Elektroninio pašto programinės įrangos apžvalga

Elektroninis paštas

Elektroninis paštas – viena plačiausiai naudojamų Interneto paslaugų. Pagrindiniai jo privalumai yra operatyvumas ir patogumas. Tyrimai parodė, kad respondentai dažniau atsako į elektroninį laišką negu į tradiciniu būdu parašytą laišką. Elektroninis laiškas gali būti perskaitytas ir išsiųstas bet kokiu respondentui patogiu laiku.

Elektroninis paštas – tai globalinė sistema, įgalinanti nusiųsti laišką į bet kurį pasaulinio kompiuterių tinklo tašką per keliasdešimt sekundžių. Elektroninių laiškų perdavimui naudojamas vienas iš TCP/IP šeimos protokolų: SMTP (Simple Mail Transfer Protocol). UNIX sistemoje ši protokolą ppalaiko programa sendmail. Į ją kreipiasi vartotojo programos mail, Lotus Notes ir kitos. SMTP sistema veikia eilių principu. Atėję elektroniniai laiškai nukreipiami į eilę ir eilinio seanso metu išsiunčiami adresato kryptimi. Tokiu būdu laiškai persiunčiami iš vieno serverio į kitą, kol pasiekiamas adresatas. Elektroninio respondento adreso struktūra:

respondento_vardas@kompiuterio_adresas

Pvz., edas@soften.ktu.lt. Yra keletas servisinių programų, kuriomis galima nustatyti reikalingą elektroninį adresą – FINGER, WHOIS, Net Find.

Darbas su failais. Dauguma elektroninio pašto sistemų neturi persiunčiamų failų formatų apribojimo, tačiau ribojamas failų dydis. Todėl tenka ggriebtis duomenų suspaudimo. Interneto elektroninio pašto sistemos naudoja 7 bitų ASCII simbolių kodavimo sistemą. To visai pakanka tekstiniams failams. Dvejetainiams duomenims pervesti į ASCII ir atvirkščiai pasitelkiamos perkodavimo programos UUEncode ir UUDecode. Reikia atsiminti, kad pašto sistemos negali persiųsti neperkoduotų ddvejetainių failų. Visa siunčiama informacija automatiškai pervedama į 7 bitų ASCII kodus. Elektroniniu paštu persiųsti galima bet kurio tipo failus – dokumentus, programas, grafikus ir kt. Kadangi elektroninio pašto administratoriai paprastai apriboja laiško dydį (500K, 1M), tai grafinei ar kitai didelės apimties informacijai persiųsti rekomenduojama naudoti tam specialiai skirtą FTP servisą.

Taigi visi prie Interneto prisijungę respondentai gali keistis elektroniniais laiškais. Truputį trukdo skirtingi duomenų formatai. Bet tai išsprendžiama problema. Elektroninio pašto priemonėmis galima perduoti bet kokio tipo duomenis, bet tai nėra elektroninio pašto paskirtis. Jis skirtas persiųsti nedidelius pranešimus.

Kaip laiškai keliauja elektroniniu paštu

Elektroninių laiškų persiuntimo taisyklės neriboja ženklų (abėcėlių), kuriais yra rašomi laiškai. Lietuviškus rašto ženklus (visas lietuviškos abėcėlės raides) galima vartoti ir laiško antraštėje, ir tekste. Yra tik viena iišimtis: elektroninio pašto adrese galima vartoti tik pagrindines (26) lotyniškos abėcėlės raides. Laiško pavyzdyje šios antraštės dalys paryškintos.

From: Rūta Šalčiūtė

To: Petras Stundžia

Date sent: 1999.03.12 15:27:54 +0200

Subject: Kviečiu į teatrą

Petrai,

Turiu bilietus į teatrą rytdienai. Pradžia 19 val.

Ar galėsi ateiti?

Rūta

—

Rūta Šalčiūtė

UAB „Žalia žolė“ Tel. : 9 99 99

Skroblų g. 999 Faksas: 9 99 98

4120 Ukmergė

Laiškų, parašytų įvairiomis kalbomis, persiuntimą elektroniniu paštu reguliuoja MIME (angl. Multipurpose Internet Mail Extensions) protokolas. Tai rinkinys taisyklių, kurių laikymasis ggarantuoja, kad laiškas tikrai pasieks adresatą toks, koks buvo išsiųstas, t.y. jeigu bus siunčiamas lietuviškas laiškas, tai bus teisingai persiunčiamos visos lietuviškos raidės.

Elektroninį laišką savų kompiuterių ekranuose mato bent du žmonės: laiško siuntėjas ir gavėjas. Kai laiškas siunčiamas keliems adresatams arba į konferenciją, gavėjų gali būti ir daugiau. Jų kompiuteriuose gali būti skirtingos operacinės sistemos, vartojančios įvairias rašto ženklų koduotes, kuriose skirtingai koduojamos lietuviškos raidės su diakritiniais ženklais (ą, č ir kt.). Tad kaip suderinama koduočių įvairovė?

