Elektroninių parduotuvių tendencijos
TURINYS
ĮVADAS 3
1. ELEKTRONINĖ KOMERCIJA 5
1.1 El. komercijos samprata 5
1.2 El. komercijos kategorijos 6
1.3 El. komercijos taikymas 8
2. ELEKTRONINĖS PARDUOTUVĖS 9
2.1 Elektroninės parduotuvės samprata 9
2.2 El. parduotuvių kūrimas 9
2.3 El. parduotuvių saugumas, patikimumas 12
2.4 El. parduotuvių privalumai 13
3. EL. PREKYBA LIETUVOJE 15
3.1 Statistika 15
3.2 Lietuviškų el. parduotuvių apžvalga 16
3.2.1 www.books.lt 16
3.2.2 www.muge.lt 17
IŠVADOS 19
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 21
PRIEDAI 22ĮVADAS
Galima drąsiai teigti, kad pastaraisiais dešimtmečiais žmonijos vystymosi
pažangą lemia naujų informacinių technologijų kūrimas ir vystymas. Jos tapo
lengvai prieinamos kiekvienam žmogui. Asmeninis kompiuteris daugumai mūsų
tapo ttokia pati būtina ir neatskiriama aplinkos dalis kaip šaldytuvas,
televizorius ar telefonas. Jo panaudojimo galimybės auga taip sparčiai, kad
net sunku įvardinti veiklos sritis, kuriose jie nebūtų naudojami. Šiuo metu
informacinės technologijos plačiai taikomos įvairiose srityse: tokiose kaip
ekonomika, laisvalaikio praleidimas, administravimas, valdymas, švietimas.
O Internetas tapo ne tik priemonė rasti mus dominančią informaciją, skirti
laiką pramogoms ir bendravimui su kitais Interneto lankytojais, bet ir
puiki vieta realizuoti savo sumanymus ir pritaikyti pasaulinį tinklą savo
verslo reikmėms. Tokiais sumanymais gali būti ir nuosavo tinklalapio
kūrimas arba net elektroninės parduotuvės aatidarymas Internete.
Mano manymu, elektroninė prekyba (el. prekyba) yra naujas (Lietuvoje
atsiradęs tik 1997 m.), bet dideliais tempais besivystantis verslas. Būtent
dėl to ir pasirinkau šią temą: „Elektroninės prekybos tendencijos“, o noras
sužinoti kuo daugiau apie šią sferą, kursinio darbo rašymą pavertė
malonumu. Tema bbus aktuali tiems, kas jau užsiiminėja elektronine prekyba,
ir, žinoma, tiems, kurie dar tik galvoja apie savo verslo pradžią Interneto
tinkle. El. prekyba Lietuvoje dar tik bando išaugti iš vystyklų, todėl
manau, kad dabar yra pats tinkamiausias laikas ją analizuoti.
Kursinio darbo tikslas yra ištirti el. parduotuvių vystymosi tendencijas.
Uždaviniai tikslui pasiekti:
• iš surinktos medžiagos bandyti nustatyti, kokioje stadijoje
šiandien yra el. prekyba;
• ištirti el. prekybos saugumo problemas;
• išanalizuoti el. prekybos privalumus ir trūkumus;
Darbe naudojami šie tyrimo metodai: stebėjimai ir analizė, kurie, mano
manymu, geriausiai aprašo ir pavaizduoja mano darbo tikslą.
Stebėjimai buvo naudojami statistinių duomenų surinkimui. Per dvi
savaites buvo stebimi kelių lietuviškų el. parduotuvių-vitrinų dalyvių
lankomumo skaitliukai, kurie padėjo įvertinti vartotojų lankomumo dažnumą
lietuviškose elektroninėse parduotuvėse.
Analizei atlikti buvo naudojami įvairūs statistiniai duomenys, teorinė
medžiaga, teises aktai, straipsniai iš Interneto apie elektroninę komerciją
ir t.t. Galutiniams rezultatams gauti, buvo analizuojama visa prieinama
medžiaga.
Darbui apie elektroninės komercijos plėtros Lietuvoje galimybes atlikti
buvo naudojami tokie pagrindinai leidiniai: Sodžiutė L. ir Sūdžiaus V.
2003m. knyga „ Elektroninė komercija: prielaidos, struktūra, principai“,
Statistikos Departamento medžiaga, bei medžiaga iš Interneto apie
elektroninę komerciją.
Pagrindinė problema rašant darbą buvo rašytinės medžiagos trūkumas.
Galbūt informacijos nėra dėl to, kad pati tema glaudžiai siejasi su
Internetu. Taigi didžiąją dalį informacijos radau ne bibliotekoje, o
Internete, kuriame pavyko atrasti naujausią statistiką ir tirti el.
parduotuvių tinklalapius.
Aš manau, kad mano atliktas darbas padės geriau suprasti tą aplinką,
kurioje dabar yra el. komercija, o būtent el. prekyba, o tai leis įvertinti
jos tendencijas. 1. ELEKTRONINĖ KOMERCIJA
Elektroninė komercija prasiskverbė į visas kasdieninio gyvenimo formas:
nuo įgaliojimo, leidžiančio naudotis jūsų kreditine kortele, iki
išankstinio kelionės užsakymo per globalinį tinklą, piniginių pervedimų iš
viso pasaulio, prekybos terminalų naudojimo mažmeninėje prekyboje,
elektroninės bankininkystės ir politinių kompanijų organizavimo, ir netgi
laidotuvių organizavimo. 1.1 El. komercijos samprata
Tikriausiai kiekvienas girdėjome frazę „elektroninė komercija“ (el.
komercija). Apie ją prakalbus, daugelis ima galvoti apie Internetą, o
būtent apie „pasaulinį voratinklį“ (World Wide Web – WWW). Tačiau El.
komercija neapsiriboja vien tik „pasauliniu voratinkliu“, bet apima visas
komercines veiklas, atliekamas elektroninių priemonių pagalba – telefono,
fakso, kompiuterio ir pan.
Visuotinai pripažinto El. komercijos apibrėžimo nėra. El. komercija yra
daug daugiau nei vien tik prekių ir paslaugų pirkimas ir pardavimas
Internetu, tačiau būtent apie šią sritį bus kalbama šiame darbe. Iš esmės
tai yra verslo organizavimo modelis, kuris apima bet kokią komercinę
transliaciją atliktą elektroniniu būdu – elektroninėmis priemonėmis,
elektroninėje aplinkoje ir pan.
