Informacijos paieška. Programa „Netscape Navigator“

Turinys

1 INFORMACIJOS PAIEŠKA INTERNETE 3

1.1 Internete siūlomos paslaugos 4

1.2 Naršyklės 5

1.3 Paieškos sistemos internete 7

2 PROGRAMA NETSCAPE NAVIGATOR 8

2.1 Operacinių sistemų aptarnavimas 9

2.2 Paketas 9

2.3 Naujausioji naršyklės versija Netscape 7.01 9

2.4 Pavadinimas ir logo 10

2.5 Privalumai ir trūkumai 11

Šaltinių sąrašas 131 INFORMACIJOS PAIEŠKA INTERNETE

Sparčiai besivystančios informacinės technologijos vis labiau ir labiau skverbiasi į visuomenės gyvenimą. Atsiradusios naujos informavimo ir komunikacijos galimybės tapo prieinamos bene kiekvienam informacinės visuomenės atstovui. Skaitmeninės sistemos ir sparti kompiuterinių tinklų plėtra sukūrė globalų laisvai prieinamą telekomunikacinį tinklą- Internetą. Internetas- pasaulinė kompiuterių tinklų sistema, apimanti milžinišką kiekį duomenų, programų, dokumentų bei kitokios informacijos ir įgalinanti naudoti asmeninį kompiuterį tos iinformacijos paieškai. Internetas teikia daugybę paslaugų, iš kurių populiariausios: hipertekstinių dokumentų skaitymas – pasaulinis voratinklis(WWW – World Wide Web), keitimasis laiškais-elektroninis paštas, pokalbiai bei informacijos siuntimas.

Internetas prijungia mūsų kompiuterius prie pasaulinių informacijos lobynų bei sujungia mus vienus su kitais. Tai pasaulinė kompiuterių tinklų sistema, jungianti visuotinius ir vietinius kompiuterių tinklus. Problema, kaip rasti informacijos internete, atsirado beveik kartu su pačiu internetu, nes nėra (ir negali būti) vienos svetainės, kurioje atsispindėtų visa internete esanti informacija. Pasak Karolinos universiteto profesoriaus Marchionini ((2006), internetas tapo masine žiniasklaidos priemone. Informacijos ieškojimas internete tapo kasdienine veikla, nuo vaiko iki mokslininko. Kadangi žmonės reikalauja vis daugiau internetinių paslaugų, nori vis konkretesnės informacijos. Internetas įtvirtina paieškos strategijas, kurios priklauso nuo pasirinkimo. Tai palengvina augančius mokymosi ir ppaieškos lūkesčius.

Šiame skyrelyje reikėtų aptarti informacijos paiešką pasauliniame Interneto tinkle panaudojant World Wide Web paslaugas. World Wide Web sinonimai yra WWW, W3 ir Web. Šiame darbe naudosime WWW. WWW apjungia visas Interneto paslaugas į vieningą sistemą. Todėl labai supaprastėjo informacijos mainai tarp Interneto vartotojų. WWW sistemos šerdis yra hiperteksto dokumentai, kurie yra saugomi Interneto tinklo kompiuteriuose ir yra prieinami kiekvienam WWW sistemos vartotojui. Šiuose dokumentuose galima talpinti ne vien tekstinę, bet ir grafinę, video ir audio informaciją.WWW sistemoje yra palaikomi praktiškai visi Internete naudojami informacijos mainų protokolai. Šie protokolai reglamentuoja informacijos mainus tarp Interneto tinklo kompiuterių:

E-mail (Simple Mail Transport Protocol arba SMTP) – paskirsto elektroninius laiškus į Interneto tinklo pašto dėžes;

Telnet (Telnet Protocol) – suteikia galimybę vykdyti komandas kitame Interneto ttinklo kompiuteryje;

FTP (File Transfer Protocol) – persiunčia failus tarp FTP kliento ir serverio kompiuterių;

Usenet (Network News Transfer Protocol or NNTP) – paskirsto Usenet naujienas tarp diskusijų grupių;

Gopher (Gopher Protocol) – meniu pagrindu organizuota informacijos pateikimo sistema. Dabar jau pasenusi ir mažai naudojama;

HTTP (HyperText Transfer Protocol) – informacijos perdavimo Interneto tinkle protokolas.