Taisyklingai parašytų laiškų perkodavimu pasirūpina pašto programos. Jos išsiunčiamą laišką perkoduoja iš kompiuteryje vartojamos koduotės į elektroniniame pašte priimtą koduotę, o gautą laišką perkoduoja atvirkščiai – į kompiuterio koduotę.

Elektroniniame pašte rekomenduojama vartoti tarptautiniais standartais įteisintas koduotes. Kodavimą 8 bitais apibrėžia standartų serija ISO/IEC 8859. Ji turi 15 dalių, skirtų įvairių kalbų bei jų grupių rašto ženklams. Lietuvių ir latvių kalboms skirta tryliktoji šio standarto dalis ISO/IEC 8859-13. Jos apibrėžiama koduotė dar vadinama Baltic Rim. Šis tarptautinis standartas yra priimtas ir Lietuvos standartu. Elektroniniuose laiškuose ši koduotė žymima iso-8859-13 (gali būti rašoma ir didžiosiomis raidėmis: ISO-8859-13).

Taip yra išspręsta laiškų rašymo įvairiomis kalbomis problema. Reikia tik pasirinkti tinkamą pašto programą ir ją tinkamai suderinti.

Laiškų perkodavimai

Skirtingos koduotės pažymėtos skirtingomis spalvomis. Visos paveiksle paminėtos programos gali perkoduoti laiškus iiš kompiuterio koduotės į standartinę koduotę ir atvirkščiai.

Linux sistemoje bei naujesniuose Unix variantuose vartojama ISO-8859-13 koduotė, todėl ir perkoduoti nebereikia.

Greta ISO-8859-13 skliaustuose nurodyta koduotė Windows-1257. Tai šiek tiek modifikuota tarptautinė koduotė, pritaikyta operacinėms sistemoms Windows. Joje nuo ISO-8859-13 skiriasi tik keturių ženklų (kabučių) kodavimas. Todėl jeigu laiške nenaudosime tų ženklų, tai skirtumo tarp jų nepastebėsime. Tuo pasinaudodamos, daugelis Windows terpėje veikiančių pašto programų laiškus išsiunčia neperkoduotus. Kadangi sistema Windows naudojama daugiausiai, tai ir kitoms sistemoms tenka prie jos prisiderinti. Visos paveiksle paminėtos kitų operacinių sistemų pašto programos koduotę Windows-1257 atpažįsta ir gali iš jos perkoduoti laiškus į kompiuteryje vartojamą savos sistemos (DOS, Mac OS, Unix) koduotę.

Kaip pašto programa atpažįsta, kokia koduote parašytas gautas laiškas?

Koduotė nurodoma laiško antraštės lauke:

Content-Type: text/plain; charset=

Vietoj žodžių įrašomas kodų lentelės pavadinimas.

Dar pasitaiko pašto programų, turinčių galimybę laiškus išsiųsti koduote ISO-8859-4. Ji turi visas lietuviškas raides, bet jų kodai kitokie, negu ISO-8859-13 arba Windows-1257. Daugelis pašto programų (pavyzdžiui, Demos Mail, Pegasus Mail) teisingai perkoduoja iš šios koduotės į kompiuterio koduotę ir atvirkščiai. Tačiau yra programų, kurios tokios galimybės neturi. Todėl šios kodų lentelės nereikėtų naudoti. Juo labiau, kad ji gerokai pasenusi – ją atitinkantis Lietuvos standartas buvo pakeistas kitu dar 1993 m.

Ateitis priklauso Unikodui – vienai kkodų lentelei, tinkamai visam pasauliui. Juo parašyti tekstai persiunčiami elektroniniu paštu, koduoti specialiu būdu UTF-8. Tačiau prie jo pereiti kol kas nereikia skubėti, nes dar ne visos pašto programos šią koduotę atpažįsta. Lietuviškiems laiškams rašyti pakanka 8 bitų kodavimo. Reali Unikodo nauda pajuntama, kai tame pačiame laiške vartojamos kelios kalbos, kurių rašto ženklai netelpa į vieną 8 bitų kodų lentelę (mūsų atveju į ISO-8859-13).

Kaip sureguliuoti pašto programą

Yra daug pašto programų. Tačiau ne visos tinka mums. Pavyzdžiui, Vakarų Europoje yra populiari programa Eudora, bet jos variantas, veikiantis Windows terpėje, tinka tik Vakarų Europos šalims, vartojančioms ISO-8859-1 koduotę. Šioje programoje koduotės pakeisti negalima, todėl ji netinka lietuviškiems laiškams persiųsti. Todėl, kas tinka kitiems, nebūtinai tinka ir mums (ir atvirkščiai).

Trumpai apžvelgsime įvairių operacinių sistemų programas, kurios tinka arba galima pritaikyti lietuviškiems laiškams persiųsti. Daugiau patarimų apie pašto programų sutvarkymą bei atsakymų į dažnesnius klausimus galima rasti tinklalapyje Viktoro Dagio ir Ryčio Umbraso tinklalapyje.

