pranešti

Generaliniam direktoriui apie tai, kad ši Konvencija taikoma

pareiškime ar pranešime nurodytose teritorijose ar jų dalyje, už

kurių tarptautinius santykius ši šalis yra atsakinga.

2. Bet kuri šalis, priėmusi tokį pareiškimą ar pateikusi

tokį pranešimą, bet kuriuo metu gali pranešti Generaliniam

direktoriui, kad ši Konvencija daugiau nebetaikoma tokiose

teritorijose aar jų dalyje.

3. a) Bet koks pagal šio straipsnio 1 dalį priimtas

pareiškimas įsigalioja tuo pačiu metu kaip ir ratifikavimas ar

prisijungimas, į kurių dokumentus šis pareiškimas yra įtrauktas,

o bet koks pagal 1 dalį pateiktas pranešimas įsigalioja praėjus

trims mėnesiams po to, kai Generalinis direktorius apie jį

paskelbia.

b) Bet koks pagal šio straipsnio 2 dalį pateiktas pranešimas

įsigalioja praėjus dvylikai mėnesių po to, kai Generalinis

direktorius jį gavo.

4. Šis straipsnis jokiu būdu negali būti suprantamas kaip

reiškiantis, kad kuri nors Sąjungos šalis tyliai pritaria ar

pripažįsta faktinę situaciją dėl teritorijos, kurioje pagal 1

dalyje nurodytą priimtą pareiškimą šią Konvenciją taiko kita

Sąjungos šalis.

32 straipsnis

1. Sąjungos šalių tarpusavio santykiuose šis aktas

nepažeidžiant jo taikymo ribų pakeičia 1886 m. rugsėjo 9 d. Berno

konvenciją ir visus vėlesnius jos peržiūrėjimo aktus. Anksčiau

įsigalioję aktai Sąjungos šalių, neratifikavusių šio akto ar

neprisijungusių prie jo, tarpusavio santykiuose ir toliau galioja

visi ar tiek, kiek pagal ankstesnįjį sakinį, šis aktas nepakeičia

jų.

2. Šalys, nesančios Sąjungos narėmis, kurios tampa šio akto

šalimi pagal 3 dalies nuostatas, taiko jį bet kuriai Sąjungos

šaliai, kuri nėra priėmusi įsipareigojimų pagal šį aktą ar kuri,

priimdama įsipareigojimus pagal šį aktą, priėmė 28 straipsnio 1

dalies b punkte nurodytą pareiškimą. Tokios šalys pripažįsta, kad

minėtoji Sąjungos šalis santykiuose su jomis:

i) gali taikyti naujausio akto, pagal kurį jji yra priėmusi

įsipareigojimus, nuostatas ir

ii) pagal Priedo I straipsnio 6 dalį turi teisę taikyti

tokio lygio, kurį nustato minėtas aktas, apsaugą.

3. Kiekviena šalis, pasinaudojusi bet kuria Priedo

suteikiama lengvata, gali taikyti su ta lengvata ar tomis

lengvatomis, kuriomis ji pasinaudojo, susijusias Priedo nuostatas

santykiuose su bet kuria kita Sąjungos šalimi, kuri nėra priėmusi

įsipareigojimų pagal šį aktą, su sąlyga, kad tokia šalis sutinka

su šių nuostatų taikymu.

33 straipsnis

1. Bet koks tarp dviejų ar daugiau Sąjungos šalių kilęs

ginčas, susijęs su šios Konvencijos aiškinimu bei taikymu ir

neišspręstas derybomis, gali būti bet kurios suinteresuotų šalių

iniciatyva perduotas Tarptautiniam teismui, paduodant pagal

Teismo statutą pareiškimą, jei tik suinteresuotosios šalys

nesusitaria dėl kitokio ginčo išsprendimo būdo. Šalis,

perduodanti ginčą teismui, praneša apie tai Tarptautiniam biurui;

Tarptautinis biuras informuoja apie tai kitas Sąjungos šalis*.

2. Bet kuri šalis šio akto pasirašymo ar ratifikavimo arba

prisijungimo dokumentų deponavimo metu gali pareikšti, kad ji

nelaiko savęs susaistyta šio straipsnio 1 dalies nuostatų. 1

dalies nuostatos netaikomos bet kokiam tarp tokios šalies ir bet

kurios kitos Sąjungos šalies kilusiam ginčui.