Kadangi tai yra verslas, todėl kiekvieno asmens, besiverčiančio el.
komercija, tikslas yra pelnas. Šis naujas verslas pasižymi sparčiai
besiplečiančiomis pasiūlos galimybėmis, didėjančia visuotine konkurencija
bei milžiniškais vartotojų lūkesčiais.
Elektroninė komercija – smarkai besivystanti sritis, jai reikalingi
technologiniai patobulinimai ir pasikeitimai, kad funkcionavimas būtų
perspektyvus. El. komercija suderino pažangiausias kompiuterines ir
informacines technologijas bei naujausių klientų poreikių tenkinimą, kas
leido pakeisti žmonių požiūrį į tradicinį verslą. Įvairių autorių el.
komercijos apibrėžimai skiriasi, todėl teisinga būtų pateikti keletą:
• el. komercija – tai prekybinis veiklos būdas, kai sutartys sudaromos,
o prireikus ir vykdomos naudojant informacines technologijas bei
priemones, kompiuterių tinklais keičiantis elektroniniais duomenų
pranešimais (pagal daiktų pardavimo ir paslaugų teikimo, kai sutartys
sudaromos naudojantis ryšio priemones, taisykles) [Sodžiutė L; Sūdžius
V. 2003, p.9];
• elektroninė komercija – tai naujos formos prekyba prekėmis ir
paslaugomis vykdoma interneto tinkle, kur bendraujama su pirkėju ar
klientu ir pardavėju ar paslaugų teikėju kompiuteriais [Balabanov,
2001, p.190-191. Rus.].
Prekių ir paslaugų pardavimas Internete skiriasi nuo tradicinės prekybos
parduotuvėje, nes pirkėjas gali galvoti apie pirkinį tik kelias sekundes.
Tuo tarp yra visiškai nesvarbu kur yra parduotuvė, parduodanti jums prekes
ar paslaugas. Nors ką tik buvo užsiminta, kad El. komercija skiriasi nuo
tradicinės prekybos parduotuvėje, visgi lieka nemažai panašumų. Kaip ir
įprastą verslą, El. komerciją sudaro trys pagrindinai elementai:
• dalyviai: valstybė, vartotojai, partneriai, gamintojai bei kiti
rinkos dalyviai ir verslo infrastruktūra;
• procesai: technologiniai, tyrimo, logistiniai, analizes ir kiti;
• tinklai: korporaciniai, Internetas, komerciniai ir kiti
universalūs, specializuoti ar žinybiniai.
Kadangi abiejų, tradicinio ir elektroninio, verslų pagrindas yra tas
pats, todėl šitų trijų elementų sandūroje susidaro palankios galimybės El.
komercijai formuotis ir plėtotis.
Todėl prieš pradedant verstis elektronine komercija Internete, labai
svarbu sekti naujų technologijų vystymąsi ir pasikeitimus. El. komercija
paverčia Internetą iš paieškos ir pramogų mechanizmo į globalinę
informacijos paieškos bazę. Tik per keletą metų Internetas pavirto iš
naujovės į kasdieninio gyvenimo būtiniausią priemonę, be kurios šiuo metu
beveik negalima išsiversti žmogui, užsiimančiam verslu.
Internetas suteikia tokias pačias galimybes verstis el. komercija arba
el. verslu regione, kokias – greitkelis automobiliui. Įmonių ar kompanijų
vadovai naudojasi Interneto ištekliais, kad surinktų juos dominančią
informaciją apie konkurentus, geriausias žaliavų pristatymo sąlygas;
eko.nomiškai apsimokančius partnerius, bei pardavimų apimtį.
Lietuvos įmonės, užsimaniusios padidinti savo apyvartą, naudoja tokias
el. komercijos formas kaip: elektroninė parduotuvė, elektroninis aukcionas,
elektroninė bankininkystė, elektroninis draudimas, elektroninė birža –
visas verslo formas, kurios gali būti įdiegtos per Interneto tinklą. 1.2 El. komercijos kategorijos
El. komercija gali apimti įvairias informacijos judėjimo bei sąveikos
sferas. Norint įžvelgti plačias elektroninių priemonių taikymo galimybes,
pravartu į El. komerciją pasižiūrėti keliais aspektais. Taigi pagal
elektroniniu būdu bendraujančias šalis el. komerciją galima skirstyti į
tokias kategorijas:
• verslas – verslui (kategorija apima įmonių tarpusavio bendravimą
elektroninėmis priemonėmis. Pavyzdžiui, įmonė, naudojanti tinklą
susisiekti su savo tiekėjais, užsakyti prekes, pasikeisti dokumentais
bei atsiskaityti elektroniniu būdu. Visa tai yra pasiekiama 24
valandas per parą 7 dienas
per savaitę. Tokia El. komercija pasaulyje
sėkmingai vyksta jau keletą metų, ypač vadovaujantis Elektroninės
informacijos mainų (Electronic Data Interchange) protokolu per
privačius ar specialiai tam sukurtus tinklus. Elektroninės priemonės
pirmiausia leidžia įmonėms efektyviau vykdyti savo vidaus operacijas,
suaktyvinti bendradarbiavimą, padidinti efektyvumą, sukurti naujų
elektroninių verslo paslaugų);
• verslas – vartotojui (kategorija daugiausiai nusako elektroninę
mažmeninę prekybą, todėl dažnai vartotojas, išgirdęs apie el.