DOS

Demos Mail. Šios programos 2.06 versija 1998 m. buvo išversta į lietuvių kalbą ir pritaikyta lietuviškiems laiškams persiųsti. Kompiuteryje gali būti bet kuri DOS vartojama koduotė (770, 771, 772, 774, 775). Ji išsiunčiamus laiškus perkoduoja į ISO-8859-13 (yra galimybė pasirinkti ir Windows-1257) koduotę, o gaunamus iš šių dviejų koduočių

į pasirinktą DOS koduotę. Šioje programos versijoje buvo 2000 metų datos klaida. Dabar yra į lietuvių kalbą išversta ir atitinkamai sutvarkyta naujesnė jos versija 2.07b2. Programos bylą uupc_lt.zip galima parsisiųsti iš MII saugyklos ftp://aldona.mii.lt/pub/MII/PMS/elpa/dos/ . Teisingai atlikus diegimo metu prašomus veiksmus programa bus suderinta taip, kad išsiunčiami laiškai bus perkoduojami iš pasirinktos kompiuterio koduotės (jis gali būti 770, 771, 772, 774, 775) į ISO-8859-13, o gaunami – iš laiško antraštėje nurodytos koduotės į pasirinktą kompiuterio koduotę.

Windows

Pegasus Mail. Programa turi perkodavimo mmechanizmą, bet pačias kodavimo lenteles palikta įsidėti pačiam programos naudotojui. Kodavimo lentelių bylą wpm-lmtt.rsc galima pasisiųsti iš MII saugyklos ftp://aldona.mii.lt/pub/MII/PMS/elpa/windows ir įrašyti į tą katalogą, kuriame yra pati Pegasus Mail programa (byla winpm-32.exe). Byloje wpm-lmtt.rsc yra daugelio Europos valstybių koduotės. Todėl pašto programai dar reikia nurodyti, kad bus naudojama koduotė iso-8859-13. Langelis, į kurį reikia įrašyti kodų lentelės pavadinimą, randamas meniu Tools –> Options –> Advanced. Į langelį Default MIME character set reikia įrašyti kodų lentelės pavadinimą iso-8859-13.

The Bat!. Programa tturi perkodavimo mechanizmą, bet kodavimo lenteles ISO-8859-13 ir Windows-1257 reikia įsidiegti pačiam. Jas kartu su diegimo instrukcija galima atsisiųsti iš Vidmanto Maskoliūno tinklapio.

Outlook ir Outlook Express. Šiose programose koduotės nepakankamai sutvarkytos. Kaip išvengti jose esamų klaidų įvairiose programų versijose rašoma RRimo Misevičiaus bei Viktoro Dagio ir Ryčio Umbraso tinklalapiuose.

Linux

Mutt. Į šios programos sąrankos bylą ~/.muttrc reikia įrašyti eilutę set charset=iso-8859-13. Daugiau informacijos apie šią programą galima rasti Mariaus Gedmino Mutt tinklapyje

Balsa. Programos nuostatų (Nustatymai) lango kortelėje Kodavimas į laukelį Kodų lentelė reikia įrašyti iso-8859-13. Jei atsakoma į laišką, išsiųstą kita koduote, gali būti parinkta neteisinga koduotė, todėl reikia laiško rašymo lango Atsakyti kam meniu dalyje ISO koduotė pasirinkti punktą Baltiška (ISO-8859-13). Daugiau informacijos apie šią programą galima rasti

Viktoro Dagio ir Ryčio Umbraso tinklapyje.

Pine. Šia programa naudojamasi kai prie kompiuterio, kuriame yra abonento pašto dėžutė, dirbama per terminalą (pvz., naudojantis programa Telnet).

Programa Pine laiškų neperkoduoja. Tačiau, kai su ja dirbama iš Windows terpės, tai ji laišką išsiųs Windows-1257 kodu. Tam, kkad laiško antraštėje būtų nurodytas koduotės pavadinimas, reikia jį užrašyti kaip parametro character set reikšmę. Šio parametro langelis randamas iš meniu Set up –> ^C Config. Jeigu to padaryti neleidžiama, reikia kreiptis į elektroninio pašto stoties administratorių, kad jis panaikintų draudimą keisti šį parametrą.

Jeigu laiškuose nevartosime lietuviškų kabučių, tai galima nurodyti koduotę ISO-8859-13.

Mac OS

Eudora Light. Kaip sutvarkyti šią programą (nepainiokime su Windows terpės Eudora, kuri pritaikyta tik Vakarų Europos kalboms!), kad ji teisingai perkoduotų įvairių kalbų (ir lietuvių) laiškus, yra aaprašyta straipsnyje: S. Vikor „Using Eudora for languages other than English: The Eudora Tables Emporium“ . Tame pat straipsnyje yra nuoroda į perkodavimo bylą, turinčią lietuviškas kodų lenteles. Perkodavimo bylas galima rasti ir daugelyje kitų interneto saugyklų.

Kaip pamatyti, kokį laišką gaus adresatas?

Kai programa sureguliuota, galima pradėti rašyti laiškus. Bet ar tikrai adresatas savo kompiuterio ekrane matys tokį pat laiško tekstą, kokį mato siuntėjas?

