Informacine visuomene

Šiaulių Stasio Šalkausio m – kla

Sandra 10e kl.

INFORMACINĖ VISUOMENĖ

Šiauliai

2007 m.

Turinys

• Įvadas

• Informacinės technologijos

• Globalūs kompiuterių tinklai. Internetas

• Globalinio tinklo įtaka ūkio raidai: biznio geografijos pokyčiai

• Kultūra

• Švietimas, studijos ir mokslas informacinėje visuomenėje

• Išvados

• Literatūros sąrašas

Įvadas

Informacinė visuomenė – tai kokybiškai naujas visuomenės lygmuo, kai visi jos subjektai – žmonės, gyventojų bendrijos, Vyriausybė, verslininkai – intensyviai naudoja informaciją bei naujausias jos apdorojimo ir perdavimo technologijas savo kasdieninėje veikloje dirbant, mokantis, poilsiaujant, bendraujant tarpusavyje. Finansinės operacijos ir kitų tipų transakcijos, informacijos mainai vyksta kompiuterizuotai, elektroniniai dokumentai ir llaiškai nevaržomai kerta valstybių sienas, telematikos (telekomunikacijos + informatika) paslaugos tampa prieinamos kiekvienam visuomenės nariui. Vis daugiau šios visuomenės aspektų jau pastebime ir Lietuvoje. Nuolatinė mokslo ir technologijų plėtotė lemia esminius darbo procesų pokyčius – didėja planavimo, valdymo, sisteminės analizės ir kitų intelektualių operacijų vaidmuo.

Informacinės visuomenės – tai tokia visuomenė, kurios produkcija – informacija, o ištekliai – žmonių žinios. Tokios visuomenės nauda akivaizdi, nes joje:

• sustiprėja kultūrinės ir kūrybinės visuomenės narių galios,

• sukuriamos naujos darbo vietos, iš esmės keičiasi įįdarbinimo pobūdis,

• verslas įgalinamas sparčiau kurti visuomenės gerovę, o žmonės – naudotis jos vaisiais,

• piliečiai įgalinami būti aktyvesni valstybės valdyme, stiprėja demokratija.

Informacinės technologijos

Šiuolaikinės informacinės technologijos (IT) – tai kompiuteriai, kompiuteriniai tinklai ir programinė įranga. Informacinėje visuomenėje kiekvienas pilietis turi galėti iir mokėti naudoti savo darbinėje, kultūrinėje ar buitinėje veikloje šiuolaikines informacines technologijas. Tik taip jis galės jaustis pilnateisiui XXI amžiaus gyventoju. Nors informacinės visuomenės vystimasis gali būti nagrinėjamas taikant skirtingus kriterijus, jos plėtrai būtina tam tikra materialinė bazė – kompiuteriai, valstybinė informacinė infrastruktūra.

Pirmoje lentelėje pateikti duomenys apie 25 pasaulio valstybes, kur instaliuota daugiausiai kompiuterių – apie 80 procentų. Pažymėtina, kad apie 95 procentai jų – tai personaliniai kompiuteriai. Daugiau kaip trečdalis pasaulyje dirbančių kompiuterių dirba JAV. Bendras kompiuterių kiekis nepilnai atspindi šalies kompiuterizacijos lygį, kur kas informatyvesnis rodiklis yra kompiuterių kiekis, tenkantis vienam gyventojui. Lietuvoje vienam gyventojui tenka apie 0,04 kompiuterio. Tai daug maždaug atitinka Lenkijos kompiuterizacijos lygį.

Valstybė Kompiuterių kiekis 1995 metų pabaigoje Kompiuterių kiekis 1996 metų pabaigoje Kompiuterių kiekis vienam gyventojui Vieta ppagal kiekį vienam gyventojui

JAV 96,6 108,6 0,415 1

Japonija 18,6 23,3 0,186 13

Vokietija 14,2 16,2 0,199 12

D. Britanija 12,6 14,5 0,250 8

Prancūzija 10,0 11,7 0,203 11

Kanada 7,25 8,85 0,302 3

Italija 6,7 7,86 0,137 15

Australija 484 5,67 0,319 2

P. Korėja 3,55 4,57 0,103 18

Kinija 2,96 4,34 0,004 24

Ispanija 3,47 4,16 0,106 17

Olandija 3,32 3,87 0,251 7

Rusija 2,69 3,64 0,025 21

Meksika 2,57 3,23 0,035 20

Brazilija 2,42 3,15 0,020 22

Švedija 2,15 2,65 0,301 4

Taivanas 2,11 2,57 0,123 16

Belgija 1,89 2,18 0,002 10

Indija 1,59 2,12 0,240 25

Šveicarija 1,43 1,68 0,240 9

Lenkija 1,23 1,65 0,043 19

Danija 1,31 1,54 0,296 5

Suomija 1,27 1,49 0,292 6

Australija 1,27 1,46 0,183 14

Indonezija 1,01 1,36 0,007 23

Pasaulis 239,0 305,0

Globalūs kompiuterių tinklai. Internetas

Sujungus kelis kompiuterius laidais, labai patogu naudotis bendrais jų resursais – spausdintuvais, diskine atmintimi, kai kuriais atvejais – ir svetimu procesoriumi. Tačiau toks tiesioginis sujungimas tampa per brangiu ir ne visada reikalingu malonumu , kai kompiuteriai labai toli vienas nuo kito – kitame mieste, kitame pasaulio krašte.