komerciją, įsivaizduoja būtent šios kategorijos apimtį, nors tai tėra
tik viena el. komercijos sričių);
• vartotojas – vartotojui ((kategorija aprėpia elektroninius vartotojų
tarpusavio santykius. Tai gali būti informacijos apsikeitimas tinklu
arba elektroniniai aukcionai);
• valstybinė institucija – verslui (kategorija nusako elektroninį
bendradarbiavimą tarp verslo ir valstybinių institucijų. Pavyzdžiui,
viešų valstybės aktų skelbimas Internete, kur įmonės savo nuomonę
reiškia elektroniniu būdu. Ateityje ši sritis įtrauktų verslo
dokumentų tvarkymą, siuntimą bei registravimą tinklu, kasdienių
transakcijų, kaip PVM grąžinimas ir daugelio kitų biurokratinių
operacijų elektronizavimą. Tai leistų sparčiau bendrauti, mažinti
transakcijų išlaidas ir valstybės reguliavimą);
• valstybinė institucija – vartotojui (kategorijos pavyzdžių pasirodys
ateityje, kai sparčiai besiplečiančios verslas-vartotojui bei
valstybinė institucija-verslui sritys pastūmės valstybę plėtoti savo
elektroninę veiklą tokiose srityse, kaip informacijos skleidimas,
mokesčių, sveikatos apsaugos ar švietimo programų įgyvendinimas);
• valstybinė institucija – valstybinei institucijai (sritis aprėpia
valstybės valdymo bei administravimo perorganizavimą panaudojant
informacines technologijas. Jau dabar pasaulyje matyti vadinamosios
„Elektroninės vyriausybės“ strategijos užuomazgų, kurios įgyvendinimas
lems vyriausybės veiklos kitimą taikant elektroninio verslo metodus
valstybiniame sektoriuje. Kitimas įtrauks bendravimą tarp valstybinių
institucijų, centrinės ir vietinės valdžios sprendimų priėmimą. Tai
turėtų lemti didesnį informacijos valdymo tikslumą bei efektyvumą,
mažesnes transakcijų išlaidas, operatyvesnę informacijos kaitą). 1.3 El. komercijos taikymas
Elektroninės komercijos sprendimai taikomi įvairioms verslo sferoms:
• prekybai, pardavimams ir reklamai;
• tiekimui;
• finansavimui ir draudimui;
• prekybiniams sandoriams: užsakymams, pristatymams, mokėjimams;
• produkto pateikimui;
• produkto vystymui;
• dviejų organizacijų bendradarbiavimui;
• valstybės reguliavimui (lengvatos, leidimai, mokesčiai, muitai ir kt.
);
• logistikai;
• skaitmeniniam prekių pardavimui;
• apskaitai;
• ginčų sprendimui ir t.t. 2. ELEKTRONINĖS PARDUOTUVĖS
2.1 Elektroninės parduotuvės samprata
Elektroninė pparduotuvė (el. parduotuvė) – tai Interneto svetainė, kur
galima „išdėlioti“ savo prekes ar pristatyti paslaugas, o vartotojai gali
jas nusipirkti ar užsisakyti neišeidami iš namų ar įstaigos.
El. parduotuvės yra realių parduotuvių analogai, kur galima pamatyti
prekes, gauti jų išsamų aprašymą. Norint tokiose parduotuvėse nusipirkti
prekių, tereikia jas įdėti į „virtualų krepšelį“ ir ateiti prie „kasos“,
kur reikia užpildyti pirkėjo registracijos bei pirkimo formą ir sumokėti
jums patogiausiu būdu, o logistikos kompanija pristatys prekes į namus.
Pirkėjui susirasti ir apžiūrėti prekę Internete patogu ir paprasta, juo
labiau, kai pprekės pristatomos su išsamiais aprašymais ir nuotraukomis. 2.2 El. parduotuvių kūrimas
Kuriamas el. parduotuvės tinklalapis turi būti paprastas, bet
informatyvus. Lankytojui turi būti lengva patekti į tinklalapį, rasti jame
norimą informaciją ir sparčiai judėti puslapyje. Daugelis vartotojams
skirtų puslapių suprojektuoti 640×480 ekrano raiškai. Puslapio informacinis
plotis turi būti visada lygus 600 pikselių. Todėl elementų bendras plotis
neturi viršyti 600 pikselių. Svarbiausi informacijos elementai neturi
viršyti 400 pikselių aukštį. Reikia palikti 125×150 kairiąją navigacinę
juostą, paliekant 450 pikselių pločio turiniui. Jei ekranas bus 800×600
pikselių skiriamajai gebai, reikia elementus talpinti į 760 pikselių plotį
ir 520 pikselių aukštį. Kuriant tinklalapį, yra pasiekiamos 216 spalvų iš
256 galimų.
Grafikai ir įvairūs mygtukai turi būti GIF formato. Daugelis grafikos
projektavimo programų (Adobe PhotoShop, JASC’s Paint Shop Pro ir kt.) yra
su palete, kurią turi būti įmanoma importuoti į kuriamus grafikus,
įsitikinant, kad naudojamasi korektiška spalvų gama. Reikia gerai
pasirinkti ne tik GIF paveikslėlių spalvas, bet ir pagrindo, šriftų ir kitų
elementų spalvas.
Norint turėti plačią vartotojų auditoriją, reikia būti tikram, kad
kuriamas puslapis gerai veikia ne tik su naujomis naršyklėmis IE6, IE5,
Netscape 4, Get, bet ir su IE3, Netscape 3, Web TV, Opera ir kt. Tai
reiškia, kad noras naudoti JavaScript, ActiveX valdyklius (controls) ir
kt., jūsų kuriamame puslapyje yra ne tik vienintelis noras, reikia viską
puikiai suderinti. Jei norima naudoti kaskadinius stilius (Cascading Style
Sheets (CSS)), patartina savo kuriamą tinklalapį konstruoti IE4, Netscape
4 naršyklėmis.
Žinoma, visada norima sukurti ne tik gražų, bet ir sparčiai veikiantį
el. parduotuvės tinklalapį. Tada reikėtų minimizuoti paveikslėlių
naudojimą, pačius puslapius padaryti mažesnius. Didesnį informacijos kiekį
yra geriau pernešti į kitus puslapius. Tačiau reikia pagrindinį
informacijos kiekį puslapyje išdėstyti bent per tris spustelėjimus puslapio
viduje.
Kuriant el. parduotuvę, naudinga susidaryti puslapio prototipą,
naudojant pasirinktąjį grafinį paketą (pvz., Paint Shop Pro), kurį verta
konvertuoti į ASP ruošinį ir jų visą laiką naudoti per sesiją. Patartini
šie prototipo kūrimo žingsniai:
• sukurti 600×400 pikselių dokumentą;
• pasirinkti puslapio vardą, kuris atspindėtų el. parduotuvės būvimą
(logotipas ar pan.);
• atkreipiamas dėmesys į navigaciją. Ypač tai svarbu, norint gerai
atlikti el. pardavimus. Reikia vartotojui turėti:
– paieškos dėžutę;
– aiškius mygtukus ir nuorodas, nurodančias į el. parduotuvės skyrius
ir padalinius;
• paskutinis prototipo elementas yra navigacijos juosta, kurią vertėtų
patalpinti kairėje puslapio dalyje. Ši juosta naudotina antros eilės
navigacijai vykdyti. Tai turėtų būti informacija apie pasirinktąjį el.
parduotuvės skyrių. Ten patalpinama ir paieškos dėžutė. Naudojant
640×480 skiriamąją gebą, patartina navigacinę juostą padaryti 125
pikselių pločio.
