Informacinė visuomenė

Žmogus ir visuomenė

INFORMACINĖ VISUOMENĖ

Įvadas

Žmogus – kas jis?

Šis klausimas rūpėjo nuo seno, keliamas ir dabar. Graikai vadino žmogų gyva būtybe, turinčią protą, dvasią. Romėnams – tai jusli, protinga būtybė. Šie apibūdinimai rodo, kad iš esmės žmogų sudaro lyg dvi pusės: viena vertus, jis yra fizinis kūnas, gyva jaučianti būtybė priklausanti materialiajai gamtai. Tai gyvūniškoji žmogaus pusė. Kita vertus, žmogus pats viską kuria, viskuo tampa ir netgi yra “dieviškas”. Jis stebi, pažįsta, mąsto, kalba, jaučia. Tai dvasingoji žmogaus pusė.

Šios abi pusės rodo žžmogų iš esant “dviejų pasaulių piliečiu” ( Imanuelis Kantas ). Kūnas yra tarsi žmogaus būvimo vieta ir samoningų veiksmų pradžia.

Žmogaus esmė skleidžiasi per jo ryšį su pasauliu, su istorija, su visuomene.

Visuomeniškumas

Žmogaus buvimas pasaulyje – tai buvimas kartu, t.y. buvimas su kitais žmonėmis. Tik būdamas ir veikdamas su kitais žmogus gali atskleisti save visą ir įgyvendinti savo troškimus. Todėl sakome, kad žmogaus esmė yra visuomeniškumas.

Žmonės vieni su kitais susiję įvairiausiais ryšiais: asmuo – asmuo, asmuo – visuomenė , asmuo –– valstybė. Šie ryšiai gali būti asmeniniai, visuomeniniai, politiniai. Žmonės kartu būna:

• Bendraudami ( komunikuodami) – kreipdamiesi vieni į kitus, padėdami, mokydami ir mokydamiesi vieni iš kitų, jungdamiesi į bendrijas;

• Bendradarbiaudami (kooperuodamiesi). Žmonės bendradarbiauja, siekdami bendro tikslo. Dirbant kartu užsimezga asmeniniai ryšiai, kkurių pagrindu kuriasi bendrijos ir bendruomenės. Taip tarpasmeninis dviejų žmonių bendradarbiavimas išsiplečia iki bendruomeninio ir net iki pasaulinio bendradarbiavimo, sprendžiant tarpvalstybines problemas.

Informacinė visuomenė yra tokia visuomenė, kurios nariai naudojasi informacinėmis

technologijomis

Informacinė visuomene – tai atvira, išsilavinusi ir toliau besimokanti visuomenė, kurios nariai moka ir gali visose savo veiklos siltyse efektyviai naudotis šalies bei pasaulio informacijos ištekliais, o valdžios institucijos užtikrina Informacijos prieinamumą ir patikimumą.

Informacija – intelektinės veiklos produktas, turintis vertę ir skirtass platinti.

Informacijos tecnologiaja –priemonių ir būsų informacija apdoroti visuma.

Informacijos technologijos priemonės: Kalba ,Raštas, Spauda, Telegrafas, Radijas, Televizija, Kompiuteris, Elektroninis paštas, Asmeninis komiuteris, WWW, Daugialypė įranga.

INFORMACINĖ VISUOMENĖ

Mes gyvename visuomenėje, kuri organiškai susijusi su informacijos technologijos taikymu. Šiuolaikinė visuomenė dažnal dar vadinamama informacine visuomene, kurios aktyviais nariais, norime to ar nenorime, ttampame mes visi.

Daugelis mūsų buvimą informacinėje visuomenėje supranta kaip naudojimąsi telefonu, radijo aparatu, televizoriumi, kompiuteriu. Taip, tai gana svarbu. Tačiau tai dar ne viskas. Informacinėje visuomenėje išvystyta plati informacijos paslaugų sfera ir joje dirba daugiau nei pusė visų dirbančių žmonių. Vadinasi, informacinės visuomenės pagrindinis bruožas – daugumos žmonių darbas informacijos apdorojimo srityje.

Jau darosi įprasta, kad nereikia nešiotis su savimi grynųjų pinigų, – pakanka turėti kredito kortelę ir bet kurioje šalyje už bet kurias paslaugas galimaja atsiskaityti. Mes jau žinome, kad nnebūtina vaikščioti po parduotuves ir ilgai ieškoti geidžiamos prekės – galima ją užsisakyti pasižvalgius po kompiuterių tinklą – elektronines parduotuves. Informacijos paslaugų sfera dar tik plėtojama, ir mūsų vaizduotė net neaprėpia visų šios naujosios aplinkos teikiamų galimybių.