3. Bet kuri šalis, priėmusi šio straipsnio 2 dalyje numatytą

pareiškimą, gali bet kuriuo metu jį panaikinti, pateikdama

pranešimą, adresuotą Generaliniam direktoriui.

34 straipsnis

1. Vadovaujantis 29bis straipsniu, nė viena šalis negali

ratifikuoti ankstesnių šios Konvencijos aktų ar prisijungti prie

jų po to, kai įįsigalioja 1-21 straipsniai ir Priedas.

2. Po to, kai įsigalioja 1-21 straipsniai ir Priedas, nė

viena šalis negali priimti pareiškimo, numatyto prie Stokholmo

akto pridėto Protokolo dėl besivystančių šalių 5 straipsnyje.

35 straipsnis

1. Ši Konvencija galioja neribotą laiką.

2. Bet kuri šalis gali denonsuoti šį aktą pateikdama

pranešimą, adresuotą Generaliniam direktoriui. Šis denonsavimas

taip pat reiškia visų ankstesnių aktų denonsavimą ir galioja tik

denonsuojančiai šaliai, o kitoms Sąjungos šalims Konvencija

galioja visa ir turi būti vykdoma.

3. Denonsavimas įsigalioja praėjus vieneriems metams po to,

kai Generalinis direktorius gavo minėtąjį pranešimą.

4. Šio straipsnio numatyta denonsavimo teise jokia šalis

negali pasinaudoti iki penkerių metų termino, skaičiuojamo nuo

tos datos, kada šalis tapo Sąjungos nare, pabaigos.

36 straipsnis

1. Kiekviena šios Konvencijos šalis, vadovaudamasi savo

Konstitucija, įsipareigoja imtis būtinų priemonių šios

Konvencijos taikymui užtikrinti.

2. Įsipareigojimų pagal šią Konvenciją priėmimo metu šalis,

vadovaudamasi savo įstatymais, turi būti pasirengusi vykdyti šios

Konvencijos nuostatas.

37 straipsnis

1. a) Pasirašomas vienas šio akto egzempliorius prancūzų ir

anglų kalbomis ir pagal 2 dalį deponuojamas Generaliniam

direktoriui.

b) Oficialius tekstus arabų, vokiečių, italų, portugalų ir

ispanų kalbomis, taip pat visomis kitomis kalbomis, kurias gali

nustatyti Asamblėja, tvirtina Generalinis direktorius, pasitaręs

su suinteresuotomis vyriausybėmis.

c) Jei yra skirtingų nuomonių dėl įvairių tekstų aiškinimo,

pirmenybė teikiama tekstui prancūzų kalba.

2. Šis aktas išlieka atviras pasirašyti iki 1972

m. sausio

31 d. Iki to laiko šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas

egzempliorius deponuojamas Prancūzijos Respublikos vyriausybei.

3. Generalinis direktorius patvirtina ir pasiunčia dvi šio

akto pasirašyto teksto kopijas visų Sąjungos šalių vyriausybėms

ir, jei prašo, bet kurios kitos šalies vyriausybei.

4. Generalinis direktorius registruoja šį aktą Jungtinių

Tautų Organizacijos Sekretoriate.

5. Generalinis direktorius praneša visų Sąjungos šalių

vyriausybėms apie bet kokį pasirašymą, ratifikavimo ar

prisijungimo dokumentų deponavimą ir apie pareiškimus, įeinančius

į šiuos dokumentus ar priimtus pagal 28 straipsnio 1 dalies c

punktą, 30 straipsnio 2 dalies a ir b punktus, 33 straipsnio 2

dalį, apie bet kokios šio akto nuostatos įsigaliojimą,

denonsavimo pranešimus ir pranešimus, pateiktus pagal 30

straipsnio 2 dalies c punktą, 31 straipsnio 1 ir 2 dalį, 33

straipsnio 3 dalį ir 38 straipsnio 1 dalį, taip pat pagal Priedą.

38 straipsnis

1. Sąjungos šalys, neratifikavusios šio akto,

neprisijungusios prie jo ir nepriėmusios įsipareigojimų pagal

šios Konvencijos Stokholmo akto 22-26 straipsnius, jei nori, gali

iki 1975 m. balandžio 26 d. naudotis teisėmis, numatytomis šiuose

straipsniuose, tarsi jos būtų priėmusios tuose straipsniuose

nustatytus įįsipareigojimus. Bet kuri šalis, norinti naudotis

tokiomis teisėmis, dėl to pateikia raštišką pranešimą

Generaliniam direktoriui; šis pranešimas įsigalioja nuo jo gavimo

datos. Tokios šalys iki šios datos laikomos Asamblėjos narėmis.

