Informacinės intelektualios sistemos veikimas ir planavimas

Daugelio informacinių intelektualių sistemų (IIS) funkcionavimas yra tikslingas. Tipinis tokio funkcionavimo pavyzdys yra kelio planavimo tam tikram tikslui pasiekti užduočių sprendimas, kai žinoma fiksuota pradinė situacija. Sprendimo rezultatu turi būti veiksmų planas. Toks planas pri¬mena scenarijų, kuriame santykiai tarp viršūnių yra: „tikslas-potikslis“, „tikslas-veiksmas“, „veiks-mas-rezultatas“ ir pan. Bet koks kelias šiame scenarijuje vedantis iš viršūnės, apibrėžiančios situaci¬ją, į bet kokią iš tikslo viršūnių nusako veiksmų planą. Veiksmų plano paieška atsiranda tik tada, kai susiduriama su nestandartine ssituacija kuriai išspręsti nėra žinomo veiksmų plano. Visus plano su¬darymo uždavinius galima išskirti į du tipus, kuriems atitinka skirtingi modeliai: planavimas būsenų aplinkoje (SS-problema) ir planavimas uždavinių aplinkoje (PR-problema).

Pirmuoju atveju laikoma, kad yra užduota tam tikra situacijų aplinka. Situacijos aprašyme yra išorinio pasaulio ir IIS būsenos, kurios yra charakterizuojamos eile parametrų. Situacijos sudaro tam tikrus apibendrintus būvius. IIS veiksmai arba pokyčiai išorinėje aplinkoje veikia aktyvius bū¬vius. Iš apibendrintų būsenų išskiriamos pradinės (dažniausiai viena) ir baigtinės (tikslinės) būse¬nos. SS-problema yra kelio ppaieškoje vedančio iš pradinės būsenos į vieną iš baigtinių.

Esant planavimui uždavinių aplinkoje situacija kiek kitokia. Aplinka (erdvė) formuojama kai uždavinių aibei pritaiko tokius santykius kaip: „dalis-pilnumas“, „tikslas-potikslis“, „bendras atvejis – išskirtinis atvejis“ ir pan. Uždavinių aplinka atspindi uždavinių skaidymą į ppouždavinius (tikslo į potikslius). Suklasifikuokime metodus, skirtus SS ir PR problemų sprendimui.

Planavimas pagal būsenas

Uždavinių vaizdavimas būsenų erdvėje numano eilę aprašymų: būsenų, operatorių ir jų sąvei¬kos aibės, tikslo būsenų. Būsenų aprašymais gali būti simbolių eilutės, vektoriai, dvimačiai masy¬vai, medžiai, sąrašai ir t.t. Operatoriai perveda būsenas iš vienos į kitą. Kartais jie vaizduojami kaip produkcijos A=>B, reiškiančios, kad būsena A pereina į būsena B.

Būsenų erdvę galima pavaizduoti kaip grafą, kurio viršūnės yra būsenos, o lankai – operato¬riai. Jeigu lankas veda nuo viršūnės n; prie viršūnės n, tai n^ yra viršūnė tėvas, o n – vaikas (palikuo¬nis). Viršūnių seka nu, rij2,. , nįk, kur kiekviena n; yra viršūnės nyj vaikas, vadinasi keliu k nuo vir¬šūnės nu prie viršūnės n±. Tokiu būdu uždavinio