WWW užtikrina vieningą, patogią visų paminėtų protokolų panaudojimo sąsają. Hiperteksto, multimedia ir pažangių programavimo kalbų panaudojimas užtikrina WWW sistemai lyderio pozicijas Interneto tinkle.1.1 Internete siūlomos paslaugos

Žmonės, turintis priėjimą prie interneto, gali ppasinaudoti įvairiais bendravimo ir informacijos paieškos metodais. Populiariausi jų yra interneto naršymas, elektroninis paštas, naujienų grupės ir pokalbių svetainės. Visi šie metodai gali būti naudojami tekstų persiuntimui; dauguma jų galima persiųsti garsus, paveikslėlius ir judančius video vaizdus. Kartu paėmus visi šie instrumentai sudaro vieną terpę, jos vartotojams žinomą, kaip „virtuali erdvė“, kuria gali naudotis bet kas, bet kur pasaulyje, kas tik turi priėjimą prie interneto.

Elektroninis paštas- leidžia atskiram asmeniui išsiųsti elektronines žinutes kitam asmeniui arba grupei adresatų. Žinutė paprastai yra saugoma elektroniniu būdu serveryje ir laukia, kol jos gavėjas patikrins savo elektroninio pašto dėžutę, o kartais praneša apie savo atėjimą kokia nors įspėjimo forma.

Naujienų grupės yra naudojamos norint pasidalinti informacija arba išreikšti savo nuomonę tam tikrais klausimais. Jomis aptarnaujamos pastovių dalyvių grupės, tačiau kiti asmenys taipogi gali perskaityti jų pasisakymus. Egzistuoja tūkstančiai tokių grupių ir kiekviena jų kviečia pasikeisti informacija ar nuomonėmis tam tikra tema. Kiekvieną dieną yra išsiunčiama apie 100 000 naujienų žinučių.

Pokalbių svetainės. Du ar daugiau asmenų, norinčių tiesiogiai pabendrauti, gali įeiti į pokalbių svetainę ir dalyvauti pokalbyje realiu laiku spausdindami žinutes, kurios beveik iš karto pasirodo kitų dalyvaujančių pokalbyje asmenų kompiuterių ekranuose.

Interneto naršymas. Geriausiai žinoma bendravimo per internetą priemonė yra interneto (www – World WWide Web) naršymas, kuri leidžia vartotojams atrasti informaciją, saugomą nutolusiuose kompiuteriuose. Internetas sudarytas iš didelio skaičiaus dokumentų, saugomų skirtinguose kompiuteriuose visame pasaulyje.

Naršymas internete yra gana nesudėtingas. Vartotojas gali arba įrašyti žinomo puslapio adresą, arba nurodyti vieną ar daugiau raktažodžių „paieškos serverius“ taip surasti dominančio dalyko adresus.

Bet kuris asmuo ar organizacija, turinti prie interneto prijungtą kompiuterį, gali skelbti arba rinkti informaciją. Informacijos skelbėjais ir rinkėjais gali būti vyriausybinės agentūros, švietimo įstaigos, komerciniai subjektai, interesų grupės ar pavieniai asmenys. Jie arba pateikia savo medžiagą visiems interneto vartotojams be išimties, arba apriboja galimybę naudotis tam tikroms grupėms.1.2 Naršyklės

Naršyklė – tai kliento programinė įranga, pristatanti ir parodanti tinklalapius vartotojui. Ji naudoja HTTP• protokolą. Populiariausios naršyklės: Microsoft Internet Explorer , Netscape Communicator. Bendrautojas ( Netscape Navigator, Netscape Communicator, firma Netscape Communicator), Interneto tyrinėtojas ( Internet Explorer, firma Microsoft). Daug kas žavisi greita bet mažesnių galimybių naršykle Opera. Šios labai supanašėjusios programos skirtos įvairių rūšių informacijos paieškai ir peržiūrai.