Sukurtąjį prototipą paverskime ASP puslapių aibe, kurią galėsime naudoti
per visą sesiją. Svarbu šį prototipą padalinti į HTML lentelių aibę.
Lentelės viršutinės ląstelės dažniausiai talpina grafinius GIF
paveikslėlius, kurie įįdedami į ląsteles tiesiogiai. Kairioji navigacijos
juosta gali būti kita lentelė, kuri įterpiama į juostos pagrindinę ląstelę.
Patalpinkime puslapio paveikslėlius į pakatalogį, pavadindami jį viena
raide, darykime ir visais kitais skriptais ir kitais puslapio katalogais,
ir tai labai padės taupant puslapio juostos plotį. Bet katalogų pavadinimai
turi būti informatyvūs, todėl juos vadinti po vieną r.aidę nereikėtų, o
reikėtų parinkti maksimaliai sutrumpintus, bet dar informatyvius
pavadinimus.
El. parduotuvės sukūrimas reikalauja gana nuoseklaus ir sudėtingo darbo,
kuris galėtų būti suskirstytas taip:
1. Sukūrimas – paruošimas – tai pati darbo pradžia, kai reikia sukurti
nelabai sudėtingą elektroninio panaudojimo turinį ir jį įdiegti. Tokie
instrumentai yra:
• programavimo kalbos (Java, Perl, VB, Delphi, HTML, XML ir kt.);
• pavyzdžiai (įvedimo ir išvedimo šablonai);
• daugiakalbis teksto palaikymas;
• tinklalapių dizainas ir kūrimas.
2. Saugojimas – priklausomai nuo poreikių saugojimui reikia skirtingų
sistemų. Jei kelių elementarių puslapių (HTML kalba) sukūrimui pakanka
paprastojo Web serverio, tai stambiam el. verslui reikia:
• paruošiamojo serverio;
• duomenų bazės serverio duomenų bazės administratoriams;
• duomenų bazės;
• šablonų;
• indeksavimo sistemų paieškoms mašinoms;
• duomenų banko administravimo sistemos.
3. Paskirstymas – čia svarbūs serveriai, atsakantys už statinį arba
dinaminį tūrinio paruošimą. Priklausomai nuo tikėtino vartotojų skaičiaus
vykdomas geografinis serverių paskirstymas ir kopijuojamas jų turinys.
4. Panaudojimai – jie duoda vartotojui reikiamą funkcionalumą ir
interaktyvumo galimybes. Būna:
• saugos
užtikrinimas (registracija, identifikacija, kodavimas);
• interaktyvumo palaikymas (ryšys, paieškos tarnybos, bendravimas,
navigacija, užklausos);
• el. užsakymai.
Elementai, kurie yra privalomi kuriant elektroninę parduotuvę:
• naujienos;
• katalogas;
• informacija apie gamintoją;
• informacija apie išpardavimus;
• operatyviai atnaujinami duomenys;
• diskusijos.
Sėkmės strategija:
• nustatyti savo tikslinę auditoriją;
• sukurti savo verslo viziją Internete;
• realiai įvertinti savo poreikius, išteklius ir galimybes. Į projekto
kūrimą įtraukti ir anksčiau nesusijusių su tokia veikla žmonių;
• pradėti nuo nesudėtingo tinklalapio;
• pasirinkti konsultantus, vėliau pplėstis;
• reklamuoti savo projektą;
• domėtis lankytojų nuomone;
• analizuoti veiklos rezultatus, verslo aplinką, konkurentus, finansų
rinkas, verslo ir technologijų tendencijas. 2.3 El. parduotuvių saugumas, patikimumas
Interneto ryšio pigumas ir prieinamumas daugeliui vartotojų lemia tai,
kad būtent šis būdas ir yra pagrindinis užsiimant elektroniniu verslu.
Tačiau būtent dėl to populiarumo, atvirumo ir prieinamumo plačiajai
publikai, yra gana didelė nesaugumo rizika. Internetas yra lygiai taip pat
atviras ir visiems tiems vartotojams, kurie gali siekti neteisėtos
finansinės naudos ar tiesiog nori pakenkti kitiems vartotojams ir
informacinėms sistemoms. Konkrečios el. parduotuvės sistemos vartotojai
paprastai turi prieigą prie svarbios ir netgi konfidencialios informacijos,
taigi ir galimybę perduoti ją tretiesiems asmenims, pakeisti jos turinį ar
sunaikinti. Dėl šių priežasčių elektroninio verslo sistema privalo būti
apsaugota ir nuo išorinių, ir nuo vidinių subjektų kenkėjiškų veiksmų.
El. pparduotuvių saugumo sistema yra kuriama ir diegiama tik įvertinus
daugybę įvairių veiksnių bei parinkus labiausiai tinkantį saugumo priemonių
komplektą. Todėl labai svarbi yra sistemos administratorių kvalifikacija ir
kompetencija.
El. versle išskirtinį vaidmenį vaidina informacijos apsauga. Norint
užtikrinti el. parduotuvės informacijos saugumą, reikia:
• tiksliai žinoti, kokią informaciją, duomenis ar jų apdorojimo bei
mainų procesus reikia apsaugoti;
• išsiaiškinti el. verslo grėsmes ir pažeidžiamumus;
• nustatyti priimtiną mąstą rizikos, kylančios dėl el. verslo
pažeidžiamumų;
• sukurti rizikos mažinimo strategiją, ją įgyvendinti ir tobulinti.
Strategiškai galima remtis tokiais parengiamaisiais veiksmais:
• atlikti dirbtinį el. parduotuvės puolimą; taip išsiaiškinamos
silpnosios el. verslo sistemos vietos;
• atsižvelgus į žinomus ir atliktos simuliacijos metu atskleistus naujus
trūkumus, sudaryti silpnųjų sistemos vietų sąrašą;
• sukurti ir išplatinti tarp vartotojų saugaus ddarbo su sistema
taisykles;
• sukurti techninius reikalavimus sistemos priežiūrai, jos plėtrai,
modernizavimui, nuolat atlikti sistemos auditą.
El. parduotuvės informacijos apsauga, kaip, beje, ir kitos apsaugos
sritys, nėra vienkartinis procesas ir turi būti nuolatos tobulinama.