Dažnai girdime žodžius: ,,kuriame informacinę visuomcnę“. Tai nereiškia, jog gyvename savo kiaute, o greta mūsų kuriama inlbr macinė visuomenė. Mes gyvename joje. Norime ar nenorime -esame jos nariai. Tai objektyvi tikrovė. Tad geriau suprasti šios visuomenės dėsnius, žinoti jai keliamus reikalavimus, jos siekius, – tuomet galėsime sąmoningai dalyvauti jos kūrime.

Informacinės visuomenės esminiai bruožai

Informacinės visuomenės problemomis domisi visų šalių moksli ninkai. Numatytos pagrindinės darbo gairės:

– nuotolinis darbas – įprastinio darbo atlikimas naudojantis te lekomunikacijos priemonėmis namie;

– nuotolinis mokymasis – mokymasis namie naudoįantis teleko munikacijos priemonėmis;

– įvairių valstybių aukštųjų mokyklų sujungimas į kompiuterių tinklą;

– telekomunikacijų paslaugos smulkioms įmonėms;

– eismo valdymas naudojant telekomunikacijas;

– sveikatos priežiūros kompiuterių tinklų sukūrimas;

– elektroninių atsiskaitymo priemonių plėtra;

– Europos visuotinio administracinio tinklo sukūrimas sickiant pigiau ir greičiau apsikeisti informacija;

– miestų informacijos greitkelių kūrimas, t. y. gyvenamųjų vieto vių kompiuterių tinklai, įgalinantys naudotis informacijos priemo nėmis bei pramogų paslaugomis vietos, regiono, šalies ir tarptauti niu mastu.

KAS YRA INFORMACINĖ VISUOMENĖ ?

Pradėdami kalbėti apie informacinės visuomenės visuomenės apraiškas bei problemas, reiktų pasiaškinti, kas yra ta iinformacinė visuomenė. Ši tema neišvengimai skyla į dvi dalis. Pirmoji būtų teorinė, t.y. analizuojami informacinės visuomenės apibrėžimai, daromos tipologijos, ieškoma optimaliausio varianto. Antras aspektas – o kas ta informacinė visuomenė yra socialinėje realybėje. Kitaip tariant, kokios iškyla problemos sparčios informacinių technologijų raidos akivaizdoje.

Neseniai atliktais vokiečių tyrimais, aiškėja, jog interneto vartotojai yra sociališkai mobilesni ir aktyvesni. Aišku, ne internetas tokiais juos daro. Tiesiog aktyvesni žmonės yra atviresni įvairioms naujovėms, išmoksta naudotis naujomis technologijomis, nebijo rizikuoti ir bandyti. Informacinės technologijos tampa dar vienu įrankiu, skirstančiu į lyderius ir autsaiderius. Tie, kurie neišmoksta naudotis kompiuteriais, paliekami nuošalyje. Juk šis nemokėjimas dirbti kompiuteriu yra visai kas kita, nei nemokėjimas, sakykim, vairuoti automobilio. Šiuo atveju, prarandi komfortą, laiką, bet sutaupai pinigų. Ogi mūsų atveju prarandi ir konfortą, ir laiką, ir pinigus, ir dvasios ramybę. Nieko nuostabaus būtų tame , jog būtų atlikti tyrimai, kurie parodytų, jog kompiuteriai varo stresą tiems, kas nemoka jais dirbti. Tai problemos ir klausimai, į kuriuos negalima neatsižvelgti.

Paprastai situacija apibūdinama kritiškai: mes atsiliekame, mes nieko neturime, mes esame autsaideriai. UAB “Baltijos tyrimai/Gallup gegužės mėn. atliktos Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, kasdien vidutiniškai naršo 2.7 proc. Lietuvos gyventojų (tai sudaro vos per 100 000 žmonių). Šiais skaičiais mes smarkiai atsiliekame nuo savo kaimynų bbei kitų Europos šalių, nekalbant jau apie JAV.

Informacinės visuomenės apibrėžimas galėtų būti gana paprastais. Informacinė visuomenė yra tokia visuomenė, kurios nariai naudojasi informacinėmis technologijomis. Naudojimosi sritys gali būti pradedant ūkine sfera: gamyba, paslaugos ir baigiant kultūra.