Darbui su WWW yra naudojamos paminėtos WWW naršyklės. Jos yra dviejų tipų – grafinės ir tekstinės. Grafinės naršyklės (Internet Explorer, Netscape Navigator) aplinkoje galima atidaryti WWW dokumentus su tekstine, grafine, audio ir video informacija. Tekstinės naršyklės – (Lynx) dirba tiktai tekstiniame režime. Ši naršyklė naudojama IBM, VAX iir UNIX šeimų kompiuteriuose. Naršyklė gali būti naudojama ir kaip kūrimo priemonė, kadangi joje yra skriptų derintojas (Script Debuger), leidžiantis derinti JScript ir VBScript tiesiogiai naršyklėje. Įdiegta Java ir ActiveX komandų interpretacija, realizuoti DHTML ir Internet kanalų aprašymo CDF standartai. Įdiegtas pasyviojo darbo režimo standartas. Peržiūrėjus seniau puslapius galima naršyti atsijungus nuo tinklo. Įdiegtas tinklo peržiūros vaizdas per visą ekraną. Tai pravers tiems , pas ką maža ekrano įstrižainė. Programa sudaro lankytų puslapių sąrašą ir jį saugo.

Naršyklių yra daug. Mums geriausiai pažįstama naršyklė – Microsoft kompanijos produktas „Internet Explorer“ (IE). IE naršyklę gauname nemokamai kartu su „Windows“ operacine sistema. Statistika rodo, kad šiuo metu dominuoja IE 6.0, o XP yra populiariausia operacinė sistema. 2004m. balandžio mėn duomenimis, IE 6,0 versiją naudojo 72,6% internautų. Dizaineriai, programuotojai bei kiti prižiūrėtojai pirmiausia taikosi prie jos ir tik paskui prie kitų naršyklių (Netscape Navigator, Opera.) Tačiau tai nereiškia, kad ji yra geriausia. Didžiausias jos pliusas – geras suderinamumas su “Windows” operacijų sistema, „Explorer“ yra tarsi pačios operacinės sistemos dalis ir dalijamas „dykai“. Dar vienas IE privalumas – daugiakalbystė, t.y. programa yra išversta į daugelį kalbų (žinoma, į lietuvių taip pat), tačiau šioje srityje nenusileidžia ir pvz. mozilla.

Interneto programų paketas „Mozilla“ buvo pradėtas projektuoti

1998 m. remiantis gerai žinomos naršyklės „ Netscape“ pradiniais tekstais, kai bendrovė „Netscape Communications“ paskelbė savo naršyklės „Netscape Communicatior“ atvirojo teksto licenciją. Pavadinimas „Mozilla“ kilo iš naršyklės „Netscape“ kodinio pavadinimo. „Mozillą“ projektuoja ir tvarko tarptautinė atvirojo teksto programuotojų bendrija „Mozilla.org“. Bendrovė „Netscape“ naudojasi „Mozillos“ pradiniais tekstais ir jų pagrindu formuoja firmines „Netscape“ paketo versijas. Taigi didelio skirtumo tarp „Netscape ir „Mozillos“ nėra. „Mozillos“ paketas verčiamas į daugelį kalbų, šiuo metu – į 77.