2. Kol visos Sąjungos šalys nėra tapusios Organizacijos

narėmis, Organizacijos tarptautinis biuras veikia ir kaip

Sąjungos biuras, o Generalinis direktorius – kaip šio biuro

direktorius.

3. Kai tik visos Sąjungos šalys tampa Organizacijos narėmis,

Sąjungos biuro teisės, pareigos ir nuosavybė pereina

Organizacijos tarptautiniam biurui.

PRIEDAS

SPECIALIOSIOS NUOSTATOS BESIVYSTANČIOMS ŠALIMS

I straipsnis

1. Bet kuri pagal Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės

Asamblėjos praktiką besivystančia laikoma šalis, kuri

ratifikuodama šį aktą ar prisijungdama prie jo, kartu ratifikuoja

ar prisijungia prie Priedo, kuris yra neatsiejama akto dalis, ir

kuri mano, kad dėl savo ekonominės padėties ir socialinių ar

kultūrinių poreikių ji nėra pasirengusi tuoj pat taikyti

nuostatos, numatančios visų šiame akte nustatytų teisių apsaugą,

gali, priimdama pareiškimą, deponuojamą Generaliniam direktoriui,

ratifikavimo ar prisijungimo dokumento deponavimo metu arba

vadovaudamasi V straipsnio 1 dalies c punktu, bet kada vėliau

paskelbti, kad ji ketina pasinaudoti II straipsnyje numatyta

lengvata ar III straipsnyje numatyta lengvata arba jomis aabiem.

Užuot pasinaudojusi II straipsnyje numatyta lengvata, ji gali

priimti pareiškimą pagal V straipsnio 1 dalies a punktą.

2. a) Bet koks pagal 1 dalį priimtas pareiškimas, paskelbtas

iki dešimties metų termino, kuris skaičiuojamas nuo 1-21

straipsnių ir šio Priedo įsigaliojimo, pabaigos pagal 28

straipsnio 2 dalį galioja iki šio termino pabaigos. Bet kuris

toks pareiškimas gali būti visas ar iš dalies atnaujintas

kiekvienų dešimties metų terminui, pateikiant pranešimą, kuris

deponuojamas Generaliniam direktoriui, ne vėliau kaip prieš

penkiolika ir ne anksčiau kaip prieš tris mėnesius iki tada

einančio dešimties metų ttermino pabaigos.

b) Bet koks pagal 1 dalį priimtas pareiškimas, paskelbtas po

dešimties metų termino, skaičiuojamo nuo 1-21 straipsnių ir šio

Priedo įsigaliojimo datos, pabaigos pagal 28 straipsnio 2 dalį

galioja iki tada einančio dešimties metų termino pabaigos. Bet

kuris toks pareiškimas gali būti atnaujintas, kaip numatyta šios

dalies a punkto antrajame sakinyje.

3. Bet kuri Sąjungos šalis, kuri pagal 1 dalį nebelaikoma

besivystančia šalimi, netenka teisės atnaujinti savo pareiškimą

pagal šio straipsnio 2 dalį ir, nepaisant to, ar ji oficialiai

panaikina savo pareiškimą, ar ne, nuo tada einančio dešimties

metų termino pabaigos ar nuo trejų metų termino, kuris

skaičiuojamas nuo tos datos, kai šalis nebelaikoma besivystančia,

pabaigos (taikomas tas terminas, kuris pasibaigia vėliau) netenka

galimybės pasinaudoti 1 dalyje numatytomis lengvatomis.

4. Tais atvejais, kai pasibaigus pagal 1 ir 2 dalį priimto

pareiškimo galiojimo terminui yra egzempliorių, paskelbtų pagal

šio Priedo nustatytą licenciją, atsarga, šie egzemplioriai gali

būti platinami, kol baigsis jų atsarga.