Europos Sąjunga 2001 m darė tyrimą ir išryškino 10 priežasčių, dėl kurių europiečiams nereikia informacinės visuomenės, informacinių technologijų galimybių. Buvo apklausta 16.000 žmonių iš 15 Europos Sąjungos valstybių. Tie teiginai yra tokie:

 man nereikia šios paslaugos asmeniniame gyvenime;

 man jos nereikia darbe;

 tai per brangu;

 aš neturiu reikalingos įrangos;

 šios paslaugos per daug komplikuotos;

 aš neturiu pakankamai žinių apie šias paslaugas (pastebėkit irgi įdomu: nežino, bet nereikia);

 aš neturiu laiko, kad jomis naudočiausi;

 mokamos interneto paslaugos sukelia man nemalonų jausmą (kaip ir mums);

 aš neturiu laiko mokytis, kaip informacijos tecnologijas naudoti;

 aš niekuomet negirdėjau apie tokius dalykus.

Taigi europiečiai, kurie turtingesni, taip pat “bijo” informacinių technologijų. Taigi mes nesame unikalūs ( apie lietuvius).

Informacinės visuomenės perspektyvos ir negalios Lietuvoje

Sąvokos “informacinė visuomenė”, “internetas”, “multimedija”, “skaitmeninė kultūra” jau tapo mūsų laikų burtažodžiais. Kompiuterizaciją, interneto plėtotę lemia ne vien tik naujųjų technologijų vidinės raidos logika, bet taip pat ir šias technologijas supanti visuotinė euforija. Galbūt todėl vis dažniau pasigirsta skeptiškų balsų, jog informacinė visuomenė – tai didelis muilo burbulas, išpūstas žurnalistų, politikų ir iš besipelnančių verslininkų.

Tačiau ir atmetus šį

stereotipizuotą, euforišką ir netgi isterizuotą diskursą, matome, jog naujausių informacinių technologijų vykstantys procesai srityje peržengia siauras technikos ribas. Yra kuriami nauji virtualūs pasauliai, nauji bendravimo būdai, nauja retorika, įprasminanti mus supantį pasaulį. Todėl yra svarbu kritiškai analizuoti šiuos procesus: kokios yra tendencijos, kurlink dirbama ir t.t. Ir itin svarbu svarstyti, kokioje situacijoje yra Lietuva.

100-ui gyventojų Lietuvoje tenka 5,2 kompiuterių. 1999 m. gegužės 25 d. Ekonomiškai stipriose valstybėse 10-iai mokinių tenka 1 kompiuteris, o Lietuvoje vienu kompiuteriu dalijasi 100 moksleivių. TTaigi atsilikimas akivaizdus.

Siekiant įvertinti valstybės išsivystymą informacijos ir technologijos srityje yra svarbus santykio tarp informacijos bei telekomunikacijos technologijų ir bendro vidaus produkto procentas. Lietuvoje tai sudaro apie 7 proc. Pagal šiuos skaičius Lietuva užima 12 vietą pasaulyje, aplenkdama tokias šalis kaip Danija, Vokietija, Belgija etc. Ši rinka Lietuvoje stebėtinai sparčiai plečiasi.

Štai duomenys: 1994 metais ITT rinka sudarė 223,3 mln JAV dolerių, 1995 – 392, 1996 m. – 479,3, 1997 – 618,5, 1998 – 807,8, 1999 – 863,6, o 2000 mm. prognozuojama jog ši rinka sudarys 1146,4 JAV dolerių. Tačiau nereikia džiūgauti: informacijos ir telekomunikacijos technologijų rinkoje informacinės technologijos sudaro tik trečdalį, tuo tarpu Europoje ši rinka pasidalija per pusę. Reikia atsižvelgti į dar vieną faktą, jog ir informacinių technologijų rrinką sudaro produkcijos perpardavimas, o ne naujų produktų sukūrimas.

Kitas svarbus rodiklis – tai informacinių technologijų išlaidų dalis, tenkanti vienam valstybės gyventojui. Lietuvoje tai sudaro 49,2 eurus. Tuo tarpu JAV gyventojui tenka net 1075 eurai, šveicarui – 1012, vokiečiui – 803 ir t.t. čekui – 116, estui – 75, vengrui – 81, slovėnui 109. Galime pasidžiaugti nebent tuo, kad mes lenkiame lenkus (vienam gyventojui tenka 40 eurų) ir Rusiją (20 eurų).