Paprasčiausias patikrinimo būdas – pasiųsti laišką sau pačiam. Jeigu laišką matome ne tokį kokį išsiuntėme (vietoj kai kurių raidžių matomi kitokie ženklai), tai dar nereiškia, kad jis buvo blogai išsiųstas. Gal būt programa dar nesureguliuota laiškams skaityti. Dažniausiai pasitaikantys nesklandumas – parinktas netinkamas šriftas.

Pagaliau pamatome iš savęs gautą laišką tokį, kokį rašėme. Bet tai dar ne viskas. Adresato programinė įranga gali būti kitokia ir jo kompiuteryje gali būti kitokia koduotė. Todėl reikia dar patikrinti, ar laiške yra pakankamai informacijos, kad bet kokia programa galėtų teisingai pavaizduoti laiško tekstą. Ši informacija yra laiško antraštėje. Todėl reikia panagrinėti iš savęs gauto laiško antraštę.

Paprastai pašto programa rodo ne visus laiško antraštės laukus, o tik tuos, kurie svarbūs laiško skaitytojui. Tuo tarpu ekspertui reikia daugiau informacijos. Visą antraštę galima pamatyti nustačius reikiamą laiškų antraščių rodymo parinktį. Ji pašto programose nustatoma įvairiai. TTodėl reikia panagrinėti turimos programos meniu.

Jeigu laiško antraštėje yra eilutės:

MIME-Version: 1.0

Content-type: text/plain; charset=iso-8859-13

tai reiškia, kad laiškas suformuotas pagal visas taisykles.

Jeigu charset lauke vietoj standartinės ISO koduotės nurodyta koduotė Windows-1257, taip pat nieko blogo: kitų operacinių sistemų programos pripažįsta „Windows“ dominavimą ir moka perkoduoti iš šios koduotės į savąsias.

Abiem atvejais galite būti tikri, kad jūsų programa laiškus išsiunčia taisyklingai ir jeigu pasigirs skundas iš adresato, kad jis blogai mato laišką, galėsite tvirtai atsakyti, kad tai jo pašto programos problema ir patarti, kaip ją sutvarkyti.

Jeigu koduotė yra utf-8, tai reiškia, kad laiškas koduotas Unikodu. Tai perspektyvi koduotė, į kurią telpa visų kalbų rašto ženklai. Bet kol kas jos neturi daugelis pašto programų. Todėl reikia taikytis prie esamos situacijos ir naudoti minimalias priemones. Kai laiške vien lietuviškas tekstas, tai pakanka ir 8 bitų koduotės.

Jeigu į laiško antraštę įrašytas kokios nors kitos koduotės pavadinimas, tai reiškia, kad reikia ją pakeisti – pareguliuoti laiškų išsiuntimą.

Primityvesnės pašto programos, pavyzdžiui, laiškus siunčiančios iš tinklapių, laiškų neperkoduoja ir koduotės nenurodo. Tai reiškia, kad laiškas išsiunčiamas tokia koduote, kokia buvo parašytas. Jeigu programa veikia Windows arba Linux terpėje tai laiškas bus išsiųstas ISO-8859-13 arba Windows-1257 koduote, bet nenurodyta kokia. Todėl gavėjo pašto programa negalės laiško perkoduoti. Kadangi visų žženklų kodai, išskyrus lietuviškas kabutes, šiose koduotėse sutampa, tai su šia situacija galima taikstytis. Tik tokiu atveju laiške nereikėtų vartoti kabučių, nes ne visos pašto programos jas teisingai parodys.

Laiškus skaitanti pašto programa paprastai rodo tik svarbiausius antraštės laukus. Galima pasirinkti, kad būtų rodomi visi antraštės laukai. Tokiu atveju laiško tekstas rodomas toks, koks buvo siunčiamas. O siunčiamas tekstas gali būti koduojamas 7 arba 6 bitais (kad jį teisingai persiųstų senos 7 bitų pašto stotys). Todėl dalis jo ženklų arba visi gali virsti nesuprantamomis ženklų sekomis. Šis rodymo būdas skirtas ne eiliniam laiško skaitytojui, o ekspertui. Atsisakius visų antraščių rodymo tekstas vėl bus matomas normaliai.

Yra dar vienas dalykas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį. Tai parametras Content-type. Jo reikšmė gali būti text/plain (grynasis tekstas) arba text/enriched (praturtintas arba raiškusis tekstas). Raiškusis tekstas turi išraiškos priemones (šriftus, spalvas ir kt.), panašias į tas, kurios vartojamos tinklapiuose. Tačiau daugelis pašto programų dar „nemoka“ šiomis priemonėmis pasinaudoti. Todėl norint, kad visi galėtų sėkmingai skaityti laiškus, geriau pasitenkinti kuklesniu grynuoju tekstu ir nurodyti parametrą plain text.

Laiško antraštės laukai, kuriuos pildo pašto programa

Dar keletą laiško antraštės laukų užpildo pašto programa, jų reikšmes imdama iš savų arba operacinės sistemos nuostatų (parametrų). Šių laukų reikšmės visiems laiškams rašomos

vienodos. Todėl jas reikia iš anksto nustatyti ir, išsiuntus laišką sau, patikrinti, ar jos teisingos.