Internetas – komunikacijų tinklas, kuris dabar nematomomis gijomis apraizgė žemės rutulį, yra sparčiausiai auganti komunikacinė priemonė kada nors išrasta pasaulyje.

Individų ir kompanijų skaičius, kurie vartoja internetą nnuolat auga. Nuo paprastesnių veiklos formų einama prie vis sudėtingesnių: reklamos, marketingo, produktų ir paslaugų pirkimo.

Globalinio tinklo įtaka ūkio raidai: biznio geografijos pokyčiai

Telekomunikaciniai tinklai dabar sujungia gamintojus su gamyklomis, konstruktorius su fabrikais, programinės įrangos inžinierius su kompiuterinės įrangos pardavėjais, tiekėjus su prekiautojais, prekiautojus su pirkėjais. Samdyti dizaineriai dabar gali siųsti drabužių pavyzdžius tiesiai į automatizuotus drabužių fabrikus. Vartotojai gali sutvarkyti viską nuo avia bilietų iki žieminių drabužių per kompiuterį ir atlikti savo bankines operacijas bei susimokėti sąskaitas elektroniniu būdu.

Šios kryptys atveria naujas galimybes verslininkams visame pasaulyje. Vartotojams taip siūlomos didesnis pasirinkimas bei mažesnės kainos, kadangi nebereikia mokėti pardavimo klerkams ir užsakymų priėmėjams. Kol kas šie pasikeitimai kelia grėsmę tradiciniam verslui, taip pat ir tarnautojams. Vis daugiau kompanijos, norinčios konkuruoti dėl kainų, turi “dirbti smarkiau” , kad sumažinti kainas ir reaguoti į rinkos pokyčius, kai tuo tarpu, kitos kompanijos turi pergalvoti kaip ir kuo patraukti, suvilioti pirkėjus. Aukštas pirkėjų aptarnavimo lygis ir individualus dėmesys tampa vis svarbesnis.

Kultūra

Kultūros sąvoka apima daugelį komponentų – tai ir menas, ir bendravimas, ir laisvalaikis, moralinės normos, identitetas ir kt.

Postmodernizmas atnešė naują popkultūros fenomeną – kultūros skirtos visiems ir niekam asmeniškai. Kompiuterizacija, kompiuterinių pasaulinių tinklų atsiradimas bei paplitimas pavertė popkultūrą globalia. Vienodą ir vienodai prieinamą bet kkam, bet kuriame pasaulio taške. Kompiuterių pagalba kuriamas vaizduojamasis menas, atsiranda tokios dailės rūšys kaip kompiuterinė grafika. Informacinės, kompiuterinės technologijos įsibrauna ir į kitas meno sritis, tokias kaip kinematografija ar muzika.

Kompiuteriniai tinklai keičia žmonių bendravimo pobūdį, jis vis mažiau tampa asmeniniu. Bendraujama, dažnai net nežinant ir nesigilinant su kuo tas bendravimas vyksta – santykiai tampa vis labiau anonimiški. Anonimiškumas tampa informacinės visuomenės.

Švietimas, studijos ir mokslas informacinėje visuomenėje

Informacinės technologijos verčia tobulinti mokslo principus ir eigą. Informacinė visuomenė dažnai apibūdinama kaip nuolat besimokanti visuomenė, nes informacinės visuomenės fizinis ir techninis pagrindas – informacinės technologijos – vystosi ir tobulėja labai sparčiai.

Išvados

1. Nors egzistuoja skirtingos informacinės visuomenės sampratos, tačiau jos esmė nesikeičia – informacinė visuomenė yra informacinių technologijų raidos rezultatas ir ji yra organiškai susijusi su informacinių technologijų taikymu.

2. Globalizacija – tai vienas pagrindinių informacinės visuomenės procesų, sukeltų informacinių technologijų plėtros. Globalizacija palietė tiek šalių ūkio, tiek kultūros sferas.

3. Informacinės technologijos suteikia įpatingą reikšmę su informacija susijusiai veiklai, to pasekoje auga informacinį darbą dirbačiųjų paklausa ir svarba.

4. Informacinių technologijų vystymasis lemia kultūros fragmentaciją, naujų meno rūšių atsiradimą. Globaliniai tinklai keičia žmonių bendravimo pobūdį, kuris tampa vis labiau anonimiškas ir vis mažiau apribotas moralinių normų, sąlygoja naujų laisvalaikio praleidimo formų ir pramogų atsiradimą, ttokių kaip kompiuteriniai žaidimai, ir keičia pramogų industrijos pobūdį.

5. Informacinės technologijos kelia naujus reikalavimus švietimo sistemai, kadangi didėja gebėjimo pasinaudoti informacija svarba bei mokėjimas naudoti nuolat tobulėjančias informacines technologijas.

Literatūros sąrašas

http://elinara. ktu. lt/informatika1/kursas/istorija. html

http://daugenis. mch. mii. lt/VPUMedziaga/internet/inter1. htm

http://www. iid. lt/iv/3versija. htm

http://www. soften. ktu. lt/~ziber

http://www. infobalt. lt/index. html