5. Bet kuri šalis, priėmusi įsipareigojimus pagal šio akto

nuostatas ir pagal 31 straipsnio 1 dalį deponavusi pareiškimą ar

pranešimą dėl šio akto taikymo atskiroje teritorijoje, kurios

situacija gali būti laikoma analogiška 1 dalyje nurodytų šalių

situacijai, dėl tokios teritorijos gali priimti 1 dalyje nurodytą

pareiškimą ir pateikti 2 dalyje nurodytą pranešimą apie

atnaujinimą. Kol toks pareiškimas ar pranešimas galioja, šio

Priedo nuostatos taikomos teritorijose, dėl kurių jie buvo

priimti.

6. a) Tai, kad šalis naudojasi 1 dalyje numatytomis

lengvatomis, nesuteikia kitai šaliai teisės teikti mažesnę

apsaugą negu ši privalo pagal 1-20 straipsnius kūriniams, kurių

kilmės šalis yra pirmoji šalis.

b) 30 straipsnio 2 dalies b punkto antrajame sakinyje

numatyta teisė taikyti ekvivalentišką apsaugą iki pagal I

straipsnio 3 dalį taikomo termino pabaigos negali būti

įgyvendinama kūriniams, kurių kilmės šalis yra pagal V straipsnio

1 dalies a punktą pareiškimą priėmusi šalis.

II straipsnis

1. Bet kuri šalis, pareiškusi, kad ji ketina pasinaudoti

šiame straipsnyje numatyta lengvata, dėl spausdintų ar analogišku

atgaminimo būdu paskelbtų kūrinių turi teisę 8 straipsnyje

numatytą išimtinę vertimo teisę pakeisti toliau nustatytomis

sąlygomis ir pagal IV straipsnį kompetentingos institucijos

išduodamų neišimtinių ir neperduodamų licencijų sistema.

2. a) Pagal 3 dalį, jei pasibaigus nuo kūrinio pirmojo

paskelbimo datos skaičiuojamam trejų metų ar ilgesniam minėtos

šalies nacionalinių įstatymų apibrėžtam terminui, vertimo teisės

savininkas ar jo įgaliotas asmuo nepaskelbė to kūrinio vertimo

toje šalyje visų vartojama kalba, bet kuris tos šalies pilietis

turi teisę įgyti šio kūrinio vertimo į šią kalbą ir vertimo

paskelbimo spausdintu ar analogišku atgaminimo būdu licenciją.

b) Šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis licencija taip

pat gali būti išduodama tais atvejais, kai visi vertimo leidimai

atitinkama kalba yra parduoti.

3. a) Kai verčiama į kalbą, kuri nėra visų vartojama vienoje

ar daugiau išsivysčiusių šalių Sąjungos narių, 2 dalies a ppunkte

nurodytas trejų metų terminas pakeičiamas vienerių metų terminu.

b) Bet kuri 1 dalyje nurodyta šalis, jei yra jos vieningas

susitarimas su išsivysčiusiomis šalimis Sąjungos narėmis, kuriose

yra ta pati visų vartojama kalba, gali, kai verčiama į šią kalbą,

pakeisti 2 dalies a punkte nurodytą trejų metų terminą trumpesniu

tame susitarime apibrėžtu terminu, bet ne mažesniu nei vienerių

metų. Tačiau ankstesniame sakinyje įtvirtintos nuostatos

netaikomos anglų, prancūzų ir ispanų kalboms. Vyriausybės,

sudariusios minėtus susitarimus, praneša apie tai Generaliniam

direktoriui.

4. a) Pagal šio straipsnio nuostatas po trejų metų gaunamos

licencijos negali būti išduotos iki po šių trejų metų einančio

papildomo šešių mėnesių termino pabaigos, o po vienerių metų

gaunamos licencijos negali būti išduotos iki po šių vienerių metų

einančio devynių mėnesių termino pabaigos, skaičiuojant nuo:

i) datos, iki kurios pretenduojantis į licenciją asmuo

įvykdo IV straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, arba

ii) datos, iki kurios pretenduojantis į licenciją asmuo,

kaip nurodyta IV straipsnio 2 dalyje, išsiunčia įgaliotai išduoti

licencijas institucijai pateikto pareiškimo kopijas tais

atvejais, kai vertimo teisės savininko tikrasis vardas ar jo

adresas nežinomi.

b) Šiame straipsnyje numatyta licencija neišduodama, jeigu

per nurodytą šešių ar devynių mėnesių terminą vertimo teisės

savininkas ar jo įgaliotas asmuo paskelbia vertimą ta kalba, dėl

kurios buvo paduotas pareiškimas.