Siuntėjo adresas (From:). Elektroninio pašto adresas reikalingas laiško gavėjui, kad jis žinotų, iš ko gavo laišką. Bet jis nenurodo paties siuntėjo – jo vardo, pavardės. Dažnai ir negali nurodyti, kadangi pašto adrese gali būti vartojamos tik 26 pagrindinės lotyniškos raidės. Todėl žodis, parašytas prieš ženklą @ iš tikrųjų nėra tikras siuntėjo vardas, o tik jo pseudonimas, sudarytas pagal elektroninio pašto taisykles. Dėl to prieš adresą rašomas ttikras siuntėjo vardas ir pavardė, pavyzdžiui,

„Aušra Balčiūtė“

Jei pašto abonentas yra įstaiga (juridinis asmuo), tai rašomas tos įstaigos pavadinimas arba jo santrumpa, pavyzdžiui,

„UAB „Kaulai ir mėsa““

Tikrąjį abonento vardą reikia įrašyti į tam skirtą pašto programos parametro lauką. Dažniausiai jis nurodomas pašto programos diegimo metu, bet ir vėliau jį nesunku pakeisti arba pataisyti suradus jam skirtą vietą meniu langelyje.

Atgalinis adresas (Reply-To:). Atsakymams į laišką galima nurodyti atgalinį adresą, nesutampantį su pašto dėžutės, iš kurios išsiunčiamas laiškas, adresu (pvz., kai būnant ssvečiuose pasinaudojama šeimininko pašto dėžute).

Data ir laikas. Šiuos parametrus pašto programa ima iš kompiuterio laikrodžio. Todėl reikia pasirūpinti, kad jis rodytų teisingą datą ir laiką.

Laiko juosta. Nurodoma keturženkliu skaičiumi su + arba – ženklu prieš jį, pavyzdžiui +0200. Skaičius rodo ssiuntėjo laiko skirtumą nuo universalaus UTC (Grinvičo) laiko. Pirmieji du skaitmenys reiškia valandas, antrieji du – minutes. Pliusas rodo, kad laiško siuntėjo laikas yra didesnis negu UTC, minusas – kad mažesnis. Lietuva yra antroje laiko juostoje, todėl reikia nurodyti +0200.

Kartais greta skaičiaus nurodomas ir raidinis laiko juostos žymėjimas, pavyzdžiui, LST, CET. Tačiau jis nėra standartizuotas ir pašto programos į jį nekreipia dėmesio.

Naujesnės elektroninio pašto programos informaciją apie laiko juostą ima iš kompiuterio. Todėl su jomis problemų nebūna. Reikia tik pasirūpinti, kad kompiuteryje būtų nustatyta teisinga laiko juosta.

Laiško antraštės laukai, kuriuos pildo siuntėjas

Šie laukai pildomi kiekvienam laiškui atskirai.

Gavėjo adresas (To:). Savaime aišku, kad turi būti užrašytas be klaidų. Kitaip laiškas nepasieks adresato. Todėl jį geriau perkelti iš adresų knygos. O kkai rašomas atsakymas į gautą laišką, tai geriau pasinaudoti atsakymo į laišką komanda ir tame laiške esantis atgalinis adresas bus įrašytas į šį lauką ir tikrai toks, kokiu laiško autorius nori gauti atsakymą (atgalinis adresas gali būti ir kitoks, negu iš kurio buvo išsiųstas laiškas).

Kai laiškas siunčiamas keliems adresatams, tai visų jų adresai surašomi į šį lauką. Adresai skiriami kableliais.

Laiško kopijos (Cc:). Adresai, kuriems siunčiamos laiško kopijos.

Laišką gaus kiekvienas, kieno adresas užrašytas bet kuriame iš minėtų laukų. Bet į gavėjo aadreso lauką įprasta rašyti pagrindinius adresus, kam laiškas skiriamas, į juos kreipiamasi laiške, iš jų tikimasi gauti atsakymą (jei jo reikia). Į kopijų lauką įtraukiami tie, ką norima tik informuoti apie laišką.

Nematomosios kopijos (Bcc:). Kopijos išsiunčiamos į šiame surašytus adresus. Tačiau jų adresai nematomi kitiems laiško gavėjams. Šį lauką dažnai pildo pati pašto programa pagal iš anksto paruoštą informaciją.

Tema (Subject:). Tai trumpa informacija laiško gavėjui, kurią jis mato dar neatvėręs laiško. Iš jos jis sužino apie ką laiške rašoma. Todėl temą dera užrašyti trumpai ir aiškiai. Joje neturi būti rašoma tai, kas ir taip matoma laiškų sąraše (pvz., užrašas „Nuo Jono“ nebus informatyvus, jeigu vardas „Jonas“ matomas siuntėjo adrese).

Kai kas mano, kad temos pavadinimas gali būti sudarytas tik iš pagrindinių lotyniškų raidžių (be diakritinių ženklų) ir jį rašo „šveplai“. Temos lauke (ir kituose laiško antraštės laukuose, išskyrus elektroninio pašto adresus) galima naudoti visas raides, be abejo, ir visas lietuviškas.

