Informacijos ir komunikacijos technologijos samprata.

B.21 Informacijos ir komunikacijos technologijos samprata.

Informacijos technologiją galima suprasti kaip priemonių ir metodų informacijai apdoroti visumą. Informacijos apdorojimas kompiuteriu taip smarkiai plinta, yra toks patogus, kad daugelio darbų be šios priemonės negalime beįsivaizduoti. Dažnai girdime terminą ,,informacijos technologija“ ir “komunikacijos technologija” arba kartu “informacijos ir komunikacijos technologija”. Vis dažniau vartojame žodžius „teleryšiai“ arba „telekomunikacija“, reiškiančius tą patį – informacijos perdavimą, apdorojimą per atstumą (graikų k. tele reiškia esantį toli, nutolusį).

Šiame junginyje abu žodžiai vienodai svarbūs. Žodis ,,technologija“ vartojamas nuo senų llaikų. Jis kilęs iš graikų k. žodžių techne + logos. Pirmasis reiškia meną, amatą, o antrasis įvardija sąvoką, žodį.

Technologijos sąvoka dažniausiai vartojama gamybos sferoje ir suprantama kaip procesų, reikalingų tam tikrai produkcijai pagaminti, visuma. Ne vienas girdėjome apie knygų įrišimo, automobilių gamybos, verpimo, siuvimo technologijas. Norint padaryti net ir menkiausią daiktelį, reikia žinoti jo gamybos technologiją: kaip ir kokiais įrankiais daryti.

Informacijos komunikacijos technologija – priemonių ir būdų, informacijai apdoroti ir perduoti visuma.

Taigi informacijos ir komunikacijos technologija apima įvairius metodus ir ppriemones, skirtus duomenims apdoroti: rinkti, rūšiuoti, rikiuoti, laikyti, perduoti bei kitaip tvarkyti kompiuteriu. Čia pabrėžiamas žodis ,,kompiuteris“. Mat informacija visuomenei visuomet buvo aktuali, tik jai apdoroti anksčiau nebuvo sukurta visiems prieinamų priemonių ir tuo užsiiminėjo nedidelis specialistų būrys.

Norint ką nors ddaryti su informacija, visų pirma reikalinga darbo su ja priemonė – tam tikra techninė įranga; toliau, reikia žinoti, kaip tą informaciją apdoroti, t.y. turėti tam tikrų darbo su informacija įgūdžių.

Taigi kalbėdami apie informacijos bei komunikacijos technologiją turime aptarti du dalykus: priemones (techninę ir programinę įrangą) ir metodus. Be atitinkamų priemonių negalėsime tvarkyti informacijos. Kita vertus, turėdami priemones, bet neįgudę jomis naudotis, gerų rezultatų nepasieksime. Vadinasi, informacijos apdorojimo priemonės ir jų naudojimo metodai neatsiejami.

Drąsiai galima pasakyti, kad XX a. 2-oje pusėje daugiausia naudojama informacijos tvarkymo priemonė – kompiuteris. Kompiuteriu apdorojama įvairiarūšė informacija: vaizdinė, tekstinė, skaitmeninė, garsinė. Neretai informacijai, ypač specifinei, kvalifikuotai pateikti reikia papildomų priemonių, pavyzdžiui, sintezatoriaus garsams išgauti ar garsų analizatoriaus balsui atpažinti.

Galime išvardyti kompiuterį papildančius įrenginius: spausdintuvą, skaitytuvų, arba sskaitlį (skenerį), vertiklį (modemą), kompaktinių plokštelių (diskų) grotuvą, įvairiausius laidus bei kabelius. Dabar jau galima kalbėti apie skaitmeninių diskelių ar kompaktinių plokštelių rašymo (ir skaitymo) įrenginius. Visa tai ir būtų informacijos ir komunikacijos technologijos priemonės. Dar daugiau – prie jų priskiriamos modernaus ryšio priemonės, pavyzdžiui, mobilieji telefonai, turintys ryšį su Internetu, banko operacijas atliekantys automatai ir pan.

Informacijos perdavimo tinklai kuriami laidiniais(tarp jų ir optiniais) ir bevieliais ryšiais. Tobulėjant technikai atsirado galimybė telefono ryšių linijomis perduoti ne tik garsinė, bet ir sskaitmeninę bei vaizdinę informaciją. Atsirado telekso, telefakso sistemos, kabelinė televizija, susikūrė kompiuterių tinklai. Didėjančiam informacijos kiekiui perduoti vis daugiau naudojami modernūs optiniai kabeliai – šviesolaidžiai. Bevieliai ryšiai brangesni už laidinius, jei jie organizuojami tarp kelių abonentų. Lietuvoje veikia 7 galingos, 13 mažo galingumo bei 2 vidutinių bangų radijo ir televizijos valstybinės stotys. Vis daugiau duomenų perdavimui naudojamos mikrobangos. Mikrobangų plėtimui reikalingos mikrobangų retransliacijos stotys. Lietuvoje palydoviniai ryšiai nėra paplitę.

Telefono ryšiai yra sena ir smarkiai paplitusi komunikavimo priemonė. Lietuvoje telefono tinklų didelę dalį sudaro analoginės ir skaitmeninės stotys. Sparčiai plečiasi mobilusis ryšys(Comliet, Omnitel, Bitė GSM). Labai paplitusi telekomunikacijos priemonė – faksas. Faksimilinis ryšys(lotynų k. fac simile – daryk panašų) buvo žinomas seniai, išradus fototelegrafą bei teleautografą. Tai įrenginys, kurio per atstumą perduodamas ir priimamas nejudamas vaizdas.