Sparčiai veikianti, funkcionali ir elegantiška naršyklė „Mozilla Firefox“ ppadės atsikratyti „Internet Explorer“. Į šią naršyklę įdiegtos rinkmenų siuntimo ir nuorodų tvarkymo priemonės. Papildomų priemonių, pavyzdžiui, rašybos tikrinimo, galėsite atsisiųsti iš „Mozillos“ svetainės (find.pcworld.com/42684). „Mozilla FireFox“ naršyklė yra modifikuota „Mozilla“ naršyklės versija su patobulinta vartotojo sąsaja ir sumažintu kompiuterio resursų naudojimu. Naršyklė pavadinta „Firefox“ (iki 0.8 versijos ji buvo vadinama „Firebird“), o pašto bei naujienų grupių programa – „Thunderbird“ (yra ir pašto programos lietuviška versija) „Mozilla FireFox“ ateityje pakeis dabartinę integruotą „Mozilla“ naršyklę. „Mozilla FireFox“ veikia „Windows“, „Linux“, „Mac OOS X“ operacijų sistemose.

Išbandykite „GhostZilla“ naršyklę, kurios pagrindas – „Mozilla“. Naudodamiesi šia programa, galėsite laisvai klaidžioti po internetą, o aplinkiniams atrodys, jog esate užsiėmęs rimtais darbais. Sužadinę naršyklę, net nežinosite, kad ji ištikrųjų veikia, kol nu.kreipsite žymeklį į kitą eekrano pusę. Nesvarbu, kokios programos bus įjungtos,- darbastalyje matysite tik naršyklės langą. Pavyzdžiui, „Word“ terpėje vietoj renkamo teksto matysite aiškų „GhostZilla“ langą. Tekstų rengyklės valdymo meniu liks savo vietoje. Galite nurodyti, kad svetainės puslapiai būtų nespalvoti, o paveikslėliai atsirastų tik juos pažymėjus. Bloga naujiena „Mozilla“ ir „Firefox“ naršyklių vartotojams – beveik visos šios naršyklės turi rimtą saugumo spragą. Naršyklės paveikslėlių apdorrojimo algoritme nėra tikrinamas duomenų buferis, todėl galimas jo perpildymas. Bloga naujiena ir ta, kad internete jau yra tinklalapių panaudojančių šią saugumo spragą. Gera naujiena yra ta, kad, jei jūs naudojate „Mozilla“ 1.7.3, „Firefox“ 1.0PR, „Thunderbird“ 0.8 programų versijas, tai galite nesukti galvos. Šiose versijose minėta saugumo spraga jau ištaisyta.

„Operos “ išvaizda ir valdymas panašus į didžiųjų konkurentų. Jos dizainas llakoniškas, valdymas patogus. „Opera “ turi galimybę padidinti ar sumažinti naršyklės ekrane matomą puslapio vaizdą. Naršyklė pasižymi labai greitu duomenų atsiuntimo greičiu. HTML formatą palaiko geriau už savo konkurentus. Ši naršyklė puikiai tinka web puslapių kūrime. „Opera“- naršyklė, pasižyminti nedideliais reikalavimais kompiuteriui bei didele darbo sparta. Ji turi integruotą elektroninio pašto programą (nuo 7-osios versijos tai M2 programa), nemažai puikių papildomų valdymo priemonių. Išskirtiniė Operos savybė – galimybė perjungti programos kalbą. Nenorintys dirbti su angliškąja programa, gali parsisiųsti iš interneto ((http://www.qpera.com/download/languagefiles) kurios nors kitos kalbos (ar net kelių kalbų) sąsajos komandų vertimų bylą bei turėti daugiakalbę interneto naršyklę. Tiesa, tokia Opera turės vieną trūkumą – žinynas bus tik ta kalba, kuria buvo įdiegta Opera. Kita išskirtinė iš kitų naršyklių Operos galimybė – sparčiuoju spragsėjimu iškviečiamas meniu bei jo komandos. Dirbantiems Opera naudingas yra ir registruoklis – speciali priemonė svetainių, kurias lankant būtina registruotis,vartotojų vardams bei salptažodžiams įsiminti.