Kai atsakoma į gautą laišką, pasinaudojus atsakymo komanda, į šį lauką programa įrašys žodelį „Re:“ ir gauto laiško temos pavadinimą. Laiško autorius tada matys, į kurį laišką jis gavo atsakymą. Kai susirašinėjama ilgiau temos pavadinimą galima keisti – tikslinti.

Pašto programos dažniausiai nenaudoja temos lauko, nebent laiško gavėjas būtų nurodęs savo programai atlikti kkokius nors veiksmus su laišku, turinčiu tam tikrus užrašus šiame lauke.

Kaip rašyti laišką

Rašyti laiškus mokame visi. Tačiau ne visada susimąstome, kokį įspūdį laiškas paliks skaitytojui, ar skaitytojas jį teisingai supras, ar jam bus malonu laišką skaityti. Gražiai parašyti laiškai ne tik gerai nuteikia skaitytoją, bet ir sudaro teigiamą jo autoriaus įvaizdį.

Elektroniniame laiške dera laikytis per daugelį metų nusistovėjusių įprastų laiškų rašymo tradicijų ir etiketo taisyklių. Reikia nepamiršti pasisveikinti su skaitytoju, laiško pabaigoje palinkėti ko nors malonaus, atsisveikinti ir pasirašyti. Ypač kai laiškas rašomas pirmą kartą. Kas kita, kai laiškais pasikeičiama kelis kartus per dieną. Tada, kaip ir pokalbyje, galima pasikeisti nuogomis frazėmis.

Kompiuteriu rašomus tekstus lengva taisyti. Todėl reikia nepagailėti keleto minučių parašytam laiškui patikrinti, pakoreguoti.

Laiške galima naudoti visus lietuviškame rašte naudojamus ženklus, išskyrus brūkšnį. Operacinėje sistemoje Windows brūkšnį surinkti galima ir jis bus matomas ekrane (jį turi koduotė Windows-1257). Tačiau jo nėra telekomunikacijoms skirtoje koduotėje ISO-8859-13. Todėl negalime būti garantuoti, kad jis tikrai „nueis“ iki adresato. Dėl to brūkšnio geriau nevartoti. Vietoj brūkšnio galima rašyti du brūkšnelius. Šitaip daro užsieniečiai. Mat brūkšnio neturi ne tik mūsiškė, bet ir kitos koduotės.

Ypač tvarkingai reikia rašyti laiškus į konferencijas. Į jas išsiųstus laiškus skaitys daugelis. Konferencijose laiškai dažnai iššaukia diskusijas. Tam ir kkonferencija, kad būtų diskutuojama. Diskusijose laiško fragmentai cituojami ir taip iš naujo tiražuojami. Be to, daugelio konferencijų laiškai yra išsaugomi tinklapiuose ir ten pratęsia savo gyvenimą. Taigi konferencijas galima laikyti žiniasklaidos dalimi. O viešai dera skelbti tik gerai apgalvotus, taisyklinga kalba parašytus tekstus.

Jeigu reikia persiųsti didesnius duomenų kiekius, laikomus bylose, tai tokias bylas reikėtų prie laiškų pridėti kaip priedus. Rekomenduotina prieš siunčiant jas pakuoti – sumažės bylų dydis, jų persiuntimas užtruks trumpiau ir mažiau reikės mokėti už ryšio paslaugas – ir siuntėjui, ir gavėjui. Ypač tai aktualu, jeigu kuris nors iš jų naudojasi telefono linija. Prieš persiunčiant didesnius duomenų kiekius dera atsiklausti gavėjo.

Kaip atsakyti į laišką

Dažnai rašome atsakymus į laiškus. Į juos patogu atsakyti pasinaudojant atsakymo komanda. Ji pati suformuoja visus laiško antraštės laukus: įrašo kam atsakymas siunčiamas, temos lauke pakartoja originalaus laiško temą, į jo pradžią įterpdama frazę Re: , gali į atsakymą įterpti originalaus laiško tekstą – jį cituoti.

Atsakyti galima ne tik laiško siuntėjui, bet ir gavėjui (-ams), bei tiems, kam buvo siunčiamos laiško kopijos. Gali pasirodyti keista, kodėl numatytas atsakymo siuntimas ir gavėjui (sau pačiam!). Šis atvejis tinka rašant atsakymą į laišką, gautą iš konferencijos. Mat laiško į konferenciją siuntėjas yra jo autorius, o gavėjai –

visi konferencijos dalyviai. Todėl jeigu norime, kad atsakymą gautų visi konferencijos dalyviai, reikia, kad jis būtų siunčiamas gavėjų, t.y. konferencijos, adresu. Aišku, kad tokiu atveju savą laišką gaus ir atsakantysis (kaip konferencijos dalyvis).

Atsakymo komanda gali įterpti į atsakymą (cituoti) originalų laišką. Iš jo galima pasilikti citavimui reikalingas frazes, o likusį tekstą pašalinti. Citatas ir reakciją į jas reikia išdėstyti taip, kad būtų kuo patogiau laišką skaityti.