Pasaulyje yra apie 201 mln. interneto vartotojų (įvairiais duomenimis, nuo 3 iki 4.5 % pasaulio gyventojų). Daugiausiai vartotojų gyvena JAV ir Kanadoje (112.4 mln), antroje vietoje – Europa (47.15 mln.), trečioje – Azijos/Ramiojo vandenyno regionas (33.61 mln.). „Neinternizuoti“ rajonai – tai Lotynų Amerika (5.29 mln.), Afrika (1.72 mln.) bei Vidurio Rytai ((0.88 mln.). UAB “Baltijos tyrimai/Gallup gegužės mėn. atliktos Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, kasdien vidutiniškai naršo 2.7 proc. Lietuvos gyventojų (tai sudaro vos per 100 000 žmonių). Bent kartą per savaitę naudojasi 5,2 proc. Bent kartą per mėnesį – 8,1 proc. lietuvių. Aktyviausi yra verslininkai: kasdien internetu naudojasi 33,3 proc., o kartą per mėnesį interneto puslapius naršo 58,9 proc. Lietuvos verslininkų. Šiais skaičiais mes smarkiai atsiliekame nuo savo kaimynų bei kitų Europos šalių, nekalbant jau apie JAV, kur pusė amerikiečių turi jjungtį su internetu. O dar prieš du metus jų buvo tik 23 proc. Tuo tarpu kaimyninėje Estijoje 20 proc. gyventojų naršo po pasaulinį voratinklį (kartais teigiama, kad šiuo metu šis skaičius pasiekė 30 proc.).

Aišku, jog esant tokiam mažam “tinklažmogių” skaičiui negalima kalbėti apie e-komerciją. 47 proc. JAV gyventojų, turinčių namų kompiuterius bei “Interneto” ryšį, per pastaruosius šešis mėnesius ką nors pirko per internetą. Lietuvoje šis skaičius buvo beveik lygus nuliui.

Kokios priežastys šito atsilikimo priežastys? Pirmiausia, aišku, ekonominės: mažas atlyginimas, palyginti aukštos kainos už komunikacijos linijas etc. Tai stabdo informcinės visuomenės plėtrą. Yra svarbu ir nuostatos vieno ar kito reiškinio atžvilgiu.

Internetas dažnai tapatinamas su mistiniu monstru, sugriausiančiu tarpžmogiškus santykius. Tikriausiai, todėl akademinis žmogus Lietuvoje praleidžia 10 kartų mažiau laiko internete nei valdininkas.

Antras klausimas – o ar verta naršyti lietuvišką internetą? Man regis, kad lietuvišką internetą vis dar gali charakterizuoti muziejaus metafora. Internetas suprantamas tik kaip būdas pasakyti apie save. Daugelis kultūrinių projektų nepasižymi originalumu, yra tik jau žinomų dalykų kompiliacija. Tad šiuo atveju iškyla ir interneto turinio problema: tol, kol ten nebus vertingos ir reikalingos informacijos, niekas nesiverš jį naršyti. Galbūt todėl akademinės sferos žmonės mieliau naudojasi elektroninio pašto dėžutėmis nei lanko www puslapius, kai tuo tarpu verslininkai ar valdininkai ttai paskirsto po lygiai ar atiduoda pirmenybę www puslapiams.

VISUOMENĖS INFORMAVIMO PRIEMONĖS

Jeigu į Vakarų civilizacijos raidą žvelgsime informacijos perdavimo požiūriu, joje turėsime skirti tris laikotarpius: sakytinės kultūros, rašytinės kultūros ir elektroninės audiovizualinės kultūros. Kiekvienas naujos komunikacijos priemonės išradimas tobulino ir skatino žinių skleidimą , okartu spartino vieuomenės Švietimą, naujus išradimus bei atradimus, pramonės plėtrą ir ugdė demokratiją.

Mūsų gyvenimas vadinamas informacijos amžius. Tuo norima pasakyti, kad televizija, radijas, kinas, žurnalai, laikraščiai, knygos,reklama ir kompiuteriai yra ypatingai svarbūs mūsų kasdieniniame gyvenime. Tačiau informavimo, komunikacijos priemonėmis ne tik perdamduoma informacija – jos formuoja mūsų skonį,, poreikius, įpročius, siekius ir gyvenimo būdą, jos veikia viešąją nuomonę ir turi įtakos politiams bei visuomeniniams sprendimams, jos kuria “masinę visuomenę”.

INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS LIETUVOS RAJONŲ SAVIVALDYBĖSE

Bendra apžvalga

Lietuvoje šiuo metu yra 48 rajonų savivaldybės Užpildytas apklausos anketas elektroniniu paštu atsiuntė 45 iš jų (938 procento)

Informacinių technologijų specialistų užpildyti klausimynai sudaro 773 procento IT dalinių skyrių vadovai užpildė 11,4 procento anketų o bendrųjų skyrių vadovų kitų specialistų ir administracijos vadovų atsakymai sudaro po 45 procento

32 Informacinės sistemos

Tyrimo metu rajonų savivaldybėms buvo pasiūlyta procentais (nuo 0 iki 100) įvertinti savo informacines sistemas 100 procentų įvertinta sistema suprantama kaip pilnai aprėpianti jai skirtą savivaldybės veiklos sritį ir įdiegta visose reikiamose darbo vietose VVertinimui pateiktas šis 14 svarbiausių kompiuterizuotinų savivaldybių funkcinių sričių sąrašas

•dokumentų tvarkymas

•vidinio darbo organizavimas

•gyventojų informavimas

•e-paslaugos

•biudžeto ir finansų valdymas

•buhalterinė apskaita

•civilinė metrikacija

•personalo valdymas

•socialinė parama

•seniūnijų veikla

•licencijų išdavimas

•sveikatos apsauga

•švietimas

•asmeninio darbo produktyvumo (biuro)sistemos

Sistemų įvertinimai gauti iš 42 savivaldybių Pradėtos kurti iš viso 407 informacinės sistemos Tik 24 iš jų (5,9 procento) respondentų vertinimu yra pilnai įdiegtos Daugiausiai – 181(308) iš 588 (42*14=588) galimų sistemų informacinių dar nepradėta kurti

321Grafikas

Remiantis rajonų savivaldybių specialistų vertinimais geriausių rezultatų pasiekta diegiant valstybės deleguotoms funkcijoms kompiuterizuoti skirtas ir vidinės veiklos informacines sistemas Centralizuotai platinamos programinės įrangos pagrindu kuriamos socialinės paramos ir civilinės metrikacijos informacinės sistemos įdiegtos nuo 497 iki 60 Vidinės – biuro finansų ir buhalterinės apskaitos sistemos įdiegtos iki 57 Elektroninių paslaugų ir sveikatos apsaugos informacinių sistemų plėtra dar tik prasideda

322 Grafikas

Bendras 42 rajonų savivaldybių visų informacinių sistemų plėtros rodiklis jų pačių specialistų vertinimu yra 35

323 Grafikas

Detalesnė informacinių sistemų analizė rodo silpną sistemų integraciją tiek savivaldybių viduje tiek su valstybiniais registrais ir informacinėmis sistemomis Tie patys duomenys įvairiose sistemose dubliuojama po keletą kartų Tai atsiliepia sistemų darbo efektyvumui ir informacijos patikimumui

33 Kompiuteriai ir operacinės sistemos

Rajonų savivaldybėse 100 darbuotojų vidutiniškai tenka 26 kompiuteriai Geriausiai kompiuteriais apsirūpinusi Utenos rajono savivaldybė Joje 103 darbuotojai naudojasi 80 kompiuterių (78 kompiuteriai100 darbuotojų)

Truputi daugiau kaip po 50 kompiuterių 100 darbuotojų tenka nedidelėse darbuotoju skaičiumi – Kazlų Rūdos Ignalinos ir Varėnos savivaldybėse

Absoliutiniu dydžiu gausiausias kompiuterių parkas – 110 kompiuterių priklauso Kauno rajono savivaldybei Utenos Tauragės ir Šilutės savivaldybės turi nuo 60 iki 80 kompiuterių

331 Grafikas

Net 798 rajonų savivaldybių kompiuterių parko sudaro Pentium klasės kompiuteriai IBM-XT 286 386 kompiuteriai sudaro tik 37 Kiek daugiau – 129 486 klasės kompiuterių

332 Grafikas

Naudojamos operacinės sistemos atitinka technikos parko struktūrą 136 procento žemesnės klasės kompiuteriuose dar naudojamos MS-DOS iir MS-Windows 3x Labiausiai paplitę (822) Windows 95 ir Windows 98 operacinės sistemos Tarp „kitų sistemų“ dažniausiai nurodomos AIX ir Linux Jos kaip ir Windows NT dažniausiai įdiegtos tarnybinėse stotyse

333 Grafikas

34 Kompiuterių tinklai

Įvairaus dydžio vietiniai kompiuterių tinklai yra įrengti 771 savivaldybių Didžiosios dalies visų savivaldybių – 438 kompiuterių tinklų pralaidumas 100/10 megabitų per sekundę Trečioji dalis – 33,3 savivaldybių dar naudojasi 10 Mb/s spartos tinklu 146 rajonų savivaldybių vietinio kompiuterių tinklo dar neturi