Informacijos apsauga yra ypatingai įtakojama informacijos technologijų
vystymosi ir todėl gana sparčiai keičiasi. 2.4 El. parduotuvių privalumai
Internete pasiūlymų pirkti – apstu. Pasinaudoję paieškos sistema gausite
daug nuorodų į Interneto svetaines, kuriose jums pasiūlys pirkti net ir
tokias smulkmenas kaip kojines. Internete parduodama kone viskas.
Internetinių parduotuvių svetainėse skelbiama, kad pirkti Internetu net
labai verta. Pirkėjai viliojami įvairiai. Vienoje el. parduotuvėje rašoma:
„Prisimenate tą karštą dieną, kai prisipirkote du didelius krepšius prekių
ir keli metrai nuo parduotuvės iki jūsų namų jums atrodė ilgiausias
pasaulyje atstumas? Pirkite Internete ir tai niekada nepasikartos. Prekes
jums pristatys tiesiai į namus“. Pirkėjams patogu pirkti, bet ar apsimoka
įkurti tokias parduotuves? Pabandysiu pateikti keletą el. parduotuvės
privalumų lyginant su paprasta parduotuve:
• didesnė prieiga (el. parduotuvėje pristatomos prekės bus prieinamos ne
tik to miesto, kuriame buvo sukurta parduotuvė, bet visos Lietuvos ir
ne tik miestų ir kaimelių gyventojams);
• didesnis pirkėjų skaičius (kadangi parduotuvė bus prieinama iš bet
kurios vietos, kur tik yra Internetas, išsiplečia pirkėjų skaičius);
• išlaidų mažinimas (jums nereikės kiekviename mieste įrengti atskiros
parduotuvės, pirkti baldų, samdyti pardavėjų, kitų darbuotojų ir pan.
El. parduotuvės administravimas trunka tik keletą valandų ir tam
nereikia daug žinių);
• galimybė pasiūlyti mažesnes kainas (dėl sumažėjusių išlaidų);
• naujos verslo galimybės (elektroninė parduotuvė suteikia galimybę
pristatyti ir pateikti rinkai visiškai naujus produktus ir paslaugas);
• neribotas darbo laikas (elektroninė parduotuvė dirba 24 valandas, 7
dienas per savaitę, t. y. pirkėjai prekes galės užsakyti bet kuriuo
jiems tinkamu metu);
• nereikia pirkti ir kaupti prekių el. parduotuvės savininkui.
2.5 El. parduotuvių trūkumai
Remiantis rinkodaros ir konsultacijų bendrovės „IMC“ apklausa apie
lietuviškas el. parduotuves, matome, kad apklaustieji šiame naujame versle
įžvelgia daugiau minusų nei pliusų (žiūr. 1 priedą). Mano manymu, taip yra
būtent dėl to, kad šis verslas dar tik vystosi, o besivystant ir
susiduriama su įvairiomis kliūtimis ir problemomis:
• sistemos ir sprendimai ne visada būna suderinami. Organizacijos kuria
ir diegia savas el. parduotuvių sistemas ir produktus, o tai
reikalauja įvairių standartų ir modelių, palaikančių šias sistemas. Be
to, sistema turi sugebėti aptarnauti klientus.
• Nauji sprendimai ne visada suderinami su jau esamomis sistemomis.
Organizacijos nenori nutraukti savo eksploatuojamų sistemų veiklos ir
naudoti visai naujas el. verslo sistemas.
• Plėtra ir projektavimas kainuoja. Būtina atsižvelgti ne tik į
projektavimui ir plėtrai skirtas lėšas, bet ir į tolesnes sistemų
palaikymo ir plėtros išlaidas.
• Reikia palaikyti elektroninių duomenų mainų standartus. Naujausios el.
prekybos sistemos turi atitikti standartus, kurie yra naudojami
saugiam verslo ir finansinių duomenų apsikeitimui tarp dviejų
suinteresuotų pusių.
• Ne visada patogu priimti apmokėjimus. Daugybė apmokėjimo standartų
apsunkina el. prekybos sistemų projektavimą. 3. EL. PREKYBA LIETUVOJE
1997-ųjų metų parodoje „InfoBalt“ buvo pristatytos firmų „CompSoft“ ir
„Penki kontinentai“ panašios savo funkcionalumu Interneto prekybos sistemos
buvo iš tikrųjų naujienos. Galima teigti, kad būtent 1997-ieji ir yra tie
metai, kai elektroninė komercija pasiekė ir Lietuvą. Tiesa, šiandien el.
komercija mūsų šalyje nėra taip išsiplėtojusi kaip kitose pasaulio šalyse.
Tai parodo tyrimas, kurį atliko bendrovė „The Economist Intelligence Unit“
. Danija, Didžioji Britanija ir Švedija yra priskiriamos prie palankiausias
sąlygas turinčių šalių pasaulyje plėtoti el. verslą. Šiais metais pirmą
kartą į šį sąrašą įtraukta ir Lietuva, tačiau ji likusi toli „užnugaryje“ –
iš 64 valstybių mūsų šalis yra 38 vietoje (žiūr. 2 priedą). 3.1 Statistika
Elektroninė prekyba mūsų šalyje vis dar yra vystykluose – palygindami
Lietuvą ir Vakarų šalis, pripažįsta tiek internetinių parduotuvių
savininkai, tiek informacinių technologijų specialistai bei statistikos
departamentas. Atlikto tyrimo duomenys rodo, kad trečiąjį 2003 metų
ketvirtį prekes ir paslaugas Internetu pirko ar užsakė tik 0,9 procento
visų apklaustųjų, arba 3,2 procento respondentų, kurie naudojosi Internetu
(žiūr. 3 lentelę).
Į klausimą, kodėl nesinaudojo elektronine prekyba, dauguma (76 proc.)
respondentų atsakė, kad nebuvo reikalo. Kas trečias, nesinaudojęs
elektronine prekyba, paminėjo, kad pirkti parduotuvėje, kai matai prekę,
yra patogiau, kas septintas – elektronine prekyba nepasitiki. Tokie yra
informacinių technologijų naudojimo namų ūkiuose tyrimo duomenys. Tyrimo
metu buvo apklausti 2483 namų ūkiai ir 5219 15-74 metų amžiaus asmenų, šių
namų ūkių narių.