Jeigu originale išdėstytas vienas klausimas, tai atsakymą geriau parašyti pradžioje, o po to palikti pacituotą vvisą originalų laišką. Gavėjas matys visą atsakymą ištisai, o jei bus primiršęs, ką pats rašė – paskaitys toliau. Jeigu atsakoma į atskirus originale išdėstytus klausimus, tai tada laišką būna patogiau skaityti, jeigu originalo dalys ir reakcija į jas yra greta. Dažniausiai atsakymo fragmentai įterpiami po juos atitinkančių originalo fragmentų.

Konferencijose ir šiaip diskutuojant grupėse atsakoma į atsakymus ir taip gali susidaryti ilgesnės susietų laiškų grandinės. Tada cituojant ir tvarkant laiško tekstą, reikia, kad būtų galima nustatyti visų cituojamų fragmentų autorystę.

Kai kas aatgaliniu adresu mėgsta pasinaudoti ne pagal paskirtį. Kai rašo naują laišką, randa laiškų aplanke kurį nors adresato laišką ir, kad nereikėtų pačiam įrašyti kam laiškas siunčiamas, pasinaudoja atsakymo komanda netgi nepakeisdamas laiško temos. Tai klaidina adresatą – temos lauke nurodyta, kkad čia yra atsakymas į seną laišką, o iš tikrųjų naujas laiškas ir tikriausiai kita tema. Dar daugiau, jeigu originalus laiškas buvo atėjęs iš konferencijos, tai nežymiai suklydus, privatų laišką galima netyčia išsiųsti ir į visą konferenciją.

Galima cituoti visą laišką (jei jis trumpas) arba jo dalis (jeigu laiškas ilgesnis ir atsakymai susiję su jo dalimis).

Jeigu siuntėjo laiške yra techninių netikslumų (neteisinga koduotė, laiko juosta, data ir pan.), derėtų apie tai mandagiai informuoti laiško autorių. Gal būt siuntėjas netyčia pakeitė savo pašto programos nuostatas ir jis bus dėkingas už tokią informaciją.

Laiško vizitinė kortelė

Pašto programos turi galimybę į laiško pabaigą įterpti prierašą. Dažniausiai čia rašoma tai, kas įprasta rašyti į vizitinę kortelę – siuntėjo vardas, pavardė, darbavietė, adresas, telefonas. Todėl ši laiško ddalis dažnai vadinama vizitine kortele.

Kortelė paruošiama iš anksto, o pašto programa ją įterpia į kiekvieną laišką. Ji neturi būti ilga. Todėl į ją reikia įtraukti tik tą informaciją, kuri būtų naudinga daugeliui laiško gavėjų. Jeigu susirašinėjama su labai skirtingomis asmenų grupėmis ir su skirtinga tematika, patogu turėti keletą iš anksto paruoštų vizitinių kortelių. Pavyzdžiui, kai susirašinėjama tarnybiniais reikalais, į vizitinę kortelę derėtų įtraukti su darbaviete susijusią informaciją, kai kokių nors pomėgių klausimais – visuomeninių organizacijų, kuriose dalyvaujate, pavadinimus ir ten uužimamas pareigas arba kuruojamas veiklos sritis. Daugelis pašto programų duoda galimybę pasirinkti, kurią iš turimų kortelių įdėti į konkretų laišką arba neįdėti jokios (pavyzdžiui, kai rašoma tam pačiam asmeniui kelintą kartą).

Kelias korteles naudinga turėti ir tuo atveju, kai laiškai rašomi skirtingomis kalbomis. Į kitas kalbas dera išversti įstaigų pavadinimus, bet pavadinimų santrumpos neverčiamos.

Vizitines korteles stengiamasi gražiai apipavidalinti. Anksčiau, kai kompiuteriuose buvo naudojami vien lygiapločiai šriftai, vizitinėms kortelėms įrėminti buvo įprasta naudoti pseudografikos simbolius. Dabar vyrauja įvairiąpločiai šriftai, todėl tokie rėmeliai „sulūžta“. Belieka pasitenkinti vien skiriamosiomis gulsčiomis linijomis, kurias galima sudaryti iš tinkamai parinktų ženklų, pavyzdžiui, iš tokių:

Kaip rašyti laišką iš užsienio pasinaudojant šeimininko kompiuteriu

Internetas geografinių bei valstybių sienų nepripažįsta. Todėl iš užsienio lietuviškus laiškas galima sėkmingai rašyti lygiai kaip ir iš Lietuvos (tą patį galima pasakyti ir apie lietuviškų laiškų rašymą į užsienį). Su savimi pasiėmus nešiojamą kompiuterį į namus galima rašyti lietuviškus laiškus iš bet kurio pasaulio krašto. Tik reikia prisijungti prie tinklo. Kas kita, kai tenka pasinaudoti šeimininko kompiuteriu. Tada reikia prie jo prisiderinti.

Tam, kad nereikėtų lietuvių kalbai perderinti šeimininko kompiuteryje esančios programos, geriausiai naudotis nemokamu paštu iš tinklapio. Užsiregistruoti tokiame tinklapyje galima dar prieš išvykstant į užsienį.