5. Bet kuri šiame straipsnyje numatyta licencija išduodama

tik mokymo, studijų ar tyrinėjimų tikslams.

6. Jei vertimo

teisės savininkas ar jo įgaliotas asmuo

paskelbia kūrinio vertimą ir nustato kainą, kuri atitinka

paprastai toje šalyje nustatomą analogiškų kūrinių kainą, bet

kokia pagal šį straipsnį išduota licencija nustoja galioti, jei

toks vertimas yra ta pačia kalba ir iš esmės to paties turinio

kaip ir pagal licenciją paskelbtas vertimas. Visi iki licencijos

galiojimo pabaigos paskelbti egzemplioriai gali būti platinami,

kol baigiasi jų atsarga.

7. Daugiausia iš iliustracijų sudarytiems kūriniams

licencija, suteikianti teisę versti ir paskelbti šių kūrinių

tekstą bei atgaminti ir paskelbti iliustracijas, gali būti

išduodama tik tada, kai įvykdytos III straipsnyje numatytos

sąlygos.

8. Jokia šiame straipsnyje numatyta licencija negali būti

išduodama tais atvejais, kai autorius yra išėmęs iš apyvartos

visus savo kūrinio egzempliorius.

9. a) Licencija versti kūrinį, kuris yra spausdintas ar

paskelbtas kitu analogišku atgaminimo būdu, taip pat gali būti

išduodama bet kuriai radijo ir televizijos organizacijai, kurios

būstinė yra 1 dalyje nurodytoje šalyje ir kuri yra pateikusi

kompetentingai tos šalies institucijai pareiškimą, jei įvykdytos

visos šios sąlygos:

i) verčiama iš egzemplioriaus, kuris paskelbtas ir įsigytas

pagal tos šalies įstatymus;

ii) vertimas naudojamas tik radijo ir ttelevizijos laidose,

kurių paskirtis yra tik mokyti ar skleisti tam tikrų

specializuotų techninių ar mokslinių tyrinėjimų rezultatus

konkrečios profesijos specialistams;

iii) vertimas ii papunktyje nurodytais tikslais išimtinai

naudojamas teisėtai sukurtose tos šalies teritorijoje

gyvenantiems žiūrovams ir klausytojams skirtose radijo ir

televizijos laidose, įskaitant laidas, sukurtas naudojant ggarso

ar vaizdo įrašus, padarytus teisėtai ir tik tokioms laidoms;

iv) bet koks vertimo panaudojimas neturi komercinių tikslų.

b) Vertimo, kurį atliko pagal šią dalį licenciją gavusi

radijo ar televizijos organizacija, garso ar vaizdo įrašus a

punkte nurodytais tikslais ir sąlygomis ir šios organizacijos

sutikimu gali panaudoti kita radijo ar televizijos organizacija,

kurios būstinė yra toje šalyje, kurios kompetentinga institucija

yra išdavusi atitinkamą licenciją.

c) Jei visi a punkte išdėstyti kriterijai ir sąlygos yra

vykdomi, radijo ar televizijos organizacijai gali būti išduota

licencija versti bet kokį į audiovizualinį įrašą įeinantį tekstą,

kai pats įrašas yra padarytas ir paskelbtas tik sisteminio mokymo

tikslams.

d) Vadovaujantis a-c punktais, ankstesnių dalių nuostatos

taikomos išduodant šioje dalyje numatytą licenciją ir

įgyvendinant jos suteikiamas teises.

III straipsnis

1. Bet kuri šalis, pareiškusi, kad ji ketina pasinaudoti

šiame straipsnyje numatytomis lengvatomis, turi teisę 9

straipsnyje numatytą išimtinę atgaminimo teisę pakeisti toliau

nurodytomis sąlygomis ir pagal IV straipsnį kompetentingos

institucijos išduodamų neišimtinių ir neperduodamų licencijų

sistema.