2003-aisiais parodoje „MacWorld Expo“ kompanija „Apple“ pristatė bandomąją naujos interneto naršyklės versiją. „Apple“ sukurta „Microsoft Internet Explorer“ konkurentė pavadinta „Safari“. Pagrindinis skiriamasis šios naršyklės bruožas – didelė tinklalapių užkrovimo sparta. Kaip tvirtina gamintojai, „Safari“ yra tris kartus spartesnė, nei „Apple“ kompiuteriams pritaikyta „Internet Explorer“, bei du kartus, nei „Mozilla“.1.3 Paieškos sistemos internete

Internetas tapo daugelio iš mūsų pagalbininkų ieškant informacijos. Nuo to, kaip mokėsime juo naudotis, priklausys pasaulinių kompiuterių tinklų efektyvumas darbe. Įvaldę naršyklių komandas bei išmokę ieškoti informacijos paieškos sistemose bei interneto adresų kataloguose galėsime teigti, kad išnaudojame visus interneto privalumus. Žinomiausios paieškos sistemos yra GOOGLE ir YAHOO, tačiau čia paminėsime kitas paieškos sistemas ir priemones. Apžvelgsime dvi paieškos sistemas, tai daugialypę ir pažangiąją.

Neretai virtualią kelionę pradedame nuo paieškos sistemų ar interneto adresų katalogų svetainių. Daugialypės paieškos sistema – tai paieškos įrankis, kuris pateiktą kklausimą siunčia iš karto kelioms paieškos sistemoms ar adresų katalogams, o ten rastus rezultatus sugrupuoja pagal naudotą paieškos sistemą. Kartais rezultatai pateikiami pagal jų svarbą, o atitinkama paieškos sistema nurodoma rastų dokumentų referate.

Daugialypės paieškos įrankiai vertinami pagal tai, kokį skaičių paieškos įrankių apklausia, kokias interneto sritis „apžiūri“, kaip pateikiami rasti rezultatai ir kaip jie rūšiuojami. Svarbu, ar paieškos sistema, pateikdama atsakymus, atmeta pasikartojančius rezultatus ir neveikiančias nuorodas, ar užklausai formuluoti galima naudoti loginius operatorius bei frazes, kiek ilgai trunka paieška. Tokios paieškos sistemos turi dirbti labai greitai, joms keliami net dizaino reikalavimai, kad rasta informacija būtų gerai matoma.

Daugialypės paieškos sistemų privalumas tas, kad iš karto galime apžiūrėti daugiau interneto dokumentų ieškoma tema. Atsakymai pateikiami nedidelėmis grupėmis, todėl jas galime nagrinėti efektyviau, be to, į jas patenka geriausiai užklausą atitinkantys dokumentai iš atskirų paieškos sistemų.

Tačiau naudojant daugialypės paieškos sistemas neįmanoma visapusiškai išnaudoti atskirų paieškos įrankių privalumų, pvz.: paprastųjų paieškos sistemų pažangiosios paieškos galimybių. Nors daugialypės paieškos sistemos veikia gana sparčiai, tačiau dar vienas jų trūkumas yra tas, kad jos neturi centralizuotos paieškos strategijos, kurią suprastų visi paieškos įrankiai. Vadinasi, jei daugialypės paieškos sistemoje naudosime daug loginių operatorių, frazių, kurių kai kurios paieškos sistemos nesupranta, jie bus ignoruojami. Daugialypės paieškos ssistemos padeda rasti ne tik įprastą Voratinklio turinį, bet ir jus dominančią vaizdo, garso informaciją, naujienų grupes, MP3 archyvus ir t.t.2 PROGRAMA NETSCAPE NAVIGATOR

Netscape Navigator (pav. 1), o vėliau Netscape Communicator, o šiandien tiesiog Netscape yra internetinė naršyklė, kurios autorius yra yra Netscape Communications Corporation kompanija, o šiandienos versiją pagamino AOL kompanija. Pirmoji programos versija pasirodė 1994 metais,ją sukūrė Marc Andreessen, o paskutinioji (8.1) yra 2006 metų. Ilgą laiką buvo laikoma geriausia naršykle pasaulyje.Vėliau ją pavijo ir aplenkė „Internet Explorer“. Pasgirsta komentarų , kad „Internet Explorer“ kai kuriuos elemtus tiesiog nukopijavo iš Netscape.