341 Grafikas

Šešiose savivaldybėse – 12,5 visų rajonų savivaldybių įį vietinį tinklą sujungti visi kompiuteriai Daugiau kaip 50 kompiuterių į vietinį tinklą yra sujungusios 18(37,5) savivaldybių Dar 13 – kos (27,1) savivaldybių tinklai šiuo metu jungia mažiau nei 50 kompiuterių

342 Grafikas

Galima tvirtinti kad vietiniai kompiuterių tinklai rajonų savivaldybėse išvystyti nnepakankamai Daugeliui savivaldybių tai gali tapti esmine kliūtimi diegiant šiuolaikines pritaikytas daugiavartotojiškai aplinkai informacines sistemas

Tyrimas parodė kad daugelis savivaldybių skiria nepakankamą dėmesį vietinių kompiuterių tinklų apsaugai Tam priežastis galėtų būti specialistų ir lėšų stoka

35 Internetas ir elektroninis paštas

Internetu daugiau ar mažiau naudojasi visi respondentai Net 39,1% rajonų savivaldybių prie interneto jungiasi komutuojamomis ryšio linijomis Skirtines ryšio linijas yra įsirengę 34,8% procento savivaldybių 26,1 % naudojasi radijo ryšiu

Daugiau kaip pusės – 563% rajonų savivaldybių prisijungimo prie interneto greitis neviršija 33Kbps 182 naudojasi 56Kbps ir 64Kbps ryšiu Tik 68 nurodė 128Kbps ar didesnę greitaveiką

Beveik pusė – 457 iš 45 rajonų savivaldybių naudojasi bendrovės „Omnitel“ interneto paslaugomis Šiek tiek mažiau – 391 respondentų renkasi VĮ „Infostruktūrą“ Lietuvos telekomui tenka 87 rajonų savivaldybių Likusieji 66,5 – kitiems tiekėjams

„Labai gerai“ interneto ryšio kokybę vertina tik 5,7 dalyvavusių apklausoje Daugiausiai – 486 interneto ryšį vertina „gerai“ Daugiau kaip trečdalis -343 mano kad jų naudojamo ryšio kokybė yra „patenkinama“ 11,4 respondentų ryšio kokybę vertina „blogai“

Elektroniniu paštu naudojasi vidutiniškai 10,8 savivaldybių darbuotojų Absoliutiniu dydžiu daugiausiai elektroninio pašto naudotojų – 59 nurodė Kauno rajono savivaldybė 50 darbuotojų elektroniniu paštu naudojasi Tauragės ir Utenos savivaldybėse Geriausias yra Utenos rajono savivaldybės santykinis rodiklis – 485 Gerokai atsilieka Panevėžio rajono savivaldybė – 339 Trečioje vietoje Ignalinos ir Joniškio savivaldybės – 30

Net 25 savivaldybių elektroninio pašto naudojasi ne daugiau kaip 5 darbuotojai Daugiau kaip trečdalyje – 341 savivaldybių elektroniniu pašo naudotojų skaičius neviršija 5

35 Grafikas

Elektroniniu paštu naudojasi

36 Tinklapiai

Šiuo metu 396 rajonų savivaldybių naudojasi vien tik LSA administracijos palaikomais puslapiais 50 savivaldybių yra sukūrę savo interneto puslapius Likusios 104 savivaldybių internete jokios informacijos apie save nepateikia

Net 705 turinčių puslapius savivaldybių (įskaitant ir puslapius LSA portale) juos atnaujina rečiau kaip kartą į mėnesį 114 savivaldybių informaciją atnaujina kas mėnesį o 91 – kas 2-4 savaites Tik 91 respondentų savo tinklapius atnaujina keletą kartų per savaitę ar „tiek kiek tik reikia“

36 Grafikas

Įskaitant informaciją LSA portale daugiau ar mažiau informacijos apie savo rajoną kontaktinius duomenis – adresą telefonus kanceliarijos elektroninio pašto adresą internete pateikia iš viso 896 rajonų savivaldybių

Daugiau informacijos internete skelbia tos savivaldybės kurios pačios kuria ir prižiūri savo tinklapius 396 visų rajonų savivaldybių skelbia darbuotojų telefonų numerius 25 pateikia savo organizacinę struktūrą ir versiją anglų kalba