2. a) Jei dėl kūrinių, kuriems šis straipsnis taikomas pagal

7 dalį, pasibaigus:

i) atitinkamam 3 dalyje nurodytam terminui, kuris

skaičiuojamas nuo kūrinio pirmojo leidimo datos, arba

ii) bet kokiam ilgesniam 1 dalyje nurodytos šalies

nacionalinių įstatymų apibrėžtam terminui, kuris skaičiuojamas

nuo tos pačios datos,

atkūrimo teisės savininkas ar jo įgaliotas asmuo neišplatino

šio leidimo egzempliorių tos šalies visuomenei ar nepanaudojo jų

sisteminio mokymo tikslams ta kaina, kuri atitinka toje šalyje

paprastai nustatomą analogiškų kūrinių kainą, bet kuris tos

šalies pilietis gali įgyti licenciją atgaminti ir paskelbti tokį

leidimą ta pačia ar mažesne kaina ir naudoti jį sisteminio mokymo

tikslams.

b) licencija atgaminti ir paskelbti leidimą, kuris buvo

išplatintas, kaip nurodyta a punkte, gali būti išduodama šiame

straipsnyje nurodytomis sąlygomis, jei, pasibaigus taikymo

terminui, nė vienas sankcionuotas to leidimo egzempliorius per

šešis mėnesius nebuvo toje šalyje parduotas visuomenei ar

panaudotas sisteminio mokymo tikslams ta kaina, kuri atitinka

paprastai toje šalyje nustatomą analogiškų kūrinių kainą.

3. 2 dalies a punkto i papunktyje numatytas terminas yra

penkeri metai, išskyrus terminą, taikomą:

i) gamtos ir tiksliųjų mokslų, įskaitant matematiką ir

techniką, kūriniams, kuriems jis yra treji metai;

ii) grožinės literatūros, poezijos, dramos ir muzikos

kūriniams, taip pat meno knygoms, kurioms jis yra septyneri

metai.

4. a) Po trejų metų gaunamos licencijos neišduodamos pagal

šį straipsnį iki po šių trejų metų einančio papildomo šešių

mėnesių termino pabaigos, skaičiuojant nuo:

i) datos, iki kurios pretenduojantis į licenciją asmuo

įvykdo IV straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, arba

ii) datos, iki kurios pretenduojantis į licenciją asmuo,

kaip nurodyta IV straipsnio 2 dalyje, išsiunčia įgaliotai išduoti

licenciją institucijai savo pareiškimo kopijas, tais atvejais,

kai atgaminimo teisės savininko tikrasis vardas ar jo adresas

nežinomi.

b) Jeigu licencijos gaunamos praėjus kitiems terminams ir

taikoma IV straipsnio 22 dalis, tokios licencijos neišduodamos iki

po šių terminų einančio papildomo trijų mėnesių termino,

skaičiuojamo nuo pareiškimo kopijų išsiuntimo datos, pabaigos.

c) Jeigu per a ir b punktuose nurodytus šešių ar trijų

mėnesių terminus buvo, kaip numatyta 2 dalies a punkte,

platinami leidimo egzemplioriai, jokia licencija neišduodama

pagal šį straipsnį.

d) Jokia licencija neišduodama, jei autorius išėmė iš

apyvartos visus to leidimo, į kurio atgaminimo ir leidimo

licenciją buvo pretenduojama, egzempliorius.

5. Licencija atgaminti ir paskelbti kūrinio vertimą pagal šį

straipsnį neišduodama šiais atvejais:

i) kai vertimo teisės savininkas ar jo įgaliotas asmuo nėra

paskelbę vertimo arba

ii) kai vertimas yra kalba, kuri nėra visų vartojama šalyje,

kurioje pretenduojama į licenciją.

6. Jei atkūrimo teisės savininkas ar jo įgaliotas asmuo 1

dalyje nurodytoje šalyje išplatina kūrinio leidimo egzempliorius

visuomenei ar sisteminio mokymo tikslams ta kaina, kuri atitinka

paprastai toje šalyje nustatomą analogiškų kūrinių kainą, bet

kokia pagal šį straipsnį išduota licencija nustoja galioti, jeigu

tas leidimas yra išspausdintas ta pačia kalba ir iš esmės yra to

paties turinio kaip ir pagal minėtą licenciją išspausdintas

leidimas. Visi iki licencijos galiojimo pabaigos išleisti

egzemplioriai gali būti platinami, kol baigiasi jų atsarga.