O štai rinkodaros ir konsultacijų bendrovės „IMC“ atliktas tyrimas rodo,
kad potencialių klientų turimos informacijos apie el. parduotuves ir jų
pasiūlymus bei motyvacijos pirkti prekes Internetu trūkumas yra pagrindinės
el. komercijos plėtros kliūtys Lietuvoje.
Apklausus daugiau nei 700
vyresnių nei 18 metų Internetu besinaudojančių
asmenų, paaiškėjo, kad dauguma jų neturi pakankamai informacijos apie el.
parduotuves Lietuvoje, tačiau Internete vis dažniau ieškoma informacijos
apie tradicinėse parduotuvėse perkamas prekes. 73 proc. apklaustųjų
negalėjo įvardinti nei vienos Lietuvos Internete esančios parduotuvės. Net
geriausiai žinomas lietuvišką Interneto parduotuves žino ne daugiau nei 10
proc. apklaustųjų. Tarp geriausiai žinomų lietuviškų Interneto parduotuvių
yra „Omnitel Mugė“, „Office 1″, „Baze.lt“, „Super.lt“ ir „Patogu pirkti“.
Tyrimo metu nustatyta, kad tik 3 proc. apklaustųjų yra pirkę
lietuviškose Interneto parduotuvėse. Tik kiek daugiau nei 1 proc. tai daro
nuolatos. Tačiau net 57 proc. apklaustųjų dažnai ieško informacijos apie
planuojamus pirkinius Internete. 32 proc. pirkėjų prekių pasirinkimo
sprendimus įtakoja Internete pateikiama informacija apie jas.
71 proc. Internete informacijos apie prekes ieškančių asmenų visų pirma
jos dairosi gamintojų svetainėse, 24 proc. – pardavėjų svetainėse, likusi
dalis – specializuotose Interneto svetainėse. 48 proc. informacijos
ieškančių Interneto vartotojų visų pirma ieško prekių pristatymų ir
techninės informacijos, 26 proc. – kitų pirkėjų atsiliepimų, 12 proc. –
galimybės palyginti skirtingų gamintojų prekes ir skirtingus modelius, 8
proc. – praktinių pritaikymo ir naudojimo patarimų, 6 proc. – kitos
informacijos.
Pagrindiniais prekių pirkimo Internetu trūkumais apklausoje buvo
įvardinti asortimento siaurumas, negalėjimas apžiūrėti ar išbandyti prekę,
neaiškumas dėl prekių grąžinimo galimybių ir garantijos, sudėtinga prekių
ir informacijos paieška Interneto parduotuvėse, pristatymo kaina,
atsiskaitymo už pirkinius sudėtingumas, pristatymo trukmė bei bbūtinybė būti
reikiamu laiku namuose.
Pagrindiniais prekių pirkimo Internetu privalumais yra galimybė
apsipirkti neskubant, žemesnės Internetu parduodamų prekių kainos ir
galimybė prekes užsakyti visą parą. 3.2 Lietuviškų el. parduotuvių apžvalga
Mintis perkelti mažmeninę prekybą į Internetą mūsų verslininkams jau
neatrodo beprotiška – vis dažniau išgirstame apie lietuviškame Voratinklyje
atsidarančias naujas sritis, kuriose galima įsigyti įvairių prekių bei
paslaugų. Naudodamasi lietuviškomis paieškos sistemomis suradau nemažai
Interneto svetainių, kurios bent jau vadina save Interneto parduotuvėmis
(žiūr. 3 priedą). 3.2.1 www.books.lt
Virtualus knygų pasaulis „Books.lt“ – tai knygynas, kuriame siūlomas
platus knygų, kompaktinių diskų, vaizdo kasečių ir žurnalų asortimentas, o
jame apsilanko vis daugiau žmonių – vien per balandžio mėnesį apie 12000
(vidutiniškai po 400 lankytojų per dieną). Šiame knygyne nepasiklysite, o
ir prekių nereikės ilgai ieškoti, nes jų galima ieškoti kataloge, patogiai
suskirstytame pagal kategorijas, arba pasinaudojant paieškos mechanizmu
pagal raktinį žodį, nurodant knygos autorių, leidimo metus, kainą ar kitus
požymius. Šiame portale pateikiamas išsamus prekių aprašymas su nuotrauka,
galima stebėti prekių populiarumo statistiką, skaityti kitų pirkėjų
nuomones apie prekes, kas yra tikrai patogu, norint išsirinkti geriausią
prekę. Tiesa, pristatymas kainuoja 5 Lt, o tai juk nėra daug, jei prekės
keliaus 300 km. ar pan.
Atsiskaityti galima banko mokamosiomis kortelėmis „VISA“, „VB Visa
Electron“, „VB banko kortele“, „Eurocard/MasterCard“, „VB Maestro“. Duomenų
perdavimo saugumas garantuojamas SSL (Secure Sockets Layer) protokolu (128
bitų kodavimo raktas). Taip pat atsiskaityti už prekes galima banko
pavedimu arba grynaisiais.
Banko mokamosiomis kortelėmis atsiskaitoma per Virtualųjį autorizacijos
modulį (VAM 1.0), kurį UAB „Penki kontinentai“ sukūrė ir įdiegė 1999 m. Tai
iki šiol vienintelė Lietuvoje veikianti banko mokamųjų kortelių
autorizavimo per Internetą sistema. 3.2.2 www.muge.lt
Tinklalapyje www.muge.lt skelbiama, kad Omnitel mugė – tai didžiausi
elektroninio verslo vartai Lietuvoje. Galbūt tai ir tiesa, juk čia
talpinama net dešimt veikiančių parduotuvių, suskirstytų pagal prekes:
mobilieji telefonai, kompiuteriniai žaidimai, vaistažolių preparatai ir
vitaminai, audio, video aparatūra, laikrodžiai, knygos ir pan. Čia, kaip ir
kitose el. parduotuvėse galima pirkti labai patogiu būdu: neiškėlus kojos
iš namų apžiūrėti mugės prekystalius, pasirinkti pageidaujamą prekę, patogų
mokėjimo būdą, užsakyti ir gauti ją tiesiai į namus. Šiuo metu mugėje
galima įsigyti Omnitel mobiliuosius telefonus, jų priedus, muzikos bombos
kompaktinius diskus, paslaugos Extra mokėjimo korteles, tapti paslaugos
extra abonentais. didėjant mugei, prekių bei paslaugų sąrašas ilgės.