Dominuoja statinė nereikalaujanti intensyvios priežiūros informacija Tokiu būdu savivaldybių tinklapiai praktiškai neprisideda prie veiklos viešumo plėtojimo Antai visai neskelbiama informacija apie viešuosius pirkimus Apie priėmimą į valstybės tarnybą priimtus sprendimus jų projektus skelbia vos viena kita savivaldybė Gyventojai nneturi galimybės internetu pareikšti savo nuomonę gauti nors paprasčiausias elektronines paslaugas

37 Grafikas

37 IT biudžetas

Lėšos skiriamos informacinių technologijų plėtrai svyruoja nuo 0,01 iki 108 savivaldybių metinio biudžeto Bendras vidurkis sudaro 0,21 Tokiu būdu vienam Lietuvos rajono gyventojui priklausomai nuo savivaldybės kurioje jis gyvena tenka nuo 12 Ct iki 608 Lt – vidutiniškai 197 Lt per metus Tuo tarpu vienam savivaldybės darbuotojui informacinių technologijų plėtrai tenka nuo 25 iki 2425 Lt per metus vidurkis – 622 Lt

Informacinių technologijų paslaugų ir techninės bei programinės įrangos įsigijimui skiriama 71 visų lėšų Savivaldybės informacinių technologijų specialistų darbo užmokesčiui išleidžiama 22 IT biudžeto 7 IT biudžeto tenka socialinio draudimo mokesčiui Iš įvairių fondų gautos nebiudžetinės lėšos sudaro 5

37 Grafikas

Dalies rajonų savivaldybių informacinių technologijų plėtros finansavimas yra žemiau kritinės ribos kai sunkiai įsivaizduojama ne tik sistemų plėtra bet ir kompiuterių eksploataciją Trūkstant biudžeto lėšų įvairių fondų lėšos naudojamos gana retai

38 IT personalas ir plėtros valdymas

1994 m Ryšių ir informatikos ministerija rekomendavo savivaldybėms įkurti informatikos skyrius Tokius savivaldybės administratoriui pavaldžius dalinius yra įsteigę 7 (146) rajonų savivaldybės Juose paprastai dirba 2-3 darbuotojai Pagrindinė dalis – 688 savivaldybių informacinių technologijų struktūrinių dalinių neturi Jose dirbantys 1-2 IT specialistai yra tiesiogiai pavaldūs savivaldybės administratoriui ar priklauso vienam iš jam pavaldžių sskyrių Kelios savivaldybės yra įsteigusi administratoriaus patarėjo informatikai pareigybes Įvairovę pratęsia ir vienoje iš savivaldybių įvesta kompiuterininko-kurjerio pareigybė

Likusiose 8 savivaldybėse (167) informacinių technologijų specialistų šiuo metu nėra Jose informacinių technologijų plėtros ir priežiūros funkcijas pagal sutartis atlieka šios rūšies paslaugas teikiančios įmonės

Informacinių technologijų specialistai ir šių dalinių vadovai vidutiniškai sudaro tik 0,69 savivaldybių darbuotojų – vienas kompiuterininkas vidutiniškai tenka 146 darbuotojams Vienas specialistas (neskaitant IT dalinių vadovų) vidutiniškai aptarnauja 45 kompiuterius

38 Grafikas

39 Plėtros prioritetai

Siekiant išsiaiškinti rajonų savivaldybių informacinių technologijų plėtros kryptis ir prioritetus respondentams pateiktas informacinių sistemų sąrašas bei pasiūlyta balais nuo „1″ iki „10″ įvertinti jų svarbą

Vertinimui pateiktos šios sistemos

•dokumentų tvarkymas

•vidinio darbo organizavimas

•gyventojų informavimas

•e-paslaugos

•biudžeto ir finansų valdymas

•buhalterinė apskaita

•civilinė metrikacija

•personalo valdymas

•socialinė parama

•seniūnijų veikla

•licencijų išdavimas

•sveikatos apsauga

•švietimas

•asmeninio darbo produktyvumo (biuro)sistemos

Vertinimus pateikė 682 respondentų Tik 50 atsakiusiųjų į šį klausimą – 321 visų respondentų svarbumo tvarka išdėstė visas pateiktas sistemas

Daugiausiai – 7 kartus – 23 pateikusių bent dalinį vertinimą respondentų kas sudaro 159 visų savivaldybių aukščiausias prioritetas suteiktas licencijų išdavimo informacinei sistemai Antroje vietoje – savivaldybės gyventojų informavimo sistema – paminėta 6 kartus atitinkamai -20 ir 136 Tarp „kitų“ į sąrašą neįtrauktų sistemų respondentų dažniausiai paminėta karo prievolininkų apskaita ir GIS (geografinė informacinė sistema)