7. a) Vadovaujantis b punktu, šis straipsnis taikomas

kūriniams, kurie yra spausdinti ar paskelbti analogišku atkūrimo

būdu.

b) Šis straipsnis taikomas audiovizualiniu būdu atgamintiems

teisėtai padarytiems audiovizualiniams įrašams, įskaitant bet

kokius į juos įeinančius pagal autorines teises saugomus

kūrinius, taip pat bet kokių į juos įeinančių tekstų vertimams į

visų vartojamą kalbą toje šalyje, kurioje pretenduojama į

licenciją, su sąlyga, kad visais atvejais tie audiovizualiniai

įrašai yra padaryti ir paskelbti tik sisteminio mokymo tikslams.

IV straipsnis

1. Licencijos pagal II ar III straipsnius gali būti

išduodamos tik, jei asmuo, pretenduojantis į licenciją,

remdamasis toje šalyje nustatytomis taisyklėmis, įrodo, kad jis

kreipėsi į vertimo atlikimo ir paskelbimo teisės savininką ar

atgaminimo ir paskelbimo teisės savininką dėl leidimo atlikti

minėtus veiksmus ir jam buvo atsakyta arba kad jis, parodęs

būtinas pastangas, nesugebėjo nustatyti minėtų teisių savininko.

Į licenciją pretenduojantis asmuo kreipimosi dėl licencijos

pateikimo metu informuoja apie tai bet kurį 2 dalyje nurodytą

nacionalinį ar tarptautinį informacijos centrą.

2. Jeigu neįmanoma nustatyti minėtų teisių savininko,

pretenduojantis į licenciją asmuo registruotu oro paštu savo

pareiškimo licencijas išduodančiai kompetentingai institucijai

kopijas išsiunčia leidėjui, kurio vardas nurodytas kūrinyje, taip

pat bet kuriam nacionaliniam ar tarptautiniam informacijos

centrui, kuris gali būti nurodomas šalies, kurioje, kaip manoma,

leidėjas daugiausia užsiima savo profesine veikla, vyriausybės

Generaliniam direktoriui deponuojamame atitinkamame pranešime.

3. Autoriaus vardas nurodomas visuose vertimo ar atgaminimo

egzemplioriuose, paskelbtuose pagal II ir III straipsnius išduotą

licenciją. Visuose tokiuose egzemplioriuose nurodomas kūrinio

pavadinimas. Originalus kūrinio pavadinimas bet kokiomis

sąlygomis nurodomas visuose minėtuose egzemplioriuose.

4. a) Jokia pagal II ir III straipsnius išduota licencija

netaikoma kūrinio egzempliorių

eksportui ir bet kuri tokia

licencija galioja tik vertimo ar atitinkamo atgaminimo leidimui

tos šalies, kurioje buvo pretenduojama į tą licenciją,

teritorijoje.

b) a punkto tikslais eksporto sąvoka apima egzempliorių

siuntimą iš bet kurios teritorijos į šalį, kuri dėl šios

teritorijos yra priėmusi I straipsnio 5 dalyje nurodytą

pareiškimą.

c) Jei šalies, kuri išdavė licenciją pagal II straipsnį

atlikti vertimą į bet kurią kalbą, išskyrus anglų, prancūzų ir

ispanų kalbas, vyriausybė ar kita organizacija išsiunčia pagal

tokią licenciją paskelbtus vertimo egzempliorius į kitą šalį, a

punkto tikslais toks egzempliorių išsiuntimas nelaikomas

eksportu, jei įvykdytos visos šios sąlygos:

i) gavėjai yra asmenys, esantys šalies, kurios kompetentinga

institucija išdavė tokią licenciją, piliečiai, arba tokių asmenų

susivienijimai;

ii) egzemplioriai yra skirti mokymo, studijų ir tyrinėjimų

tikslams;

iii) egzemplioriai išsiunčiami ir vėliau platinami gavėjams

neturint jokių komercinių tikslų; ir

iv) šalis, į kurią egzemplioriai siunčiami, ir šalis, kurios

kompetentinga institucija išdavė licenciją, susitaria leisti

gauti, platinti egzempliorius arba ir viena, ir kita, ir šalies,

kurioje buvo išduota licencija, vyriausybė apie tokį susitarimą

praneša Generaliniam direktoriui.

5. Visuose pagal licenciją, išduotą vadovaujantis II aar III

straipsniu, paskelbtuose egzemplioriuose atitinkama kalba

nurodoma, kad jie gali būti platinami tik toje šalyje ar toje

teritorijoje, kuriai ta licencija taikoma.