Paveikslėlis Nr. 1. Pirmoji, jau istoriška naršyklės Netscape versija2.1 Operacinių sistemų aptarnavimas

Naršyklė yra prieinama sistemoms: Windows( įvairiuose variacijose), GNU/Linux, Unix ir Mac Os. Senesnės versijos taip pat yra prieinamos kitoms operacinėms sistemoms(OS/2).2.2 Paketas

Bėgant metams keitėsi programinė įranga, įeinanti į paketo sudėtį. Dažnai ta pati versija buvo prieinama keliose variacijose. Pavyzdžiui 1.x versija buvo tik naršyklė, o versijoje 2.0 buvo ir pašto funkcija. Į versiją 4.0 įiėjo plati inernetinių programų paletė: naršyklė, pašto funkcija, editorius HTML, komunikatorius, kalendorius, ir būtent todėl programos pavadinimas “Navigator” nebuvo tinkamas visam paketui, jam buvo suteiktas “Communicator” pavadinimas. Netscape Communicator plėtrą keletą metų stabdė ir viso paketo pertvarka. Reikėtų paminėti ne tik labai padidėjusias Netscape

Communicator galimybes, bet ir gerokai sumažėjusią apimtį. Pradedant nuo versijos 6.0 paketas nesinaudoja “Communicator” pavadinimu, o yra tiesiog Netscape. 2002 metais pasirodė nauja versija “Netscape 7”. Į paketą įdiegtos pašto, hiperteksto rengimo ir pokalbių programos, žiniatinklio naršyklė, sukurti operacijų sistemų “Windows”, “Linux” ir “Mac OS” programų variantai. Šis programų paketas vertas dėmesio vien dėl to, kad jame gerai sutvarkytas rašmenų kodavimas. Įdiegtos net 72 koduotės, leidžiančios tinklalapius bei laiškus skaityti ir rašyti įvairiausiomis pasaulio kalbomis. Tarp koduočių yra ir visos žžiniatinklio bei elektroninio pašto koduotės, turinčios lietuviškus rašmenis. Kol kas paketas nėra sulietuvintas, todėl varotojui tenka jį sutvarkyti taip, kad pirmiausia būtų rodoma lietuvių kalba ir lietuviškos koduotės.(lentelė Nr.1)

“Netscape 7.1” naujienos

a. paveikslėlių sumažinimo taip, kad tilptų ekrane, galimybė

b. “full screen” režimas

c. galimybė siųsti keletą failų vienu metu, bei laikinai nutraukti failų siuntimąsi

d. interneto puslapiai pilnai išaugomi

e. spausdinimo perziūra

Lentelė Nr. 1

2.3 Naujausioji naršyklės versija Netscape 7.01

Į naujausią naršyklės versiją (pav. 2) įdiegtos visos saugumo spragų pataisos. Tiesa, viena nedidelė klaida suteikia galimybę JAVA programoms (applets) naudotis jūsų kkompiuteriu. Tačiau jeigu įdiegsite 6.2.2 ar 7.0 versiją, dėl to galite nesijaudinti. Naudojantiems 6.1 – 6.2.2 versijas dažnai kyla problemų dėl XML rinkmenų siuntimo. 6.0- 6.2 versijos suteikia galimybę inerneto svetainėms peržiūrėti kitų svetainių slapukus. Abu šie trūkumai ištaisyti “Netscape 77.01”versijoje (lentelė Nr 2).