Kita problema – raidžių rinkimas užsienietiško kompiuterio klaviatūra. Operacinėje sistemoje rreikėtų pasirinkti lietuvių kalbą ir nustatyti lietuvišką klaviatūrą. Kadangi užrašai ant daugelio užsienietiškos klaviatūros klavišų neatitiks lietuviškos klaviatūros ženklų, tai reikalingus klavišus teks surasti bandymų keliu. Gali pagelbėti į rašomą laišką laikinai įdėtas klaviatūros paveikslas, gautas iš eilės spaudant visus klavišus.

Kaip rašyti laišką keliomis kalbomis

Kai rašome laišką grupei adresatų, kurioje yra dalis lietuvių ir dalis lietuviškai nesuprantančių užsieniečių, laišką galima rašyti keliomis kalbomis. Kaip pavyzdį pateiksime ištrauką iš laiško, parašyto lietuvių ir anglų kalbomis (cituojamo laiško originale buvo airių ir anglų kalbos).

Subject: Iš Islandijos sugrįžus (back from Iceland)

To: ISSS-WS-MES@LISTSERV.CENORM.BE

Please skip to *** to read English version.

==========================================================================

Laba diena,

Aš atsakysiu į Jūsų laišką kai tik galėsiu (šiandien mano pašto dėžutė tiesiog

perpildyta). Praeitą trečiadienį mane netikėtai pakvietė į Islandiją <.>

***

Hello,

I’ll respond to your msg as soon as I can (my mailbox is overflowing

today). A sudden invitation of last Tuesday to take a short holiday in

Iceland <.>

Pirmoji eilutė informuoja angliškai kalbantį laiško gavėją, kad lietuvišką laiško dalį (ji gali būti ilga) praleidęs jis toliau ras anglišką variantą.

Informacija apie nemokamas pašto dėžutes

Elektroninį paštą turi kai kurios interneto svetainės. Jose galima nemokamai gauti elektroninio pašto adresą, kuriuo galima naudotis iš tokios svetainės tinklapio. Jų pašto programos yra paprastesnės, bet ppagrindines laiškų siuntimo ir gavimo operacijas atlieka. Daugiausiai žinomas „hotmail“ paštas iš tinklapio. Jau veikia keletas tokių svetainių ir Lietuvoje. Pateikiame jų adresus:

http://www.centras.lt

http://www.e-post.lt

http://www.delfi.lt

Tam, kad šį sąrašą būtų galima papildyti, apie naujas lietuviškas svetaines, teikiančias nemokamas elektroninio paslaugas, prašome pranešti adresu grigas@julius.ktl.mii.lt

Žodynėlis

Pateikiame svarbiausių elektroninio pašto terminų anglų-lietuvių kalbų žodynėlį

address – adresas

address book – adresų knyga, adresynas

alias – alternatyvus vardas

attach – pridėti

attachment – priedas

Bcc: – Nematomoji kopija:

body – laiško tekstas

bounce – peradresavimas

Cc: – Kopija:

character – ženklas, simbolis

character set – kodų lentelė, koduotė

charset – kodų lentelė, koduotė

copies to self – išsiųsti laiškai

deliver address – įteikimo adresas

delivery – įteikimas

dial – rinkti (telefono numerį)

dialer – rinkiklis (telefono numerio)

dialing – rinkimas (telefono numerio)

disconnect – nutraukti ryšį

distribution – platinimas

domain – domenas, sritis

download – parsisiuntimas, parsisiųsti

electronic mail – elektroninis paštas

electronic signature – elektroninis parašas

e-mail – el. paštas

enclosure – įtarpas

encode – koduoti

encrypt – užšifruoti

encrypted – užšifruotas

folder – aplankas

forward – persiųsti

From: – Kas:

header – antraštė

letter – laiškas

mail message – laiškas

mailbox – pašto dėžutė

mailing address – pašto adresas

mailing list –

adresų sąrašas

main folder – skaityti laiškai

message – laiškas

name – vardas, asmenvardis, vardas ir pavardė

netiquette – tinklo etiketas

network – tinklas

newsgroup – naujienų grupė

newsletter – biuletenis

organization string – organizacija (laiško antraštėje)

plain – grynasis (tekstas)

port – prievadas

recipient – gavėjas

reply – atsakyti, atsakymas

reply address – atgalinis adresas

Reply To: – Atgalinis adresas:

return address – atgalinis adresas

server – tarnybinė stotis, pašto stotis, serveris

service provider – paslaugų teikėjas

session – sseansas

signature – vizitinė kortelė

signature – elektroninis parašas

Subject: – Tema:

subscribe – užsisakyti (konferenciją), užsiregistruoti (į konferenciją)

thread – gija

time zone – laiko juosta

To: – Kam:

unsubscribe – atsisakyti (konferencijos), išsiregistruoti (iš konferencijos)

upload – išsiuntimas, išsiųsti

URL – universalus adresas internete

user – abonentas (paslaugų teikėjo)

user – naudotojas, vartotojas (programos)

user name – abonento vardas, naudotojo vardas

Šaltinai

1.http://www.litnet.lt/litnet/ppataskaita2001.htm

2.Žurnalas ,,Computer Bild“.