6. a) Nacionaliniu lygiu imamasi būtinų priemonių

užtikrinti:

i) kad licencija vertimo ar atitinkamai atgaminimo teisės

savininko naudai numatytų išmokėti teisingą kompensaciją, kuri

būtų suderinta su paprastai laisvose derybose tarp dviejų

atitinkamų šalių asmenų licencijoms nustatomomis honorarų

normomis; ir

ii) kad kompensacija bus sumokėta ir pervesta: jei yra

nustatytos ypatingos nacionalinės valiutos reguliavimo taisyklės,

kompetentinga valdžios institucija, pasinaudodama tarptautiniu

mechanizmu, turi imtis visų priemonių, kad užtikrintų

kompensacijos pakeitimą į tarptautiniu mastu konvertuojamą

valiutą ar jos ekvivalentą.

b) Nacionaliniai įstatymai nustato būtinas priemones, kad

būtų užtikrintas teisingas kūrinio vertimas ar atitinkamai

tikslus konkretaus leidinio atgaminimas.

V straipsnis

1. a) Bet kuri šalis, turinti teisę priimti pareiškimą, kad

ji pasinaudoja II straipsnyje numatyta lengvata, vietoj to šio

akto ratifikavimo ar prisijungimo prie jo metu gali:

i) pagal šią nuostatą priimti pareiškimą dėl vertimo teisės,

jei šiai šaliai taikomas 30 straipsnio 2 dalies a punktas;

ii) priimti 30 straipsnio 2 dalies b punkto pirmame sakinyje

numatytą pareiškimą, jei šiai šaliai netaikomas 30 straipsnio 2

dalies a punktas ir net jei ši šalis yra Sąjungos narė.

b) Jeigu vadovaujantis I straipsnio 1 dalimi kuri nors šalis

nebelaikoma besivystančia šalimi, pagal šią dalį priimtas

pareiškimas galioja iki termino, taikomo pagal I straipsnio 3

dalį, pabaigos.

c) Bet kuri šalis, priėmusi pareiškimą pagal šią dalį,

negali vėliau pasinaudoti II straipsnyje numatyta lengvata, net

jei ji panaikintų minėtą pareiškimą.

2. Vadovaujantis 3 dalimi, bet kuri šalis, pasinaudojusi II

straipsnyje numatyta lengvata, negali vėliau priimti pareiškimo

pagal 1 dalį.

3. Bet kuri ššalis, kuri vadovaujantis I straipsnio 1 dalimi

nebelaikoma besivystančia šalimi, gali ne vėliau kaip prieš

dvejus metus iki pagal I straipsnio 3 dalį taikomo termino

pabaigos priimti pareiškimą 30 straipsnio 2 dalies b punkto

pirmame sakinyje numatytais tikslais nepaisant to, kad ji yra

Sąjungos narė. Toks pareiškimas įsigalioja pasibaigus pagal I

straipsnio 3 dalį taikomam terminui.

VI straipsnis

1. Bet kuri Sąjungos šalis nuo šio akto datos ar bet kada

anksčiau prieš priimdama 1-21 straipsnių ir Priedo numatytus

įsipareigojimus gali pareikšti:

i) kad ji ketina taikyti II ar III arba abiejų straipsnių

nuostatas kūriniams, kurių kilmės šalis yra ta šalis, kuri pagal

šios dalies ii papunktį leidžia taikyti šiuos straipsnius tokiems

kūriniams arba kuri yra priėmusi 1-21 straipsniuose ir šiame

Priede numatytus įsipareigojimus, jei tai yra šalis, kuri, jeigu

būtų priėmusi 1-21 straipsniuose ir šiame Priede numatytus

įsipareigojimus, turėtų teisę pasinaudoti I straipsnio 1 dalyje

numatytomis lengvatomis; toks pareiškimas vietoj II straipsnio

gali remtis V straipsniu;

ii) kad ji, būdama tam tikrų kūrinių kilmės šalis, leidžia

kitoms šalims, priėmusioms pareiškimą pagal šios dalies i

papunktį arba pateikusioms pranešimą pagal I straipsnį, taikyti

tiems kūriniams šį Priedą.

2. Bet koks pagal 1 dalį priimtas pareiškimas turi būti

raštiškas ir deponuojamas Generaliniam direktoriui. Šis

pareiškimas įsigalioja nuo jo deponavimo datos.