Vienas paprasčiausių programinės įrangos paketų telekomunikacijoje yra terminalo emuliatorius. Šis paketas padeda vieno kompiuterio atliekamą darbą pamėgdžioti kitame.

Pati svarbiausia ir reikalingiausia kompiuterių komunikacijos ypatybė yra gebėjimas perduoti bylas, t.y. bylų persiuntimas. Kompiuteriams komunikuoti tarpusavyje sukurtos tam tikros taisyklės – protokolai.

Protokolai – susitarimai(taisyklės), leidžiantys skirtingiems kompiuteriams keistis informacija. Interneto informacijai perduoti dažnai naudojami TCP, IP, FTP protokolai(anglų k. Transmision Control Protocol, Internet Protocol, File Transfer Protocol).

Daugelis telekomunikacijai reikalingų programų būna pačioje operacinėje sistemoje(pav. Dial-Up Networking.

Internetas – pasaulinė kkompiuterių tinklų sistema, apimanti milžinišką kiekį duomenų, programų, duomenų bet kitokios informacijos ir įgalinanti naudoti asmeninį kompiuterį tos informacijos paieškai. Internetas teikia daugybę paslaugų, iš kurių populiariausios: hipertekstinių dokumentų skaitymas – pasaulinis žiniatinklis(WWW – World Wide Web), keitimasis laiškais – elektroninis paštas, informacijos siuntimas bylomis, konferencijos bei pokalbiai internete

Išskyrėme penkis ryškiausius žmonijos evoliucijoje informacijos raidos etapus: kalba, raštas, spauda, teleryšiai, kompiuteris. Kiekviename etape atsiranda vis daugiau informacijos technologijos priemonių, jos nuolat tobulėja (žr. 1 lentelę)

1 lentelė. Svarbiausių informacijos ir komunikacijos technologijos priemonių raida

Priemonė Atsiradimo laikas Samprata, naudojimo pobūdis

Kalba Pirmykštėje bendruomenėje ankstyvojo paleolito laikotarpis Žmonių bendravimo ir minčių reiškimo priemonė.

Raštas Neolite (VIII-IV tūkst. pr. Kr.) -piktografinis (paveikslėlių), III tūkst. pr. Kr. – ideografinis (hieroglifų) raštas. Šneką fiksuojančių ženklų sistema. Priemonė ilgalaikiam žinių saugojimui.

Spauda (spausdinimas) XV a. vid. (apie 1444 m.) J.Gutenbergui išradus spausdinimo mašiną. Iki radijo ir televizijos atsiradimo -svarbiausia žinių perdavimo (ir saugojimo) priemonė.

Telegrafas 1832 m. P. Šilingas (Rusija) išrado klavišinį telegrafo aparatą. 1854 m. pradėtos tiesti tarptautinės telegrafo ryšio linijos Seniausia elektrinio ryšio rūšis – raidinių skaitmeninių pranešimų (telegramų) perdavimas elektriniais signalais.

Telefonas 1876 m. A. Belas (JAV) išrado telefono aparatą. 1878 m. buvo įrengta pirmoji telefono stotis (Niūheivene – JAV) Garso perdavimas elektriniais. Graitas informacijos perdavimas.

Radijas 1895 m. A. Popovas (Rusija) sukūrė Informacijos perdavimas bevieliu būdu -radijo ryšio įrenginius. Informacijos perdavimas bevieliu būdu – rradijo bangomis.

Fototelegrafas arba faksimilinis ryšys XIX a. 8-9 dešimtmetis. Priemonės, kuriomis per atstumą perduodamas ir priimamas nejudamas vaizdas.

Televizija Teoriniai vaizdų perdavimo pagrindai sukurti XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Reguliarios televizijos laidos pradėtos 1936 m. D.Britanijoje ir Vokietijoje. Judančių ir nejudančių objektų atvaizdų perdavimas per atstumą laidinio arba radijo ryšio priemonėmis.

Kompiuteris (elektroninė skaičiavimo mašina) 1939 m. J. Atanasovas sukonstravo mašiną ,,ABC“, tačiau jos neužpatentavo. 1945 m. buvo sukurtas pirmasis universalusis kompiuteris ,,ENIAC“. Kompiuteris pirmiausia buvo skirtas sudėtingiems skaičiavimams.

Elektroninis paštas Jį 1972 m. išrado R. Tomlinsonas Buvo galima greitai keistis įvairia informacija

Asmeninis kompiuteris 1974 m. pabaigoje E. Robertsas (JAV) sukonstravo pimiąjį asmeninį kompiuterį ,,Altair“. 1975 m. S. Vozniakas ir S. Džobsas (JAV) pagamino pramoninį asmeninį kompiuterį ,,Apple“. Asmeninis kompiuteris skirtas įvairiai žmones dominančiai informacijai, pirmiausia tekstinei ir vaizdinei, apdoroti.

WWW 1989 m. T. Bernersas-Ly išrado Voratinklį – ,,World Wide Web“. Informacijos demokratizavimas: kiekvienas gali parengti ir pateikti informaciją taip, kad kiti greitai ja pasinaudotų.

Daugialypė įranga (multimedija) XX a. 9-10 dešimtmetis. Įvairių rūšių informacijos (tekstinės, garsinės, vaizdinės, animacinės, skaitmeninės) derinys naudojant specialias technines bei programines priemones.