Paveikslėlis Nr. 2. Naujausioji naršyklės versija dirba pagal naują engine Gecko

Naujausiojos “Netscape” versijos galimybės

1. naršyklė Navigator

2. pašto funkcija ir Messenger

3. WWW editorius- Composer

4. komunikatorius AOL Instant Messenger

5. išorinė aplikacja radijo klausimui per Internet Radio@Netscape ( tik Windows)

Lentelė Nr. 22.4 Pavadinimas ir logo

Netscape logo (pav. 3) yra raidė N žydrame arba turkio spalvos fone. Logo keitėsi daugelį kartų, bet didžiausias pasikeitimas įvyko, kai 2003 metais logo kontūras pasikeitė iš kvadratinio į apskritą..Pats žodis netscape šnekamoje kalboje reiškia tinklo vaizdas. Šio žodžio daryba yra panaši į anglišką žodį landscape- kraštovaizdis.

Paveikslėlis Nr. 3. Netscape naršyklės logo iki 2003 metų.2.5 Privalumai ir trūkumai

Ši naršyklė turi daug naudingų įrankių, veikia daugumoje operacinių sistemų, bet yra lėta dėl savo didelės apimties. Senesnės Netscape naršyklių versijos nepalaiko kai kurių interneto standartų. KKadangi Netscape yra mozillos projekto kūrėjas, tai galima numanyti, kad juos sieja ir nemažai panašių elementų: naršymas kortelėse, „find as your type“, iššokančių langų kontrolė.

Taigi, naujų informacinių technologijų dėka nebereikia išeiti iš namų, galima susirasti informaciją internete. Pagal adresą atrandame norimą informaciją. Informacinis raštingumas XXI a. užima antrą vietą po skaitymo ir rašymo. Internetas įtvirtina informacijos paieškos strategijas, kurios priklauso nuo pasirinkimo, kas palengvina augančius mokymosi ir paieškos lūkesčius. Aptartas naršykles sieja daug panašumų, negalima išskirti vienos geriausios. Kiekvienas vartotojas rrenkasi pagal asmeninius savo poreikius. Visos naršyklės turi ir trūkumų ir privalumų. Viena vykdo vienas operacijas geriau, kita kitas.

Netscape Navigator tai naršyklė, kuri pirmoji įvedė:

 rėmelius ( nuo 2.0 versijos)

 skriptų kalbą JavaScript (nuo 2.0 versijos)

 LiveConnect- abipusė komunikacija tarp JavaScript ir Java

Taip pat tai buvo pirmoji naršyklė, kuria naudojosi platesnė internautų grupė. Iki 1997 metų Netscape Navigator dominavo naršyklių rinkoje( apie 90% rinkos), bet vėliau Navigator populiarumas smarkiai sumažėjo (lentelė Nr.3), kai bendrovė “Microsoft” į operacijų sistemą “Windows” ėmė diegti naršyklę “Internet Explorer”.

Priežastys, dėl kurių Netscape nebebuvo toks populiarus, buvo įvairios :

I. Techniškai blogesnė Netscape Navigator kokybė versijose 4.5- 4.7palyginus su tuometine Internet Explorer versija

II. pernelyg ilga pertrauka tarp 4.0 ir 6.0 versijų

III. nepakankamas naujojo Netscape 6.0 stabilumas ir našumas

IV. Techniškai blogesnė Netscape Navigator kokybė versijose 4.5- 4.7palyginus su tuometine Internet Explorer versija

Lentelė Nr. 3

Netscape šiuo metu naudojasi 1,4% internautų. Šis skaičius yra labai mažas, palyginus su Netscape klestėjimo laikais. Kai kurie šaltiniai prognozuoja, kad Netscape rinkoje laikysis nebeilgai, nebent Windows platformai skirta versija.Šaltinių sąrašas

1. Informatika I dalis. Informacijos technologija. V. Dagienė, A. Žandaris, Vilnius, 2000.

2. www.hakeriai.lt, žiūrėta 2006-11-02

3. www.lizdas.lt, žiūrėta 2006-11-02

4. www.biteplius.lt, žiūrėta 2006-11-02

5. http://en.wikipedia.org/wiki/, žiūrėta 2006-11-02