Informacinė visuomenė

Informacinė visuomenė – tai, ką turi pasaulis, prie ko einame ir mes Lietuvoje. Daugelis mūsų dalyvavimą informacinėje visuomenėje supranta kaip naudojimąsi telefonu, televizoriumi, radijo aparatu, taip pat mikrokompiuteriu. Bet tai ne viskas. Informacinėje visuomenėje milijonai žmonių dirba kaip informacijos apdorojimo ir komunikacijos profesionalai: programuotojai, technikai , analitikai, vadybininkai, maketuotojai. Visi informacijos paslaugų ir kompiuterių vartotojai naudoja savo asmeninių kompiuterių informacinius išteklius bei technines galimybes darbe ir namuose.

Kompiuteriiai dirba Pramonėje ir prekyboje jie naudojami jau keletą dešimtmečių. Nauja ttai , kad mikrokompiuteriai informacijos apdorojimą ir paiešką padarė priklausomą ne tik nuo kompiuterių specialistų. Duomenis ir informaciją dabar dažniausia apdoroja informacijos vadybininkai ir specialiai tam parengti darbuotojai. Finansų ekspertai pateikia savo rekomendacijas vadovams, kurie priima sprendimus. Inžineriai rūpinasi technologijomis ir gamyba. Duomenų apdorojimo specialistai kuria naujas informacijos sistemas , kad patenkintų vis didėjančius kokios organizacijos poreikius informacijai ir ir gamybos ar kitoms operacijoms valdyti. Šie vidutiniosios grandies darbuotojai turi daug didesnę kontrolės galią ir autoritetą , negu numato jų ppareigybės. Valdydami pagrindinę informaciją , jie lemia ir svarbiausius strateginius sprendimus firmoje , gamykloje, įstaigoje. Todėl šiuolaikinėse verslo įmonėse šie žmonės atsako už gamybą ,kiekvieną produktą. Jie turi nuolat priimti svarbius sprendimus, o tam reikia turėti pakankamai informacijos, lengvai panaudojamus jjos šaltinius. Čia gali padėti tik kompiuteriai.

Šie darbuotojai gali papildyti darbo vietoje turimą informaciją, kompiuteriuų tinklais prisijungdami prie išorinių duomenų bazių: gauti papildomų statistinių duomenų, informacijos apie rinką, kainas, jų pokyčius per mėnesį, per savaitę ar net per kelias paskutiniasias valandas. Kompiuteriniu paštu jie gali su kompanijos bendradarbiais ar kitais toli dirbančiais reikalingais žmonėmis:pasikeisti pranešimais, pasitarti, kartu spręsti. Naujausi kompiuteriai skaitmeninę informaciją gali pateikti grafiškai-spalvotos lentelės ir diagramos lengviau suvokiamos ir panaudojamos. Žodiniai pranešimai kompiuteriais taip pat gali būti perduodami bet kuriam adresatui. Telekonferencijose galima patogiai diskutuoti negaištant laikoir neeikvojant lėšų tolimoms kelionėms. Čia ir visur neapseinama be kompiuterių.

Jau įprasta darbo vietoje matyti kompiuterį. Jo naudingumas priklauso nuo darbuotojo sugebėjimo juo naudotis. O naudotis kompiuteriu gali imokti kkiekvienas, jeigu tik nori. Kartais noras atsiranda pamačius, kaip kiti dirba su mašina. Dar 1984m. tokia žmonių nuostata pasinaudojo kompiuterių „Apple Macintosh“ pardavėjai. Potensialiems pirkėjams jie skolindavo kompiuterį 24 valandoms, kad šie namuose galėtų išmėginti kompiuterio skonį. Daugiau kaip 50 proc. Mėgintojų kompiuterį nusipirkdavo.

Kompiuteriai paplito kasdieniame gyvenime, buityje. Jų gamintojai kasmet dovanoja tūkstančius kompiuterių mokykloms. Aukštesniosios mokyklos ir universitetai vis labiau pageidauja, kad būsimieji studentai mokėtų naudotis kompiuteriu. Daugelyje šalių jau dabar žmonės turi namuose kompiuterius. Jie lengvai jjungiami į kompiuterių tinklą, tad paprasti vartotojai gali naudotis tais pačiais informacijos šaltiniais , kaip ir tyrinėtojai, mokslininkai,

Masinių informacijos priemonių komentatoriai, kiti profesionalai. Neseniai pagamintas įtaisas, kuris paprastą televizorių paverčia kompiuteriu, veikiančiu „internet“ tinkle,teikiančiu kompiuterinio pašto paslaugas ir t.t.

Informacijos technologijų skverbimasis į namų aplinką sukelia gausybę naujų pokyčių visuomenėje.