Užsakant prekes, vertėtų nepamiršti nurodyti tikslaus savo adreso bei
telefono numerio. Su užsakovu susisieks konkrečios parduotuvės agentas ir
sutars dėl pristatymo laiko bei vietos. Paprastai prekės pristatomos
greičiau nei per 5 kalendorines dienas.
Už prekes galima atsiskaityti įvairiais būdais:
• grynaisiais (už prekę sumokėsite tik ją pristačius. mugės darbuotojas
jums pateiks mokėjimo gavimą patvirtinantį dokumentą. Jums bus
suformuotas mokėjimo pavedimo kvitas, kurį turite patvirtinti jūsų
banke. nepatvirtinus šio pavedimo per 5 paras, užsakymas yra
atšaukiamas.);
• ttiesioginiu debetu (mokėti šiuo būdu galima, jei esate omnitel
klientas, turite vieną iš mokėjimo kortelių (Visa Electron, Visa
Classic, Lžūb Eurocard/Mastercard (standard, gold, business), Maestro,
Globus (standard, electron)), esate pasirašęs pavedimo sutartį su
omnitel, esate privatus asmuo, t.y. perkate prekes sau ir įgaliojate
omnitel nuskaityti mokėjimus nuo savo kortelės);
• mokėjimo kortelėmis Eurocard/Mastercard, Maestro.
Omnitel mugėje jūs taip pat galite parduoti savo prekes, žinoma, už tam
tikrą mokestį. Jei jūs norite vitrinoje patalpinti iki 30 prekių (kurių
kiekvieną galima aprašyti iki 255 ženklų), informacijai apie prekes užtenka
1Mb disko vietos, tai už tokią paslaugą per mėnesį jums teks sumokėti 39
Lt. O jei jūs norite sukurti didesnę parduotuvę, kuri užimtų iki 500 Mb
vietos, būtų galima naudotis visais atsiskaitymo būdais, tai kainuos 800 Lt
per mėnesį. IŠVADOS
Šiandien Interneto įtaka verslui – didžiulė. Vartotojų skaičius sparčiai
auga. Vis daugiau žmonių informacijos, prekių ir paslaugų ieško Internetu,
o ne vartydami katalogus ar skambindami telefonu. Taip šiuolaikinis žmogus
sutaupo ir laiko, ir išlaidų. Visos didžiosios pasaulio valstybės
pripažįsta elektroninės komercijos svarbą, skatina ją ir stengiasi
plėtoti ir palaikyti. Elektroninė komercija yra globali, jos nevaržo
valstybių sienos, nei kelių tūkstančių kilometrų atstumai tarp valstybių.
Todėl jos neturi varžyti ir skirtingos teisinės normos bei sistemos.
Elektroninei komercijai egzistuoti reikalinga ne tik teisinė bazė, bet ir
techninis pagrindas. Pats svarbiausias jo dalykas, užtikrinantis
elektroninės komercijos egzistavimą, yra įvairios šiuolaikinės
technologijos, kurių pagalba gali būti išspręsti įvairūs uždaviniai. Patys
svarbiausi jų elektroninėje komercijoje yra: plėtra, teisinga strategija,
bendravimas su klientais, atsiskaitymų sistema bei saugumo užtikrinimas.
Elektroninė komercija ir elektroninis verslas, Interneto pagalba leidžia
sujungti intraneto ir ekstraneto tinklus į vieną globalią sistemą. Jos
organizavimas leidžia pasiekti optimaliausius verslo sprendimus su
vartotojais, gamintojais ir tiekėjais. El. verslas prieinamas 24 valandas
per parą, 7 dienas per savaitę. Pastoviai vyksta pokyčiai jos organizavimo
struktūroje, plačiai naudojamos šiuolaikinės informacinės technologijos.
Išskirtinis dėmesys taikomas, eksploatavimo išlaidoms ir gaunamoms
pajamoms, specifinių prekių ir paslaugų paklausai bei būtinumui kuo
greičiau atlikti verslo reikalus.
Produkcijos pristatymo sistema, leidžia užtikrinti el. prekybos
praktiškumą. To tikslas, tai efektyvumo didinimas el. prekybos
organizacijoje. Elektroninės komercijos organizacija per Interneto tinklą
leidžia nustatyti susisiekimą tarp visų komercinės organizacijos padalinių,
kad jie galėtų apsikeisti informacija. Taikant tokią sistemą, popieriniai
dokumentai pakeičiami elektroniniais laiškais. Intranet leidžia sujungti
užsakymų valdymo sistemą į bendrą tinklą, kuris leidžia greitai ir
operatyviai pristatyti prekes ir paslaugas.
El. prekybos pranašumai palyginus su tradicine prekyba yra mažesnės
kainos, ekonomiškumas, geriau pasiekiami vartotojai, kokybiškesnis ir
greitesnis klientų aptarnavimas. Dar labiau spartesni atsakymai,
paprastumas įsigyjant prekes elektroniniu būdu (nereikia specialaus
išsilavinimo), darbingumo didinimas, žinių rinkų kūrimas, bendras
informacijos naudojimas, naujų vartotojų kontrolė. Galimybės keistis
prekėmis ir paslaugomis bei didesnis pasirinkimas. Internetas yra geras
susisiekimo kanalas – jis yra greitas, patikimas, nebrangus
ir plačiai
prieinamas, stiprinantis santykius su klientais bei partneriais. Tačiau
konkurentų galimybės lankytis jūsų Interneto svetainėje, leidžia
pasisavinti geriausius jūsų svetainės sprendimus.
El. prekyba paskatins Lietuvoje atsirasti naujoms rinkoms, naujoms
galimybėms mažoms ir didelėms įmonėms prekiauti savo produkcija ir
paslaugomis pasauliniu mastu. El. prekyba yra tarsi strategija ,
padėsianti Lietuvos kompanijoms sukurti stipresnius ryšius su verslo
partneriais bei vartotojais, nes geri santykiai su vartotojais ir pardavimo
partneriais yra verslo sėkmė.
Kol kas Lietuva negali konkuruoti el. verslo srityje su kitomis
valstybėmis, nes verslą mūsų šalyje valdo „seni“ verslininkai, kuriems
naujos verslo formos atrodo apgaulingos ir nepatikimos. Tik su naujos
kartos “jaunųjų“ verslininkų atėjimų į verslą, o tai gali įvykti po 7-12
metų, galėsime plėtoti el. verslą Lietuvoje. Tam reikės daug padirbėti,
kad pritaikyti Lietuvos. Respublikos įstatymus naujoms verslo formoms, kad
jos nebesmaugtų tradicinių verslų ir leistų plėtoti naujas, šiuolaikines ir
daug žadančias verslo formas.