Išvados

1 Savivaldybės neturi „bendrų vertybių“ plėtojant informacines technologijas Tai patvirtina

pastebėtas bendrų prioritetų nebuvimas

2 Tai kad į klausimus dėl plėtros prioritetų atsakė ženkliai mažiau respondentų liudija tai kad savivaldybėse nėra plėtros strategijos Tuo būdu informacinių technologijų plėtros prioritetai sprendžiami techniniame-technologiniame lygyje

Tai kad respondentai nėra apsisprendę dėl plėtros prioritetų patvirtina ir dominuojantys „neutralūs“ vertinimai (5 balai 39 grafikas)

39 Grafikas

IŠVADOS

Pažanga Pastebima pastarųjų metų rajonų savivaldybių pažanga plėtojant informacines technologijas Palyginus šio ir prieš 4 metus atlikto panašaus tyrimo rezultatus matyti kad rajonų savivaldybėse kelis kartus išaugo bendras kompiuterių skaičius įrengti nauji vietiniai kkompiuterių tinklai pradėti kurti savivaldybių tinklapiai išaugo interneto ir elektroninio pašto naudotojų skaičius

1Informacinių technologijų plėtros valdymas Tyrimas rodo kad didžiojoje dalyje rajonų savivaldybių nėra informacinių technologijų plėtros strateginio planavimo Plėtros prioritetai dažniausiai sprendžiami techniniame-technologiniame lygyje Tik 146 savivaldybių veikia už informacinių technologijų struktūriniai daliniai Pagrindinėje dalyje – 688 savivaldybių dirba vienas specialistas Ne vienas iš jų yra tiesiog fiziškai nepajėgus šalia daugybės techninių darbų aprėpti ir informacinių technologijų plėtros valdymo klausimus 167 savivaldybių neturi nė vieno informacinių technologijų specialisto

2Informacinė iinfrastruktūra Silpnai išvystyta rajonų savivaldybių informacinė infrastruktūra Tik 153 savivaldybių darbuotojų gali naudotis į vietinius tinklus įjungtais kompiuteriais nepakankamai dėmesio skiriama tinklų saugumui

Silpna interneto prieiga -net 39,1% rajonų savivaldybių prie interneto jungiasi komutuojamomis ryšio linijomis 563% savivaldybių interneto sparta neviršija 333Kbps

Tik 26 savivaldybių darbuotojų aprūpinti kompiuteriais Galimybę naudotis elektroniniu paštu turi tik 108 savivaldybių darbuotojų

3Informacinės sistemos Lėti informacinių sistemų plėtros tempai Tik 59 rajonų savivaldybių informacinių sistemų yra pilnai užbaigtos ir įdiegtos visose reikiamose darbo vietose Silpna informacinių sistemų integracija savivaldybių viduje ir su valstybės registrais ir informacinėmis sistemomis

4Tinklapiai Daugumos rajonų savivaldybių tinklapiai mažai informatyvūs ir statiški Tik 91 savivaldybių juos atnaujina keletą kartų per savaitę tuo tarpu 705 – rečiau kaip kartą į mėnesį

5 Elektroninė savivalda Siekis plėtoti elektroninę demokratiją gyventojams teikti elektronines paslaugas kuriant savivaldybių tinklapius ir informacines sistemas mažai pastebimas Informacinės sistemos pirmiausiai skirtos valstybės deleguotiems ir vidinio darbo uždaviniams spręsti

6 Informacinių technologijų plėtros finansavimas Daugumos savivaldybių skiriamas finansavimas informacinių technologijų plėtrai yra nepakankamas Kai kuriose ssavivaldybėse finansavimas yra žemiau kritinio lygio Nebiudžetiniai fondai sudaro tik 5 informacinių technologijų plėtrai skirtų lėšų

7 Savivaldybių susiskaidymas Tyrimas atskleidė ženklius rajonų savivaldybių informacinių technologijų plėtros lygio skirtumus Kai kurie esminiai pirmaujančių ir atsiliekančių savivaldybių rodikliai skiriasi dešimtis ir daugiau kartų

Galima tvirtinti kad rajonų savivaldybės neturi „bendrų vertybių“ – bendrų informacinių technologijų plėtros prioritetų Tai galima paaiškinti kompiuterizavimo lygio skirtumu ir tarpusavio bendravimo stoka