Tačiau puikiai žinome, kad elektroninė komercija vis dar yra „kūdikis“
mūsų šalyje. Lietuvoje verslininkai, gerai neapgalvoję savo strategijos ir
galimybių ryžtingai puola elektroninę komerciją. Deja, mums dar daug ko
trūksta, kad elektroninė komercija bbūtų lyg miegas, panašus į kasdienybę,
kad tai būtų pelninga verslo atstovams ir vartotojams. Iš tikrųjų
Lietuvoje nėra elektroninės komercijos rinkos, o mūsų pirkėjai yra
nepatiklūs. Mano manymu, vienintelė išeitis norintiems pabandyti ir
norintiems užsiimti el. prekyba Interneto srityje, reikėtų geros verslo
strategijos bei tam ppanaudoti pačias moderniausias technologijas, kurios
užtikrintų el. prekybos organizacijos pelningumą, saugumą ir klientų
pasitenkinimą naudojantis tokia pirkimo paslauga.
Ateityje vis daugiau žmonių bendraus Interneto tinklu ir pajus, kaip yra
patogu atlikti pirkimus elektroniniu būdu. Įmonės atras naujų ir geresnių
būdų plėtoti verslą Internete. Todėl, kurdami ar plėsdami verslą, mes
turime galvoti apie ateitį. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
1. 80% ES gyventojų teigiamai vertina el. paslaugų kokybę [interaktyvus].
[Žiūrėta 2004 m. gegužės 5 d.] Prieiga per Internetą:
2. Balabanov I.T. Elektronnaja komercija. – Sankt-Peterburg: Piter, 2001.
– 335 p.
3. Brazaitis, Z. Elektroninio verslo modeliai ir saugumas: mokomoji
medžiaga. –Vilnius, 2003-2004.
4. Dževeckytė, R. Interneto apyvarta didina įmonių apyvartą
[interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. balandžio 17 d.] Prieiga per
Internetą:
5. E-business country ranking 2004 [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m.
gegužės 2 d.]. Prieiga per internetą:
6. E-komercija [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. gegužės 5 d.]. Prieiga
per Interneta:
7. Elektroninės parduotuvės [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. balandžio 17
d.]. Prieiga per Internetą: <
http://www.telecom.lt/index.php?show_content_id=1735&news_id=0 >
8. E-verslo vadybos principai [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. balandžio
10 d.] Prieiga per Internetą:
9. Kodėl verta pirkti Internete [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. gegužės
5 d.]. Prieiga per Internetą:
10. Kuliešas, A. NK perka „Internete“: asmeninė tragedija. Naujoji
komunikacija. –Vilnius, 1998 spalio 77 d., 32 Nr., -32, 33 p.
11. Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m.
balandžio 24 d.]. Prieiga per Internetą: < http://www.std.lt >
12. Petkevičiūtė, G. Elektroninė prekyba Lietuvoje dar neišaugo iš
vystyklų. Vakarų ekspresas: Litas prie lito. – Klaipėda, 2004-04-24.
13. Sodžiutė, L.; Sūdžius, V. Elektroninė komercija: prielaidos,
struktūra, principai. –Vilnius, 2003. PRIEDAI
1 priedas. Rinkodaros bendrovės „IMC“ apklausa apie el. parduotuvių
trūkumus ir privalumus
[pic]
2 priedas. Bendrovės „Economist Intelligence Unit“ tyrimas: „El. komercijos
išsivystymas“
|Užimama vieta |ŠALIS |
|2004 m. | |
|1 |Danija |
|2 |Dž. Britanija |
|3 |Švedija |
|4 |Norvergija |
|5 |Suomija |
|6 |Jungtinės Amerikos |
| |Valstijos |
|7 |Singapūras |
|8 |Olandija |
|9 |Honkongas |
|10 |Šveicarija |
|11 |Kanada |
|12 |Australija |
|13 |Vokietija |
|14 |Pietų Korėja |
|15 |Austija |
|16 |Airija |
|17 |Belgija |
|18 |Prancūzija |
|19 |Naujoji Zelandija |
|20 |Taivanas |
|21 |Ispanija |
|22 |Izraelis |
|23 |Italija |
|24 |Portugalija |
|25 |Japonija |
|26 |Estija |
|27 |Graikija |
|28 |Čekija |
|29 |Čilė |
|30 |Vengrija |
|31 |Slovėnija |
|32 |Pietų Afrika |
|33 |Malaizija |
|34 |Latvija |
|35 |Brazilija |
|36 |Lenkija |
|37 |Argentina |
|38 |Lietuva |
|39 |Slovakija |
|40 |Meksika |
3 priedas. Populiariausių Lietuvos el. parduotuvių adresai
http://www.books.lt
http://www.mugel.lt
http://www.office1.lt
http://www.biuras.lt
http://www.burda.lt
http://www.opera.lt
http://www.pirk.lt
http://www.super.lt
http://www.compsoft.lt
http://www.profuturo.lt
http://www.strauja.lt
http://www.senukai.lt
http://www.baze.lt
http://www.muge.lt
http://www.benefita.lt
http://shop.ralinga.lt
http://www.zambas.lt
http://www.hyper.lt
http://www.direct.lt
Lietuviškos el. parduotuvės
http://www.books.lt; http://www.mugel.lt; http://www.office1.lt;
http://www.biuras.lt; http://www.burda.lt; http://www.opera.lt;
http://www.pirk.lt; http://www.super.lt; http://www.compsoft.lt;
http://www.profuturo.lt; http://www.strauja.lt; http://www.senukai.lt;
http://www.baze.lt, http://www.muge.lt ir t.t.
———————–
|Vartotojai |Vartotojai |
[pic]
Internetas
Organizacija
2 pav. Modelio „Verslas – vartotojui“
struktūra
1 pav. Modelio „Verslas – verslui“
struktūra
|Organizacija |Organizacija |
[pic]
Internetas
Organizacija
3 pav. Prekių užsakymas Internetu
(62%)
daugiau trūkumų
El. parduotuvės turi
privalumų (14%)
trūkumų, nei
Neturi nei esminių
(9 %)
daugiau privalumų
El. parduotuvės turi
(15%)
šiuo klausimu
Neturi nuomonės
